- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- e2-13446-871/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybės
- Advokatai
- Povilas Juzikis, Kasparas Kūris
- Kategorijos
- 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo UAB „Grinda“ atstovui advokatui Povilui Juzikiui, advokato padėjėjui Kasparui Kūriui,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L.N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu (1 t., b.l. 1-4) prašo priteisti solidariai iš atsakovų 316,56 EUR žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike (1 t., b.l. 75-76) ieškovas nurodė, kad 2013-08-22 automobilis BMW 3 320D, v/n GOF740, vairuojamas Justo Pukio, Daugėliškio g., įvažiavo į kelio duobę ir apgadino galinį dešinės pusės ratą, guolį, priekinį bamperį. Automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ draudimu. Eismo įvykio metu transporto priemonei padaryta žala 1093,02 Lt (316,56 EUR). Nukentėjęs asmuo buvo pripažintas nepažeidusiu Kelių eismo taisyklių. Įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovas nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 316,56 EUR draudimo išmoką eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Žalos dydis apskaičiuotas įvertinus naujų detalių nusidėvėjimą. Sąmatoje pateiktos detalių kainos nurodytos panaudotų detalių, todėl joms nusidėvėjimas netaikomas. Kelias Daugėliškio g., Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas. Vilniaus miesto savivaldybė sutarties pagrindu įpareigojo UAB „Grinda“ teikti viešąsias paslaugas. UAB „Grinda“ atsakinga už Daugėliškio g. dangų remontą ir priežiūrą 2011-12-29 sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus m. dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros pagrindu. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra laikoma kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Dublike nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, nukentėjusysis (draudėjas) liko eismo įvykio vietoje ir kvietė policijos pareigūnus, kad užfiksuotų eismo įvykio vietą bei patirtą žalą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio nėra, o vairuotojas negalėjo numatyti, jog kelio važiuojamojoje dalyje bus duobė. Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuoja bei administracines nuobaudas skiria policijos įstaigos (pareigūnai). Administracinio teisės pažeidimo teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsakovo UAB „Grinda“ išsakomi teiginiai, jog žalą sukėlė paties vairuotojo didelis neatsargumas nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kelio trūkumai įrodyti administracinės bylos medžiaga. Iškart po eismo įvykio užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai – priekinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonės apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuoti šie transporto priemonės apgadinimai. Transporto priemonės remonto sąmata sudaryta remiantis užfiksuotais sugadinimais. Detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų dalių, todėl joms nusidėvėjimas netaikomas. Naudotų detalių kainos nustatomos pagal žalos apskaičiavimo metu rinkoje vyraujančias naudotų dalių kainas. Ši informacija gaunama bendraujant su naudotų detalių pardavėjais (telefonu, pagal esamus skelbimus internete ir pan.). Žalų vertintojas nustatė, kad šie automobilio sugadinimai yra padaryti vieno įvykio metu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Ratlankio sugadinimus įrodo ir transporto priemonės BMW 3 320D, valst. Nr. GOF740, apžiūros metu užfiksuotos nuotraukos. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiuotas žalos dydis yra pagrįstas, todėl atlygintinas. Atstovai nebuvo kviečiami nei į įvykio vietą (apžiūrai), nei apskaičiuojant žalą, jos dydį, tačiau vien tik ši aplinkybė nesuteikia pagrindo sumažinti atsakovams tenkančią atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo naštą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į ieškinį (1 t. b.l. 47-53) ir tripliku (1 t., b.l. 103-106) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žala atsirado dėl didelio paties vairuotojo neatsargumo. Vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo metu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei. Vairuotojas neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį, pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymo 12 str. 1 d. principus, 12 str. 5 d., kur numatyta, jog eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti. Pažeidė KET 4 p., 9 p., 19, 133, 134 p. Nėra jokios informacijos, kad tuo metu į duobę būtų įvažiavę kiti automobiliai, kas reiškia, kad kiti vairuotojai buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, įvertino visą situaciją ir kelyje buvusią duobę apvažiavo. Atsakovai nebuvo kviečiami į įvykio vietos apžiūrą. Atsakovai atleistini pagal CK 6.253 str. 5 d. Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo įvykio pasekmė. Žalos dydis neįrodytas. Atsakovas yra netinkamas atsakovas byloje, nes pagal 2011-01-29 darbų atlikimo sutartį atsiradusios jo prievolės nėra tokios apimties, jog uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ galėtų būti laikoma šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju, savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims (tuo pačiu ir atsakovu šioje byloje), tuo labiau, kad tokių atsakomybės ribų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta nebuvo. Sutarties šalys susitarė dėl tam tikrų konkrečių rangos darbų atlikimo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus. Tokio užsakymo negavus negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Atsakovas informacijos apie duobės atsivėrimą nebuvo gavęs, todėl negali būti pripažįstamas sutartį pažeidusia šalimi. Atsakovas laiko, kad jis gali būti atsakingas tik už tuos kelio defektus, kurie atsirado dėl netinkamo sutartyje numatytų darbų atlikimo. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Kartu su ieškiniu ar dubliku nebuvo pateikta jokia pažyma, kurioje būtų nustatyta, jog neva sugadintas ratlankis yra nepataisomas ir skirtas tik utilizavimui (neturintis jokios likutinės vertės). Taip pat kartu su ieškovo dubliku pateiktose nuotraukose nėra jokių matomų priekinio bamperio sugadinimų, dėl ko reikėtų šį bamperį perdažyti, todėl atsakovo nuomone, ieškovo prašomos priteisti žalos dydis prieštarauja žalos atlyginimo institutui, kadangi šiuo atveju automobilis ne atstatomas į iki eismo įvykio buvusią būklę, bet akivaizdžiai pagerintas. Šiuo atveju, vadovaujantis instrukcija, turėjo būti paskaičiuotas 37 proc. nusidėvėjimas, atsižvelgiant į automobilio amžių, nebent ieškovas pateiktų sąskaitas, kurios įrodytų, jog ratlankis buvo įsigytas kitu metu. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog 2011-01-25 Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ Sutarties pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos UAB „Grinda“ atlieka Vilniaus miesto gatvių techninę priežiūrą, todėl vadovaujantis naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, manome, jog Vilniaus miesto gatvių valdymas Sutartimi nebuvo perduotas ir už eismo įvykio metu patirtą žalą yra atsakinga ne UAB „Grinda“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe, o tik pastaroji, kuri yra tikroji Vilniaus miesto kelių ir gatvių valdytoja.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu į ieškinį (1 t., b.l. 56-62) ir tripliku (1 t., b.l. 107-111) su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011-01-29 sudarė darbų atlikimo sutartį, kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1 p.). 2012-05-07 šalys pasirašė susitarimą, kuriuo į 2011-01-29 sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 p., kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant <...>. Taip pat susitarimu nustatyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangų būklės. Jei savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 str. prasme. Jokių neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų nėra. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Nei UAB „Grinda“, nei Vilniaus miesto savivaldybė nedalyvavo vertinant automobiliui padarytą žalą ir nebuvo kviesti dalyvauti. Patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, jis nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, nebandė jos išvengti, vadinasi, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o tai nulėmė įvykusį eismo įvykį. Savivaldybė nėra verslininkas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 proc. palūkanų yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iš esmės ginčas kilo dėl ratlankio. Paskaičiuota kaina pagal Audatex programą. Už ratlankį nukentėjusiam išmokėjo mažesnę kainą negu originalaus ratlankio (išmokėta apie 300 Lt). Esant tokio pobūdžio pažeidimams ratlankis neremontuotinas. Buvo apgadintas neoriginalus ratlankis. Nukentėjusiam išmokėta daug mažesnė negu ratlankio kaina su 37 proc. nusidėvėjimu. Sąmatą sudarė ekspertai, kurie dirba su žalomis, todėl nėra pagrindo abejoti sąmata. Automobilio apgadinimus nurodė policija, jiems nekilo abejonių dėl apgadinimų pobūdžio, nes policija buvo įvykio vietoje.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Grinda“ atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. apie 18.20 val. Daugėliškio g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė BMW 320D, v/n GOF740, įvažiavo į kelyje esančią duobę ir buvo apgadinta (1 t., b.l. 9). Vilniaus apskrities VPK KPV 2013-09-02 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukė, nustačiusi, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo Justo Pukio kaltės nėra, nes jis negalėjo numatyti, kad kelyje bus gili duobė ir jos nepastebės bei įvažiuos (1 t., b.l. 10). Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog duobė buvo apie 80 cm pločio ir 50 cm ilgio, ji buvo pilna vandens ir nesimatė (1 t., b.l. 11). Automobilis BMW 320D, v/n GOF740 2013-08-22 eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas (b.l. 6-7). Dėl minėto eismo įvykio ieškovas 2013-09-09 išmokėjo draudėjai Virginijai Pukienei 1093,02 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l. 8, 17). 2013-08-23 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodomi automobilio BMW 320D, v/n GOF740 apgadinimai: keičiamos dalys: galinis dešinės pusės ratlankis; remontuojamos dalys: ratų suvedimas ir priekinis bamperis (1 t., b.l. 15)
Ieškovas 2013-09-25 su pretenzija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (1 t., b.l. 26). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-10-14 rašte dėl žalos atlyginimo nurodė, kad <...> šiuo atveju už Daugėliškio gatvės remontą ir priežiūrą yra atsakinga UAB „Grinda“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. sausio 29 d. yra sudariusi sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros (1 t., b. l. 27-28).
Ieškovas 2013-10-17 pateikė pretenziją UAB „Grinda“ dėl draudimo išmokos atlyginimo (1 t., b. l. 29).
Byloje taip pat nustatyta, kad 2011-12-29 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus ( 1t., b.l. 30-32). 2012-05-07 šalys pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ (b.l. 1 t., b.l. 33), kuriuo sutartį papildė 4.2.10 punktu, numatančiu, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. UAB „Grinda“ įsipareigojo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Numatė, kad UAB „Grinda“ nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.
Dėl tinkamo atsakovo
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad ji netinkama atsakovė. Atsakovė UAB „Grinda“ teigia, kad ji netinkama atsakovė. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Grinda“ pozicija dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 22 punktas).
Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punkte nustatyta jog savivaldybės atlieka vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis, konstatuotina, jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
CK 6.266 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo Išplėstinė teisėjų kolegija 2016 04 15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinis teismas nurodė, kad tais atvejais kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2015 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovų 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pavedė pagal užsakovo nurodymus atsakovei UAB „Grinda“ atlikti gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą (sutarties 1.1, 3.3 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų teikusi atsakovei UAB „Grinda“ nurodymus dėl Vilniuje esančios Daugėliškio gatvės remonto. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai – pirmiau nurodytuose sutarties punktuose kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Aptariamos sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Daugėliškio gatvės valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė savivaldybė. Tai, kad analizuojamos sutarties šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu (1 t., b.l. 33). Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos (CK 6.193 str., CPK 178, 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 4.2.10 punkte kalbama, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju, o ne gatvės ir kelio valdytoju. Taigi šis 4.2.10 punktas nereiškia, kad savivaldybė perdavė sutartyje apibrėžtas gatves valdyti rangovei UAB „Grinda“. Be to, nauja sutarties sąlyga, t. y. 4.2.10 punktas, aiškintinas sistemiškai su 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygomis, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pagal nurodytą punktą įsipareigojo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, tik jei šie objektai jai perduoti pagal savivaldybės užsakymus. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimo dalis, kuria reikalavimas pareikštas atsakovei UAB „Grinda“, atmestinas kaip nepagrįstas. Už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė, ir UAB „Grinda“ solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 straipsnio) pagrindu nekonstatuotina.
Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.266 str. yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad statinių, kurių kategorijai priskirtini ir keliai, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016; 2014 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Byloje nustatyta, kad Daugėliškio gatvės savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Šią aplinkybę patvirtina ir teisės aktai: LR valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas, kuriuo anksčiau valstybei nuosavybės teise priklausiusios gatvės ir vietinės reikšmės keliai, valdyti savivaldybių patikėjimo teise, buvo perduotos pačių savivaldybių nuosavybėn (3 str. 3 d. a) p.), LR kelių įstatymas, kuris įtvirtina normą, jog vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (4 str. 3 d., 2 str. 2 d.). Pagal LR vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija (6 str. 32 p.).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado transporto priemonei BMW 320D, v/n GOF740, įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Vilniaus apskr. VPK 2013-08-22 pažyma (1 t., b.l. 25), Vilniaus apskr. VPK KPV 2013-09-02 nutarimas (1 t., b.l. 10), pareigūno 2013-08-22 tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 11), 2013-08-22 Eismo įvykio vietos schema (b.l. 12-13), nukentėjusiojo Justo Pukio 2013-08-22 paaiškinimas (1 t., b.l. 14). Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.
Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 316,56 EUR žalos. Aplinkybę, kad dėl automobilio BMW 320D, v/n GOF740, apgadinimo padaryta 316,56 EUR žala patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2013-08-29 ieškovo Žalų ekspertizių skyriaus ekspertizė/sąmata Nr. 1391403 (1 t., b.l. 20-22, 23, 24), aktas prie žalos bylos (1 t., b.l. 18), 2013-09-28 vietinio mokėjimo nurodymas (1 t., b.l. 8), patvirtinantis, kad tokia suma ieškovo buvo sumokėta draudėjai.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai ginčijo transporto priemonės sugadinimus bei būtinumą keisti ratlankį.
Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad bet kokios įrodomosios priemonės įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis nėra pats ginčytinų santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, labiau tikėtina tokį faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3260/2001, 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002). CPK 177 str. 1, 2 d. numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Tie duomenys gali būti nustatinėjami šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūros protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 177 str. 4 d. tik aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtinamos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymas nenumato, kad padarytos žalos automobiliui faktas, priežastinis ryšys tarp šios žalos ir įstatyme nurodyto objekto trūkumų gali būti įrodinėjamas tik konkrečiais įrodymais, todėl šias aplinkybes ieškovas gali įrodinėti visomis CPK 177 str. 2 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Pagrįsdamas žalos automobiliui faktą, jos pobūdį, o taip pat priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir automobilio BMW 320D, v/n GOF740, įvažiavimo į Daugėliškio gatvėje buvusią duobę ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, tarp jų 2013-08-22 Justo Pukio paaiškinimą (1 t., b.l. 14), policijos pareigūno 2013-08-22 tarnybinį pranešimą (1 t., b.l. 11), eismo įvykio schemą (1 t., 12), papildomus duomenis apie eismo įvykį (1 t., b.l. 13), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-09-02 nutarimą (1 t., b.l. 10), 2013-08-23 transporto priemonės techninės apžiūros aktą (1 t., b.l. 15), 2013-08-29 sąmatą (1 t., b.l. 20-22, 23, 24), automobilio nuotraukas (1 t., b.l. 77-101). Atsakovai jokių patikimų įrodymų, paneigiančių šiuos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o jų visuma patvirtina, kad Justas Pukys 2013-08-22 įvažiavo į duobę būtent Daugėliškio gatvės važiuojamoje dalyje ir būtent tai įtakojo automobilio BMW 320D, v/n GOF740, sugadinimus, už kuriuos draudimo išmoką išmokėjo ieškovas. Pažymėtina, kad Justo Pukio paaiškinimai teikti raštu po eismo įvykio (1 t., b.l. 14) nuoseklūs, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus – duobės užfiksavimo faktą iš karto po įvykio į įvykio vietą Daugėliškio g. atvykus policijos pareigūnams (1 t., b.l. 11, 12). Automobilio sugadinimo pobūdis (priekinis bamperis, galinis dešinės pusės ratas) fiksuotas policijos pareigūnų (1 t., b.l. 13, 25), vėliau ieškovo paskirtų specialistų (1 t., b.l. 15), fiksuotas ir fotonuotraukose (1 t., b.l. 77-101). Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, numatytų CPK 177 str., taip pat įrodymų, liudijančių, kad žala automobiliui BMW 320D, v/n GOF740, buvo padaryta kitoje nei ieškovo nurodomoje vietoje, kitomis aplinkybėmis, atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178 str.).
Teigti, kad ieškovo nurodomi automobilio BMW 320D, v/n GOF740, sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Daugėliškio g., teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Iš eismo įvykio faktą patvirtinančių tiesioginių rašytinių įrodymų – Justo Pukio paaiškinimų, įvykį apžiūrėjusių policijos pareigūnų surašytų dokumentų, matyti, kad 2013-08-22 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio BMW 320D, v/n GOF740, priekinis bamperis ir galinis dešinės pusės ratas (1 t., b.l. 10, 11, 12, 13, 25). Šie sugadinimai sutikslinti 2013-08-23 ieškovo surašytame transporto priemonės techninės apžiūros akte, nurodant, kad turi būti keičiamas galinis dešinės pusės ratlankis, atliekamas ratų suvedimas ir remontuojamas priekinis bamperis (1 t., b.l. 15). Transporto priemonės apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuoti šie transporto priemonės apgadinimai (1 t., b.l. 77-101). Transporto priemonės remonto sąmata sudaryta remiantis užfiksuotais sugadinimais, detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų detalių, todėl nusidėvėjimas netaikomas (1 t., b.l. 19).
Iškeltos abejonės dėl ratlankio keitimo, nes jis esą galėjo būti remontuojamas, atsakovai nepagrindė jokiais patikimais įrodymais (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad automobilio galinis dešinės pusės ratlankis buvo apgadintas 2013-08-22 eismo įvykio metu, nurodyta papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (1 t., b.l. 13), nustatyta apžiūrint automobilį ieškovo specialistams (1 t., b.l. 15). Ją liudija ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (b.l. 77-101). Ieškovas paaiškino, kad ratlankio pažeidimai buvo tokio pobūdžio, kad dėl jų ratlankį keisti buvo būtina, už ratlankio sugadinimą nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 300 Lt, o tai yra žymiai mažiau nei kainuotų naujas neoriginalus ratlankis pritaikius 37 proc. nusidėvėjimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo turto vertinimo specialistų atliktas padarytos žalos įvertinimas, laikytinas netinkamu ar neleistinu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kiek galėtų kainuoti ratlankio remontas, o ne pakeitimas. Tuo tarpu atsakovo pateiktas išrašas iš UAB Melga interneto tinklapio nepatvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju apgadintas neoriginalus ratlankis galėjo būti remontuojamas, o ne keičiamas kitu, o jo remontas kainuotų mažiau nei išmokėjo ieškovas (300 Lt). Byloje nėra objektyvių jokių duomenų, kad nurodyti transporto priemonės remonto darbai yra nesusiję ir nebuvo būtini siekiant pašalinti eismo įvykio metu atsiradusius transporto priemonės apgadinimus bei atkurti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės būklę. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl automobilio apgadinimų, žalos, taip pat įrodymų, liudijančių, kad žala automobiliui BMW 320D, v/n GOF740, buvo padaryta kitoje nei ieškovo nurodomoje vietoje, kitomis aplinkybėmis, atsakovai į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu; tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad visi ieškovo nurodyti transporto priemonės BMW 320D, v/n GOF740, sugadinimai yra susiję su minėtu eismo įvykiu (1 t., b.l. 10, 11, 12, 13, 15, 25, 77-101).
Nagrinėjamu atveju žalos dydis nustatytas remiantis draudiko atlikto tyrimo duomenimis bei atliktais paskaičiavimais. Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa. Duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra, todėl abejoti jo pateiktais įrodymais, remiantis vien tuo, kad kita šalis nedalyvavo juos renkant ar su jais nesutinka, teismas neturi pagrindo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad žalos sąmatoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų (CPK 178 str.). Detalių kainos sąmatoje nurodytos naudotų detalių, todėl nusidėvėjimas netaikomas (1 t., b.l. 19). Nors atsakovai nesutiko dėl automobilio padarytų sugadinimų ryšio su eismo įvykiu ir žalos dydžio, tačiau įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ar pagrindžiančių atsakovų abejones, nepateikė (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas neturi pakankamo pagrindo abejoti pateiktų įrodymų įrodomąja verte, nes automobilio atstatomoji kaina apskaičiuota vadovaujantis specialia tam skirta kompiuterine programa „Audatex“.
Kadangi yra nustatytos visos trys sąlygos, būtinos atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 str. 1 d. atsirasti, ieškovo ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 316,56 EUR žalos atlyginimo.
Dėl automobilio vairuotojo kaltės
Atsakovai tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas automobilio vairuotojas. Atsakovų teigimu, tai, kad įvyko eismo įvykis, būtent ir patvirtina, kad vairuotojas buvo neapdairus ir neatsargus, dėl savo paties kaltės laiku nepastebėjo duobės, todėl įvažiavo į ją sukeldamas automobilio pažeidimus, vairuotojas privalėjo sumažinti greitį tiek, kad išvengtų kliūčių kelyje, esant būtinybei ir sustotų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog automobilio BMW 3 320D, v/n GOF740, vairuotojas 2013-08-22 įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, kuri buvo apie 80 cm pločio ir 50 cm ilgio, ji buvo pilna vandens ir nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais ženklais (1 t., b.l. 10, 11, 14). Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vairuotojo atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, Kelių eismo taisyklių pažeidimo nekonstatuota. Taigi, priešingai nei tvirtina atsakovai, vien įvykio faktas neįrodo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio, juo labiau vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo, kas yra reikšminga pagal CK 6.266 straipsnį. Atsakovų argumentai dėl automobilį vairavusio asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo aptariamas eismo įvykis. Pagal Kelių eismo taisyklių 134 p. (galiojusi 2013-08-22 įvykio metu) jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad įvykis įvyko kelio dangai esant šlapiai, ginčo duobė, buvusi Daugėliškio gatvės važiuojamoje dalyje, nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, ji buvo užlieta vandeniu. Šiuo atveju visi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir 2013-09-02 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, yra nuoseklūs ir neprieštarauja tarpusavyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu Justas Pukys būtų važiavęs neleistinu greičiu, staigiai ir neatsargiai manevravęs, būtų neblaivus ar kt. Priešingai, iš Justo Pukio 2013-08-22 paaiškinimo matyti, kad jis važiavo maždaug 30 km/h greičiu, dėl lietaus buvo susidariusios balos, dėl to nebuvo įmanoma pastebėti duobės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vairuotojas važiavo per dideliu šioje situacijoje greičiu, kita vertus, ir atsakovai konkrečiai nenurodė ir neįrodė koks greitis šioje situacijoje būtų tinkamas. Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), liudija, kad Justo Pukio veiksmuose įvažiuojant į duobę nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 p.), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, jis neturėjo pareigos nei važiuoti dar lėčiau (Kelių eismo taisyklių 133 p.), nei pareigos sulėtinti greitį ar stabdyti (Kelių eismo taisyklių 134 p.), nei pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių 134 p.). Taigi, vertinant įrodymų visetą, o ne atskirus įrodymus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog automobilio vairuotojas turėjo galimybę pastebėti duobę. Tokiu atveju atmestini atsakovų argumentai, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankami atidus ir rūpestingas, kad jis turėjo realią galimybę išvengti kliūtį. Atsakovo argumentas, kad ir atsakovai negali objektyviai numatyti kiekvienos savaime atsivėrusios duobės, neturi teisinės reikšmės, nes pagal CK 6.266 str. atsakovas, kaip kelio valdytojas, atsako be kaltės. Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.
Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CK 6.253 str., 6.282 str.).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014; kt.), todėl ieškovo prašymas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (316,56 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos- 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 316,56 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 316,56 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.