- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-61-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04292-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- L. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. D. dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusių su valdymo netekimu, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. prašė teismą įpareigoti atsakovą D. D. sumažinti 1,6 m aukščio ir apie 28,43 m ilgio tvorą, esančią žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 1 m aukščio; nustatyti atsakovui vieno mėnesio terminą sprendimui įvykdyti, jo neįvykdžius per nustatytą laiką, suteikti ieškovei teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus ieškovės lėšomis ir išieškoti iš atsakovo šias išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 301/601 dalys, o atsakovui - 300/601 dalys, 0,0601 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-91-644/2012 pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą nustatė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal kurią jai buvo priskirta naudotis 221 m² - žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, atsakovui 231 m² - žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“, o bendrai - 149 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, iš kurios jai naudotis priskirta 80 m², o atsakovui - 69 m². 2016 m. vasaros pradžioje atsakovas ant sklypo ribos pradėjo statyti 1,6 m aukščio ir apie 28,43 m ilgio medinę tvorą. Ieškovės sutikimo atsakovas neprašė, nors minėta tvora pastatyta ant sklypų ribos. Pastatyta tvora pažeidžia ieškovės ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, nes dėl pastatytos tvoros yra ribojamas ne tik ieškovės, bet ir kitų asmenų patekimas prie namo. Savavališkai pastatyta tvora ieškovei daro žalą, kadangi darko ieškovės kiemo vaizdą, tvora pastatyta vingiuotai ir žemės sklypą padalina neestetiškai. Be to, tvoros pastatymas apsunkina ieškovei galimybę tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu bei be kliūčių naudotis laiptine. Tvora yra nedideliu atstumu nuo ieškovei priklausančio ūkinio pastato, todėl ieškovei apsunkinamas patekimas į ūkinį pastatą bei apriboja galimybę įnešti didesnio dydžio daiktus, nes ilgesnius daiktus turėtų iškelti į 1,6 m aukštį. Taip pat ant sklypo ribos atsakovas pastatė ir metalinį stulpelį ir nėra aišku, ką toliau planuoja daryti. Savavališka tvoros statyba atsakovas ieškovei sukėlė neturtinę žalą, kadangi dėl atliktų savavališkos tvoros statybos darbų ieškovė pradėjo blogiau miegoti, tapo irzlesnė, piktesnė, dažnai ją apimdavo nerimas, kadangi galvoja, ką toliau gali padaryti atsakovas, kad pakenktų jai kaip bendrasavininkei - tai sumažino ieškovės bendravimo galimybes. Be to, dėl savavališkai atliktos statybos, ieškovei teko kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymais, kad būtų pašalintas jos teisių pažeidimas, taip pat teko išeiti iš darbo, dėl ko darbdavys pradėjo neigiamai žiūrėti į ją, kadangi jos darbas yra atsakingas ir negali ją darbo metu išleidinėti iš darbo. Visa tai lėmė, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos vertina 500,00 Eur ir mano, kad ši suma priteistina iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad vidiniame kieme yra sukalti UAB „Žemėtvarkos darbai“ riboženkliai, žymintys naudojamų žemės sklypo dalių ribas ir atskiriantys atsakovui skirtą naudotis žemes sklypo dalį. Praėjo 2 metai, kai ieškovė įsigijo šį nekilnojamąjį turtą ir tapo bendraturte, tačiau nuo nuosavybės įsigijimo pradžios nesulaukė jokios pagalbos ir finansinio prisidėjimo atliekant gerbūvio darbus, būdingus bendraturčiams. Ieškovės neprižiūrimoje žemes sklypo dalyje vaizdas buvo neestetiškas, tragiškas, nuo didelio apleidimo žolės būdavo išaugusios 30 cm aukščio, pradėjo viskas pūti, užsiveisė kirmėlių, po kiemą mėtėsi skardos, plytų gabalai, nuo apleisto ūkinio pastato, kuris yra l m atstumu nuo jo naudojamos žemės sklypo dalies, pradėjo kristi tinkas, bendro naudojimo laiptinė yra avarinės būkles, paprašius leidimo ją uždengti, kad nekristų plytos ir būtų saugiau, ir susitvarkyti kiemą, ir prisidėti prie gerbūvio, gavo neigiamą atsakymą. Ieškovės žemes sklypo dalis apleista tiek, kad nemalonu gyventi tokioje aplinkoje, be to, sulaukė ir kaimynų nusiskundimų. Be to, ne vieną kartą atsakovas ir jo šeima buvo stebimi, nužiūrinėjami, tiek bendraturtės sūnaus, tiek jo draugų ar šiaip jų giminaičių. Po viso šito jautėsi suvaržytas, stebimas, ribojama jo judėjimo laisvė, pažeidžiamos ir privatumo teisės, tai buvo viena iš priežasčių, paskatinusių statyti tvorą ir atsiriboti nuo tokių nemalonių pasikartojimų. Norėdamas užtikrinti savo vaiko ir šeimos gerovę bei saugumą, pastatė medinę tvorą savo naudojamos žemės sklypo dalyje, 20 cm į savo žemės sklypo pusę nuo sukaltų riboženklių. Tvora nesiekia 160 cm aukščio, medinė, maža tvoros dalis yra segmentinė, tvora yra neaklina, atrodo estetiškai, dažoma ir prižiūrima bei atliekanti apsaugos nuo pašalinių žvilgsnių ir nenumatytų nelaimių funkciją. Pastačius tvorą atsakovo šeimos nariams ir svečiams tapo saugiau, kadangi laiko keturkojį augintinį, gali išleisti į lauką nebijodamas dėl pasekmių, jei pasirodytų bendrasavininkė. Ieškovės skundai ir ieškiniai lyg principo reikalas atsakovui pakenkti ne tik morališkai, bet ir finansiškai, kadangi atsakovui dažnai tenka atsiprašyti iš darbo, prarasti dieninį užmokestį, pirkti lėktuvo bilietus ir skristi į Lietuvą, dėl ko kenčia jo šeimos biudžetas, tapo nervingas, pradėjo blogai miegoti naktimis, pergyventi, kad nuvylė savo šeimą eikvodamas sunkiai uždirbtus šeimos pinigus, įrodinėjant tiesą, kodėl pastatė tvorą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tvora pastatyta ant sklypo ribos ar bendro naudojimo žemės sklypo dalyje. Faktiškai tvora yra pastatyta atsakovui skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Pažymėjo, kad pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai, kuriai nereikia statybos projekto ir leidimo. Ieškovei skirta naudotis žemės sklypo dalis yra pietinėje pusėje, todėl nereikalingas rašytinis sutikimas. Kuo remiantis reikalaujama sumažinti tvoros aukštį, ieškinyje nenurodyta. Ieškinyje nenurodyta ir kokiu įstatyminiu pagrindu remiantis prašoma priteisti neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 70 Eur už atliktus kadastrinius matavimus, 350,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku, laikė nepakankamu duomenų išvadai, kad ieškovės nurodytas jos teisių pažeidimas, faktas, kad atsakovo tvora pastatyta ant žemės sklypo ribos ir pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises, yra įrodytas (CK 4.98 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
6. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo tvora yra pastatyta atsakovo naudojamo žemės sklypo dalyje, tvora yra neaklina, medinė, 156 cm - 162 cm aukščio, atstumas nuo tvoros iki pastato yra 163 cm, t. y. tvora nėra pastatyta ant žemės sklypo ribos, kaip nurodo ieškovė. Teismas taip pat nurodė, kad šalys pripažino, jog pastatyta tvora yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių statybai. Pagal 2016 m. galiojusios statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 nuostatas atsakovo pastatyta tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai. Nurodyto reglamento 2 lentelės 3.1 p. nustatyta, kad tvora nuo 1 metro iki 2 metrų aukščio priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriai nereikia statybos projekto ir leidimo bei bendraturčio sutikimo.
7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ieškovei būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės, ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.
8. Teismas sprendė, jog atsakovas ieškovės teisių nepažeidė, todėl jis negali būti laikomas atsakingu ir už ieškovei sukeltus nepatogumus, jos neigiamus išgyvenimus ir su tuo susijusius pakenkimus sveikatai, jeigu tokie buvo padaryti, dėl ko ieškovė reikalavimą atlyginti jai padarytą neturtinę žalą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė L. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė LR CK 4.98 straipsnio nuostatas, nustatant ar yra apeliantės teisių pažeidimas ar ne. Negatoriniam ieškiniui pagrįsti užtenka dviejų sąlygų t. y. kad apeliantė yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. Apeliantė, kaip savininkė, neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas pagal negatorinį ieškinį turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau šių faktų atsakovas neįrodė.
9.2. Teismas, nustatęs, kad apeliantės sutikimo atsakovas neprašė, nors tvora pastatyta ant sklypų ribos, nepasisakė dėl tuo metu galiojusių imperatyvių materialinės teisės normų, reglamentavusių privalomus rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus), nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, jog pats atsakovas patvirtino, kad faktiškai tvora pastatyta atsakovui skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, apie 20 cm nuo sklypų ribos į atsakovo žemės sklypo pusę, t. y. arčiau kaip 1 m iki apeliantės sklypo ribos, tačiau netaikė 2.2. punkte nurodytų STR 1.07.01:2010 normų, nepatikrino tvoros kiaurymių ploto ir į apeliantės dalį žemės sklypo tvoros metamo šešėlio nukreipto rytų kryptimi kampo, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, kad tvora nuo 1 metro iki 2 metrų aukščio priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, kuriai nereikia statybos projekto ir leidimo bei bendraturčio sutikimo.
9.3. Apeliantė pažymi, kad byloje buvo pateiktos fotonuotraukos, įrodančios, kad tvoros kiaurymių plotai yra mažesni, nei leidžiama bei teisės aktuose įtvirtinta maksimali leistina riba - 50 procentų. Todėl šiuo atveju teismas kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius privalėjo vadovautis specialiomis teisės normomis - 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 patvirtintu Statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Be to, atsakovas ginčo objektą – tvorą, pradėjo statyti 2016 m. vasario mėn., t. y. kai dar galiojo minėtas Statybos techninis reglamentas (jis galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.). Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu.
9.4. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis išimtinai tik atsakovo pateiktais įrodymais. Teismas visiškai atsisakė vertinti, dėl kokių priežasčių ant sklypo ribos buvo pastatytas metalinis stulpas, kuris rodo, kad galimai atsakovas siekia užverti ir apriboti vienintelį apeliantės patekimą į namus. Be to, minėtas stulpas trukdo apeliantei organizuoti ir nešti būtinas statybines medžiagas bei priemones į antrą aukštą. Teismas netyrė įrodymų ir nesiaiškino aplinkybių, dėl kokių priežasčių minėtas stulpas pastatytas, kokiam tikslui jis bus naudojamas. Neaiškūs atsakovo tikslai kelia pagrįstą baimę, kad vieną dieną vietoje stulpo atsiras atitvaras ar dar koks statinys, dėl kurio apeliantei bus apribotas patekimas į jos su atsakovu bendrą erdvę. Teismas nepagrįstai nevertino tiek ieškovės paaiškinimų, tiek liudytojo A. B. parodymų, taip pat pateiktų foto nuotraukų.
9.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl atsakovo atliktų savavališkų tvoros statybos darbų, kuriems turėjo gauti apeliantės rašytinį sutikimą, tačiau piktavališkai šio sutikimo negavo, ir toks jo elgesys nėra pirma kartą, apeliantė pradėjo blogiau miegoti, tapo irzlesnė, piktesnė, dažnai ją apimdavo nerimas, kadangi galvojo, ką toliau gali padaryti atsakovas, kad pakenktų jai kaip bendrasavininkei - tai sumažino apeliantės bendravimo galimybes. Be to, apeliantei teko kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymais, kad būtų pašalintas jos teisių pažeidimas, taip pat išeiti iš darbo, nes darbdavys pradėjo neigiamai žiūrėti į ją, kadangi jos darbas yra atsakingas ir jos negali darbo metu išleidinėti iš darbo. Dėl savavališkai pastatytos tvoros nuolat tiek tarp apeliantės ir atsakovo, tiek tarp jos sūnaus ir atsakovo vyksta nuolatiniai ginčai bei kivirčai, po kurių tiek apeliantė, tiek jos sūnus būna labai įskaudinti. Visai tai lėmė, kad apeliantė patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos vertina 500 Eur.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas D. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 550 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiagoje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pažeistos jos teisės (CPK 185 straipsnis) ir faktiškai nėra ieškovės teisės pažeidimo (CPK 4.98 straipsnis). UAB „Topomatas“ pateiktas tvoros koordinačių nustatymo planas neginčijamai patvirtina, kad visa tvora yra pastatyta atsakovui skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje ir kad tvoros aukštis neviršija 2 metrų. Ieškovei skirta naudotis žemės sklypo dalis yra pietinėje pusėje, taigi priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, turi būti vadovaujamasi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.2.2. p. p., o užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto. Bylos nagrinėjimo metu, ginčo dėl tvoros kiaurymių ploto nebuvo, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų (apart savo nuotraukų), kad kiaurymių plotas yra mažesnis, nei nustatyta Statybos techniniame reglamente, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nėra reikšmingas. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nenustatė atsakovo veiksmuose pažeidimo, tvoros statybai nereikėjo projekto, statybos leidimo ir ieškovės sutikimo. Taigi, atsakovas, pastatydamas tvorą, nepažeidė statybos norminių aktų reikalavimų, o jeigu nebuvo neteisėtų jo veiksmų, tai jo veiksmai ir negali būti vertinami kaip ieškovės teisių pažeidimas.
10.2. Nei bendro naudojimo žemės sklypo dalyje, nei ieškovei skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, nei ant žemės sklypų atsakovas jokio stulpo nestatė. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad vienintelis įrodymas apie stulpo egzistavimą yra ieškovės pateiktos fotonuotraukos, tačiau neaišku, kada jos darytos, jos įvardintos kaip tvoros nuotraukos ir nenurodytos ieškinio priede. Be to, kokį ryšį su ieškinio reikalavimu turi stulpas, apie kurį nėra jokių įrodymų (ar tai tvoros dalis), nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepasisakyta.
10.3. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokias bylos aplinkybes patvirtina jos paaiškinimai, liudytojo A. B. parodymai ir ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokius atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais rėmėsi teismas, paneigia ieškovės paaiškinimai bei liudytojo A. B. parodymai.
10.4. Nevertinant tos aplinkybės, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, tačiau nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodytas įstatymas, numatantis neturtinės žalos atlyginimą konkrečiu atveju.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Honoraras advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėtas įvertinant nepriteistą pinigų sumą pagal pridedamus kvitus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žemės sklypo bendrasavininkų ginčas dėl vieno iš bendrasavininkų pastatytos tvoros atitikimo Statybos techninio reglamento nuostatoms, tvoros pastatymo teisėtumo, įrodymų vertinimo.
13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė ir atsakovas yra 0,0601 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai (1 t. b. l. 6-8). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 301/601 dalys minėto žemės sklypo, atsakovui nuosavybės teise priklauso 300/601 dalys žemės sklypo. 2012 m. vasario 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-91-644/2012 tarp buvusių šio žemės sklypo bendrasavininkų buvo nustatyta naudojimosi 0,0601 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal 2011-05-30 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą projektą (1 t. b. l. 13-15). Dabartinių žemės sklypo savininkų žemės kadastriniai matavimai yra atlikti ir įregistruoti Nekilnojamo turto registre, todėl byloje nėra ginčo tarp bendrasavininkių dėl turimų žemės sklypų ribų ir naudojimosi žemes sklypais tvarkos, tačiau šalys nesutaria dėl atsakovo pastatytos tvoros, skiriančios žemės sklypų dalis, atitikimo statybos techninio reglamento nuostatoms, tvoros teisėtumo. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį atsakovui, kuriame suformulavo reikalavimus įpareigoti atsakovą D. D. sumažinti jo pastatytą 1,6 m aukščio ir apie 28,43 m ilgio tvorą, esančią žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 1 m aukščio; nustatyti atsakovui vieno mėnesio terminą sprendimui įvykdyti, jo neįvykdžius per nustatytą laiką, suteikti ieškovei teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus ieškovės lėšomis ir išieškoti iš atsakovo šias išlaidas; priteisti iš atsakovo ieškovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė tas aplinkybes, jog jis pastatė medinę tvorą savo naudojamos žemės sklypo dalyje, 20 cm į savo žemės sklypo pusę nuo sukaltų riboženklių, tvora nesiekia 160 cm aukščio, yra medinė, tvora yra neaklina, atrodo estetiškai, tvora priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai, kuriai nereikia statybos projekto ir leidimo, ieškovės sutikimo, ieškovei skirta naudotis žemės sklypo dalis yra pietinėje pusėje, todėl tvora nemeta šešėlio į jos sklypo dalį.
14. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė (1 t. b. l. 143-147). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė (1 t. b. l. 152-159), esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas, neteisingai sprendė, jog atsakovas nepažeidė ieškovės teisių; nors tvora pastatyta ant sklypų ribos, nevertino tų aplinkybių, jog ji pastatyta be ieškovės sutikimo ir arčiau kaip 1 metras iki jos sklypo ribos; teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, nepasisakė dėl tvoros kiaurymių ploto (leistina riba pagal galiojančius teisės aktus 50 procentų ploto); todėl apeliantė mano, kad atsakovas pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas; teismas nepasisakė dėl atsakovo pastatyto stulpo, jis jai trukdo ir kelia baimę; teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, jog savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, negatorinį ieškinį pareiškęs asmuo turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas). Byloje šalys nurodė, kad atsakovas tvorą pradėjo statyti 2016 metų vasaros pradžioje. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) įtvirtinta, jog statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos procesas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros metu atliekami veiksmai neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 27 punktas; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 46 punktas).
17. Ginčo tvoros pastatymo metu (2016 metų viduryje) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede buvo įtvirtinta, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), (1, 1.2 punktai); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°) (1.2.1 punktas); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (1.2.2 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas yra pastatęs tvorą arčiau nei 1 metras iki ieškovės žemės sklypo ribos ir nėra gavęs ieškovės sutikimo tvorą statyti (b. l. 53, 54). Šių aplinkybių jis neneigė pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose, bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje, tvoros pastatymo teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas patikrinant, kokia kryptimi yra metamas šešėlis į ieškovės sklypo pusę nuo tvoros ir koks yra medinės tvoros kiaurymių plotas, lyginant su bendru užtvaros plotu (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedas 1.2.1., 1.2.2 punktai). Byloje atsakovas nebuvo pateikęs įrodymų (apart tvoros fotografijų ir „Topomato“ sudarytos žemės naudojimo schemos, b. l. 49-54, 86-88) koks yra tvoros kiaurymių plotas ir kokia kryptimi yra metamas tvoros šešėlis į ieškovės sklypą.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir vertinant ar ginčo statinys atitinka įstatymo reikalavimus, pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018). Nagrinėjamu atveju susitarimo su sklypo bendrasavininke atsakovas dėl tvoros statybos neturi, o nesant byloje pateiktų būtinų įrodymų dėl tvoros kiaurymių ploto, lyginant su bendru užtvaros plotu, bei tvoros metamo šešėlio krypties į ieškovės sklypo pusę, teisėjų kolegija negalėjo patikrinti ar atsakovas tvorą pastatė laikydamasis 2016 metais galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.1., 1.2.2 punktų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi (1 t. b. l. 177-184) pasiūlė atsakovui D. D. pateikti įstatymo leistinus papildomus įrodymus apie ginčo tvoros kiaurymių plotą, lyginant su bendru tvoros plotu, bei tvoros metamo šešėlio kryptį į ieškovės sklypo pusę (CPK 178 straipsnis).
20. Kauno apygardos teismui atsakovas D. D. 2019 m. sausio 18 d. pateikė prašymą su priedais (2 t. b. l. 35-44). Iš pateiktų rašytinių įrodymų-2019 m. sausio 3 d. UAB „Skena“ išvados (2 t. b. l. 39), kurią sudarė statinio eksperto kvalifikaciją turintis A. Z., bei pridėtų fotonuotraukų (2 t. b. l. 42), plano (2 t. b. l. 41) - matyti, jog atsakovo įrengtos tvoros šešėlis yra nukreiptas šiaurės kryptimi, tarp >330⁰ ir <30⁰ ir į A. D. priklausančio sklypo pusę. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodomas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas tvorą pastatė nepažeisdamas 2016 metais galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.1., 1.2.2 punktų reikalavimų, nes tvoros metamas šešėlis nėra nukreiptas į gretimą (atsakovės) sklypą. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės apeliacinio skundo teiginius, jog tvoros pastatymui A. D. turėjo gauti privalomą atsakovės sutikimą ginčo tvoros statymui. Kauno apygardos teismui atsakovė pateikė tvoros kiaurymių ploto skaičiavimo ataskaitą (2 t. b. l. 60-70), kurioje teigiama, jog dalis tvoros – jos segmentas tarp 8 ir 9 riboženklio, kurio ilgis yra 2,5 metro, meta šešėlį į L. B. žemės sklypą (2 t. b. l. 62, 67, 68, 1, 2 išvados punktai). Ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog tvoros kiaurymių plotas yra 20,31 proc. (2 t. b. l. 68, išvados 5 punktas), todėl statant šią tvoros dalį, ieškovės teigimu yra pažeisti 2016 metais galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.1., 1.2.2 punktų reikalavimai. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka. Byloje atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog minimas tvoros segmentas, kurio ilgis 2,5 m meta šešėlį į ieškovės ir atsakovo bendro naudojimo žemės sklypo dalį, kuri yra 1,3 metro pločio, ji yra prie gyvenamojo namo sienos (2 t. b. l. 81, 4 punktas, 92). Be to atsakovas pateikė įrodymus, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka pabaigos jis yra pakeitęs tvoros segmento tarp 8 ir 9 riboženklio kiaurymių plotą, iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų (2 t b. l. 94-96) matyti, kad tvoros dalies tarpai tarp medinių konstrukcijų (lentelių) yra virš 10 cm, tvorą sudarančios lentelės yra 10 cm pločio, todėl šios ginčo tvoros dalies kiaurymių plotas yra virš 50 proc. Nurodomos faktinės aplinkybės paneigia ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog statant tvoros segmento dalį tarp 8 ir 9 riboženklio, atsakovui pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.1., 1.2.2 punktų nuostatas buvo būtinas ieškovės sutikimas.
21. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pašalino apeliaciniame skunde minimą metalinį stulpą (2 t. b. l. 80, 3 punktas, 84), todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Byloje nustačius, jog ieškovės teisių atsakovas nepažeidė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 13,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 112). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš apeliantės (CPK 92straipsnis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovas turėjo 600 Eur išlaidų (1 t. b. l. 169, 2 t. b. l. 45). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos atsakovui iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,23 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.