Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ ieškinį atsakovui R. M. dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D. ir E. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų ir papildomų rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų teikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pateiktų naujų įrodymų priėmimas prieštarautų CPK 314 straipsnyje nustatytam draudimui. Šiais įrodymais atsakovas informavo apeliacinės instancijos teismą apie faktinės situacijos, susijusios su taikos sutarties vykdymu, esminį pasikeitimą po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Nurodyti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes mokėjimai įvykdyti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. gegužės 8 d. pateikti įrodymai, išskyrus 2025 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymą, kuris buvo pateiktas kartu su atskiruoju skundu (jo priėmimas būtų perteklinis), priimami.

18. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą padavimo terminui jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2025 m. gegužės 12 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, atsižvelgdama į teismo siūlymą pasisakyti dėl atsakovo pateiktų papildomų įrodymų (ne)priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus, jog paaiškinimuose nėra nurodyta naujų esminių atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, nėra pagrindo išvadai, kad tokių paaiškinimų priėmimas prieštarautų CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui.

20. Atsakovas 2025 m. gegužės 14 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, išdėstydamas savo poziciją dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas, teismo sprendžiamas kiekvienu atveju esant šalies prašymui tokias išlaidas atlyginti, taip pat į tai, jog ieškovei pasiūlyta teikti papildomus paaiškinimus išimtinai dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų – mokėjimo nurodymų – (ne)priėmimo, o atsakovas visus paaiškinimus, taip pat ir susijusius su bylinėjimosi išlaidų skirstymu, turėjo teisę bei galimybę teikti atskirajame skunde, atsisakytina priimti atsakovo teikiamus papildomus rašytinius paaiškinimus, kaip pažeidžiančius CPK 323 straipsnio reikalavimus.

21. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).

22. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

23. Tvarka ir veiksmai, kuriuos turi atlikti teismas spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, įtvirtinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Be kita ko, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

24. Teismų procesinių sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo tikslas ir paskirtis yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, apeliacinės instancijos teismui siekiant įsitikinti, ar skundžiamu teismo sprendimu arba nutartimi yra užtikrinami įstatymų saugomi asmens teisės ir (ar) teisėti interesai. Kitų tikslų įgyvendinimo apeliacijos procesu nėra siekiama. Kitaip tariant, civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas ir jo peržiūra instancine tvarka, taip pat įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymas bei jo užtikrinimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad teisinių padarinių nesukeliantis prašymas arba skundas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nereikštų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovas kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-38-324/2024 išsprendė 2024 m. spalio 4 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 19 d. Ieškovė, atsakovui tinkamai nevykdant taikos sutarties, 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė prašymą teismui išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties priverstinio vykdymo, t. y. dėl 57 000 Eur skolos pagal taikos sutarties 1 punktą ir 72,80 Eur palūkanų pagal taikos sutarties 2 punktą, išieškojimo iš atsakovo. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą išieškoti iš atsakovo pagal taikos sutartį nesumokėtus 40 000 Eur. Po šios teismo nutarties priėmimo, atsakovas 2025 m. sausio 22 d., 2025 m. sausio 28 d., 2025 m. vasario 5 d., 2025 m. vasario 24 d., 2025 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 40 000 Eur, mokėjimų paskirtyse nurodydamas „Teismo nutartis byloje Nr. e2-38-324/2024“.

26. Atsakovas atskiruoju skundu siekia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta išduoti vykdomąjį raštą kai nevykdoma teismo patvirtina taikos sutartis, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumą atsakovas grindžia argumentais, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas dalį skolos sumos sumokėjo. Kaip matyti iš atsakovo papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, nepaisant atsakovo pateikto atskirojo skundo dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą, atsakovas taip pat faktiškai įvykdė taikos sutartį – po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėjo ieškovei visą likusią nesumokėtą skolą (40 000 Eur). Tokia faktinė situacija, kai atsakovas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo įvykdė taikos sutartį, sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra instancine tvarka šalims prarado aktualumą.

27. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje dėl ginčo esmės sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis jau yra įvykdyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo bylinėjimasis vykdomojo rašto išdavimo klausimu tampa beprasmis ir apskųstos teismo nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes nėra apeliacijos dalyko – neliko šalių ginčo dėl taikos sutarties vykdymo. Atitinkamai, šio procesinio klausimo išsprendimas ir atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas nesukels bylos šalims teisinių padarinių. Tokiu atveju pripažintina, kad, nesant apeliacijos dalyko, apeliacinis procesas (apeliacinė byla) nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovė 2025 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą priteisti 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

29. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).

30. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (priežasties teorija). Vertinant šalių procesinį elgesį, atsižvelgtina į įstatymų leidėjo valią, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat turi vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.1, 1.5, 6.263 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

31. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

32. Nagrinėjamu atveju, įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatuotina, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo procesinio elgesio – atsakovas inicijavo apeliacinį procesą dėl nutarties, kurios poreikis išnyko atsakovui, po to, kai byla buvo išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą, įvykdžius taikos sutartį, t. y., jei atsakovas būtų taikos sutartį įvykdęs joje nustatytais terminais, ieškovei nebūtų kilęs poreikis kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o, atsakovui padavus atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties ir jau po bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui sumokėjus visas sumas pagal taikos sutartį, atsakovo iniciatyva pradėtas apeliacinis procesas tapo teisiškai nereikšmingas, nesukeliantis teisinių padarinių. Aplinkybė, kad atsakovo prievolė pagal taikos sutartį įvykdyta tik prasidėjus atsakovo inicijuotam apeliaciniam procesui, kuriame ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, lemia atsakovo atsakomybės dėl šio proceso pagal minėtą priežasties teoriją pripažinimą ir, atitinkamai, jo pareigos kompensuoti ieškovei išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsiradimą.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašoma priteisti 617,10 Eur suma už 2025 m. vasario mėn. parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyto maksimalaus 895,16 Eur (2 237,90 Eur (užpraėjusio, t. y. 2024 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4) dydžio, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 617,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties, nutraukti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kultūros sandėlis“ (j. a. k. 304215409) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 617,10 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų ir dešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.