Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos D. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo ir nutarties atgręžimo, suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „Verbiškės“, V. M., J. P., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimą dėl teismo sprendimo ir nutarties atgręžimo, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

12. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4621-341/2019 atmetė ieškovės D. D. ieškinį, kuriuo ji prašė: 1) panaikinti SB ,,Verbiškės“ 2016 m. liepos 8 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 83, 1.1 ir 1.2 punktus; 2) pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 11 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp SB ,,Verbiškės“ ir V. M. bei J. P.; 3) įpareigoti SB ,,Verbiškės“ apsvarstyti visų žemės sklypų savininkų besiribojančių su bendrojo naudojimo žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pageidaujančių šią žemę nuomotis prašymus ir parengti nuomojamo žemes sklypo projektą atsižvelgiant į visų SB ,,Verbiškės“ narių interesus. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei SB ,,Verbiškės“ 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 22,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

14. Atsakovei SB ,,Verbiškės“ 2020 m. gegužės 13 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išieškojimo iš ieškovės D. D.. Pareiškėja nurodo, kad vykdomasis raštas įvykdytas.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-469/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

16. Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1181-580/2021 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: panaikino SB „Verbiškės“ valdybos 2016 m. liepos 8 d. posėdžio protokolo Nr. 83 1.1 ir 1.2 punktus; pripažino negaliojančia 2016 m. spalio 11 d. nuomos sutartį (notarinio registro Nr. 1-12077), sudarytą tarp atsakovų SB „Verbiškės“ ir V. M. bei J. P.; įpareigojo SB „Verbiškės“ apsvarstyti visų žemės sklypų savininkų, besiribojančių su bendrojo naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pageidaujančių šią žemę nuomotis, prašymus ir parengti nuomojamo žemes sklypo projektą atsižvelgiant į visų SB „Verbiškės“ narių interesus; priteisė ieškovei iš atsakovės 700 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės SB „Verbiškės“ valstybei 35,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pareiškėja (ieškovė) D. D. 2022 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydama atgręžti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties įvykdymą.

19. Pareiškėja 2022 m. gegužės 23 d. pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo ir nutarties atgręžimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris, sprendęs, kad pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo yra teismingas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo civilinę bylą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, skundžiama nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti.

20. Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir teigia, kad pareiškimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo turi būti paduodamas teismui pagal bendrąją teismingumo taisyklę – atsakovės registruotą buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis), o ne teismui, išnagrinėjusiam civilinę bylą.

21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo teismingumo

22. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, kuris bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo – teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje panaikintas jau įvykdytas sprendimas, ar teismas, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovės registruotos buveinės adresas.

23. CPK 760 straipsnis įtvirtina sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Jeigu grąžinti turto negalima, teismas savo sprendime, nutartyje nustato, kad turi būti atlyginta šio turto vertė, o kai turtas realizuotas, – suma, gauta jį realizavus (CPK 760 straipsnio 3 dalis).

24. Sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas yra specialus įstatyme įtvirtintas procesinis pažeistų teisių gynimo būdas išieškant sumas, išmokėtas pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas arba neteko teisinės galios. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos, kasacinio teismo procesiniu sprendimu ar neteko teisinės galios priėmus teismo procesinį sprendimą proceso atnaujinimo stadijoje, ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei ji buvo išspręsta ankstesniu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-219/2016, 21 punktas; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 28 punktas).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas (netenka teisinės galios) atnaujinus procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, 27 punktas).

26. CPK 761 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Jeigu iš naujo nagrinėjęs bylą teismas neišsprendė panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, atsakovas turi teisę paduoti šiam teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo. Pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos (CPK 761 straipsnio 2 dalis).

27. CPK 762 straipsnis reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Šis išnagrinėja ir išsprendžia tą pareiškimą pagal CPK 760 ir 761 straipsnių nuostatas (CPK 762 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas – Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą, ir 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu panaikinęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priėmęs naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinęs, neišsprendė nei šio sprendimo, nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria pastarasis sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir kuriuo atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, įvykdymo atgręžimo. Tokiu atveju sprendimo įvykdymo atgręžimu suinteresuotai šaliai atsiranda pagrindas pačiai CPK 762 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pirmosios instancijos teismui.

29. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad toks pareiškimas turi būti paduodamas pagal atsakovės SB „Verbiškės“ registruotos buveinės adresą Fabijoniškių g. 95-13, Vilnius, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis), tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

30. Įvertinęs numatytą teisinį reglamentavimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, šių teisės normų konstrukcijas, jų tarpusavio sąsajas ir vartojamą terminiją, remdamasis sisteminiu, gramatiniu ir loginiu aiškinimo metodais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškimas dėl anksčiau minėtų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2020 m. balandžio 28 d. nutarties atgręžimo turi būti nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjusiame civilinę bylą, šiuo atveju – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose. Tą iš esmės pagrindžia ir CPK 762 straipsnio normos formuluotė, kuri gana aiškiai atskleidžia nagrinėjamo klausimo instancinį aspektą, t. y. teisės normoje naudojamos sąvokos „pirmosios instancijos teismas“, „apeliacinės instancijos teismas“ suponuoja tai, kad šiuo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas turi būti sprendžiamas teisme, kuris nagrinėjamoje byloje priėmė galutinį sprendimą, kuriuo panaikintas jau įvykdytas sprendimas ir kurio įvykdymą reikia atgręžti, o kai šis teismas yra apeliacinės instancijos teismas ir jis šio klausimo neišsprendė, tas gali būti padaryta pirmosios instancijos teisme.

31. Taigi, šiuo atveju analizuojant CPK 762 straipsnio konstrukciją matyti, kad pagal jį yra galimos trys situacijos dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo: 1) įvykdytą sprendimą panaikinęs ir priėmęs naują sprendimą apeliacinės instancijos teismas gali pats išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą; 2) apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra galimybės, gali perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui; 3) apeliacinės instancijos teismui nesprendus dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir/ar neperdavus šio klausimo spręsti pirmosios instancijos teismui, asmuo, kuris siekia sprendimo įvykdymą atgręžti, įgyja teisę pats savarankiškai su prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Šios bylos atveju susiklostė trečioji situacija.

32. Nagrinėjamu atveju kasaciniam teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui – Vilniaus apygardos teismui, būtent pastarasis šioje byloje turėjo išspręsti ir sprendimo/nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą arba jį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, tačiau tas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu nebuvo padaryta (CPK 762 straipsnio 1 dalis). To nepadarius, ieškovė (pareiškėja), kurios atžvilgiu sprendimas/nutartis buvo įvykdyti, pati įgijo teisę pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pateikti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjusiam civilinę bylą, tačiau ne remtis bendrosiomis teismingumą reglamentuojančiomis teisės normomis ir pareiškimą paduoti teismui pagal atsakovės registruotos buveinės adresą – Vilniaus miesto apylinkės teismui.

33. Priešingas aiškinimas neatitiktų CPK 762 straipsnio normos esmės ir paskirties, kadangi tuo atveju, jeigu klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pirmosios instancijos teismui būtų perdavęs pats apeliacinės instancijos teismas, tą jis būtų padaręs būtent tam teismui, kuris ir išnagrinėjo civilinę bylą pirmąja instancija – Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Tokiu būdu vien todėl, kad toks pareiškimas apeliacinės instancijos teismo nebuvo perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui, išnagrinėjusiam civilinę bylą, vėliau ieškovei (pareiškėjai) savo iniciatyva teikiant tokį prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, negali būti taikomos kitokios taisyklės, numatančios prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką, taigi ir bendrosios teismingumą reglamentuojančios teisės normos (teismingumas pagal atsakovės registruotos buveinės adresą (CPK 29 straipsnis)).

34. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškimą dėl minėtų 2019 m. spalio 14 d. sprendimo ir 2020 m. balandžio 28 d. nutarties atgręžimo pareiškėjai, remiantis CPK 29 straipsniu, pateikus Vilniaus miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį, kaip neteismingą, atsisakė priimti, išaiškindamas, kad pareiškimas turi būti paduodamas civilinę bylą išnagrinėjusiam Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis, 762 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atgręžimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.