- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-73-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15425-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Turto bankui, A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Turto bankui, A. P. dėl dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. S. Kauno miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 51/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 19/100 dalys – valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, ir 30/100 dalys – A. P.; priteisti ieškovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, 500,00 Eur sumą, sumokėtą R. K., pasirašant preliminariąją gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane: 1-1 6,48 kv. m., 1-2 5,58 kv. m., 1-3 6,76 kv. m., 1-4 9,91 kv. m., 1-5 9,30 kv. m., 1-6 11,68 kv. m., 1-7 3,29 kv. m. ir 1-8 16,39 kv. m. ploto bei namo palėpe virš ieškovei priklausančių patalpų iki plane pažymėtos pertvaros, priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė ieškovei Z. S. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti visus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
3. Teismas nurodė, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose, mokamas CPK 80 straipsnyje nurodyto dydžio žyminis mokestis. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendraturčių nuosavybės dalių pakeitimo, dėl piniginės sumos priteisimo, dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi, šiuo ieškiniu siekiama nustatyti, kokia dalis turto priklausys ieškovei, kokia turto dalis liks kitiems bendraturčiams bendrame turto vienete. Tai reiškia, kad tokiu reikalavimu galimai keisis ieškovės turtinė padėtis ir toks reikalavimas laikomas turtiniu, todėl jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminio mokesčio dydžiu pagal ieškovei tenkančią turto dalį. Kadangi ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto vertę, taip pat nekilnojamojo turto registro išrašo, o teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus, tai tiksliai nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydį nėra galimybės. Žyminis mokestis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra neturtinis reikalavimas, todėl turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė turi pateikti teismui minėtus duomenis, tinkamai apskaičiuoti žyminį mokestį ir atitinkamai primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį.
4. Ieškovė į bylos nagrinėjimą turi įtraukti visus nekilnojamojo turto bendraturčius, tame tarpe ir mirusiųjų bendraturčių turto paveldėtojus bei pateikti įrodymus, kad jie priėmė palikimą po palikėjų mirties. Nors ieškovė į bylos nagrinėjimą įtraukė Valstybės įmonę Turto banką (toliau – Turto bankas), tačiau jokių duomenų, kad valstybė priėmė palikimą po mirusiojo bendraturčio R. K. mirties, nepateikė.
5. Ieškovė turi pateikti teismui įrodymus, kad turi kitų bendraturčių sutikimą dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Nors ieškovė pateikė teismui 2018 m. liepos 27 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, tačiau iš šio susitarimo matyti, kad bendrasavininkė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), jo nepasirašė. Pažymėjo, kad minėto susitarimo pagrindas buvo 2018 m. liepos 25 d. UAB „Archimato“ sudarytas pastato dalių paskaičiavimo projektas, tačiau minėtas dokumentas byloje nepateiktas.
6. Nurodė, kad ieškovė turi tikslinti ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tai yra dėl dalies, kuria prašo nustatyti naudojimąsi palėpe ir pateikti teismui nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos projektą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė Z. S. 2019 m. spalio 10 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 51/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 19/100 dalys – valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, ir 30/100 dalys – A. P.; priteisti ieškovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 500,00 Eur sumą, sumokėtą R. K., pasirašant preliminariąją gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį; ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane: 1-1 6,48 kv. m., 1-2 5,58 kv. m., 1-3 6,76 kv. m., 1-4 9,91 kv. m., 1-5 9,30 kv. m., 1-6 11,68 kv. m., 1-7 3,29 kv. m. ir 1-8 16,39 kv. m. ploto; priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad tikslina savo reikalavimus, sumokėjo teismo nurodytą žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Z. S. patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko 500,00 Eur sumą. Likusioje dalyje ieškovės ieškovės Z. S. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybės įmonei Turto bankui, A. P. dėl dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
9. Teismas nurodė, kad atsisakė priimti ieškinį dalyje, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 500,00 Eur sumą, sumokėtą mirusiam R. K., pasirašant preliminariąją gyvenamo namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė per nustatytą terminą pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ieškovė neprašė minėto termino atnaujinti.
10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė tinkamai nepašalino teismo nutartimi nurodytų ieškinio trūkumų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad valstybė priėmė palikimą po mirusiojo bendraturčio R. K. mirties. Byloje nepateiktas kitų bendrasavininkų sutikimas dėl dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Taip pat, nors ieškovė pateikė teismui 2018 m. liepos 25 d. UAB „Archimato“ sudarytą pastato dalių paskaičiavimo projektą, tačiau prie šio dokumento nepridėtas joks planas, iš kurio būtų galima suprasti apie patalpų dalių paskirstymą tarp bendraturčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė Z. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį ir patikslintą ieškinį priimti (b. l. 37). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iškovė nepateikė bendraturčių susitarimo dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bei nepateikė dalių paskaičiavimo plano, o dėl sumokėtų 500 Eur pagal preliminariąją pirkimo sutartį nepareiškė kreditoriams pretenzijos LR CK 5.63 str. nustatytu terminu. Nurodė, kad jei būtų bendraturčių susitarimas dėl dalių perskaičiavimo, tuomet nebūtų ginčo ir klausimas turėtų būti išspręstas patvirtinant susitarimą notarine tvarka.
11.2. Kartu su ieškiniu buvo pateiktas gyvenamojo namo patalpų išdėstymo planas, todėl atskiro plano prie gyvenamojo namo dalių paskaičiavimo projekto neturi būti reikalaujama, nes jame yra pavaizduotas visų gyvenamojo namo patalpų išdėstymas. Reikalavimas pridėti prie dalių paskaičiavimo projekto atskirą planą yra perteklinis.
11.3. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė A. P., tačiau Nekilnojamojo turto registre savo teisių neįregistravo. R. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau niekas iš įstatyminių paveldėtojų nustatytais terminais jo palikimo nepriėmė. Todėl, vadovaujantis LR CK 5.62 straipsniu, jo palikimas perėjo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas. Todėl teismo motyvas, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie palikimo priėmimą, neatitinka įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išduoto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Turto bankas yra priėmęs ir įforminęs R. K. palikimą.
11.4. Ieškovė nepraleido termino pareikšti kreditoriams reikalavimą, nes nebuvo aiškūs R. K. paveldėtojai, tačiau ieškovė padavė notarui pretenziją kreditoriams apie ieškovei priklausančią skolą pagal 2018 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir R. K. sudarytą preliminariąją sutartį dėl R. K. priklausančios gyvenamojo namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio dalis atsisakyta priimti, o likusi ieškinio dalis laikyta nepaduota bei grąžinta jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
14. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
15. Pažymėtina, kad ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo pateikusi su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, tai: 2019 m. gegužės 15 d. pretenziją, pateiktą notarei, dėl kreditorinio reikalavimo R. K. paveldėtojams; 2018 m. liepos 25 d. pastato dalių paskaičiavimo projektą; namo nuotraukas; naują nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2019-11-05).
16. Konstatuotina, kad ieškovė įrodymus, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu, galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Tačiau šių įrodymų priėmimo klausimą sprendžiant, apeliacinės instancijos teismas jų priėmimo galimybę įvertina pagal pirmiau nurodytus kasacinio teismo išskirtus kriterijus. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl ieškinio priėmimo, o ne dėl jo pagrįstumo, teismas ieškovės pateiktus įrodymus atsisako priimti ir pažymi, kad dėl įrodymų pakankamumo ieškiniui pagrįsti neturi būti sprendžiama jo priėmimo metu, jie gali būti pateikti pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu ir nagrinėjamu atveju atsisakymas juos priimti apeliacinės instancijos teisme neturės įtakos klausimo išnagrinėjimo rezultatui.
Dėl nutarties dalies, kuria ieškinį dalyje atsisakyta priimti
2. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Z. S. patikslintą ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 500,00 Eur sumą, sumokėtą mirusiam R. K., pasirašant preliminariąją gyvenamo namo dalies ir ūkinių pastatų pirkimo–pardavimo. Teismas pakankamu pagrindu atsisakyti priimti ieškinį šioje dalyje laikė tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog per įstatymu numatytą trijų mėnesių terminą pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškė teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat ji neprašė to termino atnaujinti bei nepateikė duomenų, kad valstybė priėmė palikimą po mirusiojo bendraturčio R. K. mirties.
17. Ieškinio priėmimo tvarka bei atsisakymo jį priimti pagrindai įtvirtinti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų, dėl kurių civilinė byla negali būti iškeliama, o pareikštas ieškinys atsisakomas priimti, baigtinis sąrašas. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas gali atsisakyti priimti ieškovės ieškinį šioje dalyje. Pastebėtina tai, kad ieškinio priėmimo stadijos metu teismas nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kokių teisės normų neatitinka ieškovės ieškinys. Kadangi ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, taip pat ar ieškovė ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui, ar ieškovė laiku pateikė pretenzijas kreditoriams, ar ji turi reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, kadangi jis gali būti atsisakomas priimti tik nustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus. Todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinio dalį dėl priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, 500,00 Eur sumą.
Dėl ieškinio dalies laikymo nepaduotu
18. Ieškovė kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė: pakeisti gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės dalis ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 51/100 dalys gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 19/100 dalys – valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, ir 30/100 dalys – A. P.; ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas plane: 1-1 6,48 kv. m., 1-2 5,58 kv. m., 1-3 6,76 kv. m., 1-4 9,91 kv. m., 1-5 9,30 kv. m., 1-6 11,68 kv. m., 1-7 3,29 kv. m. ir 1-8 16,39 kv. m. ploto. Ieškovė ieškinį įvardijo, kaip teikiamą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Formuluodama ieškinio pagrindą nurodė, kad nesutaria dėl bendro gyvenamojo namo dalies naudojimosi tvarkos ir jo eksploatacijos, todėl yra priversta kreiptis į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys yra dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko esminiu trūkumu tai, kad ieškinio reikalavime ieškovė nenurodė, jog prašo atidalinti jos dalį iš bendrosios nuosavybės, o tik nurodė gyvenamojo namo patalpas, kurios jai paskirtinos naudotis atidalinus (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė nepateikė bendrasavininkų sutikimo dėl dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad jeigu būtų bendraturčių susitarimas dėl dalių perskaičiavimo, tai nebūtų ir ginčo. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remiantis konstatuoja, kad kreipiantis į teismą turi būti pateiktas bendraturčių sutikimas dėl bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Tuo tarpu ar egzistuoja pagrindas pakeisti bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip, kaip to prašo ieškovė, sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės, o ne priimant ieškinį. Be to, pastebėtina, kad CK 4.77 straipsnyje nurodoma, kad bendraturčių teisių pasikeitimas padidinus bendrąją dalinę nuosavybę priklauso nuo to, ar asmuo, kuris siekia įgyti nuosavybės teisę į padidintą dalį turėjo, ar neturėjo bendraturčių sutikimą savo lėšomis padidinti bendrąjį daiktą, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių. Šios aplinkybės taip pat nagrinėtinos ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, o nagrinėjant ginčą iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir ieškinį paliko nenagrinėtu.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė plano, iš kurio galima būtų suprasti apie patalpų dalių pasiskirstymą tarp bendraturčių. Pažymėtina, kad ieškovė su patikslintu ieškiniu yra pateikusi ginčo gyvenamojo namo pirmojo aukšto ir pastogės patalpų planus, kuriuose yra nurodyti patalpų indeksai ir plotai. Todėl nesutiktina, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių ieškinio aplinkybes, kokias patalpas ji siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ieškovės ieškinys neatitinka jam keliamų turinio ir formos reikalavimų ir ieškinį laikyti nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
3. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiama teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas, kuris priskirtas skundžiamą nutartį priėmusio teismo kompetencijai, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Z. S. ieškinio atsakovams Valstybės įmonei Turto bankui, A. P. dėl dalių perskaičiavimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.