- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-666-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00398-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aukstata“
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aukstata“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys byloje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centras, uždaroji akcinė bendrovė „BOCAS“ ir Ko, uždaroji akcinė bendrovė „RENOBIT“, uždaroji akcinė bendrovė „Rockwool“, akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“, savivaldybės įmonė „Telšių butų ūkis“, M. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aukstata“ pateikė teismui ieškinį dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria duotas privalomas nurodymas atlikti reikalingus stogo konstrukcijos įrengimo statybos darbus, kad stogo konstrukcijos mazgas atitiktų stogo degumo klasę „Broof“(t1).
2. Teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio, kadangi atsakovė 2021 m. birželio 1 d. priėmė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo iš esmės panaikino šioje byloje ginčijimą nurodymą, dėl to byloje nebeliko ginčo objekto. Kadangi ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą, todėl ieškovė prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, tačiau nesutiko, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Aukstata“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Priteisė ieškovei UAB „Aukstata“ 1 512, 50 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos.
4. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ieškinį pareiškė gavusi iš atsakovės 2021 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Šis nurodymas neteko teisinės reikšmės, atsakovei 2021 m. birželio 1 d. priėmus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2021-05-18 išorinės liepsnos paveiktų stogų ir (arba) stogų dangų klasifikavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įrenginėjamo stogo mazgo degumo klasė yra Broof(t1). Ši aplinkybė ir lėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, nes atsakovė savo veiksmais eliminavo ginčo objektą, taip iš esmės patenkindama ieškovės reikalavimą. Šią aplinkybę teismas pripažino svarbia priežastimi atsisakyti ieškinio.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos, o atsakovė turėjo visas galimybes išvengti ginčo, jeigu tinkamai būtų reagavusi ir bendradarbiavusi su suinteresuotais asmenimis ikiteisminio ginčo stadijoje. Teismas darė išvadą, kad ieškinio pareiškimą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas ikiteisminio ginčo stadijoje su suinteresuotais asmenimis ir skubotas ginčijamo akto priėmimas, turint duomenų dėl galimai netinkamai atlikto Gaisrinių tyrimų centro tyrimo. Jeigu atsakovė, turėdama pagrįstų duomenų, kad tyrimas atliktas ydingai, būtų sulaukusi papildomo tyrimo arba pati inicijavusi tokį turimą bei argumentuotai atsakiusi į trečiojo asmens UAB „Rockwool“ raštus, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo pareikšti ieškinio ir patirti bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje patyrė 1 512, 50 Eur išlaidų, kurias sudaro išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, suteiktų paslaugų detalizacija ir tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kuris patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui per banką pavedimais. Teismas pažymėjo, kad šios išlaidos nėra didesnės už tas, kurios nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Privalomasis nurodymas buvo surašytas statytojui M. T., ne UAB ,,Aukstata“, kuri šioje byloje yra ieškovė. Tai reiškia, kad pirmiausia ieškovė turėjo įrodyti savo teisinį materialinį suinteresuotumą, lemiantį tinkamo ieškovo buvimą byloje.
7.2. Ieškinys šiuo atveju yra pateiktas neturinčio teisinio suinteresuotumo asmens, t. y. UAB „Aukstata“, kuri neva siekė apginti savo tariamai pažeistas teises. Ginčijamas privalomasis nurodymas surašytas statytojui M. T. dėl jam, o ne statinio statybos rangos darbus vykdančiam asmeniui – UAB ,,Aukstata“, nustatytų statytojo pareigų netinkamo vykdymo. Priimdamas nutartį teismas nevertino, kokia apimtimi ieškovė šioje byloje turi teisinį materialinį suinteresuotumą.
7.3. Teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovės UAB „Aukstata“ naudai neatitinka teisingumo, racionalumo ir logiškumo principų, kadangi byloje ieškinį akivaizdžiai pateikė neturintis teisinio materialinio suinteresuotumo subjektas, t. y. netinkamas subjektas.
7.4. Teismas, priimdamas nutartį, šiuo atveju nesiaiškino šalių elgesio ir priėmė nutartį, nesigilindamas į bylos esmę. Pirmiausia pabrėžtina tai, jog kaip paminėta, ieškovė neturėjo teisinio materialinio suinteresuotumo pateikti ieškinį, todėl teismas nutartyje padarė klaidingas išvadas. Antra, su ieškove susirašinėjimas apskritai nevyko iki tol, kol buvo gautas ieškinys. Inspekcija 2021 m. sausio 26 d. ir 2021 m. vasario 3 d. gavo UAB „Renobit“ raštus (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), į kuriuos 2021 m. kovo 3 d. buvo atsakyta raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neplaninio patikrinimo (duomenys neskelbtini)“. Todėl nesuprantama teismo pozicija priteisti bylinėjimosi išlaidas neva už tai, jog nurodytoje situacijoje nebuvo pakankamai bendradarbiaujama. Teismo minimas 2021 m. kovo 8 d. raštas vėlgi buvo adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, o ne Inspekcijai.
7.5. GTC ataskaitoje aprašytų bandymų metodika ir galutiniai vertinimo rezultatai nebuvo pripažinti netinkamais. Inspekcija ginčijamą privalomąjį nurodymą surašė tik po GTC ataskaitoje pateiktų išvadų pakartotinio patvirtinimo, t. y. gavusi patikinimą, kad klaidų padaryta nebuvo ir GTC ataskaitos išvados tinkamos. Dėl šios priežasties, teismas padarė neteisingas išvadas dėl nepakankamo Inspekcijos bendradarbiavimo ir nepagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas iš Inspekcijos.
7.6. Privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o tik pripažintas įvykdytu. Privalomojo nurodymo įvykdymo teisiniai padariniai nėra tapatūs privalomojo nurodymo pripažinimui neteisėtu ir jo panaikinimui. Privalomojo nurodymo įvykdymo aplinkybė nėra kliūtis toliau ginčyti jo teisėtumą, todėl ieškovės pasirinkimas atsisakyti nuo ieškinio negali būti siejamas su atsakovei Inspekcijai pareikšto ieškinio pripažinimu ir pateiktų reikalavimų įvykdymu.
7.7. Atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta ir į visus ginčo klausimus nebuvo atsakyta, teismo išvados dėl Inspekcijos kaltės yra nepagrįstos ir grįstos tik nepatvirtintomis prielaidomis ir neargumentuotos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Aukstata“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė tariamai neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovė kaip rangovė pagal rangos sutartį vykdė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizuojamo) darbus. Rangovas atsako už jo atliktų statybos darbų kokybę, įskaitant statybos darbų rezultato atitiktį priešgaisriniams reikalavimams. Jeigu statybos darbų rezultatas yra nekokybiškas, užsakovas gali atsisakyti priimti darbų rezultatą ir/ar prieš rangovą imtis kitų pažeistų teisių gynybos būdų. 2021 m. vasario 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė konstatavo, neva ieškovės įrengiamas stogo konstrukcijos mazgas neatitinka jam keliamų priešgaisrinių reikalavimų ir dėl to privalo būti perdarytas. Toks privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus sukūrė konkrečias teisines pasekmes ieškovei. Iš vienos pusės ieškovės užsakovas šio administracinio akto pagrindu įgijo teisę atsisakyti priimti ieškovės tai dienai faktiškai atliktus stogo įrengimo darbus. Iš kitos pusės ieškovės užsakovas šio administracinio akto pagrindu įgijo teisę reikalauti iš ieškovės perdaryti atliktus stogo įrengimo darbus arba pats juos perdaryti ieškovės sąskaita. Todėl daugiau nei akivaizdu, jog ieškovė turi realų ir savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti ryšium su 2021 m. vasario 26 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini).
8.2. Atskirajame skunde yra ignoruojamas faktas, jog nei ieškovė, nei kiti asmenys neatliko jokių keitimų ginčo stogo konstrukcijos mazge, t. y. dėl to pačio stogo konstrukcijos mazgo yra gautos viena kitai prieštaraujančios Gaisrinių tyrimų centro ataskaitos. Atsakovė vadovavosi ankstesniąja ataskaita, nepaisant statybinių medžiagų gamintojų raštu pateiktų pastabų, o šiems pateikus naują ataskaitą, pradėjo vadovautis ja. Kodėl atsakovė teikė pirmenybę vienai ataskaitai prieš kitą - nėra aišku, nes jos lygiavertės. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovės elgesys buvo skubotas, nelogiškas ir nemotyvuotas. Dėl to pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė.
Šalies argumentai
8.3. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, jog bandymų užsakovas pagal pirminę ataskaitą buvo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Ataskaitas rengė Gaisrinių tyrimų centras. Dėl to atsakovė aiškina, kad jai negali būti taikoma atsakomybė už kitų institucijų veiksmus. Nėra pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais. Vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 9 p. ir 10 str. viešojo administravimo subjektas privalo administracinius sprendimus priimti savarankiškai, vadovaudamasis objektyvumo principu. Dėl to pačiai atsakovei tenka atsakomybė už jos priimtus individualius viešojo administravimo aktus. Kita vertus, atsakovė ir jos paminėtos institucijos priklauso „viešajam sektoriui“, todėl vadovaujantis LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 13 p. būtų „viešajam sektoriui“ priklausančios institucijos santykiuose su ieškove turėtų būti traktuojamos kaip vienas subjektas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti VTPSI 2021 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria duotas privalomas nurodymas atlikti reikalingus stogo konstrukcijos įrengimo statybos darbus, kad stogo konstrukcijos mazgas atitiktų stogo degumo klasę „Broof“(t1). Teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. rugpjūčio 12 d., ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio, nurodydama, kad atsakovė 2021 m. birželio 1 d. priėmė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriuo iš esmės panaikino šioje byloje ginčijimą nurodymą, dėl to byloje nebeliko ginčo objekto. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu sutiko su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo, tačiau nesutiko, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.
12. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
13. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę tokiu atveju turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys. Teismas turi įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir paduodant ieškinį, atsižvelgti į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
14. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą teisminės gynybos, o atsakovė turėjo visas galimybes išvengti ginčo, jeigu tinkamai būtų reagavusi ir bendradarbiavusi su suinteresuotais asmenimis ikiteisminio ginčo stadijoje. Teismas darė išvadą, kad ieškinio pareiškimą lėmė atsakovės nebendradarbiavimas ikiteisminio ginčo stadijoje su suinteresuotais asmenimis ir skubotas ginčijamo akto priėmimas, turint duomenų dėl galimai netinkamai atlikto Gaisrinių tyrimų centro tyrimo. Jeigu atsakovė, turėdama pagrįstų duomenų, kad tyrimas atliktas ydingai, būtų sulaukusi papildomo tyrimo arba pati inicijavusi tokį tyrimą bei argumentuotai atsakiusi į trečiojo asmens UAB „Rockwool“ raštus, ieškovė nebūtų turėjusi pagrindo pareikšti ieškinio ir patirti bylinėjimosi išlaidų.
16. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei teigia, kad ieškinys šiuo atveju yra pateiktas neturinčio teisinio suinteresuotumo asmens, t. y. UAB „Aukstata“, kuri neva siekė apginti savo tariamai pažeistas teises. Ginčijamas privalomasis nurodymas surašytas statytojui M. T., dėl jam, o ne statinio statybos rangos darbus vykdančiam asmeniui – UAB ,,Aukstata“, nustatytų statytojo pareigų netinkamo vykdymo. Priimdamas nutartį, teismas nevertino, kokia apimtimi ieškovė šioje byloje turi teisinį materialinį suinteresuotumą.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustatyti, ar ieškovė turėjo teisę reikšti šį ieškinį, galima bylą išnagrinėjus iš esmės. Nagrinėjamu atveju byla neišnagrinėta iš esmės, o baigta ją nutraukiant, ieškovei atsisakius ieškinio, atskiruoju skundu skundžiama nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl materialinės proceso teisės normų dėl ieškinio pagrįstumo, o sprendžia procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė 2021 m. vasario 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus priėmė vadovaujantis Gaisrinių tyrimo centro 2020 m. gruodžio 14 d. parengta išorinės ugnies plitimo klasifikacinės Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandymų Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitomis. Todėl sutiktina su apeliante, jog apeliantė ginčijamą privalomąjį nurodymą surašė tik po Gaisrinių tyrimo centro ataskaitoje pateiktų išvadų pakartotinio patvirtinimo, t. y. gavusi patikinimą, kad klaidų padaryta nebuvo ir Gaisrinių tyrimo centro ataskaitos išvados tinkamos. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad išvados nebuvo teisingos. Tada apeliantė 2021 m. birželio 1 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta, kad ginčijamas privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Akte konstatuota, kad Gaisrinių tyrimų centro 2021-05-18 išorinės liepsnos paveiktų stogų ir (arba) stogų dangų klasifikavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įrenginėjamo stogo mazgo degumo klasė atitinka jai keliamus priešgaisrinius reikalavimus. Ši aplinkybė ir lėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, nes atsakovė savo veiksmais eliminavo ginčo objektą, taip iš esmės patenkindama ieškovės reikalavimą. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovė nieko nedarė, o 2021 m. birželio 1 d. aktas buvo priimtas tik dėl naujos išvados, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakoves kaltės. Nors apeliantė priėmė skundžiamą privalomąjį nurodymą, vadovaudamasi Gaisrinių tyrimo centro ataskaita, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji nebuvo teisinga, ieškovė turėjo pagrindą teikti ieškinį ir šiuo atveju neturi nukentėti dėl apeliantei pateiktų netikslių ataskaitų. Jeigu apeliantė dėl Gaisrinių tyrimo centro pateiktos ataskaitos patyrė žalą (priteistas bylinėjimosi išlaidas), apeliantė turi galimybę prašyti nuostolių atlyginimo iš subjekto, dėl kurio patyrė nuostolius - Gaisrinių tyrimo centro.
19. Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės.
20. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingam išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.