- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-07-07
- Bylos Nr.
- e1-647-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19195-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- O. A.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14; 1.1.9.3; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.1; 2.12.1.4
2022 m. liepos 7 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, profesinio išsilavinimo, lietuvis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistas:
1) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 15 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 10 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
3) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 60 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
4) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 60 parų arešto bausmė (bausmė atlikta);
5) Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 50 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta gautinė 33 parų arešto bausmė (bausmė atlikta),
6) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, 2021 m. rugsėjo 24 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. O. A. 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.35 val. Prienų r., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 44,350 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo E. P. vardu registruotą automobilį SAAB, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai jam 16.53 val. nustatytas 3,12 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis O. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, parodė, kad jis niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, pats savaime išmokęs vairuoti automobilį. Kartu su juo gyvena jo brolis R. A.. 2022 m. gegužės 29 d. apie 10 val. pas jį į namus atvažiavo E. P. su automobiliu SAAB, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Namuose jau buvo atėjęs į svečius E. N., su kuriuo jis, brolis R. A. ir E. N. gėrė alų. Kiek pabuvę, iš jo namų visi sėdo į E. P. automobilį, su kuriuo nuvažiavo į parduotuvę, čia nusipirko degtinės, alaus ir iš ten važiavo iki Balbieriškio miestelio aikštelės. Iki aikštelės savo automobilį vairavo E. P., nes jis buvo blaivus, o po to aikštelėje jie visi keturi gėrė alų, degtinę ir pan. Tikslaus laiko nežino, bet buvo jau gal po pietų, E. P. dėl girtumo užmigo, reikėjo jį parvežti namo. Tada jis sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti automobilį. Jam sėdant už automobilio vairo, E. N. pasakė, kad jei kas atsitiks, jis apsiims kaltę. Jam važiuojant su automobiliu SAAB pagrindiniu keliu Kaunas-Prienai-Alytus buvo stiprus lietus ir jis nepastebėjo priekyje važiavusio automobilio, į kurio galą atsitrenkė. Koks tiksliai buvo automobilis, į kurį atsitrenkė, pasakyti negali, neatsimena. Po smūgio iššovė oro pagalvės. Po įvykusio eismo įvykio jie visi trys išlipo, o E. P. liko toliau miegoti automobilyje. Iš jų trijų niekas nebuvo sužaloti. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie suformino eismo įvykį ir klausė kuris vairavo automobilį. Kiek atsimena, iš pradžių bandė sakyti, kad automobilį vairavo E. N., jis net nepūtė į alkotesterio matuoklį. Bet įvykus eismo įvykiui, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, kol pareigūnai formino ir rašė įvykio aplinkybes. Praėjus kuriam laikui, jis sutiko pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, įpūtė virš trijų promilių jau praėjus po įvykio kuriam laikui. Jis policijos pareigūnams prisipažino vairavęs automobilį. Kai kurių įvykio detalių neatsimena dėl girtumo. Gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Tokiam jo elgesiui turėjo įtakos pavartotas alkoholis (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 166-169).
3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
4. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V. paaiškino, kad ji dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2022 m. gegužės 29 d. pradėjo tarnybą 8 val., dirbo iki 20 val. Tarnybos metu, būnant Prienų mieste, gavo Operatyvaus valdymo budėtojo pranešimą apie tai, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.35 val. Prienų r., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 44,350 km įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus O. A., nesuvaldė automobilio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį VW Passat, kurį vairavo V. Z.. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. V. Z.buvo blaivi, o O. A. alkoholio kiekiu matuokliu Alcotest 6810 pirmu pūtimu 16.36 val. buvo nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 16.53 val. - 3,12 promilių neblaivumas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) autovežiu išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytuje, Santaikos g. D. O. A. sutiko nusistatyti neblaivumą, bet pasirašyti dokumentuose, kur buvo surašyti alkotesterio parodymai. Jis teigė alkoholinius gėrimus vartojęs (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 59-62).
5. Liudytojas D. B. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.20 val. važiavo keliu Kaunas-Prienai-Alytus nuo Kauno pusės link Balbieriškio. Vairavo automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priekyje jo važiavo automobilis VW Passat, kurio valstybinio numerio nematė, nes iki jo buvo apie 200 m. Sankryžoje Vazgaikiemis-Išmanai jam iš kairės pusės pravažiavus automobiliui VW Passat, išsuko automobilis SAAB, kurio valstybinio ženklo neįsiminė. Automobilis šiek tiek vinguriavo po kelią. Automobilio langai buvo užrasoję, kiek asmenų automobilyje buvo pasakyti negali. Šis automobilis visada važiavo priekyje jo. Priekyje automobilio SAAB, kaip minėjo važiavo automobilis VW Passat. Pravažiavus sodybą, esančią už Degsnės girininkijos ir pavažiavus apie 200 m, iš priekyje jo važiavusio automobilio SAAB pakilo lyg kažkokie garai, dulkės ir jo galiniai žibintai (stopai) užsidegė. Tada jis pradėjo stabdyti. Jis pravažiavo lėtai pro automobilį SAAB ir pastebėjo, kad jame suveikę oro pagalvės, automobilio viduje buvo pilna dulkių, bei jame sėdėjo asmenys. Pravažiuodamas matė, kad už automobilio vairo sėdėjo jaunas vyras, kuris dėvėjo tamsius rūbus, buvo su juoda kepure ir barzda, šalia jo, tai yra automobilio dešinėje keleivio pusėje ant priekinės sėdynės sėdėjo raudonai apsirengęs vyras, dar vienas vyras, vilkintis žalią (kariškos spalvos) megztinį sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, už tamsiai apsirengusio su kepure vyro. Jis priekyje automobilio sustojo bei pastebėjo, kad už maždaug 50 m yra sustojęs automobilis VW Passat, ar jis buvo apgadintas, nepastebėjo. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad apgadintas automobilio SAAB priekis. Jis priėjo prie šio užvesto automobilio ir kaip minėjo, matė, kad vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, vilkintis tamsiais rūbais, su juodos spalvos kepure bei tamsia barzda. Visi kiti asmenys taip pat sėdėjo jo išvardintose vietose bei dar ant galinės sėdynės keleivio pusėje sėdėjo vienas vyriškis. Visi asmenys buvo prisisegę saugos diržus. Jis suprato, kad visi asmenys neblaivūs, nes jautėsi automobilio salone alkoholio (tai yra alaus) kvapas, jie nieko nekalbėjo, atrodė, kad yra be sąmonės. Automobilio langai buvo uždaryti, jis atidarė automobilio kairės pusės priekines duris ir užgesino automobilio variklį bei ištraukė užvedimo raktą. Netrukus į įvykio vietą atvyko GMP darbuotojai. Prie vairo sėdintis vyras pirmas pradėjo kalbėti ir reikalavo, kad atiduotų užvedimo raktą. GMP darbuotojai juos apžiūrėjo, jokių sužalojimų nenustatė, bandė juos pakalbinti, bet jie visi sėdėjo automobilyje prisisegę saugos diržus ir, mano dėl girtumo, sunkiai orientavosi. Prie vairo sėdintis vyras pirmas išlipo iš automobilio bei, atvykus policijos ekipažui, jis buvo prie automobilio. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs raudonai vilkintis vyras išlipo vėliau. Atvykus policijos ekipažui jis buvo tik pusiau išlipęs iš automobilio keleivio pusės. Jis automobilio užvedimo raktą padavė policijos pareigūnei ir pasakė, kuris asmuo sėdėjo už automobilio vairo. Juoda kepure dėvintis ir tamsiai apsirengęs vyras pradėjo kalbėti, kad automobilio nevairavo, tada raudonai apsirengęs vyras pradėjo nerišliai kalbėti, kad jis vairavo automobilį. Jis yra įsitikinęs, kad jo apibūdintas asmuo vairavo automobilį SAAB. Yra šį asmenį kelis kartus matęs Balbieriškyje, gali teigti, kad iš matymo jį žino. Jis tyrimo metu yra garantuotas, kad šį asmenį atpažintų ir tikrai nesumaišytų su kitais automobilyje sėdėjusiais asmenimis. automobilio VW Passat vairuotoja, sustojusi po įvykio, taip pat priėjo prie automobilio SAAB automobilio ir matė, kas sėdėjo už automobilio vairo (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 67-70).
6. Liudytoja V. Z. paaiškino, kad ji 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.20 val. važiavo keliu Kaunas-Prienai-Alytus. Važiavo iš Kauno link Alytaus. Vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu važiavo viena. Prieš ją jokių automobilių nebuvo, važiavo apie 90 km/h greičiu. Tikslios įvykio vietos pasakyti negali, tačiau gali apibūdinti, kad pravažiavus kelią link „Harmony park“ bei pravažiavus mišką, pajautė į automobilio galą smūgį. Po smūgio pasimetė, pasuko į šalikelę ir sustojo. Ji išlipusi iš automobilio pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies stovėjo automobilis SAAB apgadintu priekiu, iš jo niekas nebuvo išlipę. Ji ėjo link to automobilio ir pastebėjo, kad šalikelėje sustojo automobilis Audi, valstybinio numerio ženklo nepastebėjo. Ji kartu su tuo vyriškiu priėjo prie minėto automobilio SAAB. Ji matė, kad šio automobilio yra suveikusios priekinės oro pagalvės, automobilio viduje matėsi dulkės, langai buvo aprasoję. Kai priėjo prie automobilio, matė, kad automobilyje sėdėjo keturi asmenys. Ji paskambino telefonu 112 ir kvietė pagalbą. Jos operatorė klausinėjo, kiek yra automobilyje asmenų, ar jie neprispausti ir panašiai. Ji prie automobilio buvo priėjusi iš keleivio pusė, tai yra iš dešinės pusės, nuo kelio kelkraščio. Automobilio Audi vairuotojas prie automobilio SAAB priėjo iš kairės pusės, tai yra prie automobilio vairuotojo pusės. Priekinėje automobilio dešinės pusės sėdynėje sėdėjo raudonu bliuzonu vilkintis vyras, o kairės pusės sėdynėje, tai yra už automobilio vairo matė, kad sėdėjo jaunas vyriškis, jis vilkėjo tamsiais rūbais, buvo ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu, jis buvo su tamsia barzda. Automobilio gale sėdėjo du vyrai, vienas vilkėjo žalsvos spalvos megztinį, o kitas apsirengęs tamsiai pilkai, jis iš automobilio nebuvo išlipęs, todėl ji jo neįsidėmėjo. Vyras, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, iš automobilio išlipo pirmas. Jis sakė „gal susitariam“, ar kažką panašaus, tiksliai pasakyti negali, bet suprato, kad siūlė susitarti. Iš jo elgesio matė, kad jis yra neblaivus, kaip ir kiti automobilyje sėdintys asmenys. Jos apibūdintas automobilio vairuotojas elgėsi neadekvačiai, vėliau pradėjo neigti, kad vairavo. Netrukus atvyko GMP ir policija. Raudonu bliuzonu vilkintis vyras tada pradėjo kalbėti, kad jis vairavo. Ji yra garantuota, kad automobilį vairavo ir į ją atsitrenkė jos apibūdintas tamsiai apsirengęs su juodos spalvos kepure asmuo. Po to, kai pajautė smūgį ir priėjo prie sustojusio SAAB automobilio, iš jo niekas neišlipo ir neįlipo, automobilio durys nebuvo atidarytos, jai priėjus prie automobilio visi asmenys sėdėjo kaip ir minėjo, jie buvo užsisegė saugos diržus. Nuo jos sustojusio automobilio iki minėto SAAB automobilio buvo apie 50 m, jį gerai matė, nes jis stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, o paskui ją sustojęs automobilis Audi buvo šalikelėje, jis jai vaizdo neužstojo. Ji automobilio SAAB vairuotoją įsidėmėjo, jis tikrai nepanašus į kitus kartu važiavusius asmenis, ji jį galėtų iš jų tarpo atpažinti. Įvykio metu ji nenukentėjo, apgadintas jos vairuojamas automobilis (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 75-78).
7. Liudytojas E. P. paaiškino, kad prieš metus laiko pirko automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis mokėjo 500,00 eurų. Jis gerai pažįsta ir bendrauja su savo pusbroliu E. P., kuris jo paprašė parduoti jam priklausantį automobilį SAAB. Jis pusbroliui E. P. 2022 m. gegužės 26 d. pardavė automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 700,00 eurų. Jie 2022 m. gegužės 26 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tik dar nespėjo išregistruoti ir automobilis VĮ „Regitra“ vis dar yra registruotas jo vardu, bet priklauso E. P.. Jis apie šį įvykį sužinojo iš pažįstamo, kuris 2022 m. gegužės 29 d. vakare jam paskambinęs papasakojo, kad važiuodamas pagrindiniu keliu Kaunas-Prienai-Alytus pastebėjo jo automobilį SAAB, kuris buvo patekęs į eismo įvykį. Jis pažįstamam pasakė, kad automobilį jau yra pardavęs pusbroliui. Tik vėliau iš savo pusbrolio E. P. sužinojo, kad jo pažįstamas neblaivus vairavo automobilį ir su juo padarė eismo įvykį. Kas toks vairavo ir daugiau apie šį įvykį nieko nežino. Nori pridėti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 82-85).
8. Liudytojas E. P. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 26 d. nusipirko iš savo pusbrolio E. P. automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 700,00 eurų. Jis ir E. P. pasirašė 2022 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tik turėjo po keleto dienų susitvarkyti VĮ Regitroje automobilio perrašymą jo vardu, bet iki šiol nespėjo. 2022 m. gegužės 29 d. apie pietus jis atvažiavo su automobiliu SAAB, pas savo pažįstamą O. A., kartu su juo buvo dar du vyrukai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jis su minėtais asmenimis, keturiese gėrė Balbieriškio aikštelėje degtinę, alų. Begerdamas automobilio SAAB gale užmigo. Kai jis po kurio laiko atsikėlė automobilyje, pastebėjo, kad su jo automobiliu SAAB įvyko eismo įvykis pagrindiniame kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, jau buvo įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai. Išlipęs iš automobilio SAAB, pastebėjo, kad automobilis atsitrenkęs į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio VW Passat galą. Iš pradžių buvo sąmyšis kas vairavo, bet po kiek laiko išaiškėjo, nes VW Passat vairuotoja parodė, kuri matė, kad po eismo įvykio iš automobilio vairuotojo pusės išlipo O. A.. Jis neleido neblaiviam O. A. vairuoti jam priklausantį automobilį SAAB, bet taip išėjo ir jis jam pretenzijų neturi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 90-93).
9. Liudytojas E. N. paaiškino, kad jis gerai pažįsta brolius A., kurie gyvena Prienų rajone, Balbieriškio miestelyje. Jis su jais dažnai geria alkoholinius gėrimus. Tikslių aplinkybių neprisimena, nes jis vartoja alkoholinius gėrimus apie du mėnesius. Žino, kad tai buvo gegužės mėnesis, kad buvo savaitgalis, ne darbo diena, tikslios dienos nepamena, jis gėrė alų ir degtinę pas brolius A., o po to gėrė aikštelėje, kažkoks vyriškis atvažiavo su automobiliu ir gėrė visi automobilyje ir prie automobilio Balbieriškio miestelio automobilių stovėjimo aikštelėje. Kiek žino, išgėręs sėdo į automobilio galą, koks automobilis pasakyti negali, nes neatsimena. Jis automobilyje prabudo, kad buvo policijos pareigūnai, klausinėjo apie įvykį, o jis nieko neprisiminė. Ar jis sakė, kad jis apsiims automobilio vairavimą, nežino nieko apie tai, nes net neprisimena kas vairavo, kokiu automobiliu ir panašiai. Jį į namus parvežė policijos pareigūnai, jam kitą dieną tai pasakė jo mama, jis net tokio dalyko neprisiminė. Kaip viskas įvyko, kokiu automobiliu važiavo ir kas kartu važiavo, pasakyti negali, nes dėl girtumo nieko neatsimena (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 97-100).
10. 2022 m. gegužės 29 d. Neblaivumo nustatymo aktas, nurodyta, kad O. A. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALKOTEST 6810, ARFM 0242, pirmo tikrinimo metu 16.36 val. nustatytas 3,17 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 16.53 val. - 3, 12 promilių neblaivumas. O. A. atsisakė pasirašyti aktą (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 33).
11. Įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, užfiksuota įvykio vieta, esanti Prienų r. sav., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 44,350 km, apžiūrėti automobiliai (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 18-29).
12. 2022 m. gegužės 29 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. V. tarnybinis pranešimas, nurodyta, kad 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.35 val. Prienų r. kelio Kaunas-Prienai-Alytus 44.350 km, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti O. A., vairuodamas automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. P., jo nesuvaldė, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. Z.. Įvykio metu apgadinti automobiliai, žmonės nenukentėjo (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 7-12).
13. VĮ „Regitra“ išduotas registracijos liudijimas, užfiksuota, kad automobilio SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas E. P. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 51).
14. 2022 m. gegužės 26 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo E. P. ir pirkėjo E. P., nurodyta, kad E. P. pirko iš E. P. automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 700,00 eurai, sutartis pasirašyta šalių (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 86).
I. N. veikos kvalifikavimo motyvai
15. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
16. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino. Kaltinamasis būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo magistraliniu keliu Kaunas-Prienai-Alytus, kol 2022 m. gegužės 29 d. apie 14.35 val. Prienų r., kelio Kaunas-Prienai-Alytus 44,350 kilometre, jį sustabdė policijos pareigūnai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, kaltinamajam nustatė 3,12 promilių girtumą. Tai kvalifikuojama kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai. Tokiais veiksmais keltinamasis tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
17. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
18. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 181 – 184).
19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
20. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
21. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
22. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį –teistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 107 – 114), administracine tvarka baustas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 115-126), nedirba (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 130 – 131), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 129). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
23. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog G. D. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
24. Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.
25. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas, administracine tvarka baustas tai rodo kaltinamojo abejingą požiūrį į jam skiriamas bausmes, išvadų dėl padarytų pažeidimų nepadarė. Nors šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, įvykio metu buvo apgadintas automobilis, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens. Veika padaryta tyčine kaltės forma, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis yra bedarbis, taigi teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.
26. Atsižvelgiant į padaryto nusikalstamo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jam nustatytą neblaivumo laipsnį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
27. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę, vadovaujantis teisingumo principu, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatytą kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo paskirtos arešto bausmės vykdymo pabaigos.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
28. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
29. Nagrinėjamoje byloje automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstamas nusikaltimo padarymo priemone.
30. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas E. P. vardu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 51). Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad transporto priemonės SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas 2021 m. gegužės 1 d. yra E. P. (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 35). Automobilio savininkas E. P. apklausos metu nurodė, jog jis pirko automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį jis mokėjo 500,00 eurų. Jis gerai pažįsta ir bendrauja su savo pusbroliu E. P., kuris jo paprašė parduoti jam priklausantį automobilį SAAB. Jis pusbroliui E. P. 2022 m. gegužės 26 d. pardavė automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 700,00 eurų. Jie 2022 m. gegužės 26 d. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tik dar nespėjo išregistruoti ir automobilis VĮ „Regitra“ vis dar yra registruotas jo vardu, bet priklauso E. P.. Liudytojas E. P. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 26 d. nusipirko iš savo pusbrolio E. P. automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 700,00 eurų. Jis ir E. P. pasirašė 2022 m. gegužės 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tik turėjo po keleto dienų susitvarkyti VĮ Regitroje automobilio perrašymą jo vardu, bet iki šiol nespėjo. 2022 m. gegužės 26 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo E. P. ir pirkėjo E. P., patvirtina, kad E. P. pirko iš E. P. automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina 700,00 eurai. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį E. P. automobilį pardavęs E. P., tačiau VšĮ „Regitra“ transporto priemonė nėra įregistruota jo vardu, automobilio valdytoju-savininku nurodytas E. P.. E. P. VšĮ "Regitra" nėra deklaravęs šio automobilio pardavimo. Automobilio SAAB, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pardavimo faktą patvirtino liudytojais apklausti E. P. ir E. P.. Esant šioms aplinkybėms, faktinis automobilio valdytojas-savininkas yra E. P..
31. E. P. nurodė, jog 2022 m. gegužės 29 d. apie pietus jis atvažiavo su automobiliu SAAB, pas savo pažįstamą O. A., kartu su juo buvo dar du vyrukai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Jis su minėtais asmenimis gėrė Balbieriškio aikštelėje degtinę, alų. Begerdamas automobilio SAAB gale užmigo. Taigi, kadangi E. P. būdamas faktinis automobilio savininkas turėjo ir privalėjo užtikrinti, jog jam priklausančiu automobiliu nesinaudotų kiti asmenys. Jis būdamas neblaivus sėdėdamas automobilyje ir kartu su kaltinamuoju iki kitais asmenimis vartodamas alkoholį ir vėliau užmigdamas automobilyje elgėsi neatsakingai ir sudarė sąlygas naudotis jo automobiliu kitiems asmenims. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, E. P. priklausanti transporto priemonė –automobilis SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis valdytojas-savininkas yra E. P. kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojama.
V. Kiti proceso klausimai
32. Kaltinamajam vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 174 – 176).
33. Bylos duomenimis 2022 m. birželio 1 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., kuriuo laikinai apribota E. P. nuosavybės teisė į automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 45 – 50).Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
34. Bylos duomenimis kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gegužės 29 d. 16 val. 33 min. iki 2022 m. gegužės 30 d. 10 val. 36 min. (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 142 – 149). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 29 d. 16 val. 33 min. iki 2022 m. gegužės 30 d. 10 val. 36 min. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti O. A. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į bausmės laiką O. A. laikiname sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 29 d. 16 val. 33 min. iki 2022 m. gegužės 30 d. 10 val. 36 min. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Skaičiuoti bausmės pradžią nuo O. A. faktinio sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti O. A., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.
Išaiškinti papildomai, kad jeigu O. A. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti O. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant arešto bausmės atlikimo pabaigos.
Palikti galioti automobiliui SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo), o jį įvykdžius, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį SAAB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini), saugomą E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Palikti galioti O. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį O. A. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam O. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.