Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amberola‘‘ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Spi 1‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB ,,Amberola‘‘ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą suteikti ieškovei ,,0 balų įvertinimą pagal ginčo kriterijų‘‘ ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti ieškovės pasiūlymo vertinimą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad biudžetinė įstaiga Lietuvos kalėjimų tarnyba konkurencinio dialogo būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 652650 „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatomis. Ieškovė dalyvauja pirkime ir jam pateikė pasiūlymą.

3. Vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų yra susijęs su tuo, kiek elektros energijos, suvartotinos apibrėžtoje pirkimo objekto dalyje, pirkimo dalyviai siūlo patiekti iš jų pačiame objekte įrengiamoje ar įgyjamoje nutolusioje saulės elektrinėje, o kiek šios elektros atsakovei reikės pirkti iš centralizuotų elektros tinklų. Tiekėjas, pasiūlęs daugiau elektros poreikio padengti iš atsinaujinančių energijos išteklių, turėjo gauti aukštesnį įvertinimą pagal šį vertinimo kriterijų. Ieškovė savo pasiūlyme pasiūlė, jog visi atitinkami objekto elektros poreikiai bus dengiami iš jo pačiame objekte įrengtos saulės elektrinės ir įgyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Pagal pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus dėl ginčo vertinimo kriterijaus vertinimo, ieškovei už šį pasiūlymo aspektą turėjo būti suteiktas maksimalus įvertinimo balų skaičius – ir tokiu atveju ji turėtų būti pripažinta pirkimo laimėtoja.

4. Tačiau atsakovė ieškovės pasiūlymui už šį elektros iš atsinaujinančių šaltinių aspektą skyrė 0 balų - jo šiuo aspektu išvis nevertino. Tokį savo sprendimą atsakovė argumentavo tuo, kad ieškovė, neva, aiškiai neįrodė, kad jos siūlomos saulės elektrinės visiškai padengs objekto elektros poreikius – nors pati atsakovė laikė, jog ieškovės numatytos saulės elektrinės nepadengs tik apie 1 proc. objekto elektros poreikio, bei savo teiginius dėl tokio trūkumo grindė ne ieškovės pasiūlymu ir jo sprendiniais, bet savo paties subjektyviomis interpretacijomis, kiek kuri ieškovės numatyta saulės elektrinė pagamins elektros ir kaip šios elektros suvartojimas pasiskirstys pagal objekto poreikius.

5. Net jeigu ir būtų laikoma, kad atsakovės interpretacijos dėl ieškovės pasiūlymo turinio yra pagrįstos ir teisėtos, pirkimo sąlygos nenumato galimybės ir atsakovė neturėjo teisės visiškai nevertinti ieškovės pasiūlymo pagal šį kriterijų – ji privalėjo įvertinti bent jau jo nekvestionuojamą objekte panaudojamą saulės energijos kiekį. Tačiau atsakovė neturėjo teisės vertinti ieškovės pasiūlymo pagal savo paties interpretacijas – jeigu jau manė, kad ieškovės pasiūlymas nepakankamai aiškus ir tikslus, ji privalėjo paprašyti ieškovės paaiškinti, patikslinti ar papildyti pasiūlymą, tačiau to nepadarė.

6. Tokie atsakovės veiksmai kelia rimtų abejonių dėl pirkimo procedūrų ir, ypač, pasiūlymų vertinimo skaidrumo. Pirkimas vyksta daugiau nei 1,5 metų. Jis yra vykdomas konkurencinio dialogo būdu, dialogo metu buvo išsamiai aptariami pirkimo dalyvių pasiūlyti sprendiniai, siekiant juos detalizuoti, optimizuoti ir užtikrinti kuo geresnį valdžios subjekto poreikių įgyvendinimą bei pasiekti, kad kandidatas sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti pasiūlymą. Dėl techninių-inžinerinių sprendinio aspektų buvo vedama atskira dialogo pakopa. Tokios procedūros ir detalaus dialogo tikslas ir yra išsiaiškinti visus atsakovei kylančius neaiškumus ir klausimus.

7. Tačiau jokių klausimų ar netgi užuominų dėl ieškovės neva neaiškaus ar netikslaus, neparengto įgyvendinti sprendinio dėl saulės elektrinių generacijos kiekių ir objekto elektros poreikio pasiskirstymo bei užtikrinimo saulės elektrinių generuojama energija atsakovė viso dialogo metu nekėlė, ieškovės pasiūlymo šiuo aspektu nevertino, suteikdama iš karto 0 balų. Todėl toks atsakovės sprendimas kelia rimtų abejonių dėl pasiūlymų vertinimo skaidrumo. Atsakovė tokio savo sprendimo taip ir nepagrindė jokiomis konkrečiomis pirkimo sąlygų nuostatomis, net ir atsakydama į ieškovės pretenziją, ilgai vilkino laimėjusiu pripažinto pasiūlymo pateikimą ieškovei, visus duomenis teikė vėliausiu galimu metu. Todėl ieškovė mano, kad toks atsakovės sprendimas neteisėtas.

8. Pirkimo sąlygų 18 priedo „Sprendinių / pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijai“ II skyriuje „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ nustatyta, kad vienas iš pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Pasiūlymo kokybė ir efektyvumas (T)“ parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ subparametrų yra „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ (ginčo kriterijus), kurio lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime (LR2) – 7,5. Vertinimo tvarkos 2.5 dalyje pateiktoje parametro „Energetinis efektyvumas (P2)“ vertinimo metodikoje nustatyta, kad „Vertinamas Dalyvio Pasiūlyme pagal Sąlygų Error! Reference source not found. priede Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai 1 priedėlio formą nurodytas Objekto energijos suvartojamo kiekis per metus“, ginčo kriterijaus balus apskaičiuojant pagal šią formulę: mažiausiai suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) ir pasiūlyme numatyto suvartoti energijos kiekio (kWh) (R 2P) palyginimas. Kriterijaus (T) parametras (P₂) įvertinimas apskaičiuojamas: P2 lygu R₁ x L R1 + R ₂ x L R2 .

9. Pirkimo sąlygų 14 priedo „Reikalavimai techninei – inžinerinei informacijai“ 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ (2024 m. rugpjūčio 12 d. atnaujinta redakcija) 5 p. nustatyta, kad „Elektros skiltyje bus vertinamas mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas Objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių“. Taigi, pagal ginčo kriterijų yra vertinamas būtent „Energijos kiekių poreikių, perkamų pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ dydis Elektros dalyje (Energijos vartojimo rodiklių 1 lentelė).

10. Energijos vartojimo rodiklių 8 p. nustatyta, kad į pagal ginčo kriterijų vertinamus „Energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“, neįtraukiami energijos kiekiai iš atsinaujinančių energijos šaltinių: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis vertinimo 1 lentelėje „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ neįtraukia atsinaujinančių energijos šaltinių energijos kiekių, pasigamintos iš Privataus subjekto Objekte Sutarties metu Žemės sklype sumontuojamų atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės moduliai, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ir t.t.). Kaip pavyzdys: elektros energija pagaminama Privataus subjekto sumontuotuose saulės moduliuose ar gaunama iš kito atsinaujinančios energijos šaltinio esančio Žemės sklype, neįtraukiama į energijos vartojimo rodiklių 1. lentelę ir nepriskaičiuojama prie energijos rodiklių, už kuriuos Valdžios subjektas mokės už Objekte energijos suvartojimą mokesčius. Dalyvis teikia tik energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš kitų tiekėjų, iš centralizuotų miesto tinklų (šilumos tinklai, elektra ESO, dujos ir kt.).“

11. Pagal Energijos vartojimo rodiklių 10 p., kaip atsinaujinančius energijos šaltinius pirkimo dalyviai galėjo siūlyti savo sąskaita Pirkimo sutarties vykdymui įsigyti ir naudoti nuotolines saulės elektrines: „Kai atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti Žemės sklypo ribose nėra techninių galimybių dėl ESO techninių sąlygų, Dalyvis gali pasiūlyti savo sąskaita Sutarties laikotarpiui įsigyti nuotolinę saulės elektrinę už Žemės sklypo ribų. Dalyvis gali prie atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kiekių pasiūlyti ir turi užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių poreikis būtų padengtas iš Dalyvio įsigyjamos nuotolinės saulės elektrinės. Už Dalyvio įsigyjamos ir eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės visas sąnaudas Sutarties laikotarpiu moka Privatus subjektas ir sąskaitos Valdžios subjektui nepateikiamos. Nuotolinės saulės elektrinės nuosavybė pasibaigus Sutarčiai neatlygintinai perduodama Valdžios subjektui.“

12. 2024 m. spalio 10 d. pateiktame prašyme paaiškinti ieškovės pridėtos klausimų lentelės 4.1 p. atsakovė išaiškino, kad tais atvejais, kai pirkimo dalyvis siūlys bendrą elektros „Energijos kiekių poreikį, perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ lygių 0 kWh per metus (t. y. elektros poreikis objekte bus visiškai padengiamas iš dalyvio numatomų įdiegti / įsigyti atsinaujinančių energijos šaltinių), vengiant negalimos dalybos iš 0, Ginčo kriterijaus vertinimui bus naudojamas 0,000001 įvertis (R2min ir atitinkamai tokį rodiklį pasiūliusio dalyvio R2p).

13. Energijos vartojimo rodiklių 9 p. įtvirtina, jog, siūlydamas energijos vartojimo rodiklius, pirkimo dalyvis turi pateikti projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) rodiklius, įvertinančius tiek dalyvio siūlomų atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektros kiekį ir elektros kiekį, perkamą pagal sutartis iš centralizuotų tinklų: „Pateikdamas energijos vartojimo rodiklius, Dalyvis 1 lentelėje „Metiniai rodikliai (faktinis suvartojimas)“ pateikia projektinius skaičiuojamus (prognozuojamus) metinius rodiklius, kurie būtų faktiškai suvartojami, įvertinant ir atsinaujinančių energijos šaltinių (sumontuotų Žemės sklype ir/arba Dalyvio įsigyjamos, eksploatuojamos nuotolinės saulės elektrinės) pagamintas energijos kiekį ir energijos kiekį perkamą pagal sutartis.“

14. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus pirkimo sąlygų reikalavimus dėl ginčo kriterijaus bei į savo numatomą pirkimo objekto sprendinį, ieškovė pateikė savo pasiūlymą pirkimui ir energijos vartojimo rodiklių lentelėje nurodė, kad pagal jo siūlomą sprendinį bendras objekto elektros energijos poreikis, t. y. elektros „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“, yra 0 kWh per metus (2.2 priedas). 0 kWh elektros poreikį ieškovė nurodė dėl to, kad savo sprendiniu siūlo pačiame objekte įrengti 300 kWp galios saulės elektrinę ir pirkimo sutarties vykdymui įsigyti apie 265 kWp galios nutolusią saulės elektrinę. Šių saulės elektrinių generuojama elektros energija visiškai patenkintų visus objekto elektros energijos poreikius, kurie patenka į ginčo kriterijaus vertinimą, ir jų nereikėtų papildomai įsigyti iš centralizuotų tinklų. Pagal ieškovės pasiūlymą, bendras objekto elektros energijos poreikis pagal ginčo kriterijų vertinamoje Elektros dalyje yra 176 600 kWh per metus. Dar 332 000 kWh elektros būtų suvartojama šildymui (Šildymo (ŠVOK) dalis Energijos vartojimo rodikliuose), tad iš viso prognozuojamas elektros suvartojimas objekte būtų 508 600 kWh per metus.

15. 2024 m. lapkričio 7 d. ieškovė gavo atsakovės prašymą paaiškinti pasiūlymą, pateikiant pasiūlyme pateiktų Energijos suvartojimo rodiklių pagrindimą papildomais / patikslinančiais skaičiavimais pagal kiekvieno mėnesio elektros poreikius objekte kilovatvalandėmis pagal atsakovės kartu su prašymu pateiktą lentelę. Ieškovė prašomus paaiškinimus pateikė 2024 m. lapkričio 11 d., nurodė, kad objekto SE ir nutolusi SE kartu pagamins ne mažiau kaip 536 750 kWh per metus. Daugiau jokių prašymų paaiškinti pasiūlymą ieškovė iš atsakovės negavo. Tačiau 2024 m. gruodžio 3 d. gavo atsakovės pranešimą dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, visų pirkimo dalyvių pasiūlymų įvertinimą ir suteiktus vertinimo balus bei sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas liko antroje vietoje Ieškovės pasiūlymui už ginčo kriterijų buvo skirtas 0 balų įvertinimas. Su šiuo atsakovės sprendimu ieškovė nesutina, todėl jį skundžia.

16. Atsakovė savo nuožiūra, nepaprašiusi paaiškinimų ar pagrindimų, padarė prielaidą, kad ieškovė iš viso objektui per metus gali patiekti apie 415 000 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą ir jo sprendinius numatomas metinis elektros energijos suvartojimas objekte iš viso yra 508 600 kWh. Todėl, remdamasi savo paskaičiuotu ieškovės galimu per metus iš atsinaujinančių šaltinių patiekti 415 000 kWh elektros energijos dydžiu, atsakovė nusprendė, kad pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą per metus objektui nepakanka 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Todėl kriterijaus (T) parametro Energinį efektyvumą (P2) Elektros energijos suvartojimas (R2) skyrė 0 balų.

17. Atsakovė, priimdama tokį sprendimą, nesilaikė savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų, pažeidžiant Gynybos pirkimų įstatymo (GPĮ) 28 str. 4 d. reikalavimus dėl pareigos prašyti pasiūlymo paaiškinimo, patikslinimo ir papildymo, pagal ginčo kriterijų buvo vertintas ne ieškovės pasiūlymas ir jo sprendiniai, bet atsakovės susigalvotos nieko bendro su ieškovės pasiūlymu neturinčios ir pasiūlymo esmę keičiančios prielaidos, taip pažeidžiant Gynybos pirkimų įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Todėl ieškovė 2024 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei pretenziją su konkrečiais elektros energijos gamybos ir suvartojimo skaičiavimais bei pagrindimais.

18. 2024 m. gruodžio 23 d., jau po darbo valandų, atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo pretenziją atmetė. Atsakyme atsakovė nepateikė visiškai jokių skaičiavimų, duomenų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos sprendimo teisėtumą ir (ar) pretenzijos nepagrįstumą. Atsakovė tik išimtinai formaliai nurodė, kad ieškovė neva privalėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jo siūlomų atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros energijos pakaks objekto suvartojimui ir nereikės elektros pirkti papildomai, tačiau to aiškiai ir pakankamai nepadarė. Todėl ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

19. Priimdama sprendimą, atsakovė nesilaikė pirkimo sąlygų - nevertino ieškovės pasiūlymo pagal ginčo kriterijų net ta apimtimi, kurios ji neginčija. Pirkimo sąlygos tokios galimybės nevertinti nenumato, tai reiškia, kad atsakovė ieškovės pasiūlymą vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus ginčo kriterijaus reikalavimus, bet pagal savo paties susigalvotas ir pirkimo sąlygose neišviešintas taisykles (1). Atsakovė pažeidė GPĮ 28 str. 4 d., nes sprendimą priėmė remdamasi savo interpretacijomis dėl ieškovės pasiūlymo turinio, t. y. kiek elektros energijos pagamins ieškovės sprendinyje numatyta objekto SE ir nutolusi SE bei kaip pasiskirstys elektros suvartojimas objekte pagal poreikius, nepaprašiusi ieškovės paaiškinti, patikslinti ir papildyti pasiūlymą šiais aspektais (2). Atsakovė pažeidė GPĮ 6 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes sprendimą priėmė vertindama ne ieškovės pasiūlymą ir jo sprendinius, bet savo subjektyvias interpretacijas dėl pasiūlymo turinio. Jeigu atsakovė būtų vertinusi ieškovės pasiūlymą ir jo sprendinius, ji ieškovei būtų privalėjusi suteikti maksimalų įvertinimą pagal ginčo kriterijų ir ją pripažinti pirkimo laimėtoja (3).

20. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, pasiūlymai privalo būti vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas ir tiekėjų nenaudai negali būti taikomi iš anksto pirkimo sąlygose neišviešinti reikalavimai. Pirkimo procedūrų metu negali būti keičiamos esminės pirkimo sąlygos, tuo labiau – negali būti keičiami pasiūlymų vertinimo kriterijai po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kadangi tai pažeistų skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Skundžiamame sprendime atsakovė pripažino, kad pagal jos skaičiavimus „Pagal Dalyvio Pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių“. Atsakovė sutinka ir neginčija, kad pagal ieškovės pasiūlymą elektros „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ būtų ne didesni nei 93 600 kWh per metus (nors ieškovė su tokiu dydžiu griežtai nesutinka, kadangi jis yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka jo pasiūlymo).

21. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvis, atsakovės nuomone, pasiūlyme nurodo netikslų ar nepagrįstą klaidingą iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių užtikrinimą metinį elektros energijos poreikį, tokiam dalyviui pagal ginčo kriterijų yra skiriama 0 balų įvertinimas ir neatliekamas vertinamas pagal ginčo kriterijaus reikalavimus. Šios aplinkybės reiškia, kad atsakovė, net ir manydama, kad pagal ieškovės pasiūlymą iš atsinaujinančių energijos šaltinių nebus užtikrinta 93 600 kWh per metus objekte suvartojamos elektros energijos, neturėjo teisės pagal ginčo kriterijų automatiškai skirti 0 balų įvertinimą. Atsakovė privalėjo laikytis pirkimo sąlygų ir atlikti neginčijamo poreikio dydžio vertinimą pagal Vertinimo tvarkos 2.5 dalyje ir Energijos vartojimo rodiklių 5, 8, 9 ir 10 p. nustatytus reikalavimus. Tokio vertinimo neatlikusi ir iš karto už ginčo kriterijų ieškovės pasiūlymui skyrusi 0 balų, atsakovė nesilaikė savo paties pirkimo sąlygų ir taikė jose iš anksto neišviešintus reikalavimus, taip grubiai pažeisdama GPĮ įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

22. Atsiliepime į pretenziją atsakovė tokius savo veiksmus bando teisinti teiginiu, kad pasiūlymas turėjo atitikti visus pirkimo sąlygų reikalavimus, įskaitant Vertinimo tvarkos I skyriaus reikalavimą „Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“. Ieškovei neva tinkamai, patikimais duomenimis nepagrindus atsinaujinančių šaltinių naudojimo elektros energijai, valdžios subjektas vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 praktika - perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami.

23. Atsakovė taip ir nepagrindė, kuo aukščiau nurodyta jos pacituota Vertinimo tvarkos nuostata yra susijusi su 0 balų skyrimu už ginčo kriterijų. Nurodyta nuostata tik nustato, ką patikrins pirkimo komisija, vertindama pasiūlymus, bet ne galimybę skirti 0 balų, visiškai nevertinant neginčijamų kiekių. Juo labiau tokios galimybės automatiškai skirti 0 balų nenustato atsakovės cituojama LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 (iš konteksto išimta jos citata) – ji ne tik nėra pirkimo dokumentų dalis, bet toje nutartyje kasacinis teismas pasisakė dėl situacijos, kai iš tiekėjo pasiūlymo buvo negalima nustatyti jo siūlomo rodiklio (konkretaus skaičiaus – papildomo garantinio termino trukmės), kuris buvo vertinamas pagal to ginčo pirkimo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų.

24. Priešingai, atsakovės cituojama nutartis kaip tik suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal taikomą vertinimo kriterijų ta apimtimi, dėl kurios nekyla nesutarimo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo. Nurodytu kasacinio teismo nagrinėtu atveju buvo neaktualus konkretus tiekėjui suteiktinų balų dydis, nes tai nebūtų pakeitę to ginčo pirkimo rezultatų. Tačiau pacituoti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad tiekėjo pasiūlymas privalėjo būti vertinamas, nepaisant jo netikslumo ir neaiškumo – ir jam privalėjo būti suteikti konkretūs vertinimo balai.

25. Tuo tarpu esamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė aiškiai ir konkrečiai nurodė pagal ginčo kriterijų vertinimą jo siūlomą elektros „Energijos kiekių poreikį, perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“: 0 kWh – tai vienprasmiškai matyti ir iš ieškovės su pasiūlymu pateiktų užpildytų Energijos vartojimų rodiklių (2.2 priedas). Atsakovė nei sprendime, nei netgi atsakyme į pretenziją taip ir nenurodė, kas konkrečiai jai „neaišku, nekonkretu“ ieškovės pasiūlyme pagal ginčo kriterijaus reikalavimus.

26. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta jokių reikalavimų pirkimo dalyviams kaip nors pagrįsti jų siūlomus elektros energijos kiekių, perkamų iš centralizuotų tinklų, poreikius – kaip minėta, pagal Energijos vartojimo rodiklių 8 p. pirkimo dalyviai turėjo nurodyti tik prognozuojamus metinius rodiklius. Atsakovė neprašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą pateikiant detalizaciją ar kitokį pagrindimą pagal tai, kiek elektros energijos gamins nutolusi SE ir objekto SE, bei kaip pasiskirstys jos suvartojimas pagal objekto poreikius. Todėl atsakovei negalėjo būti jokių „neaiškumų, nekonkretumų“ dėl ieškovės pasiūlyto pagal ginčo kriterijų vertintino rodiklio dydžio. Net ir laikant, kad atsakovės interpretacijos dėl to, kiek elektros energijos pagamins objekto SE ir nutolusi SE bei kaip jos suvartojimas pasiskirstys pagal poreikius yra pagrįstos, vis tiek turimas konkretus ir aiškus skundžiamame sprendime atsakovės „apskaičiuotas“ ir nurodytas rodiklis, vertinamas pagal ginčo kriterijaus reikalavimus – 93 600 kWh per metus. Tačiau atsakovė net ir šio rodiklio dydžio nevertino pagal ginčo kriterijaus reikalavimus, bet tiesiog suteikė už jį 0 balų. Nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad atsakovė, nesilaikydama iš anksto išviešintų pirkimo sąlygų bei taikydama jose iš anksto neišviešintus reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai ieškovės pasiūlymui skyrė 0 balų pagal ginčo kriterijų. Vien dėl šios priežasties sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

27. Jeigu atsakovė iš tiesų manė, kad ieškovės pasiūlymas yra neaiškus ir netikslus, prieš priimdamas sprendimą ji privalėjo kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo paaiškinimo ir patikslinimo, tačiau to nepadarė. GPĮ 28 str. 4 d. nustato, kad jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

28. Aiškindamas analogiškas VPĮ nuostatas, LAT išaiškino, kad šie reikalavimai taikomi ir duomenims apie tiekėjo siūlomą pirkimo objektą ar pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, todėl perkančiosios organizacijos turi prašyti ir leisti tiekėjams pateikti netgi naujus (papildomus) dokumentus ar patikslinti esamus nauja informacija, jeigu dėl to de jure nepateikimas naujas pasiūlymas. Pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos.

29. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.

30. Šie kasacinio teismo išaiškinimai atsispindi ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintose ir pagal GPĮ 28 str. 4 d. privalomose Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėse. Taisyklių 5.1 ir 5.2 p. tais atvejais, jeigu pasiūlyme yra trūkumų, kurių neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą, pvz., kaip nurodoma Taisyklių 5.1 p. reikiami duomenys ar jų dalis nepateikti arba egzistuoja duomenų nesutaptis, perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti, patikslinti ar papildyti pasiūlymą. Be to, tokiame prašyme paaiškinti, patikslinti ar papildyti pasiūlymą perkančioji organizacija privalo tiksliai ir aiškiai suformuluoti atitinkamą prašymą dėl patikslinimo (Taisyklių 7.4.1 p.).

31. Atsakovė savo atsakyme į pretenziją bando teigti, kad jos 2024 m. lapkričio 7 d. prašymas paaiškinti pasiūlymą ir buvo jos pareigos prašyti „neaiškaus, netikslaus“ pasiūlymo paaiškinimo, patikslinimo ir papildymo įgyvendinimas. Tačiau tokie atsakovės teiginiai neatitinka realybės ir jos prašymo turinio. 2024 m. lapkričio 7 d. prašyme atsakovė neprašė ieškovės paaiškinti, patikslinti ar papildyti pasiūlymą duomenimis, kiek elektros energijos pagamins ieškovės siūloma nutolusi SE, kiek – objekto SE, kokių techninių charakteristikų bus kiekviena iš saulės elektrinių bei kaip pagal poreikius pasiskirstys elektros suvartojimas objekte. Minimu prašymu atsakovė reikalavo pateikti patikslinančius skaičiavimus, kaip bendras objekto energijos poreikis (pagal pasiūlymo techninius sprendinius) bus užtikrinamas kiekvieną mėnesį, atliekant detalų paskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio poreikius kWh, pagal pridedama lentelę.

32. Kartu su prašymu pateiktoje lentelėje taip pat nebuvo numatyta galimybės pateikti informacijos, kiek elektros energijos pagamins ieškovės siūloma nutolusi SE, kiek – objekto SE, kokių techninių charakteristikų bus kiekviena iš saulės elektrinių, bei kaip pagal poreikius pasiskirstys elektros suvartojimas objekte. Atitinkamos informacijos atsakovė neprašė pateikti ir (ar) paaiškinti netgi pirkimo procedūrose vykusio dialogo („derybų“) metu. Tokiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė GPĮ 28 str. 4 d., Taisyklių 5.1, 5.2 ir 7.4.1 p. reikalavimus bei teismų praktikos išaiškinimus.

33. Atsakovė savavališkai, remdamasi ne ieškovės pasiūlymu, bet kitų, nieko bendro su šiuo pasiūlymu ir jo sprendiniais neturinčių, bendrovių internetiniuose tinklapiuose skelbiama informacinio / reklaminio pobūdžio informacija ir savo paties subjektyviomis interpretacijomis priskyrė ieškovės pasiūlymui ir jo numatytiems sprendiniams turinį – kiek elektros energijos gamins nutolusi SE, kiek – objekto SE, kokia dalis objekto SE pagamintos elektros energijos bus suvartojama objekto poreikiams. Pirkimo sąlygose nereikalaujama pateikti minimų duomenų kartu su pasiūlymu. Jei atsakovė būtų užklaususi, būtų iš karto gavusi išsamius atitinkamus ieškovės paaiškinimus, patvirtinančius, kad ieškovės nusimatytas atsinaujinančios energijos sprendinys yra daugiau nei pakankamas užtikrinti objekto elektros energijos poreikius ir ieškovei gauti maksimalų galimą įvertinimą pagal ginčo kriterijų.

34. Atsakovė sprendimą priėmė vertindama ne ieškovės pasiūlymą ir jo sprendinius, bet savo paties subjektyvias interpretacijas dėl pasiūlymo turinio. Tokiu būdu atsakovė taip pat pažeidė imperatyvių nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų GPĮ 6 str. 1 d., reikalavimus. Pagal LAT suformuotą šių viešųjų pirkimų principų aiškinimo praktiką, pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai turi atitikti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kas reiškia, jog jie turi būti vienodai suprantami ir aiškinami tiek atskirų tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos; konkretaus pasiūlymo vertinimas negali priklausyti nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio, perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, kadangi tai pažeistų skaidrumo imperatyvą.

35. Šiuos GPĮ 6 str. 1 d. įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimus atsakovė pažeidė, kadangi, suteikdama 0 balų įvertinimą pagal ginčo kriterijų vertino ne objektyviai ieškovės pasiūlyme (įskaitant paaiškinimus) esančius realiai siūlomus duomenis ir sprendinius, bet vertino savo paties interpretacijas ir nieko bendro su ieškovės pasiūlymu neturinčius kitų bendrovių informacinio pobūdžio duomenis, taip neleistinai savavališkai pakeičiant ieškovės pasiūlymo esmę. Tuo tarpu vertinant tikrąjį ieškovės pasiūlymo ir jo sprendinių turinį yra akivaizdu, kad jos pasiūlymui privalėjo būti skirtas maksimalus įvertinimas pagal ginčo kriterijų (kas turėtų lemti ir ieškovės pripažinimą pirkimo laimėtoja).

36. Atsakovas sprendime teisingai pastebėjo ir neginčija ieškovės pasiūlymo sprendinių ir duomenų: bendras metinis elektros energijos poreikis šildymui, vėdinimui ir vėsinimui ne iš centralizuotų tinklų (Energijos vartojimo rodikliai, ŠVOK dalis), be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų – 332 000 kWh; bendras metinis objekto elektros energijos poreikis elektros poreikiams ne iš centralizuotų tinklų (Energijos vartojimo rodikliai, Elektros dalis), be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles – 176 600 kWh; iš viso metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų, t. y. kuris pagal pasiūlymą turėtų būti dengiamas iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – 508 600 kWh (332 000 kWh + 176 600 kWh); elektros gavimui iš atsinaujinančių energijos išteklių Ieškovas yra numatęs naudoti 265 kWp galios nutolusią SE ir 300 kWh galios objekto SE.

37. Tačiau atsakovė sprendime savavališkai darė subjektyvią prielaidą, kad eškovės numatyta 265 kWp galios nutolusi SE vidutiniškai per metus sugeneruos 1 000 kWh nuo 1 kWp instaliuotos galios, arba viso 265 000 kWh per metus. Tokios savo sprendimo prielaidos atsakovė negrindė kokiais nors konkrečiais ieškovės pasiūlymo duomenimis, o rėmėsi visiškai nieko bendro su ieškovės pasiūlymu neturinčios MB ,,Energija Man‘‘ tinklapyje skelbiamais informacinio pobūdžio duomenimis. Tačiau pačios atsakovės nurodytame interneto svetainės puslapyje po pateiktu grafiku nurodyta, kad tai yra vienos Vilniaus rajone esančios konkrečios 30 kW galios saulės elektrinės duomenys. Be to, tame pačiame internetinės svetainės puslapyje toliau nurodoma, kad saulės jėgainės gamyba priklauso nuo (saulės jėgainės) kampo ir krypties, bei kad optimaliausia (didžiausią gamybą užtikrinančia) laikoma pietų kryptis ir 30-35 laipsnių pasvirimo kampas. Taigi, netgi iš atsakovės nurodomo „šaltinio“ yra akivaizdu, kad 1000 kWh metinė generacija iš instaliuotos 1 kWp galios yra reali Vilniaus rajone, saulės elektrinę įrengus ant plokščio stogo – ir kad jeigu saulės elektrinė būtų palankesnėje vietovėje, įrengta tinkamu kampu ir dar užtikrinant, kad ji visada bus atsisukusi į saulę, reali metinė generacija iš 1 kWp instaliuotos galios bus ženkliai didesnė. Būtent tokią kur kas efektyvesnę nuotolinę SE ir yra numačiusi ieškovė savo pasiūlymo sprendiniuose.

38. Ieškovės suplanuotoje įsigyti apie 265 000 kWp instaliuotos galios nutolusioje SE bus sumontuoti dvipusio veikimo (angl. Bifacial) fotovoltiniai moduliai bei saulės sekimo (angl. Tracking) sistema. Ieškovė yra užsitikrinusi, kad nutolusioje SE bus pasiektas ne mažesnį kaip 1 250 kWh per metus generavimą iš vieno instaliuoto kWp arba 331 250 kWh per metus. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyto reikalavimo atskirai pateikti atsinaujinančių energijos šaltinių numatomą generuoti galią ir pateikti tokios generacijos užsitikrinimą pagrindžiančius įrodymus – pagal Energijos vartojimo rodiklių 9 p., buvo prašoma pateikti tik prognozuojamus metinius rodiklius. Atskirai pateikti nutolusios SE numatomą generuoti galią ir tokios generacijos užsitikrinimą pagrindžiančius įrodymus atsakovė neprašė ir savo 2024 m. lapkričio 7 d. prašyme paaiškinti pasiūlymą.

39. Todėl ieškovė atitinkamą įrodymą (ketinimų protokolą su priedais) pateikė iš karto tada, kai sužinojo, jog atsakovė pati susigalvojo savo interpretacijas apie nutolusios SE generuojamos elektros metinius kiekius ir tuo remdamasis priėmė sprendimą – su pretenzija. Ieškovės pasiūlytas sprendinys dėl nutolusios SE yra pateiktas vertinant konservatyviai, valdant rizikas ir užtikrinant maksimalią naudą atsakovei. Todėl ieškovės pasiūlyme numatytas konservatyvus elektros energijos gavimo iš nutolusios SE scenarijus. Realybėje nutolusi SE tikėtinai gamins daugiau vidutinės elektros energijos per metus. Remiantis Europos Komisijos viešai skelbiamu įrankiu – preliminaria saulės elektros gamybos skaičiuokle, saulės elektrinė su sekimo (tracking) sistema, įrengta Nutolusios SE vietovėje (angl. Latitude) / ilguma (angl. Longitude): 54.094, 23.866), priklausomai nuo sprendinio generuos nuo 342 687 iki 349 933 kWh per metus su 22 000 kWh variacija.

40. Ieškovės numatytas nutolusios SE sprendinys atitinka realiai Lietuvoje diegiamus saulės elektrinių sprendimus ir jų našumą, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją realiai siekia iki 1350 kWh per metus iš 1 kWp instaliuos galios. Ieškovės pateikti konkretūs įrodymai bei faktiniai duomenys patvirtina, kad jo pasiūlytas nutolusios SE sprendinys yra pagrįstas ir įgyvendinimas, bei iš jo pagrįstai galima skaičiuoti (prognozuoti) ne mažesnę kaip 331 250 kWh elektros generaciją per metus (kas atitinkamai reiškia, kad objekto SE pakaktų padengti likusį 177 350 kWh elektros metinį poreikį objekte (508 600 kWh – 331 250 kWh).

41. Tuo tarpu šių argumentų ir duomenų atsakovė savo atsakyme į pretenziją visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Sprendime atsakovė savavališkai darė subjektyvią prielaidą, kad iš 300 kWp galios objekto SE per metus pagaminamos apie 300 000 kWh elektros energijos tik iki 50 proc. bus panaudota objekto poreikiams. Atsakovės teigimu, iš objekto SE pagamintos elektros energijos objekte galės būti suvartota tik apie 150 000 kWh, iš kurių elektra vėdinimui sudarys 49 550 kWh per metus, elektra vėsinimui – 52 650 kWh per metus, bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams – 43 800 kWh per metus ir bendras elektros energijos poreikis patalpų apšvietimui ir teritorijoje – 4 000 kWh per metus. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais argumentais. Vienintelis atsakovės argumentas sprendime – kad objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių ir pateikta lentelė su neva saulėtų valandų vidutiniu skaičiumi Šiauliuose.

42. Pagal Energijos vartojimo rodiklių 9 p., pateikdami šiuos rodiklius pirkimo dalyviai turėjo pateikti prognozuojamus metinius rodiklius, įvertindami savo siūlomus sprendinius. Atsakovė nei sprendime, nei atsakyme į pretenziją nepateikė visiškai jokių paaiškinimų ir (ar) skaičiavimų, kaip jo pateikta lentelė koreliuoja su atsakovės nurodytu 150 000 kWh objekte suvartojamos objekto SE pagamintos elektros energijos dydžiu. Atsakovė taip ir nepagrindė, kuo ir kaip minima lentelė, paimta iš UAB ,,Šildymo sprendimai‘‘ tinklapio yra susijusi su ieškovės pasiūlymu ir pirkimo sąlygose nustatytais reikalavimais pasiūlymo turiniui, kieno, kokiais duomenimis remiantis ir kokia metodika vadovaujantis ji parengta.

43. Ieškovė su pretenzija pateikė atsakovei eksperto išvadą dėl elektros energijos poreikių pasiskirstymo objekte. Atsaovė ją atmetė tik teiginiu, kad „dalyvio pateiktame ekspertiniame vertinime dėl Objekte (Žemės sklype) numatomos 300 kWh galios saulės elektrinės pagamintos elektros energijos 100 proc. panaudojimo Objekto reikmėms yra lakoniškas ir nepagrįstas skaičiavimais“ . Kad šie skaičiavimai yra neteisingi ir nepagrįsti arba kad eksperto kvalifikacija yra netinkama, atsakovė neįrodinėjo. Bandydama kaip nors apginti sprendimą nevertinti ieškovės pasiūlymo pagal ginčo kriterijų, t. y. jam suteikti 0 balų, atsakyme į pretenziją atsakovė jau pradėjo keisti savo paties prielaidas, kuriomis grindė sprendimą.

44. Sprendime atsakovė neginčijo, kad saulės elektrinėse – įskaitant objekto SE – 1 kWp instaliuotos galios per metus generuos vidutiniškai 1000 kWh. Tačiau atsiliepime į pretenziją ji jau teigia, kad „aritmetiškai nustatoma, kad 1 kWh galios saulės elektrinė pagamina per metus 900 kWh elektros energijos“ ir kad pagal Europos Komisijos tinklapyje pateiktame saulės energijos generavimo apskaičiavimo įrankyje ,,Malaveniukų km., Šiaulių raj., generuojamos elektros energijos rodiklį, 300 kW galios SE turėtų generuoti apie 277 663 kWh elektros energijos per metus“. Tokie teiginiai tik patvirtina, kad sprendimą atsakovė priėmė remdamasi savo subjektyviomis prielaidomis.

45. „Aritmetiškai nustatytą“ saulės elektrinės generaciją (900 kWh iš 1 kWp instaliuotos galios) atsakovė apskaičiuoja padalindama objekto elektros poreikį pagal ieškovės pasiūlymą (508 600 kWh) iš paaiškinime nurodytos bendros nutolusios SE ir objekto SE galios (565 kWp). Tokiais veiksmais atsakovė siekia suklaidinti teismą: padalinus metinį poreikį iš instaliuotos galios, gaunama kiek kWh elektros energijos per metus turi vidutiniškai generuoti nuotolinė SE ir objekto SE iš instaliuoto 1 kWp tam, kad būtų padengtas visas objekto elektros poreikis. Pagal tokį skaičiavimą gautųsi, kad pilnam objekto elektros poreikio padengimui objekto SE pakaktų generuoti vidutiniškai 591,17 kWh per metus iš instaliuoto 1 kWp ((508 600 kWh objekto metinis poreikis – 331 250 kWh generuojamos nutolusios SE) / 300 kWp objekto SE). Kad objekto SE per metus generuos daugiau nei 591,17 kWh iš instaliuoto 1 kWp, neginčija ir atsakovė.

46. Be to, abejonių dėl atsakovės galimai sąmoningo siekio suklaidinti teismą kelią ir atsakovės teiginys, kad pagal Europos Komisijos tinklapyje pateiktą saulės energijos generavimo apskaičiavimo įrankį objekto SE turėtų generuoti 277 663 kWh elektros energijos per metus. Atsakovė prie atsakymo į pretenziją nepridėjo tai patvirtinančio išrašo. Tuo tarpu atsakovei suvedus objekto koordinates į nurodytą įrankį, gaunama preliminari elektros energijos gamyba yra 299 929,46 kWh per metus - tiek, kiek ir yra numačiusi ieškovė pagal savo sprendinį ir su kuo sutiko pati atsakovė savo priimtame sprendime. Būtent 300 000 kWh generaciją patvirtina ir pagal teisės aktų reikalavimus atlikti skaičiavimai. Energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai apskaičiuojami naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“, tiksliau – jo 1 Priedo skyriuje „Saulės spinduliuotė“. Pagal šiuos duomenis atlikti 300 kW saulės elektros generacijos objekte skaičiavimai patvirtina, kad šviesiuoju paros metu objekte elektros generacija sieks iki 300 000 kWh. Šių skaičiavimų teisingumą taip pat patvirtino ekspertas.

47. Atsakovė ieškovės įrodymus ir skaičiavimus bandė paneigti tik teiginiais, kad objekte pagamintos saulės elektros energijos suvartojimo objekte apimtis modeliuojama kiekviena metų valanda ir objekto energetinis balansas per tą valandą. Tačiau pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo parengti objekte saulės elektrinės pagaminamos elektros suvartojimo objekte modelį ir dar įvertinant kiekvieną metų valandą ir objekto energetinį balansą per tą valandą – buvo reikalavimas pateikti tik prognozuojamus metinius rodiklius. Atsakovė tokio konkretaus pirkimo sąlygų reikalavimo ir neįvardija. Parengti tokį tikslų valandinį modelį šiame pasiūlymo teikimo ir vertinimo etape yra objektyviai neįmanoma – tam mažų mažiausiai jau turėtų būti parengtas viso objekto darbo projektas su konkrečiais galutiniais visos įrangos sprendiniais bei turėtų būti žinomas tikslus objekto vartotojų elgesys – kokiu laikotarpiu kuriais objektais kokia apimtimi jie naudojasi, bei ar tai daro laikydamiesi tvaraus energijos vartojimo principų (atsakovė tokių duomenų pirkimo dokumentuose nepateikė). Kad tokio modeliavimo parengti šiame etape neįmanoma, patvirtina ir atsakovės veiksmai, kadangi ji tokio modeliavimo neparengė ir neįrodė, kad ieškovės numatytų sprendinių nepakaks objekto elektros poreikiams padengti.

48. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į tokius atsakovės atsakymo į pretenziją teiginius, ieškinyje pateikia valandinį objekto elektros poreikių ir objekto SE generacijos įvertinimą, parengtą kompetentingo energetikos eksperto, kuris dalyvavo ir rengiant ieškovės pasiūlymą bei įvertino objekte planuojamų įrenginių vartojimą ir planuojamą objekto darbo režimą. Kadangi atsakovė ieškovės pretenzijoje pateiktą skaičiavimų lentelę įvardijo lakoniška ir nepagrįsta skaičiavimais, ieškinyje pateikiama minimos lentelės apie saulės energijos gamybą objekto SE detalizacija, kuri pagrindžia, kad objekto SE per metus vidutiniškai generuos apie 300 000 kWh elektros energijos, kuri visa galės būti panaudota objekto reikmėms.

49. Elektros energijos poreikis objekte dienos metu visais mėnesiais yra didesnis nei tuo metu pagamins objekto SE. Šį poreikio „perviršį“, per metus sudarantį 90 489 KWh, taip pat objekto energijos poreikį nakties metu (118 111 kWh per metus, kartu su dienos poreikio „perviršiu“ – iš viso 208 600 kWh) visiškai padengs nutolusi SE ir jos per metus generuojama 331 250 kWh elektros energijos. Todėl objekto SE pakanka gaminti tik tiek elektros energijos, kuri padengtų likusią objekto bendro metinio elektros poreikio dalį (177 350 kWh iš 580 600 kWh). Dėl šių priežasčių ieškovė, teikdama pasiūlymą, nematė poreikio trumpalaikiam energijos pasaugojimui ir jo pasiūlyti atsinaujinančių elektros išteklių panaudojimo sprendiniai yra daugiau nei pakankami objektui ir jo elektros energijos poreikiams. Tačiau ieškovės pateiktas pasiūlymas neriboja jo optimizavimo galimybių – teiginys apie off-grid sistemą reiškia, jog elektra nebus atiduodama į tinklą, bet ieškovė gali savarankiškai numatyti ir savo lėšomis papildomai investuoti į trumpalaikio pasaugojimo infrastruktūrą, jei tokį pagrįstą poreikį matytų ateityje.

50. Ieškovės argumentai, įrodymai ir skaičiavimai vienprasmiškai pagrindžia, kad pagal ieškovės pasiūlyme numatytus sprendinius numatytos elektros energijos iš nutolusios SE (331 250 kWh) ir objekto SE (300 000 kWh; iš viso 631 250 kWh) daugiau nei pakanka padengti objekto elektros poreikiams (508 600 kWh). Sprendime pateikti teiginiai, jog pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą objektui per metus nepakanka apie 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, yra ne tik nepagrįsti jokiais įrodymais ir netgi objektyviais argumentais, tačiau ir neatitinka pasiūlymo turinio bei savavališkai ir neteisėtai iškraipo ieškovės pasiūlymą ir jame numatytus sprendinius.

51. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvertinusi ieškovės pasiūlymą pagal ginčo kriterijų, ji būtų turėjusi pripažinti ieškovę pirkimo laimėtoja. Pagal pirkimo sąlygų reikalavimus (Energijos vartojimo rodiklių 5 p.), ginčo kriterijaus vertinimo balai suteikiami atsižvelgiant į elektros „Energijos kiekių poreikius, perkamus pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“, jeigu pirkimo dalyvis šiuos poreikius siūlo 0 kWh per metus (t.y. visas poreikis galės būti padengtas iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių), ginčo kriterijaus vertinimo tikslais bus laikoma, kad pasiūlyta 0,000001 kWh reikšmė (kadangi dalyba iš 0 negalima).

52. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir pripažinus, kad ieškovės pagal ginčo kriterijų siūlomi elektros „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“, yra 0 kWh, kaip tai numato Energijos vartojimo rodiklių 7 ir 10 p., pasiūlymo vertinimo tikslais būtų laikoma, kad ieškovė pasiūlė 0,000001 kWh rodiklį. Tokiu atveju ieškovės pasiūlymas pagal Vertinimo kriterijų 2.5 dalyje nustatytus ginčo kriterijaus vertinimo reikalavimus turėjo gauti maksimalų įvertinimą (7,5 balo) ir atitinkamai didesnį kriterijaus P2 įvertinimo balą: ??2 = ?? ₁ x L R1 + R ₂ x L R2 = 0,682666667 x 7,5 + 1 x 7,5 = 12,62. Pagal atsakovės 2025 m. sausio 1 d. pateiktą informaciją pirkimo laimėtoju galimai klaidingai paskelbtas dalyvis UAB „Spi 1“ pagal ginčo kriterijų elektros „Energijos kiekių poreikį, perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“ pasiūlė 248 865,30 kWh. ??2 = 0,000000. ??2 = ?? ₁ x L R1 + R ₂ x L R2 = 1 x 7,5 + 0,000000 x 7,5 = 7, 5000000. Atitinkamai, ieškovė iš viso surinktų 31,45 ekonominio naudingumo įvertinimo balus, UAB ,,Spi 1) – 30,43 balus ir pirkimo laimėtoja turėtų būti pripažinta ieškovė.

53. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 746 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k., įgyvendinimo“ nutarė įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“, kurio tikslas – užtikrinti saugią, efektyvią ir ekonomišką Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklą, įkalintiesiems – teisės aktų nustatytas laikymo, o personalui – darbo sąlygas, ir nustatyti pagrindines šio projekto sąlygas. Privačiam subjektui numatyta perduoti veikla apima komunalinių paslaugų teikimo organizavimą.

54. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1480 „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės“ 2.2.3 p. Centrinė projektų valdymo agentūra teikė nuomonę dėl atsakovės parengtų privataus sektoriaus subjekto atrankos dokumentų - tikrino jų atitiktį reikalavimams, nustatytiems metodiniuose dokumentuose. 2023-04-15 atsakovė paskelbė tarptautinį pirkimą konkurencinio dialogo būdu „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“ (pirkimo numeris 652650). Pirkimo sąlygų 5 p. nurodoma, jog pirkimą vykdo atsakovė kaip valdžios subjektas, tačiau pagal pirkimo sąlygų 17 p. pirkimo procedūras vykdo komisija, pasitelkdama ekspertus bei kviesdama stebėtojus. Šiuo atveju komisiją sudaro 13 narių iš atsakovės organizacijos, taip pat pirkimo procedūrose dalyvavo 5 Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai teisės, techninėje bei finansų srityse, 4 stebėtojai: Viešųjų pirkimų tarnybos bei Teisingumo ministerijos atstovai.

55. Tarp atsakovės ir ieškovės vyko derybos/dialogas, kurio metu buvo pateiktas atnaujintas pasiūlymas, kuriame (Techninės specifikacijos 3.1 priedėlio 2.2 skiltyje „komunalinės paslaugos“ bei 14 priedo 1 priedėlyje) buvo nurodytas iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis – 304 511 kWh. Po atnaujintų pasiūlymų pateikimo (pasiūlymai prieš pateikiant galutinius pasiūlymus, dėl kurių nebesiderama) atsakovė nustatė pabaigianti derybų etapą ir pakvietė visus dalyvius pateikti galutinius pasiūlymus. Komisijos protokole nustatyta, jog ieškovės atnaujintame pasiūlyme nebuvo tiksliai apibūdinti atsinaujinantys energijos šaltiniai ir prašoma juos tinkamai nurodyti galutiniame pasiūlyme. Ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą, kur nurodomas iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis – 0 kWh. Jį vertinant ir priimant sprendimą komisijos posėdyje dalyvavo tiek Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai, kurie pasisakė dėl pasiūlymų vertinimo, tiek stebėtojai.

56. Ieškovė pasiūlė sprendinį, nurodydama, kad iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis bus lygus 0 kWh. Tokiu būdu ieškovė siekė gauti maksimalų įvertinimą pagal atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (P2 kriterijaus R2 parametrą), tačiau pasiūlytas sprendinys nebuvo tinkamai pagrįstas bei negalėjo būti pripažintas įgyvendinamu. Priimdama sprendimą dėl 0 balų skyrimo, atsakovė vertino atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinio pagrįstumą, o ne formaliai objekto SE ir nutolusios SE sugeneruojamą elektros energijos kiekį. Formali galimybė pagaminti elektros energijos kWh kiekį nereiškia, kad visa pagaminta elektros energija gali būti panaudojama.

57. Kadangi vien tik formalus maksimalaus elektros energijos kiekio, generuojamo objekto SE ir nutolusios SE, nurodymas nepagrindė, jog elektros energijos ieškovei nereikės pirkti iš centralizuotų tinklų, tai ieškovei tinkamai nenurodžius aiškaus kWh dydžio, perkamo iš centralizuotų tinklų, atsakovė P2 kriterijaus R2 parametrui skyrė 0 balų. Taip pat atsakovė negalėjo vertinti kitų skaičių, nei tie, kuriuos pasiūlyme nurodė ieškovė (0 kWh), nes kitokių skaičių vertinimas reikštų neleistiną pagrindinių pasiūlymo aspektų pakeitimą, kuriuos pakeitus būtų apribota ar iškreipta konkurencija ir būtų daromas diskriminacinis poveikis, bei VPGSĮ principų pažeidimą. Skirdama ieškovei 0 balų pagal P2 kriterijaus R2 parametrą, atsakovė vadovavosi pirkimo sąlygomis bei aktualia teismų praktika.

58. Ieškovės deklaruojamas 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamos elektros energijos kiekis turėjo būti pagrįstas ir įgyvendinamas. Pirkimo sąlygų 18 priede numatyta, kad vertindama sprendimą komisija pirmiausia tikrins, ar „Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas“. Tai lemia, kad teikdama pasiūlymą, ieškovė turėjo ne tik formaliai deklaruoti atitinkamus skaičius pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje, bet privalėjo gebėti pagrįsti, kad skaičiavimai atlikti teisingai, o atitinkamas sprendinys bus įgyvendinamas (šiuo atveju būtent tai, kad iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis bus lygus 0 kWh). Nustačius, kad ieškovės deklaruoti skaičiai (atitinkamas sprendinys) nėra įgyvendinami ieškovės pasiūlytomis priemonėmis (objekto ir nutolusios SE), ieškovės nurodyti sprendiniai (dėl 0 kWh) laikyti nepagrįstais.

59. Be minėto pirkimo sąlygų 18 priedo pareiga gebėti pagrįsti pasiūlytus sprendinius išplaukė iš kitų pirkimo sąlygų nuostatų. Techninės specifikacijos 31 psl. nurodyta, jog dalyviai turi apsvarstyti ir gali pasiūlyti atsinaujinančių energijos šaltinių sprendinius, t. y. jeigu tokie sprendiniai teikiami, jie laikomi pasiūlymo neatskiriama dalimi ir atitinkamai jiems taikomi tokie pat pagrįstumo ir įgyvendinamumo reikalavimai. Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlyje buvo nurodyta, jog „objekto energijos vartojimo suminiai ir sąlyginiai rodikliai turi būti apskaičiuoti naudojant norminius klimatologinius duomenis, pateiktus RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“. Skaičiavimuose naudojami artimiausios objektui esančios Šiaulių ,,Šiaulių CAMS“ stoties duomenys.“ Šiuo metu RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“ yra pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-32, kuriuo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“. STR 1 priede nurodomi saulės spinduliuotės duomenys ir kaip skaičiuojama pavyzdžiui saulės spindėjimo trukmės charakteristikos ir paros eiga. Todėl ieškovės pasiūlymo sprendinys turėjo būti ne formalus, o paremtas objektyviais duomenimis/ motyvuotas, realus ir įgyvendinamas.

60. Jei pirkimo dalyviai neturėtų pareigos gebėti pagrįsti, kokie atlikti skaičiavimai ir pritaikytos priemonės lėmė atitinkamų skaičių nurodymą pasiūlymuose, kiltų rizika, kad nebus atrinktas pats ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas bei būtų pažeisti VPGSĮ 6 str. principai. Jei tiekėjo nesąžiningai deklaruotus rodiklius atsakovė priimtų besąlygiškai, paties kriterijaus taikymas atsakovei prarastų prasmę. Atsakovės siekis buvo realus ir faktinis atsinaujinančių elektros energijos šaltinių naudojimas, kaip pagrindas palankesniam ekonominio naudingumo įvertinimui, o ne deklaracija, kuriai nepasiteisinus pirkimo dalyvis viso labo sumokėtų „baudą“ atsakovei.

61. Pirkimas truko ilgą laiko tarpą (1,5 metų), vyko eilė susitikimų (dialogo stadija), kurių metu atsakovei galėjo būti pristatyti planuojami pasitelkti atsinaujinančių elektros šaltinių bei planuojamo elektros energijos poreikio sprendiniai. Tačiau ieškovės planas elektros energijos iš centralizuotų tinklų, kiek tai liečia R2 „Elektros energijos suvartojimas“ parametrą, nepirkti iš viso, atsakovei nebuvo pristatytas. Ieškovė turėjo galimybes aptarti tokio sprendinio įgyvendinamumo klausimus, tačiau iki galutinio pasiūlymo pateikimo ieškovė iš centralizuotų tinklų perkamos elektros energijos kiekį deklaravo žymiai didesnį (304 511 kWh), o 0 kWh nurodė tik teikdamas galutinį pasiūlymą. Todėl šių skaičių įgyvendinamumas ieškovės pasirinkimu ankstesnėse pirkimo stadijose nebuvo nei vertinamas, nei aptariamas. Priešingai, dėl informacijos apie planuojamus atsinaujinančius elektros energijos šaltinius trūkumo komisija protokole užfiksavo ir nurodė ieškovei tiksliai nurodyti atsinaujinančius elektros energijos šaltinius.

62. Atsakovės teisę tikrinti atitinkamo sprendinio realumą, pagrįstumą ir įgyvendinamumą patvirtina ir teismų praktika. Perkančiosios organizacijos turi teisę papildomai aiškintis pateiktos deklaruojamos informacijos tikrumą, kai pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti konkrečių pagrindžiančių duomenų (o tik atitinkamos formos pažymą), tokie veiksmai nelaikytini pirkimo sąlygų turinio išplėtimu, todėl leistini. Jeigu ekonominio naudingumo kriterijai būtų aiškinami taip, jog nėra jokių priemonių patikrinti tiekėjų pateiktų duomenų teisingumą, tai pažeistų pirkimo skaidrumo ir objektyvumo, duomenų patikrinamumo reikalavimus.

63. Perkančioji organizacija turi nustatyti sutarties sudarymo kriterijaus (tiekėjų vertinimo) subkriterijus (pvz., elektra turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių) taip, kad, remdamasi tiekėjų pateikta informacija ir duomenimis, objektyviai ir skaidriai vertindama skirtingus tiekėjų pasiūlymus, sugebėtų veiksmingai patikrinti, ar pateikti pasiūlymai atitinka sutarties sudarymo kriterijų. Vien sąsajumas su sutarties sąlygomis, nereiškia, jog ekonominio naudingumo kriterijai dėl jų realumo ir įgyvendinamumo vertinami ir tikrinami tik sutarties vykdymo metu. Todėl ieškovė turėjo ne tik formaliai nurodyti energijos suvartojimo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų kiekius, bet ir pritaikyti tinkamas ir pakankamas priemones tokiems rodikliams įgyvendinti bei gebėti pagrįsti, kad atitinkamas sprendinys yra įgyvendinamas ir realus.

64. Atsakovės o sprendimas P2 kriterijaus R2 parametro atžvilgiu skirti 0 balų yra teisėtas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, nustačiusi P2 kriterijaus R2 parametre 93 600 kWh trūkumą, turėjo būtent šį kiekį nurodyti R2 „Elektros energijos suvartojimas“ parametro formulėje, o ne skirti 0 balų. Toks aiškinimas lemtų pirkimo sąlygose iš anksto neišviešintų reikalavimų taikymą ir VPGSĮ 6 str. principų pažeidimą. Siekiant skirti konkretų balą už R2 parametrą, turėjo būti įtrauktas pasiūlyme numatytas suvartoti elektros energijos kiekis. Komisija nustatė, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas elektros energijos kiekis (0 kWh) yra nepagrįstas sprendinys, todėl šis sprendinys negalėjo būti vertinamas.

65. Pirkimo sąlygų 18 priede labai aiškiai numatyta, kokie veiksmai atliekami nustačius, kad atitinkamas sprendinys (šiuo atveju 0 kWh) yra laikomas nepagrįstu: „Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar Dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Sprendinio / Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio Dalyvio Sprendinys / Pasiūlymas bus atmestas“.

66. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad neva pirkimo sąlygose nebuvo aptarta 0 skyrimo galimybė ir pasiūlymas įvertintas ne pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad nepagrįsti sprendiniai bus atmesti. Konkretus sprendinys (0 kWh elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų) buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tai reiškia, kad jo įtraukti į R2 parametro vertinimo formulę ir skaičiuoti nėra galimybės (sprendinys atmestas / nepriimtas). Jokio kito būdo atlikti pasiūlymo vertinimo pagal minėtą parametrą, kaip tik skirti 0 balų, objektyviai negali būti. Kaip bus paaiškinta toliau, kitokio sprendinio (nei 0 kWh elektros energijos kiekis ir centralizuotų tinklų) reikštų pagrindinių pasiūlymo aspektų pakeitimą, kuriuos pakeitus būtų apribota ar iškreipta konkurencija ir būtų daromas diskriminacinis poveikis (VPGSĮ 27 str. 13-14 d.). Todėl pirkimo sąlygos buvo pakankamai konkrečios ir aiškios ir rūpestingi bei sąžiningai tiekėjai turėjo suprasti, kad nepagrįstus sprendinius atmetus papildomi balai už atitinkamą ekonominio naudingumo vertinimo parametrą negalės būti skiriami.

67. Komisija šiuo atveju ieškovės pasiūlymo neatmetė (R2 parametro nepagrindimas nelėmė esminės pasiūlymo neatitikties pirkimo sąlygų reikalavimams, tik negalėjimą skirti papildomų ieškovės padėtį gerinančių balų), tačiau atmetė 0 kWh kaip nepagrįstą ir neįgyvendinamą sprendinį, todėl už atitinkamą kriterijų ieškovei balai nebuvo ir negalėjo būti skirti (atsakovė P2 kriterijaus R2 parametrui skyrė 0 balų). Tokia pasiūlymo vertinimo tvarka tiek aptarta pirkimo sąlygose tiesiogiai, tiek išplaukia iš sisteminio jų aiškinimo, nes visi pirkimo dalyvių sprendiniai turi būti pagrįsti, o juos atmetus (kaip nepagrįstus) papildomi balai negali būti skaičiuojami ir dėl to ieškovė negali būti geresnėje padėtyje už kitus pirkimo dalyvius.

68. Ieškovei teko pareiga pateikti konkretų pasiūlymą bei pagrįsti jo sprendinius – atsakovei teisė keisti ir pildyti dalyvių pateiktų pasiūlymų nėra suteikta. Pati ieškovė aiškiai patvirtina, kad su atsakovės skaičiavimu ji nesutinka, tad ir tikslūs / teisingi elektros energijos iš centralizuotų tinklų kiekiai negali būti objektyviai nustatyti. Ieškovei visa apimtimi teko rizika, jei būtų nustatyta, kad konkretūs jo pasiūlyti sprendiniai nėra pagrįsti ir/ar įgyvendinami. Pirkimas nenumato galimybės pasiūlymo vertinimo stadijoje ieškovei ir atsakovei „pasiekti kompromiso“ ir atrasti skaičius, kurių įgyvendinimą ieškovė gebėtų įrodyti pagal jo paties pasirinktas technines priemones. Kitų, nei pasiūlyme nurodytų skaičių vertinimas, reikštų ne ką kita, kaip ieškovės pasiūlymo keitimą (kas nėra leistina). Atsakovė negali pakeisti ieškovės deklaruojamų elektros energijos suvartojimo kiekių ir juos „adaptuoti“ pagal pritaikytas priemones (objekto ir nuotolinės SE pajėgumus), pastarosios turi pagrįsti konkretų sprendinį (0 kWh iš centralizuotų tinklų), o ne atvirkščia. Tokiu sprendinio keitimu būtų pažeisti fundamentalieji viešųjų pirkimų principai, įskaitant skaidrumo, lygiateisiškumo ir kt. (VPGSĮ 6 str.).

69. Ieškovui tinkamais ir patikimais duomenimis nepagrindus atsinaujinančių šaltinių naudojimo elektros energijai (R2 parametras), atsakovė už ieškovę neturėjo teisės perskaičiuoti pasiūlymo ir pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio duomenų, nes taip būtų atlikusi neteisėtus ir savavališkus veiksmus. Tokio pozicijos pretenzijoje laikosi ir ieškovė, nors ieškinyje teikia priešingus išaiškinimus. Teismų praktikoje išaiškintas draudimas keisti pasiūlymus ne tik tiekėjų iniciatyva, bet ir perkančiosios organizacijos iniciatyva, kai yra pateikti pasiūlymai ir nebegalimos derybos (šiuo atveju tai aktualu tiek, kiek taikoma reguliavimui, kad pagal VPGSĮ 23 str. 13-14 d. draudžiamos derybos, kurios lemtų pagrindinių pasiūlymo aspektų pakeitimą, kuriuos pakeitus būtų apribota ar iškreipta konkurencija ir būtų daromas diskriminacinis poveikis). Pirkimo atveju atsakovė su ieškove po dialogo/ derybų stadijos nebegalėjo derėtis dėl pagrindinių pasiūlymo aspektų, į kurių apimtį neabejotinai patenka sprendinys, už kurį skiriami ekonominio naudingumo balai, kurių pagrindu yra išrenkamas pirkimo laimėtojas, kadangi derybos ir kitoks P2 balų skyrimas akivaizdžiai turės įtakos konkurencijai, kitų pirkimo dalyvių teisėms (jie būtų diskriminuojami).

70. VPGSĮ 28 str. 4 d. nurodyta teisė tikslinti pasiūlymą yra apribota lygiateisiškumo ir skaidrumo principais, o taip pat Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 7.1 p. įtvirtinta taisykle, jog pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas negali lemti naujo pasiūlymo pateikimo, t. y. jį teikiant negali būti atliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas (pvz., pakeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai taikoma taisyklė, jog jokiais pasiūlymų paaiškinimais, patikslinimais negali būti keičiama pasiūlymo esmė (šiuo atveju pagrindiniai pasiūlymo aspektai, kuriuos pakeitus būtų apribota ar iškreipta konkurencija ir būtų daromas diskriminacinis poveikis).

71. Taigi, jeigu būtų keičiamas 14 priedo 1 priedėlio duomuo dėl elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų iš 0 kWh, į kitą kWh skaičių (ar tai būtų preliminariai 93 600 kWh, ar kitas jau ieškovės paskaičiuotas kiekis), tai neabejotinai būtų esminis pasiūlymo pakeitimas, ypač, kai šis kWh kiekis dedamas į P2 kriterijaus R2 parametro formulę ir gali lemti konkretaus balų skaičiaus pasikeitimą. Nei atsakovė savo iniciatyva, nei ieškovė savo paaiškinimu negalėjo ir negali pakeisti pasiūlymo dalies – iš 0 kWh į konkretų kitą kWh dydį. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė ieškovei gauti P2 kriterijaus R2 parametro balus – ieškovė turėjo tinkamais, patikimais įrodymais pagrįsti 0 kWh, kurį tiksliai nurodė 14 priedo 1 priedėlyje.

72. Atsakovės sprendimas skirti 0 balų pagal P2 kriterijaus R2 parametrą buvo papildomai pagrįstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės cituojama nutartis kaip tik suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal taikomą vertinimo kriterijų ta apimtimi, dėl kurios nekyla nesutarimo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo. Paties ieškovės pacituota aptariamos LAT nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 ištraukia rodo, kad vertinta tik tiekėjo galimybė patikslinti pasiūlymą (ne perkančiosios organizacjios teisė ar galimybė tai daryti už tiekėją) ir sprendimas priimti atitinkamą patikslinimą iš esmės nulemtas to, kad pasiūlymo esmė / turinys buvo aiškus tam, kad galėtų būti skirtas atitinkas ekonominio naudingumo balas (virš 2 metų garantijos). Nei ieškovės cituojamoje pastraipoje, nei kitoje minėtos nutarties dalyje nėra nieko pasisakoma apie perkančiosios organizacijos pareigą įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal atitinkamą vertinimo kriterijų taikant kitokius duomenis, nei buvo deklaruoti tiekėjo pasiūlyme. Šiuo atveju, vertinant galimybę skirti balus pagal pasiūlyme deklaruotus duomenis, situacija yra iš esmės kitokia - skiriant ekonominio naudingumo balą svarbus tikslus ir konkretus elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų kiekis. Jei laikytume, kad šis kiekis nėra 0, bet koks kitas skaičius (jo nurodymas ar taikymas) jau lemia pagrindinių pasiūlymo aspektų pakeitimą, kuriuos pakeitus būtų apribota ar iškreipta konkurencija ir būtų daromas diskriminacinis poveikis, t. y. toks pasiūlymo tikslinimas neabejotinai nėra galimas.

73. Atsakovė minėta nutartimi rėmėsi tiek, kiek joje išaiškinta viešojo pirkimo sąlygų turinys ir jose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka tam tikrais atvejais objektyviai gali suponuoti neaiškių, netikslių pasiūlymų priėmimą ir vertinimą kaip tinkamų iš dalies, tačiau ne pasiūlymo atmetimą. Tai – atvejai, paprastai susiję su tiekėjų pareigomis aprašyti, kaip jie vykdys viešojo pirkimo sutartį, kokiomis savybėmis pasižymės pirkimo objektas, kaip jie supranta perkančiosios organizacijos tikslus ir pan. Perkančiosios organizacijos vertina tokių aprašymų detalumą, aiškumą ir konkretumą, o už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami. Šiuo atveju yra aišku, kad 0 kWh iš centralizuotų elektros energijos tinklų kiekis yra nepagrįstas. Kadangi sprendinys yra nepagrįstas ir netikslus, neįgyvendinamas, už jį balai negalėjo būti skiriami.

74. Atsakovė pagrįstai neprašė ieškovės pateikti pakartotinių pasiūlymo paaiškinimų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos pateikti savo pasiūlymo sprendinių paaiškinimus (kiek elektros energijos pagamins objekto SE ir kiek nutolusi SE), kai tokia galimybė buvo sudaryta ieškovei pateikiant 2 prašymus paaiškinti galutinį pasiūlymą. 2024-10-10 ir 2024-11-07 prašymai buvo nukreipti į siekį įsitikinti ne formalia saulės elektrinės galia ir gebėjimu teoriškai pagaminti elektros energiją, o įsitikinti, ar visa absoliučiai konkrečiu momentu pagaminta elektros energija bus panaudota, ar nebus jos trūkumo, ar toks sprendinys atitinka pirkimo sąlygas bei yra įgyvendinamas. Sprendinio esmė – suprasti, kokį kiekį elektros ieškovei teks įsigyti iš centralizuotų tinklų, tad svarbu buvo ne tik faktinio elektros pagaminimo klausimas, bet ir galimybė konkrečiu metu jį panaudoti.

75. Iš ieškovės galutinio pasiūlymo duomenų matyti, kad buvo pateikti abstraktūs duomenys: „Saulės elekrinės pajungimas Ant pastatu stogų, numatoma įrengti saulės elektrine. Elektrinės galia bus tikslinama TP rengimo metu. Šiuo metu vertinama ne mažiau 300 kWp įrengimas, planuojama sugeneruota elektros energija bus naudojama momentiniam vartojimui (off-grid, t.y. neatiduodama į ESO tinklą, nebent bus išduotos pakeistos ESO sąlygos). Pastate montuojamame IPS skyduose paliekama rezervinės vietos saulės elektrinės pajungimui prie vidaus tinklo. Fotovoltinės saulės jėgainės įrengimui, numatoma naudoti polikristalinių nuolatinės įtampos (U(DC) ~ 30V / P(nom.) ~ 435W) saulės modulius. Modulius numatoma montuoti ~20? laipsnių kampu tvirtinant prie metalinių laikančiųjų konstrukcijų, orientuojant visus i pietų pusę. Moduliai ant konstrukcijų montuojami horizontaliai, balastinė sistema. Saulės jėgainės generuojamos elektros energijos surinkimui numatomi reikiamos galios 400V/50Hz keitikliai. Planuojama naudoti fotovoltinius modulius su 25 metų produkto garantija, 30 metų 87,4 proc. efektyvumo garantija. Papildomai elektros poreikiams užtikrinti numatoma naudotis nutolusia saulės elektrine (vertinama ~265 kWp)“.

76. 2024-10-10 prašyme dėl Pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio buvo prašoma nurodyti visas inžinerines sistemas atsinaujinančių energijos šaltinių sprendiniui, prašoma paaiškinti, ar objekto SE ir nutolusi SE užtikrins reikiamą elektros energijos kiekį. Taip pat dėl pirkimo sąlygų Specifikacijų 3.1 priedėlio 2.2 darbalaukio ,,Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodikliai‘‘ prašyta nurodyti: kokios inžinerinės sistemos bus sumontuotos objekto žemės sklypo riboje, kurios užtikrins objekto elektros poreikius ir ar nebus poreikio pirkti pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) 12 metų paslaugų laikotarpiu; tiksliai apibūdinti pasiūlymą dėl dalyvio siūlomos nuotolinės saulės elektrinės - koks siūlomas modelis dėl investicijų, valdymo, techninės priežiūros ir kita aktuali informacija, kur pateikta tokia informacija pasiūlyme, jei nepateikta – prašymas tiksliai apibūdinti / patobulinti Pasiūlymą.

77. 2024-11-07 prašyme buvo prašoma: pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius, pagal sąlygų 14 priedo 1 priedelio reikalavimus, papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, kad detalizuotų kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), pagal pateiktus pasiūlymo techninius sprendinius, detalizuojant dalyvio pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio ,,Paslaugos, 2.2 darbalapis. Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodiklius‘‘ ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, atliekant detalų paskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio poreikius kWh, pagal pridedama lentelę. Taip pat pateikti skaičiavimus, koks energijos kiekis bus suvartotas, kurio nepadengs atsinaujinantys energijos šaltiniai pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais ir kurį bus būtina įsigyti iš valstybinių tinklų (elektros, dujų ar kt.). Taip pat, kaip planuojama pastatą aprūpinti šilumos energija, objekte sugedus / nutrūkus tiekimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

78. Atsakovė 2 kartus suteikė ieškovei teisę pateikti sprendinių realumo ir įgyvendinamumo įrodymus, paaiškinti savo pasiūlymą. Gavusi atitinkamus pasiūlymo paaiškinimus, atsakovė nustatė, kad nebus įgyvendintas sprendinys taip, jog būtų perkama 0 kWh iš centralizuotų tinklų. Todėl atsakovė neturėjo pareigos papildomai kreiptis dėl papildomų paaiškinimų pateikimo. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 6 p. numato – „iš pasiūlyme pateiktų duomenų įmanoma nustatyti tikrąjį pasiūlymo turinį ir (ar) jo (ne)atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, pvz., jog tiekėjo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, pirkimo vykdytojas neįgyja teisės kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus duomenis, o tiekėjas neįgyja teisės teikti tokį patikslinimą, papildymą ar paaiškinimą“. Atsakovė, gavusi paaiškinimus, galėjo identifikuoti, jog nebus įgyvendintas sprendinys taip, jog būtų perkamas 0 kWh iš centralizuotų tinklų. Todėl papildomi paaiškinimai buvo tiek nereikalingi, tiek negalimi.

79. Atsakovė vertino objektyvius duomenis – tarp šalių nėra ginčo dėl šių ieškovės pasiūlymo duomenų: bendras metinis elektros energijos poreikis šildymui, vėdinimui ir vėsinimui ne iš centralizuotų tinklų (Energijos vartojimo rodikliai, ŠVOK dalis), be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų – 332 000 kWh; bendras metinis objekto elektros energijos poreikis elektros poreikiams ne iš centralizuotų tinklų (Energijos vartojimo rodikliai, Elektros dalis), be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles – 176 600 kWh; iš viso metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų, t. y. kuris pagal pasiūlymą turėtų būti dengiamas iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – 508 600 kWh (332 000 kWh + 176 600 kWh); elektros gavimui iš atsinaujinančių energijos išteklių ieškovė numačiusi naudoti 265 kW galios nutolusią SE ir 300 kW galios objekto SE.

80. Tačiau, kadangi ieškovė nei pirminio pasiūlymo dokumentuose, nei derybų/ dialogo metu, nei su galutiniu pasiūlymu, nei su galutinio pasiūlymo paaiškinimais neteikė techninių duomenų, atsakovė vertino objektyvius SE elektros gamybos ir panaudojimo duomenis.

81. Ieškovės pareigos pagrįsti savo sprendinius neįvykdymo padariniai tenka ieškovei. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nekilo pareiga įrodyti atsinaujinančių energijos šaltinių numatomą sugeneruoti galią ir pateikti to įrodymus, to nebuvo prašoma ir prašyme paaiškinti galutinį pasiūlymą. Atsakovėstikslas buvo ne išsireikalauti tik SE galią, formalų generuojamą elektros energijos kiekį, o nustatyti, kiek konkrečios galios SE generuojamos elektros bus realiai panaudojama ir ar to kiekio užteks visiems objekto poreikiams, t. y. ar tikrai iš centralizuotų tinklų bus perkama 0 kWh elektros energijos. Pareiga tinkamai įrodyti tiek objekto SE, tiek nutolusios SE visus duomenis, kurie reikalingi sprendinio realumui ir įgyvendinamumui, teko ieškovei pagal pirkimo sąlygų reikalavimus, o taip pat akivaizdžiai buvo to prašoma iš ieškovės netgi dviejuose paklausimuose.

82. Atsakovei šiuo atveju pakako pademonstruoti, jog bent 1 kWh bus perkama iš centralizuotų tinklų (neprivalėjo detaliai apskaičiuoti trūkumo, o tik parodyti esant trūkumą elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių) ir to pakanka tam, jog būtų konstatuota, jog 14 priedo 1 priedėlio duomenys yra netinkami bei nebūtų skiriami P2 kriterijaus R2 parametro balai. Ieškovė neturi suformavusi galutinio sprendinio, ieškinyje nurodė, kad jos pasiūlymas neriboja jo optimizavimo galimybių – teiginys apie off-grid sistemą reiškia, jog elektra nebus atiduodama į tinklą, bet ieškovė gali savarankiškai numatyti ir savo lėšomis papildomai investuoti į trumpalaikio pasaugojimo infrastruktūrą, jei tokį pagrįstą poreikį matytų ateityje. Tai reiškia, kad ieškovė nėra tirka dėl generuojamos elektros energijos kiekio ir galimai keis savo sprendinį, pateiktą galutiniame pasiūlyme, sutarties vykdymo metu (kitaip sakant, galutiniame pasiūlyme pateiktas formalus pasiūlymas su rizikingais sprendiniais tik siekiu laimėti).

83. Ieškovė turėjo įrodyti ne formalų elektros kiekio generavimą, o objektyviai, kad ji bus panaudojama objekte. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos pateikti sprendiniai, įskaitant pretenzijoje pateiktus paaiškinimus, objektyviai ir patikimai patvirtina, jog R2 parametro atžvilgiu visa elektros energija bus sugeneruota ir naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ieškovė klaidina teismą dėl konkrečių SE formaliai generuojamos elektros kiekio. Vienoje dalyje ieškovė neigia, jog SE pagaminamas elektros energijos kiekis yra teisingai nurodytas sprendime, kitoje dalyje jau sutinka, jog objekto SE būtent tiek ir gali generuoti (1 kWp per metus iki 1000 kWh). Visoje ieškinio dalyje komentuojama tik nutolusios SE galima galia ir generuojama elektros energija, tačiau net neužsimenama, jog objekto SE pagamintų daugiau elektros energijos, negu nurodė atsakovė sprendime.

84. P2 kriterijaus R2 parametras vertinamas ne pagal objekto SE ir nutolusios SE formaliai sugeneruojamą elektros energijos kiekį, o tai, kiek jos realiai bus galima panaudoti objekte (turi būti įvertintas perteklius, kuris iš principo „dingsta“, taip pat laikas, kada elektros energija generuojama ir pateikiama naudojimui bei kiti aspektai). Vien tik formalus maksimalaus elektros energijos kiekio, generuojamo objekto SE ir nutolusios SE, nurodymas nepagrindžia, jog elektros energijos ieškovei nereikės pirkti iš centralizuotų tinklų.

85. Ieškovės pasiūlyme nurodoma, kad objekte bus įrengta 300 kWh galingumo objekto SE. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tokio galingumo SE gali pagaminti 300 000 kWh elektros energijos kiekį per metus. Nors objekto SE ir gali pagaminti tokį kiekį SE, šis kiekis objekte faktiškai negalėtų būti pasiektas dėl objekto poreikių. Atsakovė sprendime nurodė, kad 300 kWh galingumo objekto SE faktiškai galėtų sugeneruoti tik 150 000 kWh elektros energijos, kuri būtų panaudota. Tai, kad atsakovė tik apie 50 proc. (150 000 kWh iš galimų pagaminti 300 000 kWh) objekto SE galimos pagaminti elektros energijos sunaudotų, patvirtina ir paties ieškovės pateikti duomenys.

86. Ieškovė pasiūlyme nėra numačiusi elektros energijos kaupiklių ir pagaminta perteklinė elektros energija negali būti perduodama į elektros energijos tinklus. Todėl visa pagaminta elektros energija, kuri nėra panaudojama duotuoju momentu, „dingsta“ ir objekto SE pradeda gaminti tik tokį kiekį elektros energijos, kuris yra sunaudojamas gaminimo momentu. Atsižvelgiant į tai, objekto SE pagaminamas elektros energijos kiekis per metus privalo būti skaičiuojamas pagal atsakovės poreikį, o ne faktinius objekto SE pajėgumus. Ieškovė ieškinyje pateikė skaičiavimus, kurie pagrindžia kiek elektros energijos bus sunaudojama objekte dienos metu kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovė apskaičiavo, kokią elektros energijos poreikio dalį galės patenkinti objekto SE - iš viso ieškovės nurodyto elektros energijos poreikio dienos metu (390 489 kWh) objekto SE galės patenkinti tik 150 838 kWh.

87. SE elektros energiją gamina ne vien tik saulėtomis dienomis. SE gamina elektros energiją ir ne saulėtomis dienomis. Neįmanoma tiksliai ir iš anksto apskaičiuoti, kiek elektros energijos objekto SE galėtų pagaminti konkrečią valandą ir koks kiekis iš galimos pagaminti elektros energijos (SE pajėgumo) bus panaudotas objekto poreikiams patenkinti. Nors ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti šių kiekių, atsakovė pamodeliavo kelias situacijas, kurios visos patvirtina, kad objekto SE nepasieks žymiai didesnio nei 50 proc. galimos pagaminti elektros energijos faktinio panaudojimo. Atsakovės atsakyme į pretenziją pateikti argumentai, jog 300 kWh SE pagamina apie 300 000 kWh (1 kWh = 1 000 kWh į metus) realybėje yra pritaikomi tik tuo atveju, kai SE pagaminta ir iškart nesunaudojama elektros energija yra saugoma elektros energijos kaupikliuose arba perduodama į tinklą ir panaudojama vėlesniu laiku, kai SE negamina elektros energijos. Ieškovo pateiktame pasiūlyme nenumatyta įrengti elektros energijos kaupiklius.

88. Nutolusi SE nepadengs elektros energijos trūkumo, atsirandančio dėl neefektyvaus objekto SE panaudojimo. Ieškovės siūloma objekto SE galėtų pagaminti tik apie 150 000 kWh elektros energijos, kuri būtų panaudojama dengiant atsakovės poreikį. Ieškovė nurodė, kad objektui viso bus reikalingas 508 600 kWh elektros energijos kiekis per metus. Ieškovė pasiūlyme nurodė, kad siekiant patenkinti elektros energijos poreikį planuojama įrengti 265 kWh galingumo nutolusią SE. Atsakovė sprendime ir atsakyme į pretenziją pagrindė, kad 1 kWh galingumo SE gali pagaminti per metus apie 1 000 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, 265 kWh nutolusi SE gali pagaminti vidutiniškai 265 000 kWh elektros energijos per metus. Pažymėtina, kad elektros energija, pagaminta nutolusios SE, gali būti panaudojama ne tik faktiniu gaminimo metu (kaip objekto SE), tačiau bet kuriuo metu, kuriuo objektui reikia elektros energijos.

89. Remiantis ieškovės paskaičiavimu, objektas nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) per metus sunaudos 118 111 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad nakties metu bus naudojama nutolusios SE pagaminta elektros energija, nutolusios SE pagaminta elektros energija dienos metu galėtų būti panaudojama tik 146 889 kWh (265 000 – 118 111 kWh) dalyje. Vadovaujantis ieškovės skaičiavimais, objektui per metus dienos metu reikėtų 390 489 kWh kiekio elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad Oobjekto SE galėtų padengti apie 150 000 kWh šio elektros energijos poreikio, nutolusi SE turėtų padengti visą likutį, kurio nepadengs objekto SE, t. y. 240 489 kWh (390 489 - 150 000 kWh). Kadangi nutolusios SE pagaminta elektros energija bus naudojama nakties metu, nutolusios SE pagaminta ir likusi elektros energija dienos metu galėtų būti panaudota tik 146 889 kWh dalyje. Atsižvelgiant į tai, objektui viso dienos metu per metus trūktų 93 600 kWh elektros energijos kiekio (240 489 - 146 889 kWh).

90. Objektui trūkstant tokio kiekio elektros energijos, objektas negalės tinkamai funkcionuoti, todėl atsakovė pagrįstai vertino, kad P2 kriterijaus R2 parametras lygus 0 balų. Ieškovė nurodė, kad neva nutolusi SE galėtų būti įrengiama Leipalingyje ir galėtų generuoti nuo 342 687 iki 349 933 kWh elektros energijos į metus. Tačiau nutolusios SE įrengimo vieta atsakovei atskleista nebuvo ir ji, priimdama sprendimą, nežinojo, kurioje vietoje bus įrengiama nutolusi SE. Todėl atsakovė pagrįstai vertino nutolusios SE galimo pagaminti kiekio vidurkį pagal Lietuvos teritorijoje įrengtas SE. Net jeigu ir būtų vertinama, kad ieškovės įsigyjama nutolusi SE idealiausiu atveju galėtų pagaminti maksimaliai iki 349 933 kWh, šios elektros energijos nepakaktų patenkinti objekto poreikiams. Ieškovės nurodomas maksimalus nutolusios SE elektros pagaminimo kiekis yra 84 933 kWh (349 933 - 265 000 kWh) didesnis nei atsakovės pateikti skaičiavimai, o objektui vis tiek trūktų 8 667 kWh elektros energijos kiekio į metus (93 600 - 84 933 kWh).

91. Trečiasis asmuo UAB ,,Spi 1‘‘ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė, priimdama sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė pirkimo sąlygų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovė iš esmės siekia, kad jos pasiūlymas būtų įvertintas pagal kitokias, t. y. pirkimo sąlygose neišviešintas taisykles. Atsakovė, prieš priimdama sprendimą, kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti, patikslinti pasiūlymą, todėl jokiu būdu ir apimtimi nepažeidė GPĮ 28 str. 4 d. reguliavimo. Atsakovė, priimdama sprendimą, tinkamai įvertino ieškovės pasiūlymą ir jos pateiktą informaciją ir nepažeidė GPĮ 6 str. 1 d. įtvirtintų nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, priešingai – juos užtikrino. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei - būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad jos pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus.

92. Ieškovė teigia, kad atsakovė, priimdama sprendimą, nesilaikė pirkimo sąlygų reikalavimų, nes pagal ekonominio naudingumo subkriterijų „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ nevertino net atsakovės neginčijamo ieškovės pasiūlyme nurodyto rodiklio dydžio. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovė vertino, jog ieškovės pasiūlyme nurodyta siūloma ekonominio naudingumo subkriterijaus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmė – 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamas elektros energijos kiekis per metus – yra neįrodyta, atsakovė iš ieškovės pasiūlymo duomenų privalėjo pati nustatyti, kokia šio kriterijaus reikšmė yra pagrįsta, t. y. turėjo nustatyti, koks kWh iš centralizuotų tinklų elektros energijos kiekis per metus bus reikalingas, ir būtent tokią nustatytą reikšmę įvertinti, o ne skirti jai 0 ekonominio naudingumo balų už ekonominio naudingumo subkriterijų „Elektros energijos suvartojimas (R2)“. Tačiau tokia ieškovės pozicija prieštarauja tiek pirkimo sąlygų turiniui, tiek ir teismų praktikai.

93. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (LAT 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytas Vertinimo tvarkos bei pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ nuostatas, matyti, kad būtent pagal jas, t. y. pagal pirkimo sąlygas, tiekėjai pasiūlymuose privalėjo: nurodyti konkrečią siūlomą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“ subkriterijus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmę, t. y. konkrečiai nurodyti elektros energijos kiekį (kWh per metus), perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų; konkrečiai pagrįsti (įrodyti), kad tiekėjo pasiūlytas sprendinys yra įgyvendinamas, t. y. pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra pakankamas.

94. Atitinkamai, sistemiškai aiškinant ir taikant nurodytas Vertinimo tvarkos bei pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio „Energijos vartojimo rodikliai“ nuostatas, matyti, kad būtent pagal jas (pirkimo sąlygas) atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, privalėjo: įvertinti, kokią konkrečią ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Energinis efektyvumas (P2)“ subkriterijus „Elektros energijos suvartojimas (R2)“ reikšmę, t. y. konkretų elektros energijos kiekį (kWh per metus), perkamą pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, nurodė tiekėjas; įvertinti, ar tiekėjas pagrindė (įrodė), kad tiekėjo siūlomas sprendinys yra įgyvendinamas, t. y. pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, yra pakankamas.

95. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi materializuotis (būti naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Priešingu atveju kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas byloje Wall, C-91/08). Kitaip tariant, jei tiekėjas pirkime pripažintas laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų dalyvių atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose.

96. Pagal analogiją taikant nurodytą teismų praktiką, akivaizdu, kad atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymus bei jų nurodytus duomenis, būtinus apskaičiuoti atitinkamus ekonominio naudingumo kriterijus, turėjo juos vertinti ne formaliai, o priešingai – realiai įsitikinti, ar tiekėjų nurodyta informacija, skaičiavimai ir kita aktuali informacija yra teisinga, pagrįsta ir įgyvendinama. Priešingu atveju, tiekėjai galėtų nurodyti neadekvačią informaciją (pavyzdžiui, dirbtinai sumažintus skaičius ir rodiklius) tik tam, kad laimėtų pirkimą.

97. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė nei vienos konkrečios pirkimo sąlygos nuostatos, kurioje būtų numatyta atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teisė pačiai keisti tiekėjų pasiūlymų duomenis, nustačius, kad konkretus sprendinys visa apimtimi nėra pagrįstas ir įrodytas, pačiam nustatyti, kokia sprendinio dalis, vis dėlto, galėtų būti vertinama kaip nekelianti abejonių ir galėtų būti traktuojama, kad tiekėjas pasiūlė būtent tokią abejonių nekeliančią sprendinio dalį, o ne visą sprendinį. Tai reiškia, kad ieškovės pozicija, jog pirkimo sąlygose tariamai buvo numatyta galimybė atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, vertinti ne visą ieškovės pasiūlytą sprendinį, t. y. galimybė de facto (faktiškai) pačiam pakeisti ieškovės pasiūlymo duomenis ir pasiūlymą vertinti pagal tokius pačios atsakovės pakeistus pasiūlymo duomenis, nėra pagrįsta pirkimo sąlygų nuostatomis, todėl yra išimtinai deklaratyvi ir nepagrįsta. Tiekėjai pasiūlymuose turėjo ne tik nurodyti (deklaruoti), bet taip pat ir realiai pagrįsti (įrodyti) siūlomą sprendinį, t. y. siūlomo elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, pakankamumą. Atitinkamai, atsakovė, vertindama tiekėjų pasiūlymų ekonominį naudingumą, privalėjo įvertinti, ar tiekėjų siūlomas sprendinys, t. y. siūlomo elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, pakankamumas yra pagrįstas.

98. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik tiekėjai, bet ir perkančiosios organizacijos privalo laikytis paskelbtų pirkimo sąlygų reikalavimų (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99; LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Vykstant viešojo pirkimo procedūrai, perkančioji organizacija negali keisti esminių sutarties sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriais suinteresuotieji ūkio subjektai teisėtai rėmėsi priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, priešingai, nedalyvauti atitinkamoje pirkimo procedūroje (ESTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje C-368/10 Komisija prieš Nyderlandus; 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje C278/14, Enterprise Focused Solutions; LAT 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160/469/2018). Pirkimo sąlygų keitimas gali būti ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis. Teismų praktikoje viešojo pirkimo sąlygų keitimu kvalifikuojamos ir tokios situacijos, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija priima ir vertina pirkimo sąlygų neatitinkantį pasiūlymą bei pripažįsta jį laimėjusiu (LAT 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-38-1).

99. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė, laikydamasi būtent pirkimo sąlygų reikalavimų, vertindama ieškovės pasiūlymą (pasiūlymo ekonominį naudingumą), nustatė: kad ieškovės siūlomas iš centralizuotų tinklų perkamo elektros energijos kiekis per metus – 0 kWh ; kad ieškovės pasiūlytos elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), įgyvendinamumas nėra realiai ir tinkamai pagrįstas. Todėl atsakovė, įvertinusi ieškovės pasiūlymo duomenis ir nustačiusi, kad ieškovės pasiūlyto sprendinio, reikalingo įvertinti ieškovės pasiūlymo ekonominį naudingumą pagal subkriterijų „Elektros energijos suvartojimas (R2)“, įgyvendinamumas nėra pagrįstas, kaip to reikalaujama pirkimo sąlygose, tokį ieškovės sprendinį atmetė ir jo nevertino - skyrė 0,00 balų.

100. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos paaiškinti, patikslinti pasiūlymą, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, priimant sprendimą, nebuvo pažeista GPĮ 28 str. 4 d. Ieškovė deklaratyviai teigia, kad vienintelis atsakovės prašymas paaiškinti pasiūlymą, susijęs su ginčo kriterijumi ir numatomu elektros gavimu iš atsinaujinančių energijos išteklių, buvo 2024 m. lapkričio 7 d. pateiktas prašymas paaiškinti pasiūlymą. Tačiau toks ieškovės teiginys prieštarauja faktinėms ginčo aplinkybėms. Atsakovė į ieškovę dėl jos pasiūlymo, susijusio su pasiūlymo vertinimu pagal ekonominio naudingumo subkriterijų „Elektros energijos suvartojimas (R2)“, kreipėsi du kartus: 2024 m. spalio 10 d. ir 2024 m. lapkričio 7 d., prašydama paaiškinti informaciją, susijusią su energijos suvartojimo rodikliais. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė teismui visos apimties atsakovės 2024 m. spalio 10 d. paklausimo, bet pateikė tik išrašą, kuriame nėra nurodytas atsakovės paklausimas, susijęs su prašoma pateikti informacija apie nutolusią saulės elektrinę. Tokiu būdu ieškovė klaidina teismą.

101. Ieškovė, būdama profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvis (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011), turėjo visas galimybes išsamiai paaiškinti pasiūlymą, įskaitant, bet neapsiribojant, nurodyti ir pagrįsti ne tik tai, kiek elektros energijos teoriškai gali pagaminti ieškovės nurodyta objekto saulės elektrinė ir nutolusi saulės elektrinė, bet pagrįsti, kaip visa ši teoriškai galima pagaminti elektros energija galės būti panaudota objekte. Nors ieškovė teigia, kad kartu su prašymu pateiktoje excel lentelėje taip pat nebuvo numatyta galimybės pateikti informacijos, kiek elektros energijos pagamins ieškovės siūloma nutolusi SE, kiek – objekto SE, kokių techninių charakteristikų bus kiekviena iš saulės elektrinių bei kaip pagal poreikius pasiskirstys elektros suvartojimas objekte, tačiau tai jokia apimtimi nepaneigia ieškovės pareigos pagrįsti siūlomus energijos suvartojimo rodiklius - kad ieškovė pirkimo sutarties įgyvendinimo metu turėtų realią galimybę objekte panaudoti pagamintą elektros energiją.

102. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atitinkamos informacijos atsakovė neprašė pateikti ir (ar) paaiškinti netgi pirkimo procedūrose vykusio dialogo („derybų“) metu“. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį bei priedo Nr. 3, tarp ieškovės ir atsakovės vykusių derybų metu, kai taip pat buvo pateiktas atnaujintas pasiūlymas, ieškovė buvo nurodžiusi, kad iš centralizuotų tinklų bus perkamas elektros energijos kiekis - 304 511 kWh. Taigi, derybų metu ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad iš centralizuotų tinklų apskritai nebus įsigyjama elektros energija, todėl atsakovė net ir negalėjo derybų metu prašyti paaiškinti informacijos, kuri tuo metu objektyviai neegzistavo. Todėl, priimant sprendimą, nebuvo pažeistas GPĮ 28 str. 4 d. reguliavimas.

103. Ieškovas teigia, kad tuo atveju, jei atsakovei buvo neaiškus ieškovės pateiktas pasiūlymo paaiškinimas, atsakovė turėjo pareigą papildomai kreiptis į ją Tačiau tokie jos argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovė ne tik neturėjo, bet – nebegalėjo kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo tikslinimo. GPĮ 28 str. 4 d. nurodyta, kad pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Vertinimo tvarkos I dalyje „Sprendinio /pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ taip pat nurodyta, kad sprendiniai/pasiūlymai paaiškinami, tiksliai apibūdinami ir patobulinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 7.4.3 p. įtvirtinta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas dėl to paties klausimo atliekamas vieną kartą. Pagal Taisyklių 7.4.3.1p. bei 7.4.3.2p. nelaikoma, kad pasiūlymas patikslinamas, papildomas ar paaiškinamas daugiau kaip vieną kartą, jei pirkimo vykdytojui kyla poreikis kreiptis dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo dėl kitų klausimų, nei tie, dėl kurių kreiptasi pirmąjį kartą (Taisyklių 7.4.3.1 p.), ar pirkimo vykdytojui, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kyla poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo (Taisyklių 7.4.3.2 p.).

104. Šiuo atveju atsakovė 2024 spalio 10 d. CVP IS pranešimu Nr. 12911350 „Dėl pirkimo“ kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti informaciją, įskaitant, bet nepasiribojant, susijusią su energijos vartojimo rodikliais: techninius duomenis apie ieškovės siūlomas saulės elektrines (tiek objekto, tiek nutolusią) bei patvirtinti, kad nebus poreikio pirkti elektros energijos iš centralizuotų tinklų (atsakymas į bylą nepateiktas). Atsakovė 2024 m. lapkričio 7 d. CVP IS pranešimu Nr. 12981014 „Dėl pirkimo“ dar kartą kreipėsi į ieškovę su konkretesniu ir detalesniu prašymu pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius papildomais / patikslinančiais skaičiavimais, kaip konkrečiai bus užtikrintas objekto elektros energijos poreikis (o ne tik teorinė elektrinių galimybė pagaminti ieškovės nurodytą elektros kiekį). Atsakovė vertino, jog, išnagrinėjus tiekėjo pateiktą atsakymą į prašymą dėl pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, kilo poreikis kreiptis dėl tiekėjo pateiktos informacijos patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo, tiksliau nurodant, ką turi pateikti tiekėjas – būtent duomenis, kaip bus užtikrinamas objekto elektros energijos poreikis pagal ieškovės pasiūlytą sprendinį.

105. Ieškovei 2024 m. lapkričio 11 d. pateikus pasiūlymo paaiškinimus, atsakovė nebegalėjo dar kartą kreiptis dėl to paties dalyko, t. y. dėl to, kaip bus užtikrinamas objekto elektros energijos poreikis pagal Ieškovo pasiūlytą sprendinį, kadangi toks draudimas įtvirtintas Taisyklių 7.4.3 p., išplaukiantis pagal analogiją taikant nuoseklią šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022).

106. Ieškovė teigia, kad atsakovė, priimdama sprendimą, pažeidė GPĮ 6 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Tačiau būtent ieškovė pirkime turėjo įrodyti, kad jos pasiūlymas (siūlomas sprendinys) atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, o ne atsakovė turi įrodyti, kad ieškovės pasiūlymas (siūlomas sprendinys) objektyviai neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų. Tiekėjai pasiūlymuose turėjo ne tik nurodyti (deklaruoti), bet taip pat ir realiai pagrįsti (įrodyti) siūlomą sprendinį, t. y. siūlomo elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų, pakankamumą.

107. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra laikomasi griežtos pozicijos, kad perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Ypač svarbu tai, kad tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę). Vadinasi, net jei tiekėjo siūlomas objektas iš tiesų galėtų tenkinti nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjas tokių duomenų nenurodė pasiūlyme ar juos nurodė su esminiais trūkumais, jo pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas (LAT 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2013; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019).

108. Ieškovė nei pasiūlyme, nei pasiūlymo paaiškinimuose nepagrindė ir neįrodė siūlomo sprendinio – pasiūlytos elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), įgyvendinamumo. 2024 m. lapkričio 11 d. pasiūlymo paaiškinimuose ieškovė tik pateikė užpildytą lentelę apie elektros energijos poreikį atskirais mėnesiais, ieškovės planuojamos objekte įrengti saulės elektrinės galią ir galimą pagaminti energiją. Tačiau formali saulės elektrinės galia ir gebėjimas teoriškai pagaminti tam tikrą elektros energijos kiekį niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad visa teoriškai galima pagaminti energija bus galima panaudoti konkrečiame objekte. Ieškovė jokia apimtimi nepagrindė, koks faktinis elektros energijos kiekis iš nutolusios saulės elektrinės gali būti panaudojamas ieškovės projektuojamam objektui. Tai yra kokį elektros energijos kiekį realiai gaus objektas, įvertinant tai, kad elektros energijos „pristatymas“ į objektą sukuria papildomus kaštus (ieškovė niekaip nepagrindė, kokį procentą elektros energijos nuo prognozuojamo pagaminamo kiekio gaus objektas, išminusavus nutolusios saulės elektrinės priežiūros kaštus, ESO tinklų mokestį, elektros energijos „pasaugojimo“ kaštus arba parduodant į tinklą (biržą) piko metu pigiai ir iš jos perkant brangiau). Visais atvejais yra nuokrypiai nuo nutolusioje saulės elektrinėje sugeneruoto elektros energijos kiekio ir objekte panaudojamo elektros energijos kiekio, kurio ieškovė nepateikė.

109. Ieškovė neįrodė siūlomo sprendinio – pasiūlytos elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), įgyvendinamumo. Ieškovė pretenzijoje pateikė duomenis, kurie, jeigu būtų priimti, lemtų ieškovės pasiūlymo esmės keitimą. Ieškovė pasiūlyme, t. y. pasiūlymo dalyje „Techninis sprendinys – aprašomoji dalis“ buvo nurodžiusi, kad papildomai elektros poreikiams užtikrinti numatoma naudotis nutolusia saulės elektrine (vertinama ~265 kWp). Jokių duomenų apie tai, kad nutolusioje saulės elektrinėje bus įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema, ieškovė nenurodė ir nepateikė. Elektrinė su sekimo funkcija iš esmės skiriasi nuo saulės elektrinės be sekimo funkcijos tiek savo veikimo principu, tiek efektyvumu. Saulės elektrinėje su sekimo funkcija moduliai arba saulės kolektoriai automatiškai seka saulę visą dieną, kad užfiksuotų kuo daugiau saulės šviesos. Tai vyksta naudojant specialias sekimo sistemas, kurios koreguoja modulių kampą pagal saulės padėtį. Tuo tarpu saulės elektrinėje be sekimo funkcijos modulių kampas yra nustatytas ir fiksuotas, dažniausiai orientuojamas į pietus (šiauriniame pusrutulyje), tačiau modulis neseka saulės. Tai reiškia, kad jis nepasukamas visą dieną pagal saulės judėjimą. Taigi, saulės elektrinė su saulės sekimo (angl. Tracking) sistema esmingai skiriasi nuo saulės elektrinės be tokios sekimo (angl. Tracking) sistemos.

110. Ieškovė pasiūlyme niekur nenurodė, kad nutolusioje saulės elektrinėje bus įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema. Tačiau ieškovė kartu su Pretenzija pateikė Ketinimų protokolą, sudarytą su Kirtimų atsinaujinančių energetinių išteklių bendrija, VšĮ, kuriame nurodyta, kad pirkimo laimėjimo atveju ieškovė įsipareigoja įsigyti, o Kirtimų atsinaujinančių energetinių išteklių bendrija, VšĮ, įsipareigoja ieškovei parduoti ne mažesnę kaip 265 kWp Parko dalį (su galimybe įsigyti iš viso iki 300 kWp), kuri tenkins šiuos techninius parametrus – įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema. Ketinimų protokolas ieškovės vadovo elektroniniu parašu buvo pasirašytas tik 2024 m. gruodžio 12 d., t. y. jau po sprendimo priėmimo. Jame yra nurodyta data – 2024 m. spalio 14 d. Tačiau, net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas 2024 m. spalio 14 d. (nors pasirašytas 2024 m. gruodžio 12 d.), tai niekaip nepaneigtų fakto, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas po galutinių pasiūlymų pateikimo Pirkime.

111. Tuo tarpu Vertinimo tvarkos I dalyje „Sprendinio / pasiūlymo patikrinimas ir įvertinimas“ taip pat nurodyta, kad: „Nustačius, kad Dalyvio Sprendinys/ Pasiūlymas netenkina bent vieno iš aukščiau nurodytų atitinkamų kriterijų, Komisija per protingą terminą paprašys, Dalyvių Sprendinius / Pasiūlymus paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių Sprendinio / Pasiūlymo ar prašymo pateikti Sprendinį / Pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis“.

112. Taisyklių 7.1 p. taip pat nurodyta, kad pasiūlymo patikslinimas, papildymas ar paaiškinimas privalo būti pateiktas per pirkimo vykdytojo nustatytą terminą ir negali lemti naujo pasiūlymo pateikimo, t. y. jį teikiant negali būti atliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas (pvz., pakeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.). Ieškovei pasiūlyme nenurodžius, kad nutolusioje saulės elektrinėje bus įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema, ieškovė po galutinio pasiūlymo pateikimo nebeturi teisės pakeisti šio sprendinio ir teigti, kad nutolusioje saulės elektrinėje bus įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema. Todėl ieškovės pretenzijoje pateikti argumentai dėl nutolusios saulės elektrinės su įdiegta saulės sekimo (angl. Tracking) sistema apskritai neturi būti vertinami, kadangi iš esmės keičia ieškovės pasiūlymo esmę. Pretenzijoje pateikti duomenys bet kokiu atveju tinkamai ir pakankamai neįrodo, kad ieškovės siūlomas sprendinys – pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), yra realiai įgyvendinamas (pakankamas). Nors ieškovė pretenzijoje pakartotinai pateikė duomenis apie saulės elektrinių galią ir jų gebamą sugeneruoti elektros kiekį, formali saulės elektrinės galia ir gebėjimas teoriškai pagaminti tam tikrą elektros energijos kiekį per se (savaime) niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad visa teoriškai galima pagaminti energija bus galima panaudoti konkrečiame objekte.

113. Kartu su pretenzija ieškovė atsakovei pateikė 2024 m. gruodžio 12 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą E. L.. Tačiau tam, jog specialistas galėtų pateikti išvadą civilinėje byloje nagrinėjamu ginčo klausimu, specialistas turi turėti atitinkamą kvalifikaciją – pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą. Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ XIV skyriaus „Pastatų (jų dalių) energinio naudingumo sertifikavimo dalyviai“ 58.2 p. yra nurodyta, kad pastatų (jų dalių) sertifikavimo dalyviai yra, įskaitant, bet neapsiribojant, sertifikavimo ekspertas. Pagal STR 2.01.02:2016 61 p. sertifikavimo ekspertas yra atsakingas už objektyvų ir kokybišką pastato (jų dalies) sertifikavimo proceso atlikimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė vadovaujasi specialisto E. L. parengta išvada, kai E. L. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatas nebegalioja nuo 2023 m. lapkričio 23 d. Tai patvirtina viešai prieinama informacija. Taigi, specialisto išvada yra parengta asmens, kuris pagal viešai skelbiamus duomenis specialisto išvados parengimo metu neturėjo specialios kvalifikacijos, kuri yra reikalinga tinkamo vertinimo atlikimui, t. y. neturėjo kvalifikacijos, suteikiančios teisę vertinti statinio energetines reikšmes (šildymo, vėdinimo, vėsinimo įrangos ir fotovoltinių saulės kolektorių).

114. Specialisto išvadoje yra pateikiami teiginiai, kurie kelia abejonių ir yra niekaip nepagrįsti. Specialisto išvadoje nurodoma, kad „Objekto vėdinimo sistemos elektros energijos sąnaudas lemia į pastatą tiekiamas ir ištraukiamas oro kiekis. Esant didesniam žmonių kiekiui patalpose tiekiamas ir ištraukiamas didesnis oro kiekis, todėl vėdinimo sistemos tuo metu sunaudoja daugiau elektros energijos. UAB Amberola vertinimas, kad ne mažiau kaip proc. numatyto pastatų vėdinimui reikiamo elektros kiekio iš 198 200 kWh, kas sudaro nuo 99100 kWh, bus tiekiama iš Objekte sumontuotos saulės elektrinės yra pagrįstas“. Toks E. L. teiginys kelia abejonių dėl pagrįstumo ir, atitinkamai, padarytų išvadų. Iš esmės daugiausiai elektros energijos naudojama šilumokaičiams, kurie naudojami paduodamam orui sušildyti iki projektinės temperatūros, o ne į pastatą tiekiamam ar ištraukiamam orui. Žemiausia temperatūra būna tamsiuoju paros metu. Vien tai kelia abejonių dėl išvadoje nurodytų teiginių pagrįstumo, kadangi toks procentinis nustatymas yra klaidingas.

115. Specialisto išvadoje nurodoma, kad: „šviesiuoju paros laiku intensyviau naudojami pastatų techniniai įrenginiai (Privataus subjekto sumontuotos vidaus inžinerinės sistemos, įranga ir kt.) ir dalinai naudojamas patalpų apšvietimas. Šioms reikmėms numatytos elektros energijos sąnaudos 176600 kWh. UAB Amberola vertinimas, kad ne mažiau kaip 50 proc. numatyto pastatų techniniams įrenginiams reikiamo elektros kiekio, kas sudaro 88 300 kWh, bus tiekiamas iš Objekte sumontuotos saulės elektrinės, yra pagrįstas“. E. L. teiginys kelia abejonių dėl jo pagrįstumo ir, atitinkamai, padarytų išvadų. Kalėjimas veikia visą parą, visą parą veikia ir inžinerinės sistemos, o tamsiuoju paros metu papildomai reikalingas teritorijos apšvietimas galingais prožektoriais, kaip ir vidaus apšvietimas. Todėl daroma išvada, kad procentinis nustatymas yra klaidingas, nepagrįstas, pateiktas neįvertinus reikšmingų aplinkybių, o specialisto išvadoje nurodomi 1 lentelės duomenys yra abejotini ir nepagrįsti.

116. Specialisto išvadoje nurodomi 2 lentelės duomenys taip pat kelia abejonių ir yra nepagrįsti. Naudojant ieškovės nurodomos duomenų bazės (PVGIS-SARAH3) duomenis, 300 kW saulės elektrinės sugeneruotas elektros energijos kiekis būtų iki 280 000 kWh per metus (o ne 300 000 kWh), įvertinant tai, kad montuojama ant plokščių stogų (10-20 laipsnių kampas, nežinome pastato orientacijos į pasaulio šalį, bet vertinama, kad tiksliai į pietus, kaip tai nurodyta). Galiausiai, specialisto išvada yra išimtinai deklaratyvi, itin lakoniška, joje nėra pateikti jokie papildomi skaičiavimai, paaiškinimai, kurie leistų įsitikinti specialisto išvadoje nurodytų teiginių pagrįstumu.

117. Ieškovė net ir civilinės bylos nagrinėjimo metu nepagrindė ir neįrodė siūlomo sprendinio – pasiūlytos elektros energijos kiekio (kWh per metus), perkamo pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), įgyvendinamumo. Ieškovė ir toliau įrodinėja formalią saulės elektrinių galią ir gebėjimą teoriškai pagaminti tam tikrą elektros energijos kiekį. Tačiau, net nevertinant šių parametrų pagrįstumo nurodyti parametrai savaime niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad visa teoriškai galima pagaminti energija bus galima panaudoti konkrečiame objekte.

118. Iš ieškovės teismui pateikto saulės elektrinės modeliavimo matyti, kad pasirinkti modeliavimo rodikliai kelia abejonių. Pavyzdžiui, nuolydžio kampas numatomas 35 laipsniai. Toks kampas būtų galimas, jei Ieškovas būtų numatęs savo projektuojamus pastatus su šlaitiniais stogais. Jei ieškovė savo pasiūlyme numatė pastatus su plokščiais stogais, toks kampas dėl per didelio vėjo apkrovimo ir šešėliavimo neracionalus ir praktikoje netaikomas. Numatyta kryptis tiksliai į pietus taip pat abejotina, reikalingas patikslinimas pastato krypties patikslinimas. Nurodyti sistemos nuostoliai – 14 proc.– taip pat yra niekuo nepagrindžiami. Praktikoje Lietuvoje taikomas 20 procentų sistemos nuostolių koeficientas, dėl saulės modulių efektyvumo nuostolių nuo temperatūrinio poveikio, inverterio nuostolių (keičia nuolatinę srovę (DC) į kintamąją (AC), turi 96–98 proc. efektyvumą), kabelių ir elektros perdavimo nuostolių, neidealaus saulės kampo ir krypties, šešėliavimo, užterštumo, sniego.

119. Kaip matyti iš atsakovės vertinimo, ieškovė nenumatė elektros energijos kaupiklių, o į tinklą saulės elektrinės sugeneruota elektros energija negrąžinama. Tai reiškia, kad pikiniu saulės laikotarpiu saulės elektrinė sugeneruos daugiau elektros energijos, kuri bus nepanaudojama, t. y. saulės elektrinė dalinai arba visiškai negeneruos elektros energijos objektui. Kadangi kaupikliai nenumatomi, objekto saulės elektrinė bus neefektyvi, dalis galimo sugeneruotos elektros energijos kiekio bus prarasta, o tamsiuoju paros metu ir apsiniaukusiomis dienomis jis bus nepanaudojamas.

120. Ieškovė UAB ,,Amberola‘‘ pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagrindinis klausimas – ar ieškovės pasiūlytos objekto SE generuojamos elektros energijos pakanka padengti tam objekto elektros suvartojimo poreikiui, kurio nepadengia ieškovės pasiūlyta nutolusi SE. Iš pagrindinio klausimo kylantis papildomas klausimas – jeigu visgi būtų nuspręsta, kad ieškovės saulės elektrinių sprendinys neužtikrina objekto metinio elektros suvartojimo poreikio visa pasiūlyme nurodyta apimtimi, ar atsakovė pagal inčo kriterijų privalėjo „atmesti“ šį ieškovės sprendinį ir nurodyti, kad pagal ginčo kriterijų skiria 0 balų, ar visgi turėjo vertinti ieškovės pasiūlymą pagal ginčo kriterijų, atsižvelgdamas į pagrįstą (neginčijamą) elektros energijos kiekį, kurį reikės pirkti iš centralizuotų tinklų.

121. Ieškovė griežtai nesutinka su atsakovės atsiliepime pateikta pozicija abiem šiais klausimais. Atsiliepime pateiktos subjektyvios tsakovės interpretacijos nepaneigia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, argumentų ir konkrečių įrodymų, inter alia, pagrįstų ekspertų išvadomis, kurie patvirtina, jog ieškovės pasiūlytas nutolusios SE ir objekto SE sprendinys visiškai padengs objekto elektros energijos suvartojimo poreikius. Todėl ieškovės pasiūlymas ne tik privalėjo būti vertinamas pagal ginčo kriterijų, bet jai ir turėjo būti suteiktas maksimalus įvertinimas pagal šį kriterijų. Šiame dublike ieškovė pagrindžia, kad atsakovės atsiliepime pateikti argumentai ir „skaičiavimai“ niekaip neįrodo, jog ieškovės pasiūlytas saulės elektrinių sprendinys neužtikrina visiško objekto elektros energijos suvartojimo poreikio.

122. Atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad ieškovė privalėjo tinkamai įrodyti savo pasiūlyto atsinaujinančios energijos šaltinių sprendimo pagrįstumą, tačiau to nepadarė, atsakovei neva du kartus paprašius ieškovę paaiškinti pasiūlymą šiuo aspektu. Taip pat atsakovė atsiliepime pateikia savo „skaičiavimus“, kurie neva patvirtinta, kad objekte galės būti suvartota tik apie 50 proc. objekto SE galimos pagaminti metinės elektros energijos, t. y. tik apie 150 000 kWh – ir tokiu atveju ieškovei trūksta 93 600 kWh elektros energijos (ką atsakovė teigė ir sprendime). Tačiau kitur atsiliepime į ieškinį (82 p.) atsakovė jau sutinka, kad pagal paties atsakovės skaičiavimus ieškovei trūktų tik 8 667 kWh (ir netgi dar mažiau) elektros energijos. Tokie atsakovės teiginiai ir „skaičiavimai“ niekaip nepaneigia, kad 1) prieš priimdama sprendimą, atsakovė neteisėtai nepaprašė ieškovės paaiškinti savo pasiūlymo ir kad 2) ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė savo siūlomo saulės elektrinių sprendinio pagrįstumą ir tai, kad juo užtikrinimas visiškas objekto elektros energijos suvartojimo poreikio padengimas.

123. Pirma, viešųjų pirkimų bylose ginčo apimtis yra apibrėžiama išankstinės ginčo sprendimo ne teisme procedūros metu, t.y. tiekėjo pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos atsakyme į pretenziją. Atsakovė savo atsakyme į pretenziją remiasi tik 2024 m. lapkričio 7 d. pateiktu prašymu paaiškinti pasiūlymą. Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį atsakovė jau bando remtis ir 2024 m. spalio 10 d. prašymu paaiškinti pasiūlymą. Tačiau nei vienas iš šių prašymų paaiškinti ieškovės pasiūlymą nepaneigia, kad atsakovė priėmė sprendimą neteisėtai, prieš tai nepaprašiusi ieškovės paaiškinti, patikslinti ar papildyti pasiūlymą. 2024 m. spalio 10 d. prašyme atsakovė neprašė paaiškinti, kaip bus užtikrinamas 0 kWh elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų poreikis, o tiesiog klausė, kokios galios ir kokios saulės elektrinės bus diegiamos pagal ieškovės pasirinktą sprendinį bei ar jų nuosavybės teisė pereis atsakovei, ieškovė atsakė 2024 m. lapkričio 11 d.

124. 2024 m. lapkričio 7 d. prašyme paaiškinti pasiūlymą atsakovė prašė ieškovės paaiškinti pasiūlymą pateikiant elektros suvartojimo poreikio objekte duomenis pagal atsakovės kartu su prašymu pateiktą lentelę. Šioje lentelėje – galimai dėl atsakovės (ar jo pasitelktų ekspertų, jeigu jis tokius turi) kompetencijos trūkumo – buvo prašoma pateikti duomenis net neįtraukiant „Šildymas (ŠVOK)“ dalies elektros suvartojimo (Energijos vartojimo rodiklių 1 lentelės 1 objektas). Pagal tokį prašymą paaiškinti ir jame pateiktą lentelę, kuriame buvo nurodyta neteikti duomenų apie „Šildymo (ŠVOK)“ sistemų elektros vartojimą, neįmanoma įvertinti viso objekto elektros energijos vartojimo bei kartu paaiškinti (pagrįsti), kaip bus užtikrinama, kad visam pagal ginčo kriterijų vertinamam objekto elektros energijos poreikiui pakaks elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

125. Atsakovė pasiūlymų vertinimo metu nei karto neprašė ieškovės pateikti viso objekto, t. y. įskaitant „Šildymas (ŠVOK)“ dalį, elektros vartojimo duomenų bei kaip bus pasiekiamas viso objekto elektros suvartojimo poreikių padengimas iš nutolusios SE ir objekto SE. Todėl atsakovė sprendime nusprendė, kad šiems poreikiams nebus panaudota visa objekto SE galia (300 kWp arba apie 300 000 kWh per metus), vertindama tik bendruosius elektros poreikius (Energijos vartojimo rodiklių 1 lentelės 2 objektas „Elektra“, 176 600 kWh). Atsakovė ignoravo, kad objekto SE pagaminta elektros energija bus vartojama ir „Šildymas (ŠVOK)“ daliai, kuri kartu su bendrąja dalimi sudaro bendrą 508 600 kWh objekto elektros suvartojimo poreikį per metus.

126. Antra, atsakovės atsiliepime pateikti „skaičiavimai“ niekaip nepaneigia, kad ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė savo siūlomo saulės elektrinių sprendinio pagrįstumą ir tai, kad juo užtikrinimas visiškas objekto elektros energijos suvartojimo poreikis. Atsakovė neginčija, kad ieškovo pateikti elektros energijos suvartojimo objekte dienos metu skaičiavimai yra teisingi ir pagrįsti bei pati jais remiasi, įrodinėdama savo poziciją pateikiamais „skaičiavimais“ (atsiliepimo 66-67, 70-72 p.). Atsakovas taip pat neginčija ieškovės pateiktų elektros energijos gamybos objekto SE skaičiavimų bei pati jais remiasi, tačiau duomenis iškraipo, pateikdama savo „skaičiavimus“, kokia objekto SE pagamintos elektros energijos dalis galės būti suvartota objekte.

127. Atsakovės atsiliepime pateikti skaičiavimai, grindžiami „vidutiniu valandiniu elektros suvartojimu Objekte“ ir vidutiniu mėnesio saulėtų valandų skaičiumi neturi nieko bendro su realiu objekto elektros suvartojimu konkrečiu laikotarpiu ir objekto SE tuo laikotarpiu generuojama saulės energija, prieštarauja fizikos dėsniams. Ieškovės su ieškiniu pateikti paskaičiavimai parodo, kad objektas kiekvienu periodu suvartos daugiau elektros, nei jos būtent tuo periodu pagamins objekto SE – kas, kaip atsiliepime sutinka ir pati atsakovė, reiškia, jog visa objekto SE pagaminta elektros energija bus iš karto ir suvartota objekte (objekto SE pagamintos elektros trūkumas objekto poreikiams padengti bus imamas iš nutolusios SE gamybos).

128. Atsakovės skaičiavimai paremti nieko bendra su realybe neturinčiomis prielaidomis. Atsakovė daro prielaidą, kad objekto SE kiekvieną birželio mėn. dieną jo imamu laikotarpiu tarp 12-15 val. veiks 100 proc. pajėgumu ir generuos 300 kWh per valandą. Tokia prielaida neatitinka realybės. Kaip nurodo pati atsakovė Šiauliuose birželio mėn. vidutiniškai būna 277 saulėtos valandos. Kadangi birželis turi 30 dienų, tai reiškia vidutiniškai 9,23 saulėtos valandos per dieną – tuo tarpu vertinamas dienos laikotarpis yra 16 val. T. y. saulėtos valandos vidutiniškai sudaro tik apie 57 proc. kiekvienos dienos ir galimybės, kad jos visą mėnesį išpultų būtent 12-15 val. laikotarpiu, yra visiškai nereali. Net ir saulėtomis valandomis kinta saulės spindulių kampas į elektrinės modulių plokštumą, keičiasi oro skaidrumo ir kiti parametrai. Tuo tarpu atsakovė objekto SE generuojamos elektros energijos suvartojimo procentinę dalį skaičiuoja lygindama būtent tokią teorinę maksimalią objekto SE generaciją (30 dienų laikotarpiu tarp 12-15 val. visą laiką švies saulė ir SE veiks 100 proc. pajėgumu – tai fiziškai neįmanoma dėl saulės judėjimo žemės orbitoje) su faktiniu objekto elektros poreikiu atitinkamomis valandomis ir gautą 55,67 proc. santykį laiko maksimalia objekto SE sugeneruotos elektros energijos dalimi, kurią gali suvartoti objektas.

129. Tuo tarpu ieškinyje pateiktoje ieškovės lentelėje, kuri parengta pagal STR reikalavimus ir patvirtinta kompetentingų asmenų bei kurios neginčija atsakovė, faktinė objekto SE generacija birželio mėn. 12-15 val. laikotarpiu bus 14 810 kWh. T. y. jis sudarys 98,88 proc. objekto energijos tuo metu poreikio (14 810 kWh / 14 988 kWh * 100 proc.). Net daugiausiai elektros iš saulės energijos generuojantį birželio mėn. našiausiu generacijos laikotarpiu tarp 12-15 val. objekto SE generuos šiek tiek mažiau elektros energijos, nei jos tuo metu suvartos objektas. Todėl visa objekto SE pagaminta elektros energija bus suvartojama objekte – ir ji visa turi būti įtraukta į pagal ginčo kriterijų vertinamo rodiklio skaičiavimą.

130. Atsakovė tame pačiame atsiliepime (atsiliepimo 71-72 p.) jau ima ne atskirų valandinių laikotarpių, bet visos dienos vidutinį valandinį suvartojimą. Tikėtina, kad ji tai daro dėl to, kad vertinant būtent tam tikrų valandinių laikotarpių suvartojimą, visos (t.y. 100 proc.) objekto SE generuojamos elektros energijos suvartojimas objekte būtų itin akivaizdus. Atsiliepimo 71 p. pateiktuose skaičiavimuose net neaišku, kokiu būdu atsakovė apskaičiuoja jos nurodomą vidutinišką 72 kWh energijos suvartojimą objekte per valandą kovo mėn. – jeigu būtų sekama atsakovės atsiliepimo 70 p. logika, toks valandinis suvartojimas būtų 116,58 kWh. (ieškinio pateiktoje lentelėje nurodytas kovo mėn. 12-15 val. laikotarpio 10 824 kWh suvartojimas / 31 d. kovo mėn. / 3 val.). Taip pat atsakovė net nenurodo, kuo remiantis laiko, jog kovo mėn. objekto SE galėtų veikti 50 proc. pajėgumu ir gaminti 150 kWh per valandą. Vienintelis atsakovės „šaltinis“ – jo pasakymas, kad „tikėtina“. Kaip tokie neaišku iš kur paimti ir kuo grindžiami atsakovės nurodyti skaičiai turėtų pagrįsti, kad kovo mėnesį, kai saulės generacija paprastai dar nėra maksimali, o elektros suvartojimas (ypač – šildymui, apšvietimui) dar gan didelis, tik 48 proc. objekto SE sugeneruotos elektros energijos būtų panaudojama objekte.

131. Priešingai, iš objektyvių ieškinio pateiktų duomenų matyti, kad vertinant netgi tik našiausią kovo mėn. saulės energijos generacijos laikotarpį, t. y. laikotarpį tarp 12-15 val. (10 721 kWh), objekte bus suvartojama visa objekto SE pagaminta elektra, kadangi tuo laikotarpiu objekto elektros poreikis yra 10 824 kWh (103 kWh didesnis nei objekto SE gamyba).

132. Atsiliepimo 72 p. pateikti skaičiavimai yra analogiški atsiliepimo 71 p. pateiktiems skaičiavimams - visiškai neaišku, kaip apskaičiuotas atsakovės nurodomas vidutiniškas 52 kWh energijos suvartojimas objekte per valandą spalio mėn., kuo, be teiginio „tikėtina“, grindžiamas atsakovės teiginys, kad objekto SE galėtų veikti 30 proc. pajėgumu ir gaminti 90 kWh elektros energijos per valandą, dėl ko tik 57,78 proc. pagamintos elektros būtų panaudojama objekte.

133. Iš objektyvių ieškinio duomenų matyti, kad, vertinant našiausią spalio mėn. saulės energijos generacijos laikotarpį, t.y. laikotarpį tarp 12-15 val. (7 858 kWh) ir šio laikotarpio objekto elektros suvartojimą (8 124 kWh), objekto SE generuos 266 kWh mažiau elektros energijos, nei jos bus suvartojama objekte - ir šiuo laikotarpiu visa objekto SE pagaminta elektros energija bus suvartota objekte.

134. Net jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų laikoma, kad atsakovės atsiliepime pateikti skaičiavimai yra pagrįsti ir objekto SE sugeneruotos elektros energijos suvartojimo objekte procentų (atitinkamai 55,67 proc., 48 proc. ir 57,78 proc. ) vidurkis yra 53,82 proc., o ne „apie 50 proc.“, kaip atsiliepime nurodė atsakovė). Tokiu atveju per metus objekte būtų suvartojama 161 460 kWh objekto SE pagamintos elektros energijos (300 000 kWh * 53,82proc.). Atsakovė atsiliepime neginčija, kad ieškovės pasiūlyta nutolusi SE per metus gali pagaminti net iki 349 933 kWh. Tai reiškia, kad net pagal atsakovės visiškai subjektyvias interpretacijas nutolusi SE ir objekto SE per metus pagamintų iki 511 939 kWh (161 640 kWh objekto SE + 349 933 kWh nutolusi SE) objekte suvartotinos elektros energijos, kas yra 2 793 kWh daugiau nei 508 600 kWh objekto metinis elektros poreikis. Atsakovė faktiškai pripažino, kad pagal ieškovės pasiūlymą nėra poreikio pirkti elektros energiją iš centralizuotų tinklų ir ieškovės techninis sprendinys yra įgyvendinamas.

135. Be to, pagal Pirkimo sutarties 3 priedo „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka“ 29 p., jeigu faktiškai suvartota elektros energija viršija tiekėjo pasiūlyme (Energijos vartojimo rodikliuose) pasiūlytus suvartojimo dydžius, viršijančių kiekių kainą turi padengti pats tiekėjas. Nagrinėjamo pirkimo atveju pagal ginčo kriterijų vertinami Energijos vartojimo rodikliai savo esme yra Pirkimo sutarties vykdymo sąlyga – ir iš tiekėjo negalima reikalauti, kad jis šios sąlygos įvykdymą pirkimo sutarties vykdymo metu įrodytų „1 kWh“ tikslumu.

136. Iš tiekėjo šiuo atveju būtų galima reikalauti nebent pagrįsti, kad jo pasiūlyti sprendiniai yra įgyvendinami (ginčo, kad galima įrengti jo siūlomų galingumų ir generacijos saulės elektrines byloje iš esmės nėra) ir pagal juos yra įmanoma pasiekti jo pasiūlytus rodiklius. Energijos vartojimo rodiklių 9 p. tiesiogiai nustatyta, kad pateikiami objekto projektiniai skaičiuojami (prognozuojami) metiniai rodikliai, o ne konkretūs fizikiniai skaičiavimai (kurie yra įmanomi tik jau turint statinio techninį projektą – kas bus atliekama tik pirkimo sutarties vykdymo metu), bet pasiūlymo teikimo metu turimais duomenimis pagrįsti skaičiavimai (prognozė) – kurių nepasiekus pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjui būtų taikomos sankcijos (tiksliau, tiekėjas turėtų savo sąskaita padengti blogesnių elektros vartojimo rodiklių sąnaudas). Todėl tiekėjams pasiūlymų pateikimo ir vertinimo metu pakanka pagrįsti savo pasiūlyme pirkimui pateikto rodiklio skaičiavimus (prognozę). Tuo tarpu jeigu Atsakovas nori

137. Atsakovė neturi teisės atmesti dalies ieškovės pasiūlymo, nes 1) tokia galimybė nenumatyta Vertinimo tvarkoje ar kitur pirkimo sąlygose, 2) tokiu būdu būtų pakeista ieškovės pasiūlymo esmė, taptų neaišku, kaip turi būti vykdoma pirkimo sutartis ir vienai iš jos šalių galėtų kilti itin didelių nuostolių, bei 3) ieškovė būtų diskriminuojama atsinaujinančios energijos sprendinių nepasiūliusių pirkimo dalyvių (t. y. šiuo metu pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo) atžvilgiu.

138. Pirma, Vertinimo tvarkos nuostatos nesuteikia teisės atsakovei atmesti dalies pasiūlymo. Pagal šias nuostatas, atsakovė gali atmesti tik visą sprendinį arba galutinį pasiūlymą, bet ne jo dalį. Atsakovė teigia, kad pagal Vertinimo tvarkoje nustatytus reikalavimus, nustačius, kad ieškovės saulės elektrinių sprendinys yra nepagrįstas, toks sprendinys turi būti atmestas ir „tai reiškia, kad jo įtraukti į R2 parametro vertinimo formulę ir skaičiuoti nėra galimybės (sprendinys atmestas / nepriimtas)“. Tokie teiginiai sustiprina įtarimus dėl pasiūlymų vertinimo skaidrumo. Tačiau atsakovės nurodytoje Vertinimo tvarkos nuostatoje nekalbama apie galimybę atmesti dalį pasiūlymo pirkimui, leidžiant tiekėjui su likusia pasiūlymo dalimi toliau dalyvauti pirkimo procedūroje – joje kalbama apie tiekėjo pasiūlymo – tarpinio ar galutinio atmetimą: „Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar Dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Sprendinio / Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio Dalyvio Sprendinys / Pasiūlymas bus atmestas“.

139. Pirkimo sąlygų 1 priede „Naudojamos sąvokos“ sąvoka „Sprendinys“ apibrėžta taip: „Sprendinys reiškia pagal Sąlygų 13 priede Sprendinio forma A (Sprendinio techninė dalis) ir B (Sprendinio finansinė dalis) dalyse nurodytas formas ir Sąlygose nustatyta tvarka kartu su pridedamais dokumentais pateikiamą Kandidato siūlymą dėl Specifikacijose aprašyto Projekto įgyvendinimo būdų ir priemonių bei Sąlygų 22 priede Sutarties projektas pateikto Sutarties projekto pakeitimų, siekiant įgyvendinamu Projektu geriausiai patenkinti Valdžios subjekto poreikius.“ Pirkimas yra vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Jo metu yra teikiami ne „pirminiai pasiūlymai“, kurių pagrindu vyksta derybos, bet „sprendiniai“, kurių pagrindu vykdomas dialogas (GPĮ 23 str. 3 d. 4 p.). „Sprendinys“ konkurencinio dialogo procedūrose yra „pirminio pasiūlymo“ skelbiamose derybose atitikmuo. Todėl atsakovė gali atmesti tik visą sprendinį kaip „pirminį pasiūlymą“ arba visą po dialogo pateiktą galutinį pasiūlymą. Bet Vertinimo tvarka nesuteikia teisės atsakovei atmesti dalį tiekėjo pateikto Pasiūlymo/Sprendinio.

140. Antra, atmetus ieškovės pasiūlytą saulės elektrinių sprendinį, būtų pakeista ieškovės pasiūlymo esmė ir taptų neaišku, kaip turi būti vykdoma pirkimo sutartis, bei vienai iš jos šalių galėtų kilti itin didelių nuostolių. Atsakovei „atmetus“ ieškovės pasiūlyme pasiūlytą nutolusios SE ir objekto SE sprendinį, taptų nebeaišku, ar ieškovei laimėjus pirkimą ir sudarius pirkimo sutartį, ji turėtų įgyvendinti šį jos pasiūlytą sprendinį sutarties vykdymo metu, ar ne. Pirkimo sutarties 3 priede pateiktos „Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos“ 24 ir 25 p. nustatyta, kad ,,pastačius Objektą ir jame tiekėjui („Privačiam subjektui“) teikiant paslaugas, už komunalines paslaugas, įskaitant Objekte suvartotą elektros energiją, Atsakovas („Valdžios subjektas“) atlygina tiekėjui kaip už perleidžiamas sąnaudas pagal faktinius suvartojimo duomenis. Tiekėjas („Privatus subjektas“) savo sąskaita turi padengti tik tų Objekte suvartotų elektros energijos kiekių, kurie viršija Energijos vartojimo rodikliuose jo pasiūlytus elektros energijos kiekius, sąnaudas („Atsiskaitymų ir mokėjimų tvarkos“ 26 p.)‘‘.

141. Atsakovei atmetus ieškovės pasiūlytą saulės elektrinių sprendinį, ji šių elektrinių įrengti negalėtų (neturėtų pagrindo). Tai reikštų, kad ieškovė privalės visą šį kiekį pirkti iš centralizuotų tinklų. Tokiu atveju tampa neaišku, ar 1) atsakovei „atmetus“ ieškovės saulės elektrinių sprendinį, bus „atmesti“ ir ieškovės Energijos vartojimo rodikliuose nurodyti dydžiai ir atsakovė atlygins jai už visą šį elektros kiekį, ar 2) visgi Energijos vartojimo rodikliuose nurodyti dydžiai (0 kWh elektros energijos iš centralizuotų tinklų) bus naudojami – ir tada už visą „perviršį“, t. y. realiai visą objekte suvartojamą elektrą, bus reikalaujama ieškovei sumokėti savo sąskaita. Bet kuriuo iš šių atvejų būtų iš esmės keičiamas ieškovės pateikto pasiūlymo turinys.

142. Trečia, atmetus dalį ieškovės pasiūlymo, nutolusios SE ir objekto SE sprendinį, ieškovė būtų tiesiogiai diskriminuojamas pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo atžvilgiu. Ginčo kriterijaus esmė – siekis, kad tiekėjai pasiūlytų kuo efektyvesnį elektros energijos poreikio tenkinimo sprendinį, kuris leistų atsakovei pirkimo sutarties vykdymo metu nepirkti elektros iš centralizuotų tinklų, bet šį poreikį padengti iš tiekėjo parūpintų atsinaujinančios energijos šaltinių atskirai nemokant už šią „žaliąją“ elektros energiją. Tuo tarpu šiuo atveju pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas ,,žaliosios‘‘ energijos iš viso nepasiūlė. Jei atsakovė naudorų tik ,,žaliąją‘‘ energiją, atsakovei jos nereikėtų prkti iš centralizuotų tinklų ir atsakovė gautų naudą. Tačiau ieškovė už tai jokios naudos negautų, tik realiai itin stipriai nukentėtų - turėtų patirti išlaidas šioms elektrinėms įrengti ir prižiūrėti, bet už jų teikiamą naudą atsakovei būtų negavusi visiškai jokio pasiūlymo ekonominio naudingumo įvertinimo balo.

143. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė neatmetė ieškovės pasiūlymo nei dėl jo „nepagrįstumo“, nei dėl kokių nors kitų priežasčių. Tai reiškia, kad atsakovė, laikydamasi savo paties pirkimo sąlygų, privalėjo vertinti ieškovės pasiūlymą pagal ginčo kriterijų, įvertindama tokį rodiklio dydį, kokį pagrindė ieškovė – net jeigu dėl to prireiktų pakoreguoti ieškovės Energijos vartojimo rodikliuose nurodytą 0 kWh rodiklį. Nagrinėjamu atveju patikslinant Energijos vartojimo rodikliuose nurodytą skaičių, kiek kWh reikėtų įsigyti iš centralizuotų tinklų, nekeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo netampa tinkamu, nepakeičiamas siūlomas pirkimo objektas (ieškovė vis dar siūlo tas pačias, to paties galingumo ir lokacijos nutolusią SE ir objekto SE) – patikslinimo atveju būtų tik pagal pateiktame pasiūlyme jau egzistuojančius duomenis papildomi ir patikslinami elektros suvartojimo ir pasiskirstymo pagal šaltinius duomenys, tai akivaizdžiai nebūtų esminis pasiūlymo keitimas.

144. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nagrinėjęs viešųjų pirkimų ginčą, kuriame buvo ginčijamas perkančiosios organizacijos tiekėjui už jo sutarties vykdymui pasiūlytų specialistų turimos patirties trukmę suteiktų ekonominio naudingumo vertinimo balų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024). Minimoje byloje perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo balus suteikė ne už visą tiekėjo deklaruotą specialistų patirties trukmę, bet už tą trukmę, kurią laikė pagrįsta – ir kilęs ginčas buvo susijęs būtent su vertinamos patirties trukme. Tačiau kasacinis teismas tokio ekonominio naudingumo balų suteikimo už ne visą pasiūlyme deklaruotą rodiklį ydingumo neįžvelgė. Kartu su jau minėta nutartimi Nr. e3K-3-272-378/2020 tai aiškiai parodo kasacinio teismo poziciją, kad perkančioji organizacija gali (ir turi) suteikti ekonominio naudingumo vertinimo balus už tą tiekėjo deklaruoto rodiklio dalį, kurią tiekėjas pagrindė.

145. Atsakovė atsiliepime teigia, kad jai pakanka pademonstruoti, jog bent 1 kWh bus perkama iš centralizuotų tinklų (neprivalo detaliai apskaičiuoti trūkumo, o tik parodyti esant trūkumą elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių) ir to pakanka tam, jog būtų konstatuota, jog 14 priedo 1 priedėlio duomenys yra netinkami bei nebūtų skiriami P2 kriterijaus R2 parametro balai. Pirkimo sąlygose niekur nėra nustatyta, kad tiekėjui nepagrindus pagal ginčo kriterijų vertinamo jo siūlomo rodiklio „bent 1 kWh“ tikslumu, jo pasiūlymas pagal šį kriterijų nebus vertinamas. Tačiau, jeigu atsakovė jau taiko tokį iš anksto pirkimo sąlygose neišviešintą reikalavimą – jis privalėtų jį taikyti vienodai visiems pirkimo dalyviams, nes kitu atveju jis papildomai pažeistų GPĮ 6 str. 1 d. įtvirtintus tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.

146. Pagal ginčo kriterijų ekonominio naudingumo balai yra suteikiami tam tiekėjui, kuris pasiūlė mažesnį elektros energijos kiekį, kurį reikės pirkti iš centralizuotų tinklų - privalėjo būti vertinamas „mažiausiai pasiūlytas suvartoti elektros energijos kiekis (kWh), suvartojamas Objekto pastatuose ir teritorijoje bendrai „Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų“. Elektros energijos kiekiai skirti šildymui (ŠVOK), šioje elektros rodiklių skiltyje neskaičiuojami, šie rodikliai priskiriami prie šildymui (ŠVOK) skirtos šilumos energijos rodiklių“ (Vertinimo tvarkos 2.5 dalis ir Energijos vartojimo rodiklių 5 p.). „0 kWh“ yra mažiausias galimas elektros energijos kiekis, kuri gali reikėti „pirkti“ iš centralizuotų tinklų. Tačiau tiekėjai galėjo siūlyti ir 1 kWh, ir, kaip pasiūlė šiuo metu pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas, 246 365,96 kWh. Nuo konkretaus pasiūlyto kWh kiekio priklauso gautinas ekonominio naudingumo vertinimo balas. Tačiau tiekėjai negali būti traktuojami kitaip tik dėl to, ar jie pasiūlė geriausią galimą rodiklį (0 kWh), ar kur kas prastesnį rodiklį (246 365,96 kWh).

147. Tai reiškia, kad pagal atsakovės atsiliepime pateiktą logiką, kai atsakovei pakanka pademonstruoti, jog iš centralizuotų tinklų reikės pirkti bent 1 kWh daugiau nei deklaravo tiekėjas, ir ji turi neskirti ginčo kriterijaus balų, turėtų būti taikoma visiems tiekėjams – tiek pasiūliusiems geriausią rodiklį (0 kWh), tiek ir pasiūliusį kur kas prastesnį rodiklį (246 365,96 kWh). T. y. atsakovė privalėtų įsitikinti ir šiuo metu pirkimo laimėtoju pripažinto tiekėjo pasiūlyto rodiklio pagrįstumu – ir negalėjo suteikti jam jokių balų pagal ginčo kriterijų, jeigu galima pademonstruoti, kad tas tiekėjas nurodė bent 1 kWh mažesnį rodiklį nei reikės pirkti iš centralizuotų tinklų. Tačiau byloje nėra įrodymų apie tokį atsakovės elgesį kitų tiekėjų atžvilgiu.

148. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė, vykdydama pirkimą, turi užtikrinti tiek skaidrumo principą, tiek pirkimo dalyvių sąžiningą konkurenciją, bet taip pat užtikrinti, jog būtų atrinktas toks pasiūlymas, kuris bus realiai įgyvendinamas. Atsakovės tikslų neatitinka tokie pasiūlymai (pasiūlymą sudarantys sprendiniai), kuriais siekiama ne užtikrinti realius atsakovės poreikius, o, manipuliuojant pirkimo sąlygų 18 priede įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka, įvertinus pirkimo sąlygų 22 priede „Sutarties projektas“ numatytų baudų dydžius, teikti nerealius sprendinius, kurie nebus įgyvendinami, nes jų neįgyvendinamumas turės tiesioginės įtakos atsakovės veiklai. Ieškovė manipuliuoja skaičiavimais (faktiškai neįmanoma, kad kiekvienu atveju objekto SE pagamintos elektros energijos kiekis yra minimaliai mažesnis negu Objekto poreikis), nepagrįstai siekia manipuliuoti pirkimo procedūromis ir sutarties vykdymo sąlygomis nurodydamas, jog neskyrus R2 balų ji ketina nevykdyti savo pasiūlyme nurodytų sprendinių, nepaisant to, jog jie buvo nurodyti pasiūlyme, už juos buvo skirti R1 balai.

149. Ieškovė dublike pateikia net keletą teiginių, kuriuos priskiria atsakovei, nors iš atsiliepimo į ieškinį akivaizdu, jog atsakovė tokių teiginių neteikė. Pirma, ieškovė nurodė, jog nebuvo atsakovės dviejų prašymų ieškovei pateikti paaiškinimus dėl energetinio efektyvumo sprendinio, kadangi atsakyme į pretenziją minimas tik vienas paklausimas. Tačiau pati ieškovė su ieškiniu pateikė atsakovės 2024-10-10 prašymo dalį. Todėl akivaizdu, jog atsakovės sprendimą nulėmė ne tik antrasis paklausimas ir atsakymas (2024-11-07), bet ir pirmasis (2024-10-10). Kadangi atsakyme į pirmąjį paklausimą nebuvo pateiktų 0 kWh pagrindimo įrodymų, tai toks atsakymas nebuvo nurodomas atsakyme į pretenziją. Tai nereiškia, jog atsakovė prašymu paaiškinti pasiūlymą laikė tik 2024-11-07 pranešimą.

150. Antra, ieškovė nepagrįstai teigia, jog 2024-10-10 nebuvo prašymo paaiškinti, kaip užtikrinamas 0 kWh elektros energijos pirkimo iš centralizuotų tinklų poreikis. Nepaisant to, jog nebuvo pažodžiui parašyta „pagrįskite 0 kWh“, tačiau iš kitų klausimų ieškovei kaip profesionalui turėjo būti suprantama, jog reikalaujama pagrįsti energetinio efektyvumo sprendinio realumą ir įgyvendinamumą: ,,1. Prašome paaiškinti kokios inžinerinės sistemos bus sumontuotos Objekto Žemės sklypo riboje, kurios užtikrins Objekto elektros poreikius ir ar nebus poreikio pirkti pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) 12 metų Paslaugų laikotarpiu. 2. Prašome paaiškinti/ tiksliai apibūdinti Pasiūlymą dėl Dalyvio siūlomos nuotolinės saulės elektrinės - koks siūlomas modelis dėl investicijų, valdymo, techninės priežiūros ir kita aktuali informacija. Kur pateikta tokia informacija Pasiūlyme. Jeigu Pasiūlyme nepateikta ši informacija, prašome papildomai paaiškinti / tiksliai apibūdinti / patobulinti Pasiūlymą‘‘.

151. Trečia, ieškovė nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos paaiškinti savo sprendinį, nes 2024-11-07 prašyme nebuvo leista pateikti ŠVOK dalies elektros suvartojimo įrodymus. Tačiau ginčas civilinėje byloje yra kilęs tik dėl P2 kriterijaus R2 parametro, kai tuo tarpu atsakovei dėl R1 parametro, t. y. ŠVOK dalies elektros energijos suvartojimo, nekilo klausimų – atsakovė laikė, kad ieškovės ŠVOK dalies elektros energijos suvartojimas bei įsigijimas iš centralizuotų tinklų yra pagrįstas, tai tos dalies sprendinio ir neprašė pagrįsti. Jeigu, ieškovės vertinimu, buvo poreikis pateikti paaiškinimus visoje apimtyje, tai 2024-11-07 prašymas neapribojo ieškovės teisių, ji galėjo pateikti papildomus duomenis.

152. Ketvirta, ieškovė nurodė, jog atsakovė iš principo sutinka su visais jos ieškinyje išdėstytais poreikių ir suvartojimo duomenimis. Tačiau atsakovė absoliučiai su tuo nesutinka, kadangi nėra ginčo tik dėl objekto elektros energijos poreikio, kuris priklauso nuo ieškovės. Kiti ieškovės ieškinio duomenys nėra patvirtinami atsakovės ir negali būti taikomi. Atsakovė nurodė, kad objekto SE faktiškai galės pagaminti tik 150 838 kWh elektros energijos (elektros energijos gamyba pamėnesiui taip pat detaliai išskaidyta), nors 300 kWh galios objekto SE, įrengus kaupiklius arba perduodant perteklinę elektros energiją turėtų teorinę galimybę pagaminti iki 300 000 kWh elektros energijos per metus. Ši teorinė galimybė pagal pateiktą ieškovės pasiūlymą praktikoje neįgyvendintina, kadangi objektas niekuomet nepasieks poreikio, kurį patenkinti būtų naudojama objekto SE pilnu pajėgumu. Todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, neva atsakovė sutiko, jog objekto SE konkrečiu atveju, tenkinant objekto poreikį, galėtų pagaminti 300 000 kWh elektros energijos per metus.

153. Atsakov atsiliepime nurodė, kad 265 kWh galingumo nutolusi SE galėtų pagaminti apie 265 000 kWh elektros energijos per metus. Visa ši elektros energija galėtų būti panaudojama objekto poreikiui tenkinti, kadangi galėtų būti naudojama ne tik faktinio gaminimo metu, tačiau būtų „saugoma“ ir naudojama tuomet, kai objektui atsiranda poreikis. Atsakovė nurodė, kad jeigu nutolusi SE ir galėtų pagaminti ieškovės neva nurodomą elektros energijos kiekį 349 933 kWh, tačiau pažymėjo, kad net ir pagaminus tokį elektros energijos kiekį, elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių nepakaktų objekto poreikiams patenkinti. Šiuo teiginiu atsakovė niekaip nepritarė ieškovės pozicijai, neva nutolusi SE faktiškai ir pagamins beveik 100 000 kWh didesnį kiekį (349 933 kWh) nei įprastai vidutiniškai gali pagaminti nutolusi SE (265 000 kWh). Ieškovė nepagrįstai ir iškraipydama atsakovės atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus nurodo, neva atsakovė pritarė, jog nutolusi SE galėtų pagaminti iki 349 933 kWh elektros energijos per metus.

154. Ieškovė pateikia manipuliatyvius skaičiavimus dėl objekto SE pagamintos elektros energijos kiekio visiško objekto poreikių užtikrinimo, jos argumentai nepatvirtina, kad objekto ir nutolusi SE galėtų patenkinti visą ieškovės pasiūlyme nurodytą elektros energijos poreikį. Atsakovė priimtą sprendimą atsiliepime pagrindė išanalizuodama ieškovės pasiūlymą skirtingais „pjūviais“, kurie visi patvirtino, kad jos nurodomas gaminamas elektros energijos kiekis yra klaidingas ir praktikoje nepasiektinas. Ieškovė „pritempia“ objekto SE galimą pagaminti elektros energijos kiekį prie faktinio poreikio ir jo panaudojimo, dubliku kritikuodama atsakovės skaičiavimus nurodo, kad ieškovės pateikti skaičiavimai yra pagrįsti ir atlikti SE specialistų. Atsakovė, įvertinusi neva ieškovės specialistų pateiktus skaičiavimus, atsiliepime nustatė, kad eškovė ieškinio lentelėse pateiktus duomenis dirbtinai „pritempia“ prie objekto elektros energijos suvartojimo. Pagal ieškovės duomenis, objekto SE dienos metu neva visuomet pagamins būtent tiek, kiek reikia arba šiek tiek mažiau elektros energijos, nei jos reikės objekto po peikiams tenkinti (ieškinio 102 ir 103 p.).

155. Ieškovės teigimu, objektas neva sunaudos lygiai tiek pat, kaip ir pagamins objekto SE. Taigi, vadovaujantis ieškovės pateiktais duomenimis, objekto SE dienos metu, kuomet didžiausia tikimybė, kad objekto SE galės gaminti didžiausią kiekį elektros energijos objekto SE pagamins būtent tokį kiekį, kokio reikia objekto poreikiams patenkinti arba bus iki 271 kWh elektros energijos trūkumas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ieškovės pateiktais neva ekspertiniais duomenimis, objekto SE laikotarpiu, kuomet Lietuvos teritorijoje būna daugiausiai saulės, objekto SE pagamins būtent tokį kiekį, kokio reikės objektui arba pagamintas kiekis bus šiek tiek mažesnis. Atsakovo įsitikinimu, šie ieškovės skaičiavimai ir paaiškinimai parengti siekiant pagrįsti objekto SE pagaminimą ir poreikio patenkinimą yra parengti siekiant klaidinančiai įtikinti savo pasiūlymo teisingumu ir prieštarauja elementariai logikai.

156. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad 300 kWh SE gali pagaminti apie 300 000 kWh. Atsižvelgiant į elektros energijos SE gaminimo specifiškumą, tokia SE didžiausią kiekį elektros energijos pagamina gegužės – rugpjūčio mėn. Per šiuos šiltuosius ir daugiausiai saulės šviesos turinčius mėnesius SE įprastai pagamina apie 70 proc. metinio elektros energijos kiekio. Likę 30 proc. yra pagaminami per likusius mėnesius, kuriais būna gerokai mažiau saulės, saulė nepakyla taip aukštai, kaip nurodytais mėnesiais. Atsižvelgiant į tai, yra skaičiuojama, kad 300 kWh SE vidutiniškai per metus pagamina 300 000 kWh ir didžioji dalis šio kiekio yra sugeneruojama gegužės – rugpjūčio mėn. Per vasarą sugeneruojamas pagrindinis elektros energijos kiekis įprastai nebūna sunaudojamas iškart ir būna saugomas kaupikliuose arba perduodamas į tinklą ir tuomet naudojamas mėnesiais, kuomet SE elektros energijos generacija yra nepakankama poreikiui patenkinti.

157. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Šiaulių rajone (kur ir būtų statoma objekto SE) vidutiniškai per metus būna 1 784 saulėtos valandos. Iš jų 1 044 valandos būna nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. (gegužės mėn. – 263 val., birželio mėn. – 277 val., liepos mėn. – 261 val., rugpjūčio mėn. – 243 val.). Pažymėtina, kad gegužės – rugpjūčio mėn. saulėtos valandos yra kur kas „kokybiškesnės“, lyginant su saulėtomis valandomis kitais mėnesiais, kadangi saulės pakilimo kampas yra daug aukštesnis, sugeneruojama daug daugiau šviesos. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis (ieškinio 102 p. lentele), objekto SE gegužės – rugpjūčio mėn. pagamintų 167 400 kWh elektros energijos, t. y. vos daugiau, nei pusę visos elektros energijos. Tai reiškia, kad pagal ieškovę, per likusius rudens, žiemos ir 2 pavasario mėnesius, kuomet būna vos 740 (1 784 – 1 044 val.) saulėtų valandų ir saulė nepakyla taip aukštai bei nesugeneruoja tokio kiekio šviesos, objekto SE pagamins beveik pusę, t. y. 132 600 kWh elektros energijos, reikalingos objekto poreikiui patenkinti. Tokio kiekio elektros energijos sugeneruoti per likusius mėnesius yra neįmanoma, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, 300 kWh SE gali sugeneruoti 300 000 kWh elektros energijos tik veikdama pilnu pajėgumu gegužės – rugpjūčio mėn. ir šis kiekis kitais mėnesiais nekompensuotinas. Ieškovė pateikė skaičiavimus, siekdama pagrįsti neva ieškovės pasiūlymas yra įgyvendinamas. Išanalizavus ieškovės pateiktus duomenis, akivaizdu, kad jie neatitinka tikrovės ir buvo „išgalvoti“, siekiant pagrįsti objekto SE generuojamą elektros energijos kiekį bei jo faktinį panaudojimą objekte.

158. Be to, ieškovės pateiktų duomenų nepagrįstumą patvirtina ir jos nurodoma neįtikinamai maža objekto SE elektros energijos generacija vasaros mėnesiais. Ieškovė nurodo, kad birželio mėnesį, kuomet būna daugiausiai saulėtų valandų (vidutiniškai 277 val.), objekto SE pagamins vos 46 110 kWh. 300 kWh galingumo objekto SE į valandą maksimaliai gali pagaminti 300 kWh elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, net jeigu laikytumėme, kad objekto SE veiktų 80 proc. pajėgumu saulėtomis valandomis birželio mėn., ši SE galėtų pagaminti 66 480 kWh (300 (kWh) x 0,8 (80 proc.) x 277 val.) elektros energijos. Kadangi SE elektros energiją gamina ne tik saulėtomis valandomis, darytina prielaida, kad objekto SE galėtų pagaminti bent 85 000 kWh elektros energijos birželio mėn. Taigi, objekto SE realistiškai vertinant viso birželio mėn. galėtų pagaminti beveik dvigubai daugiau elektros energijos, nei jos pagaminamą kiekį birželio mėn. nurodo ieškovė (46 110 kWh).

159. Ši detalizacija yra būtina paaiškinti SE veikimo principus ir kokiu būdu yra apskaičiuojama, kad 300 kWh SE vidutiniškai per metus pagamina 300 000 kWh. Šis paaiškinimas patvirtina, kad šis apskaičiavimas yra daromas remiantis maksimaliai pagaminamu kiekiu, jeigu gaminimo neriboja elektros energijos poreikis. Kadangi didžioji dalis šio kiekio yra pagaminama gegužės – rugpjūčio mėn., tai tik papildomai patvirtina, jog ieškovės pateikti skaičiavimai, kokį kiekį elektros energijos objekto SE pagamins gegužės – rugpjūčio mėn., lyginant su kitais mėnesiais, parengti siekiant „pritempti“ gaminamos elektros energijos panaudojimą, tenkinant objekto poreikį.

160. Ieškovės pateikti objekto SE gaminamos elektros energijos ir poreikio kiekiai yra nurodyti „dirbtinai“ pagrindžiant, kad neva beveik bet kurį mėnesį ir bet kuriuo dienos metu objektas sunaudos vos daugiau elektros energijos nei jos pagamins objekto SE. Šie ieškovės pateikti duomenys sudaro įspūdį, neva visa objekto SE sugeneruojama elektros energija galės būti panaudojama objekto poreikiui tenkinti. Išanalizavus ieškovės duomenis, nustatyta, kad ieškovė pateiktais skaičiavimais siekia „pritempti“ objekto SE generuojamą kiekį prie poreikio ir ieškovės pateikti skaičiavimai neatitinka nei fizikos dėsnių, nei elementarios logikos. 300 kWh SE gali pagaminti 300 000 kWh elektros energijos tik tuo atveju, jeigu objekto SE veikia pilnu pajėgumu gegužės – rugpjūčio mėn. ir perteklinę elektros energiją perduotų saugojimui. Nagrinėjamu atveju, objekto SE negeneruojant tokio kiekio elektros energijos, rugpjūčio – gegužės mėn. nesugeneruotas elektros energijos kiekis negali būti kompensuojamas kitais mėnesiais dėl mažo kiekio saulėtų valandų, saulės pakilimo kampo ir generuojamos šviesos.

161. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi griežtos pozicijos, kad perkančiajai organizacijai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Ypač svarbu tai, kad tiekėjo deklaruojamų ir įrodinėjamų techninių savybių neatitiktis viešųjų pirkimų sąlygoms neretai reiškia neatitiktį de jure (teisinę), o ne de facto (faktinę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Jei objektas iš tiesų galėtų tenkinti nustatytus reikalavimus, tačiau tiekėjas tokių duomenų nenurodė pasiūlyme ar juos nurodė su esminiais trūkumais, jo pasiūlymas negali būti pripažintas atitinkančiu viešojo pirkimo sąlygas.

162. Būtent ieškovė pirkime privalėjo pagrįsti ir įrodyti, kad jos siūlomas sprendinys – pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), yra realiai įgyvendinamas (pakankamas), o ne atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovo siūlomas sprendinys – pasiūlytas elektros energijos kiekis (kWh per metus), perkamas pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų (0 kWh), yra objektyviai neįgyvendinamas (nepakankamas). Atsakovė atsiliepime detaliai išanalizavo ieškovės pateiktus duomenis ir pagrindė, kad ieškovė neįrodė, jog 300 kWh galingumo objekto SE ir 265 kWh galingumo nutolusi SE pagamins reikiamą elektros energijos kiekį ir nereikės pirkti elektros energijos iš centralizuotų tinklų, bjekto SE galima pagaminti elektros energija konkrečiu metu turi būti vertinama atsižvelgiant į objekto poreikį, kadangi „perteklinė“ elektros energija pagal pasiūlymą kaupikliuose kaupiama nebus, o ją perduoti elektros energijos į tinklą nėra galimybės, todėl visa tuo pačiu nesunaudojama elektros energija „dingsta“.

163. Pirma, ieškovė dublike nurodė, kad tsakovės pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti, kadangi neįmanoma nustatyti, kuriomis konkrečiomis valandomis objekto SE generuos didžiausią kiekį elektros energijos. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad didžiausias elektros energijos kiekis galėtų būti generuojamas kiekvieno mėnesio nuo 12 iki 15 val., o didžiausia mėnesinė elektros energijos kiekio generacija nurodytomis valandomis būtų birželio mėn. Reaguojant į ieškovės dublike nurodytus argumentus, atsakovė nurodė, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė laiko, kad didžiausia elektros energijos kiekio generacija objekto SE vyks būtent nuo 12 iki 15 val., o daugiausiai elektros energijos 12-15 val. metu bus sugeneruota birželio mėn. – 14 810 kWh (ieškinio 102 p.). Atsakovės argumentus patvirtina ir viešai skelbiama Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB informacija. LITGRID AB skelbia viešą statistiką, kurioje nurodoma, kiek elektros energijos buvo pagaminta Lietuvos teritorijoje konkrečią dieną ir kurią valandą elektros energijos gamyba buvo intensyviausia. Vadovaujantis LITGRID AB skelbiama vieša statistika būtent nuo 12 iki 15 val. Lietuvos teritorijoje būna pagaminama daugiausiai elektros energijos bet kuriuo metų laiku. Todėl įmanoma nustatyti, kokiu metu objekto SE elektros energijos generacija bus didžiausia, mažiausia, kylanti ar besileidžianti. Šį faktą ieškiniu yra pripažinusi ir ieškovė, nes ieškinyje nurodė, kokiu laikotarpiu prognozuojama pagaminti didžiausią kiekį elektros energijos.

164. Antra, ieškovė dublike nurodo, neva atsakovė neįvertino, jog objekto SE gamins elektros energiją ne tik saulėtomis, bet ir kitomis valandomis. Ši jos pozicija yra klaidinga. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė įvairiais „pjūviais“ išanalizavo ieškovės pateiktus duomenis. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį 69-73 p. detaliai apskaičiavo objekto SE galimą pagaminti ir sunaudoti objekte elektros energiją tais mėnesiais, kuomet saulėtų dienų yra mažiau. Atsižvelgiant į tai, kad mėnesiais, kuomet objekto SE generuotų mažesnį kiekį elektros energijos ir pačio objekto poreikis yra mažesnis, atsakovė išvedė proporcijas, kuriomis remiantis apskaičiuojama, kokia dalis galimos pagaminti elektros energijos faktiškai būtų panaudojama objekte.

165. Trečia, ieškovė dublike nurodo, kad „perteklinę“ elektros energiją galėtų skirti ŠVOK dalies panaudojimui. Tačiau šiuo argumentu ieškovė klaidina teismą. Tiek ieškovė, apskaičiuodama elektros energijos poreikį, tiek atsakovė, priimdama sprendimą, rėmėsi elektros energijos poreikiu, įskaičiavus ŠVOK dalį (skundžiamas sprendimas). Atsiliepime į ieškinį patiektuose skaičiavimuose taip pat buvo remiamasi visu metiniu elektros energijos poreikiu (508 600 kWh), į kurį įtraukta ir ŠVOK dalis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad „perteklinė“ elektros energijos dalis galėtų būti panaudojama ŠVOK dalyje, kadangi ŠVOK dalis buvo įtraukta į atliekamus skaičiavimus, o elektros energijos „perteklius“ atsiranda ją jau panaudojus ŠVOK dalyje.

166. Ketvirta, ieškovė nurodo, neva atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko, kad 265 kWh galingumo nutolusi SE per metus galėtų pagaminti iki 349 933 kWh elektros energijos. Šiuo argumentu ieškovė siekia suklaidinti teismą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį argumentavo, kad 265 kWh galingumo nutolusi SE per metus vidutiniškai galėtų sugeneruoti 265 000 kWh ir, kad šis kiekis nebūtų pakankamas padengti poreikį. Penkta, ieškovei skaičiavimus atliko su ieškove susiję ekspertai, todėl tikėtina, kas šie ekspertai pateikė duomenis taip, kad ieškovės pasiūlymas būtų pripažįstamas pagrįstu. Ieškovė dublike nurodė, kad tik šiuo metu kreipėsi į su ieškove nesusijusius ekspertus, kurie įvertins, ar jos pateiktas pasiūlymas yra įgyvendintinas.

167. Ieškovė pasiūlyme nenumatė kaupiklių ir pagaminta „perteklinė“ elektros energija negali būti perduodama į tinklą, 300 kWh objekto SE galės pagaminti tik apie 150 000 kWh elektros energijos, kuri iškart būtų panaudojama objekto poreikiui tenkinti. Toks elektros energijos kiekis yra nepakankamas užtikrinti objekto poreikius pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, todėl pasiūlymo R2 parametras pagrįstai buvo įvertintas 0 balų.

168. Ieškovė dublike pateikia naujus argumentus, kurie nebuvo analizuoti ikiteisminėje stadijoje ir nebuvo pateikti ieškinyje. Ieškovė tik dublike pateikia naujus argumentus dėl „Sprendinio“ sąvokos aiškinimo, dėl to, jog turėjo būti atmestas visas pasiūlymas, dėl to, jog neskyrus R2 balų neaišku, ar ir kaip įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinį, kad pažeidžiamas nediskriminavimo principas (dubliko II.1 skyrius). Šie argumentai nebuvo nurodyti nei pretenzijoje, nei ieškinyje. Ieškovė nesilaikė ikiteisminės stadijos, o tik dublike pateikia naujus argumentus. Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti6. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta ir CPK 423 ³ straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkinio subjekto. Todėl naujai pateikti argumentai atmestini ir nevertintini.

169. Ieškovė nesilaikė ieškinio patikslinimo reikalavimų, įtvirtintų CPK 141 str. Netgi tuo atveju, jeigu nebūtų taikomos pirmiau nurodytos taisyklės – nevertinti argumentų dėl ikiteisminės stadijos nesilaikymo, ieškovė su netinkamu procesiniu dokumentu teikia naujus pagrindus. CPK 141 str. įtvirtinta, jog iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju ieškovė nepateikė pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, nepateikė jokių įrodymų, jog toks poreikis iškilo vėliau ir kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovė taip pat pareiškia, jog absoliučiai nesutinka dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi priimti ir vertinti naujai su dubliku pateikiamų ieškovės argumentų, kurie atsakovės nebuvo įvertinti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje.

170. Jei visdėlto teismas vertintų ieškovės naujai pateiktus argumentus, atsakovė pažymi, kad ieškovė netinkamai aiškina atsakovės veiksmus tikrinant energijos efektyvumo sprendinio realumą ir įgyvendinamumą. Ieškovė neparįstai teigia, kad atsakovė negalėjo remtis pirkimo sąlygų 18 priedo nuostatomis, vertinti energetinio efektyvumo sprendinio realumo ir įgyvendinamumo bei „atmesti sprendinį“ tuo aspektu, kiek jam turėtų būti suteiktas R2 parametro balas.

171. Visų pirma, atsakovės pareigą įsitikinti kiekvienu ieškovės pasiūlymo sprendiniu (su dedamąja pasiūlymo dalimi) kyla ne tik iš pirkimo sąlygų, bet taip pat iš bendro viešųjų pirkimų tikslo įsigyti atsakovės poreikius atitinkantį objektą, iš teismų praktikoje įtvirtintų teisės aiškinimo taisyklių dėl pateiktų teiginių teisingumo įvertinimo. Kadangi ieškovė tik su galutiniu pasiūlymu pateikė energetinio efektyvumo sprendinį, kuriuo nurodė 0 kWh elektros energijos iš centralizuotų tinklų pirkimą (R2 kriterijui), tai atsakovė negalėjo tinkamai ir realiai dialogo stadijoje jo įvertinti. Tačiau pirkimo tikslas yra įsitikinti, jog sprendiniai bus ne „popieriniai“, o tinkamai įgyvendinti. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai tiekėjas išrenkamas pirkimo laimėtoju dėl tam tikro savo turimo pranašumo, šis pranašumas turi materializuotis (būti naudojamas, taikomas) ir vykdant viešojo pirkimo sutartį. Priešingu atveju kyla esminio sutarties pakeitimo grėsmė. Todėl patikrinti, įsitikinti energetinio efektyvumo sprendinio realumu ir įgyvendinamumu yra būtina, siekiant išvengti esminio sutarties keitimo. Nesant tokio realumo ir įgyvendinamumo, atsakovė negali priimti „bet kokio“ sprendinio. Priešingas aiškinimas sukurtų situacijas, kai vien laimėjimo tikslais būtų pateiktas bet koks sprendinys, nebūtų realiai konkuruojama, o teikiami neįgyvendinami sprendiniai, kurių niekas netikrintų, nes nebūtų jokios galimybės jų „atmesti“ – nevertinti ir neskirti kokybės balų.

172. Antra, nesutiktina su ieškovės teiginiu, kad nesant energetinio efektyvumo sprendinio realumo ir įgyvendinamumo, tik visas pasiūlymas galėjo būti atmestas, o ne konkrečiam pasiūlymą sudarančiam sprendiniui neskiriami balai. Vertindama ieškovės pasiūlymą kaip visumą, jį sudarančius sprendinius, vadovavosi LAT suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, t. y. pasiūlymą būtina vertinti turiningai, pirkimo sąlygos aiškintinos iš potencialių tiekėjų perspektyvos, todėl netaikė griežčiausių padarinių – ieškovės pasiūlymo atmetimo. Atsakovė rėmėsi atsiliepime į ieškinį minima teismų praktika (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020), kurioje paminėta, jog esant trūkumų tokioje pasiūlymo dalyje, kuri vertinama pagal kokybės kriterijus, tokie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo trūkumai negali lemti pasiūlymo atmetimo, o tik balų nesuteikimą. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos EN vertinimo gairėmis (45 psl.), kuriose taip pat nurodoma, jog „pažymėtina, kad nors minėtoje byloje LAT pripažino galimybę tam tikrais atvejais patikslinti pasiūlymą, to nereikėtų suprasti kaip tiekėjo neribotos galimybės jį keisti, pavyzdžiui, siekiant jį pagerinti ir gauti daugiau balų. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas nurodė, kad siūloma prekė pasižymi savybe „X“ (už kurią būtų skiriami papildomi balai), paaiškėjus, kad ši prekė tokios savybės iš tiesų neturi, pasiūlymas nėra atmetamas, tačiau taip pat ir neleidžiama tiekėjui pakeisti savo pasiūlymo nurodant kitą prekę, kuri tokią savybę iš tiesų turi“.

173. Ieškovė pernelyg siaurinamai aiškina ir paties sprendinio sąvoką. Pirkimo sąlygų 1 priede įtvirtinta, kad „Sprendinys“ apima ne tik taip vadinamą visą „pirminį pasiūlymą“ (jeigu būtų taikomos derybų nuostatos), bet ir visas sudedamąsias dalis: „reiškia pagal Sąlygų 13 priede Sprendinio forma A (Sprendinio techninė dalis) ir B (Sprendinio finansinė dalis) dalyse nurodytas formas ir Sąlygose nustatyta tvarka kartu su pridedamais dokumentais pateikiamą Kandidato siūlymą dėl Specifikacijose aprašyto Projekto įgyvendinimo būdų ir priemonių bei Sąlygų 22 priede Sutarties projektas pateikto Sutarties projekto pakeitimų, siekiant įgyvendinamu Projektu geriausiai patenkinti Valdžios subjekto poreikius.“ Kiekvienas projekto įgyvendinimo būdo ir priemonės aprašymas laikytinas sprendiniu, t. y. šiuo atveju energetinio efektyvumo (atsinaujinančių energijos šaltinių) priemonės taip pat yra laikytinos sprendiniu.

174. Iš pirkimo sąlygų, teisės normų, viešųjų pirkimų tikslų, LAT teisės aiškinimo taisyklių visumos darytina išvada, jog atsakovė turėjo vertinti atskirą ieškovės pasiūlymą sudarančią dalį – energetinio efektyvumo sprendinį, o nustatęs, jog ji tokiai daliai nepateikė realumo ir pagrįstumo įrodymų, kuriuos turėjo pateikti dėl visų pasiūlymo sudedamųjų dalių vienodai, teisėtai neskyrė R2 balų. Atsakovė pažymi, jog šiuo atveju pirkimo sąlygų 18 priedo nuostata, jog „Sprendinys atmetamas“ yra aiškinama tik ekonominio naudingumo vertinimo aspektu P2 kriterijaus R2 parametro atžvilgiu, tačiau nėra atmestas dėl R1 parametro ar iš principo atsisakyta tokio sprendinio pasiūlyme (atsakovė ir negali savavališkai atsisakyti sprendinio, už ieškovę keisti pasiūlytų projekto įgyvendinimo būdų ir priemonių). Atsakovė teisėtai ir pagrįstai neatmetė ieškovės viso pasiūlymo, o tik už pasiūlymo dalies – energetinio efektyvumo sprendinio – realumo ir įgyvendinamumo nepagrindimą R2 parametre skyrė 0 balų.

175. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jai neskyrus R2 balų kyla klausimas, ar ieškovė iš viso turi įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinį ir kokią kainodarą turi taikyti. Ieškovės energetinio efektyvumo sprendinys (tiek, kiek aktualu ginčo apimtyje) skirtas gauti kokybės kriterijų balus už visą P2 kriterijų, t. y. tiek R1 parametrą – ŠVOK dalyje, už kurį ieškovė gavo balus (dėl to nėra ginčo byloje), tiek R2 parametrą – kitoje elektros dalyje, už kurį ieškovei neskirti balai dėl sprendinio nepagrindimo. Kadangi ieškovei buvo skirti R1 balai, vien tai reiškia, jog ieškovė privalo įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinį ir užtikrinti savo pasiūlyme nurodytą elektros energijos pirkimą iš centralizuotų tinklų. Vien tai, jog ieškovė tinkamomis priemonėmis neįrodė R2 parametro balų suteikimui reikalingų duomenų (0 kWh), tai nereiškia, jog ji gali atsisakyti savo pasiūlymo dalies ir neįgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinio (jeigu būtų pripažintas laimėtoju).

176. Ieškovės R2 balų skyrimas pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos energetinio efektyvumo sprendiniui neskyrus R2 parametro balų, susiklosto diskriminacinė situacija, kai tiekėjas pasiūlęs atsinaujinančius elektros energijos šaltinius vertinamas prasčiau nei tiekėjas, kuris tokių šaltinių nepasiūlė. Atsakovė nuomone, skaidrumo principą, tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus pažeistų būtent situacija, kai papildomi balai būtų skiriami tokiems tiekėjams, kurie, manipuliuodami atsinaujinančių elektros energijos šaltinių sprendiniais, apskaičiavo, jog jie daugiau naudos gautų iš baudų mokėjimo, t. y. nesąžiningai tik laimėjimo tikslais nurodė 0 kWh, nors tokio sprendinio realiai net neketina įgyvendinti. Tai būtent lemtų geresnį pasiūlymo įvertinimą prieš tiekėjus, kurie sąžiningai vertino sprendinius, finansinę dalį ir skaidriai pademonstravo iš centralizuotų tinklų perkamos elektros energijos kiekį. Ieškovei skiriant papildomus balus už nepagrįstą sprendinį, kyla itin didelė rizika, jog realiai vykdant sutartį ieškovė iš centralizuotų tinklų pirktų netgi daugiau nei tas dalyvis, kuris sąžiningai nurodė perkamos elektros energijos kiekį. Papildomų balų skyrimas tiesiogiai lemia jo laimėtoją, todėl negalima situacija, kai pranašumą už pasiūlytą sprendinį gautų dalyvis (ir potencialiai pirkimą laimėtų), nors atitinkamo sprendinio negali pagrįsti ir, tikėtina, įgyvendinti.

177. Ieškovė pakartoja argumentus, neva atsakovė turėjo į R2 formulę įtraukti tą kWh kiekį, dėl kurio nėra ginčo, t. y. savo paskaičiuotą dydį. Atsakovė pateikė argumentus atsiliepime ir papildo, kodėl nebuvo jokio kito galimo sprendimo, kaip tik skirti 0 balų už R2 parametrą. Pirma, pareigą vertinti tokį rodiklio dydį, kokį „pagrindė“ ieškvė, ji aiškina pasiūlymų paaiškinimo / patikslinimo taisyklėmis, konkrečiai nurodydama, kad „negalimi tik tokie pasiūlymo patikslinimai, papildymai ar paaiškinimai, kurie lemtų „naujo pasiūlymo pateikimą, t. y. jį teikiant negali būti atliekamas esminis pasiūlymo pakeitimas (pvz., pakeičiama pasiūlymo kaina, pasiūlymas iš netinkamo tampa tinkamu, pakeičiamas siūlomas pirkimo objektas ir pan.)“. Tačiau jokių pasiūlymo patikslinimo / papildymo dėl 0 kWh kiekio iš ieškovės pusės nebuvo. Kitaip tariant, pati ieškovė niekuomet nekeitė siūlomo kWh rodiklio, pasiūlymo niekaip kitaip, kaip tik grįsdamas neva 0 kWh iš centralizuotų tinklų perkamą elektros energijos kiekį, neaiškino, todėl taip ir lieka neaišku, kaip galimybė paaiškinti pasiūlymą sietina su tsakovės pareiga taikyti rodiklius, kurie nebuvo pateikti nei ieškovės pasiūlyme, nei jos paaiškinimuose.

178. Antra, kaip atsakovė detaliai nurodė atsiliepime į ieškinį, LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272378/2020 išaiškino, jog už neaiškią, nekonkrečią informaciją ar jos visai nepateikus balai neskiriami. Viešųjų pirkimų tarnyba gairėse (45 psl.) taip pat nurodoma, jog „pažymėtina, kad nors minėtoje byloje LAT pripažino galimybę tam tikrais atvejais patikslinti pasiūlymą, to nereikėtų suprasti kaip tiekėjo neribotos galimybės jį keisti, pavyzdžiui, siekiant jį pagerinti ir gauti daugiau balų. Pavyzdžiui, jeigu tiekėjas nurodė, kad siūloma prekė pasižymi savybe „X“ (už kurią būtų skiriami papildomi balai), paaiškėjus, kad ši prekė tokios savybės iš tiesų neturi, pasiūlymas nėra atmetamas, tačiau taip pat ir neleidžiama tiekėjui pakeisti savo pasiūlymo nurodant kitą prekę, kuri tokią savybę iš tiesų turi‘‘. Taigi, tiek teismų praktikoje, tiek doktrinoje pripažįstama, jog veiksmai, kuriuos įvykdė atsakovė (0 balų suteikimas už R2 parametrą), yra vieninteliai galimi ir teisėti.

179. Trečia, ieškovė remiasi teismų praktika (LAT 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-469/2024), ją klaidinančiai interpretuodama. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Ketvirta, pati ieškovė laikosi pozicijos, kad negali vertinti pasiūlymų pagal neišviešintas sąlygas, tačiau, kai jam tai naudinga, jau reikalauja pačiai atsakovei perskaičiuoti kWh kiekį ir jį įrašyti į formulę, nepaisant to, kad tokia teisė ir pareiga nėra įtvirtinta pirkimo sąlygose. Penkta, pareiga įrodyti sprendinio duomenis tenka ne atsakovei, o ieškovei. Todėl atsakovė neturi teisės ir pareigos už ieškovę atlikti skaičiavimų, kadangi taip būtų pažeisti VPGSĮ 6 str. skaidrumo, nediskriminavimo principai.

180. Institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad Iš bylos šalių nurodomų aplinkybių matyti, jog ginčas yra kilęs dėl Ieškovo galutinio pasiūlymo vertinimo, t. y. ar atsakovė, vertindama ieškovės galutinį pasiūlymą, pagrįstai skyrė 0 balų pagal ekonominio naudingumo parametro P2 subkriterijų – Elektros energijos suvartojimas (R2).

181. Konkurencinio dialogo pasirinkimo tikslas – perkančiosios organizacijos siekis išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, apsvarstant visas viešojo pirkimo objekto, taip pat viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su kiekvienu kandidatu. GĮ 4 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad konkurencinis dialogas – tai pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Šis pirkimo būdas naudojamas vykdant didelės apimties ir (ar) kompleksinius infrastruktūros projektus, „ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą“ (GĮ 19 str. 3 d.), organizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimą.

182. Dialogo procedūra susideda iš dviejų etapų. Pirmojo etapo metu teikiami, tobulinami ir tikslinami tiekėjų siūlomi sprendiniai ir dėl jų vykdomas dialogas. Dialogas savo esme nėra derybos. Pats terminas suponuoja (nusako), kad tai yra dvišalė perkančiosios organizacijos ir tiekėjų diskusija, ieškant geriausių sprendinių ir jų alternatyvų. Tik perkančiajai organizacijai identifikavus jos poreikius atitinkantį sprendinį ar sprendinius, tiekėjai gali būti kviečiami teikti galutinius pasiūlymus, pereinant į antrąjį dialogo etapą – tiekėjų pasiūlymų vertinimą.“ Dialogas turi būti vedamas su kiekvienu dalyviu atskirai, dalyvio pateikto sprendinio (sprendinio dalies) pagrindu. Pirmojo etapo dialogo metu perkančioji organizacija turi padėti tiekėjams suprasti perkančiosios organizacijos poreikius ir reikalavimus, kad pagal juos tiekėjai prieš antrąjį dialogo etapą galėtų pakoreguoti savo sprendinius ar atskiras jų dalis ir vėliau pateikti galutinius pasiūlymus, o šiam etapui pasibaigus – patobulinti pirkimo sąlygas, įskaitant technines specifikacijas, sutarties projektą, jeigu tam tikri pirkimo aspektai dėl pirkimo sudėtingumo perkančiajai organizacijai buvo neaiškūs.

183. Perkančioji organizacija turi siekti, kad antrojo dialogo etapo metu pateikti galutiniai pasiūlymai būtų kiek galima naudingesni perkančiajai organizacijai, pavyzdžiui, pasiekiant geriausią kainos ir kokybės santykį, bei paskatinti tiekėjus pagerinti savo galutinių pasiūlymų sąlygas (skatinti tiekėjų konkurenciją). Pats dialogo vykdymas nėra savitikslis, todėl dialogas turi būti vykdomas tol, kol perkančioji organizacija galės identifikuoti savo poreikius bei tokių poreikių finansines ir teisines sąlygas pagal vieną ar kelis sprendinius, kurie atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius (dialogas gali būti vykdomas taikant pakopas, apie tai iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžius pirkimo dokumentuose). Be to, dialogo vykdymas daugiau (pirmiausia) yra susijęs ne tiek su konkretaus dalyvio (laimėtojo) atrinkimu, kiek su vieno ar kelių perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių sprendinių nustatymu. Perkančiajai organizacijai dialogo būdu atrinkus vieną ar kelis perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius sprendinius, dialogas yra baigiamas ir vadovaujantis GĮ 23 straipsnio 13 dalimi dalyviai yra kviečiami pateikti galutinius pasiūlymus, siūlant perkančiosios organizacijos identifikuotus, jos poreikius atitinkančius sprendinius.

184. Perkančioji organizacija pati nustato, koks sprendinys atitinka jos poreikius, tačiau tai turi būti daroma remiantis pirkimo procedūrų eiga. Jei perkančioji organizacija dialogo metu neidentifikavo ir nenustatė sprendinių, atitinkančių jos poreikius, ji negali kviesti tiekėjų teikti galutinius pasiūlymus – tokiu atveju būtina tęsti dialogą arba nutraukti pirkimo procedūras. Jei perkančioji organizacija nustatė, kokie sprendiniai atitinka jos poreikius, ji privalo atitinkamai patikslinti pirkimo dokumentus ir tik tuomet prašyti tiekėjų pateikti galutinius pasiūlymus pagal atnaujintas sąlygas.

185. Perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo galutinius pasiūlymus, tačiau tiekėjams yra draudžiama atlikti esminius savo tokių pasiūlymų keitimus, t. y. keisti kainą ar atlikti kitus pakeitimus, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, arba jei toks dalyvio galutinio pasiūlymo paaiškinimas, patikslinimas galėtų iškreipti ar apriboti konkurenciją, diskriminuoti kitus dalyvius. Galutinius dalyvių pasiūlymus perkančioji organizacija privalo vertinti griežtai laikydamasi pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir pirkimo dokumentuose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų.

186. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose nustatyta: „Kandidato pateiktas Sprendinys (Sprendinio dalis) bus pagrindas dialogui, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias Valdžios subjekto poreikius ir aptarti visas Sutarties sąlygas. Valdžios subjektas / Komisija pasilieka sau teisę pagal Kandidatų siūlomus sprendimus patikslinti Specifikacijas ir kitus Sąlygų dokumentus, jeigu tie sprendimai geriausiai tenkina Valdžios subjekto poreikius ir tikslą, ir yra reikalingi tam, kad visi suinteresuoti Kandidatai vienodomis sąlygomis galėtų parengti savo Pasiūlymus, maksimaliai tenkinančius Valdžios subjekto poreikius“ (50 punktas); „Dialogas bus vedamas su kiekvienu Kandidatu atskirai, Kandidato pateikto Sprendinio (Sprendinio dalies) pagrindu“ (61 punktas); „Dialogą sudarys trys pakopos, kurios gali susidėti iš keleto susitikimų ir kuriose atskirai su kiekvienu Kandidatu bus aptariamas pasiūlytas Sprendinys (Sprendinio dalys), siekiant jį detalizuoti, optimizuoti ir užtikrinti kuo geresnį Valdžios subjekto poreikių įgyvendinimą, bei pasiekti, kad Kandidatas Sprendinio ir dialogo rezultatų pagrindu galėtų pateikti išsamų ir parengtą įgyvendinti Pasiūlymą“ (63 punktas); „Pagal pirmosios pakopos dialogo rezultatus patikslinamos Specifikacijos ir FVM forma ir pateikiamos Kandidatams“ (64.2 papunktis); ,,Tolimesnių Konkurencinio dialogo procedūrų vykdymo metu protokole įtvirtintus dialogo rezultatus Kandidatas galės keisti tik juos pagerindamas, arba gavęs Komisijos pritarimą“ (68 punktas); „Pasibaigus dialogui, suinteresuoti Kandidatai bus pakviesti pateikti Pasiūlymą, kuriame, atsižvelgiant į dialogo rezultatus, reikia nurodyti galutinį siūlomą Metinį atlyginimą ir galutinius techninius pasiūlymo duomenis. Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių nebuvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės Valdžios subjekto atžvilgiu, nei nurodytos Sprendinyje, o Pasiūlymo sąlygos, dėl kurių buvo vedamas dialogas, negali būti pasiūlytos blogesnės už Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus“ (77 punktas).

187. Pirkimo sąlygų 2023 m. spalio 19 d. paaiškinimuose ūkio subjektams taip pat nurodoma: „Kandidatai, kurie bus pakviesti teikti Sprendinius, galės užduoti aktualius klausimus susijusius tiek su technine, tiek su finansine, tiek su teisine dalimi tiek prieš Sprendinių pateikimą, tiek dialogo metu, tiek prieš pateikiant Pasiūlymus. Visi Kandidatai, kurie bus pakviesti pateikti Sprendinius, kartu su Sprendiniu turės pateikti pasiūlymus Sutarties projekto keitimui, atsižvelgiant į Sąlygų 16 priedą „Reikalavimai teisinei informacijai“ išdėstytus reikalavimus. Dėl pateiktų pasiūlymų bus vedamas dialogas kaip nurodyta Sąlygų 64.6 punkte .“

188. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu tiekėjų pasiūlymai gali būti vertinami tik pagal kainos (ar sąnaudų) ir kokybės santykį, ginčo atveju, pirkimo sąlygų 18 priede nustatyta, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį. 18 priedo II skyriuje nurodyta, iš kokių dalių susideda pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai: metinis atlyginimas (per visą sutarties laikotarpį) (C) – lyginamasis svoris ekonominio naudingumo įvertinime – 60, objekto sukūrimo tinkamumas, funkcionalumas ir kokybė (P1) – 20, energetinis efektyvumas (P2) – 15; pastatų tvarumo vertinimo sistema (P3) – 5. Kriterijus Energetinis efektyvumas (P2) susideda iš dviejų subkriterijų: šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir Elektros energijos suvartojimas (R2). Vertinamas dalyvio pasiūlyme pagal pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio formą nurodytas objekto energijos suvartojamo kiekis per metus.

189. 18 priedo I dalyje, be kita ko, nurodyta subkriterijaus elektros energijos suvartojimas (R2) vertinimo aprašymas: „Mažiausiai pasiūlyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2min) ir Pasiūlyme numatyto suvartoti elektros energijos kiekio (kWh) (R2p) palyginimas, nustatyta apskaičiavimo formulė. Taip pat nustatyta, kad „Vertindama Pasiūlymus Komisija patikrins, ar: (vii) Pasiūlymas atitinka Sąlygas, yra pagrįstas ir įgyvendinamas (x) Pasiūlymas nėra blogesnis už dialogo metu Komisijos ir Pasiūlymą pateikusio Dalyvio pasiektus susitarimus“ bei tai, kad „Nustačius, kad Dalyvio Sprendinys/ Pasiūlymas netenkina bent vieno iš aukščiau nurodytų atitinkamų kriterijų, Komisija per protingą terminą paprašys, Dalyvių Sprendinius / Pasiūlymus paaiškinti, tiksliai apibūdinti ar patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių Sprendinio / Pasiūlymo ar prašymo pateikti Sprendinį / Pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis. Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar Dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Sprendinio / Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio Dalyvio Sprendinys / Pasiūlymas bus atmestas“ (18 priedo I dalis).

190. Tarnyba pažymi, jog siekiant nustatyti, ar perkančioji organizacija pagrįstai skyrė 0 balų už ieškovės galutiniame pasiūlyme nurodytą kriterijaus P2 subkriterijaus R2 reikšmę, yra reikalinga turėti specifinių žinių, todėl Tarnyba, teikdama teisinę išvadą, neturi galimybės įvertinti, ar pagrįstai perkančioji organizacija skyrė 0 balų (ekonominio naudingumo vertinime pagal subkriterijų R2 – elektros energijos suvartojimas) už ieškovės nurodytą elektros energijos kiekį per metus, perkamą iš centralizuotų tinklų. Nagrinėjamu atveju ieškovės galutinio pasiūlymo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu.

191. Siekiant įvertinti atsakovės sprendimo teisėtumą šioje ginčo apimtyje, Tarnybos nuomone, taip pat yra svarbu atsakyti į šiuos tarpusavyje susijusius klausimus: ar ieškovės kartu su galutiniu pasiūlymu pateiktas sprendinys buvo pasiūlytas teikiant pirminius techninius sprendinius, aptartas dialogo vykdymo metu; ar šis sprendinys nėra blogesnis perkančiosios organizacijos atžvilgiu, nei buvo susitarta dialogo metu; ar sprendinys atitinka dialogo metu suformuotus ir suderintus esminius parametrus, t. y. atitinka galutinių techninių, teisinių ir finansinių pirkimo sąlygų reikalavimus; ar pasiūlytas sprendinys yra realiai pagrįstas ir ar apskritai gali būti įgyvendinamas; ar galutiniame pasiūlyme pateiktas sprendinys atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus dėl elektros energijos gamybos, naudojimo ir paskirstymo tarp ieškovės ir atsakovės bei ar nepasikeitė dėl to šalių prisiimamos rizikos.

192. Iš bylos duomenų nustatyta, kad biudžetinė įstaiga Lietuvos kalėjimų tarnyba konkurencinio dialogo būdu vykdo tarptautinės vertės viešąjį pirkimą Nr. 652650 „Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu įgyvendinamas projektas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimas iš miesto centrinės dalies į Šiaulių r. sav. Ginkūnų sen., Malavėniukų k.“. Vykstant pirkimo procedūroms, ieškovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė galutinį pasiūlymą pirkime. 2024 m. spalio 10 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti ieškovės pasiūlymo duomenis. 2024 m. lapkričio 7 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu pagrįsti ieškovės pasiūlymo dokumentuose nurodytus energijos suvartojimo rodiklius papildomais / patikslinančiais skaičiavimais. 2024 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė paaiškinimus. 2024 m. gruodžio 3 d. atsakovė paskelbė apie pirkime atliktą dalyvių galutinių pasiūlymų įvertinimą bei pirkimo rezultatus, kurio laimėtojas tapo UAB ,,Spi 1‘‘, ieškovė liko antroje vietoje. Atsakovės sprendimu ieškovei už ekonominio naudingumo kriterijaus energetinis efektyvumas (P2), susidedančio iš dviejų subkriterijų: šilumos energijos patalpų šildymui suvartojimas (R1) ir elektros energijos suvartojimas (R2), subkriterijų R2 (ginčo kriterijus) skyrė 0 balų. 2024 m. gruodžio 13 d. ieškovė pateikė pretenziją. 2024 m. gruodžio 23 d. atsakovė informavo, jog priėmė sprendimą ieškovės pretenziją atmesti. Ieškovė, nesutikdama su atsakove, kreipėsi į teismą su ieškiniu.

193. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatomis (VPAGSSĮ), yra vykdomas konkurencinio dialogo būdu (.VPAGSSĮ 23 straipsnis). VPĮ 68 straipsnyje yra nustatyta konkurencinio dialogo vykdymo tvarka, galimi taikyti pasiūlymų vertinimo kriterijai. Konkurencinio dialogo pasirinkimo tikslas – perkančiosios organizacijos siekis išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, apsvarstant visas viešojo pirkimo objekto, taip pat viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas su kiekvienu kandidatu. Nors konkurencinio dialogo sąvoka nėra pateikta VPĮ, galima daryti išvadą, kad konkurencinis dialogas yra pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus (viešai prieinama Viešųjų pirkimų tarnybos informacija). Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovės galutinio pasiūlymo vertinimo – ar atsakovė, vertindama galutinį ieškovės pasiūlymą, pagrįstai skyrė 0 balų pagal ekonominio naudingumo parametro P2 subkriterijų – Elektros energijos suvartojimas (R2).

Dėl atsakovės nesilaikymo pačios nustatytų pirkimo sąlygų

194. Tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė nesutinka su atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu todėl, kad atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų pirkimo sąlygų, ieškovės pasiūlymą vertino pagal neišviešintus reikalavimus. Atsakovė netgi skundžiamame sprendime pripažino, kad pagal jos pačios skaičiavimus ieškovei trūksta 93 600 kWh metinės elektros energijos kiekio iš atsinaujinančių elektros šaltinių. Niekur sąlygose nėra nustatyta, kad, komisijos nuomone, dalyviui pasiūlyme nurodžius klaidingą iš atsinaujinančių elektros šaltinių užtikrinamą metinį elektros energijos poreikį, dalyviui už parametrą R2 bus suteikiama 0 balų, neatliekant to užtikrinamo poreikio, dėl kurio pagrįstumo nesutarimo nėra, vertinimo pagal parametro R2 vertinimo tvarką. Ieškovės teigimu, atsakovė, nusprendusi skirti ieškovės pasiūlymui 0 balų pagal parametrą R2, nors to nenumato pirkimo dokumentai, nesilaikė savo pačios sąlygų – Energijos vartojimo rodiklių 5,8,10 p., Vertinimo kriterijų 2.5 dalies reikalavimų.

195. Ieškovė galutinį pasiūlymą atsakovei pateikė 2024 m. rugpjūčio 12 d. Pateiktame komisijai ieškovės techniniame sprendinyje yra nurodyta: ,,Saulės elekrinės pajungimas. Ant pastatų stogų numatoma įrengti saulės elektrine. Elektrinės galia bus tikslinama TP rengimo metu. Šiuo metu vertinama ne mažiau 300 kWp įrengimas, planuojama sugeneruota elektros energija bus naudojama momentiniam vartojimui (off-grid, t.y. neatiduodama į ESO tinklą, nebent bus išduotos pakeistos ESO sąlygos). Pastate montuojamame IPS skyduose, paliekama rezervinės vietos saulės elektrinės pajungimui prie vidaus tinklo. Fotovoltinės saulės jėgainės įrengimui, numatoma naudoti polikristalinių nuolatinės įtampos (U(DC) ~ 30V / P(nom.) ~ 435W) saulės modulius. Modulius numatoma montuoti ~20? laipsnių kampu tvirtinant prie metalinių laikančiųjų konstrukcijų, orientuojant visus i pietų pusę. Moduliai ant konstrukcijų montuojami horizontaliai, balastinė sistema. Saulės jėgainės generuojamos elektros energijos surinkimui numatomi reikiamos galios 400V/50Hz keitikliai. Planuojama naudoti fotovoltinius modulius su 25 metų produkto garantija, 30 metų 87,4 proc. efektyvumo garantija. Papildomai elektros poreikiams užtikrinti numatoma naudotis nutolusia saulės elektrine (vertinama ~265 kWp)‘‘. Su pateiktu pasiūlymu ieškovė pateikė lentelę, kur prie skilties ,,Energijos kiekių poreikiai, perkami pagal sutartis iš centralizuotų miesto tinklų‘‘ nurodyta ,,0‘‘. Tai reiškia, kad elektros energija pagal ieškovės pasiūlymą objekte iš centralizuotų tinklų nebus naudojama.

196. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, gavusi ieškovės galutinį pasiūlymą, 2024 m. spalio 10 d. paprašė ieškovės jį patikslinti ir dėl pirkimo sąlygų 14 priedo 1 priedėlio buvo prašoma nurodyti visas inžinerines sistemas atsinaujinančių energijos šaltinių sprendiniui, prašoma paaiškinti, ar objekto SE ir nutolusi SE užtikrins reikiamą elektros energijos kiekį. Taip pat dėl pirkimo sąlygų Specifikacijų 3.1 priedėlio 2.2 darbalaukio ,,Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodikliai‘‘ prašyta nurodyti: kokios inžinerinės sistemos bus sumontuotos objekto žemės sklypo riboje, kurios užtikrins objekto elektros poreikius ir ar nebus poreikio pirkti pagal sutartis iš centralizuotų tinklų (ESO ir pan.) 12 metų paslaugų laikotarpiu; tiksliai apibūdinti pasiūlymą dėl dalyvio siūlomos nuotolinės saulės elektrinės - koks siūlomas modelis dėl investicijų, valdymo, techninės priežiūros ir kita aktuali informacija, kur pateikta tokia informacija pasiūlyme, jei nepateikta – prašymas tiksliai apibūdinti / patobulinti Pasiūlymą.

197. Nors ieškovė dublike akcentuoja, kad šiuo paklausimu atsakovė tik domėjosi, kokios galios ir kokios saulės elektrinės bus diegiamos pagal ieškovės pasirinktą sprendinį bei ar jų nuosavybė pereis atsakovei, paklausimo turinys buvo kur kas platesnis, buvo konkrečiai klausiama, ar nebus poreikio pirkti elektros energijos iš centralizuotų tinklų. Tai rodo, kad po ieškovės pasiūlymo pateikimo atsakovei kilo klausimas, ar objekto bei nuotolinės saulės elektrinės gaminamos energijos pakaks objekto funkcionavimui, nesinaudojant centralizuotai tiekiama elektros energija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė į šį paklausimą būtų atsakiusi.

198. 2024-11-07 atsakovė antrą kartą prašė ieškovės pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius, pagal sąlygų 14 priedo 1 priedelio reikalavimus, papildomais/patikslinančiais skaičiavimais, kad detalizuotų kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), pagal pateiktus pasiūlymo techninius sprendinius, detalizuojant dalyvio pasiūlyme pateiktus 3.1 priedėlio ,,Paslaugos, 2.2 darbalapis. Komunalinės paslaugos. Energijos vartojimo rodiklius‘‘ ir Sąlygų 14 priedo 1 priedėlio lentelės rodiklius, atliekant detalų paskaičiavimą pagal kiekvieno mėnesio poreikius kWh, pagal pridedama lentelę. Taip pat atsakovė prašė pateikti skaičiavimus, koks energijos kiekis bus suvartotas, kurio nepadengs atsinaujinantys energijos šaltiniai pavasario, vasaros, rudens ir žiemos mėnesiais ir kurį bus būtina įsigyti iš valstybinių tinklų (elektros, dujų ar kt.), taip pat kaip planuojama pastatą aprūpinti šilumos energija, objekte sugedus/nutrūkus tiekimui iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ieškovė 2024 m. lapkričio 11 d. pateikė paaiškinimą į antrąjį atsakovės paklausimą ir nurodė, kad poreikio įsigyti elektros energijos iš centralizuotų tinklų nebus, elektros energija bus naudojama iš objekto ir nuotolinės saulės elektrinių, nutrūkus elektros energijos tiekimui, bus naudojamas dujinis šildymas.

199. Iš atsakovės 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo matyti, kad atsakovė, sudariusi pasiūlymų eilę, argumentavo, kodėl ieškovei pagal parametrą P2 suteikė 0 balų. Sprendime nurodoma, kad pagal ieškovės paskaičiavimus bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų šildymas (ŠVOK) (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų) – 332 000 kWh, bendras metinis elektros energijos poreikis ne iš centralizuotų tinklų Elektra (be valgyklos ir gamybinio korpuso patalpų, bei elektros, naudojamos Kalėjimų tarnybos darbuotojų, nuteistųjų elektros įrangai, kompiuteriams, orgtechnikai, buitinei technikai, telefonams, karšto vandens šildymo įrenginiams, serverinių patalpų įranga, elektromobilių įkrovimo stoteles) – 176 600 kWh. Iš viso metinis elektros energijos poreikis – 508 600 kWh. Dalyvio siūlomos objekte saulės elektrinės galia 300 kWh, dalyvio siūlomos nutolusios saulės elektrinės galia 265 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos. Nutolusios elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama šaltuoju metų periodu ir nakties metu, kadangi visą pagamintą elektros energiją dalyvis galės naudoti jam tinkamiausiu periodu. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių, kadangi objekte nenumatyti elektros energijos kaupikliai, o pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Todėl nutolusi elektrinė per metus pagamins apie 265 000 kWh elektros energijos ir ji visa bus panaudota objekto poreikiams, objekto elektrinė per metus gali pagaminti apie 300 000 kWh elektros energijos ir jos iki 50 proc. (elektra vėdinimui 49 550 kWh per metus, elektra vėsinimui 52 650 kWh per metus, bendras elektros energijos poreikis pastatų techniniams įrenginiams 43 800 kWh per metus ir bendras elektros energijos poreikis patalpų apšvietimui ir teritorijoje 4 000 kWh per metus) bus panaudota objekto poreikiams t. y. apie 150 000 kWh. Iš viso dalyvis objektui gali pateikti per metus apie 415 000 kWh elektros energijos, objektui per metus nepakanka apie 93 600 kWh elektros energijos iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių. Ieškovė pasiūlyme turėjo pateikti nutolusią saulės elektrinę mažiausiai 365 kWh galios, tačiau pateikė užpildytą pasiūlymo 14 priedo 1 priedėlio ,,Energijos vartojimo rodikliai“ ir TS 3.1 priedelio ,,Komunalinės paslaugos“ klaidingai nurodydama, kad metinį elektros energijos poreikį 508 600 kWh užtikrins iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių.

200. Visų pirma ieškovė nesutinka su tuo, kad atsakovė atliko savarankiškus paskaičiavimus dėl numatytų suvartoti elektros energijos kiekių pagrįstumo, nors tokia skaičiavimo tvarka išviešinta nebuvo, nurodė, kad ji neatitinka tikrovės. Ieškovė taip pat nesutinka su tuo, kad pretenzijoje jos nurodytus paskaičiavimus atsakovė įvardijo lakoniškais ir jau ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose pateikė detalizuotas lenteles. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2024-11-07 atsakovė anrą kartą prašė ieškovės pagrįsti pasiūlyme pateiktus energijos suvartojimo rodiklius skaičiavimais, kad detalizuotų kiekvieną mėnesį, kaip bus užtikrinamas bendras objekto elektros energijos poreikis (kWh per metus), pagal pateiktus pasiūlymo techninius sprendinius. Tuo tarpu iš ieškovės pretenzijos matyti, kad kiekvieno mėnesio detalizacijoje yra nurodyti kiekvieną mėnesį pagaminami elektros energijos kiekiai bei jų procentinė išraška, jokių paaiškinimų ir skaičiavimų, kurių reikalavo atsakovė, pateikta nebuvo. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė naujus elektros pagaminimo bei sunaudojimo paskaičiavimus, byloje nėra ginčo, kad atsakovė, priimdama sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo, tokių ieškovės paskaičiavimų neturėjo ir negalėjo jų įvertinti.

201. Pati ieškovė savo pasiūlyme nurodė, kad iš viso metinis elektros energijos poreikis – 508600 kWh. Jos siūlomos objekte saulės elektrinės galia 300 kWh, dalyvio siūlomos nutolusios saulės elektrinės galia 265 kWh. Nustatoma, kad vidutiniškai 1 kWh saulės elektrinės galia per metus sugeneruos 1 000 kWh elektros energijos (300 000 kWh ir 265 000 kWh). Nutolusios elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama šaltuoju metų periodu ir nakties metu, kadangi visą pagamintą elektros energiją dalyvis galės naudoti jam tinkamiausiu periodu. Objekto elektrinės pagaminta elektros energija bus naudojama tik šiltojo periodo dienos metu pagal saulėtų valandų vidutinį skaičių. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad objekte nenumatyti elektros energijos kaupikliai, o pagal išduotas ESO prisijungimo sąlygas dalyvis negali tapti elektros energiją gaminantis vartotojas ir elektros energijos pagamintą perteklių perduoti pasaugoti į ESO tinklus. Todėl akivaizdu, kad ebjekte pagaminta elektros energijos dalis, kuri bus nesunaudota, dings, be to, ne kiekevieną dieną ir mėnesį objekto saulės elektrinė pagamins reikiamą elektros energijos kiekį (šis kiekis teorinis). Todėl akivaizdu, kad objekto saulės elektrinė 300 000 kWh per metus nepagamins, tam įvertinti nereikia specialių žinių. Nutolusi elektrinė per metus pagamins apie 265 000 kWh elektros energijos, tačiau ir nesant detalių skaičiavimu, akivaizdu, kad ją sudėjus su mažesniu nei 300 000 KWh, pagaminama elekros energija saulės elektrinėse nesieks ieškovės nurodyto 508 600 kWh elektros suvartojimo poreikio objekte.

202. Ieškovė pretenzijoje atsakovei nurodė, kad ieškovė yra suplanavusi įsigyti apie 265 000 kWp instaliuotos galios nutolusią saulės elektrinę, joje bus sumontuoti dvipusio veikimo fotovoltiniai moduliai bei saulės sekimo sistema, užtikrinanti ne mažesnį kaip 1 250 kWh per metus generavimą iš vieno instaliuoto kWp arba 331 250 Wh per metus. Tačiau teismas pažymi, kad savo galutiniame pasiūlyme ir prašymuose paaiškinti pasiūlymą tokių aplinkybių ieškovė nenurodė. Iš ieškovės pateikto ketinimų protokolo įsigyti minėto tipo modulius matyti, kad jo sudarymo data yra 2024 m. spalio 14 d., o pasirašymo – 2024 m. gruodžio 12 d., t.y. pretenzijos pateikimo išvakarėse.

203. Atsakovė, ieškovei nepateikus detalių paskaičiavimų dėl numatomos pagaminti ir suvartotinos elektros energijos objekte, pati juos paskaičiavo pagal viešai prieinamus duomenis bei apskaičiavo trūkstamą kiekį. Savo paskaičiavimus atsakovė išdėstė tiek sprendime, tiek atsakyme į pretenziją, tiek procesiniuose dokumentuose. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė atliko paskaičiavimus pagal neišviešintą tik jai žnomą tvarką, tačiau aplinkybė, kad ieškovė po kelių pasiūlymų jai pagrįsti savo pasiūlymą to nepadarė, neįpareigoja atsakovę remtis nepagrįstais tiekėjo pasiūlymais ir neatleidžia nuo pareigos patikrinti pasiūlymo pagrįstumą.

204. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad perkančiajai organizacijai suteikta teisė nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo konkurso reikalavimams, tačiau jai nesuteikta neribota teisė konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo, faktą; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, jog dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina; kai tiekėjo pasiūlymo atitiktį įrodančio dokumento šaltinis yra viešojo pirkimo baigtimi suinteresuotas dalyvis (kuris nėra gamintojas), o šiame dokumente pateiktas jo teiginys dėl atitikties iškeltiems reikalavimams negrindžiamas jokiais patikrinamais duomenimis, šio dokumento objektyvumu, patikimumu būtų galima suabejoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018).

205. Kasacinio teismo anksčiau išnagrinėtose bylose jau spręsta dėl situacijos, kai aplinkybę, kad tiekėjo pasiūlymas iš tiesų atitinka pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus, bandoma pagrįsti remiantis vien tuo pačiu šio tiekėjo pasiūlymu, kuriame atitiktis perkančiosios organizacijos reikalavimams jo formaliai deklaruota; pripažinta, kad toks tautologinis metodas (tautologija – logikos klaida: apibrėžimas, sprendimas, įrodymas to paties tuo pačiu) pažeidžia peržiūros procedūros veiksmingumo principą ir kitų tiekėjų galimybę efektyviai kvestionuoti perkančiosios organizacijos veiksmus daro formalią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020).

206. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei nepateikus detalių paskaičiavimų pagal du atsakovės pasiūlymus pateikti paaiškinimus, atsakovė, siekdama įsitikinti, ar perkamam objektui bus užtikrintas pakankamas elektros energijos kiekis, pagrįstai atliko preliminarius skaičiavimus, kad galėtų įvertinti ieškovės pasiūlymą. Tokia situacija negali būti vertinama kaip pačios atsakovės numatytų pirkimo sąlygų nesilaikymas.

207. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, priimdama sprendimą, nesilaikė pirkimo sąlygų – ne tik kad ieškovės pasiūlymą vertino ne pagal pirkimo sąlygose nustatytus ginčo kriterijaus reikalavimus, bet pagal savo paties susigalvotas ir pirkimo sąlygose neišviešintas taisykles, tačiau nevertino ieškovės pasiūlymo ir pagal ginčo kriterijų net ta apimtimi, kurios ji neginčija, nors pirkimo sąlygos tokios galimybės nevertinti nenumato. Ieškovė teigia, kad atsakovė, nustačiusi P2 kriterijaus R2 parametre 93 600 kWh trūkumą, turėjo būtent šį kiekį nurodyti R2 „Elektros energijos suvartojimas“ parametro formulėje, o ne skirti 0 balų. Tačiau tokie ieškovės argumentai, teismo nuomone nepagrįsti.

208. Pirkimo sąlygų 18 priede numatyta, kokie veiksmai atliekami nustačius, kad atitinkamas sprendinys (šiuo atveju 0 kWh) yra laikomas nepagrįstu: „Nustačius neatitikimus, kurie negali būti ištaisyti neiškreipus konkurencijos ar nedarant diskriminacinio poveikio, ar Dalyviui nepaaiškinus, tiksliau neapibūdinus ar nepatobulinus Sprendinio/Pasiūlymo per Komisijos nurodytą terminą, tokio Dalyvio Sprendinys/Pasiūlymas bus atmestas“. Sutiktina su atsakove, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirkimo sąlygose nebuvo aptarta 0 balų skyrimo galimybė ir pasiūlymas įvertintas ne pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad nepagrįsti sprendiniai bus atmesti. Konkretus sprendinys (0 kWh elektros energijos kiekis iš centralizuotų tinklų) buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tai reiškia, kad jo įtraukti į R2 parametro vertinimo formulę ir skaičiuoti nėra galimybės (sprendinys atmestas/nepriimtas), kaip ir atsakovei, atliekant ieškovės pasiūlymo vertinimą, jį keisti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė nesilaikė savo pačios nustatytų viešojo prikimo sąlygų.

Dėl atsakovės pareigos prašyti tiekėjo paaiškinti pasiūlymą

209. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovei vertinant ieškovės pasiūlymą visgi kilo abejonių dėl ieškovės pateiktuose užpildytose Energijos vartojimo rodikliuose nurodytų elektros energijos suvartojimų ir iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos pagrįstumo, atsakovė privalėjo ne pati kurti interpretacijas ir prielaidas dėl tokių duomenų, bet kreiptis į ieškovę su prašymu paaiškinti, patikslinti pasiūlymą. Ieškovės nuomone, atsakovė šiuo atveju pažeidė Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 28 sraipsnio 4 dalį : jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba jų nepateikė, perkančioji organizacija gali, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai patikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

210. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 20 d. civilinėje byloje Nr.e3K-7-201-469/2022 suformulavo tokias teisės aiškinimo taisykles: jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

211. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, iš tiesų įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties; pirmiau nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Teisingumo Teismo praktikoje; vis dėlto iš Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis(bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta).

212. Pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos.

213. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti.

214. Visų pirma teismas pažymi, kad ieškovei, kaip jau buvo minėta, po galutinio pasiūlymo pateikimo galimybė jį paaiškinti dalyje dėl reikalingo bjektui elektros energijos kiekio užtikrinimo buvo sudaryta du kartus. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, pagal suformuluoą teisės aiškinimo taityklę pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Todėl ieškovei sudarius trečią galimybę patikslinti savo pasiūlymą analogišku aspektu, tokia sutuacija gali lemti lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidmą kitų pirkimo dalyvių atžvilgiu ir suteikti išskirtinę padėtį ieškovei.

215. Kaip jau buvo minėta, teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ikiteisminėje ginčo stadijoje ieškovė nepateikė detalių paskaičiavimų dėl elektros energijos kiekio, kurią planuojama gauti iš saulės elektrinių, bei jos suvartojimo kiekių. Nors pretenzijoje ieškovė nurodė, kad nutolusi saulės elektrinė per metus generuos nebe 265 000 kWh per metus, o 331 250 kWh per metus (66 250 kWh daugiau, nei ieškovė nurodo savo galutiniame pasiūlyme tiekėjui), tik ieškinyje pateikia detalesnius paskaičiavimus, tokia versija pateikta tik pretenzijoje, iš vakaro pasirašius ketinimų protokolą. 2025-02-26 ieškovė pateikė teismui specialisto dr. V. S. paskaičiavimus, kad nutolusi SE generuos jau 336 520 kWh per metus, todėl kartu su objekto SE generuojama 300 000 kWh elektros energijos objekte bus pakankami, kai jos poreikis yra 508 600 kWh per metus. Kadangi ieškovės pasiūlyme tiekėjui buvo nurodyta, jog tiek objekto, tiek nutolusi saulės elektrinės pagamins 565 000 kWh, o paskutiniuose paskaičiavimuose ieškovės bendras generuojamos elektros energijos kiekis jau sudaro 636 520 kWh, tokie duomenys jau nebeatitinka galutiniame ieškovės pasiūlyme nurodytų parametrų ir ieškovės pasiūlymas keičiamas iš esmės, naujais paskaičiavimais vis padidinant planuojamos sugeneruoti elektros energijos kiekį saulės elektrinėse.

216. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime nurodė kitokius paskaičiavimus, nei ikiteisminio ginčo sprendimo metu, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšmingas. Pareigą įrodyti, kad tiekėjo pasiūlymas yra tinkamas ir atitinka pirkimo dokumentus, turi ieškovė, atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, tenka pareiga įvertinti, ar tiekėjo pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas. Kaip jau buvo minėta, net ir nevertinant atsakovės paskaičiavimų, akivaizdu, kad ieškovės pasiūlyme nurodytas tik teorinis galimos sugeneruoti elektros energijos skaičius (565 000kWh), o kadangi pasiūlyme elektros kaupikliai nėra numatyti, tokio kiekio elektros energijos nepakaks objekto poreikiams tenkinti (508 600 kwh).

217. Į bylą pateiktame UAB ,,EiCoSolution‘‘ vertinimo akte taip pat nurodyta, kad objektas negali būti visiškai ir nenutrūkstamai aprūpintas elektros energija iš objekte sumontuotos ir nutolusios saulės elektrinių. Atsižvelgiant į visuomeninės paskirties statiniams keliamus reikalavimus ir objekto statybos specifiką dėl gynybos ir saugumo srities statinių – reikalingi papildomi elektros energijos kaupikliai, generatoriai ir kita papildoma elektros įranga. Žiemos metu nebus praktiškai gaminama elektros energija ir iš vietinės bei nutolusios elektrinių nebus naudos, o sukauptos iš nutolusios saulės elektrinės elektros energijos nepakaks pilnai aprūpinti statinio poreikių, nes pagal ESO sąlygas reikės arba mokėti už elektros pasaugojimą (0,06655 EUR/kWh) arba 35 proc. nutolusioje saulės elektrinėje pagamintos elektros energijos atiduoti.

Dėl nediskriminavimo, lygiateiškumo ir skaidrumo principų pažeidimo

218. Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo sprendimą grindė ne tik ieškovės pasiūlymo duomenimis, bet ir savo pačios interpretacijomis, kurių nėra pasiūlyme, todėl pažeidė viešųjų pirkimų principus. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei nepateikus detalių paskaičiavimų, kuriuos siūlė pateikti atsakovė, atsakovė privalėjo patikrinti, ar ieškovės pateiktas pasiūlymas yra realiai įgyvendinamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė pažeidė viešųjų pirkimų principus.

Dėl naujų ieškovės argumentų, kurie nebuvo nurodyti ikiteisminėje stadijoje ir ieškinyje

219. Ieškovė tik dublike pateikė naujus argumentus dėl ,,sprendimo‘‘ sąvokos aiškinimo, dėl to, jog turėjo būti atmestas visas pasiūlymas, dėl to, jog neskyrus ieškovei R2 balų neaišku, ar ir kaip įgyvendinti energetinio efektyvumo sprendinį.

220. CPK 423 ³ straipsnyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu (nurodyto straipsnio 2 dalis); ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (to paties straipsnio 3 dalis); keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (to paties straipsnio 4 dalis).

221. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos tikslas yra prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, tokiu būdu ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018). Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

222. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

223. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu. Ieškovė nurodytus argumentus galėjo teikti pretenzijoje dėl sprendimo, jos pateikti nauji argumentai reikalauja atskiro ištyrimo, užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl civilinės bylos nagrinėjimo metu nevertinami.

Dėl procesinės bylos baigties

224. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, įstatymo bei pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų nepažeidė, todėl tenkinti jos ieškinį nėra pagrindo, ieškinys atmestinas. Kiti šalių nurodyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo rezultato ir atskirai nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

225. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovės bei trečiojo asmens naudai. Atsakovė nurodė, kad patyrė 17 142,68 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, trečiasis asmuo – 18 876,0 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir 3630,00 Eur išlaidų už specialisto išvadą.

226. Nors kai kurie advokatų nurodyti įkainiai viršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, tačiau teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, skaičių ir apimtį sprendžia, kad atsakovės bei trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Trečiajam asmeniui taip pat priteistinos jo patirtos išlaidos už specialisto išvadą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

178. Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2025 m. sausio 6 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Sprendimui įsiteisėjus, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Amberola‘‘ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Amberola‘‘ (juridinio asmens kodas 305264697) atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (juridinio asmens kodas 288697120) 17 142,68 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 68 ct) bylinėjimosiš išlaidų, trečiajam asmeniui UAB ,,Spi 1‘‘ (juridinio asmens kodas 305693390) 22 506,00 Eur (dvidešimt du tūksyančius penkis šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.