Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1066-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-05Kauno apylinkės teismas
  2. T-239-946/2020Nutartis · 2020-02-27Kauno apylinkės teismas
  3. T-532-946/2020Nutartis · 2020-03-31Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-05
Bylos Nr.
1-1066-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46014-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
L. L., M. L.
Nukentėjusysis
K. B., A. G., R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1066-946/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46014-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 5 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorėms Alimai Petruškevičienei ir Aldonai Vitkauskienei,kaltinamiesiems L. L. ir M. L.,

nukentėjusiesiems K. B., A. G., R. G.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir

M. L. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. ir M. L. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val. viešoje vietoje - prie parduotuvės, esančios Gedimino g. 66, Kaišiadorių m., matant nepilnamečiui A. K., kitiems asmenims, veikdami bendrai, be priežasties elgėsi įžūliai, tai yra M. L. vieną kartą spyrė A. G. į krūtinę, sukeldamas jam fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, K. B. bandant apginti nukentėjusįjį A. G., M. L. sudavė vieną smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam K. B. į veidą bei spyrė į K. B. rankas, kuriomis jis dengė veidą nuo smūgių, o L. L. sudavė nukentėjusiajam K. B. smūgį rankos kumščiu į veido sritį, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. B. padarė veido sumušimą, pasireiškusį veido patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiųjų A. G., K. B. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, M. L. veikdamas bendrai su R. P., kurio atžvilgiu dėl šios veikos išnagrinėta byla Nr. 1-1827-548/2018 ir priimtas Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 26 d. apie 7.30 val., be priežasties, viešoje vietoje - šalia daugiabučio namo Nr. 120, esančio Gedimino gatvėje, Kaišiadorių m., kitų asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai nukentėjusiajam R. G. sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir viršutinę kūno dalį, taip bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas galvoje ir nežymiai sutrikdė sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo R. G. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.

Kaltinamieji L. L. ir M. L. teisme dėl jiems pareikštų kaltinimų dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. įvykio neprisipažino ir naudodamiesi teise tylėti atsisakė pateikti paaiškinimus dėl kaltinimo. Kaltinamasis M. L. dėl veikos 2017 m. gruodžio 26 d., dėl kurios jo atžvilgiu atnaujintas įrodymų tyrimas ir byla sujungta su šia byla, prisipažino kaltu.

Dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. veikos

Nors kaltinamieji ir neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo kaltinami, jų kaltė dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, kurių padarymu jie buvo kaltinami, yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis K. B. paaiškino, kad jis su A. G. išėjo iš parduotuvės, kur buvo nuėję nusipirkti cigarečių. Išėjus iš ten, atvažiavo L., M. ir M. Kai A. G. nuėjo su jais pasisveikinti, pasigirdo riksmai ir tada suprato, kad M. L. A. G. spyrė. Girdėjo kaip jis rėkė ant jo, iš to ir suprato, nes atpažino iš balso. Pats A. G. rėkė, kad jo nespardytų. Kai jis nuėjo pas P. B. paklausti, kodėl muša savo žmogų, tai M. L. ir jam tada trenkė į veidą su kumščiu vieną kartą. Kai pasilenkė ir užsidengė veidą rankomis, tai jam smogė su kojos keliu. Kai atsitiesė ir pakėlė galvą, tai L. L. dar trenkė ranka į veidą vieną smūgį. Kur tuo metu, kai jį patį mušė, buvo A. G., nematė. Dėl sumušimo patyrė sužalojimus, buvo ištinęs veidas, kraujavo. Dėl ko buvo sumuštas nežino, nes jokių žodinių pretenzijų nebuvo išsakyta. Anksčiau su kaltinamaisiais teko bendrauti, nes L. L. mokėsi toje pačioje mokykloje. Nieko blogo prieš juos neturėjo, konfliktų anksčiau nebuvo. Reiškia 1000 civilinį ieškinį dėl padarytos žalos, nes, po įvykio dėl patirtų sužalojimų negalėjo savaitę eiti į mokyklą, 2 savaites eiti į treniruotės, juto skausmą, po poros dienų skausmas perėjo į kaklą ir buvo sunku kvėpuoti. Dėl to nukentėjo mokymasis ir negalėjo kurį laiką sportuoti.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad–išėjęs iš parduotuvės su K. B. ir A. K. pamatė, kad atvažiavo M. L., todėl priėjo su juo pasisveikinti. Tada jis pradėjo rėkauti. Šaukė garsiai, todėl K. B. galėjo tai girdėti. Tada M. L. spyrė jam, į ką jis atsakė užrėkdamas, kad nesispardytų. Iš skausmo buvo susilenkęs tuo metu, bet girdėjo, kad tada pradėjo mušti K. B.. Kodėl jie buvo sumušti, nežino. Gal jo nepažino, nors seniau yra bendravę. Viskas vyko iš kitos automobilio pusės. Todėl galėjo būti, kad K. B. nematė, kaip jam M. L. spyrė, bet girdėjo kaip šaukė M. L. ant jo ir jis pats ar M. L.. Kur buvo tuo metu L. L. nepastebėjo.

Liudytoja O. T. paaiškino, kad jos anūkas K. B. parvažiavo sumuštas. Jo veidas ir akis buvo sutinusi. Jis pasakė, kad jį sumušė ir, kad jis nekaltas, kad jį užpuolė. Sakė, kad jį sumušė pažįstami prie gėrimų parduotuvės. Sumuštos akies visiškai nesimatė, ji buvo labai sutinusi. Sutinimas nepraėjo visą savaitę, matėsi kraujosruvos.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad ji atvažiavo 8 val. pasiimti K. B. ir jį rado sumuštą. Dėl sumušimo jo akies nesimatė iš viso, ji net neatsimerkė. Grįžus iš poliklinikos jis papasakojo, kad prie gėrimų parduotuvė jam trenkė į akį ir net nesuprato dėl ko. Jis minėjo, kad jį užstojo klasiokas ir jam pačiam buvo įspirta ar trenkta. Vėliau dėl įvykio K. B. gydėsi, vežė jį pas ekspertus dėl akies. Akis atrodė baisiai. Galvojo, kad net ir akies nebus. Jis visada buvo namuose, negalėjo mokytis. Tuo metu nėjo į treniruotes ir iš viso niekur nėjo savaitę laiko. Net ir dabar yra likę įdubimai šalia nosies. Gydytojai sakė stebėti, nes gali visko būti.

Liudytojas P. S. paaiškino, kad žino, jog K. B. buvo sumuštas prie gėrimų parduotuvės. Tame įvykyje nedalyvavo, bet kai „Maxima“ parduotuvėje buvo su K. B., prie jų atėjo L. L. su broliu ir siūlė K. atsiimti pareiškimą, už tai siūlė pinigų. K. B. nesutiko, bet L. L. jam dar pasiūlė pagalvoti. Dėl sumušimų K. B. savaitę laiko nėjo į mokyklą. Jis pasakojo, kad jį sumušė prie gėrimų parduotuvės Kaišiadoryse. Pasakojo, kad mušė su rankomis, spyrė su keliu.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad kartu su L. L., M. L. ir M. L. susitikę nuvažiavo automobiliu iki gėrimų parduotuvės. Matė, kad prie parduotuvės stovi K. B. ir A. G.. Priėjęs prie jų pasisveikino ir nuėjo prie parduotuvės. Į vidų buvo įėję jie visi, kas važiavo automobiliu. Jis pats užtruko kiek ilgiau nei kiti kartu su juo buvę, parduotuvėje, nes jam šildė maistą. L. L., M. L. ir M. L. jau buvo išėję į lauką. Kai jis pats su maistu išėjo iš parduotuvės, tai jie visi jau sėdėjo automobilyje. Kur tuo metu buvo K. B. ir A. G., nematė. Apie jų sumušimą nieko nežino. Po kiek laiko matė, kai K. B. atėjo į mokyklą, kad jo paakyje mėlynė.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad su L. L., M. L. ir P. B. buvo parduotuvėje, o po to kartu grįžo į automobilį. Pasilikęs kažkiek ilgiau parduotuvėje buvo P. B., nes jis kažko laukė. Prie parduotuvės buvo daugiau žmonių. Tiksliai, neprisimena, kas tokie buvo prie parduotuvės. Muštynių nematė.

Liudytojas A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 24 val. jis su draugais K. B. ir A. G. atėjo prie gėrimų parduotuvės. Jis liko lauke, o K. B. ir A. G. nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Draugams išėjus iš parduotuvės, į parduotuvės aikštelę atvažiavo automobilis "BMW X3" ir iš jo išlipo M. L., L. L., M. L. ir P. B.. A. G. nuėjo pasisveikinti, nes ten buvo jo pažįstami. Jis taip pat juos pažįsta. G. nuėjo pasisveikinti su M. L. , bet M. L. A. spyrė į krūtinės sritį. K. B. ėjo iki P. B., nes jie klasiokai, kad suvaldyti situaciją. Tada prie K. pribėgo M. L. ir ranka jam trenkė į veido sritį. Po smūgio K. užsidengė veidą, o kai atsidengė jam L. L. kumščiu trenkė į dešinį žandikaulį. Po smūgio matėsi ant K. veido ryškus patinimas, visa akis pamėlynavusi, jis buvo gana stipriai emociškai susijaudinęs. Konfliktas kilo dėl nieko, net nesuprato kas yra, nes jie tiems asmenims nieko nesakė. K. B. po šito sumušimo, gal savaitę nėjo į mokyklą, o kai atėjo, tai dar matėsi šiek tiek patinimas prie akies ir įdubusi nosis. Ant A. G. sužalojimų nesimatė, bet jis skundėsi skausmu krūtinėje.( 2 t., b. 1. 51-52,53)

Iš specialisto išvados Nr. G2941/2018(02) matyti, kad K. B. dėl veido sumušimo, pasireiškusio patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srityse padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais. (2 t., b. 1. 29)

Parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu nukentėjusysis A. G. atpažino L. L. kaip asmenį, vartojusį smurtą K. B. atžvilgiu, (2 t., b. l. 37-39 )

Šioje byloje kaltinimo L. L. ir M. L. dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. veikos esmė yra ta, kad jie viešoje vietoje smurtaudami nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik, kad vienam jų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas L. L. ir M. L. dėl šio įvykio pasitvirtino.

Kaip matyti iš pačių kaltinamųjų pozicijos, jie neprisipažino kaltais dėl šio nusikaltimo padarymo ir apskritai atsisakė pateikti bet kokius paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu.

Tačiau tokią kaltinamųjų poziciją paneigia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti kiti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiųjų K. B. ir A. G. parodymai yra nuoseklūs ir neprieštarauja tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusieji šiuos parodymus patvirtino ir akistatų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis pačių nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų A. K. parodymais nustatyta, kad pirmasis smurtauti ėmė M. L., kuris ėmė mušti priėjusį pasisveikinti A. G. ir spyrė jam į krūtinę. K. B. tai suprato pradžioje išgirdęs tiek nukentėjusiojo, tiek ir smurtavusio M. L. rėkimą vienas kitam. Vėliau ir pačiam K. B. pribėgus gelbėti ir užstoti A. G., buvo suduoti smūgiai tiek koja, tiek ir ranka. Smurtavo taip pat M. L., tačiau tai matydamas L. L. tokiems jo veiksmams aktyviai pritarė ir taip pat sudavė smūgį į veidą K. B..

Nors liudytojas P. B., kuris įvykio vietoje buvo atvykęs kartu su kaltinamaisiais nurodė, kad nematė jokių muštynių, tai nepaneigia nei nukentėjusiųjų, nei liudytojo A. K. parodymų, nes kaip matyti tiek iš jo paties paaiškinimų, tiek ir iš liudytojo M. L. parodymų, P. B. galėjo įvykio metu būti ir užtrukti parduotuvėje, kol jam buvo šildomas maistas. Liudytojas M. L. nurodė taip pat, kad jokio įvykio ir muštynių nematė, tačiau tokius parodymus paneigia specialisto išvada, kuria buvo nustatyti įvykio metu K. B. nustatyti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nurodytas sveikatos sutrikdymo pobūdis, mastas, trauminių poveikių skaičius atitinka būtent nukentėjusiųjų A. G., K. B. ir liudytojo A. K. atpasakotą įvykio eigą, o ne tas aplinkybes, kad muštynių iš viso nematė, ką paaiškino liudytojai M. L. ir P. B., kuris objektyviai galėjo ir nematyti muštynių, nes buvo parduotuvėje. Įvertinus dar ir tai, kad liudytojas M. L. yra kaltinamojo L. L. brolis, dėl ko yra suinteresuotas neduoti broliui nenaudingų parodymų, jo paaiškinimai, kad kaltinime nurodytoje vietoje nieko nematė ir muštynių nevyko, vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys kitų įrodymų visumos, dėl ko nelaikytini nei kaltinimą patvirtinančiais, nei paneigiančiais įrodymais, nes jie nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų, liudytojo A. K. ir specialisto išvada nustatytų aplinkybių.

Išanalizuotais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad būtent M. L. ir L. L., o ne kas nors kitas, įvykio metu faktiškai be jokios priežasties prikibo pradžioje prie A. G. ir suduodant jam smūgį išprovokavo konfliktą, į kurį įsitraukė ir nukentėjusysis K. B., bandydamas apginti draugą. Išprovokuotoje konfliktinėje situacijoje M. L. ir L. L. elgėsi ypatingai agresyviai ir įžūliai, ką patvirtina tai, kad abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu iš viso be jokios dingsties smurtavo. Dėl to K. B. nežymiai sutrikdė sveikatą, o A. G. neabejotinai sukėlė fizinį skausmą, tuo pačiu sukėlė sumaištį viešojoje vietoje, prie parduotuvės esančioje aikštelėje, ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes dėl šio įvykio ne tik nukentėjusieji, bet ir aplinkiniai buvo pažeminti bei šokiruoti.

Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. L. ir L. L. kaltinime nurodyto įvykio metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečios kaltinime nurodytos patalpos, konkreti vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykių metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietoje būti, nes tai yra vieša vieta – aikštelė prie parduotuvės, joje tuo metu buvo ir kitų asmenų, ne tik kaltinamieji ir nukentėjusieji. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamieji M. L. ir L. L. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais prieš nukentėjusiuosius, tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams, buvusiems minėtoje viešoje vietoje.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad M. L. ir L. L. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta ne tik asmens, kurio atžvilgiu jis smurtauja ar veikia kitaip nusikalstamai, sveikata, bet ir visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamųjų M. L. ir L. L. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius (jų mušimas), taip pat konflikto išprovokavimas be jokios dingsties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba kartu ir visiems aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami, padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų M. L. ir L. L. kaltinime nurodytu atveju ėmė smurtauti A. G. ir K. B. atžvilgiu viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jie elgėsi įžūliai, smurtavo viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. B. sveikata, o nukentėjusiajam A. G. sukeltas fizinis skausmas.

Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra lemia pačios veikos baigtumo momentą. Todėl iš teismo ištirtais įrodymais patvirtintų aplinkybių matyti, kad M. L. ir L. L. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį kaip baigtas nusikaltimas.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. L. ir L. L. pripažinti kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir už tai paskirti bausmę.

Dėl 2017 m. gruodžio 26 d. įvykio

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamąją bylą Nr. 1-1827-548/2018 M. L. atžvilgiu dėl jo 2017 m. gruodžio 26 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, nutraukė kaltininkui M. L. ir nukentėjusiajam susitaikius, M. L. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apklaustas šioje byloje teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 26 d. ryte jis prie parduotuvės „Gėrimų pasaulis“ sutiko R. P. ir parduotuvė išgėrė nepilnai 0,5 ltr. talpos alkoholio. Likusį alkoholį pasiėmė su savimi ir abu ėjo link karių kapų. Už parduotuvės „Iki“ jie sutiko nukentėjusįjį R. G.. R. P. nukentėjusiajam sudavė kelis smūgius į veidą. Po to jis pasilenkusiam R. G. taip pat sudavė du smūgius į viršutinę kūno dalį. Po to jis atitraukė R. P. nuo R. G. ir nuėję link estrados vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko mušė nukentėjusįjį pasakyti negali. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė.

Tiriant įrodymus šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Iš jų nustatyta, kad apklaustas nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad gyvena su tėčiu A. G. ir mama V. G.. 2017 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val. mamai leidus, atvyko į Kaišiadoris pas nepilnametę draugę G. J.. Vakare parašęs mamai paprašė leisti likti nakvoti pas draugę, kitą dieną pažadėjo grįžti namo. 2017 m. gruodžio 26 d. apie 07.30 val. išėjo su drauge iš namų galimai (duomenys neskelbtini), su drauge atsisveikino, tačiau iš kieme stovėjusio juodo BMW 530 staiga iššokę 3-4 jaunuoliai, kiek prisimena, juodais drabužiais, puolė jį rankomis mušti, nebeprisimena, ar jį spardė, ar dar ką darė, draugė iškart pabėgo į laiptinę. Kiek prisimena, jaunuoliai vėl sulipo į automobilį ir išvažiavo, o jis grįžęs pas draugę parašė mamai, ši paskambino broliui A. G., kad atvažiuotų jį nuvežti į ligoninę. Ligoninėje jam nustatė daugybinius veido ir galvos sumušimus. Namuose kalbėdamas su broliu, maždaug prisiminė iš veido, kad jį galėjo sumušti iš matymo pažįstamas R. P.. Papasakojus mamai, ji paskambino draugei, kurios sūnus, pasirodo, R. P.. Jam mama pasakė, kad R. P. paprašė savo mamos pakalbėti su jo mama V., kad R. labai gailisi dėl to ką padarė, nori kad atleistų. Kitas vaikinas, kiek prisimena, M. L., jį žino tik iš matymo. Daugiau jokių įvykio aplinkybių neatsimena. Nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju šioje byloje, nes R. mama gražiai paprašė jo mamos, kad atleistų ir nieko R. P. nebūtų (1 t., b. l. 8-9). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad jį sumušė du ar tai trys vaikinai. Pas jį į namus buvo atvykęs atsiprašyti R. P., jis jam atleido. Taip pat per facebooką ir M. L. parašė ir taip pat atsiprašinėjo, atleido ir jam ir pretenzijų neturi. Nėra garantuotas, kad jį mušė ir trečias asmuo, šio asmens neįsidėmėjo. Pirmasis pradėjo mušti R., jis sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į veidą ir viršutinę kūno dalį, M. trenkė ne mažiau kaip 4 kartus į veidą ir viršutinę kūno dalį, nugriuvęs nuo jų smūgių nebuvo, jo nespardė. Po šio įvykio kreipėsi į Kaišiadorių ligoninės priimamąjį, kur siuvo galvą. Kaip atsirado dvi žaizdos galvoje, nežino. Kiek žino, buvusi mergina G. R. ir M. pažįsta, po šio įvykio su G. išsiskyrė ir nebendrauja. Pretenzijų abiem vaikinams neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 11-13).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas liudytojas A. G. paaiškino, kad turi nepilnametį brolį R., kuris gyvena su tėvais. 2017-12-26 apie 09.00 val. R. sutiko Kaišiadoryse prie parduotuvės "Norfa", jis papasakojo, kad 2017-12-26 apie 07.30 val., ties Gedimino g. 120-uoju pastatu jį sumušė, suduodami kumščiais į įvairias kūno vietas, 4 nepažįstami jaunuoliai, atvažiavę juodos spalvos "BMW530", jis automobilio valstybinių numerių nepastebėjo, jaunuolių nepažįsta. Kiek žino, su broliu buvo jo nepilnametė draugė G. J., tačiau ar ji matė ką, nežino. Jis brolį nuvežė į Kaišiadorių ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai diagnozavę galvoje vieną kirstinę ir dvi mažas žaizdas bei veido daugybinius sumušimus, po apžiūros išleido į namus (1 t., b. l. 34).

Apklausta liudytoja V. G. paaiškino, kad 2017-12-25 apie 18.00 val. sūnų R. G. išleido į Kaišiadoris pas jo nepilnametę draugę G. J.. Vakare sūnus parašė SMS, kad liks nakvoti pas draugę, o kitą dieną grįš namo. 2017-12-26 apie 08.00 val. sūnus parašė SMS prašydamas paskambinti, paskambinus pasakė, kad yra sumuštas. Ji paskambinusi kitam sūnui A. G. paprašė susisiekti su R. ir jį nuvežti į ligoninę. Ligoninėje sūnui nustatė daugybinius galvos ir veido sumušimus. Grįžęs namo R. papasakojo, kad apie 7.30 val. su G. išėjus į lauką, iš ties Gedimino g. 120-uoju pastatu stovėjusio juodo BMW 530 staiga išlipo trys ar keturi jaunuoliai, kurie nieko nesakę R. rankomis mušė, o jo draugė išsigandusi pabėgo, R. irgi sugebėjo pabėgti ir parašyti jai žinutę. R. minėjo, kad galbūt žino, kas tai galėjo padaryti ir įvardijo R. P.. Ji turėjo pažįstamą tokia pavardę, jai paskambinusi paklausė, ar tokio R. P. nepažįsta, ji atsakė, kad tai jos sūnus. Papasakojusi jai situaciją, ji po kelių valandų perskambino ir pasakė, kad jos sūnus R. prisipažino sumušęs R.ir labai gailisi dėl to (b. l. 27).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nepilnametė G. J. paaiškino, kad 2017-12-25 vakare su mama grįžusi iš kaimo, mama ją išleido prie parduotuvės "Norfa", ji tą naktį liko miegoti pas draugę R. B., ten buvo ir dar viena draugė - G. L., jos visos miegojo name už "Iki" parduotuvės. Tą dieną R. G. matė vakare "Iki" parduotuvėje su draugėmis, trumpai pabendravę išsiskyrė, R. buvo su kažkokiu draugu. R. nėra jos vaikinas, tik pažįstamas. Kodėl R. sako, kad ji jo mergina, nežino, jį pažįsta tik mėnesį. 2017-12-26 ryte ji miegojo pas R., atsikėlė apie 11.00 val., tą dieną R. nematė. Kodėl R. sako, kad 2017-12-25 ji buvo su juo ir 2017-12-26 ryte ji jį lydėjo, nežino, tikrai su juo nebuvo. Kad R. buvo sumuštas sužinojo 2017-12-28, kai R. parašė. Sakė, kad jį sumušė R. su M. Ji šiame įvykyje nedalyvavo ir apie tai nieko nežino ( 1 t., b. l. 36-38).

Nukentėjusysis R. G. iš nuotraukų atpažino R. P. ir M. L. kaip jį sumušusius asmenis (1 t., b. l. 16-20, 21-25).

Atlikus R. G. tyrimą gautos specialisto išvados Nr. G260/2018(02) ir Nr. pG638/2018(02), kad dėl muštinių žaizdelių galvoje, padarytų kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis galimai 2017-12-26 trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jo sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 46, 53).

Ištyrus ir išanalizavus šiuos įrodymus minėtu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad M. L. ir R. P., kurio atžvilgiu toje pačioje baudžiamojoje byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, veikdami bendrai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2017 m. gruodžio 26 d. apie 7.30 val., be priežasties, viešoje vietoje - šalia daugiabučio namo Nr. 120, esančio Gedimino gatvėje, Kaišiadorių m., kitų asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai nukentėjusiajam R. G. sudavė nenustatytą skaičių, bet ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir viršutinę kūno dalį, taip bendrais veiksmais padarydami muštines žaizdas galvoje ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo R. G. ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką, tai yra buvo konstatuota, kad tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius.

BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo galimai padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 straipsnis), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą tik tokiu atveju, jeigu minėta ankstesnė byla yra nutraukta nuosprendžiu, tai yra asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą teisme, bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 4 punktu, sujungti ją su antrąja byla. Toliau byla turėtų būti nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnis), t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų jam turėtų būti skiriamos bausmės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Šiuo atveju ištyrus įrodymus matyti, kad M. L. naują tyčinį nusikaltimą padarė 2018 m. rugsėjo 22 d., o tai reiškia nepraėjus vieneriems metams nuo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1827-548/2018, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, priėmimo, todėl šioje byloje teismas sprendžia dėl M. L. baudžiamosios atsakomybės už abu nusikaltimus ir iš naujo pirmojoje byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių išsamiau neanalizuoja, nes yra konstatuota, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. L. pripažinti kaltu padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą ir už tai paskirti bausmę.

Dėl bausmės

M. L. atsakomybe lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, įvykdyto 2017 m. gruodžio 26 d., laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamųjų M. L. ir L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikaltimo, įvykdyto 2018 m. rugsėjo 22 d., nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

M. L. neteistas, dirbantis, nevedęs, padarė du nesunkius nusikaltimus o L. L. mokosi, yra neteistas, nevedęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jie abu veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti, M. L. už du nusikaltimus, o L. L. už vieną nusikaltimą, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 284 straipsnyje, turi būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijos vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis K. B. pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, reikalaudamas iš kaltininkų priteisti 1000 eurų (2 t., b. l. 22).

Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų M. L. ir L. L. nusikaltimo nukentėjusysis K. B. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiojo K. B. sveikatai, turi būti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas veido sumušimas, pasireiškęs patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų ir dešinio skruosto srityse. Nukentėjusysis dėl to tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumą ir diskomfortą. Dėl padaryto sužalojimo jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas. Dėl to buvo sumažėjusios ir jo bendravimo bei kitos veiklos (mokymosi, sporto treniruočių) galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiojo patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, taip pat ir tam tikrus liekamuosius reiškinius (duobutes ties nosimi), dėl ko reikalingas tolimesnis medicininis stebėjimas.

Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiojo patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus dar ir sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, liekamuosius reiškinius, taip pat ir kaltinamųjų turtinę padėtį, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 500 Eurų. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes K. B. sveikatai, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti jį pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2017 m. gruodžio 26 d. veikos) – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2018 m. rugsėjo 22 d. veikos) – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

M. L. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės kiekvienam iš jų vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę kiekvienam jų panaikinti.

Nukentėjusiojo K. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. L. ir L. L. solidariai 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis