- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-894-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00651-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. L., apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-254-922/2022 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui nepilnamečiui A. B., atstovaujamam įstatyminės atstovės S. L., dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo nepilnamečio A. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. L., 1 650,00 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
2. Ieškinyje nurodė, kad M. B. paprašė savo tėvo V. B. (toliau – ieškovas), kad šis padėtų padengti susidariusį 1 650 Eur įsiskolinimą dėl laiku nesumokėtų piniginių lėšų vaiko A. B. išlaikymui. Ieškovas siekdamas pagelbėti savo sūnui, 2021 m. liepos 19 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos, pervedė 1 650 Eur į A. B. banko sąskaitą. Nežiūrint į tai, kad skola už vaiko išlaikymą buvo sumokėta, A. B. motina S. L. kreipėsi į teismą, o vėliau ir į antstolę, kad iš M. B. būtų priteista ir išieškota 1 650 Eur skola vaiko išlaikymui, vien todėl, kad įsiskolinimas buvo pervestas ne į S. L. banko sąskaitą, o į A. B. banko sąskaitą. S. L. nelaikė, kad trečiojo asmens įsiskolinimas už vaiko išlaikymą yra sumokėtas 2021 m. liepos 19 d. bankiniu pavedimu, todėl 2021 m. rugsėjo 8 d. ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos į S. L. banko sąskaitą pervedė dar 1 650 Eur ir pareikalavo, kad A. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise S. L., grąžintų 1 650 Eur, kuriuos ieškovas 2021 m. liepos 19 d. per klaidą pervedė į A. B. sąskaitą. S. L. ieškovo prašymą ignoravo ir pinigus atsisakė grąžinti. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėjo, nes yra visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui bei trečiajam asmeniui buvo žinoma į kokią sąskaitą turėjo būti mokami pinigai, skirti vaiko išlaikymui pagal teismo sprendimą. Iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria patvirtinta tarp M. B. ir S. L. taikos sutartis, matyti, kad vaiko tėvui, nuo pat taikos sutarties pasirašymo momento buvo žinoma į kokią sąskaitą turėjo būti mokami vaiko išlaikymui skirti pinigai. Dar iki minėtos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, S. L. 2019 m. liepos 18 d. su akcine bendrove (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) pasirašė vaiko indėlio sutartį, ir apie tai ji informavo vaiko tėvą. Pastarasis paprašė vaiko indėlio sąskaitos duomenų patikinęs, kad ir jis, esant galimybei, prisidės prie lėšų taupymo vaiko ateičiai. S. L., patikėjusi šiuo pažadu, suteikė M. B. vaiko indėlio sąskaitos duomenis. Jokio susitarimo tarp trečiojo asmens ir S. L. dėl to, kad lėšos vaiko išlaikymui būtų mokamos į vaiko indėlio sąskaitą nebuvo. S. L. pastebėjusi, kad M. B. (ir jo šeimos nariai) lėšas moka į vaiko taupymo sąskaitą ir tai nereguliariai, 2021 m. liepos 2 d. įspėjo M. B., išsiųsdama sms žinutę, kad lėšas vaiko išlaikymui mokėtų į jos sąskaitą. Nepaisant įspėjimo, 2021 m. liepos 19 d. ieškovas 1 650 Eur sumą sumokėjo į vaiko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „M. B. moka alimentus A. B.“. 2021 m. liepos 2 d. S. L. pateikė Alytaus apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-5633-547/2019 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. M. B., veikdamas per ieškovą, 2021 m. liepos 19 d. pervedė 1 650 Eur į mažamečio A. B. vaiko indėlio sąskaitą. Kadangi šios lėšos sumokėtos į vaiko indėlio sąskaitą, o ne į vaiko išlaikymui skirtą sąskaitą, tai padaryta sąmoningai po įspėjimo, todėl S. L. turėjo pagrindą neužskaityti šių lėšų kaip vaikui priteisto išlaikymo lėšų ir jas traktavo kaip vaiko indėlio lėšas, kurios skirtos vaiko ateičiai. Mokėdami pinigų sumas į A. B. indėlio sąskaitą, ieškovas ir tretysis asmuo, būdami pilnamečiai, veiksnūs, turėdami tam tikros gyvenimiškos patirties, suprato ar turėjo suprasti, kad šiomis lėšomis vaikas galės disponuoti tik sulaukęs pilnametystės. Lėšos į vaiko sąskaitą buvo mokamos tikslingai, kad jomis nesinaudotų S. L.. Grąžinti ieškovui 1 650 Eur iš vaiko sąskaitos negali dėl objektyvių priežasčių, nes tai draudžiama sutarties su banku sąlygomis, t. y. reikėtų nutraukti su banku vaiko indėlio sutartį prieš terminą, bankas taikytų atitinkamas sankcijas, o tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas neįgijo turto be teisėto pagrindo, nes jį sieja artimi giminystės ryšiai su ieškovu, kuris yra jo senelis iš tėvo pusės ir trečiuoju asmeniu – tėvu. Ieškovas melagingai ieškinyje teigia, kad vaiko tėvai abipusiu susitarimu atidarė vaiko indėlio sąskaitą, vaiko indėlio sąskaitą ir vaiko indėlio sutartį sudarė tik motina. Atsakovas ieškovo reikalaujamas lėšas įgijo teisėtai iš savo tėvo, šeimos teisinių santykių pagrindu, tėvo pareigos vaikui – pasirūpinti jo parengimu savarankiškam gyvenimui, į kurios turinį įeina ir lėšų vaiko ateičiai taupymas vaiko indėlio sąskaitoje.
4. Trečiasis asmuo M. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nesąmoningai, o tik dėl suklydimo, 2021 m. liepos 19 d. ne į reikiamą sąskaitą, pervedė 1 650 Eur, kurie buvo skirti trečiojo asmens įsiskolinimui padengti. Kadangi ieškovas 2021 m. rugsėjo 8 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos jau į reikiamą banko sąskaitą pervedė dar kartą 1 650 Eur, kurie buvo skirti trečiojo asmens įsiskolinimui padengti, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovas be jokio teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita. Ieškovas atsakovui pinigų taupymui nei 2021 m. liepos 19 d., nei 2021 m. rugsėjo 8 d. bankiniais pavedimais neskyrė ir neketino skirti.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo A. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. L., 1 650,00 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 650,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. B., atstovaujamo įstatyminės atstovės S. L., į valstybės biudžetą 21,50 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, jog ieškovas, 2020 m. liepos 19 d. pervesdamas 1 650 Eur, į atsakovo nepilnamečio vardu atidarytą indėlio sąskaitą, nurodė pervedimo paskirtį „M. B. moka alimentus A. B.“, todėl ieškovas tai darė sąmoningai, siekiant pagelbėti savo sūnui, kuris netinkamai vykdė savo prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų, ko pasekoje susidarė 1 650 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, suprasdamas, kad dalis jo sąskaitoje esančių pinigų bus pervesta į atsakovo indėlio sąskaitą, ir dėl to atsakovo lėšų apimtis jo sąskaitoje padidės. Ieškovas, nurodydamas, kad „M. B. moka alimentus A. B.“, tuo metu manė, jog egzistuoja pagrindas padėti sūnui padengiant susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, kad pagrindo pervesti lėšas nebuvo, nes pinigines lėšas pervedė būtent į atsakovo vardu atidarytą indėlio sąskaitą, kadangi žinojo, kad atsakovo tėvai abipusiu sutarimu buvo tokią sąskaitą atidarę, žinojo, kad išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra paskirta S. L.. Ieškovas ir anksčiau (2020 m. birželio 16 d., 2020 m. liepos 1 d.), yra pervedęs pinigines lėšas į nepilnamečio A. B. vardu atidarytą indėlio sąskaitą, nurodant pervedimo paskirtį „M. B. moka alimentus“, ir dėl to tarp šalių nebuvo kilę nesusipratimų. Trečiojo asmens sesuo J. B. į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą, taip pat yra pervedusi vaiko išlaikymui skirtas lėšas, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo nurodymai.
8. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-5333-547/2019, kuria šalių sudaryta taikos sutartis, buvo nustatyta, jog M. B., lėšas skiriamas nepilnamečio sūnaus išlaikymui pervedinės į S. L. vardu atidarytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), ar į kitą šalių suderintą banko sąskaitą. Teismas nustatė, kad M. B., o ne jo tėvui – ieškovui, buvo žinoma į kokią banko sąskaitą turi būti pervedami pinigai skirti nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Atsakovo įstatyminė atstovė nėra pateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent ieškovui buvo žinoma atsakovo įstatyminės atstovės S. L. banko sąskaita, į kurią turi būti pervedamas priteistas išlaikymas nepilnamečiui, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas taip pasielgė sąmoningai, turint tikslą, kad šiomis lėšomis negalėtų pasinaudoti S. L.. Juolab, kad, ieškovas pervedęs lėšas į nepilnamečio A. B. banko sąskaitą ir siekdamas ištaisyti klaidą, dar kartą 2021 m. rugsėjo 8 d. iš savo asmeninės sąskaitos pervedė 1 650 Eur į S. L. sąskaitą, taip padengdamas trečiojo asmens įsiskolinimą.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovas per klaidą 2021 m. liepos 19 d. pervedė lėšas ne į atsakovo įstatyminės atstovės S. L. banko sąskaitą, o į nepilnamečio A. B. banko sąskaitą (indėlio sąskaitą), kuri jam buvo žinoma, ir į kurią jis jau ne kartą anksčiau buvo pervedęs lėšas. Ieškovas kiekvieną kartą pervesdamas lėšas į atsakovo nepilnamečio A. B. banko sąskaitą (indėlio sąskaitą), mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodydavo: „alimentai“, kas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tai yra įmokos skirtos išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimui padengti. Ieškovo ketinimas, atliekant mokėjimus, buvo aiškiai išreikštas mokėjimo paskirtyje konkretizuojant mokėjimo paskirtį, t. y. mokėti išlaikymą, padengti išlaikymo įsiskolinimą už trečiąjį asmenį.
10. Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus pripažino, kad atsakovas, atstovaujamas įstatyminės atstovės S. L., praturtėjo ieškovo sąskaita, t. y. atsakovas gavo 1650 Eur sumą, kuri į jo vardu atidarytą banko sąskaitą (indėlio sąskaitą) ieškovo buvo pervesta per klaidą, todėl jis šią sumą – 1 650 Eur įgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnis).
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovas A. B., atstovaujamas įstatyminės atstovės S. L., prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas išlaidas patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šalys taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas, susitarė, kad M. B. lėšas, skiriamas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, pervedinės į S. L. vardu atidarytą sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini), ar į kitą šalių suderintą sąskaitą. Šio susitarimo vaiko tėvas nevykdė, nemokėjo vaiko išlaikymui periodinių išmokų į sprendime (nutartyje) nurodytą vaiko motinos sąskaitą. Jokios kitos sąskaitos dėl lėšų vaiko išlaikymui mokėjimo šalys nebuvo suderinę.
1.2. Trečiasis asmuo vienašališkai nusprendė epizodiškai pravesti pinigų į vaiko vardu atidarytą (duomenys neskelbtini)sąskaitą „Vaiko indėlis“, kurią atidarė S. L.. Šios sutarties sudaryme vaiko tėvas nedalyvavo ir jokio bendro sutarimo tarp S. L. ir trečiojo asmens dėl tokios sąskaitos atidarymo ir sutarties su banku sudarymo dėl lėšų kaupimo vaiko ateičiai nebuvo. Vaiko tėvą S. L. buvo tik informavusi, kad atidarė vaiko vardu indėlio sąskaitą – taupyti pinigus vaiko ateičiai, tačiau niekada nebuvo susitarusi ar davusi leidimą, kad vaiko išlaikymui skirtos lėšos būtų mokamos į vaiko indėlio sąskaitą.
1.3. Trečiasis asmuo, veikdamas per savo seserį J. B. ir tėvą (ieškovą), iš jų sąskaitų mokėjo lėšas tik į vaiko indėlio sąskaitą, įvardinant „M. B. moka alimentus A.“. Tačiau šios lėšos, ne tik kad buvo mokamos ne į teismo nustatytą sąskaitą, ir nesuderintą su išieškotoja, bet ir nepilnai, nereguliariai, jei jas traktuoti kaip išlaikymą. Trečiajam asmeniui nemokant išlaikymo, S. L. sms žinute įspėjo vaiko tėvą, kad lėšas pervestų į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. vaiko motina kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Lėšos, kurios buvo sumokėtos į vaiko sąskaitą iki įspėjimo, t. y. iki 2021 m. liepos 2 d., S. L. buvo įskaitytos, siekiant išvengti nereikalingų ginčų.
1.4. S. L. jokio sutikimo nei trečiajam asmeniui, nei J. B., nei ieškovui nedavė, kad jie vadinamus „alimentus“ mokėtų į vaiko indėlio sąskaitą ir su tuo nesutiko. Nepaisant nurodyto įspėjimo, 2021 m. liepos 19 d. ieškovas 1 650 Eur sumą sumokėjo į A. B. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodęs „M. B. moka alimentus A. B.“. Ieškovas teigia, kad į šią sąskaitą sumokėjo per klaidą, tačiau civilinės bylos Nr. e2-5633-547/2019 dokumentai patvirtina, kad visai B šeimai buvo žinoma apie S. L. prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir, kad ji turi pretenzijų dėl išlaikymo nemokėjimo. Ieškovas turėjo galimybę ir iš pačios S. L. sužinoti į kokią sąskaitą mokėti lėšas vaiko išlaikymui, nes ji gyvena kitoje gatvės pusėje, be to, ieškovui žinomas jos telefonas.
1.5. Vaiko tėvui ir jam pagelbėjusiems asmenims – tėvui ir seseriai aišku, kad vaikas lėšomis jo indėlio sąskaitoje galės savarankiškai pasinaudoti tik sulaukęs pilnametystės. Taigi įrašai apie „alimentus“ buvo formalūs, siekiant išvengti mokėjimų į atsakovės sąskaitą.
1.6. Grąžinti ieškovui 1 650 Eur iš vaiko sąskaitos S. L. negali dėl objektyvių priežasčių, nes tai draudžiama sutarties su banku sąlygomis. Vaiko indėlio sutarties 2.7. p numato, kad indėlis negali būti atsiimtas dalimis. Tokiu atveju reikėtų nutraukti su banku vaiko indėlio sutartį prieš terminą, bankas taikytų atitinkamas sankcijas, o tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas dėl šios aplinkybės pasisakė, kad S. L. gali atsiskaityti su ieškovu savo asmeninėmis lėšomis. Bet nenurodė, kodėl ji turi su ieškovu atsiskaityti savo asmeninėmis lėšomis. S. L. neprašė, kad V. B. mokėtų lėšas į vaiko taupymo sąskaitą.
1.7. Jeigu ieškovas pagal susitarimą įvykdė prievolę už savo sūnų M. B., tai sumokėtų lėšų kreditoriaus teisėmis turi teisę reikalauti iš skolininko M. B. (CK 6.50 straipsnis).
1.8. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįgijo turto be teisėto pagrindo, nes jį sieja artimi giminystės ryšiai su ieškovu, kuris yra jo senelis iš tėvo pusės ir trečiuoju asmeniu – tėvu. Vaiko tėvas, mokėdamas pinigų sumas (nesvarbu, kad per trečius asmenis, nes įstatymas tai leidžia, vaiko motina neprieštarauja) į vaiko indėlio sąskaitą, tuo prisideda prie vaiko ateities materialinio užtikrinimo, tai atitinka tėvų valdžios turinį. Tuo pačiu tai neatleidžia tėvo nuo pareigos mokėti vaiko išlaikymui skirtas lėšas į vaiko motinos sąskaitą, nes lėšos, skirtos vaiko išlaikymui užtikrina dabartines vaiko gyvenimo materialines sąlygas.
1.9. Šioje byloje ieškovas reiškia ieškinį atsakovui – nepilnamečiui vaikui, kaip jo tėvo kreditorius (toks jo faktinis ir juridinis statusas), todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo pagrindu.
Atsiliepimas
12. Ieškovas V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiami šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. S. L. byloje duoti paaiškinimai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovas nežinojo atsakovo įstatyminės atstovės banko sąskaitos numerio, taip pat nebuvo supažindintas (nežinojo) su sąlygomis, kurias trečiasis asmuo su S. L. buvo aptarę taikos sutartyje.
2.2. Ieškovas šiuo konkrečiu atveju suklydo dėl pačios S. L. aktyvių veiksmų, t. y. S. L. vienašališkai nutarė nuo 2021 m. liepos 2 d. neužskaityti įmokų mokamų į atsakovo sąskaitą kaip alimentų, nors anksčiau visos mokamas įmokos į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą buvo užskaitytos kaip lėšos skirtos vaiko išlaikymui.
2.3. Tarp S. L. ir M. B. buvo abipusis sutarimas, kad į atsakovo vardu atidarytą banko sąskaitą gali būti pervedamos lėšos skirtos ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų pervedimai į A. B. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurias pervesdavo ne tik ieškovas, bet ir trečiojo asmens sesuo J. B.. Ką patvirtina ir pačios S. L. į bylą pateikta trumpoji SMS žinutė, iš kurios turinio galima suprasti, kad ji sutiko ir norėjo, kad išlaikymui skirtos piniginės lėšos iki 2020 m. liepos 2 d. būtų pervedamos į atsakovo banko sąskaitą.
2.4. Nors S. L. žinojo, kad 2021 m. liepos 19 d. išlaikymo įsiskolinimas 1 650 Eur buvo sumokėtas į atsakovo sąskaitą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo gavusi iš banko pranešimą trumpąja žinute apie piniginių lėšų pervedimą į atsakovo sąskaitą, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą, o vėliau ir į antstolę, kad iš trečiojo asmens būtų priteista ir išieškota būtent 1 650 Eur įsiskolinimas skirtas vaiko išlaikymui. Ieškovas suprato, kad padarė klaidą (pervesdamas 1 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą ne į S. L. asmeninę sąskaitą), todėl 2021 m. rugsėjo 8 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos jau į S. L. banko sąskaitą pervedė dar 1 650 Eur (kaip M. B. skolą už vaiko išlaikymą) ir suprato, kad atsakovas iš ieškovo 2021 m. liepos 19 d. gavo pinigines lėšas be jokio teisinio pagrindo.
2.5. S. L. ieškovo prašymą grąžinti pinigus, kurie per klaidą pateko į atsakovo sąskaitą, ignoravo ir atsisakė grąžinti ieškovui, nors pati žino ir suprato, kad ieškovas pervedęs 3 300 Eur, vietoje 1 650 Eur, padarė klaidą. Kadangi atsakovas savo sąskaitoje esančių piniginių lėšų tvarkyti negali (nes jis yra nepilnametis), todėl jo motina S. L. turi įstatyminę pareigą uzufrukto teisėmis tvarkyti sūnaus sąskaitose esančias pinigines lėšas, o tai reiškia, kad ji turi įstatyminę pareigą tinkamai tvarkyti savo nepilnamečio vaiko turtą (CK 3.185 straipsnis). S. L., kaip atsakovo visų lėšų tvarkytoja, už atsakovo be jokio teisinio pagrindo įgytą 1 650 Eur pinigų sumą atsako pagal CK 6.237 straipsnį.
2.6. Nors byloje formaliai atsakovu yra nurodytas A. B., tačiau nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus teisme gina jų atstovai pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis), kas reiškia, jog nepilnamečiui iki 14 metų nebūdingas nei civilinis, nei civilinis procesinis veiksnumas, todėl jį procese visiškai pakeičia jo atstovė pagal įstatymą – šiuo konkrečiu atveju S. L..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl be pagrindo gautų lėšų bei procesinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. B. ir S. L. yra nepilnamečio A. B., gim. 2018 m. gruodžio 8 d., tėvai. Ieškovas V. B. yra trečiojo asmens M. B. tėvas bei atsakovo nepilnamečio A. B. senelis. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5633-547/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui M. B., buvo patvirtinta M. B. ir S. L. taikos sutartis. Pagal minėtą sutartį M. B. įsipareigojo teikti sūnui A. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur dydžio išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki A. B. pilnametystės. M. B. lėšas, skiriamas nepilnamečio sūnaus A. B. išlaikymui, įsipareigojo pervedinėti į S. L. vardu atidarytą sąskaitą banke –(duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ar į kitą šalių suderintą sąskaitą. Nepilnamečio A. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta A. B. motina S. L.. Nepilnamečio A. B. motina S. L. su (duomenys neskelbtini)2019 m. liepos 18 d. pasirašė vaiko indėlio sutartį Nr. VI_3806, kuri skirta lėšų taupymui. Banko (duomenys neskelbtini) Bank AS 2021 m. liepos 19 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 210 patvirtina, kad ieškovas į atsakovo nepilnamečio A. B. vardu atidarytą banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini) pervedė 1650 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „M. B. moka alimentus A. B.“. Banko (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 8 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 218 patvirtina, kad ieškovas į A. B. įstatyminės atstovės S. L. banko (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 650 Eur, paskirtyje nurodydamas – „V. B. moka už M. B. alimentus ir skolą S. L.“.
Dėl apeliacinio skundo
16. Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui pervestų išlaikymo lėšų išreikalavimo kaip be pagrindo gautų piniginių lėšų.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus Civilinio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (6.237 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal civiliniame procese galiojančią bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Todėl ir aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).
19. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5633-547/2019 patvirtino S. L. ir M. B. 2019 m. gruodžio 6 d. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad M. B. sūnui A. B. teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Eur dydžio išmokomis nuo 2019 m. gruodžio 8 d. iki A. B. pilnametystės. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2021 m. liepos mėnesį M. B. turėjo sūnaus A. B. išlaikymo įsiskolinimą 1 650 Eur sumai. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad ieškovas V. B. už savo sūnų M. B. 2021 m. liepos 19 d. pervedė 1650 Eur į atsakovo nepilnamečio A. B. vardu atidarytą (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „M. B. moka alimentus A. B.“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju pinigai, kuriuos ieškovas prašo grąžinti, kaip atsakovo gautus be teisinio pagrindo, buvo mokami Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5633-547/2019, pagrindu, kaip M. B. išlaikymo atsakovui įsiskolinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui V. B. 2021 m. liepos 19 d. pervedant į atsakovo nepilnamečio A. B. vardu atidarytą indėlio sąskaitą 1650 Eur M. B. turėtą išlaikymo įsiskolinimą, egzistavo teisinis pagrindas šioms lėšoms gauti, t. y. šios lėšos buvo pervestos įsiteisėjusio teismo galutinio procesinio sprendimo – Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5633-547/2019 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui M. B., kuria patvirtinta M. B. ir S. L. taikos sutartis, pagrindu. Kartu spręstina, kad minėtas pagrindas išnyko atsakovo įstatyminei atstovei nesutikus šių lėšų įskaityti už susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vertinant, kad M. B. pareigą teikti išlaikymą įvykdė netinkamu būdu, t. y. pinigus pervedė ne į tą sąskaitą.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad CK įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas. Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad uzufruktatoriui tenkančios pareigos, susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
22. Reikalavimas sąžiningai tvarkyti išlaikymui skirtas lėšas, jas panaudoti vaiko išlaikymo poreikiams susijęs su byloje pareikštu ieškinio reikalavimu dėl nepagrįstai įgytų išlaikymo lėšų grąžinimo. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Todėl, sprendžiant reikalavimo dėl išlaikymo lėšų kaip nepagrįsto praturtėjimo grąžinimo pagrįstumą, reikšmingos aplinkybės dėl išlaikymo lėšų gavėjo veikimo sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-916/2019).
23. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovo įstatyminė atstovė (uzufruktatorė) elgėsi sąžiningai gaudama ginčo lėšas ir jų negrąžindama ieškovui (CK 2.4 straipsnio 1 dalis; 2.5 straipsnio 1 dalis; 2.7 straipsnio 1 dalis). Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas, supratęs, jog jo į nepilnamečio A. B. vardu atidarytą banko sąskaitą 2021 m. liepos 19 d. pervestų išlaikymo įsiskolinimui apmokėti skirtų lėšų (1 650 Eur) atsakovo įstatyminė atstovė (uzufruktatorė) neįskaito ir nenutraukia jos iniciatyva pradėto priverstinio šios sumos išieškojimo, 2021 m. rugsėjo 8 d. tokią pačią sumą (1 650 Eur) sumokėjo dar kartą. Šį kartą mokėjimas buvo atliktas į atsakovo įstatyminės atstovės (uzufruktatorės) sąskaitą. Ieškovas atsakovo išlaikymui skirtus 1 650 Eur 2021 m. rugsėjo 8 d. sumokėjęs antrą kartą, siekė susigrąžinti 2021 m. liepos 19 d. sumokėtą sumą.
24. Atsakovo įstatyminė atstovė (uzufruktatorė) S. L. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo gavusi V. B. trumpąją sms žinutę, kuria buvo prašoma grąžinti ginčo pinigines lėšas (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min. 50 s.). Nepavykus šios sumos atgauti bendraujant tiesiogiai su atsakovo įstatymine atstove (uzufruktatore), ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siekdamas susigrąžinti į šiame banke atsakovo turimą sąskaitą pervestus 1 650 Eur. Atsakovo įstatyminė atstovė (uzufruktatorė) S. L. 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje patvirtino, kad į ją buvo kreipusis minėto banko darbuotoja, kuri nurodė, jog S. L. davus žodinį sutikimą telefoninio pakalbio metu, V. B. būtų grąžinta į A. B. pervesta 1 650 Eur suma. S. L. paaiškino, jog ji tokio sutikimo bankui nedavė (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 59 min; nuo 1 val. 17 min.).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog S. L. žinojo, kad ieškovas nori susigrąžinti 2021 m. liepos 19 d. į nepilnamečio A. B. sąskaitą pervestus 1 650 Eur, kadangi tokią pačią sumą vėliau (2021 m. rugsėjo 8 d.) sumokėjo ir į S. L. sąskaitą, tačiau atsakovo įstatyminė atstovė nesutiko šių lėšų grąžinti. Atsakovo įstatyminės atstovės (uzufruktatorės) S. L., veikusios ginčo lėšų gavėjo nepilnamečio A. B. vardu, veikimas jai žinant, kad vaiko išlaikymo įsiskolinimo lėšos (1 650 Eur) buvo sumokėtos du kartus (2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 8 d.) ir atsisakant ieškovui grąžinti jo 2021 m. liepos 19 d. pervestus 1 650 Eur, negali būti laikomas sąžiningu veikimu. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas turi pagrindą reikalauti grąžinti 1 650 Eur, pervestų išlaikymo įsiskolinimui padengti, kaip atsakovo gautų be teisinio pagrindo.
26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo lėšas atsakovas įgijo teisėtai, t. y. atsakovo tėvui M. B. vykdant įstatyminę pareigą teikti vaikui išlaikymą bei pasirūpinti vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui CK 3.155 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apelianto vertinimu, į tėvo pareigos pasirūpinti vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui turinį įeina ir lėšų vaiko ateičiai taupymas vaiko indėlio sąskaitoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti. Apeliantas teisingai teigia, kad įstatymai nedraudžia vaiko išlaikymui mokėti daugiau, nei nustatyta teismo sprendimu. Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didesnį, nei priteistą išlaikymą tėvas (motina) galėtų teikti tik gera valia, t. y. savanoriškai. Minėta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad 2021 m. liepos mėnesį M. B. turėjo išlaikymo įsiskolinimą 1 650 Eur sumai. Tokią sumą 2021 m. liepos 19 d. ieškovas V. B. pervesdamas į atsakovo nepilnamečio A. B. vardu atidarytą indėlio sąskaitą, nurodė pervedimo paskirtį „M. B. moka alimentus A. B.“. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ši suma buvo skirta apmokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Tėvų valdžios turinį sudaro tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ši norma negali būti aiškinama tokiu būdu, kad tėvai turi imperatyvią pareigą taupyti lėšas vaiko ateičiai vaiko indėlio sąskaitoje.
27. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas V. B. sūnui M. B. būtų perdavęs pinigus – 1 650 Eur. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2021 m. liepos 19 d. pervedė 1 650 Eur į atsakovo A. B. vardu atidarytą sąskaitą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas – „M. B. moka alimentus A. B.“.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovas V. B. trečiojo asmens M. B. prašymu, įvykdė už M. B. jo turėtą asmeninę prievolę – t. y. 2021 m. liepos 19 d. apmokėjo susidariusį 1 650 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. B. įsiskolinimą (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliantas nurodo, kad ieškinys turi būti atmestas vadovaujantis CK 3.189 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus negali būti išieškoma iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovo įstatyminei atstovei S. L. neįskaičius už susidariusį M. B. išlaikymo įsiskolinimą V. B. 2021 m. liepos 19 d. sumokėtų 1 650 Eur, ieškovas nelaikytinas trečiojo asmens kreditoriumi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje būtent ir vyksta šalių teisinis ginčas dėl nuosavybės teisės į šias pinigines lėšas, kaip nuosavybės teisės objektą. Dėl to nagrinėjamu atveju ginčo lėšos – 1 650 Eur, kurias į atsakovo sąskaitą 2021 m. liepos 19 d. pervedė ieškovas, negali būti laikomos nepilnamečio vaiko A. B. turtu CK 3.189 straipsnio 2 dalies prasme.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad grąžinti ieškovui 1 650 Eur iš vaiko sąskaitos S. L. negali dėl objektyvių priežasčių, nes tai draudžiama sutarties su banku sąlygomis. Vaiko indėlio sutarties 2.7. punktas numato, kad indėlis negali būti atsiimtas dalimis. Tokiu atveju reikėtų nutraukti su banku vaiko indėlio sutartį prieš terminą, bankas taikytų atitinkamas sankcijas, o tai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovas byloje remdamasis minėtu atsikirtimu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo teiginį dėl banko atsakovui taikytinų sankcijų fakto ir (ar) jų apimties. Dėl šios priežasties aptariami apelianto argumentai negali būti laikomi pagrįstais ir įrodytais. Atitinkamai minėti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas nėra pateikęs prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.