- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-91-458/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Antanas Lekstutis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią numatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: M. K. 2016 m. birželio 10 d., apie 5.30 val., prie naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, pasivijo M. Kl. ir spyrė per kojas, dėl to šis nugriuvo. Po to jis (M. K.) ant žemės gulinčiam M. Kl. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir iš kelnių kišenės pagrobė 204 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, nuo rankos nusegė 90 eurų vertės laikrodį „Seiko“ ir 6 eurų vertės apyrankę. Tokiu būdu jis (M. K.), pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, M. Kl. priklausantį turtą bendros 300 eurų vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo maksimaliai sušvelninti laisvės atėmimo bausmę bei taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 3, 5, 6, 8, 10 punktus ir 3 dalį. Nuteistasis nurodė, jog teismas jam skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam M. Kl. turtinę žalą atlygino dar iki teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nukentėjusysis M. K. pretenzijų neturi, nenustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimą ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Nors nuteistasis M. K. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (M. K. nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką), taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog M. K. anksčiau ne kartą yra teistas, taip pat ir už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, neišnykus teistumui, padarė vieną naują apysunkį nusikaltimą – plėšimą (b. l. 43–56), dėl jo pasikėsinimo pagrobti svetimą nedidelės vertės turtą 2016 m. lapkričio 22 d. yra priimtas baudžiamasis įsakymas, kuris yra neįsiteisėjęs (b. l. 122–124), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 33–42). Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog nuteistajam anksčiau už kitų nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą buvo paskirtos įvairios bausmės – buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, laisvės apribojimas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau ankstesnės bausmės nesustabdė M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus švelnesnę bausmę, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. K. daug kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, siekiant nubaudimo, teisingumo principų įgyvendinimo, M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Pažymėtina, jog, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsižvelgė į tai, kad M. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę teismas vertino kaip lengvinančią nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atkreipė dėmesį taip pat ir į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad M. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016).
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-429-303/2015). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).
Pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybės neigiamas savybes: M. K. praeityje teistas septynis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų penkis kartus už plėšimą (b. l. 43–56), jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje, M. K. įvykdė praėjus tik devyniems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką nuosavybei atlikimo (b. l. 51). Pažymėtina, jog po nusikalstamos veikos, už kurią buvo nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, M. K. įtariamas padaręs kitų nusikalstamų veikų nuosavybei (b. l. 54–55), tačiau dėl jų procesiniai sprendimai dar nėra priimti.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog M. K. socializacijos procesas yra užtrukęs, kadangi jis ilgai buvo įkalinimo įstaigoje, todėl reikia laiko priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų, vis dėlto atsižvelgimas išimtinai vien tik į nuteistojo interesus pažeidžia teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir nuteistojo, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimą, bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros užtikrinimą. Būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra konstatuota, jog M. K., veikdamas tyčia, pagrobė svetimą turtą pavartodamas fizinį smurtą – nukentėjusiajam M. Kl. spyrė per kojas, dėl to šis nugriuvo, po to M. K. ant žemės gulinčiam M. Kl. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvą, t. y. M. K. brutaliai pavartojo fizinę jėgą, sąmoningai siekdamas tokiu būdu pasisavinti svetimą nukentėjusiajam priklausantį turtą. Iš viso to, kas aptarta, darytina išvada, kad nuteistasis M. K. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl akivaizdu, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Aptartos aplinkybės, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog M. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į aptartas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad už nusikalstamą veiką M. K. pirmosios instancijos teismas paskyrė artimą sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo vidurkiui bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, apygardos teismo vertinimu, mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo. Taigi, nesant pakankamo pagrindo manyti, kad M. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą, kadangi tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. kovo 8 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos M. K. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 17,37 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš M. K. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš M. K. priteisti 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.