Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-08-25 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodytas J. K. dalyvavimas padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių:

1. Bankomatų, kuriuose buvo išgrynintos lėšos iš UAB „R.“ sąskaitos vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra ne J. K..

2. Liudytojai V. Š., J. G., D. M., S. Z., M. V., O. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepatvirtino, kad matė J. K. su R. V. UAB „J.“, kur buvo tvarkomi UAB „R.“ įgijimo dokumentai ir bankuose. Nė vienas iš paminėtų liudytojų J. K. neatpažino.

3. Neteisingai įvertinti pagrindinio liudytojo R. V. parodymai.

2015-08-24 apklausiamas įtariamuoju R. V. neteisingai apibūdino J. K. išvaizdą. Tuomet parodė, kad su J. K. buvo susitikęs du kartus. Pirmą kartą- kai važiavo į Registrų centrą, o antrą kartą- kai J. K. bare, kuriame paprastai R. V. būdavo, sumokėjo pastarajam 1 000 Lt.

2015-08-27 R. V. neatpažino iš nuotraukų J. K..

2015-12-15 R. V. apklaustas įtariamuoju pareiškė, kad iš nuotraukų atpažįsta J. K. kaip asmenį, su kuriuo važiavo į Registrų centrą, bankus ir iš kurio gavo 1000 Lt. R. V. iš dalies pakeitė 2015-08-24 duotus parodymus, juos papildydamas, jog su J. K. dar lankėsi ir dviejuose bankuose, kur J. K. grynino pinigus ir iš tos sumos sumokėjo R. V. 1000 Lt. Šie parodymai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, nes R. V. apklaustas įtariamuoju tarnybiniame automobilyje, neišaiškinus teisės turėti gynėja, tuo pačiu atliekant kitą procesinį veiksmą- kratą J. K. namuose.

2016-02-04 apklausiamas įtariamuoju R. V. vėl iš dalies papildė savo anksčiau duotus parodymus tuo, kad J. K. po apsilankymo registrų centre sumokėjo R. V. dar 50 Lt.

2016-02-04 atpažinimo pagal nuotraukas metu R. V. nors ir atpažino J. K., tačiau nepareiškė, kad lankėsi su juo registrų centre ir bankuose. Be to, priešingai, nei tą pačią dieną atliktos apklausos metu nurodė, kad tik galimai tai buvo susiję su įmone „R.“, o ne su kuria nors kita.

2016-03-10 atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, tyrėjas pats nurodė R. V. vietas, kuriose jis neva lankėsi su J. K., todėl šie parodymai taip pat gauti ne įstatymo nustatyta tvarka.

Iš viso R. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 7 kartus ir 6 kartus keitė parodymus, tame tarpe ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas. R. V. ne kartą gydytas psichiatrinėse ligoninėse, todėl jo parodymais kaltinimas negali būti grindžiamas, nes jie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ir nepatikimi.

4. Iš AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriaus buvo gauti banko informacinio telefono numerio ir UAB „R.“ vardu telefonu iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambinusio asmens telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių turinio matyti, kad UAB „R.“ vardu kalbantis asmuo banko darbuotojui prisistato UAB „R.“ direktoriumi R. V., kuris pasakydamas reikiamus slaptažodžius, tokiu būdu save identifikuoja. Fonoskopinio tyrimo metu nustatyta, kad pokalbiuose užfiksuotas J. K. balsas. Fonoskopinis tyrimas atliktas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes specialistas teisme negalėjo paaiškinti, kokiu principu vadovaudamasis pasirinko lyginamuosius balso pavyzdžius, su ikiteisminio tyrimo pareigūnu raštu nebuvo suderinta, kokie būtent lyginamieji pavyzdžiai bus naudojami tyrimui, todėl tyrimo išvada nepatikima ir pateikta nesilaikant įstatymo reikalavimų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) kada nors naudojosi J. K..

5. J. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 9 d., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini)@gmail.com, prie kurio jungėsi iš IP (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno, apgaule siuntė klaidinančio pobūdžio elektroninius laiškus, taip įtikino transporto priemonių pirkėją, norvegų bendrovės T., atstovą P. K. T. (P. C. T.), elektroniniu būdu pasirašyti minėtų transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu, per du kartus 2014 m. spalio 8 d. ir 2014 m. spalio 9 d. į UAB „R.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriuje, P. K. T. (P. C. T.) pervedė 40 052 eurus. Tačiau J. K. iš buto adresu Karaliaučiaus 16A-38, Vilnius išsikraustė 2014-09-23, todėl negalėjo jungtis prie elektroninio pašto dėžutės iš šiam butui skirto IP adreso (duomenys neskelbtini) ir atlikti veiksmų, už kuriuos nuteistas.

6.1. WIFI ryšis bute adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo apsaugotas, todėl per IP adresą (duomenys neskelbtini) galėjo jungtis bet kas. Be to iš 2016-05-18 apžiūros protokolo matyti, kad šia pašto dėžute naudojosi keli asmenys, nes per trumpą laiką prie jos jungtasi iš skirtingoms valstybėms priskirtų IP adresų. IP adresus keičianti programa (VPN) J. K. kompiuteryje įdiegta vėliau, nei buvo jam inkriminuojami įvykiai.

6.2. J. K. naudotame kompiuteryje rastą UAB „R.“ blanką galėjo įdėti kompiuteriniai įsilaužėliai tą patį neapsaugotą WIFI ryšį, kuriuo jis naudojosi, gyvendamas bute adresu (duomenys neskelbtini).

6.3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. K. nurodė, kad buto adresu (duomenys neskelbtini) nuomotojos J. Č. žentas S. L. galimai atliko bausmę kartu su R. V., yra pažįstamas su pastaruoju, todėl galimai yra prisidėjęs prie nusikaltimo, kuriuo kaltinamas J. K. padarymo (t. 7, b.l. 97).

6.4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. K. pateikė UAB „I.“ 2014-11-06 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 726 kaip įrodymą, kad vienas iš pas jį paimtų kompiuterių įgytas vėliau, nei padaryti jam inkriminuojami veiksmai.

7. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas neras pagrindo išteisinamajam nuosprendžiui, prašo taikyti BK 75 str. ir pirmosios instancijos nuosprendžiu skirtos bausmės vykdymą atidėti.

Skundas atmestinas.

1. Dėl bankomato fotonuotraukų vertinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė asmens, kuris naktį iš 2014-10-13 į 2014-10-14 ir 2014-10-17 naktį trijuose SEB bankomatuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per 11 kartų išgrynino 24 000 Lt iš UAB „R.“ mokėjimo kortelės sąskaitos (t. 4, b.l. 89- 94). Apeliantas nurodo, kad bankomatų, kuriuose buvo išgrynintos lėšos iš UAB „R.“ sąskaitos fotonuotraukose užfiksuotas asmuo yra ne J. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto tvirtinimu, kad pateiktos fotonuotraukos neryškios ir netinkamos asmeniui identifikuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas savo apkaltinamajame nuosprendyje ir nesirėmė šiais duomenimis. Todėl aptariamų duomenų vertinimas neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui.

Apeliantas nurodo, kad liudytojai V. Š., J. G., D. M., S. Z., M. V., O. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepatvirtino, kad matė J. K. su R. V. UAB „J.“, kur buvo tvarkomi UAB „R.“ įgijimo dokumentai ir bankuose. Nė vienas iš paminėtų liudytojų J. K. neatpažino.

V. Š. apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra UAB „J.“ vadovas. Viena iš bendrovės veiklos sričių yra naujų įmonių steigimas, jau veikiančių įmonių reorganizavimas, pardavimas. UAB „R.“ pardavimo sandoryje nedalyvavo, apie jį žino tik iš dokumentų ir UAB „R.“ darbuotojos J. G. pasakojimo (t. 2, b.l. 7-8, 25, t. 7, b.l. 16).

J. G. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sandorio aplinkybes prisimena tik pagal dokumentus. Šiek tiek įsiminė tai, kad bendrovės UAB „R.“ pirkėjas, kaip sužinojo vėliau, deklaravo gyvenamąją vietą - nakvynės namus. Tačiau kas konkrečiai buvo atėjęs sudaryti šio sandorio – vienas vyras ar du - dabar pasakyti negali. Bendrovėje kasdien sudaromi tokie sandoriai todėl visų jų dalyvių prisiminti neįmanoma. Atpažinti pirkėjo ir jį lydinčio asmens iš fotonuotraukų taip pat negali. t. 2, b.l. 54-55, t. 7, b.l. 24-25, 56- 59).

Likę apeliaciniame skundę nurodyti liudytojai nebuvo apklausti teisme.

Liudytoja apklausta UAB „J.“ darbuotoja O. V. nurodė, kad UAB „R.“ pardavimo sandorio neprisimena dėl didelio darbo krūvio (t. 2, b.l. 50- 52).

Liudytojais apklausta Nordea Bank AB darbuotoja D. M. nurodė, kad prisimena, kai kurias UAB „R.“ sąskaitos atidarymo banke aplinkybes. Atidarant sąskaitą dalyvavo du žmonės- vyresnis įmonės savininkas ir jaunesnis jį lydėjęs asmuo. Tačiau dabar šių asmenų atpažinti negalėtų (t. 2, b.l. 61-63, 64- 67).

Liudytojais apklausti Nordea Bank AB darbuotojai S. Z. ir M. V. parodė, kad pagal pateiktus dokumentus, jie išmokėjo grynais UAB „R.“ atstovui dideles pinigų sumas, artimas 50000 Lt. Per dieną aptarnauja daug klientų, praėjo nemažai laiko, todėl atpažinti asmenų, kuriems buvo išmokėti pinigai negali (t. 2, b.l. 38-40, 41-43, 44- 46, 47- 49).

Šių liudytojų parodymai iš tiesų nepatvirtina, tačiau ir nepaneigia fakto, kad R. V. į UAB „J.“ biurą ir į banką buvo atvykęs lydimas J. K.. Bendra šių liudytojų parodymuose yra tai, kad visi jie dirba klientų aptarnavimo srityje, per dieną susitinka su daugybe interesantų, todėl dėl žmonių, su kuriais tenka bendrauti darbo metu, gausos ir praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo po įvykio objektyviai negali prisiminti įvykio, apie kurį yra apklausiami aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas savo apkaltinamajame nuosprendyje ir nesirėmė šių liudytojų parodymais, o didesnės dalies jų net neapklausė. Todėl aptariamų duomenų vertinimas neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui.

3. Dėl R. V. parodymų vertinimo.

Dėl teisės turėti gynėją pažeidimo.

R. V. 2016-09-15 mirė (t. 7, b.l. 100).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. kaip įtariamasis apklaustas 3 kartus: 2015-08-24 (tyrėjas J. G., t. 2, b.l. 79), 2015-12-15 (tyrėjas M. J., t. 2, b.l. 92- 94), 2016-07-04 (tyrėjas M. J., t. 2, b.l. 99-101). Taip pat su R. V. dalyvavo atliekant ir kitus procesinius veiksmus, iš kurių nagrinėjant apeliacinį skundą reikšmingi du atpažinimai iš fotonuotraukų; 2015-08-24 J. K. atpažinimas iš nuotraukų (t. 2, b.l. 88-89, tyrėjas J. G.) ir 2016-02-04 atpažinimas iš nuotraukų (tyrėjas M. J.). 2016-02-18 ikiteisminis tyrimas R. V. atžvilgiu nutrauktas (t. 2, b.l. 106) ir jis dar kartą 2016-03-02 apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 2, b.l. 117-119), 2016-03-10 atliktas R. V. parodymų patikrinimas vietoje (t. 2, b.l. 123-127), atliktas UAB „J.“ darbuotojų atpažinimas iš fotonuotraukų (t. 2, b.l. 128- 131, 132- 135).

BPK 50 str. 1 d. nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas. Prieš pirmą apklausą įtariamuoju tyrėjas J. G. surašė protokolą, apie tai, kad R. V. išaiškintos BPK 44 str. 50 -52 str. numatytos teisės turėti gynėją. R. V. pareiškė, kad gynėjo nepageidauja (t. 2, b.l. 76). Gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese nebuvo būtinas, nes nebuvo nė vienos BPK 51 str. 1 d. numatytos sąlygos. R. V. buvo pilnametis, veiksnus, mokantis proceso kalbą, nebuvo nei sulaikytas, nei suimtas. Esant tokiom aplinkybėm, įstatymas nereikalauja, kad, įtariamajam teisė turėti gynėją būtų išaiškinama prieš atliekant kiekvieną vėlesnį procesinį veiksmą. Pažymėtina, kad pagal BK 52 str. 1 d. net ir esant būtinam gynėjo dalyvavimui, įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę savo iniciatyva bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo pagalbos (kasacinė byla Nr. 2K-244/20102 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija daro išvada, kad įtariamojo R. V. teisė turėti gynėją nebuvo pažeista.

Dėl parodymų patikrinimo vietoje vertinimo

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-10 atliktas liudytojo R. V. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant patikrinti R. V. parodymus apie tai, kurioje įstaigoje jis įformino UAB „R.“ pirkimą (t. 2, b.l. 119- 127). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant reikalavimus, nes pats tyrėjas nurodė liudytojui šią vietą, todėl parodymų patikrinimo duomenys negali būti pripažinti įrodymais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad iš tiesų liudytojas R. V. buvo atvežtas prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra UAB „J.“ biuras. Tačiau šią aplinkybę galima paaiškinti tuo, kad pats liudytojas šios vietos neprisiminė. Toliau R. V. parodymus davė visiškai savarankiškai. Atvykus į vietą, R. V. nurodė, kad pastate, pirmame aukšte, kairėje pusėje yra kabinetas, kuriame tvarkyti UAB „R.“ pirkimo dokumentai. Įėjus į vidų nustatyta, kad R. V. nurodytoje vietoje iš tiesų yra UAB „J.“ biuras. Įėjus į biurą, R. V. atpažino biuro patalpas, nurodė stalą, už kurio sėdėjo mergina, tvarkiusi UAB „R.“ dokumentus, bei apytiksliai apibūdino merginos išvaizdą. Procesinis veiksmas atliktas laikantis BPK 196 str. reikalavimų, todėl apeliaciniame skunde nurodytos priežastys nėra pagrindas atmesti R. V. parodymų patikrinimą vietoje kaip įrodymą.

Dėl J. K. atpažinimo iš nuotraukų vertinimo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. apklausa buvo neteisėta, nes atlikta ne tarnybinėse patalpose, o tarnybiniame automobilyje, o be to tuo pačiu metu, kai J. K. tuometinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo atliekama krata.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-12-22 Šiaulių apygardos prokuroro pavedimu ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Šiaulių AVPK pareigūnams (t. 1, b.l. 1). R. V. įtariamuoju apklaustas 2015-12-15, nuo 13:45 iki 14:03 val. tarnybiniame automobilyje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini). Apklausą atliko Šiaulių AVPK tyrėjas M. J. (t. 2, b.l. 92). Tą pačią dieną nuo 09:08 iki 15:20 val. J. K. gyvenamojoje vietoje atlikta krata, kurią atliko Šiaulių AVPK tyrėjas T. Š. ir vyr. postinis E. M. (t. 3, b.l. 20- 28). Teisme liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad 2015-12-15 jis su grupe kitų Šiaulių AVPK pareigūnų atvyko į Vilnių atlikti kratos J. K. gyvenamojoje vietoje ir papildomai apklausti įtariamąjį R. V.. Krata užtruko. Vilniaus policijos pareigūnai negalėjo ilgiau laikyti sulaikyto R. V., todėl, esant tarnybiniam būtinumui, jis buvo pristatytas prie namo, kuriame daryta krata ir apklaustas Šiaulių AVPK tarnybiniame automobilyje (t. 7, b.l. 26- 27).

Apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvarką nustato BPK 2 skirsnis. Šiame skirsnyje nenurodoma, kokioje vietoje turi būti apklausiamas įtariamasis, ir nereikalaujama, jog tai būtinai būtų atliekama tik tarnybinėse patalpose. Vienintelis proceso dalyvis, kurio apklausą reglamentuoja šis įstatymas - tai nepilnametis asmuo (BPK 186 str. 2 d.), tačiau R. V. apklausos metu buvo pilnametis. Iš liudytoju apklausto pareigūno M. J. parodymų akivaizdu, kad apklausti R. V. automobilyje vertė objektyvios aplinkybės - tyrėjai atvyko iš kitos gyvenamosios vietovės, Vilniuje neturėjo specialiai apklausai pritaikytų tarnybinių patalpų, sulaikyti R. V. nebuvo pagrindo, darbo dienos laikas artėjo į pabaigą.

Nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad R. V. apklausa atlikta kito procesinio veiksmo atlikimo metu. Iš 2015-12-15 kratos protokolo ir tos pačios dienos R. V. apklausos protokolo matyti, kad abu veiksmus atliko skirtingi Šiaulių AVPK tyrėjai, kurie abu turėjo įgaliojimus tokius veiksmus atlikti pagal 2014-12-22 Šiaulių apygardos prokuroro pavedimą.

Taigi R. V. apklausa tarnybiniame automobilyje atlikta teisėtai.

Dėl prieštaravimų R. V. parodymuose

Apeliaciniame skunde itin akcentuojami prieštaravimai, esantys įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklausto R. V. parodymuose, kurie, anot apelianto, rodo R. V. nepatikimumą. Tačiau išanalizavus visus R. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus matyti, kad esminės aplinkybės nurodomos vienodai, o prieštaravimai, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde - antraeiliai.

Visose apklausose R. V. nuosekliai teigia, kad su anksčiau nepažįstamu vyru buvo susitikęs ne mažiau kaip du kartus. Pirmą kartą - kai važiavo su juo į įstaigą, kurioje įformino UAB „R.“ pirkimą R. V. vardu ir už tai pastarajam vyras sumokėjo 50 eur. Antrą kartą su tuo pačiu vyru važiavo į du bankus, kur buvo išgrynintos didelės pinigų sumos, iš kurių vyras 1000 Eur sumokėjo R. V.. R. V. iš esmės nuosekliai ir vienodai nurodo ir susitikimo su nepažįstamu vyru aplinkybes, t. y. kad pastarasis susirasdavo R. V. bare, kuriame R. V. nuolat lankydavosi. R. V. parodymus patvirtina ir bylos dokumentai - tai yra jo parašai UAB „R.“ pirkimo dokumentuose, įformintuose bendrovėje UAB „J.“ ir bankų dokumentuose. Tai, kad pačios pirmosios 2015-08-24 apklausos metu R. V. nenurodė, jog lankėsi banke ir grynino pinigus, aiškintina tuo, kad jis pirmą kartą apklaustas praėjus beveik metams po įvykio ir nespėjo prisiminti visų prieš metus buvusių aplinkybių, be to, pirmoji R. V. apklausa pakankamai paviršutiniška - apie įvykio aplinkybes R. V. davė parodymus tik keliais sakiniais, o visas R. V. parodymų tekstas šios pirmos apklausos protokole užima mažiau nei 1/3 puslapio. Tuo pačiu paviršutiniškumu galima paaiškinti apeliaciniame skunde nurodytą faktą, kad R. V.. apibūdindamas J. K.. nenurodė, kad šis praplikęs, tačiau pažymėtina, kad net ir šioje apklausoje jis nurodė kitą ypatingą J. K. požymį - stambų kūno sudėjimą (t. 2, b.l. 79).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. V. parodymais negalima pasitikėti dėl to, kad jis įvairiose apklausose skirtingai nurodė įstaigą, kurioje buvo įforminti UAB „R.“ pirkimo pardavimo dokumentai. Pirmųjų apklausų metu nurodė, kad tai buvo Registrų centras, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu - notarų biuras. Galiausiai paaiškėjo, kad tai įvyko įmonių pirkimo-pardavimo paslaugas teikiančioje UAB „J.“. Apeliacinės instancijos nuomone, faktas jog R. V. neprisiminė įstaigos, kurioje įformintas sandoris, nėra pagrindas atmesti visus šio liudytojo parodymus. R. V. teturi 8 klasių išsilavinimą, nėra teisiškai išprusęs, kaltinime nurodytų įvykių metu nesidomėjo nei savo atliekamų veiksmų pasekmėmis, nei dokumentų, kuriuos pasirašo, turiniu, nei įstaigų, kuriose sudarytas sandoris, pavadinimais. Tai, kad sandoris buvo įformintas UAB „J.“ biure ir kad būtent R. V. sudarė šį sandorį, patvirtina jau aptartas R. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir R. V. parašai UAB „R.“ pirkimo dokumentuose. Nors R. V. kelis kartus gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, tačiau nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog jis sirgo lėtine psichine liga, kuri trukdytų jam suprasti savo veiksmų esmę. Tą patvirtina ir nuoseklūs, kiek tai susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis, ir rišlūs jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Esminis prieštaravimas skirtinguose R. V. parodymuose yra tik vienas - jei apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu R. V. kategoriškai pabrėžė, jog tas vyras, su kuriuo jis vyko į UAB „J.“, į bankus išsigryninti pinigų ir iš kurio gavo 50 eurų bei 1000 eurų užmokestį, yra J. K., tai apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. V. nurodė, kad tas vyras galėjo būti bet kas kitas, tik ne J. K.. Pastaruosius R. V. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip melagingus, nes faktą, jog R. V. bendravo būtent su J. K., įrodo ne tik jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitų įrodymų, kurie bus aptarti toliau visuma.

Nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu R. V. buvo daromas spaudimas ar diktuojama, kokius parodymus jis turi duoti. Tą patvirtina faktas, kad jo parodymai apie esmines bylos aplinkybes iš esmės nesiskiria, nors jis apklaustas dviejų skirtingų tyrėjų, o po to ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. R. V. parodymai apie esmines bylos aplinkybes (išskyrus J. K. dalyvavimo faktą) nesikeičia ir teisme. Be to, kaip jau minėta, R. V. atpažino ne visus jam pateiktus atpažinti asmenis, kas dar kartą įrodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nešališkai.

4. Dėl fonoskopinio tyrimo išvados vertinimo

Apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad specialistui parenkant balso pavyzdžius lyginamajam tyrimui pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad tyrėjas, raštu pateikęs užduotį atlikti tiriamų balso įrašų palyginimą su 21 lyginamųjų balso įrašų pavyzdžiais, vėliau žodžiu leido specialistui atlikti tyrimą, panaudojant tik vieną lyginamąjį balso pavyzdį. Anot apelianto, toks užduoties susiaurinimas turėjo būti įformintas rašytine užduotimi. Be to, neaišku, pagal kokius kriterijus iš 21 pavyzdžio lyginamajam tyrimui buvo pasirinktas tas, su kuriuo tyrimas atliktas.

Ikiteisminio tyrimo metu Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė tris 2014-10-08 ir vieną 2014-10-09 įvykusį telefono pokalbių garso įrašą, kurių metu asmuo, skambinęs iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs R. V. vardu, banko konsultančių teiraujasi, kodėl užblokuota UAB „R.“ mokėjimo kortelės sąskaita ir kaip galima greičiau ją atblokuoti, nes skubiai reikalingi pinigai. (t. 4, b.l. 89, 96- 100).

Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad tarpininkaudamas Norvegijos piliečiui C. T., bendravo su automobilių pardavėju iš Lietuvos elektroniniais laiškais ir telefonu. Pardavėjo elektroninio pašto adresas buvo (duomenys neskelbtini)@gmail.com, telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) (tuo pačiu abonento numeriu, iš kurio buvo skambinama į banką). Išklausęs keturis abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbius su banko darbuotojomis, E. B. kategoriškai patvirtino, kad tai to paties tariamo automobilių pardavėjo balsas, su kuriuo bendravo ir jis (t. 1, b.l. 176- 178, 191- 192, t. 2, b.l. 1-4, t. 7, b.l. 15- 16).

2015-11-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi leista telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo pokalbių kontrolė ir fiksavimas (t. 4, b.l. 174). Atliekant abonento kontrolę užfiksuota, kad 2015-11-13, 14:49 val. telefono pokalbio metu, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas prisistato kaip J. K. (t. 4, b.l. 200- t. 5, b.l. 1). Taip pat 2015-11-13, 19:14 val., 19:23 val., 19:55 val. užfiksuoti trys kontroliuojamo abonento skambučiai į UAB „Penki kontinentai“ komunikacijų centrą Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbiai Nr. 82, 83, 84). Kiekvieno iš šių pokalbių metu kontroliuojamas abonentas prisistato kaip Jevgenijus ir nurodo savo adresą - (duomenys neskelbtini). Viso byloje yra 21 pagal 2015-11-06 teismo sankciją kontroliuoto abonento pokalbių, įvykusių nuo 2011-11-11 iki 2016-01-05 stenograma (t. 4, b.l. 186- t. 5, b.l. 18).

Liudytoja J. Ž. parodė, kad J. K. bute gyveno iki 2014 m. gruodžio mėn. Buto raktus atidavė liudytojos seseriai I. L.. Kada tai įvyko, tiksliai negali pasakyti (t. 2, b.l. 37).

Pagal Google Inc. pateiktą informaciją, prie (duomenys neskelbtini)@gmail.com elektroninio pašto paskyros laikotarpiu nuo 2014-09-16 iki 2014-10-13, 9 kartus buvo prisijungta iš IP (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 172- 173). UAB „Init“ pažymoje nurodoma, kad šiuo laikotarpiu IP (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas butui adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 182). Iš Google Inc. pateiktos informacijos matyti, kad iš aptariamo IP adresu prie (duomenys neskelbtini)@gmail.com paskyros keturis kartus buvo jungiamasi 2014-09-16 – 2014-09-21 dienomis, t. y. tuo metu, kai pagal paties J. K. tvirtinimą jis bute adresu (duomenys neskelbtini) dar gyveno.

Liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja parodė, kad 2014 m. pabaigoje, susitikimo su J. K. metu pasakė jam, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Į tai J. K. atsakė, kad bevielis ryšys bute nebuvo apsaugotas slaptažodžiu ( t. 2, b.l. 27).