- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-149-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11498-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-333-820/2018 pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. T., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą, pareiškimu (b. l. 1–3) prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. po motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.
2. Pareiškime nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įforminti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. T. ir po jo mirties turtą po 1/3 dalį paveldėjo pareiškėjas, pareiškėjo motina J. T. ir brolis J. T.. Paveldimą turtą sudarė gyvenamasis namas, garažai, ūkiniai pastatai, kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjo brolis J. T. informavo pareiškėją, kad motina testamentu visą turtą paliko jam – J. T.. Pareiškėjas patikėjo brolio žodžiu, dėl to, gerbdamas motinos valią, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo. 2017 metais pareiškėjas sužinojo, kad jokio testamento nebuvo ir kad brolis J. T. jį apgavo. Apie tai pareiškėjas sužinojo, kai jo brolis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – motinos turto paveldėjimo pradėjus faktiškai valdyti. Pareiškėjas nuo 1967 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir šiame name su šeima gyvena iki šiol. Po motinos mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti motinos paliktu turtu. Pareiškėjas mokėjo elektros mokesčius, prižiūrėjo namą, remontavo jį, atliko kitus būtinus daikto priežiūros darbus. Laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 3 d. už jam priklausančio buto dalį sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ 3 631,57 Eur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime (b. l. 72–73) nurodė, kad atstovauja valstybę dėl kilnojamų daiktų paveldėjimo, o dėl nekilnojamųjų daiktų atstovauja VĮ „Turto bankas“. VMI nėra suinteresuota bylos rezultatu, todėl savo nuomonės nepateikė.
4. Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti (b. l. 75–81).
5. Atsiliepime nurodė, jog po motinos J. T. mirties jokių pokalbių dėl paveldėjimo nebuvo ir apie jokius testamentus broliai nekalbėjo. Po motinos mirties broliai naudojosi savo nekilnojamuoju turtu įprastine tvarka: J. T. rūpinosi tiek savo, tiek motinos turtu, o pareiškėjas tik savo dalimi. Tarp pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. T. ir jų motinos, 1998 m. sausio 31 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria buvo sutarta dėl gyvenamojo namo patalpų ir kitų statinių naudojimosi tvarkos. Šia sutartimi buvo sutarta, kad J. T. naudosis garažu, viraline, ūkio pastatu; J. T. naudosis gyvenamojo namo antruoju aukštu pilnai, konkrečiais rūsiais po namu, konkrečiais ūkio pastatais su konkrečiais rūsiais. Pareiškėjas nėra buvęs J. T. ir tėvų gyvenamosios patalpose, tėvais nesirūpino, jų nelankė ir neslaugė. Po tėvo mirties visas laidojimo išlaidas apdengė suinteresuotas asmuo J. T.. Po motinos mirties suinteresuotas asmuo J. T. naudojosi ir valdė turtą pagal nusistovėjusią tvarką, t. y. tiek savo dalį, tiek motinos. Palikimo priėmimo dokumentai buvo nesutvarkyti, todėl suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą 2017 metais ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-17861-862/2017, nusprendė J. T. pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po motinos mirties priėmė J. T. faktiniu valdymu. Pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau posėdžio metu patvirtino, kad J. T. tvarkėsi motinos dalyje. Pareiškėjo teiginiai, jog jis prižiūri, tvarko ir moka mokesčius už motinos turtą, neatitinka tikrovės, nes viską tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius būtent suinteresuotas asmuo J. T.. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas gyvenamosios vietos adresą, nes jo adresas yra ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti mokėjimai už elektros energiją yra ne pareiškėjo mokėjimai už motinos dalies suvartotą elektros energiją, bet mokėjimai už jo paties dalyje suvartotą elektros energiją. Taip pat neteisingai nurodomi ir mokėjimai už žemę.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą (b. l. 94–96), kuriame prašė nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prižiūrėjo paveldimą turtą.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime (b. l. 99–101) prašė priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė galiojančius teisės aktus ir teisminę praktiką, kuri turėtų būti taikoma byloje.
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą (b. l. 106–108), kuriame prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į jų išdėstytus argumentus. Nurodė teisės aktus ir teisminę praktiką, kuri turėtų būti taikoma byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 139–143) pareiškėjo pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis bei teismų suformuota praktika, susijusia su palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, iš esmės nurodė, kad tokiu atveju pareiškėjas turi įrodyti, jog jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų, patvirtinančių, jog jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
11. Teismas bylos duomenis nustatė, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini), kurio turtą lygiomis dalimis po 1/3 paveldėjo J. T., J. T. ir J. T.. J. T. mirė (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas, garažas ir viralinė po 1/3 dalį priklauso pareiškėjui, jo broliui J. T. ir motinai J. T.. Nurodyta, jog yra pasirašyta 1998 m. sausio 31 d. turto naudojimosi sutartis (toliau – ir Sutartis), iš kurios matyti, jog Sutarties šalys sutarė dėl statinių, priklausiusių sutarties šalims naudojimosi tvarkos. Ši Sutartis patvirtinta notariškai ir įregistruota registre. Nurodė, kad nėra įregistruota testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų dėl J. T. palikimo. Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pareiškėjo pateiktus priskaitymų už elektros energiją ataskaitą už 2006 m. birželio – 2017 m. spalio mėnesius, nurodė, kad pareiškėjo aktyvūs veiksmai turėjo būti atlikti iki (duomenys neskelbtini). Turto naudojimosi tvarka buvo nustatyta šalių sutartimi, todėl pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog mokėjo ne tik už savo sunaudotą elektros energiją, bet ir už palikėjos turto sunaudotą elektros energiją, tačiau to neįrodė. Teismas aplinkybę, jog pareiškėjas iš valstybės įsigijo ½ žemės sklypo, nevertino kaip darančios įtakos paveldėjimo santykiams.
13. Teismas, pasisakydamas už atliktus mokėjimus už žemę, pažymėjo, kad 2005 m. sausio 6 d. atliktas mokėjimas buvo atliktas dar esant gyvai palikėjai, o kiti – praėjus daugiau nei nei trims mėnesiams po trijų mėnesių priimti palikimą praleidimo. Pačiuose mokėjimuose nurodoma „už J. T. už žemę“, t. y. mokama už savo žemės dalį. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog mokėjimai buvo atlikti už palikėjos žemės dalį. Vienintelis pavedimas buvo atliktas palikimo priėmimo laikotarpiu – 2006 m. sausio 3 d., tačiau jame nurodyta, jog mokėta už J. T. už žemę, pagal jo pasižadėjimą 251, t. y. nėra duomenų, jog būtų mokama už palikėjos žemę ir priešingai, pats mokėjimas rodo, jog pareiškėjas mokėjo už savo žemę.
14. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas po motinos J. T. mirties per tris mėnesius atliko kokius nors veiksmus, patvirtinančius, jog jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius palikėjos turtu.
15. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog nėra nustatytos turto dalys ir jam priklauso 1/3 dalis, todėl jis, valdydamas ir prižiūrėdamas bet kurią turto dalį, laikomas priėmusiu palikimą. Sutarties pasirašymo metu galiojusio CK 127 straipsnio 1 dalis nustatė, jog gyvenamojo namo ar buto bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo ar buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Sutartis ir yra būtent toks susitarimas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas techninės inventorizacijos biure, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį šio namo ar buto bendrosios nuosavybės teisėmis. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės savininkai susitarimu buvo pasidalinę bendrosios dalinės nuosavybės turtą, Sutartį patvirtino notariškai ir įregistravo registre, todėl Sutartis privaloma visiems asmenims. Pareiškėjas privalėjo įrodyti, jog pradėjo valdyti, naudotis ir prižiūrėti kaip savo J. T. priklausančia turto dalimi, tačiau to nepadarė.
16. Teismas pažymėjo, jog pats pareiškėjas netiesiogiai patvirtino, jog palikimo nepriėmė, nes nurodė, jog buvo suklaidintas brolio teiginiais apie palikimo palikimą broliui pagal testamentą, todėl gerbė motinos valią iki 2017 metų, kol sužinojo, jog testamento nėra. Ši aplinkybė įrodo, jog pareiškėjas, nemanė, jog yra palikimas, nevaldė ir netvarkė jo kaip savo, nes manė, jog palikimas paliktas broliui testamentu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliaciniu skundu (b. l. 147–159) pareiškėjas J. T. prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo reikalavimai būtų tenkinti.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Teismas savo išvadas grindžia Sutartimi, tačiau tokia išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi Sutartis nesukuria sandorio šalims teisinių pasekmių nuosavybei atsirasti. Pagal teisinę registraciją iš Registrų centro matyti, jog po sutarties sudarymo nuosavybė tarp įpėdinių liko po 1/3. Dėl teismo argumentų jog apeliantas pats patvirtino, jog nepriėmė palikimo, nes buvo suklaidintas brolio, pažymėjo, kad jis nei žodžiu, nei raštu to netvirtino. Jis tik pasakė, kad nesikreipė į notarą, bet name po motinos mirties liko gyventi, jį remontavo, mokėjo mokesčius.
19. Dėl teismo argumentų, jog pareiškėjas neįrodė, kad pagal pateiktus mokėjimus už elektros energiją mokėjo ir už mirusiosios motinos sunaudotą elektros energiją, paaiškino, kad elektros energija nedalinama pagal palikimo dalis. Teigia, jog teismas nesuteikė galimybės papildomai pateikti įrodymus, kad 3 mėnesių bėgyje faktiškai pradėjo valdyti turtą – elektros mokėjimo mokesčius už 2005 m., kada mirė motina, nes buvo tik vienas teismo posėdis. Atsižvelgiant į tai, pateikia naujus įrodymus. Teigia, jog po motinos mirties jis faktiškai priėmė motinos palikimą, pradėjo jį valdyti, naudotis, disponuoti, t. y. jis iki šiol gyvena tame pačiame name, kurio 1/3 dalis priklausė jo motinai. Pareiškėjas moka elektros mokesčius, prižiūri namą, remontuoja, remontuoja stogą ir atlieka kitus veiksmus.
Atsiliepimas
20. Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154–159) su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsiliepime nurodo, kad apelianto argumentai neturi jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pritaria teismo argumentams, susijusiems su Sutarties vertinimu. Apelianto pateikiami įrodymai, susiję su elektros energijos mokėjimu, tik patvirtina, jog apeliantas mokėjo už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Be to, suinteresuotas asmuo buvo pateikęs teismui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas turi atskirą elektros įvadą. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog jis būtų mokėjęs už palikėjos turto dalį. Apelianto teismui pateikti mokėjimai už žemę liudija esminį faktą, kad tarp šalių pasirašyta Sutartis buvo sėkmingai vykdoma ir apeliantas nevaldė, nemokėjo mokesčių už motinos turto dalį. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas gyvena name, nepatvirtina, jog jis faktiškai priėmė palikimą.
22. Atsiliepime taip pat nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškimą, jog būtent jis, t. y. J. T., aktyviais veiksmais priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Teigia, jog jau daugelį metų apeliantas nesugeba taikiai sugyventi su pareiškėju – broliu J. T., kuris, vis inicijuodmas naujus teisminius procesus, mėgina siekti sau asmeninės naudos ir piktybiškai piktnaudžiauja procesu.
23. Suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 162–163) prašė priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė galiojančius teisės aktus ir teisminę praktiką, kuri turėtų būti taikoma byloje, taip pat, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prižiūrėjo paveldimą turtą.
24. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 175–177) prašė ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka atsižvelgiant į jų išdėstytus argumentus.
25. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir VMI atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas netenkintinas.
27. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
28. Pareiškėjas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energijos energiją ataskaitą (b. l. 152). Minėtais įrodymais apeliantas įrodinėja, kad jis 2005 m. palikėjos dalyje mokėjo mokesčius už sunaudojamą elektros energiją. Nors apeliantas nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).
29. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
30. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., apelianto pateiktų naujų įrodymų nepriima, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą teismas grindžia tuo, kad, visų pirma, apeliantas nuo pat pareiškimo padavimo teigė, jog mokėjo mokesčius už elektros energiją. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui buvo pateikta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energijos energiją ataskaita už laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2017 m. spalio mėn. (b. l. 18–24), tuo tarpu naujai pateikta ataskaita už elektros energiją yra už laikotarpį nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. (b. l. 152). Taigi, minėtas dokumentas galėjo būti pateiktas anksčiau. Šiuo atveju apeliantas jokių objektyvių duomenų, kodėl negalėjo pateikti minėto dokumento anksčiau, teismui nenurodė, o vien aplinkybė, jog, pareiškėjo teigimu, įvyko tik vienas posėdis pirmosios instancijos teisme nesuponuoja teigti priešingai. Kita vertus, pateiktas dokumentas neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, jog apeliantas mokėjo mokesčius už elektrą ir palikėjos dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini) daliai, pažymėtais indeksais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, ir nuosavybės teise priklausančiai J. T., suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 85). Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros 2010 m. kovo 10 d. aktas patvirtina, jog pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), turi atskirą elektros įvadą (b. l. 88). Iš pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energijos energiją ataskaitos (b. l. 152) matyti, jog mokėjimai buvo atliekami dėl ataskaitoje nurodyto objekto – nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, mokėjimas yra atliktas už apeliantui priklausančią turto dalį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
31. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, kadangi po motinos mirties liko gyventi name ir taip įrodė, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Pareiškėjo teigimu, Sutartis nesukuria sandorio šalims teisinių pasekmių nuosavybei atsirasti. Pagal teisinę registraciją iš Registrų centro išrašo matyti, jog po sutarties sudarymo nuosavybė tarp įpėdinių liko po 1/3.
32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
33. Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės įrodinėja, jog turto dalys nenustatytos, jam priklauso 1/3 dalis, todėl jis, valdydamas ir prižiūrėdamas bet kurią turto dalį, o būtent, po motinos mirties likus gyventi name, įrodė, kad priėmė palikimą. 1998 m. sausio 31 d. Sutartimi pareiškėjas, palikėja ir suinteresuotas asmuo J. T. tarpusavio susitarimu nustatė tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis gyvenamojo namo dalimis (b. l. 86). Apeliantas teisingai teigia, kad bendraturčių dalys šia tvarka nebuvo atidalintos (CK 4.80 str.), tačiau tai nepaneigia pareiškėjo pareigos įrodyti faktą, kad jis priėmė palikimą jį pradėjęs valdyti kaip savo, t.y. dalį nuosavybės, kuri priklausė ir kuria turėjo naudotis palikėja J. T.. Vien tai, jog po palikėjos mirties pareiškėjas ir toliau gyveno name, adresu: (duomenys neskelbtini), ir naudojosi jam priklausančia dalimi, nepatvirtina aplinkybės, jog jis pradėjo valdyti, naudotis ir prižiūrėti kaip savo J. T. priklausančia turto dalimi. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas pastarąją išvadą, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl nevertinami kaip turintys įtaką skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
34. Apelianto apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog jis rūpinosi namu ir jį remontavo, remontuoja stogą ir atlieka kitus veiksmus, reikalingus paveldimam turtui prižiūrėti, nepateikiant jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat laikytini deklaratyviais ir neįrodančiais, jog po motinos J. T. mirties jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
35. Be to, pagal Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1393-619/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-11498-2017-2) nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T. po J. T. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Esant nustatytam įsiteisėjusiu teismo sprendimu juridinę reikšmę turinčiam faktui bei nesant galimybei priimti palikimą iš dalies (CK 5.50 str. 1 d.), nėra pagrindo šioje byloje spręsti, jog palikimą priėmė pareiškėjas.
36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad po motinos J. T. mirties pareiškėjas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1d.).
38. Suinteresuotas asmuo J. T. prašė priteisti jam 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sudėtingumą, joje sprendžiamo klausimo naujumą sprendžia, kad prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl yra priteistinas iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) J. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.