Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), anksčiau teistas tris kartus, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. K. (J. K.), 2014 m. liepos 23 d. apgaule, planuodamas vykdyti nusikalstamo pobūdžio veiką ir neketindamas vykdyti jokios ūkinės - komercinės veiklos, įkalbėjo nusikalstamos veikos pobūdžio ir ketinimų nesupratusį R. V. pasirašyti bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo ir perregistravimo dokumentuose, užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre R. V. vardu, tokiu būdu, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinę galią turinčius objektus: elektroninės bankininkystės duomenis ir atspaudą, po ko, 2014 m. rugsėjo 18 d., apgaule, tikslu įgyti svetimą turtą, tačiau neketindamas prekiauti transporto priemonėmis, registravo bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame automobilių aukcione (duomenys neskelbtini), kaip bendrovę, vykdančią prekybą transporto priemonėmis iš Jungtinių Amerikos Valstijų internetiniame automobilių aukcione (duomenys neskelbtini), į minėtą tinklalapį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu patalpindamas nenustatytu būdu gautus trijų transporto priemonių duomenis su fotonuotraukomis: Mercedes Benz (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz C250, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz ML350, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), taip pat nurodydamas ir bendrą jų pardavimo kainą, - 40 052 eurus, po ko, savo aktyviais veiksmais, laikotarpyje nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 9 d., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), prie kurio jungėsi iš (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur jis tuo metu gyveno, apgaule siuntė klaidinančio pobūdžio elektroninius laiškus, taip įtikino transporto priemonių pirkėją, norvegų bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovą P. K. T. (P. C. T.), elektroniniu būdu pasirašyti minėtų transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu, per du kartus 2014 m. spalio 8 d. ir 2014m. spalio 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriuje, P. K. T. (P. C. T.) pervedė 40 052 eurus, po ko, siekdamas juos neteisėtai užvaldyti, 2014 m. spalio 9 d., per du kartus, pasinaudodamas jo daromos nusikalstamos veikos pobūdžio nesupratusiu R. V., kartu su juo iš AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriaus filialų, esančių Vilniaus mieste, Mėnulio g. 7, ir Vytauto g. 26, paėmė po 45 000 litų (13 032,90 €), po to, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. spalio 20 d., per 18 (aštuoniolika) kartų, iš įvairių Vilniaus mieste esančių bankomatų, neteisėtai išgrynino dar 44 000 litų (12 743,28 €), tokiu būdu, apgaule, savo naudai įgydamas didelės vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės jam inkriminuojamu nusikaltimu nepripažino ir tvirtino, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė, R. V., Norvegijos Karalystės verslininko P. K. T. (P. C. T.) ir jo atstovo Lietuvoje E. B. jis anksčiau nepažinojo ir jokių verslo reikalų su šiais asmenimis neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis J. K. anksčiau taip pat nėra nieko girdėjęs, o kaip jo kompiuteryje atsirado rinkmena su UAB „(duomenys neskelbtini)“ blanku, paaiškinti negalėjo, tačiau neatmetė galimybės, jog šią rinkmeną į jo kompiuterį galėjo įdiegti pašaliniai asmenys. Kaltinamasis J. K. taip pat nurodė, kad transporto priemonėmis jis niekada neprekiavo ir prie (duomenys neskelbtini) tinklapio prisijungęs nebuvo, o kodėl kai kurios byloje nustatytos aplinkybės rodo jo galimas sąsajas su nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamasis J. K. teisiamajame posėdyje paaiškinti negalėjo ir teigė, kad bet kokie sutapimai šioje baudžiamojoje byloje yra atsitiktiniai ir nepriklausantys nuo jo valios.

Nors kaltinamasis J. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, kaltinamojo J. K. kaltė apgaule savo naudai įgydamas didelės vertės svetimą turtą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Liudytojas P. K. T. (P. C. T.), duodamas parodymus teisme, teigė, kad Norvegijos Karalystėje jis turi įmonę - (duomenys neskelbtini), užsiimančią automobilių importu į Norvegijos Karalystę per Italijos Respublikoje registruotą bendrovę, tačiau 2014 m. rugsėjo mėnesį atsirado naujas partneris, Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri pasiūlė atvežti automobilius iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš pradžių vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, vėliau buvo pasirašyta sutartis dėl trijų automobilių, atvežtų iš JAV pirkimo. Po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, kuri buvo pasirašyta elektroninėmis ryšio priemonėmis tarp (duomenys neskelbtini), , UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pono V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, prisistatęs vardu (duomenys neskelbtini), pokalbio telefonu metu, paprašė apmokėti sąskaitą už parduodamus automobilius, o pinigus išsiųsti į banko sąskaitą, esančią Lietuvoje. Nors liudytojas P. K. T. (P. C. T.) už perkamus automobilius pervedė pardavėjui jo reikalaujamus pinigus, t.y. daugiau kaip 40 000 eurų, jis automobilių nesulaukė. Pradėjęs domėtis, kodėl nepristatomi automobiliai, asmuo vardu V. aiškindavo, kad laukiama kol automobiliai bus pakrauti JAV ir išvežti, o vėliau V. nustojo atsakinėti į elektroninius laiškus, todėl P. K. T., supratęs, kad kažkas šioje istorijoje ne taip, paprašė savo verslo partnerių Italijoje, surasti poną V. ir išsiaiškinti situaciją, tačiau daugiau niekas su ponu V. susisiekti negalėjo, o automobiliai taip ir nebuvo pristatyti P. K. T.. Tada liudytojas P. K. T. kreipėsi į E. B., kurį jam pristatė bendras jų draugas K. H. (K. H.), kad jis (E. B.), būdamas Lietuvoje ir puikiai žinodamas čia esančią tvarką, pabandytų išsiaiškinti situaciją ir atstovautų P. K. T. bei jo bendrovę (duomenys neskelbtini). Kaip jam pranešė E. B., jis keletą kartų telefonu kalbėjo su ponu V. apie automobilių pristatymą, taip pat su automobilių pardavėjais bendravo elektroniniu paštu, nuolat aptardavo galimą tų automobilių atgabenimą į Lietuvą, tačiau be jokių rezultatų. Vėliau, liudytojo P. K. T. teigimu, E. B. jo (P. K. T.) pavedimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu P. K. T. nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė (T. 6., b.l. 156).

Liudytojas P. K. T. per savo atstovą E. B. perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams elektroninius laiškus (elektroninio susirašinėjimo medžiagą), susijusią su automobilių įsigijimu (T. 1., b.l. 44-127).

Bylos ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas ir E. B., kuris davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su šia baudžiamąja byla, ir kuris ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu (T. 1., b.l. 198-200) buvo pripažintas civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje, nors ieškinį jis pateikė ne savo vardu, o atstovaudamas Norvegijos Karalystės bendrovę (duomenys neskelbtini), ir kuris taip pat 2015 m. spalio 28 d. telefoninių pokalbių apžiūros (perklausos) metu (T. 1., b.l. 193-195), kaip šiame proceso veiksme dalyvaujantis asmuo, pažino ir identifikavo asmenį, su kuriuo jis bendravo 2014 m. spalio mėnesį, kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi.

Tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, t.y. teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis gautais ir teismo pripažintais įrodymais.

BPK 80 straipsnio (Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai) 3 punkte yra nurodyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas „<...> nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai – dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami <...> atstovo pareigas“. E. B., nuo pat pradžių šioje baudžiamojoje byloje veikė kaip įgaliotas (T. 1., b.l. 7-8) Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir šios bendrovės savininko P. K. T. (P. C. T.) atstovas, paduodamas teisėsaugos institucijoms skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (T. 1., b.l. 5-6) ir bendrovės (duomenys neskelbtini) bei šios bendrovės savininko P. K. T. (P. C. T.) vardu, pareikšdamas 40 052 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (T. 1., b.l. 196-197), bei kaip civilinio ieškovo atstovas (nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu), dalyvavo atliekant atskirus proceso veiksmus. Akivaizdu, kad aplinkybes, dėl kurių E. B. davė parodymus šioje baudžiamojoje byloje kaip liudytojas, jis sužinojo, atlikdamas civilinio ieškovo atstovo pareigas, todėl jis negalėjo būti šioje baudžiamojoje byloje apklausiamas kaip liudytojas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad E. B., kaip liudytojo parodymai apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes, yra gauti neteisėtai, todėl teismas nepripažįsta jo parodymų įrodymu (BPK 20 straipsnio 2 dalis) ir priimdamas teismo nuosprendį jais nesivadovauja. Taip pat teismas nepripažįsta įrodymu ir telefoninių pokalbių apžiūros metu E. B. padaryto asmens atpažinimo ir identifikavimo pagal jo balsą, kadangi šie duomenys taip pat gauti neleistinu būdu. Nors įstatymai atskirai nereglamentuoja asmens atpažinimo pagal jo balsą tvarkos, tačiau teismas mano, kad siekiant patikrinti apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį ir jo balso ypatumus, gali būti daromas asmens atpažinimas pagal jo balsą, tačiau atliekant šį proceso veiksmą, turi būti vadovaujamasi bendromis įstatymo, numatyto BPK 191 straipsnyje, nuostatomis, ir asmuo, prieš darant atpažinimą, pirmiau turi būti apklaustas apie požymius ar ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį ar jo balsą (BPK 191 straipsnio 2 dalis). Šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, ką patvirtino ir ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikęs pareigūnas – liudytojas M. J., kad E. B. apie aplinkybes, kuriomis jis atpažino telefono pokalbiuose užfiksuotą asmenį, buvo apklaustas po telefoninių pokalbių apžiūros, todėl E. B. asmens atpažinimas pagal balsą, taip pat negali būti įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.

Įtariamasis R. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla prokuroro nutarimu buvo nutraukta (T. 2., b.l. 106), teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis anksčiau neturėjo darbo, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl susigundė vieno nepažįstamo jam, aukšto ir stambaus vyriškio, pasiūlymu užsidirbti pinigų, pasirašant įmonės pirkimo dokumentus ir įsiregistruojant tos įmonės direktoriumi, tačiau tas vyriškis buvo ne kaltinamasis J. K., o kitas asmuo. Įtariamasis R. V. teisiamajame posėdyje taip pat pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus, kaltinamąjį J. K. kaltinančius parodymus, nes tokius parodymus jį spaudė duoti ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas, kuris ir paaiškino R. V., kokius parodymus reikia duoti.

Ikiteisminio tyrimo metu, įtariamasis R. V., 2016 m. kovo 2 d., duodamas parodymus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 2., b.l. 117-119), dalyvaujant kaltinamajam J. K. ir jo gynėjui, patvirtino anksčiau jo duotus parodymus apie kaltinamojo J. K. dalyvavimą nusikaltimo padaryme ir teisėjui aiškino, kad „jaunuolis esantis salėje <...>“, 2014 metų vasarą, aludėje, esančioje prie Vilniaus autobusų stoties, pasiūlė užsidirbti pinigų. Kadangi tuo metu įtariamasis R. V. neblaivus, jis sutiko. Jį nuvežė pas notarą, ten R. V. pasirašė kažkokius dokumentus, susijusius su bendrove „(duomenys neskelbtini)", tačiau kuo ta bendrovė užsiima, jis nežino, nes neklausė. Už pasirašymą jam davė 50 litų, ir parvežė atgal. Praėjus maždaug 2-3 mėnesiams „asmuo esantis salėje <...>“ atvažiavo vėl ir sakė, kad reikia pinigėlių paimti. Vyriškis sakė, kad už tai R. V. užmokės. Jie nuvažiavo iš pradžių į vieną banką, ten nuėmė 45 000 litų, vėliau į kitą banką, kuriame dar pasiteiravo kokia valiuta galima nuimti ir nuėmė vėl 45 000 litų, kuriuos sudėjo į vokelį, o R. V. pasirašė ant jam pateiktų dokumentų. Jiems grįžus į mašiną, mašinoje R. V. davė 1000 litų, parvežė atgal ir pasakė, kad „kada reikės jį susiras, nes žino kur R. V. būna <...>“. R. V. teigimu, tą dieną teismo salėje esantis asmuo buvo kažko susimastęs ir R. V. pasirodė, kad be nuotaikos. Daugiau to asmens R. V. nematė ir vėl pamatė, tik teismo salėje. Be to, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, įtariamasis R. V. patvirtino, kad grynųjų pinigų, pasinaudodamas bankomatais, jis niekada neėmė, kompiuteriu naudotis nemoka ir nors tuo metu turėjo seną mobilaus ryšio telefoną, tačiau juo jis sunkiai galėjo su kuo nors susikalbėti.

Ikiteisminio tyrimo metu, įtariamasis R. V. patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2., b.l. 120-127), taip pat jis, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas metu, atpažino kaltinamąjį J. K., kaip asmenį, kuris 2014 metų spalio mėnesį paprašė R. V. būti vienos bendrovės direktoriumi ir iš bankų paimti dideles pinigų sumas (T. 2., b.l. 95-98).

Kad būtent R. V. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojai V. Š. bei J. G..

Liudytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, V. Š. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)", kuriai jis vadovauja, pagrindinė veikla yra susijusi su įmonių steigimu ir jų pardavimu. 2014 metų liepos mėnesį, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpintą skelbimą portale www.skelbiu.lt, į juos kreipėsi R. V. ir pareiškė norą nusipirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitarta dėl įmonės pardavimo dienos ir 2014-07-18 Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, buvo pasirašyta bendrovės akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo aktas, kasos perdavimo aktas ir kt. dokumentai, įrodantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis R. V. įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojo V. Š. teigimu, bendrovės pirkimo – pardavimo dokumentus tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja J. G.. Ar R. V. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą atlydėjo koks nors kitas ar kiti asmenys, liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu pasakyti negalėjo, nes jo teigimu neprisiminė, tačiau pareiškė, kad kaltinamojo J. K. jis nepažįsta ir teismo posėdžių salėje mato pirmą kartą.

Liudytoja J. G., taip pat teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudaręs akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įsigijo R. V., tačiau daugiau aplinkybių liudytoja J. G. nurodyti negalėjo, pareiškusi, kad ji formina labai daug pirkimo – pardavimo sutarčių, todėl visų prisiminti negali.

Liudytojas – ikiteisminio tyrimo pareigūnas – M. J., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, joks spaudimas ar reikalavimas duoti tam tikrus parodymus, įtariamajam R. V. daromas nebuvo. Liudytojo M. J. teigimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje, nustačius, kad R. V. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo, daugiausia laiko praleidžiantis Vilniaus miesto Stoties rajone, buvo nusiųstas pavedimas Vilniaus policijos pareigūnams, kad jie apklaustų R. V., tačiau pirminės apklausos metu R. V. neigė, turintis ką nors bendro su padaryta nusikalstama veika, tačiau vėliau, atlikus kratas kaltinamojo J. K. automobilyje ir gyvenamojoje vietoje, ir radus tam tikrų įkalčių, buvo nuspręsta pakartotinai apklausti R. V.. Šios apklausos metu R. V. ir papasakojo, kad nusikaltimą organizavo asmuo, kurį jis galėtų atpažinti pagal fotonuotrauką, o ankstesnės apklausos metu policijos pareigūnams jis sakė netiesą, būdamas sutrikęs ir bijodamas papasakoti tiesą. Vėliau, buvo nuspręsta kreiptis į teismą, kad įtariamojo R. V. apklausą atliktų ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa yra prilyginama parodymams, įtariamojo duotiems teisiamojo posėdžio metu, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. kovo 2 d. atlikta R. V. apklausa, buvo daroma dalyvaujant kaltinamajam J. K., kuris turėjo realią galimybę užduoti klausimus R. V. apklausos metu, taip pat pareikšti pastabas ar padaryti pareiškimus dėl vykdomos apklausos tvarkos, tačiau jokių esminių pastabų kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdomos apklausos metu nepareiškė, o kaltinamojo pastaba, padaryta apklausos protokole, kad „klausymas dėl telefono numerio nurodymo nera įtrauktas <...>“, neduoda pakankamo pagrindo teigti, kad protokole R. V. nurodytos aplinkybės buvo užrašytos neteisingai arba R. V. parodymus davė prieš savo valią. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo užfiksuoti R. V. parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis, todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujasi įtariamojo R. V. parodymais, 2016-03-02 duotais Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš kurių matyti, kad būtent kaltinamasis J. K. įkalbėjo R. V. sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir jis, kartu su R. V., paėmė iš bankų grynuosius pinigus.

Kaip minėta, 2015 m. gruodžio 15 d. buvo atliktos kratos kaltinamojo automobilyje ir gyvenamojoje vietoje (T. 3., b.l. 12-28), kurių metu buvo rasti ir paimti mineralai, panašūs į gintarą, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio (duomenys neskelbtini), ir jame buvusi SIM kortelė - abonento numeris (duomenys neskelbtini), automobilio Mitsubishi Pajero 2014-10-09 pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios turinio matyti, kad kaltinamasis J. K. automobilį įsigijo tos pačios dienos, kai iš bankų buvo paimti 90 000 litų, vakare, taip pat buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „D. I. N7010“. Kratų metu rasti ir paimti daiktai buvo apžiūrėti (T. 3., b.l. 29-40) bei ištirti specialistų (T. 3., b.l. 41-74). Kratos metu paimtų daiktų apžiūromis ir specialistų išvadomis buvo nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas „Samsung" (duomenys neskelbtini) ir jame buvusi SIM kortelė, kurios mobilaus ryšio telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), naudojosi būtent kaltinamasis J. K., kadangi jo atžvilgiu taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, ir klausant jo pokalbių telefonu, abonento numeris (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti ir įrašyti kaltinamojo telefoniniai pokalbiai. Be to, ištyrus kompiuteryje buvusias rinkmenas ir duomenis bei jų pėdsakus, buvo nustatyta, kad kaltinamasis J. K. verčiasi gintaro prekyba, taip pat rasta dokumentinė rinkmena pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas standžiajame diske, esančiame dokumente (kelias diske „\Users \ Dell \ Desktop \ Dokumentai“). Šioje rinkmenoje matyti sukurtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, kuris yra lygiai toks pat, kaip ir 2014-09-25 Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini), pasirašytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-25 atsiųstuose dokumentuose. Be to, iš rinkmenos duomenų matyti, kad šis blanko ruošinys buvo paruoštas 2014 m. liepos 21 d., t.y. praėjus tik trims dienoms po to, kai R. V. 2014 m. liepos 18 d. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat kaltinamajam J. K. priklausančiame kompiuteryje buvo rasta speciali programa, kuria naudojantis ir jungiantis prie pageidaujamų internetinių puslapių, yra pakeičiamas realus vartotojo IP adresas.

Telekomunikacijų bendrovė UAB „Init“ pateikė duomenis (T. 2., b.l. 182; T.3., b.l. 159-197), kad yra nustatyti devyni kartai, kai iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris pagal bendrovei pateiktus tikslius prisijungimo laikus priklausė jų bendrovės klientei J. Č., gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) jungėsi asmuo, tuo metu gyvenęs J. Č. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)“ Vilniuje. Visi kiti IP adresai yra klaidinantys, tikėtina, jungiantis prie (duomenys neskelbtini), naudojant specialias programas, pakeičiančias tikrąjį vartotojo IP adresą. Kaip minėta, tokia programa „Le VPN“ (Virtualus privatus tinklas) buvo rasta kratos metu kaltinamojo J. K. nešiojamame kompiuteryje.

Iš IP adreso (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prisijungus prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami elektroniniai laiškai P. K. T. (P. C. T.) į jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 16 d.: 2014 m. rugsėjo 18 d.; 2014 m. rugsėjo 19 d.; 2014 m. rugsėjo 21 d.; 2014 m. spalio 2 d.; 2014 m. spalio 6 d.; 2014 m. spalio 12 d. ir du kartus 2014 m. spalio 13 d. (T. 1., b.l. 116-125).

Liudytojos J. Č. ir J. Ž. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, todėl teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino šių liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus.

Liudytoja J. Č. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b.l. 27), parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jai. Kadangi ji nuo 2005 metų nuolat gyvena Anglijoje, todėl šį butą nuomoja. 2013 m. rugsėjo 22 d., pagal sudarytą nuomos sutartį vieneriems metams, ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomojo J. K. (J. K.). Pasirašydamas nuomos sutartį, J. K. jai pasakė, kad butą nuomosis iki 2014 metų pabaigos, o vėliau, paskambinęs telefonu, prašė jos leidimo įvesti spartesnį internetą. Ji sutiko, nes už visas komunalines paslaugas mokėjo J. K.. 2014 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje J. K. telefonu paskambino jos dukrai J. Ž. ir pasakė, kad nori persikelti į kitą butą. 2014 metų rugsėjo pabaigoje liudytoja J. Č. grįžo į Lietuvą, todėl paskambinusi telefonu J. K., sužinojo, kad jis rado kitą butą geresnėmis nuomos sąlygomis.

Tačiau liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kada kaltinamasis J. K. grąžino jai buto raktus, pareiškusi, jog „Po kažkiek laiko mes su juo susitikome, jis man atidavė buto raktus <...>“.

Po apklausos liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė (T. 2., b.l. 30-31) gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 013/0922/ sudarytą 2013 m. rugsėjo 22 d. tarp liudytojos J. Č. ir kaltinamojo J. K. (J. K.), o parodymo atpažinti pagal asmens nuotrauką metu, atpažino kaltinamąjį J. K. kaip asmenį, kuris sudarė su ja gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį ir gyveno tame bute (T. 2., b.l. 32-35).

Kad jos motina J. Č. buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį su vaikinu vardu E., ikiteisminio tyrimo metu (T. 2., b.l. 37) patvirtino ir liudytoja J. Ž., pareiškusi, kad vaikinas jos motinos bute gyveno iki 2014 metų gruodžio mėnesio.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu iš kompanijos „GOOGLE“ buvo gauti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu naudoto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroninius prisijungimo IP adresus, iš kurių matyti, kad buvo nustatytas vienas realus IP adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Vilnius), iš kurio buvo jungtasi prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) ir vienas mobiliojo ryšio telefono abonentas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir kuris prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) jungėsi daug kartų (T. 2., b.l. 166-179). Atlikus lyginamąją apžiūrą IP adresų, gautų iš kompanijos „GOOGLE“, iš kurių buvo jungtasi prie (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pagal kompanijos „GOOGLE“ pateiktus IP adresų prisijungimus prie elektroninio pašto paskyros (duomenys neskelbtini), vienas mobiliojo ryšio telefono abonentas, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), jungėsi net 35 kartus, taip pat buvo nustatyta, kad šis mobilaus ryšio telefono abonento numeris buvo panaudotas nusikalstamos veikos daryme naudotame mobilaus ryšio prietaise, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu darant nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d., buvo naudojamas telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo naudojamas telefono įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikę šio telefono įrenginio ir jame naudotų SIM kortelių kontrolę nustatė, kad mobilaus ryšio įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. 14:04 val. iki 2014 m. liepos 1 d. 15:24 val., buvo naudojama ir SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. 21:37 val. iki 2014 m. liepos 14 d. 21:42 val., taip pat buvo naudojama ir SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini) (T. 3., b.l. 133-135).

Siekiant nustatyti telefono numerio (duomenys neskelbtini) (+(duomenys neskelbtini)) panaudojimą internetinėje erdvėje, buvo atlikta internetinės erdvės apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad šis telefono abonento numeris yra naudojamas interneto tinklapiuose, susijusiuose su prekyba ar informacijos pateikimu skelbimų portaluose, apie gintaro pardavimą, o skelbimuose pardavėjas prisistato vardu „Jevgenij“ (T. 3., b.l. 136-158).

Kaip anksčiau buvo nurodyta, kratos atliktos kaltinamojo J. K. gyvenamojoje vietoje metu, buvo rastas kompiuteris, o jame rasta dokumentinė rinkmena pavadinimu „prašymas.docx“, kurioje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipas, kuris yra lygiai toks pat, kaip ir 2014-09-25 Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini), pasirašytuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-25 atsiųstuose dokumentuose. Šiame prašyme nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra toks pats, kaip ir asmens vardu „(duomenys neskelbtini)“ naudotas vykdant gintaro prekybą, ir būtent tas pats telefono abonento numeris, kurio SIM kortelė buvo įdėta į mobilaus ryšio telefono įrenginį, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo naudojamas nusikalstamai veikai daryti. O ta aplinkybė, kad kaltinamasis J. K. vykdė prekybą gintaru, patvirtinama kaltinamajam priklausančiame kompiuteryje rastomis 84 fotonuotraukomis, kurių radimo vieta kompiuteryje yra (duomenys neskelbtini). Taip pat kaltinamajam J. K. priklausančiame kompiuteryje rasta duomenų (pėdsakų), kad iš šio kompiuterio buvo jungtasi prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), t.y. prie pašto, kuris naudotas gintaro prekybai.

Ikiteisminio tyrimo metu iš AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriaus buvo gauti banko informacinio telefono numerio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu telefonu iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambinusio asmens telefoninių pokalbių įrašai, iš kurių turinio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kalbantis asmuo banko darbuotojui prisistato UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V., kuris pasakydamas reikiamus slaptažodžius, tokiu būdu save identifikuoja (T. 4., b.l. 89-100).

Ekspertai, atlikę fonoskopinį tyrimą ir ištyrę kaltinamojo J. K. balso įrašus, padarytus taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 154 straipsnyje, ir klausant jo pokalbių telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), bei iš AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriaus gautus banko informacinio telefono numerio ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu telefonu iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambinusio asmens telefoninių pokalbių įrašus, nustatė, kad visuose keturiuose įrašuose, kuriuose užfiksuotas į banką telefonu skambinantis asmuo, girdimas kaltinamojo J. K. (J. K.) balsas (T. 5., b.l. 34-39).

Savo išvadą fonoskopinių tyrimų specialistas G. K. patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje, pareiškęs, kad dėl trijų tirti pateiktų įrašų išvada, kad juose yra girdimas kaltinamojo J. K. balsas yra kategoriška, o dėl vieno įrašo išvada tikėtina, kadangi tirti buvo pateiktas pakankamai trumpos trukmės įrašas.

Vertindamas šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad pasinaudojant 2014-07-18 R. V. įsigyta ir jo vardu perregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“, neketinant vykdyti jokios ūkinės - komercinės veiklos, o planuojant apgaule įgyti svetimą turtą, įregistravus bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame automobilių aukcione (duomenys neskelbtini), kaip bendrovę, vykdančią prekybą transporto priemonėmis iš Jungtinių Amerikos Valstijų šiame internetiniame automobilių aukcione, vėliau iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo jungiamasi iš IP (duomenys neskelbtini), esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame pagal sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį gyveno kaltinamasis J. K., buvo siunčiami elektroniniai laiškai, įtikinę Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini) savininką P. K. T. (P. C. T.), sudaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu, per du kartus P. K. T. (P. C. T.), patikėjęs, kad transporto priemonės bus realiai parduotos ir jam pristatytos, 2014 m. spalio 8 d. ir 2014 m. spalio 9 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, esančią AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriuje, P. K. T. (P. C. T.) pervedė 40 052 eurus, kurie vėliau buvo paimti iš AB „Nordea bank“ Lietuvos skyriaus filialų bei bankomatų, esančių Vilniaus mieste.

Teisiamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad kaltinamasis J. K. prekiavo gintaru, kuris buvo rastas jo automobilio kratos metu, ir prekiaudamas gintaru naudojosi mobilaus telefono abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo įrašytas ir į jo kompiuteryje rasto UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo rekvizitus bei kuris buvo naudojamas kartu su mobilaus ryšio telefono įrenginiu (IMEI (duomenys neskelbtini)), taip pat naudotu ir su SIM kortele, kurios abonento numeris buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad prie elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo jungiamasi bei elektroniniai laiškai P. K. T. (P. C. T.) buvo rašomi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o jungiantis prie (duomenys neskelbtini), buvo naudojama speciali programa, pakeičianti tikrąjį vartotojo IP adresą, kuri buvo rasta kaltinamojo J. K. nešiojamame kompiuteryje, ekspertai pateikė kategorišką išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu telefonu į banką skambinęs asmuo yra kaltinamasis J. K., todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis J. K., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (9415 €) dydžio sumą (BK 190 straipsnis), ir ši jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad nusikalstama veika buvo gerai organizuota ir iš anksto gerai suplanuota ir parengta, taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo J. K. asmenybę, kuris buvo pagal įstatymą (BK 96 straipsnis) laikomas neteistas, kadangi teistumas išnykęs, tačiau iš teismui pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo turinio matyti (T. 6., b.l. 54-56), kad anksčiau kaltinamasis J. K. buvo teisiamas tris kartus, todėl ši aplinkybė charakterizuoja kaltinamąjį kaip nusikalsti linkusį asmenį, ir atsižvelgdamas į visų šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis turi būti daug didesnis už įstatymo sankcijoje numatytą minimalų dydį, tačiau mažesnis už sankcijoje numatyto bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes mano, kad paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti netikslinga, nes teismas nenustatė pagrindo, kuris leistų pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu E. B., Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini) bei šios bendrovės savininko P. K. T. (P. C. T.) vardu, pareiškė 40 052 € dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (T. 1., b.l. 196-197), tačiau į teisiamąjį posėdį atvykęs P. K. T. (P. C. T.) raštu atsisakė nuo ieškinio, pareiškęs, kad savo turtines teises jis rengiasi ginti, pareikšdamas ieškinį civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka ne tik kaltinamajam šiame procese, bet ir kitiems asmenims.

Asmens, kuriam nusikaltimu padaryta turtinė žala, šiuo atveju Norvegijos Karalystės bendrovės (duomenys neskelbtini) savininko P. K. T. (P. C. T.), atsisakymas nuo jo atstovo pareikšto civilinio ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje saugomi daiktai - nešiojamasis kompiuteris „D. I. N7010“ ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy“, IMEI (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonės (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas); SIM kortelė, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), ir 8 GB talpos kortelė, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o 2014-10-09 ranka rašyta automobilio Mitsubishi Pajero pirkimo – pardavimo sutartis, turi būti grąžinta kaltinamajam J. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pakete prie bylos esančios aštuonios informacijos laikmenos su IP adresais, specialistų išvadomis, garso įrašais, kaltinamojo balso įrašais, telefono abonentų numerių suvestinėmis ir specialistų tirtais garso įrašais, ir toliau turi būti laikomos prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. K. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės: dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir šešių mėnesių trukmės namų areštas, kurio terminas baigėsi 2016 m. birželio 17 d., todėl šiuo metu kaltinamajam yra taikoma tik viena kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, už kurį jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo J. K. (J. K.) sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį (pradėjimo vykdyti), dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 17 d. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę J. K. palikti tą pačią – dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje saugomus daiktus - nešiojamąjį kompiuterį „D. I. N7010“ ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“, IMEI (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemones, SIM kortelę, kurios abonento numeris (duomenys neskelbtini), ir 8 GB talpos kortelę, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, o 2014-10-09 ranka rašytą automobilio Mitsubishi Pajero pirkimo – pardavimo sutartį, teismo nuosprendžiui įsitisėjus, grąžinti kaltinamajam J. K..

Pakete prie bylos esančias aštuonias informacijos laikmenas su IP adresais, specialistų išvadomis, garso įrašais, kaltinamojo balso įrašais, telefono abonentų numerių suvestinėmis ir specialistų tirtais garso įrašais, ir toliau laikyti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.