- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1653-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00248-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- UAB „INTERGAS“
- Ieškovas
- Namo Savanorių
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „INTERGAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „INTERGAS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti jai iš atsakovės 3 057,39 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 057,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad name, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 1, 2017 m. balandžio 11 d. įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Ieškovė yra šio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, teikia butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas. Atsakovė nuosavybės teise valdo dalį pirmiau nurodyto namo požeminės parkavimo aikštelės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 15 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu. Atsakovė teigia, kad ieškovė paskaičiavo mokesčius, kurie: 1) nesusiję su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu ir dėl jų nėra priimti pastato butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai; 2) priskaičiuoti už paslaugas, suteiktas kitų (ne požeminio parkavimo aikštelės) patalpų savininkų poreikiams tenkinti; 3) priskaičiuoti už faktiškai neteikiamas paslaugas; 4) priskaičiuoti, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Atsakovė teigė, kad nesinaudoja pastato liftais, šilumos, karšto bei šalto vandens tiekimo sistemomis, požeminėje parkavimo aikštelėje nėra šilumos, šalto ar karšto vandens įvadų. Ieškovė nepagrįstai paskaičiavo atsakovei mokesčius už liftų techninės priežiūros ir remonto darbus, už šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Atsakovė nesutiko su mokesčiais, paskaičiuotais už pastato administravimo, bendrųjų objektų priežiūros paslaugas, bendrijos papildomas išlaidas už pastato fizinę saugą, stebėjimo paslaugas. Bendras administravimo paslaugos tarifas daugiau nei šešis kartus viršija savivaldybės nustatytą administravimo paslaugos tarifą. Atsakovė manė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti bendrijos teisines paslaugas, nes jos nesusijusios su privalomų statinių bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Atsakovė nurodė, kad sąskaitose atskira eilute įtrauktos 0,03 Eur/kv. m „Eksploatacinės lėšos“, susijusios ne su konkrečių (aiškiai apibrėžtų) išlaidų atlyginimu, o su lėšų aiškiai neapibrėžtoms išlaidoms kaupimu.
3. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Ieškovė teigia, kad prieštaravimai grindžiami neteisėtu noru nevykdyti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Liftas yra statinio inžinerinės sistemos dalis, todėl prie jo išlaikymo ir priežiūros turi prisidėti visi namo patalpų savininkai. Ieškovė nurodė, kad bendrijos susirinkimuose nustatytiems tarifams netaikoma Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinta metodika. Namo patalpų savininkų susirinkime patvirtintas 0,03 Eur už 1 kv. m tarifas, skirtas bendrijos einamosioms namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas galutiniu sprendimu pirmiau nurodytą preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2020 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 057,39 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 057,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 967,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės valstybei 42,69 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 11 d. name, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 1, įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovė nuosavybės teise valdo 532/10000 dalį nurodyto namo garažo, kurio bendras plotas yra 6 152,06 kv. m, atsakovei priklausančios dalies plotas – 327,29 kv. m.
7. Teismas nurodė, kad 6alis sieja turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai). Atsakovė netinkamai vykdė prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas, nesumokėjo 3 057,39 Eur pagal sąskaitas-faktūras.
8. Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos narių susirinkime patvirtinti tokie tarifai: 1) administravimas, buhalterinės apskaitos paslaugos – 812,00 Eur/mėn., 0,0297 Eur/kv. m; 2) bendrijos išlaidos (pirmininko alga per mėn.) – 1 726,05 Eur/mėn., 0,0632 Eur/kv. m; 3) šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra – 560 Eur/mėn., 0,0205 Eur/kv. m; 4) pastato techninė priežiūra – 868,00 Eur/mėn., 0,0318 Eur/kv. m; 5) liftų techninė priežiūra – 492,47 Eur/mėn., 0,0180 Eur/kv. m; 6) kaupiamosios lėšos – 819,81 Eur/mėn., 0,03 Eur/kv. m; 7) bendrųjų patalpų valymas – 592,78 Eur/mėn., 0,0217 Eur/kv. m; 8) kilimėlių keitimas – 112,96 Eur/mėn., 0041 Eur/kv. m; 9) aplinkos tvarkymas – 169,28 Eur/mėn., 0,0062 Eur/kv. m; 10) šiukšlių išvežimas – 766,66 Eur/mėn., 0,0281 Eur/kv. m; 11) pastato fizinė apsauga – 1123,12 Eur/mėn., 0,0411 Eur/kv. m; 12) pastato stebėjimo paslaugos – 689,70 Eur/mėn., 0,0252 Eur/kv. m. Pastato savininkų 2018 m. rugpjūčio 6 d. pakartotiniame susirinkime patvirtinta: 1) vieną kartą plauti pastato fasadą, įgaliojant bendriją organizuoti tokius darbus ir spręsti visus kitus klausimus; 2) nustatyti 0,03 Eur/kv. m tarifą darbams ir išlaidoms, nesusijusioms su pastato naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais (DNSB 12 straipsnis).
9. Teismas padarė išvadą, kad, įsteigus bendriją, jos valdymo organai atsakingi už priežiūrą, paprastai už tai yra atsakingi ir darbus atlygintinai atlieka tiek bendrijos pirmininkas, tiek įmonės, teikiančios administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 1.5 straipsnis).
10. Teismas iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad pastatas yra vieningas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus inžinierinius nesusietus tarpusavyje inžinierinius tinklus, kurie užtikrina atsakovui nuosavybės teise priklausančių garažo patalpų savarankišką funkcionavimą.
11. Teismo vertino kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad atsakovas nesinaudoja pastato liftais, pastato šilumos, karšto bei šalto vandens tiekimo sistemomis, todėl bendrija atsakovui nepagrįstai priskaičiavo mokesčius už liftų techninės priežiūros ir remonto darbus, už šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tokios išimties nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013).
12. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas panaikintas, nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą, nes tokie objektai yra nustatyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalyje.
13. Teismas nurodė, kad CK 4.84 straipsnyje reglamentuotas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties. Dėl to teismas vertino kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog turi būti taikomi Vilniaus miesto savivaldybės nustatyti tarifai administravimo paslaugoms, nes name veikia bendrija, kurios narių susirinkime patvirtinti tarifai.
14. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog jai nereikia prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros išlaidų atlyginimo, nes nebuvo gautas atsakovės sutikimas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Bendrijos narių susirinktuose patvirtinti administravimo, buhalterinės apskaitos paslaugų, bendrijos išlaidų (pirmininko alga), pastato techninės priežiūros, liftų techninės priežiūros, kaupiamųjų lėšų dydis, bendrųjų patalpų valymo, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, šiukšlių išvežimo, pastato fizinės apsaugos, pastato stebėjimo paslaugų tarifai. Atsakovė nepateikė duomenų, jog išlaidos, dėl kurių kilo ginčas, nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
15. Teismas nurodė, kad dėl bendrijos teisinių paslaugų nuspręsta 2017 m. gruodžio 18 d. bendrijos susirinkimo 6 punktu (nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus) Tai natūrali praktika bendrijų veikloje jai administruojant bendrą turtą bei sprendžiant su tuo susijusius civilinius teisinius santykius. Tai susiję ir su atsakovo, kaip bendro turto savininko, interesų ir teisių apsauga, kuri šiuo atveju laikytina tam tikros paslaugos teikimu, už kurią turi būti atlyginta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 1 543,11 Eur (359,31 Eur už teisines paslaugas, 1 183,80 Eur už lifto remontą) ir atmesti šią ieškinio dalį bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Dalis reikalaujamų priteisti išlaidų negali būti laikomomis susijusiomis su privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais (CK 4.83 straipsnio 4 dalis; Statybos įstatymas; aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Dėl nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais išlaidų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas.
16.2. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatymo 48 straipsnio 4, 5 dalyse, Reglamento 11–31 punktuose. Pagal Reglamento 11 punkto nuostatas, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punktas išvardina pagrindinius statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas ir pan. Reglamento 13–31 punktuose aprašytos konkrečios specialios priemonės aukščiau nurodytų tikslų įgyvendinimui ir uždavinių sprendimui. Iš nurodytų teisės normų turinio spręstina, kad išlaidos teisinei pagalbai apmokėti negali būti laikomos susijusioms su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų vykdymu. Dėl to niekuo nepagrįsta pirmos instancijos teismo daryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog išlaidos, dėl kurių kilo ginčas, yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
16.3. Iš į bylą su ieškiniu pateikto Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sąrašo matyti, kad pastate yra 177 butai ir kitos patalpos, suteikiantys jų savininkams balso teisę. Sprendimas dėl priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu galėtų būti priimtas mažiausiai 89 butų ir kitų patalpų savininkų balsais. Byloje nėra duomenų, kad dėl teisinių paslaugų pirkimo būtų priimtas toks sprendimas.
16.4. Teismas atsakovui perkėlė pareigą įrodyti, kad prašomos priteisti išlaidos (jų dalis) nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kad dėl tokių išlaidų nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
16.5. Bendrija nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, kad prašomos priteisti išlaidos teisinėms paslaugoms yra patirtos ir nepateikė jokių įrodymų dėl teisinių paslaugų, kurių išlaidas reikalaujama atlyginti, sąsajų su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu.
16.6. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad, valdydamas pastato požeminio garažo dalį, atsakovas liftais nesinaudoja. Apeliantė neginčija liftų priežiūros išlaidų ta apimtimi, kurios paskaičiuotos pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtinto liftų techninės priežiūros tarifą 0,018 Eur/ kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
16.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliktas nepakeistas, pripažintas negaliojančiu bendrijos sprendimas dėl pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo (civilinės bylos Nr. e2-13979-432/2019, e2A-1421-262/2019). Atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad nesant galiojančio bendrojo naudojimo objektų aprašo, nėra teisėto pagrindo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamų administravimo paslaugų ribų, o kartu ir atlygio už tokias paslaugas dydžio nustatymui.
16.8. Namo inžinerinės sistemos gali būti ne tik bendros, bet ir autonominės (atskiros), kurios skirtos aptarnauti ne visą pastatą, o tik tam tikrą jo dalį.
16.9. Iki bendrijos įsteigimo bendrojo naudojimo objektus administravusios UAB „Namų priežiūros centras“ pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę formą pastatui sudarytas 2016 m. spalio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas, pagal kurį pastato liftai pagal faktinį jų įrengimą bei naudojimą buvo priskirti konkrečių pastato dalių naudotojams.
16.10. Ieškovas nepateikė į bylą duomenų, kad lifto remonto išlaidos, kurias reikalaujama priteisti, būtų objektyviai reikalingos privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų aspektu ir tokios išlaidos būtų iš tikrųjų patirtos.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Apeliacinis skundas grindžiamas naujais materialiais atsikirtimais dėl išlaidų patyrimo fakto, kurių apeliantė nekėlė pirmosios instancijos teisme ir naujais įrodymais, kurie galėjo būti pateikti anksčiau, o tai išeina iš apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų. Atsakovė pateikė naują įrodymą – 2016 m. spalio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą. Aprašas nebuvo pateiktas nei su apelianto 2020 m. vasario 17 d. prieštaravimais, nei po teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties, kurioje teismas pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims iki numatyto posėdžio datos pateikti visus su ginču susijusius įrodymus, kuriais jie ketina remtis teisme.
17.2. Apeliantas pirmosios instancijos teisme iš viso nekvestionavo bendrijos paskirstytų mokėjimų už namo liftų remonto darbus, o teisines paslaugas ginčijo tik tuo aspektu, kad jos nėra susijusios su namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimu įgyvendinimu. Apeliantas, kuris pirmosios instancijos teisme nesinaudojo jam kaip proceso šaliai suteikta teise teikti įrodymus bei atsikirtimus, tik apeliaciniame skunde suformavo materialinio pobūdžio atsikirtimus dėl aukščiau nurodytų išlaidų realaus patyrimo. Apeliantas nereiškęs prieštaravimų dėl išlaidų nepatyrimo, neturi teisės kelti naujus atsikirtimus, kurie yra nesusiję su procesu pirmosios instancijos teisme ir teismo sprendimu.
Šalies argumentai
17.3. Apeliantė, teigdama, jog nesutinka mokėti 16,63 Eur antstolio paslaugas nenurodė, kodėl nesutinka su šių išlaidų priteisimu. Dėl to ieškovė negali pateikti savo atsikirtimų. Apeliantė pirmosios instancijos teisme šių išlaidų neginčijo, todėl jos nesutikimas turėtų būti pripažįstamas nauju atsikirtimu apeliacinės instancijos teisme.
17.4. Apeliaciniame skunde yra pateikti visiškai nauji atsikirtimai dėl liftų remonto darbų ir teisinių paslaugų nepatyrimo, nors ribotos apeliacinės instancijos modelis, be kita ko, apima ir draudimą kelti naujus materialinius atsikirtimus apeliacinės instancijos teisme.
17.5. Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantė neturi mokėti už liftų remonto darbus, nes jais nesinaudoja, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Tai, kad nėra bendrojo naudojimo objektų aprašo, neturi įtakos apeliantės pareigai CK 4.76 ir 4.82 straipsnių pagrindu prisidėti prie pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.
17.6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisinės paslaugos priskiriamos bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms ir bendraturtis privalo vykdyti Bendrijos narių priimtus sprendimus, jeigu jų neginčija teisme.
17.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, liftas yra statinio inžinerinės sistemos dalis ir prie jo išlaikymo privalo prisidėti visi statinio bendraturčiai, nepriklausomai nuo to ar jie naudojasi juo ar ne. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).
17.8. Ieškovė prideda naujus rašytinius įrodymus – 5 liftų defektinius aktus bei tokių aktų šalinimo išlaidų sąmatas, kurių pagrindu visiems bendraturčiams, įskaitant ir apeliantę, paskirstytos lifto remonto išlaidos. Ieškovė nurodo, kad liftų remonto sąmatos viršijo 100 000 Eur.
17.9. Bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvimas ar Bendrijos patvirtinto bendrojo naudojimo objektų aprašo panaikinimas, nedaro įtakos Apelianto, kaip statinio bendraturčio pareigai, proporcingai nuosavybės teise valdomam plotui prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros. Pastate neparengtas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas, apeliantė privalo proporcingai savo nuosavybės teise valdomam plotui prisidėti prie papildomų (Bendrijos tarifais nepatvirtintų) išlaidų, skirtų pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ir priežiūrai apmokėti.
17.10. Panaikinus bendrijos patvirtintą pastato bendrojo naudojimo objektų aprašą, taikomas DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų aprašymas, o UAB „Namų priežiūros centras“ 2016 m. spalio 20 d. aprašas naudingas siekiant identifikuoti konkrečius pastate esančius bendrojo naudojimo objektus. Nesant patvirtinto pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo yra taikoma CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė – bendraturčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą moka proporcingai nuosavybe valdomam plotui.
17.11. Teismas tinkamai kvalifikavo, jog teisinės išlaidos yra patvirtintos bendrijos susirinkime, siekiant padėti įgyvendinti namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, todėl apeliantė, kaip viena iš namo bendraturčių, turi pareigą jas apmokėti (DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalis).
17.12. Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime nuspręsta naudotis advokato paslaugomis, siekiant padėti įgyvendinti namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Bendrijos valdyba priėmė sprendimą samdyti advokatą ir tais atvejais, kai Bendrija yra paduodama į teismą dėl Namo bendrojo naudojimo objektų.
17.13. Apeliantė neginčijo bendrijos sprendimų, todėl turi pareigą prisidėti prie bendrijos teisinių išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje teisinės bendrijos išlaidos laikomos susijusios su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir priežiūra (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje keliami pastato savininkų pareigos mokėti lifto remonto ir teisinių paslaugų išlaidas pagrįstumo klausimai.
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
20. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2016 m. spalio 20 d. daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą Nr. NPCV-OA-17-024. Ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi šalims pasiūlyta iki teismo posėdžio pradžios pateikti visus su ginču susijusius įrodymus, kuriais jie ketina remtis nagrinėjant bylą iš esmės rašytinio proceso tvarka. Jokie nauji įrodymai teismui pateikti nebuvo. Apeliantė nenurodo priežasčių, dėl kurių šių duomenų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to teismas atsisako juos priimti į bylą.
22. Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinį skundą, prašo priimti naujus įrodymus (namo 2018 m. gruodžio 14 d. liftų defektinių aktų, jų remonto darbų sąmatų bei antstolio išrašytų sąskaitų už faktinių aplinkybių konstatavimą kopijas), nes atsakovė apeliacinį skundą grindžia nauju įrodymu bei naujais, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsisakė priimti atsakovės pateiktą naują rašytinį įrodymą, sutikdamas su ieškovės argumentu, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujais atsikirtimais, kurie nekelti pirmosios instancijos teisme, atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 11 d. įsteigta Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija. Ieškovė, būdama namo Vilniuje, Savanorių pr. 1, bendrojo naudojimo objektų administratorė, teikia šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo bei kitas paslaugas. Atsakovė nuosavybės teise valdo 532/10000 dalį pirmiau nurodyto namo požeminio garažo. Požeminio garažo bendras plotas – 6 152,06 kv. m, iš kurio atsakovei priklauso 327,29 kv. m.
24. Bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime patvirtinti paslaugų teikimo tarifai: 1) administravimas, buhalterinės apskaitos paslaugos – 812,00 Eur/mėn., 0,0297 Eur/kv. m; 2) bendrijos išlaidos (pirmininko alga per mėn.) – 1 726,05 Eur/mėn., 0,0632 Eur/kv. m; 3) šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra – 560 Eur/mėn., 0,0205 Eur/kv. m; 4) pastato techninė priežiūra – 868,00 Eur/mėn., 0,0318 Eur/kv. m; 5) liftų techninė priežiūra – 492,47 Eur/mėn., 0,0180 Eur/kv. m; 6) kaupiamosios lėšos – 819,81 Eur/mėn., 0,03 Eur/kv. m; 7) bendrųjų patalpų valymas – 592,78 Eur/mėn., 0,0217 Eur/kv. m; 8) kilimėlių keitimas – 112,96 Eur/mėn., 0041 Eur/kv. m; 9) aplinkos tvarkymas – 169,28 Eur/mėn., 0,0062 Eur/kv. m; 10) šiukšlių išvežimas – 766,66 Eur/mėn., 0,0281 Eur/kv. m; 11) pastato fizinė apsauga – 1123,12 Eur/mėn., 0,0411 Eur/kv. m; 12) pastato stebėjimo paslaugos – 689,70 Eur/mėn., 0,0252 Eur/kv. m.
25. Pastato savininkų 2018 m. rugpjūčio 6 d. pakartotiniame susirinkime patvirtinta: 1) vieną kartą plauti pastato fasadą, įgaliojant bendriją organizuoti tokius darbus ir spręsti visus kitus klausimus; 2) nustatyti 0,03 Eur/kv. m tarifą darbams ir išlaidoms, nesusijusioms su pastato naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais (DNSB 12 straipsnis).
26. Ieškovė už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, teisines paslaugas 2018 m. spalio 31 d. – 2019 m. spalio 31 d. išrašė 13 sąskaitų-faktūrų 3 057,39 Eur sumai.
Dėl namo patalpų savininkų pareigos mokėti mokestį už teisines paslaugas ir lifto remontą kvalifikavimo
27. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
28. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).
29. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).
30. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalį, pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
31. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013).
32. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 532/10000 dalys pirmiau nurodyto pastato, t. y. 327,29 kv. m požeminio garažo. Taigi atsakovei kartu su kitais butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, taip pat ir liftų inžineriniai įrenginiai. Apeliantė teigia, kad nesinaudoja liftais, jais naudojasi butų gyventojai. Pirmosios instancijos teismas iš VĮ Registrų centro duomenų teisingai nustatė, kad pastatas yra vieningas kompleksas, nėra įregistruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą, patalpos turi atskirus inžinierinius tinklus, kurie užtikrina atsakovei nuosavybės teise priklausančių garažo patalpų savarankišką funkcionavimą. Atsakovė yra bendro naudojimo objektų bendrasavininkė, todėl kartu su kitais bendrasavininkiais turi pareigą proporcingai jai priklausančiai daliai mokėti pastato išlaikymo išlaidas, mokesčius, kitas rinkliavas, skirtas namui atnaujinti.
33. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu bendrijos sprendimas dėl pastato bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo, todėl nėra teisinio pagrindo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teikiamų administravimo paslaugų ribų, o kartu ir atlygio už tokias paslaugas dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą (šios nutarties 30 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bendrijos sprendimo, kuriuo patvirtintas bendro naudojimo objektų sąrašas, panaikinimas, nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už pastato bendrojo naudojimo objektų (liftų) remontą.
34. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
35. Atsakovė teigia, kad, pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, Statybos įstatymo 48 straipsnio 4, 5 dalis, Reglamento 11–31 punktus, išlaidos teisinei pagalbai apmokėti negali būti laikomos susijusiomis su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų vykdymu. Atsakovė teigia, kad nėra davusi sutikimo, todėl neturi pareigos mokėti teisinės pagalbos išlaidų.
36. Nėra šalių ginčo, kad pirmiau nurodytame name (pastate) veikia viena bendrija, kuri teikia namui administratorės paslaugas. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrijos nariai 2017 m. gruodžio 18 d. susirinkime nusprendė naudotis advokato teisinėmis paslaugomis, siekiant padėti įgyvendinti namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Tai reiškia, kad, kilus teisniam ginčui dėl namo naudojimo ir priežiūros, bendrija gali naudotis advokato paslaugomis. Ieškovės nurodytuose teisės aktuose numatyti statinių priežiūros tikslai, pastato techninės priežiūros ir naudojimo uždaviniai vertintini kaip objektai, dėl kurių gali kilti ginčai (pavyzdžiui, netinkamas statybos defektų šalinimas, žalos atlyginimas dėl netinkamos statinio priežiūros ir pan.). Esant priimtam bendrijos susirinkimo sprendimui, aplinkybė, kad atsakovė nėra davusi sutikimo naudotis advokato paslaugomis, neturi reikšmės. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad nurodytas bendrijos narių susirinkimo nutarimas negalioja.
37. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat materialinio pobūdžio atsikirtimus. Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2007). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nekėlė klausimo dėl lifto remonto ir bylinėjimosi išlaidų patyrimo pagrindimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šių apeliacinio skundo argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.
38. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
39. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą.