Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vedęs, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334) ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos panaudojęs apgaule gavo tikslinę paramą ir dėl to Europos Sąjunga ir Lietuvos valstybė patyrė didelės turtinės žalos bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2013 m. birželio 18 d. būdamas (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini); toliau – ir Bendrovė) valdybos pirmininku, žinodamas, kad Bendrovė ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 288739270, buveinės adresas Blindžių g. 17, Vilnius, toliau – ir NMA) 2012 m. lapkričio 12 d. sudarė sutartį dėl iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)„Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ (toliau – ir Projektas; Paramos sutartis) bei žinodamas, kad Bendrovė pagal su NMA pasirašytą sutartį prisiėmė įsipareigojimus prie Projekto įgyvendinimo prisidėti nuosavomis lėšomis (iki 75 proc.), tačiau siekdamas, kad naudos gavėjai, ES paramos lėšomis nefinansuojamos veiklos vystymui, neinvestavę ir neprisidėję nuosavomis lėšomis, juridinių asmenų vardu apgaule gautų tikslinę paramą, turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, klastojant tikrus ir gaminant netikrus dokumentus bei pateikiant netikrus duomenis apie Projekto pirkimų konkursų laimėtojus, imituojant įrangos pirkimą, nuslepiant nuo NMA reikšmingus faktus apie įrangos įsigijimą, suklaidinti NMA ir tokiu būdu neteisėtai apgaule įgyti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas, skirtas minėto Projekto įgyvendinimui, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. vasario 24 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudojęs netikriems dokumentams gaminti ir tikriems dokumentams klastoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo bei spausdinimo techniką, tyčia:

pagamino netikrą 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo melagingai nurodyta, kad Bendrovė iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) už 296 900 Eur pagal sutartį perka šaldymo įrangą, kiekviename sutarties lape pasirašė pats, padarė šio netikro dokumento kopiją, kurią Bendrovės valdybos narys R. K., nežinantis apie jo daromą nusikalstamą veiką bei nežinodamas, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra netikri, patvirtino šių netikrų dokumentų kopiją spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „R. K.” bei savo parašu, taip suteikdamas pagamintam netikram dokumentui juridinę galią;

pagamino netikrą 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. 0215/00004, kurioje buvo melagingai nurodyta, kad Bendrovei įmonės (duomenys neskelbtini) vardu buvo išrašyta pardavimo sąskaita faktūra dėl tariamai įsigytos šaldymo įrangos už 296 900 Eur, nors realiai šaldymo įrangos neįsigijo, padarė šio netikro dokumento kopiją, kurią Bendrovės valdybos narys R. K., nežinantis apie jo daromą nusikalstamą veiką bei nežinodamas, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra netikri, patvirtino šio netikro dokumento kopiją spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „R. K.” bei savo parašu, taip suteikdamas pagamintam netikram dokumentui juridinę galią;

pagamino netikrą 2015 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo melagingai nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) perdavė Bendrovei pagal 2014 m. lapkričio 5 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą šaldymo įrangą, nors realiai šaldymo įrangos neįsigijo, pasirašė šį aktą ir padarė šio netikro dokumento kopiją, kurią Bendrovės valdybos narys R. K., nežinantis apie jo daromą nusikalstamą veiką bei nežinodamas, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra netikri, patvirtino šio netikro dokumento kopiją spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „R. K.” bei savo parašu, taip suteikdamas pagamintam netikram dokumentui juridinę galią;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad Bendrovė iš įmonės (duomenys neskelbtini) šaldymo įrangos neįsigijo, suklastojo tikrą Bendrovės 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. 2 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir Prašymas Nr. 2), o būtent: užpildė nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruodamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 569 909,40 Eur išlaidų dalis, iš kurių buvo tariamai patirta įsigyjant šaldymo įrangą už 296 900 Eur, bei prašydamas išmokėti paramos sumą 227 563,76 Eur, kurį pateikė nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką Bendrovės valdybos nariui R. K. pasirašyti, kuris, nežinodamas, kad mokėjimo prašyme nurodyti duomenys yra netikri, pasirašė mokėjimo prašymo kiekviename lape savo parašu, taip suteikdamas pagamintam netikram dokumentui juridinę galią,

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. vasario 24 d. per R. K., nežinojusį apie jo daromą nusikalstamą veiką, panaudojo žinomai suklastotą Bendrovės 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. 2, kartu su aukščiau minėtomis žinomai netikrų dokumentų patvirtintomis kopijomis, paleisdamas juos į teisinę apyvartą, R. K. pateikus minėtus dokumentus NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, esančiame Galvydžio g. 7/ Žygio g. 97, Vilnius, kaip privalomus deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus,

tokiu būdu nuo NMA buvo nuslėpta, kad Projekto vykdytojas aktuoja kaip įsigytą, faktiškai neįsigytą įrangą, o tokiu būdu suklaidinti NMA darbuotojai mokėjimo prašymą Nr. 2 įvertino teigiamai bei 2015 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 224 150,31 Eur Paramos lėšų, iš kurių 168 112,72 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 56 037,59 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų.

Taip pat jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu 2015 m. kovo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas teisinę simuliaciją – sukūrė apsimestinę įrangos pirkimo grandinę, kurios pagalba nuslėpė nuo NMA reikšmingus faktus apie įrangos įsigijimą per tarpines įmones, o būtent žinodamas, jog Bendrovė jokios įrangos nepirks, atstovaudamas Bendrovę, sudarė su (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus L. M., 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir priedus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl įrangos: sulčių linija, daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įranga, liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija, pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc., įsigijimo už 1 729 090 Eur, po ko panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo bei spausdinimo techniką, nors realiai įrangos neįsigijo, pastarąją sutartį ir jos priedus atspausdino, padarė šių realybei neatitinkančių dokumentų kopiją, kurią patvirtino spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „D. K.” bei savo parašu, taip suteikdamas suklastotam dokumentui juridinę galią;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Bendrovė iš (duomenys neskelbtini) įrangos neįsigijo, atstovaudamas Bendrovę patvirtino Bendrovės antspaudu bei pasirašė su (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 23 d. prekės priėmimo – perdavimo aktą Nr. 201511-23, kuriuo patvirtinama, kad sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atstovaujama M. K., parduodama įranga Bendrovei, atstovaujamai administracijos vadovo D. K., pristatyta ir atitinka Sutartyje nurodytą komplektaciją ir techninę specifikaciją, po ko panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo bei spausdinimo techniką, nors realiai įrangos neįsigijo, padarė realybės neatitinkančių dokumentų: minėto priėmimo – perdavimo akto bei 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM Nr. 00766 kopiją, kurią patvirtino spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „D. K.” bei savo parašu, taip suteikdamas suklastotam dokumentui juridinę galią;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad Bendrovė iš (duomenys neskelbtini) įrangos neįsigijo, suklastojo tikrą Bendrovės 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 3 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau – ir Prašymas Nr. 3 ), o būtent: jis užpildė nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruodamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 1 844 194 Eur išlaidų, dalį iš kurių buvo patyrė įsigydama šaldymo įrangą už 1 729 090 Eur, bei prašydamas išmokėti paramos sumą 737 670,22 Eur, po ko pasirašė mokėjimo prašymo kiekviename lape savo parašu, taip suteikdamas žinomai suklastotam dokumentui juridinę galią.

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. lapkričio 26 d. panaudojo žinomai suklastotą Bendrovės 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. 3, kartu su aukščiau minėtomis žinomai realybei neatitinkančių dokumentų patvirtintomis kopijomis, paleisdamas juos į teisinę apyvartą pateikus minėtus dokumentus NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, esančiame Galvydžio g. 7/ Žygio g. 97, Vilnius, kaip privalomus deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus,

tokiu būdu nuo NMA buvo nuslėpta, kad Projekto vykdytojas aktuoja kaip įsigytą, faktiškai neįsigytą įrangą, o tokiu būdu suklaidinti NMA darbuotojai mokėjimo prašymą Nr. 3 įvertino teigiamai ir 2015 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 735 115,28 Eur Paramos lėšų, iš kurių 551 681,23 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 183 434,05 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų.

Taip pat jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, jog Bendrovė jokios įrangos neįsigijo, perdavė neva įsigytos įrangos nuotraukas NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyriausiajam specialistui M. V. (2023 m. rugpjūčio 31 d. priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), privalėjusiam vykdant savo tiesiogines pareigas atlikti patikrą Bendrovės Projekto įgyvendinimo vietoje, kuris 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitoje pagal KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (Žemės ūkio produktų perdirbimas”) Nr. V-VV-0795353 (toliau – Ataskaita) melagingai pažymėjo, kad įsigyta įranga/technika yra nauja bei, kad investicijos patikrinimas dėl įrangos: daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginio, pakavimo linijos, sulčių spaudimo linijos, vaisių traškučių gamybos linijos, atliktas įsitikinus vizualiai ir sutikrinus dokumentus, sudarant Ataskaitos priedą Nr. 1 panaudojo iš D. K. gautas įrangos nuotraukas kaip neva padarytas patikros metu, po ko Ataskaitą patvirtinęs savo parašu bei D. K. patvirtinus savo parašu, pateikė NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vedėjo pavaduotojai I. S. pasirašyti, o I. S., nežinojusi, kad Ataskaitoje nurodyti duomenys yra netikri, pasirašiusi Ataskaitoje savo parašu, suteikė suklastotam dokumentui juridinę galią.

Šiais tyčiniais D. K. neteisėtais veiksmais suklaidinti NMA darbuotojai, neturėdami duomenų apie minėtų dokumentų netikrumą, priėmė aukščiau nurodytų dokumentų kopijas ir šių netikrų dokumentų kopijų pagrindų apmokėjo Bendrovės tariamai patirtas išlaidas, pervesdami į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, 959 265,59 Eur paramos lėšų, iš kurių 719 793,95 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 239 471,64 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų.

Taip pat jis, nuo 2013 m. birželio 18 d. būdamas (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, faktiškai vadovaudamas ir kontroliuodamas Projekto įgyvendinimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, siekdamas sutrukdyti nustatyti Projekto vykdytojo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, gamindamas netikrus ir klastodamas tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras bei pateikdamas įtraukti šiuos žinomai netikrus dokumentus į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, apgaulinga tvarkė finansinę (duomenys neskelbtini) apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 – 2016 metų laikotarpiu, t. y.:

jis, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, ir pagal 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), veikdamas tyčia, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, turėdamas tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti (duomenys neskelbtini) mokesčių paskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, o Projektą administruojančiai NMA patikrinti Projekto vykdytojo patirtų išlaidų dydį, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, ir 13 straipsnio nuostatus, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik tai pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ dėl vieno iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinio, kad dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis būtų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, nes (duomenys neskelbtini) į buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas pateikė įtraukti tikrovės neatitinkančius PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitos duomenis (2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr.0215/00004 – 296 900 Eur ir PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766, iš viso 1 729 090 Eur; kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaita LM Nr.00004, iš viso 1 729 090 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. sąskaita LM Nr. 00787 – 763 268 Eur bei 2016 m. vasario 26 d. sąskaita LM Nr. 00831-1 – 965 822 Eur, iš viso 2 025 990 Eur, iš jų PVM – 300 090 Eur) apie neįsigytas įrangas už 959 265,59 Eur.

Tokiu būdu jis, D. K., savo veiksmais tyčia suklastojęs tikrus dokumentus, pagaminęs netikrus dokumentus bei juos panaudojęs, suklaidino NMA ir apgaule gavo tikslinę paramą, dėl ko didelės 959 265,59 Eur dydžio žalos patyrė ES ir Lietuvos valstybė, bei apgaulingai tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeisdamas aukščiau išvardintus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl ko pagal (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini)2015 – 2016 metų laikotarpio turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnio 2-4 dalys).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, jog sutinka su visomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime, nori atlyginti padarytą žalą, tačiau mano, kad jos suma turėtų būti mažesnė – 615 752,10 Eur. Paaiškino, kad 2014 metais (patikslino, jog gali būti, kad 2013 metais) jam buvo pasiūlyta įsigyti (duomenys neskelbtini), kuris jau turėjo patvirtintą paramą džiovintų vaisių linijos įsigijimui. Tuo metu kaltinamasis domėjosi naujomis technologijomis, kaip tik buvo sukurtos naujos technologijos dėl maisto produktų džiovinimo šaldant. Tuo pasaulyje užsiėmė tik dvi įmonės. Su pardavėju kaltinamasis sutarė, kad jis perka kooperatyvą už maždaug 100 000 Lt. Tai buvo kaltinamojo valdomas kooperatyvas, jo pajų dalis visuomet buvo daugiau nei 60 procentų, t. y. jis turėjo kontrolinį pajų paketą. Jis pasamdė konsultantus, parašė prašymą pakeisti projektą pagal tai, ką jie ketino įgyvendinti. Jis (kaltinamasis) buvo atsakingas už projekto įgyvendinimą, jokie sprendimai, susiję su šiuo projektu, nebuvo priimamai be jo žinios. Reali veikla buvo vykdoma. Vykdant veiklą, kooperatyvas paleido produktų (džiovintų vaisių) liniją „(duomenys neskelbtini)“, kuria prekiavo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, turėjo nemažai prekybos taškų. 2014 metais kooperatyvas įsigijo sklypą, kuriame pradėjo pastato projektavimo darbus. Projekto įgyvendinimui buvo likę du metai. Kooperatyvo pardavėjas jau buvo metus išnaudojęs, nieko nedaręs, NMA pritaikė apribojimus būtent tai vietai. Jie pakeitė projekto įgyvendinimo vietą ir kam tas projektas buvo skirtas, tai buvo galima. Prieš tai projektas turėjo būti (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis šią vietą pakeitė į (duomenys neskelbtini). Tačiau čia sąlygos veiklai netiko ir jie vėl persikėlė į patalpas (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tai, kuo jie tuo metu užsiėmė, darė tik du gamintojai pasaulyje. Reikėjo patiems sugalvoti, kaip pagaminti ir sandėliuoti produkciją. Kai statė pastatą, galėjo projektą įgyvendinti tik iš dalies. Gali įsigyti įrangą pagal paramą, gali jos neįsigyti, o išsinuomoti arba pats nusipirkti. Jeigu vykdai veiklą, tu esi laikomas projektą įgyvendinęs. 2014 m. liepos 30 d. „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pirmą mokėjimo prašymą, reiškia tuo metu jau buvo patyrę 245 594,56 Eur išlaidas ir prašė kompensuoti NMA 40 procentų, tai yra 98 237,82 Eur. Pati idėja buvo tokia, kad savo lėšomis daryti, tuo metu savo turto turėjo apie milijoną. Kaltinamasis surado naujus pajininkus, pritraukė turtingas įmones, kurios investavo į procesą, surinko apie milijoną. Pastato statybas turėjo tęsti toliau, tačiau NMA tuo metu sustabdė paramos išmokėjimą. Kaltinamojo pateiktos lentelės 29 eilutėje matyti, jog už pirmą mokėjimo prašymą paramą Bendrovė gavo tik 2015 m. spalio 20 d. Akivaizdu, kad tuo metu pastatas turėjo toliau statytis, buvo investuoti pinigai į pastato statybą. Kadangi NMA neišmokėjo nei už pirmą mokėjimo prašymą, nei už antrą, buvo idėja, išmokėjus pirmo mokėjimo prašymo pinigus, gauti įrangą. NMA ir toliau neišmokėjo pinigų. Tokiu būdu, kad gauti paramos lėšų, nutarė padaryti netikrus dokumentus už įrangą. Mintis buvo, kad gavę paramą, viską atstatys ir sutvarkys, nes tikslas buvo įgyvendinti projektą ir jį padaryti. Atsižvelgiant į tai, kad parama buvo išmokėta tik 2015 m. spalio mėn., o projektą reikėjo įgyvendinti iki 2015 m. gruodžio mėnesio, šansų jį įgyvendinti nebuvo. Šiai dienai, žiūrint atgal, reikėjo pasakyti, kad „projekto daugiau nedarysime“. Kodėl tuo metu sumastė idėją dėl netriktų dokumentų pagaminimo ir pateikimo, paaiškinti negali. Pagaminant tuos dokumentus, kad nupirko įrangą, tikėjosi gauti paramą, kažkokiu būdu užsakyti tas gamybos linijas ir toliau tęsti veiklą. Pats buvo (duomenys neskelbtini), ieškojo klientų, preliminariai turėjo užsakymą 800 parduotuvių, tai yra apie 4 mln. Eur užsakymą, bet prasidėjo tyrimai ir rankos nusviro. Įmonė veiklą vykdė iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, vėliau tik užbaigė vykdyti sudarytus kontraktus ir įmonė bankrutavo. Inkriminuotų veiksmų atlikimo tikslas buvo gauti paramą ir už ją įsigyti įrangą, spėti NMA parodyti, kad projektas įgyvendinamas, kad viskas gerai. Gautos paramos lėšos buvo panaudotos, sumokant už įrangą bei atsiskaitant su kreditoriais. Kaip nurodyta kaltinime (ir specialisto išvadoje), taip ir buvo.

Tęsdamas paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, kad susitarė su „(duomenys neskelbtini)“, jog jie pristatys „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo įrangą tada, kai padarys pilną apmokėjimą. „(duomenys neskelbtini)“ įrangos iš tikrųjų nepateikė, tačiau kad išgelbėti situaciją dėl trečio mokėjimo prašymo, įrangą kaltinamasis užsakė iš įmonės (duomenys neskelbtini). Ta įmonė atvežė agregatus, kurie nebuvo sumontuoti. Įmonė, kuri išrašė dokumentus, įrangos nepristatė. Procedūros buvo padarytos, kad situacija atitiktų NMA reikalavimus projektui. Tokios šaldymo įrangos, kokia neva buvo įsigyta iš „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, „(duomenys neskelbtini)“ patalpose tuo metu nebuvo. Realiai sandoris buvo, nes kaltinamasis už „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašė, jis nepasirašinėjo už du žmones, t. y. už kitą pusę – „(duomenys neskelbtini)“ vadovą jis ant dokumentų nepasirašinėjo, pasirašė tik už „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ de facto įrangos negavo ir 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įgyvendinta. Kaltinamajam atrodo, kad buvo šią sutartį lydintys dokumentai; šie dokumentai buvo tokie, kokie turėjo būti pateikti NMA, kad gauti paramą. Kaltinamasis yra įsitikinęs, kad pats neišrašė „(duomenys neskelbtini)“ faktūros. Jis šiuos dokumentus, t. y. 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pateikė, reiškia juos pagamino su kaltinamojo žinia. Jis paprašė, kad išrašytų faktūrą, kuri neatitinka fakto. Tiksliai nepamena 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo bei lydinčių dokumentų išrašymo aplinkybių. Dėl to bendravo su kažkuo ne iš „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neatsimena tiksliai nei aplinkybių, nei visų įmonių, su kuriomis bendravo. Kaltinamasis nepažįsta E. U., nėra su juo bendravęs. „(duomenys neskelbtini)“ įranga pagal M2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį realiai nebuvo perduota. Kas sudarė priėmimo – perdavimo aktą su „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena; gali būti, kad kaltinamasis paprašė pagaminti jį kažko, sumanymas dėl šio akto pasirašymo buvo kaltinamojo; kaltininkas yra jis. NMA dokumentus dėl sandorio su „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tam, kad gautų paramą. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus NMA teikti galėjo trys asmenys: kaltinamasis, konsultantai arba R. K. Nei vienam iš įmonės darbuotojų kaltinamasis nepasakojo apie nagrinėjamas aplinkybes. Dokumentų kopijos turėtų būti patvirtintos kaltinamojo parašu. Abejoja, ar kas nors kitas galėjo tvirtinti dokumentų kopijas. R. K. galėjo pasirašyti dokumentus, teoriškai gal ir buhalterė galėjo tai daryti. R. K. ir buhalterė nežinojo, kad dokumentai suklastoti. R. K. galėjo pateikti prašymą NMA paramai gauti, jeigu kaltinamasis fiziškai negalėjo atvažiuoti. R. K. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darė (duomenys neskelbtini) darbą; tai ką jam siuntė kaltinamasis, jis galėjo patvirtinti dokumentų kopijas kaltinamojo prašymu. Savarankiškai jis nieko tikrai nedarė, veikė tik su kaltinamojo žinia ir leidimu. Apibendrinant kaltinamasis nurodė, kad sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ yra netikra (fiktyvi), realiai toks susitarimas sudarytas nebuvo ir jokia įranga iš „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo būti pateikta, jis neprisimena, kas šiuos dokumentus pagamino bei pasirašė už „(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai visi tie kaltinamojo prašymu pagaminti fiktyvūs dokumentai „praėjo pro jį“; mokėjimas už įrangą, kuris buvo padarytas „(duomenys neskelbtini)i“, buvo fiktyvus, t. y. buvo padarytas „popierinis mokėjimas“, kad galima būtų pateikti dokumentus NMA, sudarančius pagrindą gauti paramą. Kaltinamasis buvo vienintelis sprendimus Bendrovėje priimantis asmuo, visi kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti kaltinamojo iniciatyva vienasmeniškai, tik jis tvarkė visus reikalus, susijusius su projekto įgyvendinimu.

Tęsdamas paaiškinimus, kaltinamasis nurodė, kad buvo sudaryta sutartis tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškėjo, kad negali jos įgyvendinti, sutartis realiai įvykdyta nebuvo, įranga nepristatyta. Bendrovė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ per banką sumokėjo avansą, jie turėjo pristatyti dalį pakavimo įrangos, o kitą dalį turėjo pristatyti (duomenys neskelbtini) įmonė. Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pinigų, negalėjo pilnai sumokėti, todėl padarė „popierinį“ pavedimą. Pinigai buvo grąžinti atgal tam, kad pateikti tuos dokumentus. Per du mėnesius, likusius iki projekto pabaigos, niekas nebegalėjo pagaminti tokios įrangos, kurios reikėjo „(duomenys neskelbtini)“. Prekės „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ realiai nebuvo perduotos. Įrangos priėmimo – perdavimo aktas negalėjo būti sudarytas. Kas jį sukūrė kaltinamasis neprisimena, tačiau tai buvo padaryta jo prašymu. Su kuo bendravo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena. Pasirašyti su (duomenys neskelbtini)“ dokumentai toliau buvo atiduoti NMA su kitais dokumentais dėl statybos. NMA atsiuntė ekspertą, kuris praėjo pro visus aktus detaliai. Statybinę dalį patikrino, nustatė, kad pagal tuos aktus, kurie buvo pateikti, trūko 6 000 Eur, pritaikė sankciją. Sumažino paramą ir išmokėjo pinigus. Dokumentus NMA galėjo pateikti arba kaltinamasis, arba R. K. pagal kaltinamojo prašymą. M. K. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. L. M. matyt irgi iš tos įmonės buvo, tiksliai neprisimena. Kiekvienam mokėjimo prašymui patikrinti atvažiuodavo žmogus, kuris patikrindavo. Dėl trečio prašymo atvažiavo vadybininkas, NMA darbuotojas. Pradėjo žiūrėti statybinius dokumentus. Kaltinamasis jam pasakė, kad yra dėžės, įranga dar neišpakuota, kad išpakuos ir pateiks nuotraukas. Taip susiklostė aplinkybės, kad tas NMA darbuotojas pakartotinai nebevažiavo, jis paskambino, paklausė, ar jau sumontavo įrangą ir ar gali atsiųsti nuotraukas. Kaltinamasis nusiuntė įrangos nuotraukas, kurios buvo gautos iš tiekėjų ir NMA darbuotojas dar kartą patikrinti nevažiavo. Kaltinamasis nusiuntė iš tiekėjų gautas nuotraukas, o ne realiai stovėjusios įrangos nuotraukas. Dėžėse buvo šaldymo įranga iš „(duomenys neskelbtini)“. Šaldymo įranga priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pritaikyta šiame projekte, bet pirkta tam, kad pridengti nusikalstamą veiką. Ten stovėjo ne pakavimo, o šaldymo įranga. M. V. tikriausi buvo atvykęs į patikrinimą. „(duomenys neskelbtini)“ lygtais atsisakė tos įrangos ir pasakė, kad yra kitas tiekėjas, kuris viską pateiks. Buvo pats „(duomenys neskelbtini)“ apgautas. Kaltinamasis pasakė „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kad įrangą gaus, tik ją pateiks kitas tiekėjas, kad neperdarinėti konkurso. Kaltinamajam atrodo, kad jis pats kontaktavo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimai realiai buvo atlikti įmonei (duomenys neskelbtini)“, nors pirkimai realiai iš šios įmonės nevyko. Buvo priimtas sprendimas linijos pirkimą imituoti, kad gauti paramą. Kaltinamasis „(duomenys neskelbtini)“ nurodė pinigus pervesti į kitos įmonės sąskaitą, gali būti, kad į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kaip garantą už sutarties įvykdymą, kad pinigai grįžtų atgal. (duomenys neskelbtini) įmonei mokėjimai, atrodo, buvo atlikti atseit už įrangą, pervežimus ar panašiai. Realus įrangos pirkimas, pervežimai iš (duomenys neskelbtini) nevyko. Dokumentai pervežimo buvo pateikti. Schema analogiška schemai su „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė gerokai anksčiau, bet prasitęsė terminai ir prasidėjo fiktyvių dokumentų išrašymas. Kai paaiškėjo, kad nebus galimybės įsigyti italų įrangos iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, buvo priimtas sprendimas pirkimą imituoti, kad galėtų gauti paramą.

Tęsdamas paaiškinimus, kaltinamasis dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodė, kad jis įtraukė dokumentus į „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kurie buvo netikri. „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdoma buhalterė N. S., jai kaltinamasis pateikdavo dokumentus, o ji tik šiuos dokumentus suvesdavo į apskaitą. Pats kaltinamasis pateikė Bendrovės buhalterei sutartis bei jas lydinčius dokumentus, sudarytus su „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. N. S. nebuvo nieko žinoma, ji tik įvesdavo dokumentus. Dokumentai buvo pateikiami tokiu pačiu tikslu – kad gauti paramą (33 t., b. l. 13-16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 23 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. K. nurodė, kad jis dėl 2023 m. gegužės 10 d. įteikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į užduotus klausimus, tačiau jo parodymai apie įtarime nurodytas aplinkybes gali būti neišsamūs ir jis galimai negalės tiksliai atsakyti į visus užduotus klausimus, kadangi įvykis įvyko seniai. Dėl įtarime nurodytos aplinkybės, kad jis pagamino (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą Nr. 0215/00004, jis nieko paaiškinti negali, kadangi neprisimena kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryti ir pasirašyti šie dokumentai. Apklausos metu jam buvo parodyti dokumentų kopijos ir susipažinus su jais, gali patvirtinti, kad ant dokumentų kiekvieno lapo yra jo vardinis anspaudas „D. K.“ ir jo parašas; antspaudu ir vardiniu antspaudu paprastai naudojosi tik jis. Jo nurodymu buvo užpildytas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kas užpildė, šiuo metu pasakyti negali, bet tikrai prašymas buvo užpildytas jam žinant ir jo nurodymu. Po ko jis davė nurodymus R. K. patvirtinti mokėjimo prašymą ir kitus privalomus išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentus, tarp kurių buvo minėti (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentai. R. K. yra jo senas pažįstamas nuo mokyklos laikų, jis dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialistu, kartais vykdydavo jo nurodymus, nesusijusius su jo pareigybinėmis funkcijomis. R. K. nieko bendro neturėjo su (duomenys neskelbtini) projektu Nr. (duomenys neskelbtini) „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“, t. y. jis nerengė jokių dokumentų, nesprendė klausimus dėl įrangos įsigijimo bei nieko kita, apie projektą jam buvo žinoma tik bendra informacija, kiek pats išgirsdavo, aš jam apie projektą nieko nepasakojo. Taigi jis neneigia, kad jam žinant ir jo nurodymu buvo užpildytas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kartu su juo buvo pateikti įrangos įsigijimo dokumentai, nors įranga pagal projekto taisykles nebuvo sumontuota ir pajungta. Vėliau apklausos metu kaltinamasis prisiminė, kad artėjant antro mokėjimo prašymo patikrinimui, šaldymo įrangos projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini) nebuvo, dėl kokių priežasčių dabar pasakyti negali, neprisimena. Todėl, kad nebūtų nutrauktas projekto finansavimas, jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl šaldymo įrangos įsigijimo, jie galėjo pristatyti įrangą jam reikalingu terminu. Šią sutartį sudarė tikslu mokėjimo prašymo patikros metu deklaruoti šią įrangą kaip įsigyta iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini). Sutartis dėl įrangos įsigijimo su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) vardu, kadangi (duomenys neskelbtini) neturėjo lėšų įrangai įsigyti. Todėl antro mokėjimo prašymo patikrinimo metu buvo užfiksuota šaldymo įrangą, kurios įsigijimas buvo įtrauktas į išlaidų apmokėjimą. Ar patikrinimo metu buvo išpakuota įranga pasakyti negali, galimai taip, nes tikrintojas M. V. turėjo užfiksuoti ją (nufotografuoti).

Dėl įtarime nurodytų aplinkybių dėl to, kad kaltinamasis NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyriausiajam specialistui M. V., perdavė nuotraukas, kuriose užfiksuota įranga, gali paaiškinti, jog taip ir buvo – jis, žinodamas, jog įrangos nėra ir turėdamas tikslą gauti projekto finansavimą, pateikė minėtam NMA specialistui laikmeną su nuotraukomis, kuriose buvo užfiksuota įranga. Šias nuotraukas NMA specialistas M. V. panaudojo pildant mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą bei pridėjo šias nuotraukas prie jos. Minėtas nuotraukas, kuriose buvo užfiksuota įranga ir kurios buvo pateiktos M. V., jis rado viešojoje interneto erdvėje bei anksčiau jam buvo pateiktos (duomenys neskelbtini) atstovų, kai buvo derinami klausimai dėl įrangos įsigijimo ir nuotraukas jam buvo reikalingos projektavimo metu.

Dėl įtarime nurodytų aplinkybių dėl įrangos įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 30 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini) dėl įrangos: sulčių linija, daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įranga, liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija, pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc.“ įsigijimo už 1 729 090 Eur. Visus klausimus dėl šios įrangos įsigijimo derino jis su (duomenys neskelbtini) vadovu L. M., sutartį pasirašė jis. Tačiau (duomenys neskelbtini) neįvykdė savo įsipareigojimų pagal pasirašytą sutartį su (duomenys neskelbtini), o būtent laiku nesumokėjo (duomenys neskelbtini) visos sumos už įrangą, todėl įranga pagal sutartį nebuvo pristatyta. Tuomet dėl minėtos įrangos buvo įsigijimo buvo sutartą su (duomenys neskelbtini) įmone (duomenys neskelbtini), tačiau išsamiai papasakoti kaip buvo sudarytas sandoris dėl įrangos įsigijimo su (duomenys neskelbtini) pasakyti negali, neprisimena. Kadangi dalis sumos už įrangą buvo pervesta (duomenys neskelbtini), bet su jais dėl jų kaltės buvo nutraukta sutartis, (duomenys neskelbtini) pervestus (duomenys neskelbtini) pinigus už įrangą pervedė (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, ar buvo pervesta visa suma, ar dėl (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų neįvykdymo (duomenys neskelbtini) pagal bendrą susitarimą turėjo teisę dalį sumos sau kaip baudą. Taip pat neprisimena, kokie buvo susitarimai dėl įrangos pristatymo iš (duomenys neskelbtini), galimai buvo sutarta, jog šią įrangą pristatys (duomenys neskelbtini). Kadangi artėjo terminas deklaruoti NMA įrangos įsigijimą, tam jam reikėjo tam tikrų dokumentų. Todėl, žinodamas, jog įranga dar nepristatyta, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus, į ką dabar pasakyti negali, neprisimena, kuriems pranešė, kad subrangovas (duomenys neskelbtini) pristatė įrangą, jį viskas tenkina, ir jam reikia pasirašyti įrangos priėmimo – perdavimo aktą. Tokiu būdu jis apgavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovas pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, kurios turinys neatitiko tikrovei, ir kuris vėliau buvo pateiktas NMA, melagingai deklaruojant įrangos įsigijimą. Jo nurodymu buvo užpildytas mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kas užpildė pasakyti negali, neprisimena, kurį jis savo parašu patvirtino, taip pat patvirtino kitus privalomus išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus, tarp kurių buvo minėtas tikrovės neatitinkantis priėmimo – perdavimo aktas. Po ko šį mokėjimo prašymą ir visus dokumentus jis pateikė NMA finansavimui gavimui.

Dėl jam pareikšto įtarime dalies, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, kaltinamasis nurodė, kad, jo nuomone, jo atlikti veiksmai, pateikiant neteisingus duomenis NMA darbuotojams, turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes žalos, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, tiesiogiai šie dokumentai nesukėlė (31 t., l. 140-144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 29 d. papildomai apklaustas įtariamuoju D. K. nurodė, kad dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, jis prisipažįsta visiškai, ir sutinka duoti parodymus. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, administracijos vadovu, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, jis pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei N. S. dokumentus dėl įrangos pirkimo iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą faktūrą Nr. 0215/00004 dėl šaldymo įrangos, 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) ir priedus Nr. 1 ir Nr. 2 dėl įrangos: sulčių linija, daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įranga, liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija, pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc, 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM No. 00766. Šiuos dokumentus jo nurodymu buhalterė N. S., nieko nežinodama apie jų tikrumą, įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (31 t., b. l. 145-147).

2016 m. birželio 30 d. – 2021 m. liepos 2 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2015 m. birželio 3 d. NMA raštu dėl dokumentų pateikimo Nr. BRK-5528 (14.5) pateiktų (duomenys neskelbtini) įgyvendinamo projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)pateikti dokumentai; NMA 2015 m. spalio 22 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. BRK-9115(14.5) pateikti dokumentai ir informacija, susiję su (duomenys neskelbtini) įgyvendinamu projektu „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 25 d. kratos metu NMA patalpose, Blindžių g. 17, Vilniuje, rastuose ir paimtuose segtuvuose nuo Nr. 7 iki Nr. 15 esantys su (duomenys neskelbtini) įgyvendinamu projektu Nr. (duomenys neskelbtini)susiję dokumentai, pagal kuriuos, be kita ko, nustatyta, jog:

1. 2012 m. balandžio 27 d. (duomenys neskelbtini) NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramai gauti projekte „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)(Projekte), pasirašytą valdybos pirmininko D. K.. Bendra Projekto vertė – 11 255 080,62 Lt, prašoma paramos suma 3 710 456,00 Lt.

Projekto santrauka: Kooperatyve buvo nuspręsta gaminti itin aukštos pridėtinės vertės produktus – perdirbti daržoves (o vėliau ir vaisius) ir jas realizuoti rinkoje. Numatoma, kad kooperatyvas supirks daržoves (morkas) ir jas specialia technologija apdirbs (nuplaus, nuskus, supjaustys, apdoros, ir kt.) ir vėliau specialia technologija fasuos į nedideles pakuotes (apie 85 gramus). Kooperatyvo planuojama pagrindinė veikla – daržovių supirkimo, apdorojimo ir perdirbimo veikla. Numatoma, kad bendrovė sugebės per metus pagaminti iki 3,8 mln. vnt. pakuočių gatavos produkcijos.

2. 2012 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininko D. K., su NMA pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo. Pagal Paramos sutartį pareiškėjui kompensuojama: - iki 3 710 456,00 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (iki 40 proc.) iš jų: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšos – iki 2 782 842,00 Lt (iki 75 proc. paramos sumos); Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 927 614,00 Lt (iki 25 proc. paramos sumos). Paramos gavėjas įsipareigojo prisidėti iki 5 591 264,00 Lt (60 proc.) savo įnašu. Projektas bus įvykdytas iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Pagal Paramos sutartį, paramos lėšų mokėjimas suskirstytas į keturis etapus: pirma paramos dalis iki 2 233 840,00 Lt skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti: pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui, statybinių medžiagų įsigijimui (gamybinio pastato statybai ir įrengimui); antra paramos dalis iki 716 207,00 Lt skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti: naujiems įrenginiams ir mechanizmams (daržovių perdirbimo ir apdorojimo linijai, daržovių ir vaisių perdirbimo ir sulčių spaudimo linijai įsigyti); trečia paramos dalis iki 631 364,00 Lt skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti: specializuotoms transporto priemonėms (specializuota transporto priemonė, 3 vnt.); ketvirta paramos dalis iki 129 045,00 Lt skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti: naujiems įrenginiams ir mechanizmams (krautuvui, 2 vnt.);

3. Paramos sutartis, remiantis (duomenys neskelbtini) atstovų prašymu buvo ne kartą pakeista, įskaitant 2015 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos valdybos pirmininko D. K. prašymu, kuomet jis su NMA pasirašė susitarimą Nr. 8 dėl 2012 m. lapkričio 12 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo, pagal kurį susitarta, kad Projektas bus įgyvendintas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; trečia paramos dalis iki 748 820,91 Eur skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti:

– pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui, statybinių medžiagų įsigijimui (gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai (III dalis), lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai (II dalis) 153 138,57 Eur;

– naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai (sulčių spaudimo linijai; daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginiui; vaisių traškučių gamybos linijai įsigyti) 595 682,34 Eur;

– mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d.; mokėjimo prašymo pateikimo terminas dėl objektyvių priežasčių gali būti pratęstas, jeigu paramos gavėjas motyvuotą prašymą pratęsti mokėjimo prašymo terminą pateikia PAS iki Sutarties 6.1-6.3 punktuose nustatytos atitinkamos mokėjimo prašymo pateikimo dienos.

4. 2015 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. K., su NMA pasirašė susitarimą Nr. 9 dėl 2012 m. lapkričio 12 d. paramos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimo, pagal kurį susitarta, kad trečia paramos dalis iki 748 820,91 Eur skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti:

– projekto reikmėms skirtų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui, statybinių medžiagų įsigijimui (gamybos paskirties pastato statybai (III dalis), lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai (II dalis) 153 138,57 Eur;

– naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai (sulčių spaudimo linijai; daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginiui; vaisių traškučių gamybos linijai įsigyti) 595 682,34 Eur.

5. 2015 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos nario R. K., pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 569 806,00 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 227 563,76 Eur.

– gamybos ir pramonės paskirties pastato statyba pagal 2014 m. gruodžio 8 d. statybos rangos sutartį pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015-02-19 s/f Nr. RSI 0003 272 955,39 Eur (be PVM);

– šaldymo įrengimai pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015-02-20 s/f Nr. 0215/00004 296 900,00 Eur.

Kartu su mokėjimo prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai:

– 2014 m. gruodžio 8 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo D. K., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. P., pasirašyta statybos rangos sutartis ir jos priedas Nr. 1;

– 2015 m. vasario 19 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Nr. RSI 0003 pagal atliktų darbų aktus; pridedami atliktų darbų aktai Nr. A001-008, pažymos Nr. 1-8;

– 2014 m. lapkričio 5 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo D. K., ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo E. U., pasirašyta įrangos pirkimo pardavimo sutartis ir jos priedas Nr. 1;

– 2015 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Nr. 0215-00004 dėl šaldymo įrangos; pridedamas 2015 m. vasario 3 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)/1; pridedama ilgalaikio turto apskaitos kortelė;

– 2015 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) balansas;

– R. K. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, Sodros duomenys.

6. 2015 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo D. K., pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 1 844 194,00 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 737 670,22 Eur.

– gamybos ir pramonės paskirties pastato statyba (III dalis) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. gruodžio 8 d. statybos rangos sutartį pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 18 d. s/f Nr. RSI 0023 280 758,84 Eur (be PVM);

– lauko inžineriniai tinklai ir aplinkotvarka (II dalis) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. birželio 25 d. statybos rangos sutartį pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 18 d. s/f Nr. RSI 0024 112 935,16 Eur (be PVM);

Pagal 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 25 d. s/ Nr. LM 00766 įsigyta:

– daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginys 87 130,00 Eur (be PVM);

– sulčių spaudimo linija 148 129,00 Eur (be PVM);

– liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija 395 541,00 (be PVM);

– pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc. 798 200,00 (be PVM);

– elektrinis šakinis krautuvas STILL RX20-20P, 48 V (1 vnt.) unikalus Nr. s/n 516216D00748 pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. technikos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 311-20140930-EZ-14 pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 26 d. s/f Nr. 0011691 21 500,00 Eur (be PVM).

Kartu su mokėjimo prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai:

– 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2014 m. birželio 25 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininkas D. K., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. P., pasirašytos statybų rangos sutartys;

– 2015 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. RSI 0023 pagal atliktų darbų aktus Nr. A009-A027, Nr. RSI 0024 pagal atliktų darbų aktus Nr. A008-A010; pridedami atliktų darbų aktai Nr. A008-A027 ir pažymos Nr. 8-27; bankų mokėjimų išrašai;

– 2015 m. kovo 30 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininkas D. K., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama L. M., pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai Nr. 1-2;

– 2015 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM 20151119-1, Nr. LM No. 00766 už įsigytą įrangą; pridedama 2015 m. lapkričio 23 d. prekių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 201511-23; bankų mokėjimų išrašai;

– 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininkas D. K., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama pardavimo vadybininko E. Z. pasirašyta technikos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 311-20140930-EZ-14 ir jos priedai Nr. 1-3;

– 2015 m. lapkričio 26 d. (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra Ser. 311 Nr. 0011693 už įsigytą elektrinį šakinį krautuvą; pridedama banko mokėjimo išrašas‘

– 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2015 m. lapkričio 27 d. „(duomenys neskelbtini)“ draudimo liudijimai serija IT Nr. 00043184 ir serija CPM Nr. 00003981.

7.1. 2014 m. rugpjūčio 28 d. patikros vietoje Nr. V-VL-0683473 (MP001) ataskaitoje pridedama fotonuotraukos, sąskaitų aktyvumo ataskaita, statybų žurnalas – paslėptų darbų aktai.

7.2. 2015 m. balandžio 7 d. patikros vietoje Nr. V-VV-0731095 (MP002) metu nustatyta, kad įsigyta šaldymo/šildymo įranga yra nauja. Įsigytos statybinės medžiagos yra naujos. Visi darbai tikrinti pagal atliktų darbų aktus. Sutikrinti statybų žurnalai, lokalinės sąmatos, sąskaitos-faktūros. Patikros vietoje ataskaitoje pridedama fotonuotraukos, atliktų darbų aktai.

7.3. 2015 m. spalio 8 d. patikros vietoje Nr. V-PA-0783382 (PR001) metu paramos gavėjo atstovas nedalyvavo. Tačiau susisiekus telefonu, pastatą atrakinti įpareigojo asmenį, kuris prisistatė sargu. Apžiūrėjus pastatą iš išorės ir vidaus nustatyta, kad nebaigtas dengti stogas, nėra visų durų – pakeliamų vartų (užkalta medinėmis plokštėmis), pastato vidinės sienos neapšiltintos, nėra apdailos. Pastato viduje įrengti inžineriniai tinklai, išbetonuotos grindys, išskyrus administracinėse patalpose. Pastato langai uždengti tamsia plėvele. Objekto teritorijoje rasta statybinių medžiagų. Teritorijoje įrengti inžineriniai tinklai, iškastas priešgaisrinis rezervuaras. Neįrengta aikštelė, nesutvarkyta aplinka. Patikros vietoje metu projekto įgyvendinimo vietoje įranga nerasta. Gamybinio pastato baigtumas apie 60 %, įsigytos įrangos – 0 %.

7.4. 2015 m. spalio 29 d. administracinio tikrinimo Nr. V-PA-0783382 (PR001) metu nustatyta, kad statybų baigtumas – 70 % (neapšiltintos vidinės sienos, administracijai skirtose teritorijose neišlieta grindų betono danga, nėra durų – vartų). Tvarkoma aplinka (betonuojama aikštelė), pastato viduje įrenginėjamos minusinių kamerų patalpos. Visos medžiagos, reikalingos pastato baigtumui įsigytos. Statybos darbus planuojama užbaigti iki 2015 m. lapkričio 15 d. Pilnai įsigyta įranga (apmokėta) – 33 %. Įrangos projekto įgyvendinimo vietoje nėra, įranga sandėliuojama adresu: (duomenys neskelbtini). Dalinai įsigyta (sumokėtas avansas) – 67 %. Įrangą planuojama pristatyti vėliausiai iki 2015 m. lapkričio 25 d.

7.5. NMA kelis kartus kreipėsi į paramos gavėją, kad sudarytų sąlygas atlikti patikrą vietoje, tačiau, paramos gavėjas nesudarė galimybių / neleido atlikti patikrų vietoje; papildomi dokumentai negauti. Dėl to tiek 2016 m. liepos 18 d. – 2016- m. rugpjūčio 2 d. patikros ataskaitoje Nr. V-VV-0851221, tiek 2016 m. rugsėjo 23 d. – 2016 m. spalio 6 d. patikros ataskaitoje Nr. V-VV-0866465 visi vertinimo kriterijai yra neigiami, t. y. į pateiktus klausimus atsakyta „Ne“. 2015 m. lapkričio 30 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. NMA patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistas M. V. atliko mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą (duomenys neskelbtini) projekto vietoje ir užfiksavo, kad visa nupirkta įranga yra sumontuota ir veikianti. 2016 m. liepos 15 d. FNTT pareigūnams bei NMA specialistams nuvykus į projekto įgyvendinimo vietą, įrangos nerado. Kadangi tiek šaldymo įrangos, tiek vaisių, daržovių ir uogų apdorojimo ir perdirbimo technologinės įrangos linijos įrengimas reikalauja tam tikrų statybos darbų bei elektros instaliavimo sprendimų, kilo įtarimas, kad nurodyta įranga faktiškai projekto nepasiekė.

8. 2017 m. sausio 19 d. NMA priimtas sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos 1 krypties priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo Nr. SKP-11, kuriame nuspręsta taikyti paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 1 015 266,14 Eur paramos sumą, ir nutraukti paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. (Priedas Nr. 5, 4 lapai (iš kratos metu paimto segtuvo Nr. 7)) (t. 13, b. l. 39-89).

2022 m. sausio 7 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta apžiūra VĮ ,,Registrų centras“ turimų duomenų apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ įregistruota (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. jos buveinė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 11 d. naujaisiais (duomenys neskelbtini) valdybos nariais išrinkti: D. K., M. V., A. V.; valdybos pirmininku paskirtas D. K.. 2014 m. rugpjūčio 5 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu nutarta kooperatyvo administracijos vadovu išrinkti valdybos narį D. K. 2018 m. vasario 2 d. ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 nutarta iškelti bankroto bylą ,,(duomenys neskelbtini)“, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka; nuo 2018 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) vadovu išrinktas A. T. Teismui šiuos sprendimus panaikinus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4061-933/2019 nutarta iškelti ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskiriant (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1096-933/2020 nutarta likviduoti ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto (t. 7, b. l. 147-159).

2016 m. liepos 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini), atlikta patalpų vidaus apžiūra, dalyvaujant NMA specialistams. Patalpų vidaus apžiūros metu nustatyta, kad pastate įrangos, už kurią išmokėtos ES paramos lėšos pagal (duomenys neskelbtini) antrąjį ir trečiąjį mokėjimo prašymus, nėra, patalpų įrengimas nėra baigtas, atskiroje patalpoje esanti kieto kuro katilinės įranga nebuvo naudota, elektros skydinė neįrengta (t. 7, b. l. 137-146).

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus apie tai, kad pagal 2015 m. gegužės 15 d. šaldymo įrengimų tiekimo sutartį Nr. SP-150415/01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš jų du šaldymo agregatus „Ecostar“, prekės kodas LHV6/4CES-9(F3Y-40S ir trys šaldymo agregatus „Ecostar“, prekės kodas LHV6/4DES-7(F3Y-40S). Pirmuosius du agregatus LHV6/4CES-9.F3Y-40S, l vnt. ir LHV6/4DES-7.F3Y-40S l vnt. išsivežė užsakovas. Šie agregatai buvo parduoti 2015 m. liepos 31 d., o tai įforminant buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra EK Nr. 002678 ir prekių perdavimo aktas Nr. 150731-01. Sekančius du agregatus LF1V6/4CES 9.F3Y-40S l vnt. ir LFiV6/4DES-7.F3Y l vnt. 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) nuvežė į objektą savo transportu, pradėdami vykdyti montavimo darbus. Be to, vykdant aukščiau paminėtą sutartį, 2015 m. gruodžio 1 d. į objektą buvo nuvežti garintuvai: VCI-p 624510 2 vnt. ir VNS-64457 3 vnt. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu tiek (duomenys neskelbtini), tiek „(duomenys neskelbtini)“ įsigytos šaldymo įrangos projekto vietoje nerasta. Gauta duomenų, kad paskutinis iš šaldymo įrenginių LFIV6/4DES-7.F3Y-40S liko (duomenys neskelbtini) sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 161-186; t. 8, b. l. 1-3); taip pat papildomus dokumentus (t. 8, b. l. 4-24).

2017 m. gegužės 23 d. liudytoju apklaustas G. R. nurodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. buvo pasirašyta šaldymo įrengimų tiekimo sutartis Nr. SP-150415/01 tarp (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį pasirašė jis ir D. K. Pagal sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti 17 979,87 Eur avansą. Pagal sutartį ir jos priedus, pirkėjui turėjo pristatyti: šaldymo agregatas LHV6/4CE-9F3Y, 2 vnt., kurių vieno kaina 7 886,02 Eur. be PVM, suma 15 772 Eur be PVM ir šaldymo agregatas LHV6/4DE-7.F3Y, 3 vnt., vieno kaina 7 407,55 Eur. be PVM, suma 22 222,66 Eur. be PVM. Bendra suma apmokėjimui 99 888,15 Eur. su PVM. Taip pat turėjo būti pristatyti garintuvai VCI-p 624510, 2 vnt. ir VNS-64457, 3 vnt. Pagal susitarimą, jie turėjo taip pat įrengti šaldymo patalpų sienas, pertvaras ir grindis. Sutartyje to nebuvo numatyta, buvo tik atskiras žodinis susitarimas, kadangi apie tokias jų galimybes jie iš pradžių nežinojo. Taip pat pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atlikti antrą mokėjimą, gavus pranešimą apie paruoštą pristatymui įrangą – 29 966,44 Eur. Jie pranešė apie tai, kad pasiruošė atvežti šaldymo agregatus. (duomenys neskelbtini) jau buvo gavusi iš gamintojo Bitzer atstovo Beijer Refrigeration visus penkis šaldymo agregatus, tik nebuvo gavę garintuvų, nes jų tiekimas užtrunka ilgiau. Su D. K. buvo labai sunku susisiekti, jis dažnai neatsiliepdavo telefonu, teko rašyti ne vieną elektroninį laišką. Po perspėjimų, kad kol nebus sumokėta, šaldymo agregatai nebus perduoti, tuomet „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už vieną pliusinį ir už vieną minusinį šaldiklį. Ir tai, atrodo mokėjo per kelis kartus. Tuomet D. K. atvažiavo į jų įmonės patalpas (duomenys neskelbtini), ir išsivežė šiuos du agregatus. Tai buvo 2015 m. liepos 31 d., buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra EK Nr. 002678 vienam agregatui Bitzer ECOSTAR + OLC-K1 + TS, kurio kodas BZ- LHV6/4CES-9.F3Y-40S ir vienam Bitzer ECOSTAR + OLC-K1, kurio kodas BZ- LHV6/4DES-7.F3Y-40S, bendrai sumai 18 505,22Eur, įskaitant PVM. Apie jų montavimą net nekalbėjo, kadangi pirmiau jie turėjo padaryti mokėjimus. Likusieji trys agregatai liko jų įmonėje. Po to, kai D. K. išsivežė pirmuosius du agregatus, jis dingo dviem mėnesiams, su juo negalėjo susisiekti. Po to, apytiksliai rugsėjo mėnesį vėl pavyko su juo susisiekti. Jis pradėjo mokėti nedidelėmis sumomis, po tūkstantį – penkis tūkstančius, ir kai susidarė pakankama, mus tenkinanti suma, apytiksliai spalio – lapkričio mėnesiais jų įmonės darbuotojai pradėjo patalpų paruošimo darbus (duomenys neskelbtini). Buvo padaryta kažkiek metalinių karkasų, dalinai parengė grindis iki betonavimo, apie trečdalį minusinių kamerų sienų. Pliusinių kamerų sienų nedarė. Pliusinėm kamerom atvežė tris lauko duris, bet jų nesumontavo ir jos dar turėtų būti patalpose nesumontuotos, kadangi užsakovai neparuošė angokraščių, neišbetonavo rampos ir nesuvedė grindų lygio. Visų tų montavimo darbų eigoje, 2015 m. gruodžio 1 d. jų įmonės pasamdytu transportu pristatė į minėtą objektą kitus du agregatus – LHV6/4CES-9.F3Y-40S ir LHV6/4DES-7.F3Y ir garintuvus VCI-p 624510, 2 vnt. ir VNS-64457, 3 vnt. Garintuvus vežėme tiesiai iš gamintojo atstovo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) sandėlio. Norėtų pastebėti, kad minėtas pliusinių kamerų lauko trejas duris atvežė 2016 metų sausio pradžioje, gal antrą savaitę, o nebaigti šaldymo patalpų parengimo darbai vyko spalio – lapkričio mėnesiais ir sustojo apie gruodžio pirmąsias dienas, kadangi nutrūko mokėjimai. Po to laiko minėtame objekte (duomenys neskelbtini) mūsų bendrovė jokių darbų nedarė. Penktasis agregatas LHV6/4DES-7.F3Y liko (duomenys neskelbtini) sandėlyje (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo perduotas „(duomenys neskelbtini)i“.

Kaip jau minėjo anksčiau, 2015 m. gruodžio 1 dienai, „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduoti du pliusinių kamerų ir du minusinių kamerų agregatai, bei penki garintuvai. Kol vyko patalpų parengimo darbai jis objekte lankiausi tris – keturis kartus, tačiau pirmųjų dviejų agregatų, perduotų su 2015 m. liepos 31 d. priėmimo – perdavimo aktų, ten nematė. „(duomenys neskelbtini)“ jiems liko skolinga apie 45 000 Eur. Apytiksliai 2016 metų spalio mėn. jis susirado D. K., paaiškino kiek jo įmonė skolinga. Jis pasakė, kad visa pristatyta įranga yra saugoma, pasiūlė grąžinti įrenginius ir užsiaktuoti statybos darbus. Su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl prekių grąžinimo ir pardavimo, tai yra susigrąžino 2015 m. gruodžio 1 d. pristatytus du šaldymo agregatus ir vieną garintuvą, bei pardavė jiems keturis kitus iš paminėtų garintuvų. Tokiu būdu buvo padaryta užskaita ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ vieni kitiems nėra skolingi.

Apie (duomenys neskelbtini) girdėjo iš D. K., tačiau apie tai, kad objektas, kuriam pristatinėjo šaldymo agregatus, būtų vykdomas „(duomenys neskelbtini)“, jis nieko nežinojo, taip pat nieko nežinojo apie ES lėšomis remiamą projektą objekte. (duomenys neskelbtini) niekada nieko nepirko iš (duomenys neskelbtini). Dar gali paaiškinti, kad lankydamasis aukščiau minėtame „(duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti įrengti šaldymo agregatai, jis nematė jokios įrangos, kurią galima būtų apibūdinti kaip sulčių spaudimo linija, daržovių /vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo, vaisinių traškučių gamybos linija, bei pakavimo linija. Pastebėjo tik, kad tik pradėta rengti ventiliacija. Patalpos faktiškai buvo tuščios, daugiau – mažiau buvo įrengtos buitinės patalpos (t. 17, b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini) vadovas D. K. ir (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. U., kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir gyvena (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Europos tyrimo orderis kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas apklausti E. U.:

2019 m. sausio 9 d. liudytoju apklaustas E. U. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų birželio jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis randasi reabilitacijos centre, nes turėjo problemų su alkoholio vartojimu ir su pragyvenimu, nes jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Skirtingu metu jis gyveno įvairiose vietose. 2011 metais jam buvo atkurti dokumentai, o būtent (duomenys neskelbtini) piliečio pasas ir asmens tapatybės kortelė, kuriuos jis buvo pametęs. Po to, tikslaus laiko neprisimena, bet galbūt 2014 metais, tikslios datos neprisimena, jis pametė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, jis nebeprisimena. Taip pat prisimena, kad aptikęs paso praradimą jis dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, nes dar turėjo asmens tapatybės kortelę. Praėjus maždaug keliems mėnesiams po paso praradimo, jam paskambino pažįstamas S. M., kuris paklausė manęs, kodėl jo pasas mėtosi pagrindinio sienos kirtimo punkto Narva – Ivangorodas Narvos miesto muitinės zonoje. Kadangi tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), tai iš karto nuėjo prie Narva – Ivangorodas sienos kirtimo punkto. Įėjęs į terminalą pamatė, kad ant staliuko guli mano pasas. Jis pasiėmė pasą ir nuvažiavo namo. Jis nieko neklausė, kaip jo pasas atsidūrė terminale, taip pat dėl šio įvykio jis nesikreipė į muitinės pareigūnus. Paskui jis naudojosi savo pasu iki jo galiojimo pabaigos. Per visą paso galiojimo laiką jis buvo pas jį, jis jo niekam niekada buvo perdavęs. Išimtis yra tik tas anksčiau minėtas atvejis, kai jis jį pametė. Paso galiojimo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo išvažiavęs tik į (duomenys neskelbtini) dirbti maždaug 2015 metų rudenį. Jis niekada nėra buvęs nei (duomenys neskelbtini), nei Lietuvoje. Jo paso, kurį jis buvo pametęs ir paskui surado muitinės zonoje, galiojimas baigėsi 2016 metais. Maždaug tais pačiais 2016 metais jis gavo naują pasą. Senas pasas irgi liko pas jį. Apklausos metu į pateiktus klausimus: apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sudarytas sutartis ir kitus dokumentus tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, sudarytas sutartis ir kitus dokumentus tarp „(duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, D. K., pinigų pavedimą iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, (duomenys neskelbtini) įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), E. U. nieko negalėjo atsakyti, kadangi jam apie nurodytas įmonės, asmenį, pinigų pavedimus nieko nėra žinoma, jis jokių sutarčių nepasirašinėjo (t. 23, b. l. 3-18).

2016 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimą Nr. 25/9-1-2-12794 pateikė (duomenys neskelbtini) dokumentus ir buhalterinės programos išrašus, susijusius su bendrovės vykdytais sandoriais su (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 26-29).

2016 m. liepos 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pateikė viso šešis tarptautinius krovinių važtaraščius (CMR), kuriuose užfiksuota, kad 2015 m. lapkričio 24-25 dienomis iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) gavėjui (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) trimis krovininiais automobiliais buvo pristatyta įranga: Sulčių spaudimo linija, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmai, vaisių traškučių gamybos linija, liofilizatorius, Pakavimo linija: įrenginys skirtas gaminti Doy-Pack tipo pakelius ir svorinis dozavimo įrenginys prie pakavimo linijos, bendras įrangos svoris 17 tonų, ta pati įranga 2015 m. lapkričio 30 d. taip pat trimis automobiliais siuntėjo „(duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) išvežta gavėjui (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Visuose važtaraščiuose 24 grafoje yra atžymos apie krovinio gavimą tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 30-33).

2016 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų apžiūra. Apžiūra atlikta, siekiant nustatyti, ar Tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose (CMR) užfiksuoti duomenys atitinka transporto priemonių registracijos duomenis. Apibendrinus duomenis nustatyta, kad pagal važtaraščių duomenis, įrangos įvežime ir išvežime dalyvavo trys krovininiai automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei penkios priekabos, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patikrinus Kelių transporto priemonių registracijos žurnaluose pagal VIN kodą nustatyta, kad krovininiai automobiliai Renault Premium, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir Scania, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei priekaba Menei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti iki pervežimų ir tyrimui aktualaus pervežimo laikotarpio, turėjo galiojančius transporto priemonių registracijos liudijimus ir valstybinius numerius. Valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išduoti ne keturioms, bet dviem transporto priemonėm, 2015 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės – priekabos, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negalėjo būti naudojamos krovinių pervežime, nes tokie valstybiniai numeriai negaliojo nuo 2015 m. lapkričio 11 d. Patikrinus nurodytus įvykius Lietuvos muitinės sistemoje už 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 2 d. laikotarpį, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24, 25 ir 30 dienomis nei vienas iš važtaraščiuose nurodytų įvykių nėra užfiksuotas, o patikrinus informaciją pagal transporto priemonių registracijos numerius, nustatyta, kad: automobilis (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 26 d. išvyksta iš Lietuvos ir daugiau iki 2015 m. gruodžio 2 d. į Lietuvos teritorijos neišvažiuoja; automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 26 d. išvyksta iš Lietuvos, grįžta 2015 m. lapkričio 28 d. ir daugiau iki 2015 m. gruodžio 2 d. iš Lietuvos teritorijos neišvažiuoja; 2015 m. lapkričio 26 d. priekaba (duomenys neskelbtini) (su automobiliu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (automobilio duomenys nenurodyti) išvyksta iš Lietuvos ir daugiau iki 2015 m. gruodžio 2 d. į Lietuvos teritorijos neišvažiuoja; automobilis (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios numeriai ((duomenys neskelbtini)) Lietuvoje neregistruoti, 2015 m. gruodžio 1 d. išvyksta iš Lietuvos ir tą pačią dieną grįžta be priekabos. Duomenų apie priekabų, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išvykimą ir atvykimą į Lietuvą tiriamuoju laikotarpiu neužfiksuota. Ši informacija patikrinta su valstybės sienos pasaugos duomenimis apie autotransportą kirtusį Lietuvos Respublikos sieną, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 26 d. automobilis (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) 17.13 val. išvyko per Raigardo kontrolės postą, priekabos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 07.06 val. ir GM 753 07.22 val. išvyko per (duomenys neskelbtini) kontrolės postą į (duomenys neskelbtini). Vidinių Europos Sąjungos sienų kirtimai nefiksuoti (t. 8, b. l. 40-42).

2019 m. kovo 21 d. liudytuoju apklaustas T. Č. nurodė, kad apytiksliai nuo 2013 metų iki 2016 metų jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius ir 100 procentų akcijų savininkas. bendrovė užsiėmė krovinių pervežimu. Bendrovė, kiek prisimena, turėjo vilkiką, kurio nei markės, nei numerio dabar nebeprisimena. Taip pat turėjo vieną priekabą, kurios taip pat nei markės, nei numerio neprisimena. Jie dirbo išimtinai su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuriai veždavo krovinius į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Kiek pamena, jam dirbant (duomenys neskelbtini), jokių krovinių į (duomenys neskelbtini) jo įmonei vežti neteko. Aplamai jokios įrangos pervežti neteko, kadangi, kaip minėjau, jų vilkiko priekaba buvo cisternos tipo. Iš (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) krovinių vežti neteko, dirbo su (duomenys neskelbtini). Liudytojui parodžius CMR: 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) vardu vežto krovinio „Svorinis dozavimo įrenginys prie pakavimo linijos“ iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 2015 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) vardu vežto krovinio „Svorinis dozavimo įrenginys prie pakavimo linijos“ iš (duomenys neskelbtini) patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini), liudytojas atsakė, kad jam šie dokumentai nėra žinomi. Nors tai buvo jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tačiau jis neprisimena, kad tokie vežimai būtų daromi. Ant tarptautinio krovinio važtaraščių (CMR) pasirašydavo jis pats, tačiau šiose, jam pateiktuose važtaraščiuose yra ne jo parašai. Kieno tie parašai, negali atsakyti. Antspaudas panašus į tą, kurį naudojo (duomenys neskelbtini), bet ar tas pats, nežino. Jeigu tokie vežimai būtų daromi, jis turėtų apie tai žinoti, visada žinojo, jeigu automobilis kažkur išvažiavo. Niekam kitam, kol buvo direktorius, įmonės antspaudo nebuvo perdavęs. Bendrovių, kurių pavadinimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, jis negirdėjo, jos jam nėra žinomos. Asmenų, vardu D. K., D. J., jis nepažįsta (t. 17, b. l. 26-27).

2019 m. balandžio 26 d. liudytoju apklaustas M. D. nurodė, kad apytiksliai nuo 2013 metų iki 2016 metų jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius. Kas buvo bendrovės akcininkai, jis nežino. Bendrovė užsiėmė krovinių pervežimu. Bendrovė, kiek prisimena, turėjo vilkiką, kurio nei markės, nei numerio dabar nebeprisimena. Taip pat turėjo vieną cisternos tipo priekabą, kurios taip pat nei markės, nei numerio neprisimena. Jie dirbo išimtinai su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios užsakymu veždavo krovinius iš (duomenys neskelbtini). Vežė runkelių raugą. Iš viso buvo tik keli reisai, verslas nesisekė. Jis pats nevairuodavo, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo. Kaip įmonės direktorius, jokių funkcijų neatliko, užsakymus priiminėjo buhalteris vardu V., pavardės neatsimena. Vairuotojo, kuris vairavo jų vilkiką, vardo ir pavardės neprisimena. 2016 metais savo įmonę pardavė. Lis tuo metu turėjo problemų su alkoholiu, buvo užgėręs apie du metus iš eilės ir prireikus pinigų, kažkaip per pažįstamus susirado žmogų, kuriam viską pardavė, įskaitant vilkiką, ir perdavė visus dokumentus. Kaip rado tą žmogų ir kam tokiam pardaviau, neprisimena. Jokių perdavimo dokumentų pas jį neliko. Daugiau nieko bendro su (duomenys neskelbtini) neturi. Kiek pamena, jam dirbant (duomenys neskelbtini), jokių krovinių į (duomenys neskelbtini) jo įmonei vežti neteko. Aplamai jokios įrangos pervežti neteko, kadangi, kaip minėjo, jų vilkiko priekaba buvo cisternos tipo. Iš (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) krovinių vežti neteko, dirbo su (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) vardu vežto krovinio „Sulčių spaudimo linija, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmai, vaisių traškučių gamybos linija, liofilizatorius“, 7 000 kg svorio, iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) vardu vežto krovinio „Pakavimo linija: įrenginys, skirtas gaminti Doy-Pack tipo pakelius“, 7 000 kg svorio, iš (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) patalpas, adresu (duomenys neskelbtini); bei 2015 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) vardu vežto krovinio „Sulčių spaudimo linija, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmai, vaisių traškučių gamybos linija, liofilizatorius“, 7 000 kg svorio, iš (duomenys neskelbtini) patalpų, adresu (duomenys neskelbtini); į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) nežino; tokie dokumentai jam nežinomi. Nors tai buvo jo vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, tačiau jis neprisimena, kad tokie vežimai būtų daromi. Ant tarptautinio krovinio važtaraščių (CMR) pasirašydavo jis pats, tačiau šiose, jam pateiktuose važtaraščiuose yra ne jo parašai. Kieno tie parašai, negali atsakyti. Ar antspaudas panašus į tą, kurį naudojo (duomenys neskelbtini), jis nebeprisimena, bet jam atrodo kad jų antspaudas buvo keturkampis. Jeigu tokie vežimai būtų daromi, jis turėtų apie tai žinoti, visada žinojo, jeigu automobilis kažkur išvažiavo. Įmonės antspaudas paprastai buvo pas buhalterį. Bendrovių, kurių pavadinimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, jis negirdėjo, jos jam nėra žinomos. Asmenų, vardu D. K., D. J., jis nepažįsta (t. 17, b. l. 29-30).

2021 m. rugpjūčio 10-11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros metu atliekamas NMA pagal reikalavimą Nr. 25/9-1-2-13623 pateiktos kompiuterinės laikmenos kataloge, kurio pavadinimas „MP003 2“ esančių PDF formato nuotraukų ir jų duomenų palyginimas su (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 2016.08.09-1-FNTT patektoje elektroninėje nuorodoje atsiųstos skaitmeninėmis nuotraukomis ir jų duomenimis. Apžiūros metu nustatyta, kad NMA darbuotojas M. V. 2015 m. lapkričio 30 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. atlikęs patikrą (duomenys neskelbtini) Projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini), surašė ataskaitą Nr. V-VV-0795353, prie kurios kaip priedą Nr. 1 pridėjo „Nuotraukų apipavidalinimo šabloną“, kuris PDF formatu yra skanuotas kompiuterinėje laikmenoje esančiame kataloge „MP003 2“. „Nuotraukų apipavidalinimo šablonas“ yra 54 lapų, lapuose nuo 26 iki 46 yra užfiksuota pakavimo linija, prie nuotraukų padaryti atitinkami įrašai „Pakavimo linija. Horizontalus pakavimo įrenginys D320 Duplex. Kombinuotos svarstyklės, zip aplikatorius, vienos pusės atplėšimo iškirtimas, papildomas plėvelės pratraukimo mazgas, euro skylės išmušimo mazgas, paruošimas spausdintuvui, nerūdijančio plieno konvejeris produkto išvežimui, viršutinis jungiamasis vibratorius, apsauga nuo produkto dulkėtumo, maži tarpiniai bunkeriai, produkto elevatorius į kombinuotas svarstykles“, „ Pakavimo linija“ ir „Pakavimo linija CE lentelė Model D320 PESATRIC S/N D3319“ – viso 69 nuotraukos.

(duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 2016.08.09-01-FNTT pateiktoje elektroninėje nuorodoje (duomenys neskelbtini) atsiųstos skaitmeninės nuotraukos ir jų duomenys perkelti į kompiuterinę laikmeną, viso 211 nuotraukų (JPG formatas). Taip pat perkelta gamintojo PFM Packaging Machinery S.p.a. reklaminė filmuota medžiaga. Skaitmeninių nuotraukų padarymo datos užfiksuotos kiekvienos nuotraukos kataloge „Properties“, peržiūrėjus šiuos katalogus, nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. daryta nuotrauka IMG_8036, 2015 m. spalio 20 d. – nuotraukos IMG 2438, 2439, 2440 ir 2441), 2015 m. lapkričio 11 d. – nuotraukos IMG 9944 ir IMG_9945, likusios 204 nuotraukos darytos 2015 m. lapkričio 9 d. Skaitmeninių nuotraukų EXIF formato duomenyse vietos koordinačių (GPS) nėra užfiksuota. Nuotraukose užfiksuotos patalpos, kuriose sumontuota pakavimo linijos įranga, jose matomi stoglangiai, kabantys technologiniai šviestuvai, kiti įrengimai, tačiau jie neatitinka (duomenys neskelbtini) patikros metu darytų patalpų vaizdui, nuotraukose užfiksuoti tik liuminescenciniai šviestuvai, stoglangių nėra. Palyginus pakavimo linijos nuotraukas iš „Nuotraukų apipavidalinimo šablono“ (PDF formatas) su skaitmeninėmis JPG formato nuotraukomis, nustatyta, kad 68 iš 69 pakavimo linijos nuotraukų „Nuotraukų apipavidalinimo šablone“, atitinka pagal vaizdą, rakursą, apšvietimą, šešėlių ir šviesos šaltinių išsidėstymą, žmonių atvaizdus, nerastas tik vienos nuotraukos atitikmuo (46 lapo 1 nuotrauka su linijos numeriu EC ženklinimo lentelėje). Palyginimui sudarytas Priedas Nr. 1 „Nuotraukų palyginimas“ ir Priedas Nr. 2 „Nuotraukų duomenų palyginimas“ (t. 11, b. l. 105-200).

2021 m. birželio 15 d. – 2021 m. liepos 30 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūra: 1) 2016 m. liepos 20 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti dokumentai; 2) 2016 m. liepos 20 d. BPK 97 straipsnio nustatyta tvarka iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti dokumentai (2016 m. liepos 20 d. reikalavimas Nr. 25/9-1-2- 12794); 3) pagal 2019 m. birželio 17 d. reikalavimą Nr. 25/9-1-3-10404 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai; 4) 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 7731 iš „Danske Bank A/S Lietuvos filialo gautas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas; 5) 2021 m. liepos 16 d. su 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. 7899 iš „Danske Bank A/S Lietuvos filialo gautas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas; 6) 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. 04/10-2-18-1996 dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos ( t. 9, b. l. 33, 41-64).

2016 m. liepos 25 d. liudytoju apklaustas L. M. ((duomenys neskelbtini) vadovas) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdytame pirkime ir nuo pat pradžių jie žinojo, kad šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis, pirkimas vyko 2015 metų vasario mėnesį. (duomenys neskelbtini) pateiktas pasiūlymas laimėjo ir 2015 kovo mėnesį buvo pasirašyta sutartis. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo (duomenys neskelbtini) patiekti ir paleisti visą technologinę gamybinę liniją ir pakavimo liniją, sutartyje numatyta garantija. 2015 m. kovo 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) yra pilnai įvykdyta (įranga pristatyta, paleista ir prižiūrima garantiniu laikotarpiu), tačiau ją turėjo įvykdyti (duomenys neskelbtini). Liudytojas šios įrangos nematė. 2015 m. lapkričio 23 d. priėmimo perdavimo aktas Nr. 201511-23 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) ofise (duomenys neskelbtini). Šį aktą pasirašė (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. K., nes jis tuo metu atostogavo, todėl aplinkybių nežino. Atsakymas: 2015 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. 20150511-1 su (duomenys neskelbtini), kad ši bendrovė, kaip subrangovas įgyvendins (duomenys neskelbtini) projekto dalį – 824 000 Eur vertei (be PVM). Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) turėjo pristatyti (duomenys neskelbtini) sulčių spaudimo, daržovių/vaisių pjaustymo ir kauliukų atskyrimo, bei čipsų gamybos linijas, toliau vykdyti jų montavimą ir paleidimą bei garantinę priežiūrą. Ši sutartis buvo perrašyta 2015 metų liepos – rugpjūčio mėnesiais, buvo perrašyta kaina ir prie trijų linijų dar įtraukta ir ketvirtoji pakavimo linija. Tokiu būdu visas projektą turėjo įgyvendinti (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) jis žino tik vieną asmenį D. K., su juo susipažino parodoje (duomenys neskelbtini) 2014 metais lapkričio mėnesį, jie tuo metu jau žinojo klientą ir jau dirbo su (duomenys neskelbtini), jiems trūko pakavimo įrenginio ir jie ieškojo kas galėtų patiekti tokią įrangą. (duomenys neskelbtini) turi savo tiekėjus ir tokią įrangą gali tiekti, todėl ir vyko bendravimas su (duomenys neskelbtini). Pagal žodinį susitarimą tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) teikia tris linijas – sulčių spaudimo, daržovių/vaisių pjaustymo ir kauliukų atskyrimo, bei čipsų gamybos linijas, o jo bendrovė – pakavimo liniją. 2015 metų birželio mėnesį iš (duomenys neskelbtini) buvo gauti pirmieji avansai, kuriuos pervedė (duomenys neskelbtini) technologinės įrangos tiekimui – tai buvo 565 000 Eur. Avansas buvo sumokėtas pagal sutartį, PVM sąskaita faktūra rašoma nebuvo. Vėliau (duomenys neskelbtini) atstovaujantis D. K. dingo dviem savaitėm ir nevykdė avansinių mokėjimų pakavimo linijos užsakymui. Tada jis pasitikrino, ar (duomenys neskelbtini) nėra vienadienė įmonė, gavo informaciją, kad tai veikianti (duomenys neskelbtini) įmonė. Tada 2015 metų liepos mėnesį su juo susisiekė D. K. ir iškilo klausimas, kas būtų, jei dabar jis pervestų avansą pakavimo įrangos gamybai. Tada jis paaiškino, kad 2015 metų liepos mėnesį užsakius pakavimo linijos gamybą ji realiausiu atveju būtų 2016 metų pradžioje. D. K. paaiškino, kad tokiu atveju jis praras ES finansavimą, nes turi iki 2015 m. lapkričio pabaigos įgyvendinti projektą. Pokalbis vyko mieste Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, dalyvavo liudytojas, D. ir D. K. Tuomet D. K. apsiėmė pateikti visą įrangą ir tada buvo pataisyta 2015 m. gegužės 11 d. sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jis šiuo metu negali surasti jos pasirašyto egzemplioriaus, turi tik jos nepasirašytą projektą, word formatu. Jis tuo momentu iš vis norėjo pasitraukti iš (duomenys neskelbtini) projekto, tačiau buvo likęs pirmojo avanso likutis – 35 000 Eur, jam buvo paliktas kaip jo uždarbis. Bet tai nebuvo pagrindinis motyvas, pagrindinis motyvas buvo noras nesusigadinti reputacijos, kaip patikimo įrangos tiekėjo. Jei dėl tiekėjo kaltės prarandamas ES finansavimas, sugadinama jo reputacija, jis taip vertino situaciją. Natūralu, kad tokiu būdu (duomenys neskelbtini) nereikės daryti naujo pirkimo ir yra šansų spėti įgyvendinti projektą. D. K. jam aiškino, kad PFM įrenginį jis tikrai kažkada pirks, nes jis vis klausdavo, ką daryti su PFM įrenginiu, kadangi gamintojas jo vis teiravosi, ar gaminti įrenginį. Be to, jis pasakė D. K., kad jis tuos 35 000 Eur užskaitys į PFM įrenginio kainą. Nuo 2015 metų liepos jis iki dabar laukė, kada D. K. užsakys PFM įrenginį ir sumokės avansą jo gamybai. Paskutinį kartą 2016 metais kovo mėnesį D. K. jam aiškino, kad tikrai pas jį turi atsirasti lėšų mokėjimui PFM įrenginio įsigijimui, jis pasakė, kad turi pastovų pinigų srautą ir galės, kas mėnesį mokėti už įrangą dar iki jos atkrovimo. 2015 m. lapkričio pabaigoje paskambino D. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. K. ir paprašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras avansinę ir galutinę, ką šis ir padarė (2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr.00766). Pagal šias faktūras buvo gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini). Kodėl sąskaitose faktūrose yra nurodytas pakavimo įrenginys PFM D320, kurio jie netiekė, jis paaiškinti negali, tai paaiškins M. K.. (duomenys neskelbtini) neturi įrenginio PFM D320 įsigijimo dokumentų, nes tokio įrenginio niekada nėra įsigiję. Derybos su gamintoju vyko, buvo pasirašyta sutartis, tačiau avansinio mokėjimo gamintojui nebuvo, kadangi (duomenys neskelbtini) avanso tam tikslui nesumokėjo. Pagal šias sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) pervedė likusius po avanso mokėjimo pinigus, tačiau D. K., jei gerai pamena, atvažiavo, ir paprašė, kad kol įranga nėra iki galo paleista, sutvarkyta, pinigus kaip užstatą reikia pervesti ne (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“, kaip užstatą, kad viskas būtų užbaigta tinkamai. (duomenys neskelbtini) tam neprieštaravo, be to „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tas pats D. K. Gauti pinigai buvo pervesti į „(duomenys neskelbtini)“, pavedimus darė M. K., nes jis atostogavo, nes įprastai tai daro jis asmeniškai. D. K. nurodė parašyti pavedime paskola, paskolos sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta 2015 m. lapkričio 12 d. Tačiau tuo viskas nesibaigė, 2015 m. lapkričio pabaigoje D. K. atvažiavęs į ofisą paaiškino, kad nori įrangą grąžinti, kadangi įranga netinka ir jo bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. taip pat išrašė kreditinę PVM SF LM Nr. 00004. D. K. paaiškina, kad tuomet jis viską susitvarkys per „(duomenys neskelbtini)“ su visos įrangos tiekimu ir atvežė pasirašyti (duomenys neskelbtini) sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dvi įrangos prikimo pardavimo sutartis 2015 m. gruodžio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurias buvo atliktos užskaitos pagal tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus. Jis nepamena, kur vyko pasirašymas mano, ar (duomenys neskelbtini) patalpose. 2016 metų kovo mėn. D. K. jam buvo parodė patį pakuotiną produktą (mangus, braškes, vynuoges) jis su tais produktais važiavo į PFM (pas gamintoją), dar derino galimus technologinius sprendimus. Tačiau po to su D. K. daugiau nebendravo. Gal buvo tik suderinimas palūkanų paskaičiavimo ir sąskaitos išrašymas pagal „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, nes finansiškai (duomenys neskelbtini) dar kažkiek yra skolinga „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo skaidriai, atlyginimų vokeliuose nemoka, teikia teisingus duomenis apie mokėtinus mokesčius, todėl ir dėl sandorių su (duomenys neskelbtini) pateikiame visus prašomus dokumentus. Jis pagal D. K. prašymą 2015 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais siuntęs šio tipo įrenginio nuotraukas ar nuotraukų nuorodas, nes pats prašė gamintojo PFM, kad suteiktų galimybę nuotraukose detaliai apžiūrėti įrangą. Jis gerai nepamena, ar jis nuotraukas įrašė į USB atmintinę ar persiuntė gamintojo nuorodą elektroninį paštu, nes pačias nuotraukas atsiųsti e. paštu sunku, jos užima daug vietos (t. 17, b. l. 2-5).

2016 m. birželio 19 d. papildomai apklaustas liudytoju L. M. į pateiktus jam klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą pakavimo įrenginio tikrai negamino ir (duomenys neskelbtini) pakavimo įrenginys nebuvo pristatytas. 2016 metų liepos mėnesį, po FNTT pareigūnų apsilankymo (duomenys neskelbtini), jis iš viso atšaukė tą užsakymą, nes suprato, kad (duomenys neskelbtini) savo įsipareigojimų nebevykdys. Dar prieš tai, D. K. 2016 m. kovo mėnesį žadėjo, kad ar tai kovo gale, ar balandžio mėn. pervesti avansą už pakavimo įrenginį, bet po to buvo eilinį kartą prapuolęs ir avanso nepervedė. Dėl šių priežasčių aš ir atšaukė užsakymą. Dėl pakavimo įrenginio, kurio modelis „D320+PESATRICE“, serijos Nr. D3319, Nr. 1500179, ar jis iš viso buvo pagamintas ir kam parduotas, galėsi atsakyti, užklausius gamintojus, bet, kaip minėjo, į Lietuvą tokio įrenginio neparduota. Lietuvoje šios įmonės atstovas yra tik “(duomenys neskelbtini)”. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atstovauja tik (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 30 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl vaisių ir uogų technologinės įrangos ir pakavimo įrangos. Pagal šią sutartį (duomenys neskelbtini) turėjo užsakyti iš (duomenys neskelbtini) vaisių ir uogų technologinę įrangą, kuri turėjo būti pristatyta pirmiau, o iš (duomenys neskelbtini) – pakavimo įrenginį. Iki 2015 m. gegužės mėn. su (duomenys neskelbtini) atstovais – D. K. ir kitu darbuotoju L., pavardė iš S raidės, dabar jos neprisimena, aiškinosi techninius klausimus ir galų gale jie nusprendė, kad jiems reikalingas pakavimo įrenginys D320 modelio. 2015 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) pervedė jiems avansą 385 000 Eur. Iš tų pinigų jis pervedė 360 000 Eur „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė, kol jie perves mažiausiai 105 000 Eur, kad būtų galima pervesti 120 000 Eur avansą į (duomenys neskelbtini), kad šie galėtų pradėti gamybą. Po to (duomenys neskelbtini) atstovai pradingo ir nebuvo įmanoma su jais susisiekti. 2015 m. liepos mėnesį D. K. atsirado ir paklausė jo, kada bus pristatytas pakavimo įrenginys, jeigu jie sumokės avansą iki 2015 m. liepos galo. Jis atsakė, kad užsakymas bus vykdomas 6-8 mėnesius, tačiau D. K. tas netiko, nes tokiu būdu jis netilptų į terminus. Tuomet iškilo du variantai: arba jie turėjo nutraukinėti sutartis, arba bandyti išspręsti pakavimo įrangos tiekimo klausimą. Tuomet (duomenys neskelbtini) Nr. 20151119-1 nurodyta įranga buvo tiekiama jam ir kitiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams nedalyvaujant, jie jos nematė, nemontavo, viską turėjo padaryti (duomenys neskelbtini). Jie iš šios bendrovės gavo sąskaitą, iš (duomenys neskelbtini) gavo važtaraščius. Neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti dokumentais. (duomenys neskelbtini) nei jis, nei jo įmonės darbuotojai nėra buvę. (duomenys neskelbtini) atliko visus mokėjimus pagal išrašytą sąskaitą. Kodėl (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 19 d. – 2015 m. lapkričio 23 d. atliko daug mokėjimų mažesnėmis sumomis, jis nežino. D. K. pasakė, kad kol įsitikins, kad su įranga viskas tvarkoje, norėtų užlaikyti pinigus „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dėl to neprieštaravo. Kadangi D. K. buvo tiek (duomenys neskelbtini), tiek „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis dėl to neprieštaravo. Todėl visa suma, kuri buvo pervesta „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, buvo pervesta „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo įforminta, pasirašant paskolos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) paskolino šiuos pinigus „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai sumos neprisimena. Kadangi jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) ir nežinojau, ar galės atlikti mokėjimus iš ten, todėl prieš tai suteikė Danske banke M. K. galimybę atlikti mokėjimus didesnėmis sumomis, kažkas apie 1 mln. eurų. Manytų, kad pervedimai „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti analogiškomis sumomis, kaip jiems pervedė (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 30 d. buvo išrašyta kreditinė sąskaita LM Nr. 00004 ir visą įrangą (duomenys neskelbtini) grąžino (duomenys neskelbtini). D. K. paaiškino jam, kad susidarė tokia situacija, kad įrangą reikia grąžinti. Konkrečios priežasties D. K. nepaaiškino. (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, todėl (duomenys neskelbtini) išstatė jiems kreditinę sąskaitą, o jie išstatė „(duomenys neskelbtini)“. D. K. dar pasakė, kad dėl įrangos tiekimo susitvarkys per „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašyta užskaitos sutartis tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“. Pagal ją (duomenys neskelbtini) skola „(duomenys neskelbtini)“ į 565 000 Eur, perėjo „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jie atsiskaitinėjo, jo nežino. 2015 m. gruodžio 23 d. „(duomenys neskelbtini)“ išstatė (duomenys neskelbtini) sąskaitą LM Nr. 00787 dėl vaisių ir uogų technologinės įrangos, o jie analogišką sąskaitą išstatėme „(duomenys neskelbtini)“. Jis siūlė apsieiti be (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo, nes kaip minėjo, jie buvo sumanę tiekimą sutvarkyti per „(duomenys neskelbtini)“, bet jo (duomenys neskelbtini) negalėjo taip padaryti, nes kitaip tektų skelbti naujus pirkimus. Analogiškai atsirado 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaita – faktūra LM Nr. 00831-1, išrašyta pakavimo įrenginiui. Ar prekės sąskaitas LM Nr. 00787 LM Nr. 00831-1 realiai buvo vežamos ir montuojamos, jis nežino, tuo turėjo užsiimti (duomenys neskelbtini). Kur šiuo metu gali būti „(duomenys neskelbtini)“ liofilizuotų vaisių ir uogų technologinė įranga pagal 2015 m. kovo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino. Nori patikslinti, kad pagal 2015 m. kovo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tiek liofilizuotų vaisių ir uogų technologinė įranga, tiek pakavimo įrenginys buvo perleisti tiekti (duomenys neskelbtini). Dėl kito, apklausoje minėto, pakavimo įrenginio iš (duomenys neskelbtini), atskira sutartis su (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašyta, buvo tik žodinis susitarimas neatšaukti užsakymo iš gamintoju (t. 17, b. l. 10-12).

2016 m. liepos 21 d. apklaustas liudytoju M. K. nurodė, kad su D. K. jį supažindino (duomenys neskelbtini) vadovas L. M., jis kaip tik ruošėsi atostogauti 2015 metų lapkričio mėnesį, o jis jį turėjo pavaduoti. L. M. pasakė, kad gali tekti pasirašyti kai kuriuos dokumentus, susijusius su šio projekto vykdymu. Jam pasirodė tai keista, nes jis jokios įrangos (duomenys neskelbtini) nematė, nemontavo, nepaleidinėjo, ir jokio aptarnavimo nevykdė, tačiau jis manė, kad L. M. viską žino, jis juo pasitiki, nes kartu dirba (duomenys neskelbtini) metų, be to jis yra jo darbdavys ir vadovas. L. M. išvažiavus atostogauti, su juo susisiekė jei gerai pamena D. K., ir susitarė, kad jis atvažiuos pas juos į ofisą (duomenys neskelbtini) ir jis pasirašys jam reikiamus dokumentus. 2015 metų lapkričio antroje pusėje, datų jis tiksliai neprisimins, atvažiavo D. K. ir dar su juo vienas vyriškis, vardu D. Jie paaiškino, kad reikalingi mokėjimo dokumentai – t. y. PVM sąskaitos faktūros pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartį. Jis paruošė išankstinę sąskaitą, vadinama (duomenys neskelbtini), o vėliau po kelių dienų jau galutinę PVM sąskaitą – faktūrą, pasirašė ir atidavė D. ir D. 2015 m. lapkričio 23 d. prekės priėmimo – perdavimo aktas Nr. 201511-23 buvo reikalingas, kad būtų galima išrašyti galutinę PVM sąskaitą – faktūrą, jis tai ir padarė, aktą surašė taip, kaip jam nurodė L. M. Jam kėlė nuostabą, kaip tą aktą surašyti, kai jokios įrangos į (duomenys neskelbtini) nevežė, bet D. K. aktą pasirašė be jokių pastabų, perskaitė, pasakė, kad viskas gerai ir pasirašė jam dalyvaujant, todėl jis nebekreipė dėmesio į tai, kas parašyta nurodytame akte (t. 17, b. l. 14-15).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas Europos tyrimo orderis kreiptis į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas apklausti D. K. 2018 m. birželio 6 d. liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) bei jos direktorius L. M. jam žinomi. Su minėta įmone ir jos direktoriumi jis turėjo tik sandorių santykius, kurie iki galo nebuvo įgyvendinti. Įmonė (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl sėklų atskyrimo, fiofilizacijos ir vaisių traškučių gamybos ir fasavimo linijos pardavimo. Iš (duomenys neskelbtini) pusės sutartį pasirašė jis, o iš (duomenys neskelbtini) pusės ją pasirašė L. M. Ši sutartis pasirašyta Lietuvos Respublikoje, Vilniuje, tikslios vietos nepamena. Kiekvieną sutarties lapą apačioje ir paskutinį lapą šalia spausdintinių įrašų „(duomenys neskelbtini) D. K.“ pasirašė jis. Sutartis buvo pasirašyta, buvo pateiktos avansinės sąskaitos, kurios iš dalies buvo apmokėtos vadovaujantis sutartimi, tačiau projektas nebuvo užbaigtas iki galo ir jokie įrengimai įmonei (duomenys neskelbtini) nebuvo pristatyti, nes sutartyje minimi įrengimai – linija nebuvo užbaigta dėl finansavimo trūkumo. Sutartis buvo sudaryta ir šalių pasirašyta, tačiau dėl to, kad nebuvo sumokėti avansiniai mokėjimai pagal sutartį, projektas nebuvo įgyvendintas ir įrengimai nebuvo pagaminti. Įmonė (duomenys neskelbtini) neatliko (duomenys neskelbtini) parduotos sėklų atskyrimo, liofilizacijos ir vaisių traškučių gamybos ir fasavimo linijos montavimo darbų, nes projektas nebuvo įgyvendintas. 2015 m. lapkričio 23 d. pardavimo sąskaitą Nr. 1115/00002 paruošė (duomenys neskelbtini) sumai 1 394 000,00 (vienas milijonas trys šimtai devyniasdešimt keturi tūkstančiai ir 00 centų) ir sutartyje nurodyta suma yra teisinga. Minėtą sąskaitą pasirašė jis. Įmonė (duomenys neskelbtini) už įrengimus atsiskaitė iš dalies į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą, maždaug 35 proc. nuo bendros sutarties sumos. Įmonės dokumentacija jis nedisponuoja. „(duomenys neskelbtini)“ linijos neįsigijo, o buvo atlikti mokėjimai už komponentų pristatymą, tačiau todėl, kad projektas nebuvo įgyvendintas ir linija nebuvo užbaigta, tai gauti komponentai buvo realizuoti įmonės ūkinėje veikloje (t. 25, b. l. 10-18).

Įtariamasis M. V. pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos jo surašytus parodymus dėl įteikto jam pranešimo apie įtarimą, kuriuose nurodyta, kad 2023 m. birželio 20 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 07-6-00005-23 jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Dėl 2023 m. birželio 20 d. pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų padarymo kaltu pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, pergyvena ir išgyvena dėl to, kad padarė nusikalstamas veikas. 2007 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyriausiuoju specialistu. Agentūroje jis dirbo paminėtose vyriausiojo specialisto pareigose iki 2016 m. vasario mėn. Nuo to laiko dirba privačiame sektoriuje elektriku ir jo darbas niekaip nesusijęs su valstybės tarnyba. Jo pareigos apėmė paraiškose bei kituose dokumentuose, kuriais disponavo Agentūra, patikrų vietoje ar nuotolinių pareigų atlikimą. Agentūrai administruojant tam tikrų paramos program įgyvendinimą. Į jo darbo pareigas įėjo patikros ataskaitų parengimas, patikros duomenų patalpinimas informacinėse sistemose, tiesioginių vadovų informavimas apie nustatytus pažeidimus ar galimus apgaulės atvejus neteisėtai panaudojant valstybės ar atitinkamos paramos programos lėšas. Kaip prisimena, ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi Agentūrai tris prašymus gauti paramą projekte vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo perdirbimo cecho steigimui. Paminėtas projektas panaudojant gautą paramą turėjo būti realizuotas naujai statomame gamybinės paskirties objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ Agentūrai teikė tris mokėjimo prašymus, pirmasis buvo skirtas dalinai kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su gamybos ir pramonės paskirties pastato aukščiau paminėtu adresu (duomenys neskelbtini) statyba. Jis buvo vietoje, t. y. atlikau patikrą, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, pateikiau Ataskaitą, tačiau jos numerių neprisimena, nurodyti negali, bet dėl jos pretenzijų jam nebuvo pareikšta, o kada ir kokios sumos buvo išmokėtos mokėjimo prašymą pateikusiai ,,(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma, kadangi piniginių lėšų išmokėjimas pareiškėjams pagal jų pateiktas paraiškas, nėra patikrų specialisto kompetencijoje.

Pranešime apie įtarimą jam minimi du mokėjimo prašymai, tai Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo skirtas dalinai kompensuoti patirtas išlaidas ,,(duomenys neskelbtini)“ atliktus tęstinius objekto (duomenys neskelbtini) statybos darbus ir įgijus 5 vnt. šaldymo įrangos linijos, įskaitant kondensatorių, garintuvą ir vėdinimo sistemą. Tais pačiais 2015 metais buvo gautas ir trečiasis mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš dalies buvo skirtas atskiriems statybos darbams dalinai kompensuoti iš paramos lėšų, taip pat buvo skirtas daliniam patirtų išlaidų kompensacijai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos įgytai sulčių spaudimo linijai, daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įrangai, liofilizavimo įrenginiui su vaisių traškučių gamybos linija, pakavimo įrenginiu PFM D320 su svarstyklėmis 16C2 Twin Inc. tame pačiame ,,(duomenys neskelbtini)“ pastatytame gamybos ir pramonės paskirties pastate adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip mato iš pranešimo apie įtarimą antrasis ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo prašymas buvo gautas 2015 m. vasario mėn. 24 d. Kaip jau minėjo, įvedus į sistemą, Ataskaitai buvo suteiktas numeris _V_VV-732095, pasitikėdamas pranešimo apie įtarimą duomenimis neneigia, nes datų prisiminti negali, kad 2015 m. balandžio 13 d. savo darbo vietoje Agentūroje surašė Ataskaitą Nr. _V_VV-732095, kur nurodė, kad šaldymo įrangos linija, įskaitant kondensatorių, garintuvą ir vėdinimo sistemą, yra sumontuota ir veikianti. Remdamasis pranešimo apie įtarimą duomenimis, ne abstrakčiai, o nurodydamas data ir numerius patvirtina, kad 2015 m. lapkričio mėn. gavus trečiąjį ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo prašymą, įvedus į sistemą Ataskaitai buvo suteiktas Nr. _V_VV-0795353. Mokėjimo prašyme buvo dalinai nurodyti atskiri baigiamieji objekto, vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo perdirbimo cecho steigimas (duomenys neskelbtini). Kartu, trečiajame mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytos išlaidos įgytai sulčių spaudimo linijai, daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įrangai, liofilizavimo įrenginiui su vaisių traškučių gamybos linija, pakavimo įrenginiu PFM D320 su svarstyklėmis 16C2 Twin Inc. ir buvo prašoma dalinės kompensacijos. Vėlgi, tik remdamasis pranešimu apie įtarimą detaliai gali patvirtinti, kad jis savo darbo vietoje Agentūroje surašė Ataskaitą Nr. _V_VV-0795353, kurioje nurodė, jo mokėjimo prašyme išvardinta įranga projekto įgyvendinimo sumontuota ir veikianti.

Nori parodyti, kad kiek prisimena, jo budrumą sumenkino aplinkybė, kad prie mokėjimo prašymų buvo pridėti įrangos, išvardintos mokėjimo prašymuose įgijimas, matė mokestinių pavedimų kopijas. Patikrinti, ar finansinės operacijos per atitinkamas kredito įstaigas ir bankus buvo realios ar apsimestinės, jis tokios nei pareigos, nei galimybės neturėjo. Gerai prisimena, kad iki Ataskaitų _V_VV-732095 ir _V_VV-0795353 buvo nuvykęs į patikras vietoje, kur buvo patikrinta viskas, kas buvo nurodyta paraiškose, buvo dėžės įrangos, dalis pradėta montuoti, tačiau įranga iki galo nebuvo sumontuota. Kiek prisimena, darė neigiamą išvadą apie mokėjimo prašymo atitikimą, nurodė esant poreikį atlikti administracinę patikrą. Administracinė patikra reiškia, kad mokėjimo paraiškos teikėjas, šiuo atveju ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti ar faktinę padėtį atspindinčius dokumentus arba pakeistą ir tikrovę atitinkančią fiksuotą foto medžiagą. Kaip prisimenu, ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. K. jam pateikė foto medžiagą, ją gavęs jis užliptų auksčiau paminėtasis numeriais Ataskaitas ir davė joms tolimesnę eigą, perduodamas savo vadovams. Laiko save kaltu, kad piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis priimti sprendimą dėl patikros ,,(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinamame projekte, pakartotinai nebepatikrinau duomenis vietoje, kurie kaip dabar tapo žinoma, buvo lemiami priimant sprendimą tenkinant paramą ir lėmė pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų padarymą bei paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšų ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos išmokėjimą. Jo paties surašytus parodymus prašo prijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 07-6-00005-23 medžiagos (t. 29, b. l. 165-171).

2023 m. birželio 28 d. Papildomai apklaustas įtariamasis M. V. nurodė, kad surašant savo parodymus dėl patikros (duomenys neskelbtini) antro mokėjimo prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) jis tiksliai neprisiminė ar prie ataskaitos Nr. V-VV-0731095 pridėtas nuotraukas darė jis ar jas jam pateikė (duomenys neskelbtini) vadovas D. K. Tačiau apklausos metu jam buvo parodyta minėta jo ataskaita ir prie jos pridėtos nuotraukos, susipažinęs su šiais dokumentais jis gali tvirtinti, kad nuotraukas darė jis mokėjimo prašymo patikrinimo metu. Antro mokėjimo prašymo patikrinimo metu buvo tikrinama šaldymo įrangos įsigijimas. Taigi pamačius nuotraukas prisiminė, jog patikros metu (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jis matė mokėjimo prašyme deklaruota šaldymo įrangą ir ją pats nufotografavo, ant įrangos buvo priklijuotos lentelės, kuriose buvo nurodytas įrangos gamintojas „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau jis nesutikrino ar tai yra visa įranga, kuri buvo deklaruota antrame mokėjimo prašyme. Patikros metu dalyvavo D. K., jis užtikrino jį, jog tai yra visa įranga ir jis juo pasitikėjo ir savo ataskaitoje 13 punkte nurodė, jog už paramos lėšas įsigyta įranga/technika yra sumontuota ir veikianti. Nori pažymėti, jog įranga nebuvo sumontuota. Pripažįsta, kad jis pildant ataskaitą dėl (duomenys neskelbtini) antro mokėjimo prašymo patikros, nurodė joje klaidingus duomenis ir vėliau ją pateikė Agentūros KDPVS vedėjo pavaduotojai I. S. pasirašyti ir tokiu būdu ją suklaidino.

Trečio mokėjimo prašymo patikrinimo metu buvo tikrinama įrangos: Sulčių spaudimo linija, Daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įranga, Liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija, Pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc, įsigijimas. Taip pat apklausos metu jam buvo parodyta ataskaita dėl (duomenys neskelbtini) mokėjimo prašymo patikrinimo ir prie jos pridėtos nuotraukos, susipažinęs su šiais dokumentais jis gali tvirtinti, kad dalį nuotraukų darė jis pats patikrinimo metu, tačiau mokėjimo prašyme deklaruotos įrangos nuotraukas jam pateikė D. K. Kokiu būdu D. K. jam pateikė įrangos nuotraukas pasakyti negali, neprisimena. Patikrinimo metu įrangos nebuvo, t. y. nebuvo sumontuotos įrangos, buvo tik kažkokios dėžės. Patikrinimo metu dalyvavo D. K., kuris sakė jam, kad šiose dėžėse yra minėta įranga ir, kad greitai ji bus sumontuota. Jis netikrino kas buvo dėžėse. O vėliau pasinaudojant D. K. pateiktomis nuotraukomis, pildant ataskaitą V-VV-0795353 13 punkte jis nurodė, kad įranga/technika yra sumontuota ir veikianti, nors tai neatitiko tikrovei ir ataskaitos priede panaudojo D. K. pateiktas įrangos, kurios projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo, nuotraukas. Vėliau ataskaitą pateikė Agentūros KDPVS vedėjo pavaduotojai I. S. pasirašyti ir tokiu būdu ją suklaidino (t. 29 , b. l. 166-168).

Ikiteisminio tyrimo metu priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą M. V. atžvilgiu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 30, b. l. 28-43).

2016 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota apžiūra pagal reikalavimą Nr. 25/9-1-2-13623 pateiktų (duomenys neskelbtini) projekto patikrų dokumentų. Apžiūra atliekama siekiant nustatyti, kokius serijinius pakavimo linijos numerius NMA darbuotojas M. V. užfiksavo 2015 m. lapkričio 30 d. nuo 14.00 val. iki 2015 m. gruodžio 1 d. 15 val. Projekto patikros ataskaitoje Nr. V-VV-0795353, kurioje užfiksavo, kad Projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini), įsitikino vizualiai, kad pastate Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho įranga“ Daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginius; Pakavimo linija; Sulčių spaudimo linija; Vaisių traškučių gamybos linija. Įranga nufotografuota, nuotraukos pridėtos prie patikros ataskaitos. Apžiūros metu nustatyta, kad kompiuterinėje laikmenoje yra 18 skanuotų dokumentų katalogų. Kataloge, kurio pavadinimas „MP003 2“ yra patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VV-0790025 priedas Nr. 1 Nuotraukų apipavidalinimo šablonas, viso 54 lapų. Šablono 46 lape primoji iš trijų nuotraukų prie kurios yra užrašas „Pakavimo linija CE lentelė Model D320 PESATRIC S/N3319“. Šią nuotrauką padidinus 4 ir 8 kartus nustatyta, kad nuotraukoje matosi gamintojo „Packaging Machinery“ užrašai gamyklinėje CE ženklinimo lentelėje italų ir anglų kalbomis: „Modelis D320-PESATRICE, serijos numeris D3319“, nuotraukoje taip pat aiškiai matosi gamintojo numeris 1500179. Kitose pakavimo linijos nuotraukose gamintojo „Packaging Machinery“ ženklinimo lentelių su numeriais nėra (t. 12, b. l. 172-180).

2020 m. vasario 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-18-1996 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad:

(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo ūkinės operacijos, kurių dokumentus su mokėjimo prašymais pateikė NMA iš viso 3.802.041,60 Eur (detalūs duomenys pateikti specialisto išvados 1 lentelėje), iš jų:

1 750 036,60 Eur pagal 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. birželio 25 d., 2014 m. gruodžio 8 d. statybos darbų rangos sutartis su (duomenys neskelbtini) ir įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2014 m. liepos 30 d. RSH Nr.00016, 2014 m. liepos 30 d. RSH Nr.000I7, 2015 m. vasario 19 d. RSH Nr. 003, 2015 m. lapkričio 18 d. RSI Nr.0023, 2015 m. lapkričio 18 d. RSI Nr. 0024;

296 900,00 Eur pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo sutartį su (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir įformintą 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr.0215/00004;

1 729 090,00 Eur pagal 2015 m. kovo 30 d. įrangos pirkimo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir įformintą 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00766;

26 015,00 Eur pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. sutartis su (duomenys neskelbtini) ir įformintą 2015 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0011693 (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini), įformintose su (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. lapkričio 18 d. RSI Nr. 0024 ir 2015 m. lapkričio 18 d. RSI Nr. 0023 įrašytą PVM sumą 82 675,74 Eur (23 716,38+58 959,36) neapmokėjo (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su įmonėmis: „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko. Fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus, pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) su įmonėmis: „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) be PVM iš viso 1 725 900,00 Eur (296 900 + 1 429 000), PVM – 300 090,00 Eur, su PVM iš viso 2 025 990,00 Eur neįvyko.

2. Kiek paramos lėšų (duomenys neskelbtini) gavo iš Agentūros ir kaip jas panaudojo? Ar gautos paramos lėšos atvaizduotos (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje?

Pagal banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gavo iš Agentūros (NMA) paramos lėšų iš viso 1 015 266,14 Eur, iš jų: 2015 m. spalio 16 d. – 224 150,31 Eur; 2015 m. spalio 20 d. – 56 000,55 Eur; 2015 m. gruodžio 29 d. – 735 115,28 Eur ir šią 1 015 266,14 Eur sumą buhalterinėje apskaitoje apskaitė sąskaitoje Nr. 353 „NMA parama ŽŪ produktų perdirbimas“ (32 priedas).

(duomenys neskelbtini) gautas pinigines lėšas iš NMA 1.015.266,14 Eur panaudojo:

• 211 000,00 Eur D. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko išrašuose nurodyta „atskaitingam asmeniui“ (32-1 priedas);

• 302 100,00 Eur „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko išrašuose nurodyta „lėšų grąžinimas“ (32-2 priedas);

• 144 620,00 Eur (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „Kredito grąžinimas“ (32-3 priedas);

• 272 400,00 Eur (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), banko išraše nurodyta „Kredito dalies dengimas“ (32-4 priedas);

• 50 000,00 Eur (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (32-5 priedas);

• 27 773,45 Eur (buvo konvertuota 28 173,45 EUR į USD 35 000,00 USD panaudota prekių pirkimui, šių piniginių lėšų detalizacija pateikta priede (33 priedas);

• 7 126,55 Eur (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (33 priedas); 246,14 Eur banko komisiniai (33-i priedas).

3. Ar (duomenys neskelbtini) teikiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR ŽŪM (toliau – Agentūrai) mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruodamas išlaidas patirtas dėl minusinių ir pliusinių kamerų šaldymo įrengimų įsigijimo pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0215/00004, buvo apmokėjęs už šias prekes, jei taip, tai kada, kiek ir kam?

Išvada: (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 24 d. teikiant NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl minusinių ir pliusinių kamerų šaldymo įrengimų įsigijimo pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą Nr.0215/00004 deklaravo patirtas išlaidas iš viso 296 900,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos, esančios banke AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso: 296 900,00 Eur (28 priedas), iš jų: 2015 m. vasario 24 d. – 50 000,00 Eur, 2015 m. kovo 2 d. – 85 000,00 Eur, 2015 m. kovo 24 d. – 60 000,00 Eur, 2015 m. kovo 31 d. –101 900,00 Eur ir atsiskaitė pagal 2014 m. lapkričio 5 d. sutartį su (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta: „Standartinis tarptautinis mokėjimas per SB Liniją invoice 0215/00004, gavėjas (duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini), NMA teikiant prašymą 2015 m. vasario 24 d. apmokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 24 d. tik 50 000,00 Eur (34 priedas).

4. Ar (duomenys neskelbtini) teikiant NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruodamas patirtas dėl daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginio, sulčių spaudimo linijos, traškučių gamybos linijos, pakavimo linijos įsigijimo pagal 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija LM Nr. 000766, buvo apmokėjęs už šias prekes, jei taip, tai kada, kiek ir kam?

Išvada: (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 26 d. teikiant NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginio, sulčių spaudimo linijos, traškučių gamybos linijos, pakavimo linijos įsigijimo pagal 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija LM Nr. 000766 deklaravo patirtas išlaidas iš viso 1 729 090,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) iš sąskaitų iš viso 1 729 090,00 Eur, iš jų:

600 000,00 Eur iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 12 d. – 385 000,00 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. – 215 000,00 Eur, kredito unijos sąskaitos išraše nurodyta: „avansas pagal pirkimo – pardavimo sutartį LEM-DAL-02d (duomenys neskelbtini);

1.129 090,00 Eur iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. lapkričio 19 d. –115 000,00,00 Eur, 2015 m. lapkričio 19 d. – 35 000,00 Eur 2015 m. lapkričio 19 d. –20 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 170 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. –160 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 100 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 140 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 130 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 150 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 24 d. – 109 090,00 Eur (35 priedas).

5. Koks tolimesnis 3-4 klausimuose nurodytų „(duomenys neskelbtini)“ pervestų piniginių lėšų judėjimas pagal tyrimui pateiktas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas?

Išvada: „(duomenys neskelbtini)“ iš banko sąskaitos, esančios banke AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 296 900,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 296 900,00 Eur įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas, iš jų:

• 285 000,00 Eur į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 25 d. – 62 000,00 Eur; 2015 m. kovo 15 d. – 85 000,00 Eur; 2015 m. kovo 24 d. – 60 000,00 Eur; 2015 m. balandžio 1 d. – 78 000,00 Eur (36 priedas);

• 11 899,32 Eur į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SWIFT kodas (duomenys neskelbtini)) (36 priedas);

• 0,68 Eur banko komisiniai.

(duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“, pervestas įmonės (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas pervedė įmonei (duomenys neskelbtini), kuri iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 285 000,00 Eur, iš jų :

• 160 000,00 Eur (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. vasario 27 d. – 50 000,00 Eur, 2015 m. kovo 5 d. – 80 000,00 Eur ir 2015 m. balandžio 10 d. – 30 000,00 Eur). (duomenys neskelbtini) 160 000,00 Eur pervedė: 114 776,00 Eur (duomenys neskelbtini) (37-1 priedas), 15 000,00 Eur R. K., 19 700,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (37-2 priedas); 6 000,00 Eur D. K. (37-2 priedas), 4 524,00 Eur kitiems (37-2 priedas);

• 60 000,00 Eur (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (2015 m. balandžio 1 d. – 60 000,00 Eur ir 2015 m. balandžio 8 d. – 28 000,00 Eur) (36 priedas);

• 50 000,00 Eur pervedė 2015 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (36 priedas);

• 12 000,00 Eur pervedė (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (36 priedas);

• 2 740,89 Eur pervedė į (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitas fiziniams asmenims: E. V. –1 572,80 Eur, A. G. – 1 168,09 Eur (36 priedas).

• 259,11 Eur banko komisiniai (36 priedas).

(duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 729 090,00 Eur, iš jų:

• 565 000,00 Eur (2015 m. birželio 12 d. – 360 000,00 Eur; 2015 m. rugpjūčio 7 d. –205 000,00 Eur) į įmonės (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (38 priedas), iš jų: 260 000,00 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 40 000,00 Eur įmonei (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 50 000,00 Eur įmonei (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 10 000,00 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 148 000,00 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 30 000,00 Eur įmonei (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 16 000,00 Eur įmonei (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 11 000,00 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (38-i priedas);

• 30 000,00 Eur (2015 m. birželio 22 d. –10 000,00 Eur, 2015 m. birželio 18 d. –10 000,00 Eur, 2015-08-04-07- 10 000,00 EUR) į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Danske bank“ (38-3 priedas);

• 5 000,00 Eur (2015 m. birželio 17 d. už patalpų nuomą – 1 920,20 Eur L. M., 2015 m. birželio 17 d. už kurą – 1 000,00 Eur (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 17 d. už patalpų nuomą – 1 000,00 EUR, 1 079,80 Eur už auto nuomą J. M. (38-2 priedas);

• 1 129 090,00 Eur į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas: 340 000,00 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) (2015 m. lapkričio 20 d. – 170 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 170 000,00 Eur) ir 789 090,00 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2015 m. lapkričio 19 d. – 160 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. –100 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 140 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 130 000,00 EUR, 2015 m. lapkričio 24 d. –150 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 24 d. –109 090,00 Eur) (39 priedas)

6. Ar (duomenys neskelbtini) apskaitoje tinkamai apskaitytas pagal sąskaitas Nr. 0215/00004 ir LM Nr. 00766 įsigytas turtas bei nurodyto turto grąžinimas (praradimas)? Ar po turto grąžinimo (praradimo) (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi tokį pat arba analogišką turtą, jei taip pat, tai kada, iš kokio tiekėjo ir už kiek?

(duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 dėl šaldymo įrangos pirkimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 296 900,00 Eur, (duomenys neskelbtini) apskaitė buhalterinėje apskaitoje sąskaitose: Nr. 1220 „Mašinų ir įrengimų, įsigijimo savikaina“ ir Nr.443 „Skolos tiekėjams“ – 296 900,00 Eur). Įformintoje šaldymo įrangos pirkimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. sąskaitoje Nr. 0215/00004 įrašyta šaldymo įranga: minusinių kamerų šaldymo įrenginiai 2 vnt. ir pliusinių kamerų šaldymo įrenginiai 3 vnt. bendra vertė iš viso 296 900,00 Eur. Pagal šią 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004, (duomenys neskelbtini) apskaitė 296 900,00 Eur buhalterinėje apskaitoje sąskaitose: Nr. 1220 „Įrenginiai“ ir Nr.441 „Skolos tiekėjams“. (duomenys neskelbtini) ilgalaikio turto apskaitos kortelėje įrašė šaldymo įrangos duomenis: pradinė vertė – 296 900,00 Eur, pagal dokumentą 0215/00004, inventorinis numeris 1003, įranga randasi 02 ceche, atsakingas asmuo kortelėje nurodytas administracijos vadovas.

Įformintame 2015 m. vasario 3 d. įrangos priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)/1 nurodyta: „Pirkėjas-(duomenys neskelbtini) priima tinkamai sukomplektuotą ir Sutarties sąlygas pilnai atitinkančią šaldymo įrangą, o Pardavėjas-(duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ perduoda sumontuotą bei pilnai veikiančią ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus atitinkančią šaldymo įrangą, šalys viena kitai pretenzijų dėl parduotos įrangos neturi; šaldymo įranga atitinka 2014 m. lapkričio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Šalių pasirašytos sutarties šaldymo įrangos reikalavimus“. 2015 m. vasario 3 d. priėmimo – perdavimo akte šalia E. U. ir D. K. pavardžių yra parašai. Tarp tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra dokumentų patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įformino šaldymo įrangos grąžinimą (praradimą) pagal pirkimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 iš viso 296 900,00 Eur sumai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad „Kartu su 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 0215/00004 įsigijo šaldymo įrangos liniją, kurios vertė 296 900,00 Eur. (duomenys neskelbtini) pateikė 2015 m. vasario 3 d. priėmimo perdavimo aktą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) perdavė sumontuotą bei pilnai veikiančią, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus atitinkančią šaldymo įrangą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, NMA darbuotojams bei FNTT prie VRM pareigūnams apžiūrint (duomenys neskelbtini) patalpas adresu (duomenys neskelbtini), šaldymo įrangos nebuvo rasta. Dėl minėtų priežasčių yra pagrįstų abejonių ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 5 d. sutartis buvo įvykdyta. D. K. teigimu, po antro mokėjimo prašymo pateikimo, (duomenys neskelbtini) projekto vykdymo vietoje įvyko vagystė, buvo pavogta pagal projektą įsigyta šaldymo įranga, tačiau apie vagystės įvykį (duomenys neskelbtini) policijai ir NMA nepranešė. Todėl neva „(duomenys neskelbtini)“ nupirko šiam projektui analogišką šaldymo įrangą iš (duomenys neskelbtini), kuri buvo parodyta trečiojo mokėjimo prašymo patikros metu, tačiau NMA apie tokį projekto pakeitimą nebuvo informuota. (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus apie tai, kad pagal šaldymo įrengimų tiekimo sutartį, „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš jų du šaldymo agregatus ir (duomenys neskelbtini) nuvežė į objektą savo transportu. Ikiteisminio tyrimo metu tiek (duomenys neskelbtini) projekto vietoje, tiek „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje šaldymo įrangos nerasta“. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jokios šaldymo įrangos nepirko, fiziškai jokios prekės (šaldymo įranga) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus.

Realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu su (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvo išrašyta šaldymo įrangos pirkimo 2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr. 0215/00004 iš viso 296 900,00 Eur. (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos, esančios banke AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 296 900,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įformintą 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr.0215/00004, kurioje nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos (šaldymo įrangos pirkimas), (duomenys neskelbtini) apskaitė buhalterinės apskaitos sąskaitose: Nr. 1220 „Įrenginiai“ bei Nr. 441 „Skolos tiekėjams“ iš viso 296 900,00 Eur ir apskaitė ilgalaikio turto apskaitos kortelėje.

(duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. sąskaitoje Nr. 0215/00004 dėl šaldymo įrangos pirkimo yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, tačiau jose įvardintų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai prekių (šaldymo įrangos) pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) iš viso 296 900,00 Eur sumai neįvyko.

Pagal įformintą (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 25 d. skolų (įsipareigojimų) buhalterinės apskaitos registre apskaitė be PVM – 1 429 000,00 Eur, PVM– 300 090,00 Eur iš viso 1 729 090,00 Eur (1 429 000 + 300 090), iš jų:

– 148 129,00 Eur sulčių spaudimo linija;

– 87 130,00 Eur daržovių/vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo įranga;

– 395 541,00 Eur liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija;

– 798 200,00 Eur pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin

2015 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje LM Nr. 00766 nurodytą įrangą, (duomenys neskelbtini) apskaitė 2015 m. lapkričio 25 d. ilgalaikio turto apskaitos kortelėse:

• 148 129,00 Eur sulčių spaudimo liniją, pagal dokumentą LM00766, inventorinis numeris 1004, įranga randasi 02 ceche, atsakingas asmuo nurodytas administracijos vadovas;

• 87 130,00 Eur d/v pjaustymo ir sėklų atskyrimo įrangą, pagal dokumentą LM00766, inventorinis numeris 1005, įranga randasi 02 ceche, atsakingas asmuo nurodytas administracijos vadovas;

• 395 541,00 Eur liofilizavimo įrenginį, pagal dokumentą LM00766, inventorinis numeris 1006, įranga randasi 02 ceche, atsakingas asmuo nurodytas administracijos vadovas ;

• 798 200,00 Eur Pakavimo įrenginį, PFM su svarstyklėmis, pagal dokumentą LM00766, inventorinis numeris 1007, įranga randasi 02 ceche, atsakingas asmuo nurodytas administracijos vadovas.

Įformintame 2015 m. lapkričio 23 d. prekės priėmimo – perdavimo akte Nr. 201511-23 prie 2015 m. kovo 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „Šiuo aktu patvirtiname, kad Sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atstovaujama M. K., parduodama įranga (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo D. K., pristatyta ir atitinka Sutartyje nurodytą komplektaciją ir techninę specifikaciją“. 2015 m. lapkričio 23 d. priėmimo – perdavimo akte šalia M. K. ir D. K. pavardžių yra parašai.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko. Fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus, pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso 1 729 090,00 Eur, iš jų PVM – 300 090,00 Eur neįvyko.

2016 m. liepos 20 d. apklausos protokole (duomenys neskelbtini) vadovas L. M. nurodė: „(duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdytame pirkime ir žinojome, kad šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis. 2015 m. kovo 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) yra įvykdyta, tačiau pagal 2015 m. kovo 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įrangos, kurią turėjo pristatyti (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) aš nemačiau. 2015 m. lapkričio 23 d. priėmimo – perdavimo aktą Nr. 201511-23 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. K., nes aš tuo metu atostogavau. Kodėl sąskaitose: 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 00766 yra nurodytas pakavimo įrenginys PFM D320, kurio mes netiekėme aš nežinau ir paaiškinti negaliu. (duomenys neskelbtini) neturi įrenginio PFM D320 įsigijimo dokumentų, nes tokio įrenginio niekada nesame įsigiję. 2016 metų kovo mėn. D. K. man parodė patį pakuotiną produktą (mangus, braškes, vynuoges) ir aš važiavau pas pakuotės gamintoją derinti galimus technologinius sprendimus. Tačiau po to su D. K. daugiau nebendravau“.

2016 m. rugsėjo 19 d. apklausos protokole (duomenys neskelbtini) vadovas L. M. nurodė: „2015 m. lapkričio pabaigoje D. K. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ofisą ir paprašė, kad kol įranga nėra iki galo paleista, sutvarkyta, pinigus kaip užstatą reikia pervesti ne (duomenys neskelbtini), o „(duomenys neskelbtini)“, kaip užstatą, kad viskas būtų užbaigta tinkamai ir gauti pinigai iš (duomenys neskelbtini) buvo pervesti „(duomenys neskelbtini)“. D. K. paaiškino, kad nori įrangą grąžinti, kadangi įranga netinka ir išrašė kreditinę 2015 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00004“.

Tyrimui buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 30 d. defektacijos aktas Nr. 2015/11/30-01 prie 2015 m. kovo 30 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrašyta, kad „Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pakavimo linijos paleidimo bei bandymo metu, kuriame dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) atstovai, nustatė, kad pakavimo linija veikia netinkamai, t. y. visa pakavimo linija nesupakuoja produkto į pilnai sandarų maišelį, t. y. galutinio produkto pakuotė nėra sandari, o tai yra vienas esminių pirkėjo reikalavimų produkto saugumui užtikrinti bei atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) įrangos trūkumą nepavyko pašalinti vietoje, įranga yra grąžinama gamykliniam remontui-trūkumų šalinimui. (duomenys neskelbtini) priima, o (duomenys neskelbtini) grąžina visą Sutartyje aprašytą įrangą“. 2015 m. lapkričio 30 d. defektacijos akte šalia pavardžių yra parašai.

2015 m. lapkričio 30 d. kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje LM Nr. 00004 nurodyta: „2015 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) koregavimas“ ir pagal šią 2015 m. lapkričio 30 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini) atliko buhalterinės apskaitos įrašus skolų (įsipareigojimų) apskaitos registre: 2015 m. lapkričio 30 d. sumažino apskaitoje turto ir įsipareigojimų likutį iš viso 1 729 090,00 Eur (1 429 000,00 + 300 090,00). Po šio 2015 m. lapkričio 30 d. buhalterinės apskaitos įrašo, (duomenys neskelbtini) įformino dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 iš viso 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1 iš viso 965 822,00 Eur, kurių (PVM sąskaitų faktūrų) nepateikė NMA su mokėjimo prašymais.

Pagal įformintą 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00787 be PV – 630 800,00 Eur, PVM – 132 468,00 Eur, su PVM iš viso 763 268,00 Eur, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė buhalterinėse sąskaitose: Nr. 1220 „Mašinų ir įrengimų, įsigijimo savikaina“ be PVM – 630 800,00 Eur, Nr. 2431 „Gautinas PVM“ – 132 468,00 Eur ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ – 763 268,00 Eur sumą.

PVM sąskaitoje faktūroje LM Nr. 00787 įrašyta įrangos iš viso 630 800,00 EUR, iš jų:

• 148 129,00 Eur vaisių sulčių spaudimo linija su priedais;

• 87 130,00 Eur daržovių pjaustymo įrenginys su sėklų atskyrimu;

• 395 541,00 Eur šaltai džiovintų vaisių traškučių gamybos linija.

Pagal įformintą 2016 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00831-1, įrašytas pakavimo įrenginys su svarstyklėmis be PVM – 798 200,00 Eur, PVM – 167 622,00 Eur, su PVM iš viso 965 822,00 EUR. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė buhalterinėse sąskaitose: Nr. 1220 „Mašinų ir įrengimų, įsigijimo savikaina“ be PVM – 798 200,00 Eur, Nr. 2431 „Gautinas PVM“ – 167 622,00 Eur ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ – 965 822,00 Eur.

Tyrimui pateiktuose įmonės (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. vasario 29 d. turto įvedimo į eksploataciją aktuose: Nr. LM00787 ir Nr. LM00831-l nurodyta, kad ilgalaikis turtas įsigytas pagal PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir pagal 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1 iš viso be PVM 1 429 000,00 Eur (630 800+798 200) neįvestas į eksploataciją.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai prekių (turto, įrangos) pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso 1 729 090,00 Eur neįvyko tik buvo įformintos PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr.00766, kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004, 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787, 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1, kuriose įvardintos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės-prekės (turtas, įranga) neegzistavo.

Iš tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) įforminusi su (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. defektacijos aktą Nr. 2015/11/30-01 buhalterinėje apskaitoje 2015 m. lapkričio 30 d. sumažino turto ir įsipareigojimų 1 729 090,00 Eur sumą, o pagal įformintas su tiekėju (duomenys neskelbtini) dvi PVM sąskaitas faktūras (2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 – 965 822,00 Eur) tai pačiai sumai padidino 1 729 090,00 Eur turtą ir įsipareigojimus.

PVM sąskaitose faktūrose nurodyti prekių (įrangos) aprašymai pateikti 2 lentelėje.

2015 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje LM Nr. 00766 (kuri buvo pateikta NMA) ir vėliau įformintose PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 bei 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1 įrangos kiekiai ir vertė sumine išraišką liko nepakeisti iš viso 1 729 090,00 Eur, tačiau įrangos pa­vadinimai skiriasi (detalūs duomenys pateikti specialisto išvados 2 lentelėje).

2016 m. liepos 20 d. apklausos protokole (duomenys neskelbtini) vadovas L. M. nurodė: „Pagal žodinį susitarimą tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) teikia linijas: sulčių spaudimo, daržovių/vaisių pjaustymo ir kauliukų atskyrimo, bei čipsų gamybos linijos, o mano bendrovė-pakavimo linija. Paskutinį kartą 2016 metų kovo mėn. D. K. man aiškino, kad tikrai pas jį turi atsirasti lėšų mokėjimui pakavimo įrenginiui įsigyti. 2015 m. lapkričio pabaigoje paskambino D. K. ir paprašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras: avansinę ir galutinę, ką ir mes padarėme (2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 00766). Kodėl sąskaitose: 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 00766 yra nurodytas pakavimo įrenginys PFM D320, kurio mes netiekėme aš nežinau ir paaiškinti negaliu. (duomenys neskelbtini) neturi įrenginio PFM D320 įsigijimo dokumentų, nes tokio įrenginio niekada nesame įsigiję“.

Užduotyje nurodyta, kad „2015 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur dėl įrangos pirkimo. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų krovinių važtaraščių matyti, kad vežėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 24 d. – 2015 m. lapkričio 25 d. dienomis iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atvežė krovinį – sulčių spaudimo liniją, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmus, vaisių traškučių gamybos liniją ir liofilizatorių, Pakavimo liniją: įrenginys skirtas gaminti Doy-Pack tipo pakelius, Svorinį dozavimo įrenginį prie pakavimo linijos. Tačiau 2015 m. lapkričio 30 d. tie patys vežėjai iš (duomenys neskelbtini) patalpų, atgal į (duomenys neskelbtini), išvežė analogišką krovinį. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, krovinių važtaraščiuose nurodytos transporto priemonės minėtų pervežimų iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal galimai neatliko. FNTT pareigūnai bei NMA specialistai atlikę patikrinimą (duomenys neskelbtini) projekto vietoje vaisių, daržovių ir uogų apdorojimo ir perdirbimo technologinės įrangos nerado. Kadangi tiek šaldymo įrangos, tiek vaisių, daržovių ir uogų apdorojimo ir perdirbimo technologinės įrangos linijos įrengimas reikalauja tam tikrų statybos darbų bei elektros instaliavimo sprendimų, kilo įtarimas, kad įranga faktiškai projekto nepasiekė“.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) jokios sulčių spaudimo linijos, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmų, vaisių traškučių gamybos linijos, liofilizatoriaus ir pakavimo įrangos (toliau-įranga) nepirko, fiziškai jokios prekės (įranga) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus.

Realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti (duomenys neskelbtini) vardu su (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu buvo įformintos PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur, kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004 iš viso 1 729 090,00 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 – 965 822,00 Eur. „(duomenys neskelbtini)“ iš esančios (duomenys neskelbtini) sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. 20-120005007 ir AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 1 729 090,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur, kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004 iš viso 1 729 090,00 Eur Eur 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1-965 822,00 Eur iš viso 1 729 090,00 Eur, kuriose nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos (turto, įrangos pirkimas), „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinės apskaitos sąskaitose: Nr. 1220 „Įrenginiai“, Nr. 2431 „Gautinas PVM“ ir – bei Nr. 441 „Skolos tiekėjams“ iš viso 1 729 090,00 Eur.

(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur, kreditinėje 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr.00004 iš viso 1 729 090,00 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1-965 822,00 Eur iš viso 1 729 090,00 Eur, įformintose su (duomenys neskelbtini) dėl ¡rangos pirkimo yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, tačiau jose įvardintų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai prekių (sulčių spaudimo linijos, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmų, vaisių traškučių gamybos linijos ir liofilizatoriaus bei pakavimo įrangos pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso 1 729 090,00 Eur sumai neįvyko.

Išvada: (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 dėl šaldymo įrangos pirkimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinėje apskaitoje sąskaitose: Nr. 1220 „Mašinų ir įrengimų, įsigijimo savikaina“ ir Nr. 443 „Skolos tiekėjams“ iš viso 296 900,00 Eur. Tarp tyrimui pateiktų (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra dokumentų patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įformino šaldymo įrangos grąžinimą (praradimą) pagal šaldymo įrangos pirkimo iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 iš viso 296 900,00 Eur sumai.

(duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur, kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004 iš viso 1 729 090,00 Eur, 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 – 965 822,00 Eur iš viso 1 729 090,00 Eur apskaitė buhalterinėje apskaitoje turto ir įsipareigojimų registruose iš viso 1 729 090,00 Eur.

2015 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje LM Nr. 00766 (kuri buvo pateikta NMA) ir vėliau įformintose PVM sąskaitose faktūrose: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 bei 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1 įrangos kiekiai ir vertė sumine išraišką liko nepakeisti iš viso 1 729 090,00 Eur, tačiau įrangos pa­vadinimai skiriasi (detalūs duomenys pateikti specialisto išvados 2 lentelėje).

2016 m. liepos 20 d. apklausos protokole (duomenys neskelbtini) vadovas L. M. nurodė: „Pagal žodinį susitarimą tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) teikia linijas: sulčių spaudimo, daržovių/vaisių pjaustymo ir kauliukų atskyrimo, bei čipsų gamybos linijos, o mano bendrovė-pakavimo linija. Paskutinį kartą 2016 metų kovo mėn. D. K. man aiškino, kad tikrai pas jį turi atsirasti lėšų mokėjimui pakavimo įrenginiui įsigyti. 2015 m. lapkričio pabaigoje paskambino D. K. ir paprašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras: avansinę ir galutinę, ką ir mes padarėme (2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 00766). Kodėl sąskaitose: 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. 20151119-1 ir 2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 00766 yra nurodytas pakavimo įrenginys PFM D320, kurio mes netiekėme aš nežinau ir paaiškinti negaliu. (duomenys neskelbtini) neturi įrenginio PFM D320 įsigijimo dokumentų, nes tokio įrenginio niekada nesame įsigiję“.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) jokios įrangos nepirko, fiziškai jokios prekės (įranga) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus.

Realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms įforminti (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) vardais su (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos įrangos pirkimo sąskaita ir PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 – 296 900,00 Eur; 2015 m. lapkričio 19 d. LM Nr. 00766 – 1 729 090,00 Eur; kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004 iš viso 1 729 090,00 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 iš viso 1 729 090,00 Eur. (duomenys neskelbtini) iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervedė į (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas iš viso 2 025 990,00 Eur (296 900,00 + 1 729 090,00).

(duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) įformintas: 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004 – 296 900,00 Eur ir PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 19 d. LM Nr. 00766 – 1 729 090,00 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 iš viso 1 729 090,00 Eur, kuriose nurodytos neįvykusios ūkinės operacijos (įrangos pirkimas), (duomenys neskelbtini) apskaitė buhalterinės apskaitos turto ir įsipareigojimų sąskaitose. Šiose PVM sąskaitose faktūrose ir sąskaitoje dėl įrangos pirkimo yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, tačiau jose įvardintų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad realiai prekių (įrangos) pirkimo sandoriai tarp (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso 2 025 990,00 Eur (296 900,00 + 1 729 090,00) neįvyko.

7. Iš kokių (paramos, skolintų ar nuosavų) lėšų buvo apmokėtos „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo prašymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos išlaidos dėl įrangos įsigijimo.

(duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal 2014 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini) apskaitė paskolas buhalterinėje sąskaitose iš viso 296 900,00 Eur, iš jų: 267 900,00 Eur su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. 4022 „Paskola „(duomenys neskelbtini)“ ir 29 000,00 Eur su (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. 44222 „Paskola (duomenys neskelbtini) iš viso, paskolos su šiomis bendrovėmis sudarė iš viso 296 900,00 Eur (267 900,00 + 29 000,00) (40 priedas).

„(duomenys neskelbtini)“ (AB „Šiaulių bankas“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė į (duomenys neskelbtini) banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 296 900,00 Eur (41 priedas).

Iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 296 900,00 Eur (2015 m. vasario 24 d. –50 000,00,00 Eur, 2015 m. kovo 2 d. – 85 000,00 Eur, 2015 m. kovo 24 d. – 60 000,00 Eur, 2015 m. kovo 31 d. – 101 900,00 Eur). Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta: „gavėjas (duomenys neskelbtini)“ (22 priedas).

Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 296 900,00 Eur išlaidas dėl įrangos įsigijimo iš „(duomenys neskelbtini)“ (267 900,00 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (29 000,00 Eur) skolintų lėšų.

Mokėjimo prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) įrangos įsigijimo. Pagal 2015 m. birželio 10 d. paskolų subordinavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp „(duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo S. V., „(duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovės L. P., „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus D. K. – paskolos davėjo ir (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus – paskolos gavėjo sudaryta 2015 m. birželio 10 d. kredito sutartis tarp paskolos gavėjo ir unijos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 10 d. kredito sutartyje nurodyta suma 600 000,00 Eur (42 priedas).

(duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. birželio 10 d. paskolų subordinavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolas su kredito unijomis: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 600 000,00 Eur (215 000 + 385 000) apskaitė buhalterinėse sąskaitose: Nr. 40121 „Finansinės skolos kredito unija (duomenys neskelbtini)“ – 215 000,00 Eur ir Nr. 40122 „Paskola kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ – 385 000,00 Eur (43 priedas).

Iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) 600 000,00 Eur į (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė 600 000,00 Eur (2015 m. birželio 12 d. – 385 000,00 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. – 215 000,00 Eur), kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išraše nurodyta: „avansas pagal pirkimo – pardavimo sutartį LEM-DAL-02d (duomenys neskelbtini)). Galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 600 000,00 Eur išlaidas dėl įrangos įsigijimo iš kredito unijų: „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ skolintų lėšų (43 priedas).

(duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4022 „Paskola „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 129 090,00 Eur (44 priedas).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (AB „Šiaulių bankas“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė į (duomenys neskelbtini) banko AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 1 129 090,00 Eur (45 priedas).

Iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė iš viso 1 129 090,00 Eur (2015 m. lapkričio 19 d. – 115 000,00,00 Eur, 2015 m. lapkričio 19 d. – 35 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 19 d. – 20 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 170 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. –160 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 20 d. – 100 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 140 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 130 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 23 d. – 150 000,00 Eur, 2015 m. lapkričio 24 d. – 109 090,00 Eur. Banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašuose nurodyta: „gavėjas (duomenys neskelbtini) (22 priedas).

Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 1 729 090,00 Eur (600 000,00 + 1 129 090,00) išlaidas dėl įrangos įsigijimo apmokėjo (duomenys neskelbtini) iš „(duomenys neskelbtini)“ skolintų lėšų.

8. Ar įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, „(duomenys neskelbtini)“ teisingai apskaičiavo, deklaravo ir sumokėjo pelno ir pridėtinės vertės mokesčius į valstybės biudžetą? Jei ne, tai kiek, kokių mokesčių privalėjo sumokėti ir kokiose deklaracijose įrašyti neteisingi duomenys?

Pagal įformintą su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004, (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitė: ilgalaikio turto vertę – 296 900,00 Eur. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600) (toliau – PVM deklaracija) už 2015 m. vasario mėn. įrašė 21 eilutėje „iš ES įsigytas prekes“ – 296 900,00 Eur; 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ +62 349,00 Eur ir 34 eilutėje „iš ES įsigytų prekių pardavimo PVM“ – 62 349,00 Eur (296.900x21%). PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. sandoriai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinam ar grąžintinam iš biudžeto PVM įtakos neturėjo (46 priedas).

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos) pirkimo-pardavimo sandoriai realiai neįvyko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvūs, (duomenys neskelbtini) įformino prekių (įrangos, turto) pirkimo-pardavimo sandorius 2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr. 0215/00004, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) pateiktose Vilniaus apskrities VMI PVM deklaracijoje (forma FR0600) 2015 m. vasario mėn. įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais.

Pagal (duomenys neskelbtini) įformintas su (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 buhalterinėje apskaitoje apskaitė: ilgalaikio turto vertę 1 429 000,00 Eur, gautiną PVM – 300 090,00 Eur, tame tarpe 132 468,00 Eur pagal 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 167 622,00 Eur pagal 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1. PVM deklaracijose (forma FR0600) už 2015 m. gruodžio mėn. ir už 2016 m. vasario mėn., „(duomenys neskelbtini)“ įrašė 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ iš viso 300 090,00 Eur (132 468,00+167 622,00) Eur (47, 48 priedai). Pastaba: pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 ir kreditinę 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr.00004, (duomenys neskelbtini) apskaitoje apskaitytas 2015 m. lapkričio 30 d. PVM, grąžintinam iš biudžeto PVM įtakos neturėjo.

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos) pirkimo – pardavimo sandoriai realiai neįvyko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvūs, (duomenys neskelbtini) įformino su prekių (įrangos, turto) pirkimo-pardavimo sandorius: PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 tikslu susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM skirtumą, darytina išvada, kad į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neatitinkantys tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentai: PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 dėl prekių (įrangos, turto) pirkimo su (duomenys neskelbtini).

Pagal tikrovės neatitinkančius buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 bei 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1, pateiktose Vilniaus apskrities VMI PVM deklaracijose (forma FR0600) 2015 m. gruodžio mėn. PVM – 132 468,00 Eur ir 2016 m. vasario mėn. PVM – 167 622,00 Eur, (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenys, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais – grąžintinu iš biudžeto PVM, t. y. (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje už 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. vasario mėn. padidino grąžintiną iš biudžeto PVM iš viso 300 090,00 Eur (2015 m. gruodžio mėn. – 132 468,00 Eur; 2016 m. vasario mėn. – 167 622,00 Eur).

Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio ¡statymo Nr. IX- 751 64 straipsnio 1 dalies nuostatą: „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM ataskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus. PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio įstatymo 80 straipsnyje nurodyti rekvizitai“. PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“.

(duomenys neskelbtini) pagal neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr. 0215/00004, PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 iš viso 1 429 000,00 Eur buhalterinėje apskaitoje apskaitė ilgalaikį turtą (įrangą) iš viso 1 725 900,00 Eur (296 900 + 1 429 000,00). 2015-2016 metais šio 1 725 900,00 Eur ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) apskaitoje neapskaitė ir mokestinio laikotarpio pelno mokestinės bazės nesumažino, todėl (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VMI pateiktose pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2015-2016 metus teisingai apskaičiavo ir deklaravo mokestinio laikotarpio rezultatą: 2015 m. – 187 195,00 Eur nuostolį, 2016 m. – 0,00 Eur (50, 51 priedai).

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos) pirkimo – pardavimo sandoriai realiai neįvyko, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) neteisingai apskaičiavo ir deklaravo pridėtinės vertės mokestį (PVM deklaracijos forma FR0600) už 2015 m. gruodžio mėn. – 132 468,00 EUR ir 2016 m. vasario mėn. – 167 622,00 Eur (pagal UAB „(duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras) ir (duomenys neskelbtini) susigrąžino iš valstybės biudžeto iš viso 302 711,79 Eur (2016 m. kovo 14 d. – 135 525,79 Eur ir 2016 m. gegužės 2 d. – 167 186,00 Eur), iš jų: 300 090,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (49 priedas). Dėl to valstybės biudžetas patyrė 300 090,00 Eur nuostolį.

Išvada: Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos) pirkimo-pardavimo sandoriai realiai neįvyko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus, (duomenys neskelbtini) tik įformino su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) prekių (įrangos, turto) pirkimo – pardavimo sandorius buhalterinės apskaitos dokumentais: 2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr.0215/00004 ir PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 bei 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 tikslu susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM skirtumą, daroma išvada, kad į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtraukti neatitinkantys tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentai: 2015 m. vasario 20 d. sąskaitą Nr.0215/00004 ir PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 bei 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 dėl prekių (įrangos, turto) pirkimo.

Pastaba: PVM deklaracijoje už 2015 m. vasario mėn. sandoriai su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinam ar grąžintinam iš biudžeto PVM įtakos neturėjo. Pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 ir kreditinę 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr.00004, ŽUAK „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje apskaitytas 2015 m. lapkričio 30 d. PVM, grąžintinam iš biudžeto PVM įtakos neturėjo.

Pagal neatitinkančius tikrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (duomenys neskelbtini), Vil­niaus apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis apie gautiną PVM, t. y. PVM deklaracijose už 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. vasario mėn. padidino grąžintiną iš biudžeto PVM iš viso 300 090,00 Eur (2015 m. gruodžio mėn. – 132 468,00 Eur; 2016 m. vasario mėn. – 167 622,00 Eur).

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos) pirkimo – pardavimo sandoriai realiai neįvyko, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) neteisingai apskaičiavo ir deklaravo pridėtinės vertės mokestį (PVM deklaracijos forma FR0600) už 2015 m. gruodžio mėn. – 132 468,00 Eur ir 2016 m. vasario mėn. – 167 622,00 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras) ir (duomenys neskelbtini) susigrąžino iš valstybės biudžeto iš viso 302 711,79 Eur (VMI grąžino: 2016 m. kovo 14 d. – 135 525,79 Eur ir 2016 m. gegužės 2 d. – 167 186,00 Eur), iš jų 300 090,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (51 priedas). Dėl to valstybės biudžetas patyrė 300 090,00 Eur nuostolį.

9. Ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų nesilaikyta? Ar dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo galima visiškai ar iš dalies nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą? Kas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus už tai atsakingas?

Išvada: Pagal tyrimui pateiktus tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus: sutartis, darbų (įrangos) priėmimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas, bankų sąskaitų išrašus, buhalterinės apskaitos registrus, PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2016 metus, finansinės atskaitomybės ataskaitas už 2014-2016 metus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdė projektą „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo, perdirbimo cecho steigimas“ (toliau – projektas) ir šio projekto išlaidas pagrindžiančius dokumentus (sutartis, darbų (įrangos) perdavimo aktus, PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas, bankų sąskaitų išrašus) kartu su mokėjimo prašymais pateikė NMA. (duomenys neskelbtini) projekto patirtas išlaidas buhalterinės apskaitos registruose apskaitė sąskaitose: „Pastatai ir statiniai“ – l 514 638,30 Eur (pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras), „Mašinos ir įrenginiai“ – 1 747 400,00 Eur (296 900,00 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą; 1 429 000,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 ir 2016 m. vasario 29 d. LM Nr. 00831-1; 21 500,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą), „Gautinas PVM“ – 540 003,30 Eur ir „Skolos tiekėjams“ – 3 802 041,60 Eur (detalūs duomenis pateikti specialisto išvados 1 lentelėje).

(duomenys neskelbtini) iš bankų sąskaitų esančių AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo įmonėms: (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso 3 719 365,86 Eur.

NMA pervedė į (duomenys neskelbtini) banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paramos lėšų iš viso 1 015 266,14 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su įmonėmis: „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko. Fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvus.

Įvertinus užduotyje nurodytas aplinkybes, jeigu prekių (įrangos, turto) pirkimo – pardavimo sandoriai realiai neįvyko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvūs, (duomenys neskelbtini) tik įformino su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) prekių (įrangos, turto) pirkimo – pardavimo sandorius sąskaita ir PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr. 0215/00004 – 296 900,00 Eur ir PVM sąskaitomis faktūromis: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766 iš viso 1 729 090,00 Eur; kreditine 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00004 iš viso 1 729 090,00 Eur; 2015 m. gruodžio 23 d. LM Nr. 00787 – 763 268,00 Eur bei 2016 m. vasario 26 d. LM Nr. 00831-1 – 965 822,00 Eur, iš viso 2 025 990,00, iš jų PVM – 300 090,00 Eur tikslu gauti valstybės paramą ir susigrąžinti iš valstybės biudžeto PVM skirtumą, tai (duomenys neskelbtini) įtraukdama į apskaitą ir PVM deklaracijas minėtų PVM sąskaitų faktūrų ir sąskaitos duomenis, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 13 straipsnio nuostatų: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl to negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ (t. 25, b. l. 81-104).

2023 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo metu po to, kai jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, liudytoju apklaustas R. K. nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) specialistas. D. K. pažįsta nuo mokyklos metu, mokosi vienoje klasėje. D. K. taip pat buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jis pasiūlė liudytojui dirbti šioje įmonėje (duomenys neskelbtini) specialistu, maždaug (duomenys neskelbtini) metais, tikslios datos neprisimena, D. K. pasiūlė jam dirbti (duomenys neskelbtini) informacinių technologijų specialistu. Liudytojas buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o vykdė kitus vadovo D. K. darbo nurodymus. Liudytojui buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) įgyvendina ES remiamą projektą, tačiau pats su projektu jis nebuvo susijęs, t. y. nerengė jokių dokumentų, nederino įrangos įsigijimo bei atvežimo klausimų, nesirūpino jokiais kitais klausimais, kurie buvo susiję su projektu. Galimai iš savo vadovo D. K. nurodymu buvo ką nors padaręs, kas yra susiję su projektu (D. K. prašymu nuvežęs dokumentus į NMA), tačiau pats jokių dokumentų nerengė ir jų turinio nekūrė. Kas rengdavo dokumentus susijusius su projektu bei jos pasirašinėjo, taip pat kas sprendė klausimus, susijusius su projekto įgyvendinimo, tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad tai darė D. K., kadangi jis viskam vadovavo (duomenys neskelbtini) ir visiems duodavo nurodymus. Buvo parodytas dokumentas: „Mokėjimo prašymas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Susipažinus su pateiktu dokumentu, liudytojas patvirtino, kad žodžius ir skaičius prašymo pradžioje rašė ne jis, tačiau parašas ant kiekvieno lapo yra jo ir prašymo pabaigoje parašas ir duomenys yra jo. Šioje apklausoje jis taip pat patvirtino, kad D. K. jam davė nurodymą patvirtinti šiuos dokumentus antspaudu „Kopija tikra“ ir anspaudu „R. K.“, pasirašyti, taip pat padaryti su kitais dokumentais: prašymo priedais, kurie buvo pridėti prie šio dokumento, po ko šiuos visus dokumentus jis turėjo nuvežti į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Šių dokumentų neskaitė, jų turinio nežino. Kartais D. K. duodavo jam nurodymus, kurie nėra susiję su liudytojo pareigų funkcijomis.

2022 m. sausio 14 d. NMA rašte Nr. Nr. BRK – 512 nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) projekto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas 2015 m. spalio 22 d. raštas Nr. BRK-9108 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ pritaikytos sankcijos, t. y. nekompensuota mokėjimo prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma 42 237,11 Eur paramos suma pagal 2014 m. birželio 25 d. statybos rangos sutartį (pridedama). 2017 m. sausio 19 d. parengtas sprendimas Nr. SKP-11 dėl išmokėtų 1 015 266,14 Eur paramos lėšų susigrąžinimo ir paramos sutarties nutraukimo (pridedama). Skola 1 015 266,14 Eur su palūkanomis perduota antstoliams. Dalis skolos ir palūkanų, t. y. 74 395,65 Eur, yra grąžinta antstolio (pridedama debitorių ataskaita). Papildomai pateikta VAAT 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. EI-2390-535/2017, VAAT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.eI-2390-535/2017, VAT 2021 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-412-933/2021 ir VAT 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-412-933/2021.

Vilniaus vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje nutarta priteisti NMA iš (duomenys neskelbtini) 1 015 266,14 Eur grąžintinų lėšų bei 5 proc. metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2017 m. kovo 26 d. nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus grąžintos, kadangi nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugjūčio 2 d. atliktos patikros vietoje buvo įvertintos kaip negatyvios, nes projekto Nr. (duomenys neskelbtini)vykdytojas (duomenys neskelbtini) nesudarė sąlygų jas atlikti.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu nuspręsta atsakovę (duomenys neskelbtini) pripažinti pasibaigusia dėl nemokumo (bankroto);

2021 m. gruodžio 10 d. NMA atsiskaitymų su debitoriais registro duomenimis, dalis debitoriaus (duomenys neskelbtini) skolos ir palūkanų, t. y. 74 395,65 Eur, buvo grąžinta antstolio NMA (t. 13, b. l. 28-38). Tai patvirtina ir pagal teismo raštą dėl duomenų pateikimo antstolės S. Ž. 2024 m. sausio 5 d. pateiktas atsakymas, iš kurio matyti, jog pagal Vilniaus vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-2390-535/2017, išieškota iš (duomenys neskelbtini) skolos suma sudaro 74 395,65 Eur; 2019 m. spalio 22 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (t. 33, b. l. 33-37).

2. Teisės aktai ir teismų praktika dėl kaltinimo pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334)

Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusi BK 207 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimas apgaule buvo kvalifikuojamas pagal BK 207 straipsnį tada, kai kaltininkas apgaulę panaudojo norėdamas gauti tokią paramą teikiančio juridinio asmens teigiamą sprendimą, tačiau taip veikė ne šios paramos pasisavinimo tikslais ir nesiekdamas padaryti žalos valstybei ar ją teikiančiam juridiniam asmeniui, t. y. ketindamas realiai vykdyti sutartyje nustatytus įsipareigojimus. Kai tikslinė parama, subsidija ar dotacija gauta siekiant nepagrįstai praturtėti ir pasisavinti šias lėšas (pvz., prašoma kompensuoti neturėtas išlaidas ir pan.), buvo vadovaujamasi nuostata, kad tokie atvejai laikytini turtiniu sukčiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246/2011, 2K-144-788/2017, 2K-130-693/2017, 2K-345-511/2018, 2K-183-942/2018).

2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 (TAR, 2019-07-26, Nr. 12378) buvo pakeistas BK 207 straipsnis. Naujojoje BK 207 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos gavimą apgaule, kai dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą. BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcijos Nr. XIII-2334, galiojusios nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) nuostatomis, tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Taigi nuo 2019 m. liepos 26 d. įsigaliojo nauja BK 207 straipsnio 2 dalis, kurioje apibrėžta nusikalstamos veikos sudėtis, susijusi su tikslinės paramos gavimu apgaule, kas visiškai atitinka šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal BK 207 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334 redakcija) sankciją nuteistajam gali būti skiriamos šios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Remiantis BK 11 straipsniu, šioje normoje apibrėžta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. Didelės vertės turto sukčiavimo normos (BK 182 straipsnio 2 dalis) sankcija yra griežtesnė – pagal ją baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Remiantis BK 11 straipsniu, toks sukčiavimas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, vertinant pagal santykį su BK 182 straipsnio 2 dalimi, BK 207 straipsnio 2 dalis turi grįžtamąją galią. Taigi, nors nusikalstamos veikos padarymo metu BK 207 straipsnio 2 dalis dar nebuvo įtvirtinta, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, ši įstatymo norma, kaip turinti grįžtamąją galią, taikytina nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, išaiškinta, jog tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021 ir 2K-92-697/2024).

BK 207 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdinga tai, kad asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokia, kad apgaule gauna tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją kreditą, kad dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucijai, tarptautinei viešajai organizacijai arba kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui padarys didelę turtinę žalą, ir to siekia. Apgaulė šiuo atveju suprantama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė). Apgaulės turinį paprastai sudaro kreditinių įsipareigojimų gavėjo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pat ir dėl jo turtinės ir ekonominės padėties bei turintys reikšmę davėjui priimant atitinkamą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-303/2020, 2K-223-976/2020).

3. Teisės aktai ir teismų praktika dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji (neapima padarinių atsiradimo), o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020), o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-696/2017, 2K-385-942/2017, 2K-161-693/2019, 2K-104-1073/2020, 2K-246-648/2021, 2K-168-594/2023).

Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017), dokumentas, kuriame įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija, tai yra duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018).

Jeigu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelė žala. Šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, bet ir pavojingus padarinius – didelę žalą bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisinių pasekmių, ir tai atlieka sąmoningai – nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010, 2K-7-251/2013, 2K-7-47-895/2016, 2K-46-699/2018, 2K-223-976/2020).

Be to, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose, papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013, 2K-P-31-788/2021).

4. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334) bei BK 300 straipsnio 3 dalį

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. pabaigos, kaltinamasis D. K. buvo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininku, t. y. faktiniu vadovu. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininko D. K., su NMA 2012 m. lapkričio 12 d. pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimo. Pagal Paramos sutartį pareiškėjui kompensuojama iki 3 710 456,00 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (iki 40 proc.) iš jų: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros lėšos – iki 2 782 842,00 Lt (iki 75 proc. paramos sumos); Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 927 614,00 Lt (iki 25 proc. paramos sumos), paramos gavėjas, t. y. (duomenys neskelbtini), įsipareigojo prisidėti iki 5 591 264,00 Lt (60 proc.) savo įnašu. Ši sutartis buvo ne kartą pakeista, pagal 2015 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos D. K., su NMA pasirašytą susitarimą Nr. 9 dėl Paramos sutarties pakeitimo, susitarta, kad trečia paramos dalis iki 748 820,91 Eur skiriama šioms paramos gavėjo investicijoms kompensuoti: 1) projekto reikmėms skirtų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstravimui, statybinių medžiagų įsigijimui (gamybos paskirties pastato statybai (III dalis), lauko inžineriniams tinklams ir aplinkotvarkai (II dalis) – 153 138,57 Eur; 2) naujiems įrenginiams ir mechanizmams, technikai (sulčių spaudimo linijai; daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginiui; vaisių traškučių gamybos linijai įsigyti) – 595 682,34 Eur.

4.1. Dėl (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ teisinių santykių ir Prašymo Nr. 2

Byloje esančių įrodymų visuma įrodyta, jog (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos nario R. K., 2015 m. vasario 24 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 2 (Nr. (duomenys neskelbtini)) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 569 806 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 227 563,76 Eur. Šiame mokėjimo prašyme Nr. 2 buvo deklaruotos tokios išlaidos: 1) gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai pagal 2014 m. gruodžio 8 d. statybos rangos sutartį, pasirašytą su (duomenys neskelbtini); pridėta 2015 m. vasario 19 d. s/f Nr. RSI 0003, 272 955,39 Eur sumos (be PVM); 2) šaldymo įrengimai pagal 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su „(duomenys neskelbtini)“; 2015 m. vasario 20 d. s/f Nr. 0215/00004, 296 900 Eur sumos. Kartu su mokėjimo prašymu Nr. 2 pateikti, be kita ko, šie išlaidas pagrindžiantys dokumentai: 2014 m. lapkričio 5 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos administracijos vadovo D. K., ir „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadovo E. U., pasirašyta įrangos pirkimo pardavimo sutartis ir jos priedas Nr. 1; 2015 m. vasario 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita – faktūra Nr. 0215-00004 dėl šaldymo įrangos; 2015 m. vasario 3 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas D. K. ir E. U.

Apklausiamas teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis D. K. nurodė, kad jis prisipažįsta kaltu, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir sutinka su visomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime bei specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, tik mano, kad jo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta mažesnė turtinė žala nei nurodyta kaltinime; žalos suma turėtų sudaryti 615 752,10 Eur, paskaičiuota proporcingai pagal neteisėtai (nepagrįstai) gautos paramos dalį dėl įrangos įsigijimo (neįskaitant statybų dalies). Kaltinamojo teigimu, jam inkriminuotų veiksmų atlikimo tikslas buvo gauti paramą ir už ją įsigyti įrangą, spėti NMA parodyti, kad projektas įgyvendinamas tinkamai. Kaltinamojo teigimu, sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo netikra (fiktyvi), realiai toks susitarimas sudarytas nebuvo ir jokia įranga iš „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo būti pateikta, jis neprisimena, kas pagamino bei pasirašė už „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 5 d. įrangos pirkimo pardavimo sutartyje, 2015 m. vasario 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje – faktūroje Nr. 0215-00004 dėl šaldymo įrangos ir 2015 m. vasario 3 d. priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai visi šie dokumentai buvo fiktyvūs, pagaminti kaltinamojo prašymu, (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų įrangos negavo ir 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įgyvendinta, o mokėjimas už įrangą, kuris buvo padarytas „(duomenys neskelbtini)i“, jo prašymu išrašius sąskaitą faktūrą, buvo fiktyvus, t. y. buvo padarytas „popierinis mokėjimas“, kad būtų galima NMA pateikti dokumentus, sudarančius pagrindą gauti paramą. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus dėl fiktyvių (netikrų) dokumentų pagaminimo bei jam pareikštą kaltinimą šioje dalyje pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai.

Visų pirma, pagal kaltinamojo paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis nepažįsta E. U. (pagal 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, atstovavusio „(duomenys neskelbtini)“ įmonę, kaip jos vadovo, pasirašant šią sutartį bei pasirašiusio šią sutartį ir ją lydinčius dokumentus), nėra su juo bendravęs; išrašyti visus tris dokumentus (sutartį, sąskaitą faktūrą ir priėmimo perdavimo aktą) paprašė kaltinamasis, tačiau kas realiai surašė šiuos dokumentus ir pasirašė už „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino (neprisimena). Ikiteisminio tyrimo metu, vykdant Europos tyrimo orderį, liudytoju apklaustas E. U. nurodė, kad jis nežino įmonių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, taip pat asmens, vardu ir pavarde D. K., nieko nežino ir apie pinigų pavedimą iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, jis jokių sutarčių nepasirašinėjo, gyvena (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) nėra buvęs, ne kartą buvo pametęs savo pasą. 2016 m. liepos 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini), atlikta patalpų vidaus apžiūra, dalyvaujant NMA specialistams; patalpų vidaus apžiūros metu nustatyta, kad pastate įrangos, už kurią išmokėtos ES paramos lėšos pagal (duomenys neskelbtini) antrąjį mokėjimo prašymą, nėra.

Be to, 2020 m. vasario 24 d. FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoris dėl 296 900 Eur buvo fiktyvus. Nors pagal byloje esančius įrodymus (duomenys neskelbtini) iš banko sąskaitos, esančios banke AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjo (duomenys neskelbtini) įmonei „(duomenys neskelbtini)“ į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso 296 900 Eur, gavusi šias pinigines lėšas, (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė visą sumą, t. y. 296 900 Eur, į įmonių (duomenys neskelbtini) (285 000 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (11 899,32 Eur) bankų sąskaitas, o pastarosios gautas lėšas taip pat nedelsiant pervedė kitoms įmonėms, tarp jų – 160 000 Eur atgal (duomenys neskelbtini) bei kitoms įmonėms. Vadinasi, minėtos lėšos buvo faktiškai grąžintos įmonei (duomenys neskelbtini) ir (arba) su ja susijusiems kreditoriams, ką pripažino kaltinamasis, teikdamas paaiškinimus teisme. Kaltinamasis nurodė, jog mokėjimas už įrangą, kuris buvo padarytas įmonei „(duomenys neskelbtini)“, jo prašymu išrašius sąskaitą faktūrą, buvo fiktyvus, t. y. buvo padarytas „popierinis mokėjimas“, kad būtų galima NMA pateikti dokumentus, sudarančius pagrindą gauti paramą. Dėl to neturi pagrindo kaltinamojo gynėjo baigiamosios kalbos metu nurodytas argumentas, kad (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta ir apmokėta, tyčios ją sudaryti, siekiant gauti paramą klastojant dokumentus, nebuvo, tik vėliau nepavyko jos įgyvendinti dėl lėšų trūkumo. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina priešingą išvadą.

Taip pat, nagrinėjamu atveju neturi įtakos (reikšmės) kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad šaldymo įranga buvo įsigyta per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ kokiu nors teisiniu pagrindu būdu perleidusi šią įrangą (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Juolab kad liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) atstovas G. R. nurodė, jog apie tai, kad objektas, kuriam pristatinėjo šaldymo agregatus, būtų vykdomas (duomenys neskelbtini), jis nieko nežinojo, taip pat nieko nežinojo apie Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą objekte; (duomenys neskelbtini) niekada nieko nepirko iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pripažino, jog šaldymo įranga priklausė įmonei „(duomenys neskelbtini)“; ji buvo pritaikyta šiame projekte, bet pirkta tam, kad pridengti nusikalstamą veiką. Svarbu tai, jog ikiteisminio tyrimo duomenimis, NMA darbuotojai buvo atvykę į projekto įgyvendinimo vietą, be to, šias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir FNTT pareigūnai, bet šaldymo įrangos nebuvo rasta. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog ši įranga buvo pavogta, tačiau duomenų, pagrindžiančių šiuos jo teiginius, negauta; kaltinamojo teigimu, jis apie įvykį policijai ir (ar) NMA nepranešė.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje visiškai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio 5 d. neva sudaryta įrangos pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedas Nr. 1, pasirašyti D. K. ir E. U., taip pat ją lydintys dokumentai – 2015 m. vasario 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita – faktūra Nr. 0215-00004 dėl šaldymo įrangos bei 2015 m. vasario 3 d. priėmimo – perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas D. K. ir E. U., yra netikri dokumentai, realiai (faktiškai) toks susitarimas sudarytas nebuvo, pirkimo – pardavimo santykiai tarp šių įmonių iš tikrųjų neegzistavo, minėtoje sutartyje nurodyta šaldymo įranga nebuvo ir neturėjo būti parduota bei pristatyta įmonei (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog būtent kaltinamasis buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) sudarytos Paramos sutarties įgyvendinimą, jis organizavo, kontroliavo ir vykdė šį projektą, o kiti asmenys, nežinodami apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus, tik vykdė jo, kaip įmonės vadovo, nurodymus. Būtent kaltinamojo iniciatyva buvo sudarytas fiktyvus sandoris su „(duomenys neskelbtini)“ bei jį lydintys dokumentai tikslu pagrįsti prašymą Nr. 2, pateiktą NMA, dėl paramos lėšų gavimo, šiais dokumentais įrodinėjant patirtas išlaidas šaldymo įrangos įsigijimui, šiuose dokumentuose įrašant tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją apie neva įsigytą bei pristatytą šaldymo įrangą ir apmokėjimą už ją. Inicijuodamas tokių dokumentų surašymą bei juos pasirašydamas ir vėliau panaudodamas kaltinamasis aiškiai suprato jų turinį, teisinę reikšmę bei sukeliamas teisines pasekmes ir jų siekė tikslu suklaidinti NMA darbuotojus bei tokiu būdu neteisėtai (apgaule) gauti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas.

Byloje taip pat įrodyta, jog po to, kai buvo pagaminti šie netikri (fiktyvūs) dokumentai, kaltinamasis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) iš įmonės (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų šaldymo įrangos neįsigijo, užpildė mokėjimo prašymą Nr. 2, jame melagingai deklaruodamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog (duomenys neskelbtini) patyrė tinkamų finansuoti 569 909,40 Eur išlaidų dalis, iš kurių buvo tariamai patirta įsigyjant šaldymo įrangą už 296 900 Eur, bei prašydamas išmokėti paramos sumą 227 563,76 Eur, kurį (prašymą Nr. 2) pateikė nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką (duomenys neskelbtini) valdybos nariui – liudytojui R. K. pasirašyti, kuris, nežinodamas, kad mokėjimo prašyme nurodyti duomenys yra netikri, pasirašė mokėjimo prašymo kiekviename lape savo parašu, taip suteikdamas pagamintam netikram dokumentui juridinę galią, bei šį prašymą kartu su minėtomis žinomai netikrų dokumentų patvirtintomis kopijomis pateikė minėtus dokumentus NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, esančiame Galvydžio g. 7/ Žygio g. 97, Vilniuje, kaip privalomus deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis, veikdamas per asmenį, nežinojusį apie jo vykdomą nusikalstamą veiką, suklastojo tikrą (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. 2 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį kartu su fiktyviais (duomenys neskelbtini) dokumentais panaudojo, paleisdamas į teisinę apyvartą, juos pateikiant NMA. Dėl šių kaltinamojo veiksmų, apgaunant NMA (suklaidinant, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. netikrus dokumentus ir suklastotus tikrus dokumentus), Projekto vykdytojas konstatavo kaip įsigytą, faktiškai neįsigytą įrangą, o tokiu būdu suklaidinti NMA darbuotojai mokėjimo prašymą Nr. 2 įvertino teigiamai bei 2015 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 224 150,31 Eur paramos lėšų, iš kurių 168 112,72 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 56 037,59 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų. Šia tęstine kaltinamojo nusikalstama veika buvo apgaule įgyta tikslinė parama, dėl ko Europos Sąjunga ir Lietuvos valstybė patyrė didelės turtinės žalos.

Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas tikro dokumento suklastojimas bei netikro dokumento pagaminimas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamajam D. K. pareikštame kaltinime yra inkriminuota, kad jis tyčia pagamino netikrą 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją pasirašė ne tik pats, bet ir už įmonės (duomenys neskelbtini) vadovą E. U., imituodamas jo parašą. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog būtent kaltinamasis pasirašė už E. U. Kaltinamasis nuosekliai tai neigia, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis atliko šiuos veiksmus, į bylą nepateikta. Teismo vertinimu, taikant nekaltumo prezumpciją, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, yra pagrindo išvadai, jog ši kaltinimo dalis nepasitvirtino ir yra šalintina.

Šiame kontekste pažymėtina, jog dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas BK 300 straipsnio prasme gali pasireikšti ne tik tuo, jog asmuo, turintis teisę surašyti, pasirašyti ir panašiai atitinkamą dokumentą, pats padaro atitinkamus dokumento sukūrimo veiksmus, tačiau ir tuo, jog jis, turėdamas teisę savo vardu pasirašyti atitinkamą dokumentą, pasirašo kito asmens parengtą (sukurtą) netikrą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, žinodamas tai. Be to, kaltinamasis vienintelis buvo atsakingas už Projekto įgyvendinimą, tik jo nurodymais ir iniciatyva buvo atliekami veiksmai, susiję su šiuo projektu, jis teisme kategoriškai teigė, jog visi bylai aktualūs, su Projektu susiję „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo sukurti ir pasirašyti jo iniciatyva, jam tai nurodžius. Taigi kaltinamasis, pasirašydamas 2014 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartyje bei 2015 m. vasario 3 d. priėmimo perdavimo akte, taip pat patvirtindamas kaip tikras šios sutarties, akto bei 2015 m. vasario 2 d. sąskaitos faktūros Nr. 0215/00004 kopijas, žinojo, kad šiuose dokumentuose yra melaginga (netikra) informacija apie iš tikrųjų neįvykusį sandorį, tokiu būdu suteikdamas teisinę galią šiems dokumentams ir pagamindamas netikrus dokumentus. Taigi minėtos aplinkybės nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos, nėra esminės šios bylos nagrinėjimui, dėl to laikytina, jog kaltinamojo teisė į gynybą dėl kaltinimo patikslinimo (susiaurinimo) nebuvo pažeista.

4.2. Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisinių santykių ir Prašymo Nr. 3

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), atstovaujama administracijos vadovo D. K., 2015 m. lapkričio 26 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ dėl projekto „Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho steigimas“ Nr. (duomenys neskelbtini)įgyvendinimo, kuriame deklaravo tinkamų finansuoti išlaidų sumą – 1 844 194 Eur, prašoma išmokėti paramos suma – 737 670,22 Eur. Mokėjimo prašyme, be kita ko, deklaruotos šios išlaidos: pagal 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą su (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 25 d. s/f Nr. LM 00766 įsigyta: 1) daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginys 87 130 Eur (be PVM); 2) sulčių spaudimo linija 148 129 Eur (be PVM); 3) liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija 395 541 Eur (be PVM); 3) pakavimo įrenginys PFM D320 su svarstyklėmis Multihead 16C2 Twin Inc. 798 200 Eur (be PVM). Kartu su prašymu buvo pridėti minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai: 1) 2015 m. kovo 30 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos valdybos pirmininko D. K., ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamos L. M., pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai Nr. 1-2; 2) 2015 m. lapkričio 19 d. ir 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM 20151119-1, Nr. LM Nr. 00766 už įsigytą įrangą; 3) 2015 m. lapkričio 23 d. prekių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 201511-23.

Kaltinamasis D. K. paaiškino, jog sutartis su (duomenys neskelbtini) dėl įrangos įsigijimo buvo sudaryta, tačiau (duomenys neskelbtini) neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį – laiku nesumokėjo (duomenys neskelbtini) visos sumos už įrangą, todėl įranga pagal sutartį nebuvo pristatyta. Kaltinamasis prisipažino, jog paaiškėjus, kad nebus galimybės įsigyti italų įrangos iš įmonės (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas imituoti įrangos pirkimą, kad galėtų gauti paramą, po ko kaltinamasis pasakė (duomenys neskelbtini) atstovui, kad įrangą gaus, tik ją pateiks kitas tiekėjas – (duomenys neskelbtini), kad neperdarinėti konkurso; mokėjimai buvo atlikti įmonei (duomenys neskelbtini) atseit už įrangą bei jos pervežimą, nors pirkimai realiai iš šios įmonės nevyko. Kaltinamojo teigimu, realus įrangos pirkimas, jos pervežimas iš (duomenys neskelbtini) nevyko, nors pervežimo dokumentai buvo pateikti; sukurta schema buvo analogiška schemai su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovus, kuriems pranešė, kad subrangovas (duomenys neskelbtini) pristatė įrangą, jį viskas tenkina ir reikia pasirašyti įrangos priėmimo – perdavimo aktą. Tokiu būdu kaltinamasis apgavo (duomenys neskelbtini) atstovus. Minėtus kaltinamojo paaiškinimus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) vadovas L. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykdytame pirkime ir laimėjo konkursą, žinodami, kad šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos paramos lėšomis. 2015 kovo mėnesį buvo pasirašyta sutartis. Jis kaip (duomenys neskelbtini) atstovas pasirašė šią sutartį. Liudytojo teigimu, 2015 m. kovo 30 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) yra pilnai įvykdyta (įranga pristatyta, paleista ir prižiūrima garantiniu laikotarpiu), tačiau ją turėjo įvykdyti kita įmonė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. 20150511-1 su (duomenys neskelbtini), kad ši bendrovė, kaip subrangovas įgyvendins (duomenys neskelbtini) projekto dalį. Paaiškėjo, jog 2015 metų liepos mėnesį užsakius pakavimo linijos gamybą, ji realiausiu atveju būtų pagaminta 2016 metų pradžioje, o D. K. paaiškino, kad tokiu atveju jis praras ES finansavimą, nes turi iki 2015 m. lapkričio pabaigos įgyvendinti projektą. Šiame pokalbis dalyvavo liudytojas, D. K. ir D. K.. Tuomet D. K. apsiėmė pateikti visą įrangą ir tada buvo pataisyta 2015 m. gegužės 11 d. sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. lapkričio 23 d. buvo sudarytas priėmimo perdavimo aktas Nr. 201511-23 tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šį aktą pasirašė (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. K., nes liudytojas tuo metu atostogavo, todėl aplinkybių nežino. Liudytojas šios įrangos nematė, iš (duomenys neskelbtini) jis žino tik vieną asmenį – D. K.. Liudytojo teigimu, 2015 m. lapkričio pabaigoje paskambino D. K. (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. K. ir paprašė išrašyti PVM sąskaitas faktūras avansinę ir galutinę, ką šis ir padarė (2015-11-19 Nr. 20151119-1 ir 2015-11-25 Nr. 00766). Tuo viskas nesibaigė, 2015 m. lapkričio pabaigoje D. K. atvažiavęs į ofisą paaiškino, kad nori įrangą grąžinti, kadangi įranga netinka ir jo bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašė kreditinę sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 30 d. išrašė kreditinę PVM SF LM Nr. 00004.

(duomenys neskelbtini) darbuotojas M. K., apklaustas kaip liudytojas, paaiškino, jog su D. K. jį supažindino (duomenys neskelbtini) vadovas L. M., jis kaip tik ruošėsi atostogauti 2015 metų lapkričio mėnesį, o liudytojas jį turėjo pavaduoti. Tuomet L. M. pasakė, kad gali tekti pasirašyti kai kuriuos dokumentus, susijusius su šio projekto vykdymu. Jam pasirodė tai keista, nes jis jokios įrangos (duomenys neskelbtini) nematė, nemontavo, nepaleidinėjo ir jokio aptarnavimo nevykdė, tačiau jis manė, kad L. M. viską žino, liudytojas juo pasitikėjo. Vėliau D. K. susisiekė su liudytoju ir paaiškino, kad reikalingi mokėjimo dokumentai – t. y. PVM sąskaitos faktūros pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartį, liudytojas paruošė išankstinę sąskaitą, vėliau jau galutinę PVM sąskaitą – faktūrą, jas pasirašė ir atidavė D. K. bei su juo kartu buvusiam D. 2015 m. lapkričio 23 d. prekės priėmimo – perdavimo aktas Nr. 201511-23 buvo reikalingas, kad būtų galima išrašyti galutinę PVM sąskaitą – faktūrą, jis tai ir padarė, aktą surašė taip, kaip jam nurodė L. M. Jam kėlė nuostabą, kaip aktą surašyti, kai jokios įrangos į (duomenys neskelbtini) nevežė, bet D. K. aktą pasirašė be jokių pastabų, perskaitė, pasakė, kad viskas gerai ir pasirašė jam dalyvaujant, todėl jis nebekreipė dėmesio į tai, kas parašyta nurodytame akte.

Ikiteisminio tyrimo metu Europos tyrimo orderio pagrindu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl sėklų atskyrimo, fiofilizacijos ir vaisių traškučių gamybos ir fasavimo linijos pardavimo. Iš (duomenys neskelbtini) pusės sutartį pasirašė jis, o iš (duomenys neskelbtini) pusės ją pasirašė L. M. Liudytojo teigimu, sutartis buvo pasirašyta, buvo pateiktos avansinės sąskaitos, kurios iš dalies buvo apmokėtos vadovaujantis sutartimi, tačiau projektas nebuvo užbaigtas iki galo ir jokie įrengimai įmonei (duomenys neskelbtini) nebuvo pristatyti, nes sutartyje minimi įrengimai – linija nebuvo užbaigta dėl finansavimo trūkumo. Tai patvirtina ir 2016 m. liepos 15 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini) atlikta patalpų vidaus apžiūra, dalyvaujant NMA specialistams. Patalpų vidaus apžiūros metu nustatyta, kad pastate įrangos, už kurią išmokėtos ES paramos lėšos pagal (duomenys neskelbtini) trečiąjį mokėjimo prašymą, nėra.

Byloje esančių įrodymų (tarp jų ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų) visuma patvirtina, jog ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gegužės 11 d. sudarė sutartį Nr. 20150511-1 su subtiekėju (duomenys neskelbtini) dėl sulčių spaudimo, pjaustymo bei sėklų atskyrimo, liofilizavimo bei vaisių traškučių gamybos ir pakavimo linijos įsigijimo už 824 000 Eur. Sutarties pagrindu ,,(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. birželio 15 d. bei 2015 m. rugpjūčio 10 d. į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 565 000 Eur sumos, o (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 23 d. išrašė pardavimo sąskaitą Nr. 1115/00002, 1 394 000 Eur sumai. Tačiau (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. 20150511-1 nurodytos įrangos ,,(duomenys neskelbtini)“ nepristatė. 2015 m. gruodžio 22 d. tarp (duomenys neskelbtini), ,,(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta reikalavimų perleidimo sutartis, kurioje konstatuotina, kad (duomenys neskelbtini) skolinga ,,(duomenys neskelbtini)“ 565 000 Eur, tačiau ,,(duomenys neskelbtini)“ perleidžia skolos reikalavimo teisę (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ,,(duomenys neskelbtini)“.

2021 m. birželio 15 d. – 2021 m. liepos 30 d. apžiūros protokolo duomenimis, kuriame užfiksuota (duomenys neskelbtini) finansinių dokumentų apžiūra, kurią atliko FNTT Vilniaus apygardos Valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė V. G., (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko, fiziškai jokios prekės neegzistavo, sandoriai buvo fiktyvūs, o (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2015 m. lapkričio 25 d. serija LM Nr. 00766; Kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. serija LM Nr. 00004; 2015 m. gruodžio 23 d. serija LM Nr. 00787; 2016 m. vasario 29 d. serija LM Nr. 00831-1) įformintos neįvykusios įrangos pardavimo ūkinės operacijos. Taip pat ir 2020 m. vasario 24 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 04/10-2-18-1996 dėl „(duomenys neskelbtini)" ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) iš įmonės (duomenys neskelbtini) realiai jokių prekių (įrangos, turto) nepirko, fiziškai jokios prekės (įranga, turtas) neegzistavo, sandoris buvo fiktyvus ir neįvykęs.

Šias aplinkybes patvirtina ir (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) neva įsigytos įrangos vežimo dokumentai, apžiūrėti 2016 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole. Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų krovinių važtaraščių matyti, kad vežėjai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 24-25 dienomis iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atvežė krovinį – sulčių spaudimo liniją, daržovių, vaisių pjaustymo ir sėklų atskyrimo mechanizmus, vaisių traškučių gamybos liniją ir liofilizatorių, Pakavimo liniją: įrenginys skirtas gaminti Doy-Pack tipo pakelius, Svorinį dozavimo įrenginį prie pakavimo linijos, tačiau 2015 m. lapkričio 30 d. tie patys vežėjai iš (duomenys neskelbtini) patalpų, atgal į (duomenys neskelbtini), išvežė analogišką krovinį. Be to, pagal važtaraščių duomenis įrangos įvežime ir išvežime dalyvavo trys krovininiai automobiliai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei penkios priekabos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, 2015 m. lapkričio 30 d. transporto priemonės – priekabos, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negalėjo būti naudojamos krovinių pervežime, nes tokie valstybiniai numeriai negaliojo nuo 2015 m. lapkričio 11 d. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos muitinės sistemoje už 2015 m. lapkričio 23 d. – 2015 m. gruodžio 2 d. laikotarpį bei informaciją pagal transporto priemonių registracijos numerius, nustatyta, kad nei vienas iš važtaraščiuose nurodytų įvykių nėra užfiksuotas, minėtos transporto priemonės bei priekabos negalėjo dalyvauti krovinių pervežimo metu pagal ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus. Tai patvirtina ir liudytojų T. Č. ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) bei M. D. ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) parodymai, pagal kuriuos jie buvo minėtų pervežimo įmonių vadovai bylai aktualiu laikotarpiu, tačiau apie ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytų krovinių pervežimą iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nieko nežino; bendrovių, kurių pavadinimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, jie negirdėjo ir nežino; asmenų, vardu D. K., D. J. nepažįsta.

Minėtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta tarp į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdoma ir jos neketinta vykdyti. Nei iš (duomenys neskelbtini), nei iš subrangovo Latvijos (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini) realiai nebuvo pristatyta daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo, sulčių spaudimo, pakavimo įranga bei liofilizavimo įrenginys su vaisių traškučių gamybos linija, o 2015 m. lapkričio 19 d. ir 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM 20151119-1, Nr. LM Nr. 00766 už neva įsigytą įrangą bei 2015 m. lapkričio 23 d. prekių priėmimo – perdavimo aktas Nr. 201511-23 buvo išrašytas fiktyviai, L. M. ir kaltinamojo prašymu, šiuos dokumentus išrašė liudytojas M. K., kuris nieko nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Pagal byloje esančius įrodymus jau 2015 m. gegužės 15 d., t. y. nepraėjus nei dviem mėnesiams po sutarties su (duomenys neskelbtini) sudarymu, minėtai įrangai įsigyti buvo pasitelktas subrangovas (duomenys neskelbtini), tačiau jau tuo metu, remiantis kaltinamojo bei apklaustų liudytojų paaiškinimais, buvo aišku, jog reikalingos įrangos joks gamintojas iki Projekto termino pabaigos nepagamins. Tuo tikslu, teismo vertinimu, buvo sukurta apsimestinė įrangos pirkimo grandinė, o atlikti (duomenys neskelbtini) pavedimai buvo fiktyvūs (atlikti „popieriniai pavedimai“), siekiant imituoti pirkimo – pardavimo santykius. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal sudarytą sutartį su (duomenys neskelbtini) pirmasis avansas šiai įmonei buvo pervestas tik 2015 m. birželio 12 d. (kai sutartis sudaryta 2015 m. kovo 30 d.); be to, kaltinamasis teigė, jog (duomenys neskelbtini) turto (lėšų) neturėjo, paramos lėšos pagal ankstesnius prašymus vėlavo ir jau artėjo Projekto pabaigos terminas, t. y. siekiant gauti paramos lėšas, buvo būtina pateikti reikalingus dokumentus, susijusius su įrangos įsigijimu. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodęs, jog schema šiuo atveju buvo taikyta tokia pati kaip ir su įmone (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju kaltinamasis suklaidino (apgavo) ir įmonės (duomenys neskelbtini) atstovus, jiems klaidingai pateikęs informaciją, jog subrangovas (duomenys neskelbtini) įrangą pristatė, o vėliau teigdamas, jog ši įranga netinka, ją grąžino, dėl ko buvo paprašyta įmonės (duomenys neskelbtini) išrašyti kreditinę sąskaitą, nors realiai sandoris nebuvo vykdomas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei nekartojant jau paminėtų teismų praktikos išaiškinimų, darytina išvada, jog šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. K. sukūrė apsimestinę įrangos pirkimo grandinę, kurios pagalba nuslėpė nuo NMA reikšmingus faktus, t. y. jis, žinodamas, jog Bendrovė įrangos iš (duomenys neskelbtini) nepirks, atstovaudamas (duomenys neskelbtini), sudarė su (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus L. M., 2015 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) su priedais, po ko panaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę, kopijavimo bei spausdinimo techniką, nors realiai įrangos neįsigijo, pastarąją sutartį ir jos priedus atspausdino, padarė šių realybės neatitinkančių dokumentų kopiją, kuriuos patvirtino spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „D. K.” bei savo parašu ir tokiu būdu suteikė suklastotam dokumentui juridinę galią. Po to, kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) įrangos neįsigijo, atstovaudamas Bendrovę, patvirtino Bendrovės antspaudu bei pasirašė su (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 23 d. prekės priėmimo – perdavimo aktą Nr. 201511-23, kuriuo patvirtinama, kad sutartyje numatyta įranga yra pristatyta ir atitinka sutartyje nurodytą komplektaciją ir techninę specifikaciją, po ko padarė šių realybės neatitinkančių dokumentų: minėto priėmimo – perdavimo akto bei 2015 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) sąskaitos – faktūros Nr. LM Nr. 00766 kopiją, kurią patvirtino spaudu „Kopija tikra”, vardiniu spaudu „D. K.” bei savo parašu ir taip suteikė suklastotam dokumentui juridinę galią. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kaltinamasis suklastojo tikrą Bendrovės 2015 m. lapkričio 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 3 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o būtent: jis užpildė nustatytos formos mokėjimo prašymą, jame melagingai deklaruodamas tikrovės neatitinkančius duomenis, jog Bendrovė patyrė tinkamų finansuoti 1 844 194 Eur išlaidų, dalį iš kurių buvo patyrė įsigydama šaldymo įrangą už 1 729 090 Eur, bei prašydamas išmokėti paramos sumą 737 670,22 Eur, po ko pasirašė mokėjimo prašymo kiekviename lape savo parašu, taip suteikdamas žinomai suklastotam dokumentui juridinę galią. Po to D. K. panaudojo žinomai suklastotą 2015 m. vasario 24 d. mokėjimo prašymą Nr. 3, kartu su aukščiau minėtomis žinomai realybei neatitinkančių dokumentų patvirtintomis kopijomis, paleisdamas juos į teisinę apyvartą, pateikus minėtus dokumentus NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, esančiame Galvydžio g. 7/ Žygio g. 97, Vilnius, kaip privalomus deklaruojamų išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus.

Tokiu būdu nuo NMA buvo nuslėpta, kad Projekto vykdytojas aktuoja kaip įsigytą, faktiškai neįsigytą įrangą, dėl ko suklaidinti NMA darbuotojai mokėjimo prašymą Nr. 3 įvertino teigiamai ir 2015 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 735 115,28 Eur Paramos lėšų, iš kurių 551 681,23 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 183 434,05 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų. Iš esmės ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra, todėl teismas jų nedetalizuoja. Kaltinamojo gynėjas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta, turint tyčią apgaule įgyti Paramos lėšas, kad tyčia susiformavo vykdant sutartį, kadangi pagal ją buvo atsiskaitoma skolintomis lėšomis. Vis tik, aukščiau aptartos aplinkybės, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) neturėjo realios galimybės įvykdyti sutarties, paneigia šiuos gynėjo argumentus.

4.3. Dėl nuotraukų perdavimo M. V.

Byloje esančių įrodymų visuma (tarp jų kaltinamojo, M. V. ir L. M. paaiškinimai, 2016 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokolo, 2021 m. rugpjūčio 10/11 d. apžiūros protokolo duomenys, 2023 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria M. V. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, duomenys, taip pat kiti rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys) patvirtina, jog 2015 m. lapkričio 30 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vyr. specialistas M. V. atliko Projekto patikrą vietoje ir surašė ataskaitą Nr. V-VV-0795353, kurioje užfiksavo, kad Projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini) įsitikino vizualiai, jog pastate yra Vaisių, daržovių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cecho įranga: Daržovių ir vaisių pjaustymo, sėklų atskyrimo įrenginys; Pakavimo linija; Sulčių spaudimo linija; Vaisių traškučių gamybos linija (Eurkor). Įranga nufotografuota, nuotraukos pridėtos prie patikros ataskaitos.

Tačiau pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog iš tikrųjų M. V. patikrinimo Projekto vietoje tą kartą neatliko, jam įrangos nuotraukas atsiuntė kaltinamasis ne iš Projekto vietos, kadangi tokios įrangos ten niekuomet nebuvo, bet iš tiekėjo (duomenys neskelbtini) anksčiau gautas šios įrangos nuotraukas, darytas prieš jas neva įsigyjant; tuo metu Projekto vietoje buvo sudėta tik šaldymo įranga iš „(duomenys neskelbtini)“, atvežta tikslu atitikti reikalavimus patikrinimo metu. Sulyginus (duomenys neskelbtini) atstovo bei M. V. prie ataskaitos pridėtas nuotraukas nustatyta, kad 68 iš 69 pakavimo linijos nuotraukų sutampa.

Šio patikrinimo pagrindu buvo surašyta suklastota ataskaita Nr. V-VV-0795353, kurią M. V. ir kaltinamasis patvirtino savo parašais; vėliau ją pateikus NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyriaus vedėjo pavaduotojai I. S. pasirašyti, I. S., nežinojusi, kad šioje ataskaitoje nurodyti duomenys yra netikri, pasirašiusi ataskaitoje savo parašu, suteikė suklastotam dokumentui juridinę galią. Kaltinamasis žinojo, kad Projekto vietoje nėra sumontuotos jokios įrangos ir tai žinodamas, tyčia persiuntė iš anksčiau turėtas, ne įvykio vietoje darytas įrangos nuotraukas patikrinimą turėjusiam atlikti specialistui M. V., tokiu būdu siekdamas, kad būtų visiškai patenkintas jo Prašymas Nr. 3 dėl maksimalios paramos gavimo, nors nei faktinio, nei teisinio pagrindo tam iš tikrųjų nebuvo. Šioje dalyje ginčo nėra, todėl teismas išsamiau neanalizuoja šių aplinkybių bei teisinio jų vertinimo.

Taigi tyčiniais D. K. neteisėtais veiksmais buvo suklaidinti NMA darbuotojai, kurie, neturėdami duomenų apie aukščiau aptartų dokumentų (sutarčių su (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir jas lydinčių dokumentų bei 2015 m. gruodžio 3 d. Ataskaitos Nr. V-VV-0795353) netikrumą, priėmė aukščiau nurodytų dokumentų kopijas ir šių netikrų dokumentų kopijų pagrindų, patenkinus Prašymus Nr. 2 ir Nr. 3, apmokėjo įmonės (duomenys neskelbtini) tariamai patirtas išlaidas, pervedant į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, iš viso 959 265,59 Eur paramos lėšų, iš kurių 719 793,95 Eur buvo sumokėta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, o 239 471,64 Eur buvo sumokėti iš Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos lėšų.

Nors pagal banko AB „Swedbank“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą bei NMA pateiktus išmokėtos sumos paskaičiavimus (t. 33, b. l. 68) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gavo iš NMA paramos lėšų iš viso 1 015 266,14 Eur, iš jų: 2015 m. spalio 16 d. – 224 150,31 Eur; 2015 m. spalio 20 d. – 56 000,55 Eur; 2015 m. gruodžio 29 d. – 735 115,28 Eur ir šią 1 015 266,14 Eur sumą buhalterinėje apskaitoje apskaitė sąskaitoje Nr. 353 „NMA parama ŽŪ produktų perdirbimas“, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 56 000,55 Eur buvo pervesti šiai bendrovei pagal Prašymą Nr. 1, pagal kurį gautų lėšų gavimas už pastato statybą nėra inkriminuotas šioje baudžiamojoje byloje. Taigi, kaip gynėjas nurodė baigiamojoje kalboje, padaryta žala turi būti skaičiuojama į jos sumą neįtraukiant paramos, gautos pagal Prašymą Nr. 1. Taip ši suma ir buvo apskaičiuota pareikštame kaltinime.

Byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. K., turėdamas vieninga tyčia apimantį nusikalstamą sumanymą, imituojant įrangos pirkimą bei nuslepiant nuo NMA darbuotojų reikšmingus faktus apie įrangos įsigijimą tikslu suklaidinti NMA darbuotojus, panaudodamas apgaulę, t. y. klastojant tikrus dokumentus, pagaminus netikrus dokumentus bei pateikus netikrus duomenis, susijusius su Prašymais Nr. 2 ir Nr. 3, gavo tikslinę paramą ir dėl to Europos Sąjunga bei Lietuvos valstybė patyrė didelės – 959 265,59 Eur sumos turtinės žalos. Kaltinamasis bei jo gynėjas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad padaryta žalos suma turėtų būti skaičiuojama į šią sumą neįtraukiant dalies NMA skirtos paramos pagal antrąjį ir trečiąjį prašymus, susijusius su statybos dalimi, kadangi kaltinamajam nėra inkriminuojami neteisėti veiksmai, susiję su šia paramos dalimi, ir turėtų sudaryti 615 752,10 Eur (t. 33, b. l. 27). Teismas su šiuo kaltinamojo bei jo gynėjo argumentu nesutinka.

Šioje byloje konstatuota, jog kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasireiškė ne tik pagaminant netikrus (fiktyvius) įrangos įsigijimo bei su tuo susijusius dokumentus, bet ir tikrų dokumentų, t. y. (duomenys neskelbtini) Prašymų Nr. 2 ir Nr. 3, suklastojimu, kurių pagrindu šiai bendrovei buvo išmokėta iš viso 959 265,59 Eur tikslinės paramos lėšų. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų veiksmų tikslas buvo gauti maksimalią tikslinės paramos sutartį pagal Prašymus Nr. 2 ir Nr. 3, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai apgaulės būdu įgyti ne dalį (615 752,10 Eur), bet visą paramos sumą, t. y. 959 265,59 Eur. Tam, kad būtų pasiektas toks rezultatas, kaltinamasis pasitelkė apgaulę, sąmoningai, pagamindamas netikrus dokumentus, suklastodamas tikrus bei pateikdamas neteisingus duomenis. Kaltinamasis aiškiai suvokė, kad jo pasirašytuose ir (ar) pateiktuose dokumentuose yra užfiksuota neteisinga informacija, ir šiuos dokumentus tyčia panaudojo, kad pasiektų savo tikslą – įgytų kuo didesnę tikslinę paramą, šiais savo veiksmais padarydamas itin didelę turtinę žalą. Svarbu ir tai, jog pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad nepagrindus Prašymų Nr. 2 ir Nr. 3 netikrais bei suklastotais dokumentais, bendrovei (duomenys neskelbtini) būtų apskritai neišmokėta jokia paramos suma (t. y. nebūtų išmokėta ir parama statybų dalyje), pagal šiuos prašymus konstatavus, kad ši bendrovė neįvykdė Paramos sutarties reikalavimų ir nepagrindė turėtų išlaidų įrangos įsigijimui. Tai patvirtina ir NMA 2024 m. kovo 5 d. rašto duomenys (t. 33, b. l. 62-63), pagal kuriuos nustačius, jog paramos gavėjas, siekdamas gauti paramą, sąmoningai pateikė neteisingą informaciją (pvz., fiktyvius, suklastotus dokumentus) arba nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės priimant sprendimus, NMA privalo taikyti paramos neskyrimo sankciją (jeigu parama dar nebuvo išmokėta) arba visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją (jeigu parama jau buvo išmokėta). Tai, be kita ko, numatyta Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 4 d.) 74.2. punkte bei Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d.) 197.2.2., 197.3.1. punktuose (redakcijos galioja iki šiol). Vadinasi, kaltinamajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su visa kilusia ir kaltinamajam inkriminuota žala.

Šiuo atveju, konstatavus, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, Paramos sutarties sąlygos, t. y. sutartinė atsakomybė, kurioje, kaip teigia kaltinamojo gynėjas, buvo numatytas dalinis išlaidų kompensavimas, būtų netaikomas, kadangi nustačius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, kaltinamajam taikytina deliktinė (o ne sutartinė) atsakomybė. Šiuo atveju susiklostė ne situacija, kuomet nebuvo pateikta pakankamai dokumentų, pagrindžiančių kompensuotinas išlaidas, bet nustatyta, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, klastojant tikrus bei pagaminant netikrus dokumentus, tikslu, juos panaudojus (t. y. panaudojus apgaulę), neteisėtai įgyti paramos lėšas. Nesudaro pagrindo spręsti priešingai ir tai, jog NMA (paramos davėjas) sutartyje išskyrė atskirai statybos darbų bei įrangos įsigijimo dalis, taip pat tai, jog formaliai iš NMA gautos lėšos buvo panaudotos (šios aplinkybės jau buvo aptartas aukščiau). Dėl to mažinti kaltinamojo tyčiniais veiksmais, veikiant apgaule, padarytos žalos dydį nėra pagrindo.

Byloje esantys įrodymai, patvirtinantys tęstinę, kryptingą kaltinamojo D. K. nusikalstamą veiką, siekiant suklaidinti NMA darbuotojus, imituojant įrangos pirkimą iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), klastojant tikrus ir gaminant netikus dokumentus bei teikiant neteisingus duomenis, tikslu fiktyviais dokumentais pagrįsti paramos gavimą pagal Prašymus Nr. 2 ir Nr. 3, kurių iš esmės neneigia ir pats kaltinamasis, sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis aiškiai suvokė, kad teikdamas dokumentus, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinka informacija, sąmoningai klaidino NMA darbuotojus, siekdamas gauti palankų sprendimą dėl paramos suteikimo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 207 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai būdingi požymiai ir kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334, galiojusi nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.), įrodyta visiškai.

Be to, minėta, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas, siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose, papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio, tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. K. pagamino netikrus dokumentus bei suklastojo tikrus, po ko juos panaudojus buvo padaryta didelė turtinė žala. Kaltinamasis aiškiai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad pagamino tikrovės neatitinkančius dokumentus bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie sukels teisines pasekmes, dėl ko atsiras didelė žala, ir tokių padarinių sąmoningai siekė (norėjo). Tai buvo kaltinamojo bendro nusikalstamo sumanymo tikslingai siekiamas rezultatas – klastojant dokumentus, dirbtinai sukurti sąlygas gauti maksimalią paramą pagal Prašymus Nr. 2 ir Nr. 3. Taigi jo veika atitinkamai pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Teigti, jog dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų, suklastojus tikrus bei pagaminus netikrus dokumentus, nekilo didelė turtinė žala ir kaltinamojo veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip to prašė kaltinamasis, nėra teisinio pagrindo.

5. Teisės aktai, teismų praktika, įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nagrinėjamos veikos padarymo metu), baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros; sankcijoje numatyta, kad tokiu atveju asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 222 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija švelnina kaltinamojo atsakomybę (kadangi nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje), todėl galioja atgaline tvarka (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal šią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017). Kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami ir įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-976/2017, 2K-269-648/2017). Įmonės vadovas (kartu ir faktinis vadovas) gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai pats sąmoningai pateikinėja buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017, 2K-92-697/2024).

Kaltinamasis D. K. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis įtraukė dokumentus į (duomenys neskelbtini) apskaitą, kurie buvo netikri. (duomenys neskelbtini) buvo samdoma buhalterė N. S., jai kaltinamasis pateikdavo dokumentus, o ji tik šiuos dokumentus suvesdavo į apskaitą. Pats kaltinamasis pateikė Bendrovės buhalterei sutartis bei jas lydinčius dokumentus, sudarytus su „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), o N. S. nieko nežinojo, ji tik įvesdavo dokumentus; dokumentai buvo pateikti įtraukti į buhalterinę apskaitą tokiu pačiu tikslu – kad gauti paramą. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus patvirtina byloje esantys (duomenys neskelbtini) bei kitų, šiai bylai aktualių, įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai bei 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvados Nr. 04/10-2-18-1996 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos duomenys, kiti aukščiau aptarti įrodymai, patvirtinantys teismo išvadas dėl netikrų dokumentų pagaminimo.

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, faktiškai vadovaudamas ir kontroliuodamas Projekto įgyvendinimą, žinodamas, kad ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, siekdamas sutrukdyti nustatyti Projekto vykdytojo turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia gamindamas netikrus ir klastodamas tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, sąskaitas faktūras (2015 m. vasario 20 d. sąskaita Nr. 0215/00004 – 296 900 Eur sumos, PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. lapkričio 30 d. LM Nr. 00766, iš viso 1 729 090 Eur sumos; kreditinė 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaita LM Nr. 00004, iš viso 1 729 090 Eur sumos; 2015 m. gruodžio 23 d. sąskaita LM Nr. 00787 – 763 268 Eur sumos, bei 2016 m. vasario 26 d. sąskaita LM Nr. 00831-1 – 965 822 Eur sumos (apie neįsigytas įrangas už 959 265,59 Eur)) bei pateikdamas įtraukti šiuos žinomai netikrus dokumentus į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaulingai tvarkė finansinę (duomenys neskelbtini) apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 – 2016 metų laikotarpiu. Minėtais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio reikalavimus. Šiuo atveju neabejotinai yra kilę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį būtini padariniai – dėl šių kaltinamojo tyčinių veiksmų iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 – 2016 metų laikotarpiu.

Byloje įrodyta ir šios aplinkybės kaltinamasis neginčija, kad jis, pateikdamas įtraukti žinomai netikrus dokumentus į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, apsunkino įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti (duomenys neskelbtini) mokesčių paskaičiavimo teisingumo patikrinimą ir įvertinti komercinės, ūkinės, finansinės veiklos rezultatus, o Projektą administruojančiai NMA patikrinti Projekto vykdytojo patirtų išlaidų dydį bei jų pagrįstumą. Teismas patikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis įtraukė į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą žinomai netikrus dokumentus, formuluojant šiuos veiksmus kaip pateikimą įtraukti minėtus dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitą, kadangi juos įtraukė (įrašė) į apskaitą ne kaltinamasis, o įmonės buhalterė N. S., kuri nieko nežinojo apie minėtų dokumentų netikrumą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sudėtį, jo kaltė įrodyta visiškai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, iš anksto neinformavus apie galimą kitos įstatymo redakcijos taikymą, kadangi nustatyta, jog ši redakcija švelnina kaltinamojo padėtį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis D. K. įvykdė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334) ir 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334) numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuostatomis, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Taigi kaltinamasis, veikdamas tiesiogine, vieninga tyčia, tikslu apgaule gauti didelės vertės – 959 265,59 Eur dydžio tikslinę paramą, įvykdė tris, tyčinius, baigtus, apysunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų klastojimu tikslu, panaudojus apgaulę, gauti tikslinę paramą, dėl ko buvo padaryta itin didelė – net 959 265,59 Eur dydžio žala Europos Sąjungai ir Lietuvos valstybei. Šios nusikalstamos veikos buvo iš anksto apgalvotos, parengtos, sukuriant apsimestines įrangos įsigijimo grandines, kurias įgyvendinant buvo klastojami tikri bei gaminami netikri dokumentai, įtraukta ne viena įmonė bei asmuo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių, kas apsunkino ir ikiteisminio tyrimo atlikimą bei iš esmės lėmė jo trukmę, kaltinamajam siekiant suklaidinti NMA darbuotojus ir dokumentais pagrįsti iš tikrųjų nesudarytas sutartis bei realiai neįvykusias ūkines operacijas. Dėl šių kaltinamojo tyčinių veiksmų, neatlikus specialus tyrimo, iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015 – 2016 metų laikotarpiu. Minėtos aplinkybės patvirtina kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei išankstinį jų suplanavimą. Nusikalstamos veikos sudėtingumą patvirtina ir tai, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2016 m. balandžio 18 d. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu rodė aktyvias pastangas sudaryti taikų susitarimą su civiliniu ieškovu dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau, net ir paskelbus ne vieną pertrauką dėl to bylos nagrinėjime, iki šiol teismas negavo duomenų, kad susitarimą būtų pavykę sudaryti; kaltinamojo iniciatyva nei dalis žalos iki šiol neatlyginta.

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuolat dirbantis – šiuo metu dvejose darbovietėse ((duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“), gauna nuolatines, legalias pajamas (apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), yra vedęs, vaikų neturi, baustas administracine tvarka (paskirtas baudas sumokėjęs), nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, šiuo metu teistas už analogišką nusikalstamą veiką (įvykdytą faktiškai tuo pačiu laikotarpiu) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2334) ir BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, kurios dalį teigia sumokėjęs.

Be to, teismo vertinimu, šiuo atveju, skiriant bausmę, reikšminga ir ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu buvo pradėtas prieš aštuonerius metus, t. y. 2016 m. birželio mėnesį, o jo nusikalstamos veikos buvo padarytos dar anksčiau – 2014 – 2016 metais, t. y. prieš devynerius – dešimt metų. Be to, kad kaltinamasis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu už faktiškai analogiškas nusikalstamas veikas beveik tuo pačiu periodu, atliktas kitos kaltinamojo vadovaujamos įmonės atžvilgiu, jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Atliktas ikiteisminis tyrimas buvo pakankamai sudėtingas, didelės apimties, baudžiamąją bylą šiuo metu sudaro 33 tomai, ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą išduotas Europos tyrimo orderis, kreiptasi dėl specialistų tyrimų atlikimo, todėl jo trukmė užsitęsė, pavyzdžiui, specialisto išvados dėl Bendrovės ūkinės veiklos buvo laukiama daugiau trejus metus – nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. Tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami iš esmės nuolat, o atsiradus galimybei kaltinamojo atžvilgiu užbaigti ikiteisminį tyrimą, prokuroro 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo pagrindu šis ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00005-23 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 07-6-00004-16, atskiriant konkretų epizodą su galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis dėl (duomenys neskelbtini) paramos projekto Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi teigti, kad šiuo atveju buvo pernelyg ilga proceso trukmė, dėl ko paskirta bausmė turėtų būti švelninama, nėra pagrindo (BK 54 straipsnio 3 dalis). Minėtos aplinkybės iš esmės yra įvertintos, atkreipiant dėmesį į tai, kiek laiko jau yra praėję nuo nusikalstamų veikų įvykdymo bei kaltinamojo elgesio po šioje byloje nagrinėjamo periodo.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei itin didelį padarytos turtinės žalos dydį, šiuo atveju už visas nusikalstamas veikas kaltinamajam D. K. skirtina griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, nepaisant to, jog asmuo minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tuo tarpu finansinio pobūdžio bausmė užkirstų galimybę kaltinamajam kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę žalą; laisvės apribojimo bausmė, įvertinus jau minėtas aplinkybes dėl veikų pavojingumo ir kilusių padarinių, yra akivaizdžiai per švelni, o trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas tinkamai kaltinamojo nepaveiks, būtų betikslis, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Dėl to D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima sankcijose numatytam vidurkiui, šiek tiek už jį mažesnė – pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaltinamajam skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334) – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, iš esmės buvo neatskiriama (būtina) įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą dėl tikslinės paramos gavimo apgaule, ši nusikalstama veika sudaro idealiąją sutaptį su BK 207 straipsnio 2 dalyje numatyta kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 207 straipsnio 2 dalyje, taip pat sudaro idealiąją, o ne realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi kaltinamasis, darydamas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 207 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, siekė vieningo tikslo – pasisavinti Europos Sąjungos paramos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas. Dėl šios priežasties kaltinamajam D. K. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnes bausmes; kaltinamajam paskiriant subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, D. K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę – dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – nuo 2016 m. birželio 15 d., 8.26 val. iki 2016 m. birželio 16 d., 19.30 val., t. y. dvi dienos, prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) paskirta bausme – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda ir kaltinamajam paskirtina galutinė bausmė – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda; į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė ir (ar) jos dalis, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu). Atsižvelgus į kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kilusias pasekmes bei sistemiškumą, pagrindo taikyti dalinį bausmių subendrinimo būdą, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra.

Įvertinus aplinkybes, kad kaltinamasis D. K. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neteistas, po to tik kartą buvo teistas už faktiškai tuo pačiu laikotarpiu įvykdytą analogišką nusikalstamą veiką, vėliau jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, yra nuolat dirbantis, pastovias, legalias pajamas gaunantis asmuo, turintis šeimą (vedęs), nuolatinę gyvenamąją vietą, norintis ir siekiantis atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, yra pagrindo spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam – trejų metų laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys). D. K. įpareigotinas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su gydymusi arba darbu; 3) per 2 metus 6 mėnesius atlyginti ketvirtadalį, t. y. 239 816, 40 Eur padarytos turtinės žalos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktai, 6 dalis). Teismas sprendžia, jog ši suma yra pagrįsta ir proporcinga, minėtas lėšas kaltinamasis turi teisę ne tik uždirbti, tačiau ir gauti kitu būdu (parduodant turimą turtą, skolinantis lėšų turtinės žalos atlyginimui ir pan.).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 940 870, 49 Eur turtinės žalos priteisimo, kurios dydį sudaro iš (duomenys neskelbtini) išmokėtos paramos sumos (1 015 266,14 Eur) atėmus antstolio išieškotą sumą iš (duomenys neskelbtini) (74 395,65 Eur).

Teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje konstatavus (nustačius), kad būtent dėl kaltinamojo D. K. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta 959 265,59 Eur turtinė žala, šios aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjant civilinį ieškinį ir iš naujo minėtos aplinkybės dėl turtinės žalos dydžio nenustatinėjamos, jos laikomos įrodytomis, o teismo motyvai yra nurodyti šio teismo nuosprendžio dalyje dėl padarytos turtinės žalos dydžio nustatymo. Įvertinus tai, jog dalis išmokėtos paramos, t. y. 74 395,65 Eur, buvo išieškota iš (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo priteistinas turtinės žalos dydis mažintinas šia suma ir NMA civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo NMA naudai priteisiant 884 869,94 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl civilinio ieškinio teismas pastebi, kad anksčiau tokiu pačiu pagrindu dėl to paties dalyko civilinė ar administracinė byla nebuvo išnagrinėta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šias aplinkybes teismas jau yra įvertinęs, spręsdamas civilinio ieškinio priėmimo klausimą. Šioje byloje kaltinamajam pareikštas civilinis ieškinys kildinamas iš delikto – dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos atlyginimo. Vilniaus vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr.eI-2390-535/2017, nutarta priteisti NMA naudai iš Bendrovės, t. y. (duomenys neskelbtini), 1 015 266,14 Eur grąžintinų lėšų bei 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas (nuo 2017 m. kovo 26 d. nuo negrąžintinos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus grąžintos), kadangi nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. atliktos patikros vietoje buvo įvertintos kaip negatyvios, nes projekto Nr. (duomenys neskelbtini)vykdytojas (duomenys neskelbtini) nesudarė sąlygų jas atlikti (t. 32, b. l. 171-175). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1360-614/2021, nutarta priimti (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir šį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 32, b. l. 188-197). Minėtoje byloje civilinis ieškinys kaltinamajam buvo pareikštas CK 2.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl kaltinamojo fiduciarinių (vadovo) pareigų pažeidimo laiku nesikreipus į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir šiais savo veiksmais sistemingai didinus materialinę žalą kreditoriams. Be to, ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio jo pareikšti pakartotinai (ieškinys buvo atsiimtas, o ne jo atsisakyta; CPK 297 straipsnis).

Taip pat nėra pagrindo teigti, jog civilinio ieškovo prašomą priteisti turtinę žalą turi atlyginti ne tik kaltinamasis, bet ir kiti asmenys, be to, turtinės žalos suma turi būti mažintina iki 615 752,10 Eur arba 211 000 Eur (tiek lėšų iš gautos paramos buvo pervesta D. K.). Šiame teismo nuosprendyje konstatuota, jog būtent kaltinamojo D. K. tyčiniais nusikalstamais veiksmais, susijusiais tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta 959 265,59 Eur dydžio turtinė žala. Dėl to nepagrįstai teigiama, kad žalos suma turėtų būti mažinama arba atsakingais už žalos apdarymą asmenimis turi būti pripažįstami ir kiti asmenys, kuriems kaltinimai šioje byloje nėra pareikšti, o (duomenys neskelbtini) atsakomybės klausimas nebegali būti sprendžiamas, kadangi įmonė likviduota dėl bankroto. Civilinis ieškinys buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas šioje baudžiamojoje byloje, perduoti jį nagrinėti civilinio proceso tvarka nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juolab kad šį ieškinį civilinio proceso tvarka nagrinėtų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos gali būti sudarytas ir teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje.

Dėl kitų klausimų

Įvertinus tai, kad turtinė žala baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo atlyginta, susitarimas dėl žalos atlyginimo su NMA taip pat nebuvo sudarytas, kaltinamojo 2024 m. sausio 29 d. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu atmestinas (t. 33, b. l. 41-42; BK 38 straipsnio 1 dalis).

Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu, pakeistu 2021 m. spalio 25 d. prokuroro nutarimu, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. K. turtui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminas D. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui (detaliai nurodytas šioje nutartyje), siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, nustatytomis sąlygomis paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo (t. 33, b. l. 86-88).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti, t. y. dėžė su laikmenomis, pateikta teismui kartu su baudžiamąja byla, paliktina saugoti prie bylos, o kratos metu iš NMA paimti 9 segtuvai su dokumentais, 2023 m. spalio 17 d. nutarimu perduoti saugoti į FNTT prie LR VRM turto valdymo ir viešųjų pirkimo skyrių, kvito Nr. 022186, grąžintini NMA (t. 32, b. l. 3-4, 7; BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis).

Kaltinamajam D. K. kardomoji priemonė nepaskirta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2334), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti D. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, D. K. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir D. K. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu D. K. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) paskirta bausme – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 500 MGL (18 830 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti bausmę ar jos dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį (pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu) ir D. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – nuo 2016 m. birželio 15 d., 8.26 val. iki 2016 m. birželio 16 d., 19.30 val., t. y. dvi dienas, prilyginamas dviem laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros. D. K. įpareigotinas: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su gydymusi arba darbu; 3) per 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius bausmės vykdymo atidėjimo atlyginti ketvirtadalį, t. y. 239 816, 40 Eur padarytos turtinės žalos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinti civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš D. K. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai 884 869,94 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus devyniasdešimt keturis centus) turtinės žalos atlyginimo.

Netenkinti D. K. 2024 m. sausio 29 d. prašymo dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu.

Taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui, pritaikytą 2016 m. birželio 15 d. prokuroro nutarimu, pakeistu 2021 m. spalio 25 d. nutarimu, ir paskutinį kartą pratęstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi, nustatytomis sąlygomis palikti galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti, t. y. dėžę su laikmenomis palikti saugoti prie bylos, o kratos metu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paimtus 9 segtuvus su dokumentais, 2023 m. spalio 17 d. nutarimu perduotus saugoti į FNTT prie LR VRM turto valdymo ir viešųjų pirkimo skyrių (kvito Nr. 022186), grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos; šio teismo nuosprendžio nuorašą dėl vykdymo išsiunčiant FNTT prie LR VRM.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ir atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną (Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: vilnius@probacija.lt);

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.