Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1259-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-20
Bylos Nr.
2S-1259-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02580-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Pareiškėjas
N. R.
Kategorijos
  • 129.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1259-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02580-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 129.7.1.; 122.2.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis D. Š., IĮ „Aujama-credit“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. R. kreipėsi į antstolį D. Š. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolio 2013-12-30 patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis pateikė pareiškėjos darbdaviui VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ 2013-12-30 priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti CPK 736 str. nustatyto dydžio sumas, iš viso 1 506,01 Lt, pervesti išskaičiuotas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu patvarkymu pagrįsti, nurodė, kad antstolis priimdamas patvarkymą dėl skolos iš darbo užmokesčio išieškojimo pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas. 2013-10-16 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo priimtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, tačiau teismas atsisakė iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėja apskundė teismo nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą atskiruoju skundu apeliacine tvarka. Kadangi minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo numato 5 str. 6 d., 9 d. nuostatomis, kurios numato, kad priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, yra sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas ne ginčo tvarka, sustabdytas išieškojimas gali būti atnaujinamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, antstolis neturėjo teisės priimti patvarkymo, kuriuo yra faktiškai vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. su skundu nesutiko, 2014-01-23 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdo 2013-02-05 Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19992-638/2013 dėl 1 483,30 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. R. naudai 3 eilės išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ naudai. Dėl pareiškėjos skundo argumentų pažymėjo, kad piniginių lėšų išskaičiavimas iš skolininkės darbo užmokesčio nereiškia išskaičiuotų lėšų išmokėjimo išieškotojui, išskaičiuotos lėšos pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą, šios piniginės lėšos lieka skolininkės nuosavybėje. Nurodo, kad iš skolininkės darbo užmokesčio išskaičiuotų lėšų saugojimas antstolio depozitinėje sąskaitoje atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus fizinio asmens turto išieškojimo sustabdymo tikslus, numatytus 5 str.6 d.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo IĮ „Aujama-credit“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir palaikė antstolio veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos N. R. skundo netenkino. Teismas įvertinęs antstolio atliktus vykdymo veiksmus, nenustatė, jog jam buvo žinoma aplinkybė, apie tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teisme yra priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, o nesant duomenų, kad antstoliui buvo žinoma apie galimą sustabdymo pagrindą, nėra pagrindo išvadai, kad antstolis neprivalėjo pradėti išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio, kad nevykdė pareigos sustabdyti vykdymo veiksmus. Antra vertus, nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė N. R. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir išspręsti klausimą iš esmės- panaikinti antstolio D. Š. 2013-12-30 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/04035. Nurodo, kad teismui nepanaikinus skundžiamo patvarkymo, apeliantė turi pagrįstą pagrindą manyti, jog antstolis nedelsiant perves išieškotas pinigines lėšas išieškotojui. Apeliantės manymu, teismas priėmė nepagrįstą nutartį, formaliai leido antstoliui pervesti lėšas iš depozitinės sąskaitos išieškotojui, todėl teismo nutartis yra naikintina. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad patvarkymas negali būti naikinamas ir dėl tos priežasties, kad antstolis nežinojo apie Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kadangi apie šią aplinkybę apeliantė antstolį buvo informavusi.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys antstolis D. Š. ir IĮ „Aujama-credit“ atsiliepimų į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis D. Š. 2013-12-09 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-19992-638/2013 dėl 100,00 Lt skolos, 376,00 Lt sutarties pratęsimo mokesčio, 46,20 Lt delspinigių, 7,10 Lt raginimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų, 54,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės N. R. išieškotojo IĮ „Aujama – credit“ naudai (v.b.l. 5, 1-2), išsiuntė skolininkei raginimą sumokėti skolą geruoju per 10 dienų terminą (v.b.l. 7,8 ). Skolininkei nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą, antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, 2013-12-30 priėmė patvarkymą Nr. S1-116677 dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo skolininkės darbovietę VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų įmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, šias sumas išskaitant ir pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą (v.b.l. 9). 2014-01-08 pareiškėja pateikė antstoliui prašymą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese kadangi skolininkė kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo (v.b.l. 10). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2013-09-11 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-16 nutartimi buvo priimtas. Teismas 2013-12-04 nutartimi atsisakė iškelti N. R. bankroto bylą, o Vilniaus apygardos teismas 2014-04-03 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-04 nutartį paliko nepakeistą.

Apeliantė pateikusi atskirąjį skundą nurodo, kad turi pagrįstą pagrindą manyti, jog antstolis nedelsiant perves išieškotas pinigines lėšas išieškotojui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog LR fizinių asmenų bankroto įstatymas įpareigoja antstolius stabdyti tik tokius veiksmus, kurie nulemia nuosavybės teisės perėjimą trečiajam asmeniui. Pažymi, kad šiame įstatyme privalomas išieškojimo veiksmų stabdymas numatytas siekiant, kad fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, visų kreditorių teisės ir teisėti interesai būtų ginami lygiomis teisėmis.

Atvejus, kai antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, apibrėžia Civilinio proceso kodekso 626 straipsnis. Pagal įstatymą priverstinis vykdymas sustabdomas skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas. Vykdomoji byla taip pat privalomai stabdoma, kai skolininkas netenka veiksnumo, kai iškeliama bankroto byla, kai skolų turinčiam fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės arba areštuojamas turtas. Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir gavęs išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. Byla taip pat stabdoma atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti, jeigu skundžiamas tas sprendimas, kurio pagrindu išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo. Šiais bei kai kuriais kitais atvejais antstolis neturi teisės pasirinkti ir pats negali spręsti, ar reikia sustabdyti bylos vykdymą – tai daryti privaloma.

Civilinio proceso kodekso 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. Antstolis turi teisę stabdyti procesą, kai to raštu prašo išieškotojas, kai skolininkas sunkiai suserga (jeigu liga nėra chroniška), kai skolininkas gydomas ligoninėje. Jei vykdomas sprendimas dėl iškeldinimo, atidėti procesinius veiksmus antstolis gali ne tik dėl paties skolininko, bet ir dėl jo šeimos nario ligos. Antstolis taip pat gali stabdyti išieškojimą, kai yra paskelbta skolininko paieška arba kai teismas išreikalauja vykdomąją bylą. Aplinkybės, dėl kurių sustabdoma vykdomoji byla, turi būti patvirtintos antstoliui pateiktais dokumentais.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto priėmė 2013 m. spalio 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-3418-723/2013). LR fizinių asmenų bankroto įstatymas 5 str. 6 d. numato, jog teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Taip pat teismas informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo interneto svetainėje (LR FBĮ 5 str. 5 d.). Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas duomenų, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas būtų įvykdęs LR FBĮ 5-6 dalių nurodymus nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nėra. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apie tai, kad apeliantė yra pateikusi teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi, buvo atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą, antstolis sužinojo tik 2014 m. sausio 13 d., t.y. gavęs apeliantės pranešimą dėl pareigos sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (v.b.l.10). Iš nustatytų aplinkybių seka, jog tik 2014 m. sausio 13 d. antstoliui kilo pareiga sustabdyti vykdomąją bylą, kadangi kaip jau minėta aukščiau visi vykdymo veiksmai sustabdomi iki nutarties, kuria iškelta/ atsisakyta iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo dienos. Nutarčiai įsiteisėjus, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos (LR FBĮ 5 str. 9 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis nežinodamas apie bylos dėl fizinio asmens bankroto egzistavimą, pagrįstai 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio, tačiau 2014 m. sausio 13 d. sužinojęs apie tokią iškeltą bylą, privalėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą (civilinė byla Nr. 2FB-3418-723/2013) buvo padavusi atskirąjį skundą. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla 2S-550-450/2014), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis palikta nepakeista. Šiuo konkrečiu atveju išnykus aplinkybėms, kurioms esant ir kuriomis apeliantė iš esmės grindė savo atskirąjį skundą, t.y. Vilniaus apygardos teismui palikus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantei buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nepakeistą, konstatuotina, jog naikinti skundžiamą nutartį nebeliko prasmės, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė