- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-16
- Bylos Nr.
- II-481-1038/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02940-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Rimkevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9620-2019 panaikinimo ir bylos grąžinimo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK KPV AVS) vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9620-2019 A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirikdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, tai pat apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET 9, 127, 128 punktus; jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda (b. l. 8).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, taip pat prašo pripažinti, kad institucija pažeidė jo teisę susipažinti su bylos medžiaga ir teisę pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Teismui pateiktame skunde A. S. nurodė, kad tyrimas ir nagrinėjimas nebuvo objektyvūs, nes nagrinėjamu atveju protokolą surašė ir bylą nagrinėjo bei nutarimą priėmė tas pats pareigūnas. Taip pat nurodė, kad tyrimas ir nagrinėjimas nebuvo visapusiškas ir išsamus, t. y. jis dviejuose pateiktuose paaiškinimuose nurodė nagrinėjamo eismo įvykio kito dalyvio teisės pažeidimus (važiavimą kaire kelio puse ir nesugebėjimą sustabdyti atsiradus kliūčiai) ir prašė priimti procesinį sprendimą (nutarimą), kuris nulemtų jo atsakomybę, nes kito vairuotojo pažeidimas eliminuotų jo pažeidimą, tačiau institucija jo pareiškimus ignoravo ir jokio sprendimo nepriėmė. Jis negalėjo numatyti, kad vairuotojas pažeis KET 99 punktą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, ir važiuos kaire kelio (stovėjimo aikštelės) puse, ir tai taps kliūtimi jo kelio pusėje. Nesupranta, kodėl institucija KET reikalavimus taikė tik jam, o vairuotojui ne. Be to nurodė, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas, t. y. atvykti 2019 m. gegužės 8 d. jis buvo kviestas šaukimu, kuriame buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, tačiau be liudytojo apklausos jam buvo surašytas ir įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kas rodo, kad jis buvo kviečiamas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo pareigūnai nesudarė jam galimybės pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, t. y. susipažinti su bylos medžiaga, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, todėl jos buvo pažeistos (b. l. 6).
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK KPV atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netekinti. Institucija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ANK 428 straipsnio 3 dalimi ir įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, paskirta 50 Eur bauda. Atskirsdama į A. S. skundo argumentus, institucija nurodė, kad ANK 615 straipsnio 3 dalyje neįtvirtintas absoliutus draudimas tirti ir nagrinėti bylas tam pačiam pareigūnui, ši nuostata yra rekomendacinio pobūdžio. A. S., teikdamas paaiškinimą, nurodo, kad jo manymu, kitas vairuotojas pažeidė tam tikrus KET reikalavimus, todėl institucija turėjo priimti nutarimą. Institucija pažymi, kad įvykus eismo įvykiui, visi dalyviai aprašo situaciją taip, kaip ją suprantą, nesutikdami kaltina vienas kitą tam tikrais pažeidimais, tačiau tik įvykį tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas aplinkybes, formuoja kaltinimą ir neprivalo priimti atskiro nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl visų kitų dalyvių iškeltų versijų. A. S. nurodo, kad gavo šaukimą, kuriame buvo išdėstytos liudytojo teisės ir pareigos, dėl to prarado galimybę susipažinti su byla. Atsikirsdama į šį skundo argumentą, institucija pažymi, kad atvykęs į Kelių policijos valdybą, A. S. neišreiškė noro susipažinti su byla, nenurodė, kad nori turėti gynėją, kurio neturėjo ir nutarimo priėmimo dieną, t. y. protokolas buvo surašytas gegužės 8 d., o nagrinėjimas vyko gegužės 14 d. A. S. nurodo, kad aikštelėse privaloma važiuoti kuo dešiniau, o automobilis, su kuriuo jis susidūrė, važiavo kaire puse. Institucija pažymi, kad Kelių eismo taisyklėse nenumatyta, kaip turėtų judėti automobiliai stovėjimo aikštelėse, nes dėl įvairios formos ir išdėstymo būtų įmanoma prisiparkuoti tik ties aikštelės kraštais, o centras visada būtų laisvas, todėl būtent tokiose situacijose galioja KET 115 punkto, numatančio, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės“, reikalavimai (b. l. 5).
Skundą padavęs A. S. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame išdėstytais argumentais, taip pat paaiškino, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi nutarimą priėmė tas pats pareigūnas, kuris atliko tyrimą. Nesutinka su nuomone, kad ANK įtvirtinta nuostata yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi įstatymas įtvirtina išimtinius atvejus, kada galima nesilaikyti įtvirtintos nuostatos. Pažymėjo, kad skyriuje yra ne vienas pareigūnas. Nurodė, kad dviem procesiniais dokumentais prašė priimti procesinį sprendimą dėl kito vairuotojo veiksmų, tačiau V. M. tai paneigė, nors jo (A. S.) nuomone, pagal jo pareikštą pareiškimą turėjo būti priimtas procesinis sprendimas. Taip pat nurodė, kad jeigu jis negalėjo matyti kito vairuotojo, tai nėra ir jo pažeidimo, nes jis negalėjo tikėtis, kad kažkas iš už kampo važiuos prieš eismą, t. y. kaire kelio puse. Pažymi, kad kitas vairuotojas turėjo važiuoti dešine puse, tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašte išdėstyta pozicija. Paaiškino, kad jo teisė susipažinti su medžiaga ir teisė turėti advokatą buvo pažeista iki protokolo surašymo, institucijos atstovai kalba apie kitą stadiją. Jis buvo kviečiamas atvykti kaip liudytojas, o ne kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su medžiaga, o liudytojas ne, todėl buvo pažeista jo teisė susipažinti su medžiaga. Jis nežinojo, kad atvykus į policiją, jam bus įteiktas protokolas dėl pažeidimo, jeigu apie tai būtų žinojęs, būtų pateikęs paaiškinimą. Kai jis atvyko į policiją, jam buvo įteiktas protokolas, todėl mano, kad V. M. iš karto žinojo apie tai, kad jam (A. S.) turi būti surašytas protokolas. Nurodė, kad jo paties išsilavinimas yra universitetinis, teisinis, ne kartą atstovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybę Konstituciniame Teisme. Teismui pateiktą skundą pasirašė pats, įgalioto atstovo neturėjo, po protokolo surašymo įgalioto atstovo neprašė. Taip pat nurodė, kad reikia iš esmė ištirti kito vairuotojo veiksmus, todėl prašo priimtą nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo bei pripažinti, kad V. M. pažeidė jo teisę susipažinti su bylos medžiaga.
Institucijos, priėmusios nutarimą, administracinių nusižengimų byloje, atstovas V. M. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio nusižengimo byla turi būti nagrinėjama pagal suformuotą kaltinimą, o skunde keliami klausiami dėl kitų dalykų. Dėl važiavimo dešine automobilių stovėjimo aikštelės puse nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką, kai kertasi trajektorijos, vadovaujamasi dešinės rankos taisykle, kadangi, jeigu būtų laikomasi taisyklės, kad automobiliai turi judėti dešine puse, tai automobilių stovėjimo aikštelėje nieks negalėtų pasistatyti automobilio. Mano, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rašte išdėstyta pozicija buvo norėta pasakyti, kad automobiliai turi laikytis dešinės, o ne visiškai dešinio krašto. Dėl liudytojo šaukimo nurodė, kad programa neleidžia suformuoti šaukimo, skirto administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kol nėra surašytas protokolas, todėl per klaidą buvo paimtas jau turimas suformuotas šaukimas, skirtas liudytojui. Dėl procesinių pažeidimų nurodė, kad nebuvo taip, kad A. S. atėjo ir jam iš karto buvo įteiktas protokolas, tyrimo metu su A. S. buvo bendrauta, jis pateikė paaiškinimą, vaizdo įrašą, buvo susitikimas, posėdis, buvo supažindintas su schema, taip pat buvo atvykęs dėl kūno sužalojimo mąsto. Taip pat A. S. buvo žinoma kito vairuotojo pozicija, nes su juo bendravo vietoje. Susipažinti su bylos medžiaga A. S. neprašė, nesupranta, kodėl pastarasis tvirtina, kad buvo apribotos jo teisės susipažinti su bylos medžiaga. Jeigu jis norėjo susipažinti su bylos medžiaga, turėjo tai pasakyti. Dėl kito vairuotojo veiksmų nurodė, kad priimti atskirą nutarimą dėl kito vairuotojo veiksmų fiziškai neįmanoma. Pažymėjo, kad tokiu atveju, kai asmuo praneša apie kito asmens pažeidimą, pranešėjas būtų tik liudytojas, kuris negalėtų skųsti. Nutarimo priėmimas buvo atidėtas kitai dienai, kadangi buvo manyta, kad gal A. S. norės turėti advokatą, nors nesakė, kad jam reikalingas advokatas. Pareiškėjas tvirtina esantis teisininkas, dabar vėl atvyko be advokato, nors pasiruošimui turėjo tris mėnesius. Prašo palikti nutarimą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas tenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo dalyvių, numatytų šio ANK straipsnio 1 dalyje, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl nutarime nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. S. 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį ir įvažiuodamas į kiemą, atsitrenkė į važiuojantį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apgadino, taip pat apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu dėl to, kad administracinio nusižengimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė vienas ir tas pats pareigūnas V. M., taip pat, kad nagrinėjamo administracinio nusižengimo atveju nebuvo tiriami M. B. veiksmai, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai ir M. B. atžvilgiu nebuvo priimtas procesinis sprendimas, nors pareiškėjas dviejuose procesiniuose dokumentuose nurodė apie M. B. veiksmus, pažeidžiančius KET reikalavimus, bei tai, kad buvo pažeista jo (A. S.) teisė susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei teisė pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Institucija, nesutikdama su pareiškėjo teismui pateiktu skundu, nurodė, kad ANK norma, numatanti, kad administracinio nusižengimo protokolą surašyti ir nutarimą priimti turi skirtingi pareigūnai yra tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat, kad tik įvykį tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas aplinkybes, formuoja kaltinimą ir neprivalo priimti atskiro nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl visų kitų dalyvių iškeltų versijų, be to, kad šaukimas, kuriuo A. S. buvo kviečiamas atvykti į komisariatą, ir kuriuo jam buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, kas leido pareiškėjui suprasti, kad jis yra liudytojas, o ne administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, buvo suformuotas per klaidą, o pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga ir turėti advokatą nebuvo pažeista, kadangi pats A. S. neišreiškė prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kaip ir neišreiškė pageidavimo dėl kvalifikuoto teisininko dalyvavimo procese.
ANK 615 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai, neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Nurodytos įstatymo normos formuluotė aiškiai leidžia suprasti, kad procesiniai sprendimai, priimami skirtingose administracinio nusižengimo teisenos stadijose, turi būti priimti skirtingų pareigūnų, ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms, galimi atvejai, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo priima vienas ir tas pats pareigūnas. Nei teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo A. S. skundą, nei teismo posėdyje dalyvaujantis institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galima būtų nesilaikyti ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios taisyklės. Teismo nuomone, tokiais atvejais, kai nesant išskirtinių aplinkybių, taikoma ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką procesą. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo apgadinta transporto priemonė – automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo M. B.. Teismas pažymi, kad vieninteliai duomenys apie transporto priemonę, apgadintą nurodyto įvykio metu, yra papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 15), iš kurių, be kita ko, matyti automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, taip pat ją vairavęs asmuo, tačiau nėra duomenų apie šios transporto priemonės įregistravimą bei jos registruotą savininką ir valdytoją. Teismas, nustatęs, kad administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų apie automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir rinkdamas papildomus duomenis apie minėtą transporto priemonę, atliko transporto priemonės Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką VĮ „Regitra“ duomenų bazėje pagal kriterijus: transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės WIN kodas (duomenys neskelbtini), fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), tačiau iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų matyti, kad duomenų apie nurodytą transporto priemonę nėra (b. l. 72, 73, 81). Kaip jau minėta, institucija, atskirsdama į pareiškėjo skundo argumentus, nurodė, kad tik įvykį tiriantis pareigūnas, įvertinęs visas aplinkybes, formuoja kaltinimą ir neprivalo priimti atskiro nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl visų kitų dalyvių iškeltų versijų, o teismo posėdyje dalyvavęs institucijos atstovas plačiau nepaaiškino, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos kitos administracinio nusižengimo padarymo versijos, nebuvo keliamas klausimas dėl M. B. atsakomybės (ne)buvimo, tik nurodė, kad priimti atskirą nutarimą dėl kito vairuotojo veiksmų fiziškai neįmanoma, pažymėjo, kad tokiu atveju, kai asmuo praneša apie kito asmens pažeidimą, pranešėjas būtų tik liudytoju, kuris negalėtų skųsti. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. S. 2018 m. lapkričio 27 d. paaiškinime dėl 2018 m. lapkričio 9 d. eismo įvykio (b. l. 23) ir 2019 m. gegužės 14 d. paaiškinime (b. l. 24), teiktuose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, nurodė, kad apie kito vairuotojo, t. y. M. B., galimus KET reikalavimų pažeidimus, tačiau iš administracinių nusižengimų bylos duomenų visumos matyti, kad pareiškėjo iškelta administracinio nusižengimo padarymo versija nebuvo tiriama, dėl eismo įvykio įvykusio 2018 m. lapkričio 9 d. 9.15 val. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas A. S., o klausimas dėl M. B. administracinės atsakomybės (ne)buvimo nebuvo sprendžiamas.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, kad priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9620-2019, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, nėra teisėtas ir pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad nesant išskirtinių aplinkybių, tyrimas atliktas ir nutarimas dėl administracinio nusižengimo priimtas nesilaikant ANK 615 straipsnio 3 dalyje nurodytos bendrosios taisyklės, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir nutarimą dėl administracinio nusižengimo priima skirtingi pareigūnai, taip pat tai, kad tiriant administracinį nusižengimo padarymo aplinkybes, nebuvo surinkti duomenys apie transporto priemonę – automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad tyrimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl M. B. administracinės atsakomybės (ne)buvimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-9620-2019 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui iš naujo atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
A. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9620-2019 ir grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.