- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-922-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31352-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-38107-960/2017 pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. B., antstolė V. M., kuria skundas iš dalies patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. K. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio (-ės) patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 straipsnio 6 punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Skundžiamu atveju pagal antstolio (-ės) nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir areštuojant skolininko sąskaitą ar nurašant pinigus. Papildomai pateiktu skundu pareiškėjas prašė vykdomąsias bylas nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui. Skunde nurodė, kad baudai administracinėse bylose yra taikomas vykdymo terminas pagal analogiją su Baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje nustatytu apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminu. Civilinio kodekso 1.125 straipsnis nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. CPK 629 straipsnio l dalies 4 punktas imperatyviai nustato, jog vykdomoji byla nutraukiama, kai pasibaigia įstatymų nustatytas išieškojimo terminas, t. y. antstolei nėra suteikta jokia diskrecija šiuo klausimu, bet kokie vykdymo veiksmai pasibaigus išieškojimo terminui yra neteisėti. Antstolės reikalavimas yra neteisėtas, nes vykdomasis dokumentas surašytas senai, ir yra suėję senaties terminai. Apie vykdytiną sprendimą jis nebuvo informuotas.Antstolė V. M. 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundų ir persiuntė juos nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo antstolę V. M. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/10358, Nr. 0015/08/00749, Nr. 0015/09/04128, Nr. 0015/07/10363, Nr. 0015/07/08793, Nr. 0015/07/08559, Nr. 0015/07/08455 pasibaigus nutarimų skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminui; panaikino antstolės V. M. 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-19405 bei įpareigojo antstolę V. M. grąžinti pareiškėjui 40,00 Eur sumą, nurašytą iš pareiškėjo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pagal 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą Nr. S1-19405.Teismas nustatė, kad visi antstolės vykdomi nutarimai, kuriais paskirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus, priimti laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 17 d. iki 2009 m. liepos 8 d. Priverstinis baudų išieškojimas vykdant nurodytus administracinių teisės pažeidimų nutarimus buvo pradėtas dar galiojant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (kuris neteko galios 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ATPK) nuostatoms. Iš pateiktų vykdomųjų bylų matyti, jog antstolė vykdomosiose bylose periodiškai atliko vykdymo veiksmus – vykdė užklausas registrams dėl skolininko sąskaitų, darboviečių, turto, rengė patvarkymus areštuoti lėšas, patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo ir kitus. Tačiau sprendžiant, ar nėra suėjęs baudos, paskirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, vykdymo senaties terminas, anot teismo, turi būti įvertinta ir tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Pateiktose vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog D. K. savo aktyviais veiksmais siekė išvengti baudų išieškojimo, trukdė išieškoti jam paskirtas baudas, atliko kitokius nuobaudų įvykdymą apsunkinančius tyčinius veiksmus. Vykdomosiose bylose nenustačius duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas vengė vykdyti nutarimus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo sustojusi nuobaudų vykdymo senaties termino eiga. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog yra pasibaigę 2006 m. rugsėjo 25 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. E226525, 2007 m. lapkričio 20 d. administracinio teises pažeidimo nutarimo Nr. E868540, 2006 m. rugsėjo 14 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. E225933, 2005 m. spalio 28 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. E175374, 2005 m. rugpjūčio 29 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. E037449, 2005 m. rugpjūčio 17 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 040624 ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-4394-203/2009 skirti administracines nuobaudas – baudas – vykdymo senaties terminai.Teismas pažymėjo, kad antstolė taip pat vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-11386-728/2009 dėl skolos išieškojimo iš D. K. išieškotojos M. B. naudai. Raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjui buvo įteiktas 2010 m. liepos 9 d. CPK nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. tokios vykdomosios bylos vykdymo trukmės, taigi pagrindo nutraukti šią vykdomąją bylą nėra.Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai), kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2147-803/2016, p. 13, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-384-881/2016).Taigi atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog pagal pateiktus duomenis pareiškėjas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, negauna darbo užmokesčio, tačiau iš artimųjų gauna lėšas į laisvės atėmimo vietos sąskaitą, kurios pagal teismų praktiką kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, teismas padarė išvadą, jog antstolės priimtas 2017 m. birželio 22 d. patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S1-19405, kuriame nenurodytas reikalavimas vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis iš skolininko gaunamų lėšų, t. y. šiuo atveju iš kitų pajamų, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis), pripažintinas neteisėtu ir todėl naikintinas.Teismas pažymėjo, kad iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (šiuo atveju – artimųjų pervedamų lėšų) po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Vykdomieji dokumentai antstolės priimti vykdyti pagrįstai, vykdomųjų dokumentų perdavimo vykdyti terminas pažeistas nebuvo. Vykdymo procese antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietes, ėmėsi visų galimų priverstinio vykdymo veiksmų, kad skolos būtų išieškotos. Tai nutartyje nurodė ir teismas.Įsiskolinimų sumokėjimas, atsiskaitymas su išieškotoju yra kiekvieno asmens įstatyminė pareiga. Tačiau skolininkas šios pareigos nevykdė. Maža to, įkalinimo įstaigoje disponuodamas piniginėmis lėšomis, kaip konstatavo ir pats teismas, nė cento neskyrė įsiskolinimų dengimui. Skolininkas pateikė ir skundą, reikalaudamas grąžinti visas išieškotas lėšas, kas rodo akivaizdų skolininko siekį išvengti išieškojimo iš jo gaunamų lėšų. Į tai teismas neatsižvelgė.Tai, kad skolininkas atlikinėja bausmę pataisos namuose, nepateisina jo pasyvumo. Skolininkas, atlikdamas bausmę ir būdamas darbingo amžiaus, turi ne tik galimybę susirasti darbą įkalinimo įstaigoje, tačiau ir iš artimųjų gaunamas pinigines lėšas paskirti įsiskolinimų dengimui, tačiau skolininkas jokių aktyvių veiksmų, siekdamas kuo greičiau padengti įsiskolinimus, nesiėmė. Skolininkas, elgdamasis sąžiningai, turėjo imtis realių pastangų mažinti turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau to nedarė. Priešingai, akivaizdu, kad skolininkas ne tik sąmoningai nevykdė savo įsipareigojimų, bet ir siekė išvengti jų vykdymo.LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje labai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi tol, kol bus įvykdyti. Šios normos negali paneigti bendrosios įstatymo nuostatos.CPK 737 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, nurodo pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą vykdymo procese. Šiame straipsnyje į skolininko sąskaitą įkalinimo įstaigoje iš artimųjų gaunamos piniginės lėšos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui, ir tokio prilyginimo negali būti. Tokios lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriame aiškiai nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis CPK 688 straipsniu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas nustato aiškią antstolio pareigą vykdymo procese naudoti teisės aktuose nustatytos formos patvarkymus, o toks antstolio veikimas negali būti laikomas neteisėtu. Į tai teismas neatsižvelgė.Teikdamas skundą, skolininkas jokių objektyvių įrodymų, be deklaratyvių teiginių, apie įkalinimo įstaigoje gaunamas pajamas, jų kilmę, dydį, poreikius antstolei nepateikė. Skolininkas į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gali gauti pinigines lėšas ne tik iš artimųjų, ne tik pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas ar ribojamas, tačiau ir kitas pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra galimas be jokių įstatyme įtvirtintų apribojimų. Į tai teismas neatsižvelgė ir pinigines lėšas kvalifikavo vadovaudamasis tik deklaratyviais skolininko teiginiais.Skolininkas nepateikė antstolei jokių įrodymų, kad į antstolės depozitinę sąskaitą pataisos namai pervedė pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas vadovaujantis CPK 738 ir 739 straipsniais yra negalimas ar ribojamas. Skolininkui per įstatymo nustatytą terminą nepateikus duomenų apie nurašytų piniginių lėšų kilmę, laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos, pataisos namų pervestos piniginės lėšos vykdymo procese buvo paskirstytos. Teismas neatsižvelgė nei į vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas išieškotų piniginių lėšų paskirstymo klausimu, nei į skolininkui įtvirtinamą pareigą pagrįsti išieškotų piniginių lėšų kilmę.Teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, o antstolės veiksmai vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų (CPK 733-743 str.), įpareigojo antstolę grąžinti skolininkui visą pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą sumą, kas yra visiškai nesuprantama, kadangi CPK 736 straipsnis aiškiai reglamentuoja, kaip turėtų būti išieškoma iš tokių lėšų. Tokiu teismo įpareigojimu eliminuojama antstolio galimybė iš skolininko išieškoti bent dalį skolos.Įkalinimo įstaiga kontroliuoja skolininko gaunamas lėšas ir atskaitymus iš jų vykdo įstatymo nustatyta tvarka, todėl nepervedinėtų į antstolio depozitinę sąskaitą lėšų, iš kurių išieškoti jau negalima (pvz., po CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka atliktų išskaitų likusio darbo užmokesčio). Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria (iš dalies) patenkintas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų – antstolė įpareigota nutraukti vykdomąsias bylas, suėjus išieškojimo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bei panaikintas antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojant antstolę grąžinti skolininkui pagal šį patvarkymą išieškotas lėšas.
Dėl vykdomųjų bylų nutraukimo, suėjus išieškojimo senaties terminui
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad skolininkas savo aktyviais veiksmais siekė išvengti baudų išieškojimo. Apeliantės teigimu, skolininkas nevykdė pareigos sumokėti įsiskolinimą, neatliko kitų skolininkui nustatytų pareigų vykdymo procese, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomųjų bylų teismo nurodytu pagrindu.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal nagrinėjamam atvejui aktualią teismų praktiką, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nutarimų skirti baudas vykdymo eiga nebuvo sustojusi dėl tyčinių skolininko veiksmų. Tai, kad, kaip teigia apeliantė, skolininkas nedengė įsiskolinimų, nesidomėjo vykdymo procesu, nebendradarbiavo su skolos išieškojimą vykdančia antstole, taip pat nevykdė kitų skolininkui vykdymo procese nustatytų pareigų (išsamiau nepagrindžiant, kuo pasireiškė šis nebendradarbiavimas ir pareigų nevykdymas), savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) skolininkas trukdė antstolei vykdyti iš jo išieškojimą.Apeliantės argumentai, kad skolininkas galėjo iš artimųjų gaunamas lėšas skirti skolų apmokėjimui, nagrinėjamos bylos kontekste yra netinkami, nes apribojimai vykdyti išieškojimą iš skolininko lėšų (tam tikro jų dydžio) yra nustatyti įstatyme ir skolininko reikalavimas antstoliui laikytis šių apribojimų negali būti vertinamas kaip trukdymas antstoliui vykdyti išieškojimą (neteisėtas išieškojimo vengimas).Nors apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad išieškojimo senaties terminai nagrinėjamu atveju pasibaigė, taip pat remiasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 6 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, teismas atkreipia dėmesį, kad ten pat nurodyta, jog ši norma taikoma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, o to paties įstatymo 5 straipsnio, reglamentuojančio būtent senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalyje nustatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išieškojimo senaties termino taikymo klausimus, pagrįstai, įvertinęs vykdomų nutarimų priėmimo datą, rėmėsi iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis ATPK nuostatomis ir jas aiškinančia teismų praktika.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias vykdomųjų bylų nutraukimą reglamentuojančias teisės normas ir šį klausimą išsprendė teisingai.
Dėl patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir kt.
Ginčydama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti antstolės patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, apeliantė nesutinka su teismo sprendimu skolininko į minėtą sąskaitą gaunamas lėšas kvalifikuoti kitomis pajamomis, iš kurių išieškojimas turėtų būti vykdomas CPK 733-743 straipsnių nustatyta tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šios apeliantės ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados atitinka naujausią šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išaiškino, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. Be kita ko, tai reiškia, kad apeliantės argumentai, jog teismas nevertino į skolininko sąskaitą pervedamų lėšų pobūdžio ir, ar jos nepatenka į pajamų kategoriją, iš kurių išieškojimas negalimas ar ribojamas, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingi.Apeliantės teigimu, teismas, pripažinęs, kad skolininko iš artimųjų gaunamos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos pajamos, o antstolės veiksmai vertinami pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko gaunamų pajamų (CPK 733-743 str.), remiantis CPK 736 straipsniu, negalėjo įpareigoti antstolės grąžinti skolininkui visą pataisos namų į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi antstolė buvo įpareigota grąžinti skolininkui tas lėšas, kurios buvo išieškotos pagal neteisėtu pripažintą ir panaikintą patvarkymą, t. y. patenkinus pareiškėjo skundą. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (restitutio in integrum), todėl antstolės įpareigojimas grąžinti visas pagal panaikintą patvarkymą išieškotas lėšas yra teisėtas ir pagrįstas.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, (iš dalies) patenkindamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.