Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2619-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-08
Bylos Nr.
1-2619-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33407-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
G. O.
Advokatai
Sergejus Pelšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2619-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33407-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ramintai Braškienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),kaltinamajam G. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Arkana“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

G. O. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis neturėjo tikslo ir noro vairuoti automobilį išgėręs. Jis miegojo automobilyje, kažkas pasibeldė į langą ir jis pagalvojo, kad netinkamoje vietoje prisiparkavo automobilį, todėl užvedė automobilio variklį, pajudėjo gal 1-3 metrus ir iš karto atvažiavo policija. Atvažiavę pareigūnai prisistatė ir paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis prisipažino pareigūnams, kad vartojo. Alkoholį vartojo automobilyje, todėl nusprendė nebeiti namo ir pamiegoti mašinoje. Pirko stipresnį alkoholinį kokteilį, 30 laipsnių stiprumo 0,35 l talpos, taip pat 4 alaus. Namie alkoholio vartoti nenorėjo, nes namuose buvo žmona ir vaikai. Į miestą eiti nenorėjo, nes buvo nusiminęs. Dėl asmeninių priežasčių, norėjo pabūti vienas. Jis prašė rugsėjo 1-osios laisvos darbo dienos, bet jam nedavė. Supyko, todėl ir nusprendė pabūti vienas. Automobilis yra įmonės, pirktas lizingu. Jis dirba dvejose įmonėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl kurios įmonė lizingas, jis nežino. Automobilį jis naudojo darbo reikmėms, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). Generalinis direktorius jam leido naudotis automobiliu darbo reikalais. Apie įvykį iš karto pranešė žmonai ir prašė šios, kad atvažiuotų. Su žmona jie (duomenys neskelbtini) metų kartu, augina du vaikus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prieš (duomenys neskelbtini) metus persikraustė į Vilnių

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims G. O. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o tiksliau, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1, 3).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.06 val. buvo gautas pranešimas, jog prie namo atvažiavo automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurio vairo sėdi ir pusiau miega akivaizdžiai neblaivus vairuotojas (b. l. 9-11).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. patruliuojant mieste iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), už automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdi vairuotojas, kuris yra galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo važiuojamojo kelio dalyje su užvestu varikliu. Priešais „Renault“ stovėjo P. R. (P. R.), kuris neleido minėtam automobiliui važiuoti. Už automobilio vairo sėdėjo G. O., kuris prisipažino, kad neseniai vartojo alkoholį ir vairavo minėtą automobilį neblaivus. Iš G. O. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pranešėjas L. B. paaiškino, kad matė, kaip automobilio „Renault“ vairuotojas vairavo galimai neblaivus (b. l. 12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: smulkūs kėbulo defektai (b. l. 13-17).

Iš paaiškinimo matyti, kad L. B. 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.12 val. pastebėjo šalia kelio stovintį automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastukseno į automobilio langą, kurį atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis, apsirengęs tamsiai mėlynus marškinėlius bei tamsias kelnes. Iškvietus policiją minėtas automobilis pradėjo judėti. Su kaimynu P. R. sustabdė minėtą automobilį ir jau tada atvyko policijos pareigūnai (b. l. 20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti tyrimo metu peržiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų įrašai. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, gatvę, kur stovi automobilis „Renault“, pilkos spalvos, kurio vairuotojo vietoje sėdi vyras. Prie automobilio vaikšto dar vienas vyras, kuris pasakoja pareigūnams, kad jis matė, jog minėto „Renault“ automobilio vairuotojas miegojo automobilyje, o jis pabeldė į automobilio langą, o po to automobilis pradėjo važiuoti. Pareigūnė klausė vairuotojo, kur jis važiuoja, vairuotojas atsakė, kad namo. Pareigūnė paaiškino vairuotojui, kad jis sustabdomas ir paklausė, ar jis sutinka, jog būtų patikrintas jo blaivumas. Vairuotojas sutiko ir teigė, kad alkoholį vartojo, tačiau atsisėdo už vairo, nes norėjo nuvažiuoti namo. Pirmu blaivumo patikrinimo metu vairuotojui nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Pareigūnė užrašo vairuotojo duomenis – G. O.. Pareigūnai antrą kartą patikrino vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 22-24).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Renault“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 27 970 eurų (b. l. 26).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš G. O. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0711 (patikros sertifikatas Nr. 1938529, galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d.) G. O. pirmu pūtimu 2023 m. rugpjūčio 31 d. 20.09 val. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, o antru pūtimu 20.30 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas. Su alkotesterio rezultatais G. O. sutiko (b. l. 29-32).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad G. O. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, o būtent paties G. O. parodymai ir prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo bei automobilio vairavimo, byloje esantys tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, rašytinis liudytojo L. B. paaiškinimas, kuriame Asmuo patvirtino matęs neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, kitų objektų apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo ir garso įrašai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad G. O. vairavo automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai buvo vartojęs alkoholį ir nuo jo apsvaigęs, dėl ko jam netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 2,02 promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs kaltininko veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog G. O. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Baudžiamosios atsakomybės motyvai

G. O. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir išsamūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas J. R.-O. prašymas dėl kaltinamojo G. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 69-70).

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad G. O. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika materialinė žala padaryta nebuvo.

G. O. praeityje neteistas (b. l. 37), per paskutinių vienerių metų laikotarpį dešimt kartų baustas administracine tvarka, iš kurių šešis kartus vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį, vieną kartą vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, du kartus pasistatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėjo ir vieną kartą baustas už administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga. Administracinių nusižengimų registro įrašas patvirtina, kad G. O. turi galiojančių ir nesumokėtų piniginių baudų (b. l. 38-42). G. O. yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, (duomenys neskelbtini), kartu su žmona augina du vaikus. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų G. O. nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, padarytas reikalingas išvadas ir pakeistą kaltininko požiūrį į neteisėtus veiksmus, jo asmenybę ir ryžtą nebeprasižengti yra pagrindas manyti, kad G. O. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja įstatymo numatytos privalomos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusį G. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausta J. R.-O. paaiškino, kad įvykio dieną jai paskambino vyras ir ji sužinojo, kas atsitiko. Vyras jai paskambino apie 20.00 val., kad ji paimtų automobilį. Ji nuvyko į įvykio vietą. Vyras jai telefonu pasakė, kad yra išgėręs, kad vairavo automobilį ir jį sustabdė policija. Kadangi jie prieš tai susipyko, tai jis greičiausiai pagalvojo, kad mašinoje išgers ir pamiegos. Ji su vyru susipyko dieną prieš dėl rugsėjo 1-osios dienos, dar kitos dienos ryte apsipyko. Ji pati vairuoja apie (duomenys neskelbtini) metų. Yra gavusi baudą už parkavimą Vilniaus mieste gal prieš metus laiko. Už greičio viršijimą nėra gavusi baudų. Praeityje ji teista nebuvo. Jos vyras labai daug dirba ir ji pati grįžo į darbus po dekreto. Abu nori pasirodyti geri darbuose. Ji su vyru kartu jau (duomenys neskelbtini) metų.

Prie prašymo pridėti duomenys patvirtina, kad J. R.-O. praeityje neteista (b. l. 71), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį vieną kartą bausta administracine tvarka dėl to, kad pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo aikštelėje, paskirtą piniginę baudą sumokėjo (b. l. 78). J. R.-O. yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 72). Įvertinus J. R.-O. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko žmona ir jam itin artimas asmuo, su kuriuo kaltininkas kartu gyvena jau ilgą laiką, kartu augina du vaikus. Abu asmenys nuolat bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, rūpinasi savo vaikais. Teismas nustatė, kad J. R.-O. ir G. O. santykiai yra nuolatiniai, artimi, nuoširdūs ir tamprūs tiek, kad laiduotoja galėtų daryti pakankamą ir teigiamą įtaką kaltininkui. Pasitikėjimas ir tarpusavio pagalba yra tie požymiai, kuriuos įvertinęs kaltininkas turėtų jausti laiduotojos įtaką ir kontrolę bei atsakomybę už savo veiksmus.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja J. R.-O. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltininko žmona, kuri nuolat ir artimai bendrauja su G. O., kartu išgyvena įvykio pasekmes, abu asmenys rūpestingi vaikams, laiduotoja yra kritiška kaltininko elgesiui šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jos pozityvi vertybinė orientacija ir ryšys su kaltininku yra pagrindas ir veiksniai, kurie gali daryti kaltininkui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininko asmenybę, gautą prašymą, teismas mato pagrindą atleisti G. O. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. R.-O. atsakomybei.

Įvertinus kaltininko asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos norą ir ryžtą būti atsakinga už kaltininką, teismas mato pagrindą skirti minimalų laidavimo terminą be užstato.

Žemesnės instancijos teismas

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininką atleidus nuo atsakomybės G. O. skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Teismas įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir turinį pripažįsta, kad G. O. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai ir neteisėtai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja be pagrindo piktnaudžiaudamas, sukeldamas pavojų sau, kitiems ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas nustatė, kad G. O. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio. G. O. ne tik šį kartą kėlė grėsmę saugiam eismui ir aplinkiniams, bet ir praeityje ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad vienerių metų laikotarpyje G. O. net dešimt kartų buvo baustas administracine tvarka, iš kurių šešis kartus baustas už greičio viršijimą, vieną kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, du kartus baustas už tai, kad pasistatė automobilį mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir už stovėjimą nustatyta tvarka nesumokėjo ir vieną kartą baustas už administracinį nusižengimą, susijusį su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu ir paveldo apsauga. Teismas nustatė, kad vien 2023 m. birželio mėnesį G. O. tris kartus buvo baustas už greičio viršijimą. Be to, kaltininkas turi galiojančių ir nesumokėtų piniginių nuobaudų (b. l. 38-42). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu G. O. turi būti skirtinas ne minimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas transporto priemonė automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo G. O., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25). Pats G. O. teismo posėdžio metu tvirtino, kad minėtas automobilis yra įmonės, pirktas lizingu. Generalinis direktorius automobiliu jam leido naudotis darbo reikalais. Dėl to, teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo G. O. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertė, kuri atitiktų šio konkretaus turto vertę ir būtų reikalinga priemonė, kad pažeidėją atgrasintų nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Sutiktina, kad sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau atsieti konkretaus automobilio vertės nustatymą nuo analogiškų ar panašių automobilių pardavimo kainų būtų neobjektyvu ir neteisinga, todėl teismų praktikoje minėtos dvi sąvokos vartojamos kartu.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad G. O. naudotos kaip nusikaltimo priemonės „Renault“ vidutinė kaina Lietuvoje su PMV yra 27 970 eurų (b. l. 26). Teismas nustatė, kad G. O. yra vedęs, kartu su žmona auginantis du vaikus, dirba ir gauna nuolatines pajamas, praeityje neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis G. O. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteisiamas. Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (27 970 eurų), tiek kaltinamasis, tiek visa kaltinamojo šeima patirtų išskirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes, kurios prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Renault“ vertę atitinkančios visos pinigų sumos (27 970 eurų) išieškojimas iš G. O. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jos kaltinamasis niekaip nepajėgtų įvykdyti, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo G. O. išieškotina ne visa, bet protinga veikos turinį atitinkanti ir pakankama baudžiamosios atsakomybės realizavimui suma, o būtent penktadalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės, t. y. 5594 eurų. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjant bylą teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos 68,33 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą G. O. (b. l. 64-66).

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, dėl ko remiantis įstatymu G. O. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. 2023 m. rugsėjo 5 d. gynėjas advokatas Sergejus Pelšas pateikė orderį ginti baudžiamojoje byloje G. O. (b. l. 67), dėl to teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi advokatą Sergejų Pelšą paskyrė G. O. gynėju (b. l. 68). Nors teismas nustatė, kad G. O. oficialiai yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, tačiau savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėjas advokatas jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininkų padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. O. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Kiti klausimai

G. O. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 55-57). Šios priemonės, kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu G. O. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

G. O. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį J. R.-O. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu G. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi paskirti G. O. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 594 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) dydžio turto konfiskavimą.

G. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš G. O..

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. O. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti G. O., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. R.-O., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Mindaugas Striaukas