- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1836-370/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00800-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos individualios įmonės „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje Nr. eB2-2216-640/2018, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės I. M. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtą baudą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi I. M. skyrė 2 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos skiriant bankrutuojančiai IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“.
2. Teismas nurodė, kad I. M. vilkina bylos procedūrą bei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog atsakovė I. M. apie Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimą sužinojo 2018-06-13, kuomet jai buvo įteikta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, kuria buvo konstatuotas minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėja nepagrįstai, remdamasi vien argumentu, kad 2018 m. balandžio 10 d. nutartis dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš jai priklausančio turto nėra įsiteisėjusi, skundė 2018-06-18 vykusio IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimo nutarimą, taip pat, remdamasi tuo pačiu argumentu, skundė 2018-07-03 vykusio IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ kreditorių susirinkimo nutarimą, prašė du kartus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymais reikalavo nurodyti, kada įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis, bei pateikti jai patvirtintas kopijas su teismo žyma, kad 2018 m. balandžio 10 d. nutartis įsiteisėjo.
Šalies argumentai
3. I. M. teismo prašė panaikinti jai skirtą baudą.
4. Prašyme pareiškėja nurodė, kad skunde dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, nenurodė ir netvirtino apie tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis nėra įsiteisėjusi. Kita vertus, ji pagrįstai manė, kad trečiojo asmens A. M. 2018-06-15 paduotas atskirasis skundas sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimą, o šiuo argumentu grįstas atsakovės skundas dėl 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nebuvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. I. M. taip pat nurodė, kad motyvas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties įsiteisėjimo buvo nurodytas 2018 m. rugsėjo 5 d. teismo priimtoje nutartyje dėl 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, o 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi teismas nagrinėjo I. M. skundą, kuris buvo pateiktas dar 2018-07-08, t. y. prieš du mėnesius iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo. I. M. nesutiko ir su teismo argumentu, kad jos veiksmais buvo vilkinama bankroto procedūra, turto pardavimas iš varžytynių, nes jos pateikti skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nesustabdė šių nutarimų galiojimo, jie buvo bankroto administratorės realizuoti. Be kita ko, I. M. akcentavo, kad jos skundas dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo buvo grindžiamas ne tik motyvais apie įsiteisėjusią / neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo nutartį, bet ir kitais argumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. nutartimi I. M. prašymo panaikinti baudą netenkino.
6. Teismas, įvertinęs I. M. skundų dėl kreditorių susirinkimų nutarimų turinį, nesutiko su atsakovės argumentais, jog jie nebuvo grindžiami aplinkybe dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (ne)įsiteisėjimo, nors šių skundų teikimo metu pareiškėjai jau buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi yra išsprendęs Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
7. Tai, kad teismas ankstesnėje nutartyje nurodė, jog vien nepagrįsto skundo teismui pateikimas konkrečioje situacijoje nesudaro pagrindo skirti baudą, nereiškia teismo veiksmų prieštaringumo. Teismas pažymėjo, kad I. M. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skyrė baudą atsižvelgdamas į jos elgesį viso bankroto proceso metu ir nustatęs, kad jos veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių, t. y. vilkinamas procesas, nepagrįstai reiškiami tokio paties turinio reikalavimai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos teikiami nuolatiniai skundai sustabdė jos turto pardavimą, šio turto pardavimo tvarkos įsiteisėjimą (buvo reiškiami skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais sprendžiami klausimai dėl turto pardavimo varžytynėse). Taip pat, teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai teikiant daugybę skundų, kurių turinys yra iš esmės identiškas, apsunkina bankroto administratoriaus darbą ir kartu pažeidžia kreditorių teises į greitą ir ekonomišką procesą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde I. M. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi jai skirtą baudą.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Baudą paskyrusi teisėja yra šališka, neobjektyvi, nusistačiusi tiek prieš apeliantę, tiek prieš jos vyrą – A. M., byloje dalyvaujantį trečiojo asmens statusu, nes nė vienas iš teismui teiktų procesinių dokumentų (skundų, prašymų ir pan.) nebuvo patenkintas.
9.2. Nors Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi skundas dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo buvo atmestas, tačiau iš dalies buvo pritarta daliai skundo argumentų, t. y. teismas pripažino, kad 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl I. M. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo varžytynėse tvarkos neaiškus, dviprasmiškas, todėl gali ateityje sukelti naujų teisminių ginčų ir dėl šios priežasties įpareigojo bankroto administratorę atlikti atitinkamus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nauda paskirta nepagrįstai.
9.3. Nors Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau ji gali būti skundžiama kasacine tvarka. Terminas kasaciniam skundui paduoti teikiant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo nebuvo suėjęs. Kita vertus, pats pirmosios instancijos teismas suklaidino I. M. dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (ne)įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje be kita ko buvo nurodyta panaikinti I. M. nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies buto, esančio Taikos g. 60-22, Utenoje, areštus, tačiau nei po Lietuvos apeliacinis teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties priėmimo, nei teikiant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo viešo registro tvarkytojui nebuvo išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis (nutartis išsiųsta tik 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje).
9.4. Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik už konkretų asmens atliktą veiksmą, todėl pirmosios instancijos teismo abstraktūs teiginiai, jog bauda paskirta už elgesį viso proceso metu, tik patvirtina teisėjos šališką elgesį.
9.5. Nesutiktina, kad apeliantės skundai stabdė turto pardavimo procedūras, jo tvarkos įsiteisėjimą. Skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo jų nesustabdo. Tai patvirtina ir faktinės bylos aplinkybės – kreditorių susirinkimo 2048-07-03 nutarimu patvirtintus I. M. nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarką, 2018-07-04 buvo paskelbtos turto varžytynės, kurios įvyko 2018-08-03.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti I. M. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtą 2 500 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).
14. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl baudos skyrimo ir atsisakymo ją panaikinti motyvus, spręstina, kad bauda apeliantei paskirta konstatavus jos sąmoningą bankroto procedūros ir turto pardavimo iš varžytynių vilkinimą, teikiant analogiško turinio skundus ir (ar) prašymus įmonės bankroto procese. Nors apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą (CPK 179 str. 3 d.), neturi pagrindo nesutikti, kad apeliantės procesinis elgesys bankroto procese ne visada atitiko įstatymo keliamus reikalavimus sąžiningai naudotis jai suteiktomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-456-330/2018, atsakovė įspėta, kad už proceso vilkinimo veiksmus galimas civilinės atsakomybės bei baudos taikymas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-722-330/2018, I. M. skirta 2 000 Eur bauda už nesąžiningai pateiktą nepagrįstą atskirąjį skundą, sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą įmonės bankroto bylos nagrinėjimą bei bankroto procedūrų vykdymą; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-969-381/2018, atsakovei I. M. dar kartą išaiškinta, kad šalies elgesys, tyčia teikiant teismui nepagrįstus atskiruosius skundus ar kitaip vilkinant bankroto procedūras, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį pakartotinai toje pačioje byloje gali būti skiriama bauda), tačiau nagrinėjamu atveju susiklosčiusi faktinė situacija neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl egzistuojančio pagrindo I. M. dar kartą skirti baudą teismo nurodytų motyvų pagrindu.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ bankroto byloje, kuri iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi (įsiteisėjo 2017-09-14), 2018 m. balandžio 10 d. priimta nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-969-381/2018, buvo leista vykdyti išieškojimą iš atsakovei I. M. nuosavybės teise priklausančio turto dalies, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti.
16. IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018-06-18 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta I. M. nuosavybės teise priklausančio turto įvertinimui pasirinkti geriausias sąlygas pateikusį turto vertintoją; gavus turto vertintojo išvadą dėl turto vertės šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. IĮ „Viešųjų pirkimų sprendimai“ 2018-07-03 kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta dėl I. M. priklausančio turto pardavimo kainos ir tvarkos. Atsakovė apskundė šiuos kreditorių susirinkimo nutarimus (CPK 179 str. 3 d.). Atskirajame skunde apeliantė pripažįsta (neginčija), kad iš esmės abu skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo buvo grindžiami aplinkybe dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (ne)įsiteisėjimo (apskundimo), į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo (panaikinimo) klausimus.
17. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi I. M. skundas dėl 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo buvo atmestas. Šia nutartimi be kita ko buvo atsisakyta tenkinti bankroto administratorės prašymą atsakovei skirti baudą, motyvuojant tuo, kad vien nepagrįsto skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti pareiškėjai dar vieną baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
18. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi I. M. skundas dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmestas, tačiau bankroto administratorė įpareigota ištaisyti 2018-07-03 kreditorių susirinkimo protokole padarytą rašymo apsirikimo klaidą. Be to, šia nutartimi atsakovei skirta bauda už bankroto proceso vilkinimą, teikiant nepagrįstus bei analogiško turinio prašymus, ginčijant minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, sutinka su apeliantės pozicija, kad iš esmės vienu metu (2018-07-02 ir 2018-07-09) pateikti skundai dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų panaikinimo, grindžiami tuo pačiu argumentu, susijusiu su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (ne)įsiteisėjimu (apskundimu), negali būti vertinami kaip pakartotinis sąmoningas bandymas vilkinti bankroto procedūras, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis, kuria atsakovės argumentas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties (ne)įsiteisėjimo atmestas kaip nepagrįstas, priimta 2018 m. rugsėjo 5 d., t. y. jau po skundo dėl 2018-07-03 kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pateikimo. Esant šioms aplinkybėms ir pirmosios instancijos teismui skundo (jame nurodytų argumentų) dėl 2018-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimo nepagrįstumo nevertinus kaip pagrindo skirti baudą, spręstina, kad už analogišku argumentu grindžiamą skundą, pateiktą iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties priėmimo, baudos skyrimas atsakovei neatitinka CPK 95 straipsnio taikymo išimtinio pobūdžio ir tikslų, juolab, kad kaip teisingai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į jos skundo argumentą, įpareigojo bankroto administratorę ištaisyti 2018-07-03 kreditorių susirinkimo protokole padarytą rašymo apsirikimą, siekiant ateityje išvengti ginčų dėl kreditorių susirinkime patvirtintos turto pardavimo tvarkos aiškumo ir vykdymo, t. y. iš dalies sutiko su skunde nurodytomis I. M. pastabomis.
20. Be to, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad I. M. teikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones skunduose nurodytiems reikalavimams užtikrinti, ar pačių skundų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų padavimas sustabdė įmonės bankroto procedūrą (turto pardavimą) (CPK 179 str. 3 d.), todėl tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip nepagrįsti ir šiuo konkrečiu atveju negalintys būti pagrindu baudai už bankroto proceso vilkinimą skirti.
21. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad bauda skiriama be kita ko įvertinus I. M. elgesį viso bankroto proceso metu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šioje nutartyje nustatytą faktą, jog apeliantės veiksmų tinkamumas piktnaudžiavimo procesu aspektu jau vieną kartą buvo įvertintas jai skiriant baudą (žr. į šios nutarties 14 p.), todėl toks baudos skyrimo (atsisakymo ją panaikinti) motyvas šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu argumentu dar vienai baudai skirti. Savo ruožtu, kaip nustatyta aukščiau, pagrindas skirti baudą už apeliantės veiksmus, susijusius su skundų dėl kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teikimu, nagrinėjamu atveju nenustatytas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia I. M. dėmesį į tai, kad pakartotinis rėmimasis tais pačiais argumentais, kurie jau yra teismų procesiniais sprendimais įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti, kituose (vėlesniuose) procesiniuose dokumentuose, gali būti įvertinti kaip sąmoningas nesąžiningas naudojimasis jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis, ir sudaryti pagrindą jai skirti dar vieną baudą.
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamai taikytų proceso teisės normų naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės I. M. prašymas panaikinti paskirtą baudą tenkintinas, plačiau nepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip nedarančių įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti I. M. prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskirtą 2 500 Eur baudą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi I. M. paskirtą 2 500 Eur baudą.