Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž. 2020 m. vasario 3 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 22.55 val. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, prietaiso Nr. ARFM – 0424, turinčiu metrologinę patikrą Nr. 1142295, galiojančią iki 2020 m. kovo 24 d., 23.00 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,02 promilės girtumas, 23.16 val. nustatytas 2,11 promilės girtumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

K. M. Ž. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą vakarą su drauge Brigita išgėrinėjo stipriuosius gėrimus. Pasibaigus gėrimams sugalvojo nuvažiuoti nusipirkti dar, buvo šalta, nenorėjo eiti pėsčiomis. Sėdo vairuoti, nesijautė labai apsvaigęs. Važiuojant link naktinės parduotuvės pamatė pareigūnus ir pasuko į aikštelę sustoti. Sėdėjo mašinoje, pareigūnai pasibeldė į langą, paprašė pateikti dokumentus, pateikė ne savo dokumentus. Pareigūnai pasakė, kad priekinis buferis yra nulūžęs, todėl išlipo pasižiūrėti, jie tada pastebėjo, kad yra neblaivus, ir pasisodino į mašiną. Pirmą kartą buvo nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, antrą kartą – 2,11 prom. neblaivumas. Vairavo automobilį „Audi A6“, kuris pirktas lygiomis dalimis su drauge A. Č., rašytinių įrodymų neturi, nes buvo tik žodinis susitarimas, t. y. abu dirbo (duomenys neskelbtini), grįžę į Lietuvą sudėjo pinigus ir 2019 m. liepos ar rugpjūčio mėn. nusipirko automobilį. Iš pradžių, kol A. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tuo automobiliu naudojosi jis, o vėliau ir ji naudojosi, kai įgijo vairuotojo pažymėjimą. Teisę vairuoti prarado nuo 2019 m. liepos mėn., bet apie tai sužinojo daug vėliau. Vasario mėnesį vairuodamas jau žinojo, kad neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Važiavo nuo KTU aikštelės iki (duomenys neskelbtini) K. I. iš aikštelės šiek tiek buferis nuplyšo, bet išlipo iš mašinos ir jį uždėjo, kitų transporto priemonių nekliudė. Kai policininkas paprašė dokumento, pateikė draugo dokumentą. Dvi savaites prieš tą įvykį buvo klube su draugu, jis neturėjo piniginės ir padavė jam įsidėti dokumentą, o vėliau pamiršo pasiimti jį. Kai policininkas paprašė dokumento, nesijautė apsvaigęs, galvojo, kad pasižiūrės tą dokumentą, dar pateiks mašinos dokumentus, kadangi draugas turi vairuotojo pažymėjimą, iš išvaizdos yra panašūs, tai tiesiog taip viskas ir baigsis. Išlipus iš mašinos apžiūrinėti buferio pareigūnai suprato, kad ne to asmens dokumentas buvo pateiktas. Tai pirmas atvejis, kai vairavo neblaivus, savo elgesį vertina blogai. Po to įvykio nebevartoja alkoholio, pradėjo sportuoti, ieškosi darbo. Su A. draugauja jau 7 metus, jos mamą pažįsta taip pat 7 metus, ji nėra niekada nusižengusi, protingas, išsilavinęs žmogus, dirbantis ir bendraujantis su vaikais. Mano, kad ji darytų jam teigiamą įtaką, nes su A. mama bendrauja labai dažnai, vienu metu net gyveno kartu. A. dabar mokosi V., tačiau labai dažnai būna P. ir gyvena su mama, todėl kai ji grįžta, 3–4 dienas per savaitę bendrauja, pas A. nakvoja, būna, taigi kartu gyvena pusę savaitės. Apie įvykį su R. Č. nėra daug šnekėję, buvo gėda šnekėti, o daugiau visomis temomis šneka, ji su jaunimu bendrauja, turi patirties. Nepageidauja, kad būtų konfiskuotas automobilis, bet jam pasakė, kad reikės sumokėti apie 4700 Eur, jeigu nebus konfiskuotas, todėl išsigando ir pasakė, kad gali pasilikti tą mašiną. Automobilio vertė kai pirko, buvo apie 5000 Eur. Automobilis yra truputį apgadintas po pirkimo, durelės įlenktos, salonas iš vidaus pasitrynęs, dar buferis atsikabinęs, tai automobilio vertė tikrai turėtų būti mažesnė. Jo paties tėvai gyvena Panevėžyje, tačiau jų neprašė laiduoti, nes tėtis yra baustas administracine tvarka, o mama turbūt irgi, bet mamos net neklausė, nes ji laibai jautrus žmogus. Šiuo metu pajamų neturi, nuolat važinėja į užsienį ir gyvena iš užsienyje teisėtai uždirbtų pajamų. D. N. žuvies fabrike, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sandėlyje. Lietuvoje specialybės neturi, mėgino susirasti darbą Lietuvoje, bet pasiūlymų dirbti negavo. Ateityje vėl planuoja vykti į užsienį. Paskutinį kartą iš užsienio grįžo prieš Kalėdas, (duomenys neskelbtini) kartu su A. broliu išbuvo 2 mėn. Į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) važiavo kartu su A.

Liudytoja A. Č. teismo posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju yra pora 7 metus, bendrauja su tėvais, bet negyvena kartu, bendro ūkio neveda, tik prieš įvykį planavo apsigyventi kartu. Automobilį pirko rugpjūčio mėn. už 4200 Eur kartu su M. lygiomis dalimis, nes vieną automobilį išlaikyti pigiau, bet registravo M. vardu, nes jis turėjo didesnę vairavimo patirtį, todėl buvo pigesnis draudimas. Dar tvarkė automobilį, tai iš viso gavosi apie 5000 Eur. Ji naudojosi automobiliu Vilniuje, nes ten mokosi ir dirba. Būdavo automobilis ir pas M., bet paskutiniu metu buvo pas ją. Prieš savaitę iki įvykio automobilis buvo paliktas pas M., nes turėjo kraustytis į Vilnių ir su daiktais atvažiuoti į Vilnių, bet nebenuvažiavo. Nežinojo, kad M. tą vakarą važiuos su automobiliu, draugė naktį atsiuntė straipsnį, taip ir sužinojo.

Kaltinamojo laiduotoja sutikusi būti R. Č. teismo posėdyje nurodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstama 7 metus, jis yra jos dukros draugas. Pažįsta kaltinamąjį kaip paslaugų, gerą žmogų. Ji pati dirba su paaugliais. Iš pradžių buvo didelis pyktis, kai sužinojo, nes gaila automobilio ir dukros su kaltinamuoju sunkiai Norvegijoje uždirbtų pinigų, bet žmogus nusikalto pirmą kartą, gailisi, įvyko kaip įvyko, visiems visko pasitaiko. Nori padėti, nes tikrai pažįsta kaltinamąjį ir su jo šeima bendrauja. Nori parodyti žmogui kelią, nes su Mantu daug bendrauja. Kai kaltinamasis buvo išvažiavęs į užsienį, bendraudavo per programėlę beveik kiekvieną vakarą. Ir kai dukros nebūna, pasišneka su Mantu apie planus, apie gyvenimą, todėl ir prisiima atsakomybę būti laiduotoja. Kaltinamasis suklydo, tai labai baisu, bet ir pats tai suvokia. Pati moka bendrauti su paaugliais, nebando moralizuoti, bando kalbėtis. Mato, kad M. labai gailisi, jam nepatogu ją čia matyti, bet ji pati pasisiūlė, jie net nedrįso jos prašyti būti laiduotoja. Tačiau pagalvojo, kad gali padėti. Dukra atsiuntė straipsnio nuorodą ir taip sužinojo apie įvykį, po įvykio M. nebuvo atvykęs 3 dienas, jam buvo nemalonu ir baisu, o paskui kalbėjosi. Kalbėjosi ir apie alkoholį, M. sportuoja, žaidžia krepšinį, per šventes išgeria, bet nepiktnaudžiauja alkoholiu. Mano, kad ji tikrai gali daryti jam teigiamą įtaką. Jeigu nevažiuos į užsienį, tai M. galvoja apsigyventi Vilniuje su A., M. ieškosis darbo, ir prieš įvykį planavo taip daryti. Ryšys tarp jų bus nuolat, grįžę į Panevėžį taip pat gyvens kartu pas ją, visada bendrauja telefonu, per programėlę, taigi žinos visas aplinkybes. A. taip pat dirba. Netiki, kad A. su M. gali išsiskirti, jau tai turbūt nebeįmanoma. Jeigu jie dėl nereikšmingų dalykų apsipyksta, ji su M. pasišneka nuoširdžiau, nei su dukra. Minčių skirtis tarp jų nekyla, neįmanoma tiek metų nubraukti, taip nebus, M. jau yra jų šeimos narys, su dukra planuoja ateitį kartu. Mantą mato beveik kiekvieną savaitgalį, bendrauja apie šeimas, apie kaimą, apie jo tėvus, apie ateitį, ką darys toliau, kad išgyvena dėl įvykio, bendraus kaip bendravę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajam M. Ž. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo M. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas A. L. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. apie 23 val., dirbdami ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. G., (duomenys neskelbtini), pastebėjo į aikštelę įvažiuojantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio buvo nulūžęs priekinis bamperis. Minėtas automobilis sustojo aikštelėje. Jis priėjo prie minėto automobilio. Automobilį vairavo vaikinas, šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo mergina. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, elgėsi neadekvačiai. Iš karto suprato, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojo paklausė, kur jis apgadino automobilį. Keleivė, pateikusi vairuotojo pažymėjimą, paaiškino, kad prieš kurį laiką ji vairuodama automobilį nuplėšė bamperį. Jis paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad šiuo metu neturi, nes yra kažkur palikęs. Tada jis pasakė, kad M. Ž. pateiktų bet kokį kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą J. M. vardu. Kadangi buvo tamsu, jam iš karto nekilo įtarimas, kad dokumentas yra kito asmens, tačiau nuėjus į tarnybinį automobilį, dokumentą apžiūrėjus įdėmiau, suprato, kad dokumentas yra ne vairuotojo. Jis vairuotojui pasakė, kad jis pateikė ne savo asmens tapatybės kortelę ir įspėjo, kad jam už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas toliau tvirtino, kad jis J. M.. Jis vairuotojo paklausė mamos ir tėvo vardo. Vairuotojas pasakė kelis skirtingus vardus. Vairuotojas minėjo, kad tėvo vardo nežino, nes su juo nuo vaikystės nebendrauja. Vairuotojo klausė, ar jis turi brolį bei jo vardo. Vairuotojas atsakė, kad brolį turi, tačiau jo vardo taip pat neatspėjo. Vairuotoją ne vieną kartą įspėjo dėl neteisėto disponavimo svetimu dokumentu, tačiau jis toliau teigė esąs J. M.. Vairuotojui blaivumą tikrino du kartus. Pamena, kad pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, o antro – 2,11 prom. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, jis nepageidavo vykti į sveikatos priežiūros įstaigą papildomai tikrintis blaivumą. Siekiant nustatyti vairuotojo tikrąją tapatybę apžiūrėjo jo automobilyje esančius daiktus ir rado jo gyvenimo aprašymą, kuriame buvo nurodyti M. Ž. asmens duomenys, jo gimimo metai ir pan. Patikrinus duomenų bazėje vairuotojo išvaizda su bazėje esančiomis nuotraukomis atitiko, todėl suprato, kad vairuotojas iš tikrųjų yra M. Ž.. Jis kreipėsi į vairuotoją kaip į M., jis nusišypsojo, įsitikino, kad jis tikrai yra M.. Apie įvykį informavo budėtoją, M. Ž. sulaikė. M. Ž. buvo pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, kur apžiūros metu rastas jo pasas (b. l. 49–52).

2020 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), automobilis stovėjo priekiu į Klaipėdos gatvę, įvažiavęs į stovėjimo aikštelę. Automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, buvo apgadinta automobilio priekinė dalis (bamperis, grotelės) (b. l. 9–16).

2020 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad vyriausiasis patrulis A. L. nustatė M. Ž. neblaivumo požymius (iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai) ir asmeniui nurodžius, kad vartojo alkoholį prieš vieną valandą, atliko tikrinimą. Pirmojo tikrinimo, atlikto 23.00 val., rodmenys – 2,02 promilės, antrojo tikrinimo, atlikto 23.16 val., rodmenys – 2,11 promilės. M. Ž. su tikrinimo rezultatais sutiko. M. Ž. informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b. l. 32–34).

Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM – 0424, patikros sertifikatas Nr. 1142295, patikra galioja iki 2020 m. kovo 24 d. (b. l. 35).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra M. Ž. (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tokio automobilio „Audi A6“, kokį vairavo kaltinamasis, vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. vasario mėnesį be PVM buvo 3885 Eur (b. l. 37).

Kaltinamojo M. Ž., liudytojo A. L. (policijos pareigūno) parodymai partvirtina, kad M. Ž. 2020 m. vasario 3 d. Panevėžyje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kol policijos pareigūnai jam sustojus aikštelėje patikrino jo neblaivumą (kaltinamajam 23.00 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,02 promilės girtumas, o 23.16 val. – 2,11 promilės girtumas). Abu kartus kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamasis būtų nesutikęs su tikrinimų rezultatais, nėra. Priešingai, kaltinamasis pasirašė neblaivumo nustatymo akte.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

M. Ž. yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 105, 125–127), administracine tvarka baustas (b. l. 107–112), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 85–88, 94–97), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo ilgametės draugės A. Č. mamos R. Č. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo posėdyje apklausta R. Č. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį 7 metus, nes tiek laiko jos dukra su juo yra pora, jis yra kaip jų šeimos narys. Kaltinamasis nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra geras žmogus, tik suklydo. Ji pati turi bendravimo su jaunimu patirties, nuolat bendraudavo su dukra ir kaltinamuoju, net ir jiems būnant ne Lietuvoje, o kai jie būna Panevėžyje, būna pas ją. Nuoširdžiai šnekasi ir žino apie dukros ir kaltinamojo ateities planus, kaip jiems sekasi.

Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su draugės mama, pačios R. Č. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus R. Č. apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka nebausta, ilgą laiką dirba gimnazijoje mokytoja, kurios mokinių ir kolektyvo yra gerbiama, darbdavio charakterizuojama išimtinai tik teigiamai), teismas konstatuoja, kad R. Č. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo ilgametės draugės mama, pedagogė), darbdavio nurodytų asmeninių savybių ir kitų aplinkybių (dažnai bendrauja su kaltinamuoju, tarpusavio santykiai su juo geri) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką M. Ž..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjo ir prokurorės pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąjį M. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgęs į jam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga M. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl prokurorės prašymo taikyti turto (kaltinamojo vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos A. T. 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos A. T. nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Kaltinamasis, kurio vardu transporto priemonė yra registruota, ir jo draugė A. Č. nurodė, kad vairuotas automobilis yra jų bendrai įgytas turtas. Šią aplinkybę patvirtino ir R. Č.. Nėra duomenų, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajam, kurio vardu transporto priemonė ir yra registruota.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jam vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metams. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės M. Ž. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta 34 MGL (1700 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių jos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-768/2019).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškomos automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 22–29).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98–100) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

M. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos R. Č. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. Ž., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti M. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 34 MGL (1700 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti M. Ž.. M. Ž. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. Ž. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 5 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.