- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-15
- Bylos Nr.
- 2-564-892/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01638-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- V. U.
- Atsakovas
- J. Z., H. Z.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui V. U.
atsakovui J. Z.
atsakovo J. Z. atsakovui advokatui R. M.
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei M. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovams J. Z. ir H. Z. dėl savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo bei atsakovo J. Z. priešieškinį ieškovui V. U. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Darbininkų g. 10, Mickūnų mstl., Vilniaus rajone, atsakovui nuosavybės teise priklauso šalia esantis žemės sklypas, kurio adresas yra Darbininkų g. 12, Mickūnų mstl., Vilniaus rajone, atsakovei H. Z. dalinės nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio minėtame sklype, taip pat dalis kitų pastatų (garažo ir ūkinio pastato). 2015 m. liepos 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai patikrino ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų naudojimą ir nustatė, kad 15 kv.m. ieškovui priklausančio žemės sklypo yra savavališkai užstatyta gretimo sklypo savininko J. Z. statiniais. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos demontuoti atsakovams priklausančius statinius (jų dalis), esančius ieškovui priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4152/0800:499) ribose (1 t. b.l. 2-4).
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką atsakovo naudojimosi jam priklausančiu žemės sklypu neginčijo ir tokias pretenzijas pradėjo reikšti tik atlikęs jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovui yra puikiai žinomos faktinės per daugybę metų susiklosčiusios šalių nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribos, atitinkamai pagal jas kiekviena šalis tvarkė savo buitį ir disponavo jiems priklausančia valda (susikūrė sąlygas, tinkamas disponuoti nuosavybe vienu ar kitu būdu). Teigė, kad naudojasi turimu sklypu taip ir tiek, kiek ilgus metus jam buvo priskirta ir taip, kaip naudojosi daugiau nei 20 pastarųjų metų, tuo tarpu ieškovas, atlikdamas jam priklausančio kaimyninio žemės sklypo kadastrinius matavimus nesiaiškino aplinkybių, susijusių su nuosavybės valdymu, neatsižvelgė į per eilę metų susiformavusias natūralias ginčo sklypo ribas. Pažymėjo, kad įvažiavimu iki ūkinio pastato, kuris pagal ieškovo atliktus kadastrinius matavimus pakliūva į ieškovui priklausantį žemės sklypą, atsakovas kaip savo nuosavybe naudojasi nuo 1978 m., namą su žemės sklypu atsakovo kaimynystėje ieškovas įgijo 1992 m. ir jokių su šio sklypo ribomis susijusių pretenzijų atsakovui niekuomet nereiškė, ieškovas matė ir suprato faktiškai atsakovo valdomo žemės sklypo ribas ir neprieštaravo tokiam nuosavybės valdymui. Atsakovas teigė, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo linijų ilgiai bei plotas neatitinka faktiškai valdomos žemės sklypų ribos, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Atsakovas teigė, kad šalių žemės sklypų ribos nėra aiškios ir tikslios, todėl pagal esamus duomenis nėra galimybės spręsti dėl statinių pašalinimo (1 t. b.l. 22-26).
Šalies argumentai
3. Pateiktu patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti žemės sklypo, esančio Darbininkų g. 10, Mickūnų sen., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 4152/0800:499) ir žemės sklypo, esančio Darbininkų g. 12, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus rajonas (kadastrinis Nr. 4152/0800:93) skiriančios ribos kadastrinius matavimus, atliktus pagal ieškovo V. U. užsakymą ir jų pagrindu Nekilnojamo turto kadastre įregistruotus duomenis (registro įrašas 41/5746) negaliojančiais, nustatyti žemės sklypų, tai yra žemės sklypo, esančio Darbininkų g. 10, Mickūnų sen., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 4152/0800:499) ir žemės sklypo, esančio Darbininkų g. 12, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. 4152/0800:93) skiriančią ribą pagal atsakovo užsakymu matininko D. K. atliktus kadastrinius matavimus, žemės sklypų ribą nustatant pagal 2016 m. balandžio 28 d. sudarytą planą (pagal faktiškai naudojamą kelią – pravažiavimą, plane pažymėtą taškais 5-6-7-8-1), jame pažymėtas atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. 4152/0800:93 ribų (taškų) koordinates – 1-2-3-4-5-6-7-8-1 bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad faktiškai susiklostęs žemės sklypų naudojimas trunka ilgą laiką, todėl ieškovo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingi ir jais negalima vadovautis, atsakovas įvažiavimu iki ūkinio pastato, esančiu ieškovo sklype, naudojasi nuo 1978 metų, tuo tarpu ieškovas sklypą įsigijo tik 1992 metais ir neginčijo atsakovo naudojimosi ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, ieškovui priklausiančio žemės sklypo linijų ilgiai bei plotas neatitinka faktiškai valdomos žemės sklypo ribos, žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės yra su paklaidomis, tuo tarpu atsakovas užsakė jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo atlikti įvertinant faktinio valdymo pasekoje susiklosčiusių kaimyninių žemės sklypų ribas pastarąsias nustatant tokiu būdu, kad būtų išvengta ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo. Patvirtinus minėtus matavimus tiek ieškovas, tiek atsakovas išsaugotų galimybes disponuoti jiems priklausančia nuosavybe ta apimtimi, kuria šia nuosavybe buvo disponuojama kelis dešimtmečius. Atsakovas teigė, esminę reikšmę šioje byloje turi ilgalaikis faktinis žemės sklypų naudojimasis, bet ne dokumentuose nustatyta formali žemės sklypų riba. Nurodė, kad tiek pirminiuose, tiek kadastriniuose matavimų planuose pažymėtas įvažiavimas (kelias link ūkinės paskirties pastatų) į atsakovui priklausantį žemės sklypą atitinka per daugelį metų susiklosčiusį šio kelio naudojimą, tuo tarpu laikant pagrįstais ieškovo kadastrinius matavimus pasunkėtų atsakovo kelio naudojimas pagal paskirtį, nes jis būtų ženkliai sumažintas (susiaurintas iki 2-2,5 m.) tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktiką įvažiavimas į žemės sklypą yra svarbi aplinkybė naujoms žemės sklypo riboms nustatyti (1 t. b.l. 93-99).
Atsiliepimas
4. Ieškovas atsiliepime į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendros žemės sklypo ribos, ginčas yra tik dėl atsakovo neteisėtai ieškovo žemėje pastatyto priestato prie garažo. Teigė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovas per daugelį metų nereiškė prieštaravimų dėl susiklosčiusio žemės sklypo naudojimo neatitinka tikrovės, nes ieškovas ne kartą yra raginęs atsakovą taikiai spręsti situaciją dėl jam priklausančio žemės sklypo užėmimo/atlaisvinimo, šiuo klausimu dar 2013 metais kreipėsi į Statybos inspekciją, tačiau atsakovui atsisakius pašalinti neteisėtai pastatytą statinį, pateikė ieškinį teismui. Pažymėjo, kad jam priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie 1994 metais buvo suderinti Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyboje ir įregistruoti VĮ Registrų centre, ant ieškovo kadastrinių matavimų yra atsakovo parašas, tai reiškia, kad dar 1994 metais atsakovas buvo supažindintas su minėtais matavimais ir apie juos žinojo, jokių pastabų dėl jų nereiškė. Nurodė, kad iš prie priešieškinio atsakovo pridėto žemės sklypo 1992 m. rugsėjo 12 d. sudarytos namų valdos žemės sklypo ribų M1:500 plano matyti ieškovo ir atsakovo žemės sklypo riba, ji neužstatyta, atsakovo ūkinis pastatas ir garažas nekerta minėtos ribos, minėti statiniai pastatyti seniai, jie nepatenka į ieškovui priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovas savavališkai prie garažo pristatė priestatą, kuris ir patenka į ieškovui priklausančią žemės sklypo teritoriją ir užima jame 15 kv.m. ploto. 2013 m. spalio 15 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patikrinimo metu buvo nustatyta kad atsakovo nelegaliai pastatytas statinys buvo pastatytas nuo 2000 iki 2012 metų, o tai reiškia, kad atsakovas žinojo, jog stato priestatą ieškovui priklausančioje teritorijoje, nes dar 1994 metais pasirašė žemės sklypo plane. Be to, ir D. K. aiškinamajame rašte nurodyta, kad gretimo sklypo riba, pažymėta Nekilnojamo turto registre kerta sklype esantį neįregistruotą statinį. Ieškovo teigimu, minėti duomenys patvirtina, kad žymiai vėliau negu buvo atlikti ir įregistruoti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais atsakovas buvo susipažinęs, atsakovas neteisėtai prie jam priklausančio garažo pristatė priestatą, kuris užėmė ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad D. K. parengta kadastrinių matavimų byla buvo ne kartą teikta Nacionalinei žemės tarnybai suderinimui, tačiau buvo atsisakyta ją derinti dėl to, kad buvo pažeista žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4152/0800:499) riba, žemės sklypo ribos kerta gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. 4152/0800:499) ribas. Ieškovas prašė atsakovo reikalavimą dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijo atmesti praleidus ieškinio senaties terminą, nes jau 23 metus atsakovas žinojo apie ieškovo atliktais kadastriniais matavimais patvirtintas žemės sklypo ribas (1 t. b.l. 137 – 143).
5. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad žemės sklypų bendra riba turi būti tokia, kaip sudaryta matavimų schemoje M1:500 prie Žemės naudojimo patikrinimo 2015 m. liepos 20 d. (2 t. b.l. 92-93).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planas, priešingai nei atsakovo, buvo suderintas tiek su atsakovu, tiek su atitinkamomis institucijomis, atsakovui 1978 m. buvo skirta 12 arų žemės sklypas, tačiau prie skyrimo sutarties nėra pridėta žemės sklypo plano, 1978 m. žemės sklypo ribos riboženkliais paženklintos nebuvo. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimu atsakovas yra įpareigotas nugriauti dalį pastato (šiaurinę dalį), tame tarpe ir dalį pastato, dėl kurio nugriovimo yra pareikštas ieškinys šioje byloje. Nurodė, kad atsakovo pozicija yra nenuosekli, nes 2016 metais teismo posėdžio metu jis teigė, kad apie jam priklausančio žemės sklypo ribas jis sužinojo tik 2012 metais, tuo tarpu šioje byloje 2017 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime teigė, kad sužinojo 2013 metais ir teigia, kad ieškovas jį apgavo. Ieškovas paaiškino, kad 1994 metais įsikėlė į namą, kuris tuo metu buvo tarnybinis, vėliau jį ir šalia esantį žemės sklypą privatizavo. Ieškovas nurodė, kad palei jo ir atsakovo žemės sklypų ribą, apie 1 – ą metrą nuo sklypų ribos, buvo pasodinti erškėčių krūmai, tačiau jie nebuvo prižiūrimi (karpomi), ilgainiui augdami plėtėsi į ieškovo žemės sklypo pusę, todėl jie negali būti laikomi atskaitos tašku žemės sklypų tarp ieškovo ir atsakovo ribai nustatyti. Paaiškino, kad apie 2000 – 2001 metus dėl atsakovo su sūnumi pradėtos veiklos atsakovui buvo būtina patalpa medienos apdirbimui, todėl atsakovas prie ūkinio pastato pristatė priestatą, kurio dalis užima ieškovo žemės sklypo dalį, ieškovas kreipėsi į atsakovą, bandydamas išsiaiškinti tokių veiksmų priežastis, atsakovas paaiškino, kad toks statinys jo veiklai laikinai yra būtinas, ieškovas dėl humaniškų paskatų sutiko atsakovui laikinai leisti naudotis ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi.
7. Teismo posėdyje atsakovas J. Z. paaiškino, kad 1978 metais žemės sklypas jam buvo suteiktas neterminuotam naudojimuisi, tuo metu buvo žemės sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, pagal tą ribą jis naudojasi žemės sklypu jau 35 metus. Atsakovas pabrėžė ieškovui priklausančio žemės sklypo įsigijimo neteisėtumą ir prašė šį procesą peržiūrėti, grąžinti valstybei nesumokėtą kainą už ieškovo įsigytą žemės sklypą. Atsakovas nurodė, kad 1980 metais pasodino gyvatvorę palei sklypo su atsakovu ribą, kuri yra atsakovo žemės sklypo ribos su atsakovu garantas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje atsakovė H. Z. nurodė, kad santuoką su atsakovu nutraukė 1992 metais, nuo to laiko nesinaudoja turtu, esančiu adresu Darbininkų g. 12, Mickūnų mstl., Vilniaus rajone, nors jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėtame sklype esančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei garažo. Paaiškino, kad sklypas atsakovui naudojimuisi buvo suteiktas 1978 m., tačiau jokių žemės sklypo ribų tuo metu pažymėta nebuvo, gyvatvorė 1980 metais buvo pasodinta prie ribos su ieškovo sklypu, tačiau minėta riba nebuvo aiškiai nustatyta, jokių ribos ženklinimo nebuvo, pasodinti buvo vienastiebiai sodinukai, kurie vėliau nebuvo genėjami ir plėtėsi. Atsakovė pažymėjo, kad prašomas patvirtinti planas pažeidžia jos interesus, nes juo nėra numatyta galimybė atsakovei naudotis jai atitekusia ūkinio pastato dalimi.
Atsiliepimas
9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendime konstatuotos aplinkybės tiek dėl valstybinės žemės sklypo, tiek dėl privačios žemės sklypo užėmimo yra prejudicinės, minėtame sprendime nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas rėmėsi 2015 m. liepos 20 d. patikrinimo aktu, todėl jame nurodytos aplinkybės dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo užėmimo laikytinos įrodytomis. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje pripažino, kad ieškovui patikslinus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo ribą kirstų atsakovo statytą statinį ir dėl šios priežasties matavimai nebūtų tvirtinami.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys netenkintinas
10. Remiantis VĮ Registrų centras išrašu nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1738 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4152-0800-0449, esantis Vilniaus rajone Mickūnuose, Darbininkų g. 10 (toliau – ieškovo žemės sklypas), kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (1 t. b.l. 103). Minėtą žemės sklypą ieškovas įgijo 1994 m. gruodžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P41/94-5173. Prie minėtos sutarties yra pridėtas 1994 m. vasario 21 d. korporacijos „Matininkai“ parengtas namų valdos žemės sklypo planas, suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba, Mickūnų apylinkės agrarinės reformos tarnyba bei gretimų sklypų savininkais, tame tarpe atsakovu J. Z. (1 t. b.l. 131, 2 t. b.l. 4).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Žemesnės instancijos teismas
13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą, teismas spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir pirmiau nurodytą jo taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015), lygiai taip pat ir faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016). Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, kai pastatai statomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neigiami padariniai turi tekti riziką prisiėmusiam asmeniui, laikantis taisyklės, kad iš neteisės teisė nekyla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
Žemesnės instancijos teismas
15. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis namų valdos žemės sklypas yra suformuotas ir Nekilnojamo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Iš ieškovo namų valdos žemės sklypo 1994 vasario 21 d. plano matyti, kad ieškovo žemės sklypo šiaurinės sklypo kraštinės (taškai 52-53) ilgis 27,08 m., rytinės (taškai 53-50) – 63,95 m., pietinės (taškai 50 -51) - 29.06 m., vakarinės, tai yra su atsakovo besiribojančios žemės sklypo kraštinės ilgis (taškai 52-51) – 60,27 m.
16. Atsakovui J. Z. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus. Atsakovui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:93) ribos 1992 m. kovo 9 d. paženklintos vietovėje pagal abrisą (toliau – abrisas 5₂). 1996 m. vasario 15 d. buvo parengtas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės sklypo projektinis Nr. 5₂ (kadastro Nr. 4152/0800:93) laikinasis planas (toliau – Laikinasis planas Nr. 5 ₂)-(1 t. b.l. 62). Pažymėtina, kad minėti (pirminiai) atsakovo žemės sklypo dokumentai nėra informatyvūs.
17. Matininkas D. K. atliko atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2015 m. gruodžio 3 d. rašte (išvadoje) nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:93) šiaurės vakarinėje dalyje esančio neįregistruoto statinio (priestato) dalis patenka į gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:499) ribas; vietovėje naudojamos minėto žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose (Laikiname plane Nr. 5₂ bei abrise Nr. 5₂) pažymėtų ribų (konfigūracijos), nurodė, kad matininkas turi tęsti žemės sklypo kadastro duomenų darbus nepažeidžiant gretimo žemės sklypo ribų (1 t. b.l. 54-55). Paaiškinimo akte dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 3 d. išvados matininkas D. K. nurodė, kad sklypas suformuotas pagal faktinį sklypo naudojimą, neįmanoma suformuoti 0,06000 ha žemės sklypo nekertant jau esamų pastatų, žemės sklypo konfiguracija atitinka abrisui, gretimo sklypo, kadastrinis NR. 4152/0800:0499 riba, kuri jau pažymėta Nekilnojamo turto registre, kerta sklype kadastrinis Nr. 4152/0800:0093 esantį neįregistruotą statinį (1 t. b,l. 54-55).
18. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 20015 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo metu atlikęs ieškovui priklausančio žemės sklypo faktinį naudojimą konstatavo, kad atsakovas pastatydamas prie jam priklausančio ūkinio pastato priestatą užėmė 15 kv.m. ieškovui priklausančio žemės sklypo (1 t. b.l. 6-9). Šis dokumentas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad jis buvo atsakovo nuginčytas.
19. 2016 m. gegužes 27 d. sprendimu vertindamas kviestinio V. U. pastabas dėl kadastrinių matavimų matininkas D. K. nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4152/0800:0093, ribų vietovėje, nes žemės sklypas Nr. 4152/0800:0093 yra suformuotas pagal faktinį šio sklypo naudojimą, žemės sklypo konfiguracija atitinka privatizacijos schemoje abrisui, gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4152/0800:0049 riba, kuri jau pažymėta Nekilnojamo turto registre, kerta sklype Nr. 4152/0800:0093 esantį neregistruotą statinį, ši ginčytina riba gali būti sutvarkyta tarpusavio sutarimu pertvarkant žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4152/0800:0499, kadastrinius matavimus arba teisminio proceso metu (1 t. b.l. 38).
20. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. birželio 7 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodė, kad vertinant žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta, kad atliktais matavimais pažeista gretimo sklypo riba, žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktą, nes žemės sklypo ribos kerta gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4152/0800:499) ribas (1 t. b.l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismo posėdyje matininkas D. K. parodė, kad atliko kadastrinius matavimus bei nubraižė atsakovui priklausančio žemės sklypo planą remdamasis faktiniu sklypo naudojimusi, atlikęs matavimus suprato, kad jais nustatytos atsakovo žemės sklypo ribos pažeidžia ieškovo žemės sklypo ribas. Liudytojas taip pat parodė, kad nors ieškovo žemės sklypo ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, jų paklaida transformavus į LKS - 94 sudarytų 1-2 cm. Liudytoja J. B. parodė, kad yra galimos paklaidos transformuojant žemės sklypo ribų koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į LKS - 94, tačiau tai nereiškia, kad atlikus matavimus sklypo ribos pasikeis, taip pat parodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad patvirtinti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, juos patikslinus (koordinates transformavus į LKS -94), sklypo ploto leistina paklaida negali viršyti 2 kv.m.
22. Reikalavimą dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos su atsakovu nuginčijo bei žemės sklypo ribų patvirtinimo pagal pateiktą planą atsakovas grindė faktiniu sklypo naudojimu, gyvatvorės vieta, pravažiavimo kelio (link ūkinių pastatų) ploto trūkumu bei aplinkybe, kad ieškovo matavimai atlikti nėra tikslūs, nes atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, ieškovo žemės sklypo linijų ilgiai neatitinka plane nurodytų linijų ilgių.
23. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovas 2000 – 2001 metais prie jam priklausančio ūkinio pastato pristatė priestatą, kurio dalis užima ieškovo žemės sklypo dalį, ieškovas kreipėsi į atsakovą, bandydamas išsiaiškinti tokių veiksmų priežastis, atsakovas paaiškino, kad toks statinys yra jam laikinai būtinas dėl su sūnumi vykdomos veiklos, ieškovas iš humaniškų paskatų sutiko laikinai leisti naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovas minėtas aplinkybes ginčijo nurodydamas, kad pasistatė pastogę jam priklausančioje žemės sklypo dalyje. Tačiau pažymėtina, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo 1994 m. vasario 21 d. plane šalia ribos su atsakovo žemės sklypu ties tašku 52 ir žemiau atsakovo sklype nėra pavaizduota pastato (jo dalies), kaip tai pavaizduota prašomame tvirtinti 2016 m. balandžio 28 d. D. K. plane, kai tuo tarpu gyvatvorė yra pavaizduota abiejuose planuose. Aplinkybė, kad ginčo priestatas prie ūkinio pastato pastatytas 2000 - 2001 m. konstatuota 2016 m. sausio 14 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. (23.2) – 2D-590 (1 t. b.l. 67-68). Minėtų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas priestatą prie ūkinio pastato pastatė vėliau nei buvo nustatyta ieškovui priklausanti žemės sklypo riba ir neturėjo jos pažeisti (CPK 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismo posėdyje atsakovas J. Z. paaiškino, kad statant priestatą buvo išlikę riboženkliai, kuriais jis vadovavosi bei paaiškino, kad jie buvo išlikę ir D. K. kadastrinių matavimų atlikimo metu, tačiau aplinkybę dėl riboženklių buvimo (išlikimo) teismo posėdyje paneigė matininkas D. K. nurodydamas, kad atlikdamas kadastrinius matavimus jis riboženklių nerado. 2013 m. lapkričio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. rašte nurodoma, kad standartus atitinkančių, žyminčių bendrą ribą tarp minėtų žemės sklypų nerasta (2 t. b.l. 41). Statybos inspekcijos 2013 m. rašte taip pat nurodoma, kad natūroje riboženkliai neįrengti (2 t. b.l. 28). Taigi, kiti byloje esantys įrodymai paneigia atsakovo paaiškinimus dalyje dėl riboženklių išlikimo. Minėta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti atsakovo paaiškinimų patikinimu. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais dalyje dėl žemės sklypo ribų, kuriuos patvirtina ir kiti įrodymai, tame tarpe turintys aukštesnę įrodomąją galią, o būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 20015 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas (1 t.b.l. 8, 108). Esant duomenų, kad ilgalaikis faktinis sklypo naudojimasis žeme pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, minėtas kriterijus nėra esminis nustatant žemės sklypus skiriančią ribą (CPK 185 str., CK 4.45 str.).
25. Atsakovo atstovas nurodė, kad 1994 m. vasario 21 d. plane palei sklypo ribą einanti gyvatvorė yra pakankamai atitolusi nuo ginčo sklypo ribos, tuo tarpu, kaip matyti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2015 m. liepos 21 d. žemės naudojimo akto, minėta gyvatvorė yra iš esmės šalia ginčo ribos bei dalis jos yra ieškovo žemės sklype, tai patvirtina, kad ieškovo žemės sklypo ribos neatitinka 1994 m. vasario 21 d. plane pažymėtų ribų. Teismo posėdyje ieškovas neginčijo, kad minėta gyvatvorė auga palei sklypų ribą, tačiau nesutiko su tuo, kad ji gali būti atskaitos tašku nustatant sklypų ribas, paaiškindamas, kad minėta gyvatvorė nuolat plečiasi į ieškovo pusę, dėl jos (erškėčių krūmų) savybių, ieškovas negali aparti visos jam priklausančios žemės sklypo dalies, ko pasekoje minėti augalai kerojasi į ieškovo sklypo pusę. Iš esmės tapačias aplinkybes patvirtino ir atsakovė G. Z., kuri teismo posėdyje paaiškino, kad sklypas atsakovui naudojimuisi buvo suteiktas 1978 m., tačiau jokių žemės sklypo ribų tuo metu pažymėta nebuvo, gyvatvorė 1980 metais buvo pasodinta prie ribos su ieškovo sklypu, tačiau ji nebuvo ribas žymintis augalas, tuo metu žemės sklypų riba nebuvo aiškiai nustatyta, jokių ribos ženklinimo nebuvo, pasodinti buvo vienastiebiai sodinukai, kurie vėliau nebuvo genėjami ir plėtėsi. Atsakovas į bylą pateikė gyvatvorės nuotraukas nurodydamas, kad minėtos gyvatvorės plotis yra 85 cm., tačiau iš nuotraukų matyti, kad jos darytos 2018 m. gegužės 31 d. (2 t. b.l. 143-146) ir gyvatvorė yra sutvarkyta (apkarpyta), tuo tarpu ieškovo pateiktuose nuotraukose (darytos 2017 m. vasarą bei 2018 m. gegužės 5 d., 2 t. b.l. 138- 140) ji yra platesnė. Įtikinamais yra laikytini ieškovo argumentai, kad erškėčių krūmai gali plėstis, jų apimtis 1994 metais ir šiuo metu iš esmės gali skirtis, todėl atsižvelgiant į gyvatvorės vietą slinkti ginčo ribą ieškovo pusėn siekiant, kad ji atitiktų 1994 metais plane nurodytą atstumą nėra pagrįsta ir teisinga (CPK 3 str. 7 d., 185 str.). Be to, kaip nurodė atsakovė G. Z., minėta gyvatvorė neženklino šalių sklypų ribos, todėl faktinė jų vieta nėra aplinkybė, patvirtinanti atsakovo teikiamo tvirtinti žemės sklypo plano pagrįstumą ir tuo labiau paneigianti ieškovo kadastrinius matavimus, įregistruotus VĮ Registrų centre.
26. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal 1978 m. balandžio 6 d. sodybinio sklypo suteikimo individualiojo namo statybai kaimo vietovėje sutartimi atsakovui buvo perduota neterminuotam naudojimui 1 200 kv.m. žemės sklypas (1 t. b.l. 115-116). Atsakovas pateikė į bylą 1978 m. kovo 6 d. Sklypo linijų pažymėjimo natūroje, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų paženklinimo aktą, iš kurio matyti, kad juo natūroje buvo pažymėtos statytojo J.P. Zakševskio sklypo ribos, paženklinti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatai priimti, statytojas atsako už riboženklių išsaugojimą (2 t. b.l. 115-116). Minėtas dokumentas nėra pirminis šalių žemės sklypų formavimo dokumentas, tačiau kaip matyti iš minėtos schemos, pagal su Vilniaus rajono architektu suderinta dokumentaciją, paženklinti ūkinio pastato pamatai atsakovo sklype turėjo būti 3 metrai iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Iš esmės toks atstumas (3,78 m) nurodytas 2015 metų liepos 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nuo atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato (2 t. b.l. 128), minėti duomenys patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad atsakovo pastatyto priestato prie ūkinio pastato dalis nėra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Aplinkybė, kad minėtame 1978 m. kovo 6 d. akte ieškovo žemės sklypo šiaurinė kraštinė yra 25 m., tuo tarpu 1994 m. vasario 21 d. plane ji yra 27,08 m. nagrinėjamoje byloje neturi esminė reikšmės, nes tai neįrodo, kad ieškovo žemės sklypo šiaurinės kraštinės ilgis padidėjo atsakovo sklypo sąskaita bei neįrodo 1994 m. vasario 21 d. plano neteisėtumo. Tuo tarpu, kaip matyti iš matininko D. K. 2015 m. lapkričio 3 d. situacijos brėžinio, pagal prašomus tvirtinti matavimus ieškovo žemės sklypo ribos neatitiktų 1994 m. vasario 21 d. plane numatytų ribų, šiaurės vakarinėje dalyje pasikeistų tokiu būdu, kad sumažėtų šiaurinė ieškovo sklypo kraštinė (nuo 27,08 m. iki 25,73 m.), o svarbiausia – plotas. Būtent ši aplinkybė yra esminė byloje, nes kaip numatyta CK 4.45 str. 1 d. bei kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo, pvz., ginčijant pirkimo – pardavimo sutartį. 1994 m. vasario 21 d. ieškovo namų valdos žemės sklypo planas yra 1994 m. gruodžio 2 d. Valstybinės žemės sklypo įgijimo sutarties Nr. P41/94-5173 priedas, tačiau minėtos sutarties atsakovas neginčijo. Be to, kaip jau minėta, minėtame plane yra atsakovo parašas, taigi, atsakovas 1994 metais sutiko su nurodytomis žemės sklypo ribomis ir šiuo metu reiškia reikalavimą dėl jų nuginčijimo remiantis faktiniu naudojimosi, o būtent priestato, pastatyto vėliau nei jis sutiko su žemės sklypų riba, statyba. Tačiau vien pastato statybos faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad 1994 m. vasario 21 d. žemės sklypo plane žemės sklypo ribos nustatytos ir įregistruotos VĮ „Registų centras“ nepagrįstai, nes kai pastatai statomi nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neigiami padariniai turi tekti riziką prisiėmusiam asmeniui. Galiausiai, kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 3 d. matininko D. K. sudaryto situacijos brėžinio, nustačius ribą tarp šalių žemės sklypų pagal atsakovo reikalavimą, ieškovo žemės sklypas sumažėtų 55 kv.m., taigi, žymiai daugiau nei leistina sklypo ploto paklaida (LR Vyriausybės nutarimo Nr. 534 dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 21 ¹ p.). Taigi, patenkinus atsakovo reikalavimą dėl žemės ribų nustatymo būtų pažeistos ieškovo nuosavybės teisės, tai neatitiktų CK 1.5 str., 4.45 str. nuostatų.
27. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra netikslios, nes įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio koordinates vietinėje koordinačių sistemoje nepateikė patikimų įrodymų (VĮ Registrų centras duomenų), kaip jos pasikeistų transformavus jas į LKS – 94 (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovo žemės sklypo posūkio taškų koordinačių nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje nereiškia ieškovo žemės sklypo ribų nustatymo ir įregistravimo VĮ Registrų centre nepagrįstumo. Byloje nustatyta, kad ieškovo namų valdos žemės sklypo ribos 1994 vasario 21 d. plane suderintos su visais aplinkiniais kaimynais ir jų tikslinti nereikia. Kadastrinius matavimus reikia tikslinti dėl perskaičiavimo iš vietinės koordinačių sistemos į LKS 94 (valstybinę koordinačių sistemą), tačiau tai nereiškia, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra nustatytos ir įregistruotos VĮ Registrų centre nepagrįstai, kad jos po koordinačių transfomacijos pasikeistų (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-43-173/2016). Atsakovas ieškovo žemės sklypo ribų įregistravimo nepagrįstumą grindė pravažiavimo kelio prie jam priklausančių pastatų sumažėjimu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes dėl kelio pločio, pasikeitimo (susiaurėjimo) nepateikė, kaip ir įrodymų dėl minėto kelio naudojimo būtinumo (CPK 178 str.).
28. Atsižvelgiant į išdėstytą, nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą laikyti ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus neteisėtais bei nustačius, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo planas pažeidžia ieškovo žemės sklypo ribas bei teisės aktų reikalavimus, priešieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str., CK 4.45 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 534 dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 21 ¹ p., 32.1.2.2 p.).
Dėl įpareigojimo nugriauti statinį
29. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; ir kt.). Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtą ar jį valdyti. Pareiškus negatorinį ieškinį nėra reikalaujama, kad ieškovas įrodinėtų atsakovo kaltę, nes nurodomos tik faktinės aplinkybės. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
30. Remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 7 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu, statinių išdėstymo planu ir kt.) nustatyta, kad atsakovas J. Z. 2000 – 2001 metais pastatė priestatą prie jam priklausančio ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis yra ieškovui priklausančiame žemės sklype (1 t. b.l. 61, 64-65, 67-68, 108). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, atsakovas minėtus veiksmus atliko neturėdamas jo sutikimo, atsakovas įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes, nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad statant statinius kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype pareiga gauti rašytinį savininko ar patikėtinio sutikimą išplaukia iš bendrųjų nuosavybės teisės nuostatų, įtvirtintų tiek CK, tiek ir kituose įstatymuose. Pagal Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalį savavališkai užimti ir naudojami žemės sklypai privalo būti grąžinami teisėtiems savininkams, nesant ieškovo sutikimo dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, atsakovas turi jį atlaisvinti (CK 6.629 str.).
31. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ieškovas įrodė visas negatorinio ieškinio tenkinimui būtinas sąlygas - ieškovas įrodė, jog jis yra žemės sklypo, kuriame yra dalis atsakovo statyto priestato savininkas, ieškovo teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovui neįrodžius nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo, kuriame jis yra pastatęs priestatą bei ieškovo sutikimo dėl naudojimosi minėta sklypo dalimi, tai yra neįrodžius savo veiksmų teisėtumo, ieškovo reikalavimas laikytinas pagristu, ieškinys tenkintinas įpareigojant atsakovą savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priestato prie jam priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. 4400 – 1835- 8671, dalį, kuri yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4152-0800-0499 (CK 4.98 str.).
32. Atsakovas prašė taikyti senatį ieškovo reikalavimui. Tačiau pažymėtina, kad CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; ir kt.). Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu pažeidimas tebesitęsia, tad senaties terminas nėra praleistas, tuo pačiu nėra pagrindo ir spręsti klausimą dėl ieškinio senaties taikymo.
33. Ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams J. Z. ir H. Z., atsakovė H. Z. teismo posėdyje paaiškino, kad ji ginčo pastato nestatė, šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino ir ieškovas, todėl reikalavimas atsakovės H. Z. atžvilgiu netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 41 Eur (b.l.16), patenkinus ieškinį jos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.). Patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovo atžvilgiu ir atmetus priešieškinį, iš atsakovo priteistina 30,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 87, 93, 96, 260, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priestato prie jam priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri yra ieškovui V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškinio reikalavimą atsakovės H. Z. atžvilgiu atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) 30,82 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 7290).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.