- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-595-430/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. K. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovę R. K. iš buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. vykusiose varžytinėse įsigijo nekilnojamą turtą – butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas, įsigijęs butą, nustatė, kad jame iki šiol gyvena atsakovė R. K., kuri yra buvusi buto savininkė. 2018 m. lapkričio 18 d. ieškovas siuntė atsakovei raginimą išsikraustyti iš minėto buto iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovė, nepaisydama raginimo, toliau gyveno ieškovui priklausančiame bute, naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis ir aptarnavimais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė geranoriškai neišsikraustė iš ieškovui priklausančio buto, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovės R. K. iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad ieškovas atskleidė teismui ne visas faktines ginčo aplinkybes, dėl kurių atsakovė šiai dienia fiziškai neturi galimybės išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo pardavinėjamas varžytinėse dėl paskolos, kurią suteikė išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Apollona“ (toliau – UAB „Apollona“). Šiuo metu tarp atsakovės ir šios įmonės nagrinėjamas civilinis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1966-918/2019 dėl paskolos sąlygų ir vykdomojo įrašo pakeitimo. Pažymėjo, kad minėta byla susijusi su antstolio Armino Naujokaičio varžytinėse parduotu butu (duomenys neskelbtini), dėl to, atsakovės nuomone, esant priimtam jos naudai teismo sprendimui, būtų prašoma taikyti restituciją ir minėtą nekilnojamąjį turtą grąžinti buvusiai savininkei, t. y. atsakovei. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį dėl jos iškeldinimo, nenurodė ir kitų svarbių neišsikėlimo priežasčių. Nurodė, kad ginčo butas yra 9 aukšte, o daugiabučio liftas neveikia, dėl to atsakovė R. K., net ir norėdama išsikraustyti iš buto, to padaryti negalėtų, nes gyvena labai aukštai, o nešioti baldus ir kitus atsakovei priklausančius daiktus iš 9 aukšto neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių. Be to, atsakovei nesuprantama ieškovo pozicija, kokiu tikslu ieškovas ją prašo iškeldinti, kai tuo pačiu metu bandoma tartis dėl minėto buto pirkimo.
4. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Nurodė, kad atsakovė jau pusę metų gyvena ieškovui priklausančiame bute ir nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, o ši pareiga tenka ieškovui kaip buto savininkui. Pažymėjo, kad derybos dėl šio buto išpirkimo nevyksta, nes nei atsakovė, nei jos atstovas nesikreipė į ieškovą. Pabrėžė, kad kartą paskambino vyras, kuris prisistatė atsakovės draugu ir pasiūlė išpirkti butą, tačiau, kai ieškovas nurodė sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas, pokalbis pasibaigė.
5. Atsakovė triplike nesutiko su ieškovo dublike išdėstytais argumentais ir iš esmės pakartojo atsiliepimo į ieškinį argumentus. Atsakovė taip pat nurodė, kad sutiktų ginčą perduoti spręsti teisminei mediacijai, tačiau ieškovas tuo klausimu dublike nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. palaikė savo ieškinį. Nurodė, kad aplinkybių, trukdančių atsakovei išsikraustyti iš minėto buto, nėra, kadangi daugiabučio liftas jau seniai suremontuotas. Atsižvelgiant į tai, prašė teismo patenkinti ieškinį ir iškeldinti atsakovę iš jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu.
7. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovę R. K. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui A. M. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas A. M. 2018 m. spalio 4 d. vykusiose varžytinėse įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), sumokėdamas už jį 41 340 Eur sumą, tačiau faktiškai turtu negali naudotis, kadangi jame gyvena buvusi buto savininkė atsakovė R. K.. Ieškovas, gindamas savo teises į nekilnojamąjį turtą, 2018 m. lapkričio 18 d. išsiuntė atsakovei raginimą, kuriuo prašė atsakovę geranoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovė buto neatlaisvino ir toliau naudojasi šiomis patalpomis.
10. Teismas nurodė, kad nors atsakovė laikėsi pozicijos, jog neturi būti iškeldinama, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1966-918/2019 dėl paskolos sąlygų ir vykdomojo įrašo pakeitimo, taip pat dėl to, kad jai būtų sunku išsikraustyti iš 9 aukšto buto, tačiau teismas laikė šiuos atsakovės argumentus nepagrįstais ir vertino atsakovės veiksmus kaip pažeidžiančius ieškovo teise savo nuožiūra naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovės minima civilinė byla Nr. e2-1966-918/2019 buvo nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Minėtoje byloje restitucija netaikyta, dėl to atsakovės argumentas dėl buto grąžinimo buvusiai savininkei laikytas teisiškai nereikšmingas.
12. Teismas nesutiko, kad atsakovė negali išsikraustyti iš buto dėl to, kad ginčo butas yra 9 aukšte, nes atsakovės minimas liftas jau suremontuotas ir atsakovė turi visas galimybes išsikraustyti. Be to, lifto neveikimo aplinkybė nepaneigia ieškovo, kaip savininko teisės, netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas teisėtai įsigijo ginčo butą, apie tai atsakovė buvo informuota ir buvo raginama išsikraustyti, pripažino, jog atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovui priklausančiu butu, tam neturėdama teisinio pagrindo, dėl to ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė R. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškovo ieškinį atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to visiškai neatskleidė bylos esmės.
16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė turi visas galimybes išsikraustyti iš ginčo buto. Nurodo, kad ginčo butas yra 9 aukšte, šiai dienai daugiabučio namo liftas neveikia nuo 2018 m. lapkričio 8 d., o lifto remonto darbus numatyta baigti tik balandžio ar gegužės mėnesį. Teigia, kad atsakovė buvo pateikusi prie bylos lifto techninės būklės tikrinimo ataskaitą, kuri paneigia ieškovo teiginius apie tai, jog minėtas liftas veikia, dėl to teismas privalėjo remtis oficialiu įrodymu ir padaryti išvadas, kad šis liftas neveikia. Atsakovės nuomone, dėl šių priežasčių byla išnagrinėta neteisingai ir turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad atsakovė, net ir norėdama išsikraustyti iš buto dėl neveikiančio lifto, neturėtų nei fizinių, nei finansinių galimybių, o iškraustymo įmonės atsisako atsakovės baldus iškraustyti, kol daugiabutyje nebus tinkamai sutvarkytas liftas.
17. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė protingo termino per kurį atsakovė turėtų išsikelti, dėl to, apeliantės nuomone, vien dėl neveikiančio lifto pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti protingą terminą, per kurį atsakovė turėtų išsikraustyti, tačiau teismas to nepadarė ir dėl to taip pat netinkamai išnagrinėjo bylą.
Atsiliepimas
18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
19. Teigia, kad priešingai negu įrodinėja atsakovė, visi liftai daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), šiuo metu veikia. Pažymi, kad apeliantės skunde pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Karoliniškių būstas“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambinus, vadybininkė patvirtina, jog minėtame daugiabučiame name, kuriame yra ginčo butas, visi liftai veikia.
20. Ieškovo įsitikinimu, teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą. Pabrėžia, kad atsakovė iki šiol gyvena ieškovo bute ir daugiau negu metus nemoka už komunalines paslaugas, dėl to lifto veikimo ar neveikimo klausimas negali trukdyti ieškovui realizuoti savininko teisę naudotis butu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjamą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamojo buto, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. M. 2018 m. spalio 4 d. vykusiose varžytinėse įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), sumokėdamas už jį 41 340 Eur sumą, 2018 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas (b. l. 6–7). Faktiškai šiuo turtu ieškovas (kaip savininkas) negali naudotis, kadangi jame vis dar gyvena buvusi buto savininkė atsakovė R. K.. 2018 m. lapkričio 18 d. ieškovas siuntė atsakovei raginimą, prašydamas atsakovės geranoriškai išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovė buto neatlaisvino ir toliau naudojasi šiomis patalpomis, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo (b. l. 1–5). Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus patenkino.
25. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį šiuo pagrindu, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
26. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 2 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu ieškovas A. M. nusipirko ginčo butą (duomenys neskelbtini). Šis varžytinių aktas nenuginčytas ir šiuo aktu įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo butą. Taigi, ieškovas yra teisėtas buto savininkas, to nebeginčija apeliantė ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė R. K. šiuo metu gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), be teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir iškeldino atsakovę R. K. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui priklausančio buto.
27. Apeliantė, nors iš esmės skunde nebeginčija, jog ieškovas yra naujasis ginčo buto savininkas, tačiau skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir prašo jį panaikinti, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl aplinkybių, jog atsakovė neturi nei fizinių, nei finansinių galimybių išsikelti iš ginčo buto. Teigia, kad daugiabučiame name, kuriame ginčo butas yra 9 aukšte, sugedo liftas ir neaišku kada bus suremontuotas, dėl to jai reikia išsikėlimui ilgesnio termino, tačiau skundžiamu sprendimu papildomas terminas nebuvo nustatytas.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip teisiškai nepagrįstus, kadangi daugiabučiame name, kuriame yra ginčo butas, lifto veikimo ar neveikimo klausimas negali trukdyti ieškovui (kaip savininkui) realizuoti savininko teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu ir negali būti laikomas teisėtu pagrindu gyventi svetimame bute. Šios apeliantės nurodytos aplinkybės (skundo argumentai) neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui, o galėtų turėti tik reikšmės, sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad atsakovei be pagrindo nesuteiktas papildomas terminas išsikelti iš buto dėl sugedusio daugiabučiame name lifto, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė gyvena jau ilgą laiką nebe jai priklausiančiame bute be teisėto pagrindo, nors dar 2018 m. lapkričio 18 d. jai buvo siųstas raginimas tai padaryti (išsikelti) ir jau tuo metu atsakovė turėjo žinoti apie tokią pareigą ir galėjo tam ruoštis. Toks ilgas atsakovės delsimas išsikelti, ieškovo (kaip naujojo buto savininko) teisėtų interesų ir teisių nepaisymas, ieškovo teisėto reikalavimo nevykdymas, vertinamas kritiškai ir negali būti pateisinamas.
30. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
31. Atsakovė skunde teigia (įrodinėja), jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė protingo termino išsikėlimui, dėl to ir dėl šių aplinkybių skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, tačiau pažymėtina, kad prašymas nustatyti terminą iškeldinimui pirmosios instancijos teismui reikštas nebuvo. Pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasinaudoti CPK 284 straipsnyje suteikiamomis teisėmis įstatymas neriboja bet kurioje proceso stadijoje, todėl apeliantė galėjo pareikšti tokį prašymą apeliacinės instancijos teismui, prašydama procesinio sprendimo vykdymą atidėti, nurodydama pagrįstus motyvus, tačiau iš pareikšto skundo turinio matyti, jog atsakovė realiai (faktiškai) nesiekia papildomo termino nustatymo, o prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, norėdama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėtų šią bylą iš naujo ir tuomet tokį terminą nustatytų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas iš esmės prieštarauja koncentracijos principams ir rodo siekį vilkinti sprendimą dėl iškeldinimo, kadangi naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (su apeliacijos teise) užtruktų dar ilgesnį neapibrėžtą laiką. Be to, kaip jau minėta, apeliantė nepateikė teismui pagrįstų argumentų, kad būtų pagrindas jai atidėti sprendimo vykdymą, kai ji buvo raginta išsikelti dar 2018 m. lapkričio mėn., t. y. beveik prieš 2 metus, tačiau iki šiol šio teisėto reikalavimo neįvykdė. Toks ilgas buto savininko teisių pažeidimas nėra pateisinamas ir negali trukti dar neribotą laiką. Kaip minėta, ieškovas įsigijo butą teisėtai, o atsakovė šiame bute gyvena be teisinio pagrindo, dėl to turi išsikelti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti išsikraustymui iš ginčo buto, t. y. pervežti daiktus, sukaupti piniginių lėšų kito gyvenamojo būsto nuomai ir t. t.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jokios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti apeliantės R. K. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.