Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-11 · Civilinė byla Nr. e2A-395-1012/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
e2A-395-1012/2025
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01657-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
Z. L.
Kategorijos
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-395-1012/2025Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01657-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) Z. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei Z. L. dėl negrąžintos paskolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 400 Eur negrąžintos paskolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškiniu pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

1.1. Ieškovė su atsakove 2023 metų spalio mėnesį susitarė, kad ieškovė paskolins atsakovei 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovė yra klasiokės, šalys pasitikėjo viena kita, todėl nepasirašė sutarties. Šalys susitarė, kad atsakovė grąžins paskolą iki 2024 metų kovo mėnesio, mokėdama po 200 Eur į mėnesį. Nors rašytinė paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovė, grąžinusi ieškovei dalį paskolos, parašydavo, kada atiduodavo pinigus, kiek liko skolinga ir tai patvirtindavo savo parašu.

1.2. Pradžioje atsakovė, pažeisdama susitarimo sąlygas, pavėluotai, bet dalimis grąžindavo ieškovei pinigus. Tačiau atsakovė 2024 m. kovo 25 d. sumokėjusi 200 Eur, paskolos raštelyje parašė, kad yra skolinga 400 Eur ir nuo to momento daugiau nebemokėjo ieškovei paskolos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo netenkinti ieškovės reikalavimų dalį dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitoje dalyje atsakovė sutiko su ieškiniu. Atsakovė grindžia atsiliepimą tokiais argumentais:

2.1. Ieškovė 2023 metų lapkričio mėnesį paskolino atsakovei 1 000 Eur, nors atsakovė paskolos iš ieškovės nereikalavo ir neprašė, t. y. ieškovė suteikė paskolą prieš atsakovės valią. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovė nurodė, kad pasitiki atsakove. Ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovė turėjo grąžinti paskolą iki 2024 metų kovo mėnesio. Šalys sutarė, kad atsakovės grąžins paskolą iki 2024 metų birželio mėnesio.

2.2. Iki 2024 m. kovo 25 d. atsakovė grąžino ieškovei 600 Eur paskolos dalį ir liko skolinga 400 Eur. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė savo parašu paskolos raštelyje.

2.3. Atsakovė matydama ieškovės nesąžiningumą, įspėjo ieškovę, kad likusią paskolos dalį, t. y. 400 Eur, grąžins ieškovei į jos asmeninę banko sąskaitą. Tačiau ieškovė nuo 2024 m. kovo 25 d. atsisako pateikti savo banko sąskaitos numerį. Atsakovė grąžins likusią 400 Eur paskolos dalį kitą dieną po ieškovės asmeninės banko sąskaitos numerio pateikimo.

2.4. Kadangi paskola negrąžinta dėl ieškovės kaltės, ieškovei nesutinkant, kad 400 Eur būtų pervesta į jos banko sąskaitą, procesinės palūkanos iš atsakovės negali būti priteistos.

3. Teisme 2024 m. spalio 11 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Atsakovė nurodo, kad ieškovė iki bylos iškėlimo tinkamai nepareikalavo atsakovės grąžinti paskolą, nes advokato siųstame rašte nenurodyta, kokiu pagrindu jis reikalauja 400 Eur. Aptariamą raštą pasirašė advokatas, bet jis kartu su raštu nepridėjo atstovavimo teisę patvirtinančių dokumentų. Todėl atsakovė ne tik neturėjo pareigos reaguoti į tokį reikalavimą, bet ir negalėjo vykdyti neįgalioto asmens paliepimus ar veiksmus kito asmens atžvilgiu. Be to, net jeigu ieškovė tinkamai būtų išreiškusi valią dėl paskolos grąžinimo, bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteistos tik po to, kai atsakovei buvo pateiktas ieškovės banko sąskaitos numeris. Atsakovė tik 2024 m. spalio 8 d. iš teismo elektroniniu paštu gavo informaciją apie ieškovės sąskaitos numerį ir kitą dieną, t. y. 2024 m. spalio 9 d., pervedė į ieškovės sąskaitą ieškiniu reikalaujamą priteisti 400 Eur negrąžintą paskolą. Anot atsakovės, ji elgėsi itin apdairiai, atsakingai ir sąžiningai.

4. Ieškovė 2024 m. spalio 14 d. raštu patvirtino, kad atsakovė 2024 m. spalio 10 d. sumokėjo ieškovei prašomą priteisti 400 Eur skolą, bet neatlygino ieškovei bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti priteistos iš atsakovės pagal CPK 94 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 5,32 Eur procesinių palūkanų ir 172 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas sprendė, kad atsakovei įvykdžius ieškinio reikalavimą, tačiau ieškovei neatsisakius nuo ieškinio dalies, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 400 Eur negrąžintos paskolos laikytinas įvykdytu, todėl buvo atmestas.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovės teiginiai, kad ji negrąžino 400 Eur paskolos dalies dėl pačios ieškovės kaltės, o būtent dėl to, kad ieškovė nepateikė jai savo banko sąskaitos numerio, yra deklaratyvūs ir vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Atsakovė puikiai žinojo, kad yra skolinga ieškovei 400 Eur negrąžintos paskolos, po ieškovės pretenzijos gavimo neatsiskaitė su ieškove, nesikreipė į ieškovę ar advokatą, neprašė pateikti atstovavimo sutarties, nėra duomenų, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės ar advokato pateikti ieškovės banko sąskaitos numerį, nedėjo jokių pastangų tam, kad ginčas būtų išspręstas ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pateikimą ir nagrinėjimą teisme nulėmė būtent atsakovės elgesys, teismas konstatavo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakinga būtent atsakovė ir todėl būtent jai šiuo konkrečiu atveju tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui arba atmesti ieškovės ieškinį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, jog rašytiniu susitarimu atsakovė su ieškove buvo sutarusios jog skolą grąžins iki 2024 m. birželio 1 d.

8.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl skolos negrąžinimo atsakinga tik atsakovė.

8.3. Nei kartu su pretenzija, nei pretenzijos tekste nebuvo nurodytas ieškovės atstovavimo pagrindas. Atsakovei buvo neaišku, kodėl advokatas prašo, reikalauja atsakovę grąžinti skolą.

8.4. Net ir tinkamai ieškovei išreiškus savo valią dėl skolos sugrąžinimo, patirtos procesinės išlaidos galėtų būti priteistinos tik po to, kuomet atsakovei buvo ieškovės sudaryta fizinė galimybė perduoti pinigus, t. y. po ieškovės banko sąskaitos numerio gavimo.

8.5. Atsakovė negavo teismo 2024 m. rugpjūčio mėnesį siųstų raštų. Jie gauti tik 2024 m. spalio 8 d., po kurių gavimo atsakovė iš karto apmokėjo skolą ieškovei.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė:

9.1. Pretenzijos teikimas, kai šalys žino atsiskaitymo terminus, nėra privalomas.

9.2. Atsakovė ne tik elgėsi pasyviai, bet visais įmanomais būdais stengėsi skolos negrąžinti laiku ir vilkino jos grąžinimą.

9.3. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimas, kuriuo buvo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skolos grąžinimo termino. Taip pat, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl skolos negrąžinimo atsakinga tik atsakovė, dėl ko nepagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad atsakovė, pasisakydama dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos itin išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai sprendė byloje kilusius klausimus, pasisakė dėl atsakovės nurodomų aplinkybių bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

15. Kaip minėta, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė skolą įsipareigojo grąžinti iki 2024 m. birželio 1 d. Anot atsakovės, teismas netinkamai vertino su atsiliepimu į ieškinį pateiktą raštelį dėl skolos, kuriuo atsakovė tik patvirtino skolą, bet ne atsakovės įsipareigojimus. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, pirma, iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovė pareigūnams nurodė, jog ji įsipareigojo grąžinti ieškovei paskolą iki 2024 metų gegužės mėnesio. Antra, atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė skolos grąžinimo raštelį, iš kurio turinio nustatyta, jog atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 1 000 Eur skolą iki birželio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad toks raštelis atsiliepime į ieškinį įvardijamas kaip „Paskolos grąžinimo raštelis pasirašytas abiejų šalių, įrodantis paskolos grąžinimo terminą ir paskolos likutį“. Taigi, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys suprato savo įsipareigojimus viena kitai, juos fiksavo skolos grąžinimo raštelyje, kuriame nustatytas ir skolos grąžinimo terminas – 2024 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde atsakovės dėstomi argumentai dėl skolos grąžinimo termino yra deklaratyvūs ir vertintini tik kaip atsakovės gynybinė pozicija.

16. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl skolos grąžinimo po 2024 m. birželio 1 d. dėl pačios atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei procesines palūkanas ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

17. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

19. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, remiantis EŽTT praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju procesą byloje inicijavo ieškovė, siekdama apginti savo, kaip paskolos davėjos, pažeistas teises siekiant susigrąžinti atsakovei paskolintas lėšas, atsakovei elgiantis nesąžiningai ir sutartu terminu negrąžinant likusios paskolos dalies. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu (2024 m. spalio 9 d.) patenkino pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies (400 Eur) priteisimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, dėjo pastangas išspręsti ginčą ikiteismine tvarka, t. y. 2024 m. birželio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama grąžinti jai 400 Eur paskolą. Nors atsakovė teigia, jog iš pretenzijos turinio nebuvo galimybes nustatyti, kokiu pagrindu advokatas atstovauja ieškovę bei kodėl jis prašo atsakovę grąžinti skolą, su tuo nėra pagrindo sutikti. Minėtoje pretenzijoje advokatas aiškiai nurodė, jog atstovauja ieškovę, pasiūlė atsakovei geranoriškai iki 2024 m. birželio 16 d. grąžinti ieškovei likusius 400 Eur negrąžintos paskolos. Vien aplinkybė, kad advokatas prie pretenzijos nepridėjo atstovavimo sutarties, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog ieškovė netinkamai pareikalavo atsakovės grąžinti paskolą. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė žinojo, kad yra skolinga ieškovei 400 Eur negrąžintos skolos, tačiau nebandė susisiekti su advokatu, paprašyti atstovavimo sutarties, ieškovės banko sąskaitos Nr. ar pan. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad esamoje situacijoje pretenzijos teikimas skolininkui nėra privalomas įstatymu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nedėjo pastangų, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą.

21. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia ir tai, jog dėl skolos grąžinimo negali būti atsakinga atsakovė, nes pati ieškovė nenurodė banko sąskaitos Nr., į kurią grąžinti likusią sumą. Šiuo atžvilgiu pirmiausiai pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų prašiusi ieškovės pateikti jai savo sąskaitos Nr., o ieškovė būtų atsisakiusi tai padaryti. Be to, atsakovė iki 2024 m. birželio 1 d. grąžindavo ieškovei pinigus grynaisiais pinigais.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus, atsiliepime į ieškinį prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti ieškovės banko sąskaitos Nr. likusiai paskolos daliai grąžinti, taip pat prašė teismo visus procesinius dokumentus siųsti atsakovei elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. išsiuntė atsakovės nurodytu paštu ieškovės banko sąskaitos Nr. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, kad šio teismo pranešimo atsakovė negavo dėl programinės įrangos trikdžių ir tik teismui pakartotinai išsiuntus ieškovės banko sąskaitos Nr. 2024 m. spalio 8 d. pranešimu, atsakovė jį gavo ir kitą dieną apmokėjo skolą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės dėstomą poziciją. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė pati prašė įpareigoti ieškovę pateikti banko sąskaitos Nr., kad atsakovė galėtų grąžinti skolą, tačiau ieškovei nurodžius savo banko sąskaitos Nr., atsakovė 2 mėnesius atitinkamų veiksmų nesiėmė. Pažymėtina ir tai, kad būtent pati atsakovė nurodė procesinius dokumentus jai siųsti jos pateiktu el. paštu, todėl laikytina, jog apeliaciniame skunde nurodomos techninės kliūtis, yra pačios atsakovės prisiimta rizika. Kita vertus, atsakovė per minėtus 2 mėnesius nebandė susisiekti su teismu, pasiteirauti, ar ieškovė pateikė savo banko sąskaitos Nr., nereagavo į pakartotinius teismo pranešimus (2024 m. rugpjūčio 12, 19 d.). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir būtent dėl jos kaltės susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2024 m. liepos 3 d.) iki skolos faktinio grąžinimo (2024 m. spalio 9 d.).

23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, įrodymų tyrimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus dėl 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą pasitelkiant advokatą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir nagrinėjamos bylos teisinę specifiką, neviršija maksimalių nustatytų Rekomendacijose, atitinka proporcingumo bei protingumo principus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra tenkinamas ir ši suma priteisiama ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovės Z. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė