- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- AN2-344-873/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00752-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas A. S. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas Nr. 07-18-9484339 palikti nepakeisti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK KPV AVS) vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9620-2019 A. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 9.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, taip pat apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktus; jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi A. S. skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9620-2019 bei grąžino šiai institucijai administracinio nusižengimo bylą iš naujo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1018-2020 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d., 9.15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį, įvažiuodamas į kiemą, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į atvažiuojantį automobilį „Opel“. Įvykio metu apgadintas „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir aikštelėje stovėjęs „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pažeisti KET 9,127,128 punktai. Šiuo nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 eurų dydžio bauda.
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 07-18-9484339 „Dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjimo“, nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos M. B. atžvilgiu.
Šalies argumentai
5. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 07-18-9484339 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi netenkino A. S. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 07-18-9484339 paliko nepakeistus. Apylinkės teismas nurodė, kad abu skundžiami nutarimai yra susiję su tuo pačiu įvykiu – kai M. B. vairuotas automobilis ir A. S. vairuotas dviratis susidūrė, atsietai šių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinti negalima. Teismas nenustatė, kad KET reikalavimus būtų pažeidęs M. B., vairuodamas automobilį, sprendė, kad A. S., įvažiuodamas į kiemą, kuriame yra stovintys automobiliai, nepasirinko tokio greičio, kad galėtų laiku sustabdyti vairuojamą dviratį pastebėjus kliūtį, padarė išvadą, kad A. S. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip pažeidę KET 9 punkto (numatančio iš esmės bendrą eismo dalyvių pareigą laikytis būtinų atsargumo priemonių, dalyvaujant eisme), taip pat ir KET 127 bei 128 punktų reikalavimus. Apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi nustatė, kad A. S. padaryto administracinio nusižengimo laikas – 2018 m. lapkričio 9 d., 8.29 val.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį, Policijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1018-2020 ir 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 07-18-9484339 ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi nurodo, kad stovėjimo aikštelė atitinka kelio sąvoką KET 3.7 punkte, joje galioja taisyklių 99, 127 punktai. Pažymi, kad į stovėjimo vietą reikia nuvažiuoti ir išvažiuoti, tai yra eismas, o pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo juosta gali būti tiek paženklinta, tiek nepaženklinta. Teigia, jog abu vairuotojai važiavo ta pačia aikštele, susidūrimas įvyko tame pačiame taške, tačiau teismas traktuoja, kad jis buvo kelyje ir jam taikomos KET, o automobilio vairuotojas buvo ne kelyje ir jam taisyklės netaikomos.
7.2. Daro išvadą, kad automobilio vairuotojui, kuriam taikomos KET, važiavus kaire puse, pažeidus taisyklių 99 punktą, pareiškėjas neturėjo to numatyti, o numatymas yra taisyklių 127 punkto būtinoji sąlyga, taip pat, jei aikštelė – ne kelias, tai ir jis (pareiškėjas) negalėjo pažeisti KET.
7.3. Pažymi, jog teismas pagal vaizdo įrašą konstatavo, kad iki susidūrimo abi transporto priemonės juda. Teigia, kad abu vairuotojai nesustabdė transporto priemonių iki susidūrimo, tačiau pareiškėjas yra nubaustas už KET 127 punkto pažeidimą, o automobilio vairuotojas – ne.
7.4. Analizuodamas teismo nutartį teigia, kad jos dalis, dėl prieštaravimo, taisyklių 127 ir 128 punktus inkriminuojant kartu, yra nemotyvuota. Daro išvadą, kad neįmanoma vienu metu ir neturėti galimybės sustabdyti iki kliūties, ir ją turėti, tai, kad minėtais punktais nustatytos skirtingos pareigos, nereiškia, kad jas įmanoma pažeisti kartu.
7.5. Atkreipia dėmesį, kad teismas nieko nepasisakė dėl policijos netirto nusižengimo sudėties elemento – jeigu jis gali tai pastebėti. Teigia, jog 128 punkto pažeidimu yra apkaltintas vien pagal hipotezę, neįvertinus galimybės pastebėti laiku, kad spėtų stabdyti.
7.6. Skunde nurodo, kad teismas neleistinai inkriminuoja naują, KET 115 punkto, pažeidimą, taip pažeidžiama teisė būti išklausytam, o teismo teisė perkvalifikuoti neapima naujos nusižengimo sudėties objektyviosios pusės inkriminavimo. Tvirtina, jog šio punkto inkriminavimas neteisingas pagal turinį ir nesiderina su KET 127, 128 punktais, nes kelia klausimą, dėl ko buvo susidurta: dėl netinkamo greičio ir nestabdymo ar kelio nedavimo kliūčiai iš dešinės.
7.7. Teigia, jog KET 9, 127, 128 punktų pažeidimas nepatenka į ANK 428 straipsnį, nes šio straipsnio pirmoje dalyje (formali sudėtis) nėra tokio pažeidimo, o trečioje dalyje – pirmoje dalyje numatyti pažeidimai su pasekme.
Šalies argumentai
7.8. Atkreipia dėmesį, jog policijai priimant pirmąjį nutarimą Susisiekimo ministerijos konsultacijos dar nebuvo, nurodo galimybę, jog dėl to buvo priimtas toks nutarimas, kurį, kaip teigia, teismas siekia apginti.
7.9. Papildomai pažymi, kad automobilio vairuotojui nebuvo surašytas protokolas, todėl jo atsakomybės klausimas negali būti sprendžiamas teisme.
8. Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas
9. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismo sprendimas palikti galioti Institucijos nutarimus yra teisėtas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, iš dalies kartoja tuos pačius skundo argumentus, į kuriuos jau buvo atsakyta apylinkės teismo. Apygardos teismas, spręsdamas skundą iš esmės, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties išvada, jog KET 127 ir 128 punktų inkriminavimas kartu nėra nesuderinamas. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, KET 127 ir 128 punktuose reglamentuojami skirtingi transporto priemonių vairuotojų elgesio, dalyvaujant eisme, aspektai (važiavimo greičio pasirinkimas ir elgesys pastebėjus kliūtį): KET 127 punkte numatoma, kokį važiavimo greitį ir į ką atsižvelgdamas turi pasirinkti transporto priemonės vairuotojas, kad jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki pasirodžiusios kliūties, KET 128 punktas iš esmės reglamentuoja transporto priemonės vairuotojo elgesį atsiradus kliūčiai ar kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. pareigą sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti, apvažiuoti kliūtį, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
11. Pareiškėjas skunde daro išvadą, kad neįmanoma vienu metu ir neturėti galimybės sustabdyti iki kliūties, ir ją turėti, teigia, kad nors KET 127 ir 128 punktuose nustatytos skirtingos pareigos, nereiškia, kad jas įmanoma pažeisti kartu. Apygardos teismas vertina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nepalankiu sprendimu, netinkamai traktuoja jam inkriminuotų KET taisyklių pažeidimą. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, A. S., išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio, ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Opel“, kurį, taip pat stovėjusį automobilį „VW Sharan“, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (t.1, b. l. 15), apgadino, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, išvažiuodamas iš už pastato kampo ir stovinčio automobilio, nestabdė ir nemažino greičio.
12. Skunde akcentuojamas kito vairuotojo elgesys, teigiama, jog pareiškėjas negalėjo numatyti kito eismo dalyvių taisyklių pažeidimo, tuo pačiu, nėra būtinos atsakomybės sąlygos – jeigu galėjo tai numatyti. Teismas, nagrinėjantis skundą, pažymi, kad kito eismo dalyvio taisyklių pažeidimas nebuvo nustatytas, taip pat, nenustatyta aplinkybių, šalinančių pareiškėjo atsakomybę.
13. Pareiškėjas nurodo KET 99 punktą, kurio reikalavimus, kaip teigia, pažeidė automobilio vairuotojas M. B.. Apygardos teismas vertina, kad pagrindo panaikinti Institucijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos M. B. atžvilgiu, pagrįstai nenustatyta. Aplinkybė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvyko įvykis, nėra kelio ženklų, byloje nėra ginčijama. Iš nuotraukos (t. 2, b. l. 47) matyti, kad automobiliai šioje aikštelėje statomi tiek aikštelės šonuose (iš abiejų pusių), tiek viduryje. Vaizdo įraše matyti, kad prieš įvykstant įvykiui M. B. vairuojamas automobilis lėtai juda iš aikštelės, važiuoja kiek arčiau aikštelės viduryje stovinčių automobilių, labiau į dešinę savo važiavimo kryptimi. Apygardos teismas vertina, kad nesant nukreipiamojo ženklo „Eismas ratu“, M. B., važiuodamas iš aikštelės KET taisyklių nepažeidė, pareiškėjo teiginys, jog automobilio vairuotojas važiavo kairiąja kelio puse, nepagrįstas. Atitinkamai, nepasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad dėl kito vairuotojo kaltės iškilo jo atsakomybę šalinanti sąlyga. Pažymėtina, kad apylinkės teismas atidžiai sprendė pareiškėjo skunde keliamus klausimus, argumentavo, kodėl nepripažino pagrįstais A. S. argumentų, jog negalėjo iš anksto numatyti, kad jo vairavimo kryptimi gali atsirasti kliūtis (kita transporto priemonė). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog įvykio vieta – tai automobilių stovėjimo aikštelė, todėl natūralu, kad transporto priemonės vairuotojas, juolab susipažinęs su tokia aikštele (ja naudodamasis) negali nenumatyti, kad joje gali būti ne tik judančios transporto priemonės, tačiau ir stovinčios, gali būti pėstieji ir pan., dėl ko valdydamas transporto priemonę, jis turi laikytis tokių atsargumo priemonių, be kita ko – susijusių ir su greičio pasirinkimu, kad galėtų bet kada sustabdyti valdomą transporto priemonę atsiradus kliūčiai, juolab situacijoje, kai matomumas iš esmės blogas (pvz., dėl to, kad užstoja kita transporto priemonė). Su tokiais argumentais skundą nagrinėjantis teismas sutinka. Pareiškėjo minima Susiekimo ministerijos konsultacija šios išvados nekeičia.
14. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl policijos netirto nusižengimo sudėties elemento – jeigu jis gali tai pastebėti, KET 128 punkto pažeidimu yra apkaltintas vien pagal hipotezę, neįvertinus galimybės pastebėti laiku, kad spėtų stabdyti. Kaip minėta, apylinkės teismas analizavo pareiškėjo argumentus dėl netikėtos kliūties, pareiškėjo elgesio atitikimą KET taisyklių reikalavimams, nenustatęs pareiškėjo atsakomybę šalinančios sąlygos, padarė pagrįstas išvadas. Pareiškėjo teiginiai, kad Institucija netyrė nusižengimo sudėties elemento, KET 128 punkto pažeidimu yra apkaltintas neįvertinus galimybės pastebėti laiku, kad spėtų stabdyti, yra deklaratyvūs, o automobilio vairuotojo kaltės (jos nebuvimo) klausimas detaliai aptartas Institucijos 2020 m. sausio 20 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog abu vairuotojai nesustabdė transporto priemonių iki susidūrimo, tačiau pareiškėjas yra nubaustas už KET 127 punkto pažeidimą, o automobilio vairuotojas – ne. Šiame kontekste pakartotinai paminėtina, jog KET 127 punkte įtvirtintas reikalavimas vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio, nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Vertintina, kad susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas važiavo neviršydamas leistino greičio, Institucijos nutarimais M. B. veiksmuose pagrįstai nenustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų, atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, taip pat nustatytas KET 127 punkto (taip pat ir 9, 128 punktų) reikalavimus pažeidęs asmuo, skundžiama nutartimi šie nutarimai pagrįstai palikti nepakeisti
16. Nesutiktina su teiginiu, kad apylinkės teismas inkriminavo pareiškėjui naują, KET 115 punkto, pažeidimą, kadangi šio punkto pažeidimas pareiškėjui nebuvo inkriminuotas nei Institucijos nutarime, nei apylinkės teismo nutartyje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo elgesio atitikimą KET taisyklių reikalavimams, atkreipė dėmesį ir į KET 115 punkte įtvirtintą reguliavimą (principą) – kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, tuo remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad esant situacijai, kai būtent A. S. iš dešinės eismo sąlygos susiklostė tokios, kad matomumas (dėl stovinčios transporto priemonės) buvo apsunkintas, jam keičiant judėjimo trajektoriją, jis turėjo pareigą sulėtinti greitį, kad galėtų sustabdyti, jeigu atsirastų kliūtis (šiuo atveju – M. B. vairuotas automobilis).
17. Vertintina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog KET 9, 127, 128 punktų pažeidimas nepatenka į ANK 428 straipsnį, nes šio straipsnio pirmoje dalyje (formali sudėtis) nėra tokio pažeidimo, o trečioje dalyje – pirmoje dalyje numatyti pažeidimai su pasekme. Kaip matyti iš nurodomos ANK 428 straipsnio 1 dalies, joje nustatyta atsakomybė už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą, o 3 dalyje – už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė ne už tapačius pažeidimus, kaip ir 1 dalyje, o tapatiems subjektams – šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, akcentuoja, jog stovėjimo aikštelė atitinka kelio sąvoką KET 3.7 punkte, pažymi, kad abu vairuotojai važiavo ta pačia aikštele, teigia, kad jis nubaustas už KET pažeidimą, tačiau teismas traktuoja, kad automobilio vairuotojas buvo ne kelyje ir jam taisyklės netaikomos. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismo argumentas dėl aikštelės atitikimo ar neatitikimo kelio sąvokai nėra pagrindas keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Sutiktina su skundo argumentu, kad automobilių stovėjimo aikštelėje galioja KET, atkreiptinas dėmesys, jog Institucijos nutarime dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėjimo M. B. veiksmuose nenustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
19. Įvertinus išdėstytą, skundžiama apylinkės nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.