Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas UAB „Intergas“ pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo.

Atkreipė dėmesį, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką, Vilniaus mieste daugiabučiuose namuose, kurių plotas yra didesnis nei 3 000 kv. m, taikytinas 0,015 Eur/1 kv. m administravimo paslaugos tarifas. Pastato bendras plotas yra 29716,79 kv. m, taigi jis beveik dešimt kartų viršija minėtą 3000 kvadratinių metrų plotą. Vien 0,0293 Eur / kv. m administravimo paslaugos tarifas beveik du kartus viršija Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą administravimo paslaugos tarifą. Jeigu prie šio tarifo pridėti Bendrijos papildomai priskaičiuotą 0,0623 Eur / kv. m tarifą, bendras administravimo paslaugos tarifas siekia net 0,0916 Eur / kv. m, t. y., daugiau nei šešis kartus viršija savivaldybės nustatytą tarifą.

Teigia, jog šiuo atveju dalis priskaičiuotų mokesčių yra kelis kartus priskaičiuoti už savo esme administravimo paslaugą. Su statinių privalomųjų priežiūros reikalavimų vykdymu negali būti laikomi susijusiais Bendrijos priskaičiuoti mokesčiai už bendrųjų patalpų valymą, kilimėlių keitimą (ši paslauga skirta besinaudojančių bendrosiomis patalpomis asmenų poreikiams tenkinti), Pastato fizinę saugą, Pastato stebėjimo paslaugas, teisines paslaugas. Dalis mokesčių priskaičiuoti už priežiūrą ir remontą objektų (pvz. liftų), kuriais naudojasi ne Požeminio parkingo dalies savininkas atsakovas, o tik Pastate esančių butų savininkai. Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti sąskaitose nurodytas liftų techninės priežiūros, liftų remonto, Pastato fizinės apsaugos, Pastato stebėjimo kameromis, kilimėlių keitimo, aplinkos tvarkymo, bendrųjų patalpų valymo, teisines, antstolio paslaugas, kitas sąskaitose aiškiai neapibrėžtas ir neapibūdintas išlaidas atsakovas nesutinka, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013.

Nesutinka su ieškinio dalimi, kuria reikalaujama, jog atsakovas sumokėtų ne tik už Pastato administravimo, bendrųjų objektų priežiūros paslaugas, bet ir Bendrijos papildomas išlaidas už Pastato fizinę saugą, Pastato stebėjimo paslaugas ir pan.. Nurodo, jog Bendrovė nedavė sutikimo dėl su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais nesusijusių papildomų išlaidų ir dėl to nėra priimtas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 4 dalis, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliu - DNSB įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis.

Atsakovo vertinimu, nepagrįstas reikalavimas apmokėti Bendrijos teisines paslaugas, nes šios išlaidos akivaizdžiai nėra susijusios su privalomų statinių bendrojo naudojimo objektų naudojimo priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK nustatyta tvarka. Teigia, jog sprendimą dėl tokių išlaidų atlyginimo turi priimti Pastato butų ir kitų patalpų savininkai CK 4.84, 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau toks sprendimas nėra priimtas, todėl pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį bendraturčiai neturi pareigos apmokėti tokių išlaidų.

Pažymėjo, jog į sąskaitas atskira eilute 0,03 EUR / kv. m tarifu įtrauktos „Eksploatacinės lėšos“, susijusios ne su konkrečių (aiškiai apibrėžtų) išlaidų atlyginimu, o su lėšų aiškiai neapibrėžtoms išlaidoms kaupimu. Tuo tarpu butų ir kitų patalpų savininkai pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį turi pareigą kaupti tik lėšas, kurios būtų skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Tokių lėšų kaupimą, jų panaudojimo galimybes nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tuo tarpu pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininko pareiga apmokėti išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kyla tik esant šioje dalyje išvardytoms sąlygoms, tuo atveju, jeigu yra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl konkrečių (aiškiai apibrėžtų) išlaidų apmokėjimo. Kadangi nepriimtas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas dėl priemonių, nesusijusių su Pastato naudojimo ir privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, atsakovo manymu, jis neturi pareigos mokėti paminėtą įmokos tarifą, nes visiškai neaišku, kokioms konkrečioms išlaidoms, galimai jų net faktiškai nepatyrus, dengti tokios lėšos Bendrijos būtų naudojamos.

Paminėjo, jog dėl ieškiniu reikalaujamų priteisti mokesčių bei išrašytų sąskaitų pagrįstumo atsakovas dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020 pagal UAB „Dolaurus“ ieškinį atsakovams UAB „Santermita“, Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti nepagristai priskaičiuotus mokesčius pripažinimo neteisėtu. Minėtoje byloje ginčijami nepagristai priskaičiuoti su privalomaisiais pastatų priežiūros reikalavimais nesusiję ir butų bei kitų patalpų savininkų teisės aktų tvarka nenuspręsti mokesčiai.

Ieškovo manymu, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis, būdamas požeminio garažo savininkas, neturi mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pripažinęs Bendrijos teisę iš namo bendraturčių reikalauti proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis yra teisiškai nereikšminga. Pažymėjo, jog visos ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovo sumos, t.y. tarifai yra susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir priežiūra, kurie CK 4.85 str. 1 d. ir specialaus įstatymo - DNSB 10 str. bei 12 str. nustatyta tvarka buvo nustatyti Bendrijos ir viso Namo savininkų susirinkimuose, todėl atsakovui atskirai nereiškiant reikalavimų CK 4.85 str. 9 d. pagrindu panaikinti tokius sprendimus, jam CK 4.85 str. 6 d. pagrindu kyla pareiga apmokėti patvirtintus tarifus. Ieškovo vertinimu, atsakovas iškreipia LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2013 pateiktą išaiškinimą, nes šioje byloje LAT aiškiai nurodė, jog argumentas, kad ne gyvenamosios paskirties patalpų savininkui nėra taikoma pareiga proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų Namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti, yra teisiškai nepagrįstas.

Savo nesutikimą su atsakovo argumentais ieškovas grindžia tuo, kad LAT 2020 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 konstatavo pareigą kitam Namo bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise taip pat priklausė požeminis garažas, prisidėti prie išlaidų, skirtų Namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Ieškovo manymu, atsakovui neginčijant Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš visu Pastato patalpų savininkų, įskaitant atsakovą, kaip Pastato patalpų savininką, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Atsakovo argumentai, kad jam nėra mokėjimo pareigos, nes jis nuosavybės teise valdo tik dalį požeminio garažo, prieštarauja LAT 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 padarytoms teisiškai reikšmingoms išvadoms. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad atsakovas neturi mokėjimo pareigos, susidarytų dviprasmė situacija, kai vieniems bendraturčiams, valdantiems tokios pačios funkcinės paskirties patalpas, yra pareiga prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, o kitiems - tokia pareiga neegzistuoja.

Dėl atsakovo argumentų, jog jis dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-189- 1089/2020 pagal UAB „Dolaurus“ ieškinį atsakovams UAB „Santermita“, Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti nepagristai priskaičiuotus mokesčius pripažinimo neteisėtu nurodo, jog šioje byloje atsakovas dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Šioje byloje teismas nusprendė, jog Namo bendraturčiams yra pareiga mokėti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaidas, todėl atsakovo argumentai, jog jis neprivalo apmokėti pateiktų Bendrijos sąskaitų yra nepagrįstas. Teigia, jog iš paties atsakovo prieštaravimuose suformuotos pozicijos matyti, jog atsakovas sutinka, kad iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020 sprendė dėl analogiškų Bendrijos išlaidų. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime padarytas išvadas, Prieštaravimuose pateikti nesutikimai tampa teisiškai nereikšmingais.

1. yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais;

2. arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atsakovas neįrodė, kad jo ginčijamos ir Bendrijos prašomos atlyginti Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Bendrijos procesiniuose dokumentuose nurodyti tarifai buvo patvirtinti Bendrijos narių susirinkime arba viso Namo savininkų susirinkime. Priešingai nei teigia atsakovas, ginčo atveju neegzistuoja nei viena CK 4.83 str. 4 d. nurodyta sąlyga, kuriai esant atsakovas būtų atleidžiamas nuo prisidėjimo prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Visi Preliminariu sprendimu iš atsakovo priteistą skolą sudarantys mokėjimai yra patvirtinti ir galiojantys, o atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kurios konkrečiai įmokos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

2017 m. gruodžio 18 d. Bendrijos susirinkimo 6 p. pagrindu buvo nuspręsta samdyti advokatą, siekiant padėti įgyvendinti Namo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Bendrijos valdyba priėmė sprendimą samdyti advokatą ir tais atvejais, kai Bendrija yra paduodama į teismą dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų. LAT 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019 26 p. nurodė, jog „mokesčių advokato paslaugoms bendrijai pirkti svarstymas paprastai yra susiję su bendrijos veiklos aspektais“, todėl yra priimami būtent Bendrijos narių susirinkime. Pažymėjo, kad iš atsakovo, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, nėra reikalaujama sumokėti teisines išlaidas, jeigu teisme vyksta procesas prieš atsakovą ar atsakovas procese dalyvauja trečiuoju asmeniu (pvz. su Helios įmonių grupės įmonėmis UAB „Dolaurus“ ar UAB „Via Sportas“). Kadangi bylinėjimosi išlaidos CPK pagrindu yra priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, teisinės išlaidos visuomet yra paskirstomos visiems Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, kurie nedalyvauja priešingoje nei Bendrija pusėje.

Prieštaravimai yra grindžiami neteisėtu noru nevykdyti įstatyme (CK 4.82 str. 3 d.) nustatytos pareigos prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, todėl tokie Prieštaravimai yra nepagrįsti ir turi būti atmesti. Teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, jog Bendrijos pirmininko darbo užmokestis, valymas, apsauga (kiemsargis) patenka į CK 4.82 str. 3 d. nurodytas išlaidas. Dėl mokesčio už lifto priežiūrą nurodė, jog LAT savo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79- 378/2016 pasisakė, kad liftas yra statinio inžinerinės sistemos dalis, todėl prie jo išlaikymo ir priežiūros turi prisidėti visi namo patalpų savininkai. LAT minėtoje nutartyje nurodė: „liftas, nepriklausomai nuo to, ar juo naudojasi visi daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai, yra statinio inžinerinės sistemos dalis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalis)“.

Atsakovo pozicija, jog jis neturi mokėjimo pareigos, nes tokią jo pareigą eliminuoja faktas, jog teismai pripažino Namo bendrojo naudojimo objektų aprašą negaliojančiu, yra nepagrįsta ir prieštarauja LAT praktikai. Pažymėjo, kad skola susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal patvirtintus tarifus. 2016 m. sausio 8 d. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-79- 378/2016, kurioje buvo sprendžiamas teisės aiškinimo klausimas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas, kai bendrija nėra sudariusi atskiro bendrojo naudojimo objektų aprašo, nurodė, kad jei išlaidos (t.y. ne sprendimais patvirtintų tarifų išlaidos) yra susijusios su bendrojo naudojimo „objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. LAT 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 25 pastraipoje patvirtino ir nurodė, kokioje teisės normoje yra išvardinti pastato bendrojo naudojimo objektai. Tai, kad buvo panaikintas Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas, nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą. Atitinkamai, prieštaravimuose argumentai, kad nėra pagrindo lėšų už bendrojo naudojimo objektų rinkimą, yra visiškai nepagrįsti, nes Namo bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvimas nepanaikina pačių Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, tokių kaip atsakovas, pareigos juos išlaikyti (DNSB įstatymo 21 str. 3 d. 2 p.) ir vykdyti Bendrijos susirinkimų sprendimus, t.y. mokėti tokiuose susirinkimuose patvirtintus tarifus (DNSB įstatymo 21 str. 3 d. 3 p.).

Nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. Namo savininkų susirinkimo 6 klausimu buvo spręsta dėl tarifo Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms nustatymo. Namo butų ir patalpų savininkai, atsižvelgdami į DNSB įstatymo 12 str. 1 d., nutarė patvirtinti 0,03 Eur tarifą vienam kvadratiniam buto ar kitos patalpos plotui, skirtą Bendrijos einamosioms Namo naudojimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms. Tokį sprendimą priėmė Namo savininkai, toks jų sprendimas nėra nuginčytas, todėl atsakovui yra pareiga jas sumokėti (CK 4.85 str. 6 d., DNSB įstatymo 21 str. 3 d. 3 p.).

Ieškovo įsitikinimu, atsižvelgiant į Bendrijos 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime bei 2018 m. rugpjūčio 6 d. Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų (viso Namo savininkų) susirinkime patvirtintus tarifus, prieštaravimuose pateikta pozicija yra nepagrįsta, o preliminarus sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.

Priimdamas preliminarų teismo sprendimą teismas iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 2017 m. balandžio 11 d. buvo įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y. ieškovas teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir kitas paslaugas. Atsakovas nuosavybės teise valdo 532/10000 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo, kurio bendras plotas yra 6 152,06 kv. m., iš kurios atsakovui priklausančios dalies plotas yra 327,29 kv. m.. Taip pat byloje nustatyta, jog tarp šalių susiklostė turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas ir nėra apmokėjęs ieškovo jam išrašytų šių sąskaitų – faktūrų: 2018 m. spalio 31 d. sąskaita-faktūra serija SAVI Nr. 000061; 2018 m. lapkričio 30 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000128; 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita- faktūra serija SAV1 Nr. 000196; 2019 m. sausio 31 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000230; 2019 m. vasario 28 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000299; 2019 m. kovo 31 d. sąskaita- faktūra serija SAV1 Nr. 000368; 2019 m. balandžio 30 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000437; 2019 m. gegužės 31 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000506; 2019 m. birželio 30 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000575; 2019 m. liepos 31 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000643; 2019 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000711; 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000743; 2019 m. spalio 31 d. sąskaita-faktūra serija SAV1 Nr. 000775, viso 3 057,39 Eur sumai.

Buto ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis).