Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl paskelbtos informacijos pripažinimo neatitinkančia tikrovės ir garbės bei orumo pažeidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad 2017-03-08 17.00 val. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ per savo valdomą visuomenės informavimo priemonę infoTV televizijos kanalą transliuotoje laidoje „Info diena“ sukūrė ir paskelbė naują žinią, kad K. P. seksualiai priekabiavo prie kandidačių į padėjėjos darbo vietą, kuri neatitinka tikrovės ir žemina K. P. garbę ir orumą bei pripažinti, kad paskelbti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „Mergina į darbo pokalbį pakviesta, nors Seimo nariui nė nesiuntė gyvenimo aprašymo. Merginos pasakoja savo anketų Seimo nariui nesiuntusios. <...> išsilavinimas ir darbinė patirtis politikui įdomi nebuvo. Klausė ar aš galėsiu dirbti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Štai pas tave yra maža krūtinė, bet maža krūtinė nėra taip jau blogai, tai yra visai gražu. Na didelės krūtinės laikui bėgant būna ir negražios ir panašiai“, „Kad tai yra svarbiausias kambarys ir tai buvo miegamasis“; pripažinti, kad 2017-03-08 18.30 val. UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ per savo valdomą visuomenės informavimo priemonę LNK televizijos kanalą transliuotoje laidoje „Žinios“ paskelbė žinią, kad K. P. seksualiai priekabiavo prie kandidačių į padėjėjos darbo vietą, kuri neatitinka tikrovės ir žemina K. P. garbę ir orumą bei pripažinti, kad paskelbti tokie tikrovės neatitinkantys teiginiai: „štai pas tave yra maža krūtinė, bet maža krūtinė nėra taip jau blogai, tai yra visai gražu. Na didelės krūtinės laikui bėgant būna ir negražios ir panašiai. Jis vedžiojo mane po savo butą ir galiausiai pakomentavo, kad tai (miegamasis) yra svarbiausias kambarys. Merginos aiškino, kad jos juo turės rūpintis 24 valandas per parą. Vienas iš kriterijų buvo, kad neturėtų vaikino“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad savo veiksmais atsakovas neperžengė teisės aktuose, įskaitant CK 2.24 str. nustatytų žodžio laisvės ir visuomenės informavimo laisvės ribų, sąžiningai vykdė savo, kaip visuomenės informavimo priemonės, pagrindinę funkciją- informuoti visuomenę viešąjį interesą sudarančiais klausimais. 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė prašymą dėl 2 904 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo.2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo K. P. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. 2017 m. lapkričio 6 d. atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ pateikė sutikimą, kad ieškovas atsiimtų ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškovo K. P. ieškinį paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovui 61,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei priteisė atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ iš ieškovo K. P. 2 096,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas sutinka su ieškinio atsiėmimu, ieškovo prašymą patenkino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo, teismas atsižvelgė į LR CPK 94 str. Konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo apsisprendimas atsiimti ieškinį buvo nulemtas objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios tolimesnį bylos nagrinėjimą būtų iš esmės padariusios betiksliu. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovo valiai atsiimti ieškinį įtakos būtų daręs atsakovo elgesys, pasireiškęs geranorišku ieškinio reikalavimų tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad byla buvo baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tik dėl paties ieškovo valios atsiimti ieškinį, todėl įvertinęs tokį jo procesinį elgesį, konstatavo, kad ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Spręsdamas dėl priteistino iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas vadovavosi LR CPK 98 str., taip pat rekomendacijomis dėl priteistino užmokesčio dydžio, todėl atsižvelgęs į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 838,70 Eur, atsakovo naudai priteisė 2 096,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas K. P. pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl neteisėto 2 096,75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovo naudai. Nurodo, kad teismas viršijo savo įgaliojimų ribas ir savo iniciatyva neteisėtai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių atsakovas savo 2017 m. lapkričio 3 d. teismui pateiktame sutikime dėl ieškinio atsiėmimo, net neprašė. Įvertinus suformuotą praktiką, ieškovas mano, kad iš pastarojo atsakovo naudai priteistos 2096,75 Eur bylinėjimosi išlaidos už vieno procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) surašymą ir pateikimą teismui, kai byla net nebuvo išnagrinėta teisme yra neteisėtos ir prieštaraujančios protingumo principui. Teismas neteisingai ir be jokio pagrindo nusprendė, kad sprendimas šioje civilinėje byloje nebuvo priimtas dėl ginčo esmės tik dėl ieškovo valios atsiimti ieškinį ir, kad dėl to ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, tuo grubiai pažeisdamas LR CPK 98 str. 1 d. nuostatas. Ieškinio atsiėmimas pats savaime nesuponuoja, ieškovo pralaimėjimo byloje pripažinimo, o kitos šalies, t.y. atsakovo vienareikšmiško pralaimėjimo. Atsiimdamas ieškinį ieškovas neprivalo nurodyti atsiėmimo motyvų. Apelianto teigimu, nors priteista suma ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau yra maksimali kokia tik gali apskaičiuota. Teismo priteistos iš ieškovo atsakovo naudai maksimalios 2 096,75 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą, yra nepagrįstai didelės ir neproporcingos byloje pateiktam procesinių dokumentų kiekiui bei jų sudėtingumui ir yra dirbtinai išdidinta. Atsižvelgiant į atsakovo byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, o būtent tai, kad teismui šioje byloje atsakovo pateiktas tik vienas procesinis dokumentas ir tik minimalios apimties bei savo turiniu nėra sudėtingas ar nereikalaujantis ypatingų specialiųjų žinių ir pan., todėl konstatuotina, kad iš ieškovo atsakovo naudai priteista maksimali 2 096,75 Eur suma bylinėjimosi išlaidų yra perteklinė ir nepagrįsta, nors iš esmės ieškovas mano, kad jokios išlaidos atsakovo naudai šiuo atveju iš pastarojo negalėjo būti priteistos. Atsakovas UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde yra cituojamas CPK 98 str., kuris yra bendroji norma reglamentuojanti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą civiliniame procese. Be kita ko, ši norma aiškiai nurodo, kaip ir iki kada turi būti pateikiami prašymai dėl tokių išlaidų atlyginimo: dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui turi pateikti raštu prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Toks prašymas šioje civilinėje byloje buvo pateiktas tinkamai, t.y. nustatytais procesiniais terminais raštu ir pagrindžiant konkrečias išlaidas. Tuo tarpu civilinėje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją reglamentuoja specialus straipsnis – CPK 94 str. „Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės“. Būtent juo, kaip specialiąja norma, teisingai ir vadovavosi Vilniaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio atsakovui už advokato suteiktas paslaugas, pabrėžtina, kad teismas tinkamai vadovavosi CPK 98 str. 2 d., priteisdamas išlaidas ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, tai motyvavo ir skundžiamoje nutartyje. Suprantama, kad bylos sudėtingumas, procesinio dokumento surašymo sudėtingumas yra vertinamieji kriterijai, tačiau atsakovas nesutinka, kad šioje byloje viskas buvo išskirtinai paprasta, nereikalavo kvalifikacijos, pasirengimo. Atsakovui ir jo atstovui rengiant atsiliepimą, reikėjo peržiūrėti dviejų laidų įrašus, bendrauti su laidas gaminusiomis prodiuserinėmis kompanijomis, jų vadovais, jas rengusiais žurnalistais, laidose kalbėjusių (liudijusių) merginų atstovais, kitais kalbintais pašnekovais ir t.t. Tai, kad atsakovo pozicija yra koncentruotai sutalpinta į tam tikrą procesinio dokumento lapų skaičių, taip siekiant procesinio dokumento koncentruotumo, kaip to reikalauja CPK, negali būti motyvas vien dėl to mažinti išlaidas net žemiau Rekomendacijoje nustatytų dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovo K. P. ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Pirmosios instancijos teismas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino, vietoje 2 904 Eur priteisė 2 096,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.Susipažinus su bylos medžiaga, sutiktina su apelianto argumentais, jog nagrinėjama byla buvo nesudėtinga ir neplati savo apimtimi, nereikalaujanti gilaus teisės aiškinimo, tačiau įvertinus aplinkybes, jog civilinė byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdžiuose, iškelta būtent ieškovo iniciatyva ir kuri negalėjo būti išnagrinėta iš esmės dėl to, jog ieškovas dėl teismui nežinomų priežasčių, po antro teismo posėdžio, atsiėmė ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovo veiksmų, todėl pagrindas jas priteisti egzistuoja. Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog šiuo atveju priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo principo, kadangi ji yra neproporcingai didelė, be to užmokestis advokatui neatitinka advokato darbo ir laiko sąnaudų, yra nepagrįstai išdidinta ir paskaičiuota už vienintelio dokumento- atsiliepimo į ieškinį surašymą, kurio turinys nėra didelis. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, pripažįsta, jog šiuo konkrečiu atveju atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį nėra plačios apimties, o pati bylos situacija, nėra priskirtina prie labai sudėtingų teisės aktų taikymo atžvilgiu, bylų, reikalaujanti didelio pasiruošimo bei apžvalgos, tačiau manytina, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsakovui teisingai atsižvelgė bei pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatomis, taip pat LR CPK 94, 98 str. numatytu reglamentavimu. Pažymėtina, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 2 904 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ši suma nagrinėjamu atveju laikytina per didelė, o pagrindo toleruoti atsakovo per didelį išlaidavimą, nebuvo, ko pasekoje šias išlaidas sumažino iki 2 096,75 Eur. Apelianto nurodomi argumentai, jog 2 096,75 Eur dydžio priteista bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka protingumo principo, kadangi laikytina vis tiek neproporcingai didelė, be to, užmokestis advokatui neatitinka realaus advokato darbo ir laiko sąnaudų, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina tai, jog bylinėjimosi išlaidų dydis nepriklauso nei nuo ieškinio sumos, nei nuo atsiliepimo į ieškinį apimties ir juolab nuo advokato turimos teisinio darbo patirties. Nors nagrinėjamu atveju prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta prašoma priteisti suma tik už atsiliepimo į ieškinį surašymą, tačiau įvertinus tai, kad atsakovo atstovas rengė privalomą procesinį dokumentą- atsiliepimą į ieškinį, teikė į bylą kitus prašymus, dalyvavo tiek parengiamajame, tiek teismo posėdžiuose, taip pat atkreipus dėmesį į ginčo pobūdį, šalių procesinį elgesį bei į atsakovo nurodomas aplinkybes, jog rengiant atsiliepimą į ieškinį jo atstovas turėjo peržiūrėti dviejų laidų įrašus, bendrauti su liudytojais ir t.t., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vietoje 2 904 Eur – priteisė 2 096,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ši suma visiškai atitinka tiek Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytas taisykles, tiek protingumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisinio pagrindo priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas pateikęs sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo, tokio prašymo nepateikė. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog atsakovas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017 m. rugsėjo 11 d. posėdžio metu, todėl esant byloje tokiam prašymui, teismui atsiranda pareiga jį išspręsti. Be to, šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog būtent dėl ieškovo veiksmų, atsakovas buvo priverstas kreiptis į profesionales teisines paslaugas teikiančius asmenis, todėl teigti, jog į patirtas išlaidas atsakovas neturi teisės, negalima. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.