Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-251-667/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-27
Bylos Nr.
II-251-667/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00068-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pareiškėjas
I. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-251-667/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00068-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. (K.) skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-191693-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-191693-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) I. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje padarymą, buvo paskirta 75 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad I. K. (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 24 d. 21.24 val. vairavo transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. K., nesutikdama su Institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo atnaujinti bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo terminą, nes ji jokių dokumentų negavo. Jos elektroninis paštas yra pasikeitęs, taip pat pasikeitusi gyvenamoji vieta, jokių pranešimų apie nubaudimą ji negavo. Pareiškėja prašo panaikinti jai paskirtą baudą, nes pažeidimo padarymo metu automobiliu naudojosi J. K..

Atsiliepimas

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad iš skundo matyti, kad I. K. administracinio nusižengimo byloje procesiniai dokumentai jai išsiųsti vadovaujantis ANK 573, 620 straipsnių nuostatomis, t. y. pačios I. K. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotais duomenimis korespondencijai gauti. Todėl Institucija sutikti su jos skunde nurodytomis aplinkybėmis neturi teisinio pagrindo, taip prieštaraujant suformuotai aukštesnės instancijos teismų praktikai. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismai formuodami vienodą Teismų praktiką ne vienoje byloje pasisakė, kad „ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse temose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi policija atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos krinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino“ (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-380/2020). Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2024 pasisakė „<...> atskirojo skundo argumentas, jog A. K. apie priimtą LTSA 2023 m. birželio 1 d. nutarimą sužinojo tik iš antstolės atsiųstų dokumentų 2023 m. rugsėjo 13 d., atmestinas kaip neturintis teisinės reikšmės. A. K. ilgą laiką netikrindamas elektroninio pašto, iššaukė sau nepalankią situaciją - nutarimu skirtos ir jo savanoriškai nesumokėtos baudos vykdymą perėmė antstolė. Atkreiptinas A. K. dėmesys į tai, kad antstoliai raginimų ar pranešimų ir pan. sumokėti baudą, kuri skirta administracinių nusižengimų byloje, asmenims nesiunčia. Galiausiai tai, kad A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), savaime nešalina jo pareigos pasitikrinti elektroninio pašto dėžutės. Skundo padavimo terminas dėl LTSA 2023 m. birželio 2 d. laikytino įteikto jam nutarimo, baigėsi 2023 m. birželio 21 d. Skundą apylinkės teismui A. K. padavė tik 2023 m. spalio 19 d. Taigi itin žymiai praleidęs 20 kalendorinių dienų nuo skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo jam dienos. Pažymėtina, kad praleistas terminas atlikti tam tikrą procesini veiksmą gali būti atnaujintas, tačiau šiuo atveju teismui būtina nustatyti ar jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokia teisės norma, nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimta nutarimą, šia tavo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelia procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju skundo badavimo terminas praleistas dėl subjektyvių A. K. veiksmų - nepakankamo jo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir interesus, nepagrįsto delsimo ar tiesiog neatidumo. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo“.

Taip pat Institucija nurodė, kad iš I. K. administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad jos atžvilgiu priimtas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas išsiųstas nedelsiant tą pačią dieną. Paskutinė diena skundui pateikti buvo 2023 m. rugsėjo 5 d. I. K. skundą Institucijai pateikė tik 2023 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidus nustatytą 20 dienų terminą daugiau negu 3 mėnesiais. Pabrėžtina, kad Institucijos pareigūnas priimtą nutarimą išsiuntė I. K. visais įmanomais būdais.

Institucija nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleisto termino dėl 2023 m. rugpjūčio 16 d. priimto nutarimo I. K. aptariamoje administracinio nusižengimo byloje. Teismai ne vienoje byloje pasisakė, kad „Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis. asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl LR ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina tikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra įtvirtintos įrodymais“, (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019). Institucijos manymu, šiuo atveju, nėra pagrindo atnaujinti praleisto termino pareiškėjos skundui pateikti, todėl prašo Teismo I. K. skundo netenkinti ir praleisto termino skundui paduoti neatnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

ANK 623 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjai I. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji Kauno r. sav., kelyje (duomenys neskelbtini)km, 2023 m. birželio 24 d. 21.24 val. vairavo transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be privalomosios techninės apžiūros. Administraciniu nurodymu I. K. pasiūlyta iki 2023 m. liepos 26 d. sumokėti 25 Eur piniginę baudą, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas I. K. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę.

I. K. neįvykdžius administracinio nurodymo, Lietuvos kelių policijos tarnybos įgaliotas pareigūnas 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 39-ANR_N-191693-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 75 Eur piniginę baudą. Priimtas nutarimas I. K. išsiųstas visais įmanomais būdais tą pačią dieną, o būtent, valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai, registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas.

ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus.

Procesinių dokumentų išsiuntimas pareiškėjui jo valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodytu elektroninio pašto adresu atitinka ANK 573 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip nurodė pareiškėja, ji pasikeitė savo elektroninį paštą bei gyvenamąją vietą, todėl jokių pranešimų apie jos atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus nežinojo. Ji nebuvo informuota nei apie jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą, nei apie nutarimu jai paskirtą nuobaudą, nes Institucijos siunčiama informacija ir procesiniai dokumentai jos nepasiekė.

Pareiškėja, kaip matyti iš jos skundo turinio, prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl nutarimo paduoti, kad panaikinus skundžiamą nutarimą už padarytą nusižengimą būtų baudžiama ne ji, o jos sutuoktinis J. K., kuris nurodytu laiku naudojosi automobiliu.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nuo 2023 m. vasario mėnesio vyksta pareiškėjos I. K. ir J. K. santuokos nutraukimo procesas. Ieškinyje pareiškėja kaip savo gyvenamąją vietą nurodžiusi ne savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, o kitą ((duomenys neskelbtini)g.). Teismui pateiktame skunde nurodytas dar kitas jos gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini)Kaip nurodė pareiškėja, ji taip pat pasikeitė elektroninio pašto adresą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad administracinių nusižengimų padarymų metu pareiškėja gyveno ne Institucijos žinomu, valstybės registruose fiksuojamu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei naudojosi naujai sukurtu elektroniniu paštu, kuris Institucijai nebuvo žinomas Tokiu būdu Institucijos jai siunčiama informacija apie jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjos nepasiekė.

Pažymėtina, kad Institucija siųsdama pareiškėjai procesinius dokumentus tinkamai taikė ANK 573 straipsnio nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, vykstantį civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimą, pasikeitusius pareiškėjos gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresus, todėl laiko, kad ji terminą skundui paduoti dėl objektyvių priežasčių.

Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs visas aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėja I. K. terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos I. K. (K.) skundas dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-191693-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) perduotinas nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiai institucijai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 625 straipsnyje nurodyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 623 straipsniais, 625 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. K. (K.) prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. S. 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-191693-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paduoti.

Pareiškėjos I. K. skundą perduoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusiai institucijai – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo skyriui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 625 straipsniuose numatytiems klausimams spręsti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius