Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo skundas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-951-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir –Institucija) patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-951-2024 V. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Nutarime konstatuota, kad V. Ž., laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. balandžio 1 d., padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis, būdamas UAB „R.“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad bendrovės veikloje būtų laikomasi imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 64 straipsnio 1 punkto nuostatų, o būtent – 2024 m. sausio 17 d. panaikinus Pakistano Islamo Respublikos piliečio W. A. teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentą (nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini)), leido W. A. realiai dirbti įmonės naudai nuo 2024 m. sausio 19 d. iki 2024 m. vasario 6 d. būnant Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje neteisėtai – W. A. bendrovės naudai tuo metu dirbo nelegaliai. Taip pat 2023 m. spalio 16 d. pasibaigus Tadžikistano Respublikos piliečio D. D. teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumento (nacionalinės vizos) galiojimui, leido D. D. realiai dirbti bendrovės naudai nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. sausio 13 d., jam būnant Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje neteisėtai – D. D. bendrovės naudai minėtu laikotarpiu dirbo neteisėtai. Tokiais veiksmais V. Ž. padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

1.2. Nutarime konstatuota ir tai, kad V. Ž., laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 14 d., padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, kadangi, būdamas UAB „R.“ direktoriumi, nevykdė 2024 m. birželio 25 d. Institucijos nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 5 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 26 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 6 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė raštuose nurodytų ir Institucijos reikalautų dokumentų, paaiškinimų, susijusių su bendrovės naudai dirbusiais W. A. ir D. D., N. G. ir F. L. – nustatytais terminais dėl nežinomų priežasčių neužtikrino, kad Institucijos Vilniaus skyriui būtų pateikti šiuose nurodymuose išvardinti tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti būtini dokumentai. Tokiais veiksmais (neveikimu) V. Ž., kliudydamas Institucijos inspektoriams tinkamai funkcijas, pažeidė DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai) 19 ir 20 punktų nuostatas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo advokato D. Skebo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

12. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir dėl to nekyla ginčo, kad V. Ž., būdamas UAB „R.“ direktoriumi, 2023 m. birželio 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Pakistano Islamo Respublikos piliečiu W. A., kuriam laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 29 d., tarpininkaujant UAB „R.“, buvo išduota nacionalinė Lietuvos viza. Ši viza Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimu buvo panaikinta nustačius, kad asmuo nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laiku, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, be kita ko, asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Sprendime taip pat konstatuota, kad atsižvelgus į aplinkybę, jog užsieniečiui nėra mokamas darbo užmokestis ir jis jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, negauna, yra pagrindas konstatuoti, jog užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

14. Kita vertus, esminis ginčo aspektas, kylantis dėl W. A. situacijos, nurodytas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, yra tai, kad V. Ž. nebuvo tinkamai informuotas apie W. A. nacionalinės vizos panaikinimą, nes Migracijos departamentas pranešimą apie 2024 m. sausio 17 d. priimtą sprendimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo siuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitam juridiniam asmeniui, anksčiau tarpininkavusiam dėl kitų užsieniečių vizų / leidimų gyventi išdavimo, o ne V. Ž. vadovaujamai bendrovei, t. y. minimas sprendimas nebuvo atsiųstas nei UAB „R.“ kontaktiniu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nei registruose išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nei bendrovės buveinės adresu.

15. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 17 d. priėmus sprendimą dėl W. A. išduotos nacionalinės vizos panaikinimo, tą pačią dieną ji buvo paskelbta negaliojančia ir šis pranešimas 2024 m. sausio 18 d. per Lietuvos Respublikos migracijos informacinę sistemą bei elektroniniu paštu buvo išsiųstas W. A., taip pat ir UAB „R.“ minėtoje sistemoje nurodytais kontaktais, t. y. (duomenys neskelbtini). V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad W. A. jam nieko neminėjo apie pasibaigusį leidimo gyventi Lietuvoje galiojimą, be kita ko, su užsieniečiais jo bendrovė bendraudavo tik per tarpininkus, kurie tvarkydavo tuos dokumentus, per vadybininkus. Toks paštas kaip (duomenys neskelbtini) egzistuoja, juo naudojasi tarpininkai, kurie tvarkydavo tuos duomenis, o jis pats asmeniškai nesinaudoja tokiu elektroniniu paštu. Paaiškino, kad jis mato, nuo kada prasideda leidimo gyventi galiojimas, tačiau kada jis baigiasi, to nustatyti negalima, nes tai yra visiškai neprognozuojami dalykai. Juo labiau, jog užsieniečių įdarbinimo taisyklėmis ir tvarka užsiiminėja tarpinės įmonės, o jis, kaip bendrovės vadovas, bendrais bruožais yra domėjęsis užsieniečių įdarbinimo taisyklėmis ir tvarka, tačiau jam yra žinoma, kokias pagrindais užsieniečiams yra panaikinama nacionalinė viza ar leidimas gyventi. Šios tarpininkų bendrovės, kurių kontaktai ir yra teikiami Migracijos departamentui, neretai keičiasi, tačiau sprendžiant W. A. įdarbinimo klausimą, jokie tarpininkai nedalyvavo ir tai darė pati bendrovė.

16. Iš aptarto matyti, kad kreipiantis dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo tarpininkavo V. Ž. vadovaujama UAB „R.“, dėl ko spręstina, jog bendrovei buvo žinoma informacija, susijusi su teikiamais duomenimis Migracijos departamentui, ir jai buvo aktualu gauti visą būsimą informaciją, susijusią su šiuo užsieniečiu ir jo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumu. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta, kad joje esantys pateikti tarpininkavimo raštai patvirtina, kad UAB „R.“ kontaktinis elektroninis paštas buvo nurodomas ir (duomenys neskelbtini), o W. A. pateikto tarpininkavimo rašte buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas. Visgi, kaip minėta, Migracijos departamentas patvirtino pranešimą dėl 2024 m. sausio 17 d. priimto sprendimo dėl nacionalinės vizos panaikinimo siuntęs Lietuvos Respublikos migracijos informacinėje sistemoje nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Tad UAB „R.“ vadovas, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėjo pareigą užtikrinti, jog būtų disponuojama aktualia informacija apie joje dirbančius darbuotojus. Juo labiau, jog pranešimas apie panaikintą Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą buvo siunčiamas ne tik V. Ž., bet ir W. A. tiek elektroniniu paštu, tiek ir per Lietuvos Respublikos migracijos informacinę sistemą.

17. Kaip patvirtina administracinio nusižengimo bylos duomenys, W. A. 2023 m. spalio 31 d. kreipiantis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, taip pat tarpininkavo UAB „R.“, o sprendimas dėl atsisakymo išduoti šį leidimą buvo priimtas 2024 m. kovo 5 d. Tai rodo, jog kai W. A. buvo panaikinta nacionalinė viza, jis dar pakankamai ilgą laiką (nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. birželio 1 d.) dirbo UAB „R.“, dėl ko V. Ž., būdamas bendrovės direktoriumi, turėjo pakankamą laiko tarpą įgyvendinti jam tenkančią pareigą veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o taip pat ir gauti visą informaciją apie Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos panaikinimą ar bent jau domėtis dėl darbuotojo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo, žinant, kad yra paduotas kreipiamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Juo labiau, jog kaip patvirtino pats V. Ž., dauguma jo įmonės darbuotojų yra trečiųjų šalių piliečiai, tad atitinkamos procedūros, terminai, jam buvo žinomi. Be kita ko, šiuo atveju svarbu yra ir tai, jog W. A. atžvilgiu išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza buvo panaikinta būtent dėl UAB „R.“ kaltės, t. y. dėl to, jog W. A. nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laiku, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, be kita ko, asmuo nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Iš esmės tai reiškia, jog nors W. A. Lietuvos Respublikoje buvo įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau faktiškai joje nedirbo. Tuo tarpu V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jam yra žinoma, kokias pagrindais užsieniečiams yra panaikinama nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl spręsti, jog esant tokiai situacijai tarp W. A. ir jo vadovaujamos įmonės V. Ž. negalėjo numatyti, jog šio darbuotojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos nacionalinė viza gali būti panaikinta, yra nepagrįsta.

18. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. Ž. kaltę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl W. A. atvejo šioje administracinio nusižengimo byloje patvirtina įrodymų visuma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartis šioje dalyje yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti.

19. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla ir dėl to, jog V. Ž., būdamas UAB „R.“ vadovu, net ir pasibaigus D. D. nacionalinės vizos galiojimui, neturėjo pagrindo su juo nutraukti darbo santykių, nes buvo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas, įpareigojantis D. D. darbo santykius tęsti iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl šio užsieniečio laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

20. Iš administracinio nusižengimo bylos nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog UAB „R. direktorius, V. Ž., 2023 m. vasario 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Tadžikistano Respublikos piliečiu D. D., kuris šioje bendrovėje pradėjo dirbti 2023 m. gegužės 3 d. Migracijos departamento duomenimis, tarpininkaujant UAB „R.“, D. D. atžvilgiu buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. spalio 16 d., dėl kurios galiojimo laiko pratęsimo administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų. D. D., tarpininkaujant UAB „R.“, 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), tačiau sprendimas dėl pateikto prašymo iki šiol nėra priimtas. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu išsprendė tarp UAB „R.“ ir D. D. kilusį darbo ginčą ir tuo pačiu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje numatyta, kad UAB „R.“ įsipareigoja nenutraukti su D. D. sudarytos darbo sutarties iki bus išspręstas klausimas dėl D. D. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir darbuotojas pasinaudos galimybe pakeisti darbdavį arba pats nutrauks savo leidimą gyventi. V. Ž. atstovo teigimu, Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo priimtas jau po Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 1 d. sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo, kuriuo UAB „R.“ įpareigota nenutraukti darbo santykių su D. D., todėl D. D. darbas 2023 m. spalio 17 d. iki šio sprendimo priėmimo irgi yra pripažintas teisėtu, ir negalima sutikti, kad jis iki jo priėmimo dirbo nelegaliai. Vis tik, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turi būti vertinama tiek sprendimo priėmimo data, tiek laikotarpis, dėl kurio V. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

21. Akcentuotina, kad D. D. Lietuvos Respublikos nacionalinė viza buvo išduota 2023 m. balandžio 6 d. ir galiojo iki 2023 m. spalio 16 d. 2023 m. rugpjūčio 17 d. D. D., tarpininkaujant UAB „R.“, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau duomenų, kad šis klausimas būtų buvęs išspręstas, nėra. Todėl D. D., po Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos galiojimo pabaigos, t. y. nuo 2023 m. spalio 17 d., likdamas Lietuvos Respublikoje, joje yra neteisėtai, kaip tai įtvirtinta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 23 straipsnio 2 punkte, dėl ko ir jo darbo santykiai su UAB „R.“ yra tęsiami neteisėtai. Nors Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu iš tiesų UAB „R.“ įpareigojo nenutraukti darbo santykių su D. D. iki bus priimtas sprendimas jo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tačiau akivaizdu, jog UAB „R.“ laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 31 d. nebuvo saistoma jokiu sprendimu toliau tęsti darbo santykius su D. D.. Tai reiškia, jog šis laikotarpis iki Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo, priešingai nei akcentuojama apeliaciniame skunde, nėra laikytinas D. D. teisėtai tęstais darbiniais santykiais, nes šis sprendimas buvo priimtas gerokai vėliau nei baigė galioti D. D. Lietuvos Respublikos nacionalinė viza. Juo labiau, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Todėl vien tik prašymo Migracijos departamentui pateikimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dar tuo metu, kai galiojo Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, savaime nesuteikė D. D. galimybės joje likti ir pasibaigus vizos galiojimui, tad ir darbo santykiai su UAB „R.“ nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. kovo 31 d. negalėjo būti teisėtai tęsiami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nustatyti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad V. Ž., būdamas UAB „R.“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nedirbtų tam teisėto pagrindo neturintis darbuotojai, dėl ko spręstina, jog V. Ž. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį D. D. atveju.

22. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarties dalį ir Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalį dėl V. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bei nutraukti administracinę teiseną V. Ž. atžvilgiu dėl šio administracinio nusižengimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu.

23. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

24. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2024 m. gegužės 30 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skiriama bauda nuo 1 000 iki 5 000 EUR. Nagrinėjamu atveju V. Ž. už šio administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 500 EUR bauda, o atsižvelgus į administracinę nuobaudą, paskirtą už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, buvo nustatyta galutinė 1 500 EUR dydžio bauda.

25. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta tai, kad V. Ž. padaryti pažeidimai yra susiję su 2 asmenų darbo ir socialinių teisių pažeidimais, kurie truko pakankamai ilgą laikotarpį, V. Ž. su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriais vengė bendradarbiauti, teikti paaiškinimus. Be to, nebuvo nustatytos jokios V. Ž. atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, Institucija sprendė, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai bus pasiekti V. Ž. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, mažesnę nei sankcijoje numatytas minimalios ir maksimalios baudos dydžio vidurkis, tačiau didesnę nei minimali bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. Ž. paskirtas baudos dydis nėra laikytinas neproporcingu ar per griežtu. Administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. Ž. paskirta administracinė nuobauda už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą bei galutinė administracinė nuobauda, yra tinkamai individualizuotos, jos neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams ir yra laikytinos tinkamomis pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl mažinti jam paskirtos baudos dydį nėra jokio pagrindo.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl V. Ž. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nenustačius pagrindų, dėl kurių reikėtų naikinti tiek skundžiamos nutarties dalį, tiek Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimo dalį dėl V. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. atstovo advokato Domanto Skebo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.