Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-316/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
1A-175-316/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48050-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Nerijus Masiulis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
I. S.
Nukentėjusysis
R. B.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-175-316/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48050-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Masiulio ir Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,nuteistosios I. S. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė suamžinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iki nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta I. S. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; iš I. S. nukentėjusiajam R. B. nuspręsta priteisti 400 (keturis šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo; iki priteistos turtinės žalos visiško atlyginimo nuspręsta taikyti I. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 400 Eur, esančius AB (duomenys neskelbtini) banko, banko kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); daiktinį įrodymą – mobilaus ryšio telefoną nuspręsta palikti nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. I. S. nuteista už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. B. priklausančius mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3.1, 80 eurų vertės, ir 400 eurų, iš viso turto už 480 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo jai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus bei pasiųsti ją gydytis nuo alkoholizmo, nes visi jos nusikaltimai buvo padaryti jai apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistoji I. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad, jos nuomone, atlikdama viešuosius darbus ji būtų visuomenei naudingesnė nei pataisos namuose atlikdama laisvės atėmimo bausmę. Be to, grįžusi iš pataisos namų ji persikėlė gyventi pas draugą į kaimą, kuriame atlikdama pavienius darbus galėtų dalimis atlyginti žalą nukentėjusiajam. Pasižada kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam atlyginti po 50 eurų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nuteistosios I. S. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios I. S. gynėja advokatė Vanda Laukevičienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti I. S. paskirtą bausmę, prokuroras Sigitas Dobiliauskas prašė nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nuteistoji I. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausme, prašo paskirti jai viešuosius darbus bei pasiųsti ją gydytis nuo alkoholizmo. Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistosios I. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai I. S. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas I. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės atėmimu 1 metams. Skirdamas bausmę nuteistajai I. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininkės asmenybę – į tai, kad I. S. naują nusikalstamą veiką padarė būdama teista, taip pat ir už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas, teistumui neišnykus, bausta administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, nedirbanti, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus 20 dienų po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistosios I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios I. S. atžvilgiu bus pasiekti jai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismo nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskirta (laisvės atėmimas 1 metams) ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė (laisvės atėmimas 8 mėnesiams) nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę (viešuosius darbus) I. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajai I. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, ji nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

13. Apeliaciniame skunde nuteistosios I. S. nurodytos aplinkybės – tai, kad atlikdama viešuosius darbus ji būtų visuomenei naudingesnė nei pataisos namuose atlikdama laisvės atėmimo bausmę, kad grįžusi iš pataisos namų persikėlė gyventi pas draugą į kaimą, kuriame atlikdama pavienius darbus galėtų dalimis atlyginti žalą nukentėjusiajam, pasižada kiekvieną mėnesį nukentėjusiajam atlyginti po 50 eurų, - nėra pakankamas pagrindas lengvinti jos baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistoji savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. I. S., būdama ankščiau ne kartą teista už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

14. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. taip pat prašo pasiųsti ją gydytis nuo alkoholizmo, tačiau šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad BK 42 straipsnyje išdėstytas išsamus ir baigtinis bausmių, kurios gali būti skiriamos kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažintiems asmenims, sąrašas. Jame nėra numatytos I. S. prašomos bausmės – gydymo nuo alkoholizmo, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti šį nuteistosios prašymą. Pažymėtina, kad teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, tik tuomet, kai nuteistasis sutinka ir tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas (apeliaciniame skunde nuteistoji neprašo taikyti jai BK 75 straipsnio nuostatas), taip pat skiriant bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kuris numato kaip vieną iš galimų įpareigojimų paskirti gydymą nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat neprašo skirti ir laisvės apribojimo bausmės). Papildomai pažymėtina, jog I. S. turėjo galimybę, būdama laisvėje, gydytis nuo alkoholizmo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą. Kita vertus, jei I. S. visgi turės norą gydytis nuo alkoholizmo, ji tą galės padaryti kalinimo įstaigoje, kadangi laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai I. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta galutinė bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistosios I. S. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl nuteistosios I. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisVidmantas Mylė