- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- 2YT-17861-862/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 3.2.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. T., jo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, suinteresuotam asmeniui J. T., jo atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo suinteresuoti asmenys J. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Nurodė, kad jis gyvenamajame name, esančiame (duomens neskelbtini), nepertraukiamai gyvena nuo 1964 metų. Šiame name pareiškėjas gyveno su tėvais J. T. ir J. T. bei broliu J. T.. Pareiškėjo tėvas J. T. mirė (duomens neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas, jo motina J. T. ir brolis J. T. pagal įstatymą paveldėjo gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomens neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), esančius Vilniaus mieste, (duomens neskelbtini), lygiomis dalimis (po vieną trečiąją dalį). Pareiškėjas, motina ir J. T. 1998-01-31 pasirašė gyvenamojo namo patalpų ir kitų statinių naudojimo sutartį, kuria buvo susitarta, kad J. T. naudosis garažu, plane pažymėtu indeksu G1/p, viraline, plane pažymėta indeksu 1/1/p, ūkio pastatu, plane pažymėtu indeksu 4|l/p, brolis J. T. naudosis gyvenamojo namo antruoju aukštu pilnai bei rūsiais R-l, R-2, R-3. R-6, ūkio pastatais 2/l/m, 3/l/m, o pareiškėjas naudosis gyvenamojo namo pirmuoju aukštu pilnai, bei rūsiais R-4. R-5. R-7. J. T. mirė (duomens neskelbtini). Dėl susiklosčiusių aplinkybių po motinos mirties palikimas nebuvo priimtas. Pareiškėjas rūpinosi ir slaugė mirusios mamos J. T. seserį A. S., kuri gyveno pas pareiškėją ir jis aštuonerius metus ją prižiūrėjo. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas palikimo dalimi naudojasi pagal iki palikimo priėmimo nusistovėjusią tvarką: faktiškai valdo, prižiūri ir moka mokesčius tiek už savo turto dalį, tiek ir už mamos. Pareiškėjas atliko remonto darbus savo ir mamos statiniuose. Paaiškino, kad 2012-11-22 dovanojimo sutarties pagrindu savo sūnui G. T. padovanojo 1/3 dalį statinių, esančių adresu (duomens neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė teisės normas ir išdėstė teismų praktiką, reikšmingą nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo, pradėjus valdyti turtą, juridinio fakto nustatymo. Vadovaujantis išdėstytu prašė teismo priimti sprendimą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypas, kadastro Nr, (duomens neskelbtini), esantis (duomens neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1/4 - Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, l/4 - G. T., 1/2 - J. T.. Nurodė teisės normas ir išdėstė teismų praktiką, reikšmingą nagrinėjant bylas dėl palikimo priėmimo, pradėjus valdyti turtą, juridinio fakto nustatymo. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti nurodytas aplinkybes apie faktinį turto valdymą, teikė 2007 m., 2011 m, mokėjimų kvitus, už žemės nuomą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiniais veiksmais po savo motinos J. T. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015-03-20 mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Kadangi palikėjos J. T. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Nurodė, kad VMI prie FM iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. T. palikimo perėjimą valstybei. Siūlo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, todėl valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti, jei pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų atmestas. Suinteresuotas asmuo nuo 2015-03-20 nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo J. T. turto priėmimą valdyti. Teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad tiek jis, tiek pareiškėjas po motinos mirties gyveno taip, kaip iki tol. Paaiškino, kad su pareiškėju nebendrauja nuo tėvo mirties. Patikslino, kad po tėvo mirties jų motina ir jos sesuo gyveno taip vadinamoj viralinėje. Viralinėje iki tėvo mirties gyveno abu tėvai, jis gyveno antrame gyvenamojo namo aukšte, o brolis – pareiškėjas gyveno pirmame gyvenamojo namo aukšte. Viraline ir garažu naudojasi brolis, o jo niekas ten neįleidžia. Paaiškino, kad viralinė buvo pritaikyta gyvenimui jau nuo seno, nes ten gyveno visa jų šeima iki buvo pastatytas gyvenamasis namas. Patvirtino, kad motinos seserį prižiūrėjo brolis. Po tėvo mirties, paveldus turtą, buvo sudaryta naudojimosi tvarka, nes tokia buvo tėvo valia. Patvirtino, kad pareiškėjas tvarkėsi motinos dalyje: grindis išvertė, krosnį išgriovė, langus keitė.
Nagrinėjant bylą išklausyti liudytojų T. M., V. M., G. T., R. B., G. B., M. B. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esantis mirties liudijimas AA. Nr. (duomens neskelbtini)patvirtina, kad J. T. mirė (duomens neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo J. T. yra mirusiosios J. T. sūnūs. Vilniaus miesto Naujininkų seniūnijos 2017-02-20 pažyma Nr. (2017424402-PD)-174 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1966-08-26 gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomens neskelbtini). VĮ Registrų centras testamentų registro 2017-02-14 išrašas Nr. SR10-1211(17) patvirtina, kad šiame registre nėra įregistruotų J. T. sudarytų testamentų bei jos palikimo priėmimo faktų.
Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-03-13, 2017-03-22, 2017-08-17 išrašai patvirtina, kad mirusiajai nuo 1992-09-17 nuosavybės teise priklausė 1/3 dalis statinių, esančių (duomens neskelbtini): gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastato - garažo, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); pastato - viralinės, kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini); kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomens neskelbtini). Išrašai patvirtina, kad nekilnojamojo turto bendrasavininkiai 1998-01-31 sutartimi nustatė naudojimosi aukščiau nurodytais nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Tai patvirtina ir byloje esanti Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės J. S. patvirtinta 1998-01-31 sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo, suinteresuoto asmens J. T. ir mirusiosios J. T.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-08-07 išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomens neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomens neskelbtini), nuosavybės teise tam tikromis dalimis priklauso nuo 2014-05-07 Lietuvos Respublikai (¼ sklypo dalis) ir G. T. (¼ sklypo dalis), nuo 2001-01-25 J. T. (½ sklypo dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų - įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą po jo motinos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kitokia, negu teismo tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų palikimo priėmimo faktą.
Pareiškėjo paaiškinimai duoti teismo posėdyje patvirtina, po motinos mirties jis faktiškai valdė daiktus, kurie priklausė jo motinai: rūpinosi namo dalies priežiūra, remontavo viralinę, kitus ūkio pastatus, mokėjo žemės nuomos mokestį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai, kad jis po motinos mirties faktiškai valdė jos palikimą patvirtino visi byloje liudytojais apklausti asmenys, o taip pat ir suinteresuotas asmuo J. T.. Tai, kad pareiškėjas mokėjo žemės nuomos mokestį patvirtina 2007-10-31, 2008-12-31, 2006-12-30, 2005-11-30 mokėjimo kvitai (T1 b.l. 38, 202, 204, 207), 2015-11-17, 2014-11-20, 2013-11-21, 2013-03-04, 2009-11-30 mokėjimo nurodymai (T1 b.l. 40, 194, 196, 198, 200).
Suinteresuoto asmens J. T. teismui pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-12 nutartis, priimta byloje Nr. 1-229-498/1, 2012-04-20 sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-97-155/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-03 sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-26123-599/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-04 baudžiamasis įsakymas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-825-851/2015, kuriuose nors nustatytas netinkamas pareiškėjo elgesys, taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais valdė bei naudojo tiek jam priklausančią turto dalį, tiek turto dalį, kurią iki mirties valdė ir naudojo J. T..
Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjas po motinos J. T. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikytina, jog pareiškėjas motinos J. T. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomens neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.