- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-434-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00481-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Kazlauskienė Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- J. J., valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- I. M.
Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. e2A-434-613/2016
Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00481-2015-7
NUTARTIS
2016 m. kovo 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. J., valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė motinos A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Argumentavo, jog mama gyveno Latvijos Respublikoje, jos palikimą mirties dieną sudarė 534/3232 dalys, 32,3200 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Mama testamento nebuvo sudariusi, jos turto paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėjos tėvas J. J., mamos A. J. sutuoktinis, mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog turi brolį J. J., kuris taip pat yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Po mamos mirties pareiškėja nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet mamos palikimą priėmė pradėjusi jį valdyti. Kadangi pareiškėja gyvena Liepojoje, susitarė žodžiu su B. B., kad šis rūpinsis jos valdomo žemės sklypo nuoma. Pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teise po mamos mirties atsiradusį palikimą, pradėjusį jį faktiškai valdyti. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau jai buvo atsisakyta jį išduoti, motyvuojant tuo, kad yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas. Teismo posėdžio metu pareiškėja, atstovaujama atstovės advokatės V. P., papildomai paaiškino, kad B. B. buvo išnuomojęs žemės sklypą ūkininkui, todėl žemės sklypas nėra apleistas, jis dirbamas, už jį mokami žemės mokesčiai. Brolis šiuo žemės sklypu nesidomėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-12-04 sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi šį paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas, nustatęs faktines ginčo situacijos aplinkybes – (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. J., kuri iki mirties ir mirties dieną gyveno Latvijos Respublikoje; A. J. vardu nuosavybės teise viešajame registre yra įregistruota 534/3232 žemės sklypo dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2003-01-01 iki šiol Latvijos Respublikos notarų nebuvo įregistruota A. J. paveldėjimo byla; A. J. iki mirties dienos buvo registruota adresu – (duomenys neskelbtini); I. J. (dabar – M.) yra A. J. ir J. J. dukra; 1999-07-26 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį, t. y. į 4,10 ha žemės ir 1,24 ha miško (natūra); 2015-10-15 nutarimu Skuodo rajono notarų biuro notarė V. G. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėja praleido įstatymo numatyto trijų mėnesių terminą palikimui priimti; įvertinęs liudytojų parodymus, motyvuodamas CK 5.51 str. 1 d., padarė išvadas, jog pareiškėja po palikėjos A. J. mirties likusį turtą – žemės sklypo dalį, valdė kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo, jog visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja po savo motinos mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Vertino, jog kitas įstatyminis įpėdinis – J. J. bei suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Vadovavosi CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d. normomis, pažymėdamas, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d., nutarimas Nr. 56 13 p.) ir įvertinęs tai, jog pareiškimas tenkintinas, nurodė, jog konkretus faktiniu valdymu priimtas motinos turtas (butas) neįvardijamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-12-04 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėją atstovavo advokatė, o apeliantas, kaip neturintis teisinių žinių, nesuprato ginčo teisinės situacijos, nežinojo, jog turi teisę turėti atstovą, pateikti įrodymus, prašyti iškviesti liudytojus, nesuvokė fakto, jog galima priimti palikimą, pradėjus faktiškai jį valdyti (CPK 51 str. 1 d., Konstitucinio Teismo 1996-07-10 nutarimas). Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas gyvena Latvijoje, yra garbingo amžiaus, pirmą kartą dalyvauja teismo posėdyje, nevisiškai suprato užduodamus klausimus. Teismas nebuvo aktyvus, rėmėsi tik tais įrodymais, kuriuos pateikė pareiškėja. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai, paviršutiniškai vertino bylos įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas. Nurodė, jog tiek pareiškėja, tiek jis (apeliantas), aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti motinos palikimą ir palikimą priėmė faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas dėl faktinio palikimo priėmimo turėjo būti nustatytas abiem įpėdiniams. Pareiškėja siekia perimti visą jų tėvų turtą ir šį turtą parduoti. Teismas nesiaiškino aplinkybės, jog žemės sklypo dalis buvo pradėta nuomoti tik po pareiškėjos ir apelianto tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)). Žinojo, jog sesuo (pareiškėja) rūpinasi šiuo žemės sklypu, turi sklypo dokumentus, tokiems jos veiksmams neprieštaravo, tačiau ir jis visada reiškė norą šiuo sklypu rūpintis. Sesuo jam buvo sakiusi, jog kreipsis į teismą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau nepasakė, jog paveldėjimo teisės liudijimas bus išduotas tik jos vardu. Sesuo pirmoji po motinos mirties nuvyko į mamos namus, perėmė valdyti visus motinos drabužius ir daiktus. Apeliantas nuvykęs į mamos gyvenamąją vietą, nei asmeninių jos daiktų, nei apskritai jokių dokumentų nerado. Teigia, jog nagrinėjant bylą iš naujo turėtų galimybę duoti paaiškinimus dėl žemės sklypo (jo dalies), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl apelianto skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog A. J. palikimas šiuo atveju nėra paveldėtinas valstybės ir VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu dėl apelianto skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog informacijos apie tai, kas naudojosi minėtu žemės sklypu, po to, kai į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės, neturi.
Pareiškėja I. M. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pažymi, jog teismas, pradėjęs bylos nagrinėjimą, išaiškino apeliantui CPK 42 str. numatytas procesines teises ir pareigas, jų turinį, keletą kartų apelianto paklausė, ar jis suprato savo turimas teises ir pareigas (apeliantas atsakė, jog suprato), taip pat atsiklausė, ar apeliantas supranta lietuvių kalbą (apeliantas patvirtino, jog supranta). Procesiniai dokumentai apeliantui teismo buvo išsiųsti, taigi jis, esant poreikiui, turėjo galimybę kreiptis teisinės pagalbos į advokatus, pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu byloje. Teismas išaiškino ir teisines bylos išnagrinėjimo pasekmes, tenkinus pareiškimą. Apeliantas teisme buvo išklausytas, turėjo galimybę duoti paaiškinimus, jo ne kartą buvo klausimą ar jis sutinka su pareiškėjos reikalavimu ar prieštarauja – apeliantas atsakė, jog sutinka. Apeliantas yra veiksnus asmuo ir turimą paveldėjimo teisę galėjo įgyvendinti savo nuožiūra – priimti palikimą arba jo atsisakyti. Apeliantas jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė motinos palikimą, neatliko. Kokiu būdu apeliantas išreiškė norą rūpintis minėtu žemės sklypu nenurodo, nepaaiškina ir nenurodė pirmosios instancijos teisme. Pažymi, jog mama sirgo onkologine liga ir du mėnesius iki jos mirties pareiškėja gyveno kartu su tėvais, slaugė mamą. Apeliantas mamos nelankė, jos nepalaikė ir tik paprašius, atvyko aplankyti. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė teisingas išvadas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti pareiškėją priėmusia motinos palikimą, pradėjus faktiškai paveldimą turtą (jo dalį) valdyti.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai, – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės neginčija ir pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės, jog sesuo (pareiškėja), po jų motinos A. J. mirties, rūpinosi mamos vardu nuosavybės teise įregistruota 534/3232 žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Šią teisiškai reikšmingą ginčo situacijai faktinę aplinkybę, inter alia, patvirtina ir minėtų liudytojų R. R. ir B. B. parodymai. Šių liudytojų parodymais abejoti ar netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, juo labiau, jog apeliantas neginčija ginčo sklypo valdymo aplinkybės (CPK 185 str.).
CK 5.50 str. 1 d. reglamentuotas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.). Norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010).
Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines, bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisiškai reikšmingas išvadas, jog nors pareiškėja, gyveno Latvijos Respublikoje ir neturėjo galimybės žemės sklypo (jo dalies) naudoti, tačiau šiuo sklypu rūpinosi kaip savu – pavedė B. B. sudaryti valdomo žemės sklypo nuomos sutartį, o sklypas buvo išnuomotas ūkininkui, kuris tą žemę prižiūrėjo, ją naudojo, mokėjo mokesčius, periodiškai atvažiuodavo į Lietuvą, domėjosi žemės sklypo nuomos klausimais, bendravo su B. B. (CPK 185 str.).
Apibendrinant nustatytų ir įvertintų faktinių duomenų visetą, pirmosios instancijos teismo 2015-11-30 teismo posėdžio garso įrašą, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino šalims, inter alia ir suinteresuotam asmeniui J. J. (apeliantui) teises ir pareigas, ir jis aiškiai patvirtino, jog šias teises ir pareigas suprato, jog lietuvių kalbą supranta ir su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Duomenų, jog apeliantui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir/ar jis, nesuprato ginčo pobūdžio, jam siųstų dokumentų turinio ir pan., jog neturėjo pakankamai laiko pasiruošti bylai ir/ar teismas netenkino apelianto prašymo dėl termino susirasti advokatą, byloje nėra ir apeliantas atitinkamų įrodymų su skundu nepateikė. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl teisinių žinių neturėjimo, teisių ir pareigų neišaiškinimo, ginčo nesuvokimo ir pan., atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo atveju nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėja (įpėdinė) atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė/valdo kaip savo ir laikė/laiko save šio turto savininke.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas taip pat būtų išreiškęs savo valią valdyti palikėjos turtą kaip savo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog ginčo palikimo faktas nustatymas per se neužkerta kelio apeliantui realizuoti teisę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu (pareiškimu) ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis taip pat priėmė motinos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai, teisėtai tenkino pareiškėjos pareiškimą (CK 5.50 str. 1, 2 dalys, CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto skundo argumentų (sesuo jį suklaidino; sesuo pirmoji pasiėmė mamos asmeninius daiktus ir kt.), nes jie teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi skundas atmestinas, apeliantui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, iš apelianto pareiškėjai priteistina 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą atmesti, Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai I. M. iš suinteresuoto asmens J. J. 200 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.