- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- II-161-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00752-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
išnagrinėjusi A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir 2020 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 07-18-9484339 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK KPV AVS) vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9620-2019 A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. Vilniuje, Šventaragio g. 2, vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirikdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, taip pat apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktus; jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, taip pat prašė pripažinti, kad institucija pažeidė jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir teisę pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi A. S. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9620-2019 bei grąžino šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1018-2020 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 9.15 val. Vilniuje, Šventaragio g. 2, vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį Opel. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
Taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 07-18-9484339 „Dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjimo“, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos M. B. atžvilgiu.
Šalies argumentai
A. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 07-18-9484339, ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Skundas motyvuojamas tuo, kad automobilis kaip kliūtis jam nebuvo numatoma, nes neturėjo ir negalėjo numatyti, kad už kampo jo juosta automobilis atvažiuos priešpriešiais. Neturėjo ir negalėjo numatyti todėl, kad automobilis važiavo prieš eismą. Nurodo, jog pirmasis tyrėjas visiškai ignoravo jo versiją, kad automobilis važiavo kelio (stovėjimo aikštelės) kaire, o ne dešine puse, ir šios versijos netyrė bei nepriėmė jokio procesinio sprendimo vairuotojo atžvilgiu, nors to reikalavo ir raštu, ir žodžiu. Antrasis tyrėjas, nebegalėdamas ignoruoti šios versijos ir vėliau atsiradusios Susisiekimo ministerijos konsultacijos, konstatavo, kad automobilis važiavo dešine puse, nors iš videoįrašo akivaizdu, kad aikštelė yra pailga, o automobilis važiavo kaire jos puse. Nurodė, jog pačiame kaltinime ir nutarime yra nesuderinamas prieštaravimas – neįmanoma KET 127 ir 128 punktų pažeisti kartu, t. y.: (127) pasirinkti netinkamą greitį ir dėl to prarasti galimybę sustabdyti iki kliūties (nėra galimybės sustabdyti); (128) atsiradus kliūčiai nelėtinti, nestabdyti (yra galimybė sustabdyti), tačiau jis kaltinamas ir tuo, kad prarado galimybę sustabdyti, ir tuo, kad turėjo galimybę sustabdyti, bet nestabdė. Dėl šio prieštaravimo, jam nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas iš tikrųjų. Jo prašymas pašalinti šį prieštaravimą – ignoruotas. Taip pat nurodo, kad dviračio ir automobilio kontakto metu automobilis judėjo, t. y. automobilio vairuotojas pažeidė ne tik KET 99 punktą, bet ir 127 punktą. Tačiau policija, jo rašytinio prašymo gauti specialisto išvadą šiuo klausimu net nesvarstė, nes negavo jokio atsakymo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, jog susipažinę su A. S. skundu, laiko jį nepagrįstu. 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos specialistas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, vadovaujantis ANK 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 428 straipsnio 3 dalimi, A. S. skyrė administracinę nuobaudą – 50 eurų baudą. A. S., nesutikdamas su Vilniaus aps. VPK KPV AVS nutarimu, 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą prašydamas panaikinti nutarimą. Mano, kad Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Patraukimo atsakomybėn motyvai ir įrodymų vertinimas pateikti Nutarime. Todėl mano, kad nėra pagrindo pakeisti Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. teismo posėdyje palaikė savo skundą, nurodė, jog šioje byloje yra du nutarimai ir prašė panaikinti juos - ne tik savo, bet ir M. B. atžvilgiu. Paaiškino, jog kai pirmą kartą buvo nagrinėjama institucijoje, buvo ignoruojama jo (A. S.) versija, o nagrinėjant pakartotinai, stengėsi palikti tą patį rezultatą ir kairę pavadino dešine – t. y. nurodė, kad automobilis važiavo dešine. Iš teismui pateiktos nuotraukos matyti, kad toje vietoje yra dvi eismo juostos ir vairuotojas važiavo kaire eismo juosta. Pats vairuotojas sakė, kad važiavo kaire juosta, nes jam taip patogiau. Nurodė, kad jis važiavo į darbą ir jį partrenkė, ir nors važiavo teisingai, nubaudė jį. Mano, kad buvo padarytas ir procesinis ANK 616 straipsnio 3 dalies pažeidimas – nagrinėjanti institucija turėjo iškviesti ir protokolą surašiusią instituciją, ir jį, būtų atėjęs Kelių policijos institucijos atstovas ir būtų užtikrintas rungtyniškumo principas, to nebuvo ir tai esminis procesinis pažeidimas, nes nagrinėjimas nebuvo objektyvus. Be to, M. B. nors dalyvavo, jis nebuvo apklaustas, tik jis (A. S.) uždavė jam klausimus, bet tai nėra liudytojo apklausa. Taip pat papildomai paaiškino, jog dabar supranta, jog nutarime M. B. atžvilgiu nurodant, kad jis važiuoja dešine puse – pareigūnas komentuoja vaizdo įraše matomą vaizdą, t. y. iš kameros pusės, kad M. B. važiuoja dešine puse, bet pagal M. B. važiavimo kryptį, jis važiavo kaire puse ir taip nesilaikė KET 99 punkto. Jei aikštelė ir yra privati, bet atitinka kelio sąvoką, tai taikomos KET taisyklės, tą patvirtina ir Susisiekimo ministerija. Paties susidūrimo metu automobilis judėjo, reiškia, jis nebuvo sustabdęs automobilio, tai irgi nesustabdė automobilio iki susidūrimo, tokiu atveju M. B. pažeidė du KET punktus. Ir nors dėl nestabdymo jis M. B. pretenzijų neturi, bet M. B. pažeidė KET 99 punktą. Punkte, kuriuo jis (A. S.) kaltinamas, rašoma -„iš anksto numatytos kliūties“, tačiau jis negalėjo numatyti, kad M. B. pažeisdamas KET važiuoja prieš eismą, o antram punkte pasakyta „jeigu gali laiku pastebėti“, tai kaip M. B. jo nepastebėjo, taip ir jis M. B. nepastebėjo laiku, būtų pastebėjęs, būtų stabdęs. Taigi kadangi M. B. važiavo pažeisdamas KET, jis negalėjo to numatyti ir to laiku pastebėti, taigi iš jo pusės pažeidimo nėra ir jis nubaustas nepagrįstai. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti abu nutarimus, o kadangi teismas negali nubausti M. B., prašo grąžinti bylą policijai iš naujo tirti.
Liudytojas (dalyje dėl A. S. atžvilgiu priimto nutarimo) ir suinteresuotas asmuo (dalyje dėl jo – t. y. M. B. atžvilgiu priimto nutarimo) M. B. teismo posėdyje parodė, kad jo mašina stovėjo VRM kiemelyje, nes tuo metu tarnavo Karo policijoje ir po budėjimo atėjo pasiimti mašiną į VRM, nes dirbo jo draugė ir ten jis laikė mašiną. Ryte atėjo pasiimti mašinos, važiavo ir iš už kampo atlėkė tiesiai į kapotą, jis išlipo paklausti, ar viskas gerai, o jis (A. S.) iš karto sakė „tu čia kaltas“. Iš autobuso 20 žmonių matė, filmuota medžiaga yra, atvažiavo policija, pažiūrėjo filmuotą medžiagą, nepasakė, kad kaltas, visi išsiskirstė namo. Po kiek laiko pripažino A. S. kaltu. Jis (M. B.) galėjo prisiteisti 350 eurų žalą, už kapotą, bet jis nieko nedarė, nes nieko nenorėjo, norėjo ramybės. Vieta jam žinoma, ne kartą ten stovėjo - ten jokių ženklų nėra, nei pastatytų, nei ant kelio dangos nubraižytų. Negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, dviratį pastebėjo, kai jis jau parlėkė iš šono, kai kirto tą kampą, jam (M. B.) jau nebuvo kur dingti, tiesiog sustojo ir įsikibo į vairą. Sutinka, kad važiavo kaire aikštelės puse, važiavo, kur jis nori, nes ten taip galima važiuoti. Nesutinka, kad turėjo važiuoti dešine puse, nes tai yra privati aikštelė, pareigūnas taip ir sakė. Lietuvoje privaloma važiuoti dešine kelio puse, bet čia buvo privati aikštelė. Visi parkuojasi ten pagal situaciją, būna, kad užstato, kiek žino, tik ministras turėjo ten savo vietą, visi kiti kaip nori stato.
Byloje taip pat surinkti kiti duomenys, susiję su ginčijamu nutarimu:
- 2018 m. lapkričio 9 d., 9.20 val. sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota aikštelė, kurioje įvyko eismo įvykis, automobilių aikštelėje išsidėstymas, taip pat M. B. vairuoto automobilio, I. R. automobilio ir A. S. vairuoto dviračio vieta po eismo įvykio (prijungta administracinio nusižengimo byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 13-14);
- Papildomi duomenys apie eismo įvykį (transporto priemonėms padaryti apgadinimai) (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 15);
- Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 17);
- M. B., I. R. paaiškinimai (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 18, 19);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje G 4106.2018(01) konstatuota, kad A. S. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio dilbio, kairės alkūnės, abiejų šlaunų srityse bei odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje, padaryti minėtoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, 4-7 parų laikotarpiu iki apžiūros, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 21-22);
- Transporto priemonių išsidėstymas iš karto po įvykio užfiksuotas nuotraukose (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 28-36);
Šalies argumentai
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašte A. S. į jo pateiktą prašymą dėl Kelių eismo taisyklių 99 punkto taikymo paaiškinimo nurodė, kad nors Susisiekimo ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų ir pateikiama nuomonė negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas, pateikta informacija, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje eismas keliais vyksta dešine kelio puse“, o „eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė“. KET 99 punktas, nustatantis, kad „eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse“, atkartoja Įstatymo 3 straipsnio 1dalyje įtvirtintą eismo tvarkos Lietuvos Respublikoje principą; pagal KET 3.7 papunktį, keliu laikoma eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas, atsižvelgiant į tai, mano, kad KET 99 punkto nuostatų privalu laikytis ir transporto priemonių stovėjimo aikštelėse (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 70).
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas netenkintinas.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl nutarimo Nr. 10-ANR-N-1018-2020, kuriuo A. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. ANK 428 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą: 1 dalis numato administracinę nuobaudą už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą; o 3 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
Konkrečiai apibrėžiant nusižengimo esmę, nurodyta, kad: A. S., vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį Opel; įvykio metu pagadintas šis bei kitas aikštelėje stovėjęs automobilis. Šie veiksmai institucijos buvo įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus,
Be to, jis taip pat prašo panaikinti ir M. B. atžvilgiu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta pastarojo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenos nepradėti. Šiame 2020 m. sausio 20 d., dėstant motyvus, matyti, kad buvo vertinti M. B., I. R., A. S. paaiškinimai bei vaizdo įraše užfiksuota informacija. Nurodoma, kad pagal šią medžiagą M. B. važiavo vidiniu kiemu, jokių manevrų neatlikinėjo, važiavo dešine puse palei stovinčius iš dešinės automobilius (t. y. nurodomas vaizdo įraše į jį žiūrinčio asmens užfiksuotas vaizdas). Todėl nuspręsta, kad nepakanka objektyvių duomenų spręsti, kad yra nustatytas administracinio nusižengimo faktas ir kad galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus; nesant jo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisena M. B. atžvilgiu nepradėtina, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Šiuo atveju įvertinus, jog abu skundžiami nutarimai yra susiję su tuo pačiu įvykiu – kai M. B. vairuotas automobilis ir A. S. vairuotas dviratis susidūrė, teismas vertina, kad iš esmės atsietai šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinti negalima.
Dėl nagrinėjamo įvykio, pažymėtina, jog iš esmės faktinės aplinkybės nėra ginčijamos – M. B. ir A. S. paaiškinimai dėl esminių įvykusių aplinkybių iš esmės atitinka vieni kitus, juolab ir vaizdo įraše aiškiai užfiksuotas minėtas įvykis. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad filmuojamas įvykio vieta – kiemas adresu Šventaragio g. 2, Vilnius, vaizdo įraše užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 08:29:15 pajuda M. B. vairuojamas automobilis, pajudėjęs važiuoja palyginus negreitai; 08:29:23 val. kadre pasirodo į kiemą įvažiavęs A. S. vairuojamas dviratis, tuo metu M. B. vairuojamas automobilis juda tarpu tarp automobilių, A. S. atžvilgiu – dešiniau, už įstrižai stovinčio automobilio; 08:29:25 val. įvyksta susidūrimas, kaip galima spręsti iš vaizdo įrašo – iki pat susidūrimo abi transporto priemonės – M. B. vairuotas automobilis ir A. S. vairuotas dviratis juda, be to, per minėtas dvi sekundes (A. S. vairuotam dviračius pasirodžius vaizdo įrašo kadre), abi šios transporto priemonės įveikia iš esmės panašų atstumą, t. y. jų greitis buvo daugmaž panašus (byla Nr. II-481-1038/2019, b. l. 17).
Tačiau šioje byloje skiriasi atitinkamų veiksmų vertinimas – o būtent, kuris iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų pažeidė KET taisykles, kas ir lėmė turto apgadinimą.
Kaip matyti, A. S. nesutinka su Institucijos nutarime pateiktu jo veiksmų (atitinkamai – ir kitame nutarime, priimtame M. B. atžvilgiu, pateiktu situacijos) vertinimu. O būtent, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad transporto priemonių susidūrimą lėmė būtent M. B. veiksmai – padarytas KET 99 punkto pažeidimas, kadangi jis nurodytoje vietoje važiavo ne ta kelio (aikštelės) puse, t. y. A. S. krypties prasme – M. B. važiavo A. S. priešpriešiais. Atitinkamai A. S. nepažeidė nurodytų KET nuostatų, nes jis negalėjo numanyti, jog jam priešais atsidurs kliūtis (priešpriešiais, pažeisdamas KET reikalavimus, važiuos M. B. vairuojamas automobilis). Visgi su tokiu susiklosčiusios situacijos vertinimu teismas nesutinka.
Kaip matyti, esminis A. S. pozicijos momentas – kad minėta automobilių stovėjimo aikštelė KET taikymo prasme laikytina keliu, atitinkamai ir šioje aikštelėje vairuojant transporto priemones, taikytinas KET 99 punktas, nustatantis, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine puse (pastebėtina, kad minėta nuostata KET taisyklėse pakartoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę). Pažymėtina, kad su minėta nuostata sietini ir KET 117-119 punktuose įtvirtinti reikalavimai vairuotojams (dėl važiavimo eismo juostomis, važiavimo dešiniau priešingų krypčių eismo juostas skiriančios horizontaliojo ženklinimo linijos, draudimo įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio puse, reikalavimas vairuotojui važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto). Visgi, kaip matyti, minėti reikalavimai – be kita ko, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse (t. y. atskiriant, jog Lietuvos Respublikoje eismas vyksta ne kaire kelio puse, kaip kad yra tam tikrose kitose valstybėse), kad vairuotojai turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sietini su automobilių eismu keliais.
Kelias pagal Kelių eismo taisyklių 3.7 punktą - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Taigi aiškinant šią sąvoką, akivaizdu, jog kelias – atitinkama paviršiaus juosta, skirta eismui – susisiekimui tarp skirtingų taškų (aiškiai nustatant kelio elementų sąrašą). Savo ruožtu KET 3.16 punktas nustato, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Teismas, įvertinęs nurodytas sąvokas, vertina, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė automatiškai negali būti prilyginta keliui su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (reikalavimui keliui kaip tokiam, eismo taisyklėms judant keliu ir pan.), kadangi, kaip matyti – jų paskirtis yra kitokia. Natūralu, kad automobilių stovėjimo aikštelėse irgi vyksta eismas, ką lemia transporto priemonių naudojimo pobūdis, atitinkamai transporto priemonių valdytojai turi ir pareigą laikytis atitinkamų KET taisyklių nuostatų dėl transporto priemonių valdymo, pareigų kitiems eismo dalyviams (kitoms transporto priemonėms, pėstiesiems ir pan.). Visgi tai negali būti aiškinama kaip transporto priemonių stovėjimo aikštelės prilyginimas keliui (minėta, kelias aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas – kas priskirtina jam), kadangi esant tokiam aiškinimui daugeliu atveju transporto priemonių stovėjimo aikštelių naudojimas pagal jų paskirtį (transporto priemonėms stovėti) iš esmės taptų neįmanomu.
Dėl pastarųjų argumentų, įvertinęs, be kita ko, ir pateiktus duomenis apie konkrečią automobilių stovėjimo aikštelę (be kita ko, nuotrauką, kurioje aiškiai atsispindi faktinė šios aikštelės situacija), teismas vertina, kad ji negali būti vertinama kaip kelias, kuris eismo prasme turėtų būti padalintas išilgai į priešingos krypties eismo juostas. Atitinkamai nesutiktina su A. S. pozicijos, jog viena aikštelės puse (taip pat - ir tarpas tarp stovinčių automobilių) turėtų būti vertinamas kaip skirtas eismui viena puse, o kita pusė (tarpas tarp automobilių) – eismui priešinga puse, įvertinus, be kita ko, kad ir tokio ženklinimo šuo atveju nėra (byloje nekeliamas ginčas, kad konkrečioje aikštelėje, jos prieigose nėra jokio ženklinimo, kas matoma, be kita ko, ir iš nuotraukos bei vaizdo įrašo). Taigi nors, kaip minėta – ir šioje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje vairuotojams taikomi atitinkami KET reikalavimai dėl transporto priemonių valdymo - eismo, visgi nesant aiškios ir teisės aktų nustatyta tvarka apibrėžtos vairavimo (judėjimo) tvarkos šioje vietoje, M. B. veiksmai – važiavimas automobiliu būtent konkrečiu tarp stovinčių automobilių buvusiu tarpu, negali būti vertinamas kaip vairavimas priešpriešiais. Taigi teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad M. B. pažeidė KET 99 punkto reikalavimus.
Minėta, kad A. S. pripažintas pažeidęs KET 9, 127 ir 128 punktų reikalavimus, kurie nustato:
Aprašomoji dalis
„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“;
„127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“;
„128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.“
Pažymėtina, jog A. S. nurodo argumentus, jog jam inkriminuoti KET 127 punkte ir 128 punkte numatytų reikalavimų pažeidimai iš esmės nesuderinami tarpusavyje – t. .y neįmanoma pažeisti KET 127 ir 128 punktų kartu: t. y. neįmanoma (127) pasirinkti netinkamą greitį ir dėl to prarasti galimybę sustabdyti iki kliūties (nėra galimybės sustabdyti), ir (128) atsiradus kliūčiai nelėtinti, nestabdyti (yra galimybė sustabdyti). Visgi su tokiu aiškinimu teismas negali sutikti. Nagrinėjamoje situacijoje KET 127 ir 128 punktų reikalavimai (jų pažeidimas, inkriminuotas A. S.) turi būti vertinamas kartu – visumoje, kaip neatsiejamai susiję. KET 127 ir 128 punktai, įvertinus jų formuluotes, nors ir reglamentuoja savo pobūdžiu panašius santykius (vairuotojo pareigas valdant transporto priemonę - greičio pasirinkimą / galimybę sustabdyti transporto priemonė iki atsiradusios kliūties), visgi juose akcentuojami tam tikri skirtingi aspektai. Kaip matyti iš KET 127 punkto – jame numatoma, kokį važiavimo greitį ir į ką atsižvelgdamas turi pasirinkti transporto priemonės vairuotojas, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki pasirodžiusios kliūties, nurodoma, be kita ko, kad jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių ar blogo matomumo, t. y. šioje nuostatoje detalizuojamos taisyklės dėl pasirinktino greičio. Savo ruožtu KET 128 punktas iš esmės reglamentuoja transporto priemonės vairuotojo elgesį atsiradus kliūčiai / kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pareigą sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti, apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi šia prasme negali pripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentavimą, jos minėtuose punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pažeisti jų abiejų (kartu) reikalavimų, kadangi, kaip minėta, juose reglamentuojami skirtingi transporto priemonių vairuotojų elgesio, dalyvaujant eisme, aspektai (važiavimo greičio pasirinkimas ir elgesys pastebėjus kliūtį).
Taigi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aiškiai vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad A. S., įvažiuodamas į kiemą, kuriame yra stovintys automobiliai, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų laiku sustabdyti vairuojamą dviratį pastebėjus kliūtį: šiuo atveju, kaip matyti, įvažiavęs į kiemą dviračiu, važiavo toliau nestabdydamas, nors, kaip matyti vaizdo įraše, už priešais jį įstrižai stovinčio automobilio tuo metu važiavo M. B. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje M. B. ir A. S. vairuotų transporto priemonių judėjimo trajektorijos kirtosi, dėl ko reikšmingas taip pat ir KET 115 punkte įtvirtintas reguliavimas (principas), kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Taigi esant susiklosčiusiai situacijai, kai būtent A. S. iš dešinės eismo sąlygos susiklostė tokios, kad matomumas (dėl stovinčios transporto priemonės) buvo apsunkintas, jam keičiant judėjimo trajektoriją, jis turėjo pareigą sulėtinti greitį, kad galėtų sustabdyti, jeigu atsirastų kliūtis (šiuo atveju – M. B. vairuotas automobilis). Tačiau, kaip matyti – jis nelėtindamas suko dešiniau, siekdamas apvažiuoti stovintį automobilį, bei įvyko susidūrimas su tuo metu iš už minėto stovinčio automobilio atvažiuojančiu M. B. vairuojamu automobiliu.
Kaip minėta, šioje situacijoje nėra pagrindo vertinimui, jog M. B. negalėjo (pagal KET reikalavimus) važiuoti nurodytoje vietoje (tarpe tarp automobilių) nurodyta kryptimi. Taigi šia prasme nepripažintini pagrįstais ir A. S. argumentai, jog jis negalėjo iš anksto numatyti, kad jo vairavimo kryptimi gali atsirasti kliūtis (kita transporto priemonė). Pažymėtina, jog, kaip minėta – tai automobilių stovėjimo aikštelė, todėl natūralu, kad transporto priemonės vairuotojas, juolab susipažinęs su tokia aikštele (ja naudodamasis) negali nenumatyti, jog joje gali būti ne tik judančios transporto priemonės, tačiau ir stovinčios, gali būti pėstieji ir pan. Dėl ko valdydamas transporto priemonę, jis turi laikytis tokių atsargumo priemonių, be kita ko – susijusių ir su greičio pasirinkimu, kad galėtų bet kada sustabdyti valdomą transporto priemonę atsiradus kliūčiai, juolab situacijoje, kai matomumas iš esmės blogas (pvz., dėl to, kad užstoja kita transporto priemonė – kas, akivaizdu, automobilių stovėjimo aikštelėse iš esmės yra natūrali ir įprasta situacija).
Taigi įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog skundžiamame nutarime A. S. atžvilgiu, jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip pažeidę KET 9 punkto (numatančio iš esmės bendrą eismo dalyvių pareigą laikytis būtinų atsargumo priemonių, dalyvaujant eisme), taip pat dėl jau minėtų argumentų – ir KET 127 bei 128 punktų reikalavimus.
Atitinkamai, kaip minėta, teismas nenustatė, kad KET reikalavimus būtų pažeidęs M. B., vairuodamas automobilį – kaip matyti, iš už kampo ir iš už stovinčio automobilio tiesiai į jo vairuotą automobilį įvažiavo A. S. vairuotas dviratis, tuo metu, kai M. B. iš esmės tik išvažinėjo iš už stovinčio automobilio, važiuodamas tiesia trajektorija, be to, A. S. vairuotas dviratis judėjo M. B. iš kairės, o, kaip minėta – vairuotojai turi pareigą, kertantis transporto priemonių trajektorijoms, praleisti transporto priemones, judančias iš dešinės. Taigi šia prasme negali būti vertinama, kad judėdamas tiesia trajektorija, M. B. nesiėmė kažkokių atsargumo priemonių, kad nekiltų eismo įvykis. Todėl teismas pripažįsta, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena M. B. atžvilgiu nepradėta (2020 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 07-18-9484339), yra teisėtas ir pagrįstas.
Sprendžiant dėl A. S. atžvilgiu priimto nutarimo, teismas taip pat pastebi, kad apibrėžiant faktines veikos aplinkybes, nutarime, kuriuo A. S. pripažintas padaręs ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodytas laikas – 2019 m. lapkričio 9 d., 9.15 val. Visgi iš visos medžiagos (pranešimo BPC, vaizdo įrašo) matyti, jog konkretus įvykis įvyko nurodytą dieną 08.29 val. (nurodytas laikas – 9.15 val., tikėtina, policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas, kadangi, kaip matyt, eismo įvykio schema nubraižyta 9.20 val.). Teismas tikslina nurodytą aplinkybę dėl tikslaus laiko, pastebint, jog tai nekeičia inkriminuoto nusižengimo esmės ir nesudaro pagrindo nutarimą pripažinti nepagrįstu. Taigi nustatytina, kad A. S. padaryto administracinio nusižengimo laikas – 2018 m. lapkričio 9 d., 8.29 val.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, skiriant administracinę nuobaudą, nepažeistos nuobaudų skyrimo taisyklės (nuobauda skirta sankcijos ribose – vidurkis), todėl Institucijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1018-2020 pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 07-18-9484339 palikti nepakeistus ir A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.