- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1560-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00121-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- I. V., GEflex SHPK finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,WEY mašinos“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditorės GEflex SHPK finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,WEY mašinos“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-3905-852/2019).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „WEY mašinos“ iškėlė bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Avere“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „WEY mašinos“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kurį tikslino 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. ir vėlesnėmis nutartimis.
2. Pateikusi teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, bankroto administratorė prašė netvirtinti GEflex SHPK ir Pacomelt GmbH bankrutuojančiai UAB „WEY mašinos“ pareikštų finansinių reikalavimų.
3. Pasisakydama dėl Albanijos įmonės GEflex SHPK pareikšto finansinio reikalavimo bankroto administratorė nurodė, kad gavusi pareikštą reikalavimą bendrai 185 520,49 Eur sumai informavo įmonę ir jai atstovaujančią advokatų kontorą, kad reikalavimą grindžiantys dokumentai (išskyrus taikos sutartį) nėra išversti į lietuvių kalbą, nėra pateikta su įmone sudaryta teisinių paslaugų sutartis, patvirtinanti atstovo įgaliojimus. Prašė išverstą tekstą; Albanijos įmonės GEflex SHPK asmenų parašus, pareigas, antspaudo tikrumą ir kt. patvirtinti apostile, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad sutarčių, kurios pateiktos prašant patvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą, tarp bankrutuojančios UAB „WEY mašinos“ vadovo bankroto administratorei perduotų dokumentų nėra. Prie reikalavimo pridėti protokolai su nežinomo asmens prierašu apie grynųjų pinigų išmokėjimą negali būti laikomi pinigų išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
4. Pasisakydama dėl Vokietijos įmonės Pacomelt GmbH pareikšto reikalavimo bankroto administratorė nurodė, kad elektroniniu paštu pateiktas tikėtinas kreditorinės finansinis reikalavimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, prie laiško nebuvo pridėti jokie reikalavimą pagrindžiantys įrodymai, nėra aiški reikalavimo suma. Paprašius pateikti visus reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kurie turi būti išversti į lietuvių kalbą, iki šiol prašomi dokumentai ir informacija nepateikta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iš dalies tenkino GEflex SHPK prašymą patvirtini reikalavimą bankrutuojančiai UAB „WEY mašinos“; netenkino Pacomelt GmbH prašymo patvirtini reikalavimą bankrutuojančiai UAB „WEY mašinos“; patikslino bankrutuojančios UAB „WEY mašinos“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, įtraukiant trečios eilės kreditorę GEflex SHPK su 173 076,39 Eur reikalavimu.
6. Spręsdamas dėl GEflex SHPK finansinio reikalavimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad kreditorė pateikė apostile patvirtintą Albanijos įmonių registro išrašą, iš kurio matyti, kad GEflex SHPK atstovas yra E. T., kuris pasirašė visus susitarimus, sudarytus su UAB „WEY mašinos“. Kreditorė pateikė įrodymus, kad vykdydama iki 2018 m. liepos 2 d. taikos sutarties sudarymo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, pervedė UAB „WEY mašinos“ 112 000 Eur ir sumokėjo grynaisiais pinigais 16 840 Eur (grynųjų pinigų gavimą savo parašu patvirtino UAB „WEY mašinos“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvęs A. W.). Iš 2018 m. liepos 2 d. taikos sutarties turinio teismas nustatė, kad tarp UAB „WEY mašinos“ ir GEflex SHPK buvo sudarytos: 2016 m. gegužės 12 d. penkios sutartys (Nr. 16-490, Nr. 16-490-1, Nr. 16-491, Nr. 16-492, Nr. 16-493) bei 2016 m. spalio 25 d. susitarimas, kurie buvo nutraukti taikos sutarties 2.6 punktu. Taikos sutarties 3.1 punktu šalys susitarė dėl avansu gautų lėšų grąžinimo ir netesybų dėl neįvykdytų sutarčių mokėjimo sąlygų ir tvarkos, pagal kurią UAB „WEY mašinos“ įsipareigojo sumokėti GEflex SHPK 178 390 Eur sumą, 3.2 punktu – dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi GEflex SHPK pinigais mokėjimo, o 4.2. punktu susitarė, kad, jei UAB „WEY mašinos“ laiku nesumoka įmokų ar palūkanų, ji privalo mokėti GEflex SHPK 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.
7. Iš taikos sutarties priedo – 2018 m. liepos 2 d. mokėjimų grafiko, teismas nustatė, kad UAB „WEY mašinos“ įsipareigojo 178 390 Eur skolą ir 18 686,43 Eur palūkanas sumokėti GEflex SHPK iki 2021 m. spalio 31 d. Kreditorės teigimu, UAB „WEY mašinos“ sumokėjo 12 527 Eur, t. y. paskutinį mokėjimą pagal 2018 m. liepos 2 d. mokėjimų grafiką įvykdė už 2018 m. lapkričio 30 d.
8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, aplinkybę, kad UAB „WEY mašinos“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 1 d., priedą prie taikos sutarties – mokėjimų grafiką, teismas sprendė, kad kreditorė pelno palūkanų gali prašyti už mokėjimus, kurie turėjo būti įvykdyti 2018 m. gruodžio 31 d. – 865,56 Eur, 2019 m. sausio 31 d. – 850,23 Eur, 2019 m. vasario 28 d. – 744,88 Eur ir 2019 m. kovo 31 d. – 799,14 Eur, t. y. iš viso 3 250,81 Eur. Taip pat teismas sprendė, kad kreditorė neteisingai paskaičiavo delspinigius, kurie turėjo būti skaičiuoti iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos – 2019 m. balandžio 1 d., ir kuriuos perskaičiavus susidaro 435,58 Eur suma.
9. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas patvirtino GEflex SHPK, kaip trečios eilės kreditorės 173 076,39 Eur reikalavimą bankrutuojančiai UAB „WEY mašinos“.
10. Teismas netvirtino Pacomelt GmbH pateikto reikalavimo, nes šis nėra išverstas į lietuvių kalbą bei nepateikti reikalavimą pagrindžiantys įrodymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Kreditorė I. V. atskirajame skunde prašo netvirtinti Albanijos įmonės GEflex SHPK vardu pareikšto 173 076,39 Eur finansinio reikalavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Teismas konstatavo, kad kreditorė GEflex SHPK neteisingai skaičiavo delspinigius, apeliantės vertinimu, tokiu būdu kreditorė siekė suklaidinti teismą ir bankroto administratorių ir tuo pačiu nepagrįstai papildomai pasipelnyti.
11.2. Bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sandorius pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimus, pateiktuose prieštaravimuose pateikė abejones dėl taikos sutartyje sutartos įsiskolinimo sumos, dėl grynųjų pinigų perdavimo, nurodė, kad prie reikalavimo pridėti protokolai su nežinomo asmens prierašu apie neva grynųjų pinigų išmokėjimą apskritai negali būti laikomi pinigų išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais; taip pat nurodė, kad prie reikalavimo pridėtų kontraktų (sutarčių) Nr. 16-490, Nr. 16-490-1, Nr. 16-492, Nr. 16-493 bei 2018 m. liepos 2 d. tarp šalių sudarytos taikos sutarties nėra tarp BUAB „WEY mašinos“ vadovo bankroto administratorei perduotų dokumentų.
11.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl neteisingai skaičiuotų delspinigių bei nesant sutarčių, abejotina kreditorės viso reikalavimo pagrįstumu ir šis reikalavimas patikrintinas iš naujo gavus visus nepateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
12. Kreditorė GEflex SHPK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti; priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Kreditorė pateikė teismui įrodymus, jog sumokėjo bankrutuojančiai įmonei pinigines lėšas: 2016 m. gegužės 12 d. bankinio pavedimo nuorašą 107 000 Eur sumai; 2016 m. rugsėjo 29 d. bankinio pavedimo nuorašą 5 000 Eur sumai; 2016 m. spalio 25 d. grynais pinigai perduotą 16 840 Eur sumą, kurios gavimo patvirtinimas nurodytas 2016 m. spalio 25 d. protokole. Taip pat 2018 m. liepos 2 d. taikos sutartį, kuria nutrauktos visos iki tol buvusios sudarytos sutartys ir susitarta dėl šalių teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos, todėl ankstesnėms sutartims ir susitarimams netekus galios nėra aktualus jų turinys.
12.2. Aplinkybė, jog bankrutuojanti įmonė taikos sutarties neperdavė bankroto administratorei, nedaro šios sutarties negaliojančia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. UAB „WEY mašinos“ neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolinga sumą, kurią perskaičiavęs pateiktą reikalavimą patvirtino teismas.
13. Atsakovė BUAB „WEY mašinos“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti GEflex SHPK finansinio reikalavimo UAB „WEY mašinos“ bankroto byloje. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Bankroto administratorė, patikrinusi finansinio reikalavimo pagrįstumą, teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė nesutikimo su GEflex SHPK reikalavimu aplinkybes.
13.2. Iš turimų dokumentų nėra aišku, ar UAB „WEY mašinos“ atliko tam tikrus darbus ir ar kreditorė juos priėmė; esant neaiškumui dėl darbų apimties kreditorė reikalauja grąžinti jai visą sumą, t. y. patvirtinti 173 076,39 Eur reikalavimą, tačiau bankroto administratorei nėra perduoti visi tai pagrindžiantys dokumentai.
13.3. Prie reikalavimo pridėtas protokolas su nežinomo asmens prierašu negali būti laikomas tinkamu ir patvirtinančiu vieno juridinio asmens pinigų sumokėjimą kitam juridiniam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pinigų mokėjimas turėjo būti užfiksuotas rašytiniais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta dalis kreditorės GEflex SHPK pareikštų finansinių reikalavimų UAB „WEY mašinos“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
15. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
16. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
17. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, išnagrinėjęs šalių pateiktas pozicijas bei įrodymus, patikslino BUAB „WEY mašinos“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukė ir apeliantės ginčijamą įmonės GEflex SHPK 173 076,39 Eur reikalavimą. Teismas reikalavimą patvirtino remdamasis pateikta 2018 m. liepos 2 d. taikos sutartimi, sudaryta tarp BUAB „WEY mašinos“ ir kreditorės GEflex SHPK. Apeliantės teigimu, kreditorės GEflex SHPK reikalavimas patvirtintas neįsitikinus jo pagrįstumu, nes nepateikti visi jį pagrindžiantys įrodymai. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija sutikti neturi pagrindo.
19. Taikos sutarties, kaip vienos iš sutarčių rūšies, samprata yra įtvirtinta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, patvirtinta teismo, sutartis įgyja res judicata galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015).
21. Nagrinėjamu atveju kreditorė savo reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei grindė šalių sudaryta taikos sutartimi, kurios nuostatas skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavo ir aptarė pirmosios instancijos teismas. Iš pateiktos 2018 m. liepos 2 d. taikos sutarties turinio nustatyta, kad tarp UAB „WEY mašinos“ ir GEflex SHPK buvo sudarytos kelios sutartys: 2016 m. gegužės 12 d. penkios sutartys (Nr. 16-490, Nr. 16-490-1, Nr. 16-491, Nr. 16-492, Nr. 16-493) bei 2016 m. spalio 25 d. susitarimas (sutartys pateiktos neišverstos į lietuvių kalbą, susitarimo tekstas išverstas), kurios buvo nutrauktos taikos sutarties 2.6 punktu. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl avansu gautų lėšų grąžinimo ir netesybų dėl neįvykdytų sutarčių mokėjimo sąlygų ir tvarkos, pagal kurią UAB „WEY mašinos“ įsipareigojo sumokėti GEflex SHPK 178 390 Eur sumą (sutarties 3.1 punktas), dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi GEflex SHPK pinigais mokėjimo (3.2. punktas). Pagal sutarties 4.2 punktą, jei UAB „WEY mašinos“ laiku nesumoka įmokų ar palūkanų, ji privalo mokėti GEflex SHPK 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Taikos sutarties priedas – 2018 m. liepos 2 d. mokėjimų grafikas įtvirtina UAB „WEY mašinos“ įsipareigojimą sumokėti 178 390 Eur skolą ir 18 686,43 Eur palūkanas Gelflex SHPK iki 2021 m. spalio 31 d. Kreditorės teigimu UAB „WEY mašinos“ sumokėjo jai 12 527 Eur, t. y. paskutinį mokėjimą pagal 2018 m. liepos 2 d. mokėjimų grafiką įvykdė už 2018 m. lapkričio 30 d.
22. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika lemia, kad 2018 m. liepos 2 d. GEflex SHPK ir UAB „WEY mašinos“ sudaryta taikos sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma, o nevykdoma sukelia teisinius padarinius. Šiuo atveju esminę reikšmę turi sutarties nuostata, kuria šalys pareiškė ir patvirtino, kad nei viena iš šalių nebėra suinteresuota nebaigtomis vykdyti sutartimis ir laiko jas nutrauktomis (taikos sutarties 2.6 punktas), todėl ankstesnėms sutartims ir susitarimams netekus galios nėra aktualus jų turinys. Taikos sutartis buvo vykdoma, nes atsakovė UAB „WEY mašinos“ atliko mokėjimus kreditorei iki 2018 m. lapkričio 30 d. Esant šioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai dėl taikos sutartyje sutartos įsiskolinimo sumos, dėl grynųjų pinigų perdavimo, prie reikalavimo pridėto protokolo vertinimo bei aplinkybė, kad prie reikalavimo pridėtų kontraktų (sutarčių) ir taikos sutarties nėra tarp BUAB „WEY mašinos“ vadovo bankroto administratorei perduotų dokumentų, neturi teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, kai pati taikos sutartis nėra ginčijama.
23. Pirmosios instancijos teismas perskaičiavo kreditorės prašomas priteisti palūkanas bei delspinigius, o apeliantės abejonės dėl kreditorės sąžiningumo pateikiant netinkamą palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui, nes nekvestionuojamas teismo atliktas palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias procesinės teisės bei materialiosios teisės normas ir patvirtindamas ginčo reikalavimą priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
26. Kreditorė Albanijos įmonė GEflex SHPK atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš apeliantės bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei tarptautinio mokėjimo nurodymą). Kadangi kreditorės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atskirąjį skundą atmetus ji priteistina iš apeliantės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės I. V. kreditorei Albanijos įmonei GEflex SHPK 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.