Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-658-372/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-27
Bylos Nr.: e2A-658-372/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-02317-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Birutė Simonaitienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: „Šypsenos Spa"
Ieškovas: R. J.

Kategorijos

1.3.2.9.1Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu

Civilinė byla Nr. e2A-658-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02317-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.; 1.3.2.11.; 1.3.5.10.; 1.3.9.2.1.; 1.3.9.2.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.1.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Šypsenos Spa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5682-841/2021 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šypsenos Spa“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šypsenos Spa“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos priteisimo. Teismo prašė iš dalies pakeisti Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); papildomai priteisti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ 1439,55 Eur darbo užmokesčio, 3247,81 Eur netesybų, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta išieškoti iš UAB „Šypsenos Spa“ ieškovės R. J. naudai 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir 455,25 Eur apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn., bei 670,49 Eur netesybas, palikti galioti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020-01-31 Darbo sutarties Nr. 19 pagrindu dirbo UAB „Šypsenos Spa“ nuo 2020-02-03 iki 2020-07-27 (duomenys neskelbtini). Kadangi darbdavys nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ji parašė prašymą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (pačiai prašant) 2020-07-27 buvo atleista iš darbo.

3. Ieškovė nurodė, kad Darbo sutartimi šalys susitarė dėl ieškovės viso darbo krūvio: darbo laiko – 40 val. per savaitę, 6 darbo dienų savaitės. Pagal darbo sutartį ieškovei turėjo būti mokamas atlyginimas 650 Eur per mėnesį. Ieškovei į darbo knygą užrašydavo klientus ir pranešdavo, kada jai atvykti į darbą. Ieškovė dirbo visą laiką, kiek jai suteikdavo darbo darbdavys, tačiau dažnai būdavo, kad darbdavys darbo nesuteikdavo. Be to, nemokėdavo jai priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovė yra gavusi tik atlyginimą už 2020 m. vasario mėn., už vėlesnius mėnesius atlygio negavo. UAB „Šypsenos Spa“ direktorė V. Š. paprašė pasirašyti 2020 m. kovo ir balandžio mėn. darbo užmokesčio žiniaraščiuose, žadėdama pinigus išmokėti vėliau. Ieškovė, gavusi pirmąją algą, darbdaviu pasitikėjo ir pasirašė, tačiau darbdavys atlygio už kovo ir balandžio mėn. jai taip ir neišmokėjo. Atlyginimo žiniaraščiuose už 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. (žiniaraščiai Nr. 70, 71, 72) ieškovė nepasirašė ir pinigų už šiuos mėn. negavo.

4. Ieškovė nurodė, jog darbdavys gražiuoju neatsiskaitė, todėl ji 2020-08-13 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Ši išnagrinėjo jos prašymą ir 2020-09-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš UAB „Šypsenos Spa“ 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką, 455,25 Eur prastovą už 2020 m. liepos mėn. bei 670,49 Eur netesybas. Darbo ginčų komisija netenkino ieškovės prašymo ir nepriteisė jai darbo užmokesčio už 2020 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio bei iš dalies už liepos mėn. (iš viso 1439,55 Eur), nes vertino, jog esant ieškovės parašams atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose, ji šias išmokas gavo. Darbo ginčų komisija išaiškino ieškovei, kad jai abejojant jos parašų tikrumu, ji turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl dokumentų klastojimo, nes komisija neturi įrodymų apie galimą dokumentų klastojimą bei galimą pinigų neišmokėjimą, todėl tenkinti jos prašymo šioje dalyje neturi pagrindo.

5. Ieškovė nurodė, kad pasinaudojo Darbo ginčų komisijos patarimu ir dėl jos parašų klastojimo darbo užmokesčio žiniaraštyje kreipėsi į policiją. 2020-09-17 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalies požymius. R. J. buvo pripažinta nukentėjusiąja šiame ikiteisminiame tyrime, pateikė 2020-10-07 ieškinį dėl 1439,55 Eur neišmokėto atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei buvo pripažinta civiline ieškove. 2021-04-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nes tyrėjams nepavyko surinkti objektyvių duomenų apie nusikalstamos veikos padarymą bei nustatyti kalto asmens, įrodyti jo kaltę. Nepaisant to, šio ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta daug duomenų, kurie gali būti vertinami civilinio proceso tvarka, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės gali būti pagrindu civilinėje byloje suabejoti darbdavio argumentais bei patikėti darbuotojo dėstoma pozicija bei jo reikalavimų pagrįstumu.

6. Ieškovė pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-01-20 Specialisto išvadoje Nr. 11Š-189(20) nurodyta, jog tikėtina, kad atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ pasirašė ne R. J., o kitas asmuo; nustatyti, ar šiuose atlyginimo žiniaraščiuose skiltyje „Parašas“ R. J. vardu pasirašė V. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galimybės, nes tiriamieji parašai yra paprastos sandaros. Ieškovė nurodė, jog vizualiai įvertinus parašus matyti, kad ginčo parašai (žiniaraščiuose Nr. 70, 71, 72) akivaizdžiai skiriasi nuo jos parašų, esančių ant kitų dokumentų, o ekspertizė šį įtarimą tik patvirtino.

7. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020-09-30 apklausta UAB „Šypsenos Spa“ direktorė V. Š. prisipažino kalta ir nurodė, jog tai ji suklastojo 3 R. J. parašus atlyginimo žiniaraščiuose už gegužės, birželio ir liepos mėnesius. Tačiau 2020-12-01 apklausos metu ji nurodė, jog parašų neklastojo, o už gegužės mėn. pasirašė jos mama G. V. (ši paneigė klastojusi parašus). 2021-02-25 apklausta įtariamąja V. Š. kalta neprisipažino, nurodė parašų neklastojusi. V. Š. teigimu, kai atlyginimas yra mokamas dalimis (dalinai), pinigai (pradiniai) darbuotojui duodami „į rankas“, niekur tai nėra forminama; R. J. ji yra skolinga už birželio mėn. 155 Eur ir už liepos mėn. 93 Eur. Ieškovės vertinimu, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai bei šių duomenų visuma patvirtina jos dėstomą poziciją, kad atlyginimas jai nebuvo išmokėtas, be to, atlyginimo žiniaraščiuose atsiradę parašai ties ieškovės pavarde labai apsunkino jos, kaip darbuotojos, teisių gynimą.

8. Ieškovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. davė parodymus apie atlyginimo žiniaraščių už 2020 m. kovo ir balandžio mėn. pasirašymo aplinkybes. Ji nurodė, jog „kai R. J. dokumentus pasirašė, ji (J. G.) stovėjo šalia, R. J. pinigai nebuvo mokėti“. 2021-04-13 akistatos metu ši dar kartą patvirtino, kad „tikrai prie jos jokios kabos apie pinigus nebuvo ir R. J. niekas pinigų nemokėjo“. Tuo tarpu V. Š. akistatos metu tvirtino, kad pinigai buvo išmokėti, o jos sesuo J. G. to galėjo ir nematyti. Ieškovė akcentavo, kad išmokėtinos sumos buvo nelygaus skaičiaus, su centais, todėl jei V. Š. būtų atskaičiavusi išmokėtiną grynųjų pinigų sumą, tai būtų užtrukę ir liudytoja tai būtų pastebėjusi, be to, atsiskaitinėti grynais pinigais tarpuvartėje, kur buvo paimti ieškovės parašai, nebūtų buvę patogu. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nors darbdavys, pasinaudodamas darbuotojos jaunu amžiumi ir perdėtu patiklumu, gavo jos parašus ant 2020 m. kovo ir balandžio mėn. žiniaraščių, tačiau pinigų pagal juos darbuotojai taip ir neišmokėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai. G. K. nurodė, kad „pasirašo Atlyginimo žiniaraštyje kiekvieną mėnesį, bet pinigus ne visada gauna iš karto“. D. L. nurodė, kad „būna, kad pasirašo žiniaraštyje, bet pinigų tuo metu nesumoka“. Liudytoja G. V. nurodė, kad „darbuotojas pirma pasirašo Atlyginimo žiniaraštyje, tada pats pasiima pinigus iš kasos, kuri yra registratūroje arba darbuotojui yra išmokami grynieji pinigai į rankas, jei kasos aparate tuo metu nėra pinigų; jei darbuotojas iš kasos pasiima pinigus pats, jis palieka raštelį kasoje, kad paėmė pinigus (konkrečią sumą)“. Ieškovė pinigų iš kasos niekada neėmė ir niekada neimtų, pinigus jai turėjo pareigą išmokėti darbdavys, tačiau to nepadarė.

9. Ieškovė pažymėjo, kad jai nežinomos darbo užmokesčio apskaičiavimo taisyklės, šiuo klausimu ji pasitikėjo darbdaviu, todėl bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje jo pateiktų priskaitymų neginčijo. Teikdama ieškinį teismui, ji taip pat nenori aiškintis darbdavio atliktų skaičiavimų teisingumo, tiesiog pageidauja atgauti tai, kas jai buvo darbdavio paskaičiuota, bet taip ir neišmokėta.

10. Ieškovė nurodė, kad sutinka su Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria jai iš darbdavio už 2020 m. liepos mėnesį papildomai yra priteista 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoka ir 455,25 Eur už prastovą. Tačiau tokį sprendimą Darbo ginčų komisija priėmė įvertinusi, jog ieškovei darbdavio priskaičiuotos išmokėjimui sumos (iš viso 1439,55 Eur) buvo jai išmokėtos. Ieškovė, neginčydama Darbo ginčų komisijos argumentų dėl jai priskaičiuotų papildomų sumų už liepos mėn., ginčija tik komisijos nustatytą aplinkybę dėl 1439,55 Eur ir teismo prašo šią sumą jai iš darbdavio priteisti, atitinkamai perskaičiuoti jai priklausančią netesybų sumą.

11. Ieškovė pažymėjo, kad jos parašas atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70, 71, 72 yra suklastotas, todėl šiais įrodymais vadovautis negalima. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatytas asmuo, pasirašęs už ieškovę, tačiau ekspertizė patvirtino, jog šiuose dokumentuose yra ne R. J. parašas. Kitų įrodymų, galinčių patvirtinti darbdavio prievolės darbuotojui sumokėti darbo užmokestį tinkamą įvykdymą, byloje nėra, todėl paties darbdavio priskaičiuotos sumos iš jo priteistinos.

12. Ieškovė nurodė, kad darbdavys su ieškove darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai neatsiskaitė, iš viso nesumokėjo 1909,56 Eur (470,01 Eur priteisė Darbo ginčų komisija + 1439,55 Eur prašoma priteisti ieškiniu) darbo užmokesčio. Atsiskaitymo su ieškove uždelsimas susidarė ne dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovei priklauso netesybos. Neatsiskaitymas tęsiasi daugiau nei šešis mėnesius, todėl ieškovei priklauso netesybos už 6 mėn. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 653,05 Eur, todėl netesybos už 6 mėnesius sudaro 3918,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį komisijos priteistų netesybų (670,49 Eur) darbdavys yra sumokėjęs, tai iš darbdavio priteistina 3247,81 Eur netesybų suma.

13. Ieškovė nurodė, kad darbdavys grubiai pažeidė jos, kaip darbuotojos, teises ir laiku neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitė su ja jos atleidimo iš darbo dieną. Darbdavys nepaisė įstatyminio įpareigojimo ir laiku neišmokėjo ieškovei su darbo santykiais susijusių išmokų – iš viso 1909,56 Eur, tai tris kartus viršija jos mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė akcentavo, kad ilgą laiką dirbo negaudama jai priklausančio atlygio, tai iš esmės trukdė jai planuoti savo šeimos biudžetą, ji nuolat patirdavo neapibrėžtumo ir baimės dėl ateities jausmą. Dėl šios priežasties ieškovė patyrė didelių nepatogumų, turėjo ieškoti, iš kur pasiskolinti pinigų, kad galėtų pragyventi. Be to, siekdamas išvengti prievolės vykdymo, darbdavys suklastojo ieškovės parašus atlyginimo žiniaraščiuose. Tai labai apsunkino ieškovės teisinę padėtį ir jos pažeistų teisių gynimo procesas užtruko. Dėl to ieškovė jaučiasi darbdavio apgauta, pažeminta, patyrė didelį stresą. Visa tai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą, kurią darbdavys privalo atlyginti. Atsižvelgdama į tęstinį atsakovės padaryto pažeidimo pobūdį ir kt., ieškovė prašė priteisti 500 Eur dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „Šypsenos Spa“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2020-01-31 iki 2020-07-27. Pagal ieškovės argumentaciją, galima būtų vertinti, kad ji apmokėjimą už darbą realiai yra gavusi tik už vasario mėnesį (dėl šio mėnesio pretenzijų nebuvo ir nėra reiškiama), o už likusį periodą atsakovė su ja niekada nebuvo atsiskaičiusi. Atsakovės vertinimu, vien ši aplinkybė neatitinka logikos ir racionalumo kriterijų, neatitinka pačios ieškovės komunikacijos su atsakovės vadove turinio bei rašytinių bylos duomenų.

16. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė su atsakove darbo santykius nutraukė savo iniciatyva ir noru, apie tai vadovę informavusi dar 2020-07-14, kaip to priežastį nurodžiusi, kad pati ieškovė neturi pakankamai pacientų ir nori nutraukti darbo santykius nuo liepos 20 d. Ieškovė nenurodė, kad priežastis būtų nevykdomi atsiskaitymai už jos darbo veiklą, nors akivaizdu, kad nuo sausio mėnesio per 6 mėnesių laikotarpį, esant mokėjimų nesklandumams ar visiškam darbo užmokesčio nesumokėjimui, ieškovė būtų reiškusi pretenzijas ir reikalavimus atsakovei anksčiau. Kadangi ieškovė rašytinio pareiškimo iki 2020-07-20 nebuvo pateikusi, atsakovė negalėjo nutraukti darbo sutarties ieškovės valia; pateikus pareiškimą, darbo sutartis buvo nutraukta 2020-07-27.

17. Atsakovė nurodė, jog ieškovė pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovei turėjo tik iš dalies už birželio ir liepos mėnesius, t.y. – už birželio mėnesį 258,40 Eur, pripažįstant, kad gaunama į rankas suma sudarytų 155 Eur, už liepos mėnesį – 93 Eur. Tokį reikalavimą ieškovė reiškė jau nutraukus darbo santykius, tai įrodo, jog pradelstų ar neįvykdytų mokėjimų ieškovei už kovo, balandžio ir gegužės mėnesius nebuvo, ir jos reikalavimas reiškiamas atsakovei formaliai bei nepagrįstai.

18. Atsakovė nurodė, jog Darbo ginčų komisija priteisė itin nežymią dalį nesumokėto darbo užmokesčio bei apmokėjimą už prastovos laikotarpį. Nors ieškovė ir deklaruoja, kad atlyginimo žiniaraščiai nuo 68 iki 72 imtinai neatitinka tikrovės, tačiau šis faktas nėra paneigtas. Abejones keliant dėl 70, 71 ir 72 žiniaraščių tinkamumo, buvo iniciuotas baudžiamasis persekiojimas, atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nepasitvirtino, kad atsakovės vadovė būtų atlikusi kokius neteisėtus ar neleistinus veiksmus, tai įrodo, jog pati ieškovė veikia nesąžiningai ir galimai net siekia nepagrįstai praturtėti.

19. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė teigia negavusi darbo užmokesčio nuo pat kovo mėnesio iki darbo santykių faktinės pabaigos, tačiau niekaip logiškai nepaaiškino savo parašų buvimo ant atlyginimo žiniaraščių ar bent jau dalies jų, kurių pagrindu siekia įrodyti, kad atsakovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su ja.

20. Atsakovė nurodė, kad vadovaudamasi DK 146 straipsnio 2 dalimi, nutraukdama darbo sutartį, turėjo prievolę su darbuotoja atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys sutaria kitaip. Atsakovė nurodė priežastis, kodėl galėjo būti nesklandumų dėl nevisiško atsiskaitymo už paskutinį darbo mėnesį, tačiau šį klausimą išsprendė ir Darbo ginčų komisija tai atitinkamai įvertino ne tik priskaičiusi papildomus mokėjimus, bet net ir pakankamai žymią piniginę kompensaciją.

21. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovei klaidingai nurodžius, kad ji ant žiniaraščių nepasirašė, vėliau pradėjus teigti, kad pasirašiusi, bet pinigų negavusi, vėliau, kad tik gavusi dalį lėšų, patvirtina jos nesąžiningą veikimą. Be to, nėra paneigta ir tai, kad žiniaraščių Nr. 70, 71, 72 nepasirašė ieškovė, šis faktas nebuvo konstatuotas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji negavo darbo užmokesčio, nors pasirašė žiniaraščiuose ar bent dalyje iš jų. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė neatsiskaitymo su ja fakto už kovo, balandžio, gegužės bei birželio mėnesį, išskyrus liepos mėnesio periodą, šių aplinkybių nepaneigia ir nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenys, kurio išvadų ir motyvų ieškovė neginčijo.

22. Atsakovės nuomone, ieškovė veikia nesąžiningai, siekia gauti pajamų, gerokai viršijančių net jos pačios darbo periodą, kada realiai su atsakove neturėjus darbo santykių ilgiau nei 6 mėnesius, siekiama turtinės naudos, tai neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo kriterijų, nevertinant fakto, kad pats ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad net ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę, nebuvo įrodyta, jog ieškovė negalėjo pasirašyti žiniaraščių, jų klastojimo faktas nebuvo įrodytas, byla nutraukta, nenustačius nusikaltimo sudėties, lieka nepaneigta tikimybė, kad pati ieškovė dirbtinai iniciavo ikiteisminį procesą, siekdama formaliai pareikšti ieškinį atsakovei, siekdama nepagrįstai praturtėti.

Atsiliepimas

23. Atsakovė nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos ne tik daugiau nei 2,5 karto viršija pagrindinio reikalavimo sumą, tačiau neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei formuojamos teismų praktikos. Nors išties DK 147 straipsnio 2 dalis numato ieškovės nurodytas galimas teisines pasekmes, bet jų taikymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas objektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo santykiai su atsakove truko palyginti trumpai, ji nutraukė darbo santykius savo iniciatyva, kviečiama atvykti ilgesnį laikotarpį tam nerado laiko, net vengė komunikacijos, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad galimas galutinio atsiskaitymo vėlavimas susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Šalių nesiejo ilgalaikiai santykiai, net į teismą ieškovė kreipėsi pavėluotai, o atsakovė po Darbo ginčų komisijos sprendimo nedelsiant sumokėjo priteistas sumas ir vertino, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl bet koks netesybų reikalavimas po galutinio atsiskaitymo rugsėjo mėnesį yra nepagrįstas ir nesąžiningas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti; priteisti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ ieškovei R. J. 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3247,81 Eur netesybų; priteisti iš atsakovės ieškovei 516,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų; priteisti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ 105,30 Eur žyminio mokesčio valstybei.

25. Teismas nurodė, kad bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščius už kovo ir balandžio mėnesius, tačiau už šiuos mėnesius darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas.

26. Dėl ieškovės parašų žiniaraščiuose Nr. 70, 71, 72 teismas rėmėsi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose tikėtina yra ne ieškovė parašas, o su ieškove nebuvo atsiskaityta nei darbo užmokesčio mokėjimo dienomis, nei atleidimo dieną, nei vėliau.

27. Teismas liudytojos G. K. parodymus apie tai, kad atlyginimas pas atsakovę visada laiku ir tvarkingai mokamas, vertino kaip šališkus.

28. Atsižvelgęs į DK 147 straipsnio 2 dalį, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteisina 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3247,81 Eur netesybų.

29. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovei ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, kaip jie pasireiškė, kiek tęsėsi, kokių nepatogumų sukėlė. Teismas sprendė, jog pažeidimo konstatavimas ir dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas yra pakankama satisfakcija už ieškovės patirtą skriaudą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė.

30. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra praleidusi įstatyme nustatytų terminų, todėl taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.

31. Teismas sprendė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

32. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Šypsenos Spa“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį arba pripažįstant ieškinį nepagrįstu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

32.1. Atsakovė buvo sutikusi su ikiteismine tvarka priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu ir jo nekvestionavo, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos buvo jį įvykdžiusi, todėl vien šiuo aspektu darbo ginčo jau nebebuvo ir būti negalėjo. Ieškovei nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ji privalėjo prašyti teismo kilusį darbo ginčą spręsti iš esmės, išsprendžiant visus su galimu darbo užmokesčio mokėjimu/nesumokėjimu susijusius klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

32.2. Teismas nepagrįstai netaikė byloje ieškinio senaties, kadangi buvo nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo 2020-07-27, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2020-08-13, Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2020-09-10, todėl terminas kreiptis į teismą dėl šio sprendimo suėjo 2020-10-10. Nors ieškovė teigia, kad ji kreipėsi į policiją, kuri ikiteisminį tyrimą nutraukė 2021-04-26, tačiau tai niekaip nekoreliuoja su jos teisės suvaržymu kreiptis į teismą, ginčijant Darbo ginčų komisijos sprendimą įstatymo numatytu terminu. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis ir į policiją, ir į teismą, o vertinant, kad tyrimas turės įtakos civilinio ginčo sprendimui, galėjo prašyti teismo bylą stabdyti, o išnagrinėjus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, procesą atnaujinti. Teismas nemotyvavo, kuo pateisinamas faktas, jog ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021-05-04. Ieškovė privalėjo pagrįsti ieškinio senaties netaikymo arba praleisto termino atnaujinimo pagrindus, tai buvo jos procesinė pareiga, ieškovė privalėjo pagrįsti praleistą ieškinio senaties terminą nuo 2020-10-10 iki 2021-05-04. Įvertinus šį aspektą, ieškovės ieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis ir tuo pagrindu ieškovės ieškinys netenkintinas.

32.3. Teismas sprendimą priėmė iš esmės paneigdamas Darbo ginčų komisijos prezumpciją ir sprendimo išvadas, jog asmens parašai ant žiniaraščių įrodo apmokėjimo ir atsiskaitymo faktą. Byloje nebuvo pripažinti darbo užmokesčio žiniaraščiai neteisėtais ar negaliojančiais, to neprašė ir ieškovė, todėl nepaneigus dokumentų teisingumo, pripažinus ieškovės parašus teisėtais, akivaizdu, kad tai įrodo ir apmokėjimo faktą.

32.4. Teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nebuvo nuosekli dėl darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybių, vienu momentu teigus, kad jai visiškai nebuvo mokamas darbo užmokestis, vėliau pripažinus, kad jį yra gavusi, tačiau ne už visą darbo laikotarpį. Ieškovė logiškai nepagrindė ir nepaaiškino savo siųstų žinučių turinio, kuriomis kėlė klausimą dėl atsiskaitymo likučio už birželio ir liepos mėnesius. Teismo abejonės, kad atsakovė galėjo neturėti pinigų darbo užmokesčio sumokėjimui, nepaneigia atsiskaitymo fakto, kurį ieškovė patvirtino savo parašu.

32.5. Analogiškos nuostatos turėjo būti taikomos ir sprendžiant klausimą dėl žiniaraščių Nr. 70, 71, 72. Nors teismas nurodė, kad jis remiasi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada, kad minėtuose dokumentuose tikėtina yra ne ieškovė parašas, tačiau nebuvo pateikta kategoriška išvada, kad parašas tikrai nėra ieškovės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovė negavo darbo užmokesčio. Teismas nesivadovavo faktu, jog ir kiti asmenys, apklausti liudytojais, patvirtino, jog darbo užmokestį gavo ir jokių pretenzijų atsakovei neturėjo. Teismas neanalizavo, kad šalių komunikacija įrodo, jog ieškovė pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovei turėjo tik iš dalies už birželio ir liepos mėnesius, ir tokią poziciją reiškė jau nutraukus darbo santykius. Teismo turėjo vertinti, jog pradelstų ar neįvykdytų mokėjimų ieškovei už kovo, balandžio ir gegužės mėnesį nebuvo.

32.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta nei darbo užmokesčio mokėjimo dienomis, nei atleidimo dieną, nei vėliau. Pati ieškovė jau po atleidimo susirašinėjimo metu nurodė, kad jai trūksta nesumokėtos sumos likučio už liepos ir birželio mėnesius. Atsakovė tik klaidingai vertino, kad ieškovės prastovos atveju liepos mėnesį ji nebeturi pareigos skaičiuoti ir mokėti užmokesčio, dėl ko susidarė situacija, kurią nustatė Darbo ginčų komisija, tačiau už šį periodą buvęs trūkumas buvo priskaitytas bei apmokėtas. Teismas turėjo vertinti, kad net pati ieškovė nenurodė, jog jai būtų nemokėtas darbo užmokestis už ankstesnį periodą, ieškovei patikslinant, kad jai priklauso darbo užmokesčio likutis, tai itin svarbu paneigiant faktą, jog ieškovė visiškai nuo kovo mėnesio negavo jokio darbo užmokesčio. Ieškovė savo faktiniu elgesiu, fiksuotais rašytiniais pareiškimais ir esant galiojantiems darbo užmokesčio žiniaraščiams, nepripažinus jų niekiniais ar negaliojančiais, patvirtina, kad su ieškove buvo atsiskaityta ir jos ieškinio reikalavimai buvo patenkinti nepagrįstai.

32.7. Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 147 straipsnio 2 dalį. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl pagrindinės 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalies, neįvertino 3247,81 Eur netesybų susidarymo prigimties. Ieškovės darbo praktika pas atsakovę buvo nuo 2020 m. sausio iki liepos mėnesio, priteistos netesybos sudaro antra tiek, kiek darbo santykiai siejo ginčo šalis, tai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Darbo ginčų komisija jau buvo priteisusi 670,49 Eur už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, tad su teismo sprendimu atsakovei tenka pareiga sumokėti apie 4000 Eur, tai viršija ir 6 mėn. darbo užmokesčio vidurkį, ir neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo kriterijų. Teismas neatsižvelgė į pačios ieškovės nepateisinamai ilgą neveikimą. Be to, mažiausiai 670,49 Eur suma turėtų būti mažinama pačių netesybų suma. Kadangi ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2020-01-31 iki 2020-07-27, pagal ieškovės argumentaciją galima būtų vertinti, kad ji apmokėjimą už darbą realiai yra gavusi tik už vasario mėnesį, o už likusį periodą atsakovė su ja niekada nebuvo atsiskaičiusi Akivaizdu, kad ieškovė darbo sutartį turėjo nutraukti kitais motyvais ir pagrindais.

32.8. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos daugiau nei 2,5 karto viršija pagrindinio reikalavimo sumą, tai neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei formuojamos teismų praktikos. Šalių nesiejo ilgalaikiai santykiai, net į teismą ieškovė kreipėsi pavėluotai, o atsakovė po Darbo ginčų komisijos sprendimo sumokėjo priteistas sumas ir vertino, kad yra atsiskaičiusi, todėl bet koks netesybų reikalavimas po galutinio atsiskaitymo rugsėjo mėnesį turėjo būti vertinamas kaip nepagrįstas ir nesąžiningas.

Atsiliepimas

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

33.1. Apeliacinio skundo argumentais yra painiojama ieškinio senaties ir procesinių terminų skaičiavimas, taikymas, atnaujinimas. Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2020-09-10, todėl terminas skundui dėl jo paduoti suėjo 2020-10-10. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog ji yra praleidusi šį terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo prašė atnaujinti terminą šiam ieškiniui pateikti. Darbo ginčų komisija 2020-09-10 sprendimu išaiškino ieškovei, kad komisija neturi ekspertų išvados dėl dokumentų klastojimo, todėl negali nesivadovauti darbdavio teikiamais dokumentais, ieškovei nurodė kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, ką ieškovė nedelsiant ir padarė. Pagal jos pareiškimą 2020-09-17, t.y. 7 dienos po komisijos sprendimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-10-07 ieškovė pateikė savo ieškinį šį tyrimą vykdžiusiai tyrėjai, t.y. dar nesuėjus 1 mėn. komisijos sprendimo apskundimo terminui ir tokiu būdu siekė, kad jos reikalavimai būtų patenkinti. Ieškovei teikti tapatų ieškinį dar ir civiline tvarka butų buvę netikslinga, nes reikalavimai dubliuotųsi. Be to, teismas, sužinojęs apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, nebūtų galėjęs išnagrinėti civilinės bylos ir ją stabdytų. Ilgai negaudama žinių dėl ikiteisminio tyrimo, ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos (teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2021-03-26). 2021-04-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovės ieškinys nenagrinėtas, todėl ieškovei teko rinktis savo pažeistų teisių gynimo būdą. Įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą, ieškovė apsisprendė šio nutarimo neskųsti, o savo teises toliau ginti civilinio proceso tvarka ir nedelsiant, t.y. nutarimui dar neįsiteisėjus, su ieškiniu kreipėsi į teismą. Taigi ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti ir visą šį laiką veikė operatyviai, atsakingai ir rūpestingai. Teismas turėtų įvertinti ieškovės jauną amžių (23 metai), veiklos sritį (medikė), profesionalaus teisės konsultanto neturėjimo aplinkybes, tai lėmė būtent tokį ieškovės subjektyvų veikimą, tačiau rodo, jog ji aktyviais veiksmais nuolat siekė savo pažeistų teisių gynimo, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Be to, ikiteisminis tyrimas ir jo metu surinkta medžiaga labai reikšminga šios bylos nagrinėjimui, nes jo metu vyko šioje civilinėje byloje reikšmingų aplinkybių tyrimas, liudytojų apklausos, parašų ekspertizė, tam reikėjo laiko. Pareikštu ieškiniu buvo siekiama ginti asmens turtines ir neturtines vertybes, todėl formalus termino taikymas užtikrinant santykių stabilumą ir apsaugant pažeidimą darbo teisinių santykių srityje padariusią atsakovę nuo pareigos išmokėti atlyginimą, būtų neproporcingas vertybei, kuri liktų be teisminės gynybos – asmens teisei į teisingą atlyginimą už darbą. Buvo pagrindas konstatuoti, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovės ieškinys teismo priimtas 2021-05-05 rezoliucija, kuri nėra skundžiama. Ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas, todėl ieškinio priėmimo teisme klausimas nebegali būti kvestionuojamas apeliacine tvarka. Ieškovė siekė atlygio už 2020 m. kovo – liepos mėn., todėl šiems reikalavimams taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas. 2020-08-13 prašymu ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, 2020-10-07 ieškovė pateikė savo ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai nutraukia ieškinio senaties terminą. 2021-04-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame ieškovė buvo pateikusi ieškinį ir kuris nebebus nagrinėjamas, įsiteisėjo 2021-05-17. Ieškovei darbdavio buvo priskaičiuota išmokėti bet neišmokėta 1439,55 Eur, būtent dėl šios sumos vyko ginčas byloje, ir pirmosios instancijos teismas šią sumą ieškovei iš atsakovės priteisė. Ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

33.2. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija teismo sprendimą teigdama, kad ieškovė yra pasirašiusi atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 68 ir 69, kas esą įrodo atsiskaitymo su ieškove faktą. Šie argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė aplinkybę, kad 411,03 Eur ir 62,92 Eur pinigų sumų, nurodytų atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 68 ir 69, negavo, be kita ko, įrodinėjo tiek savo paaiškinimais, tiek ikiteisminio tyrimo eigoje apklaustų liudytojų parodymais. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors darbdavys, pasinaudodamas darbuotojos jaunu amžiumi ir perdėtu patiklumu, gavo jos parašus ant 2020 m. kovo ir balandžio mėn. žiniaraščių, tačiau pinigų pagal juos darbuotojai taip ir neišmokėjo. Teismas padarė teisingą išvadą, jog labiau tikėtina, kad V. Š. kieme pinigų neturėjo ir jų ieškovei neperdavė, nes tokį pinigų perdavimo faktą būtų prisiminusi ir kartu buvusi liudytoja ikiteisminiame tyrime. Ieškovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 68 ir 69 nurodytos darbo užmokesčio sumos jai nebuvo sumokėtos nei šių žiniaraščių pasirašymo 2020-05-05 dieną, nei kada nors vėliau. Tuo tarpu atsakovė, būdama darbdaviu ir savo žinioje turėdama visus įmonės buhalterinius dokumentus bei esamų ir buvusių darbuotojų duomenis, atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė šių ieškovės nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų, nustatytų iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog 411,03 Eur ir 62,92 Eur sumų grynais pinigais ieškovei nebuvo sumokėta.

Atsiliepimas

33.3. Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog ji nėra sumokėjusi ieškovei ir už 2020 m. gegužės, birželio, liepos mėn. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyti darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai bei šių duomenų visuma patvirtina ieškovės dėstomą poziciją, jog atlyginimas darbdavio jai nebuvo išmokėtas. Atlyginimo žiniaraščiuose atsiradę parašai ties ieškovės pavarde labai apsunkino jos, kaip darbuotojos, teisių gynimą.

33.4. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi visų byloje surinktų įrodymų visetu, todėl vertino ne tik ieškovės laiškus, bet ir atsakovės. Pabrėžtina, kad už darbo užmokesčio apskaitą yra atsakingas darbdavys, tačiau iš jo ieškovei 2020-06-04 siųstų žinučių akivaizdu, kad jis darbuotojai teikė klaidingą informaciją. Iš pačios atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo matyti ieškovės klaidingas suvokimas apie jai priklausančias išmokas, t.y., kad ji pati turi apsirūpinti darbu ir susirasti pacientų, kad atlygis jai mokamas atskaičius medžiagas ir dar kažkokias sąnaudas, atskaičius 40 proc. mokesčių, kad ji atlygį gaus priklausomai nuo to, ar darbdavys gaus ir kiek gaus subsidijų iš valstybės ir tik, jeigu jai pačiai nereikės darbdaviui sumokėti, ir pan. Įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovė, kaip darbuotoja, darbdavio buvo apgaudinėjama, todėl jos susirašinėjimo metu nurodytos sumos yra pateiktos pagal tuo metu jos turėtą situacijos suvokimą ir negali riboti jos teisių gynimo teisme. Tai, kad kiti darbuotojai neturi atsakovei pretenzijų dėl atlygio mokėjimo, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog ieškovei priklausantį atlygį atsakovė yra išmokėjusi.

33.5. Atsakovė nesutinka su teismo priteistomis netesybomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavys su ieškove darbo sutarties nutraukimo dieną galutinai neatsiskaitė, iš viso nesumokėjo 1909,56 Eur (470,01 Eur priteisė DGK + 1439,55 Eur priteista teismo) darbo užmokesčio. Atsiskaitymo su ieškove uždelsimas susidarė ne dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovei priklauso netesybos. Neatsiskaitymas tęsiasi daugiau nei šeši mėnesiai, todėl ieškovei priklauso netesybos už 6 mėn. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovės vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 653,05 Eur, todėl netesybos už 6 mėnesius sudaro 3918,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį komisijos priteistų netesybų (670,49 Eur) darbdavys yra sumokėjęs, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš darbdavio 3247,81 Eur netesybų. Nors atsakovė mano, kad teismo priteistų netesybų suma yra didelė, tačiau ji tokia ir turi būti, kad skatintų darbdavį atsiskaityti laiku, veiktų kaip adekvati sankcija bei kaip prevencinė priemonė, tuo pačiu kompensuotų darbuotojui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Netesybos yra reglamentuotos įstatymu, kur aiškiai nurodyta jų apskaičiavimo tvarka. Jos yra apribotos 6 mėn. terminu, todėl dar labiau jas mažinti nėra jokio pagrindo. Darbdavys nepateikė įrodymų, jog neišgali tokių netesybų sumokėti dėl finansinės padėties. Darbdavys grubiai pažeidė ieškovės, kaip darbuotojos, teises ir laiku neišmokėjo viso jai priklausančio darbo užmokesčio, neatsiskaitė su ja jos atleidimo iš darbo dieną. Darbdavys teikė ieškovei tikrovės neatitinkančią klaidingą informaciją apie jai priklausantį darbo užmokestį ir jo išmokėjimo tvarką. Darbdavys nepaisė įstatyminio įpareigojimo ir laiku neišmokėjo ieškovei su darbo santykiais susijusių išmokų iš viso 1909,56 Eur, tai tris kartus viršija jos mėnesio darbo užmokestį. Ilgą laiką ieškovė dirbo negaudama jai priklausančio atlygio. Be to, siekdamas išvengti šios prievolės vykdymo, darbdavys suklastojo ieškovės parašus atlyginimo žiniaraščiuose. Tai labai apsunkino ieškovės teisinę padėtį ir jos pažeistų teisių gynimo procesas užtruko. Dėl to teismo priteistos netesybos negali būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35. Remiantis civilinės bylos, Darbo ginčų komisijos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2020-02-03 iki 2020-07-27 siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2020-01-31 darbo sutartyje Nr. 19, kuria ieškovė buvo priimta į darbą (duomenys neskelbtini). Sutartas darbo užmokestis – 650,00 Eur per mėnesį, darbo krūvis – 40 valandų per savaitę, dirbant 6 darbo dienas.

36. Ieškovė 2020-08-13 prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir susijusias išmokas (apmokėjimą už prastovą, nepanaudotų atostogų kompensaciją) už 2020 m. kovo – liepos mėn., taip pat netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2020-09-10 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nutarė išieškoti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ ieškovės R. J. naudai 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2020 m. liepos mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 455,25 Eur apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 670,49 Eur netesybas, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo darbo byloje priėmimo dienos (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Kitų ieškovės reikalavimų Darbo ginčų komisija netenkino. Ieškovei išaiškino, jog jai abejojant jos parašų tikrumu atsakovės pateiktuose dokumentuose, ji turi teisę pateikti pareiškimą ir turimus įrodymus ikiteisminio tyrimo institucijai dėl atsakovės įgaliotų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų suklastojimą pagal BK 300 straipsnio nuostatas.

37. 2020-09-16 raštu ieškovė patvirtino, kad iš buvusio darbdavio gavo 954,85 Eur, atsiskaityta – 2020-09-16.

38. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pradėtas 2020-09-17. 2020-09-17 nutarimu R. J. pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė ikiteisminiame tyrime 2020-10-07 buvo pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1439,55 Eur neišmokėtą atlyginimą, nepanaudotas atostogas, prastovas, 2000,00 Eur neturtinės žalos. 2021-04-12 nutarimu ieškovė pripažinta civiline ieškove.

39. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje gauta 2020-01-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadoje nurodyta: „Tikėtina, kad atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ pasirašė ne R. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ R. J. vardu pasirašė V. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje 1.2 punkte“. Išvados tiriamosios dalies 1.2 punkte nurodyta: „Lyginant tiriamuosius parašus su V. Š. parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai duoti. Nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių požymių nebuvo galima, nes tiriamieji parašai paprastos sandaros, be to lyginamajam tyrimui pateiktų V. Š. laisvųjų parašų transkripcija nesutampa su jos eksperimentinių parašų transkripcija, todėl nenustatytos V. Š. parašų variantiškumo ribos. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ R. J. vardu pasirašė V. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima“.

40. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta 2021-03-26 teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp R. J. ir advokatės I. B.. 2021-03-31 advokatei pranešta, kad tenkintas jos prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ji atstovauja nukentėjusiąją, duomenimis.

41. 2021-04-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta: „Vertinant byloje surinktus duomenimis – nukentėjusiosios R. J., įtariamosios V. Š., specialiosios liudytojos G. V., liudytojų K. K.-K., D. L., E. J., G. K. parodymus, LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos Darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-09-10 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, R. J. parašų tyrimo specialistų išvadą, UAB „Šypsenos Spa“ dokumentų, susijusių su darbo užmokesčio išmokėjimu, apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kitus byloje esančius duomenis, įvertinus byloje esančius duomenis tiek atskirai, tiek ir jų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, konstatuotina, kad nėra pakankamai duomenų teigti, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika, t. y. kad nukentėjusioji R. J. negavo darbo užmokesčio už 2020 m. kovo ir balandžio mėn., nors pasirašė atitinkamuose Atlyginimo žiniaraščiuose, ir nepasirašė ginčijamus dokumentus (Atlyginimų žiniaraščius Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07) bei negavo priskaičiuoto darbo užmokesčio ar jis nebuvo išmokėtas visas. Taigi, išnaudojus visas procesines galimybes (atlikus proceso dalyvių apklausas, akistatas, parašų tyrimą, kitus tyrimo veiksmus), nebuvo nei paneigta, nei patvirtinta nukentėjusiosios R. J. nurodyta faktinė aplinkybė, kad ji ginčijamų dokumentų nepasirašė ir darbo užmokesčio negavo – įtariamoji V. Š. neigė suklastojusi dokumentus ir pateikusi Darbo ginčų komisijai žinomai suklastotus dokumentus, specialioji liudytoja G. V. taip pat paaiškino, kad ji minėtų dokumentų neklastojo ir nežino, kas tai galėjo padaryti, V. Š. teigė, kad su R. J. yra atsiskaičiusi pilnai, be to, objektyviai nustatyti, ar ginčijamus dokumentus pasirašė R. J. ar kitas asmuo negalima, kadangi tiriamieji parašai yra paprastos sandaros; atlikus akistatas, prieštaravimai tarp R. J. ir V. Š. nebuvo pašalinti, kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti, negauta.

42. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susirašinėjo SMS žinutėmis dėl atsiskaitymo ir atleidimo iš darbo. Tai konstatuota 2021-02-25 antstolio T. U. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; šalių bendravimo SMS žinutėmis dalį yra pateikusi ir ieškovė.

43. Iš Darbo ginčų komisijos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių atlyginimo žiniaraščių nustatyta, kad: atlyginimo žiniaraštyje Nr. 68 už kovo mėn. ieškovei priskaičiuota išmokėti 411,03 Eur; atlyginimo žiniaraštyje Nr. 69 už balandžio mėn. ieškovei priskaičiuota išmokėti 62,92 Eur; atlyginimo žiniaraštyje Nr. 70 už gegužės mėn. ieškovei priskaičiuota išmokėti 367,23 Eur; atlyginimo žiniaraštyje Nr. 71 už birželio mėn. ieškovei priskaičiuota išmokėti 393,25 Eur; atlyginimo žiniaraštyje Nr. 72 už liepos mėn. ieškovei priskaičiuota išmokėti 205,12 Eur. Iš 2020-08-20 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad R. J. už 2020 m. kovo – liepos mėnesius iš viso priskaičiuota išmokėti suma – 1439,55 Eur (kovo mėn. – 411,03 Eur, balandžio mėn. 62,92 Eur, gegužės mėn. – 367,23 Eur, birželio mėn. 393,25 Eur, liepos mėn. – 205,12 Eur).

44. 2021 m. birželio mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, UAB „Šypsenos Spa“ administracine tvarka už darbo užmokesčio ir mokėjimo tvarkos pažeidimus bausta nebuvo.

Dėl ginčo esmės

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo iš dalies pakeisti Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomai priteisti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ 1439,55 Eur darbo užmokesčio bei 3247,81 Eur netesybų. Ieškovė nurodė, kad atlyginimo už 2020 m. kovo – liepos mėn. negavo. Iš viso už šiuos mėnesius darbdavio priskaičiuota 1439,55 Eur, tačiau ši suma ieškovei nebuvo išmokėta. Ieškovė pažymėjo, kad ant kovo ir balandžio mėnesių atlyginimo žiniaraščių ji pasirašė, tačiau juose nurodytos sumos jai nebuvo išmokėtos; ant gegužės, birželio, liepos atlyginimų žiniaraščių yra ne jos parašai, juose nurodytos sumos jai taip pat nebuvo išmokėtos. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė neatsiskaitymo su ja fakto už kovo, balandžio, gegužės bei birželio mėnesį, išskyrus liepos mėnesio periodą.

Žemesnės instancijos teismas

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius (Nr. 68 ir Nr. 69) darbo užmokestis ieškovei nebuvo išmokėtas, nors ji ir pasirašė atlyginimo žiniaraščius už šiuos mėnesius. Dėl ieškovės parašų žiniaraščiuose Nr. 70, Nr. 71 ir Nr. 72 teismas rėmėsi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada, kad šiuose dokumentuose, tikėtina, yra ne ieškovė parašas, ir sprendė, kad su ieškove nebuvo atsiskaityta nei darbo užmokesčio mokėjimo dienomis, nei atleidimo dieną, nei vėliau.

47. DK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai nagrinėjami remiantis pagarbos kitos šalies teisėtiems interesams, ekonomiškumo, koncentruotumo, šalių kooperacijos (bendradarbiavimo) principais, siekiant kuo greičiau išspręsti ginčą abiem šalims priimtiniausiomis sąlygomis. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai darbo ginčuose dėl teisės taikomi tiek, kiek tai nepažeidžia įstatymų ir darbo teisės normų nustatytų teisinių prezumpcijų (DK 214 straipsnio 2 dalis). Jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami (DK 214 straipsnio 3 dalis).

48. Toks reglamentavimas vertinamas kaip bendros CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis. Pagal DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą specialią įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklę, ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotoju faktą, privalo pateikti teismui.

49. Nagrinėjamu atveju darbo ginčą, kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją bei teismą, iniciavo darbuotoja, akcentuodama netinkamo atsiskaitymo faktą, todėl būtent atsakovei (darbdaviui), kuri, vesdama buhalterinę apskaitą, disponuoja visais finansiniais dokumentais, tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoja faktą.

50. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad byloje nebuvo pripažinti darbo užmokesčio žiniaraščiai neteisėtais ar negaliojančiais, to neprašė ir ieškovė, todėl nepaneigus dokumentų teisingumo, pripažinus ieškovės parašus teisėtais, akivaizdu, kad tai įrodo ir apmokėjimo faktą.

51. Nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti ginčo atlyginimo žiniaraščių neteisėtais ar negaliojančiais, taip pat nėra ginčo dėl atlyginimo žiniaraščiuose už 2020 m. kovo ir balandžio mėnesius (Nr. 68 ir Nr. 69) esančių ieškovės parašų. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ant 2020 m. už kovo ir balandžio mėnesių (Nr. 68 ir Nr. 69) atlyginimų žiniaraščių pasirašė, tai įvyko prie atsakovės direktorės mamos namų, tačiau juose nurodytos ir darbdavio priskaičiuotos sumos (411,03 Eur ir 62,92 Eur) jai nebuvo išmokėtos.

52. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad apklausta liudytoja J. G. davė parodymus apie atlyginimo žiniaraščių už 2020 m. kovo ir balandžio mėn. pasirašymo aplinkybes. Liudytoja nurodė, jog R. J. dokumentus pasirašė, liudytoja stovėjo šalia, R. J. pinigai nebuvo išmokėti. 2021-04-13 akistatos metu liudytoja dar kartą patvirtino, kad jai dalyvaujant jokios kalbos apie pinigus nebuvo ir R. J. niekas pinigų nemokėjo. Liudytoja G. K. nurodė, kad pasirašo atlyginimo žiniaraštyje kiekvieną mėnesį, tačiau pinigus ne visada gauna iš karto. Liudytoja D. L. nurodė, jog būna atvejų, kad pasirašo žiniaraštyje, tačiau pinigai tuo metu nesumokami. Liudytoja G. V. nurodė, kad darbuotojas pirma pasirašo atlyginimo žiniaraštyje, tada pats pasiima pinigus iš kasos, kuri yra registratūroje, arba darbuotojui yra išmokami grynieji pinigai, jei kasos aparate tuo metu nėra pinigų; jei darbuotojas iš kasos pasiima pinigus pats, jis palieka raštelį kasoje, kad paėmė pinigus (konkrečią sumą).

53. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų vertinimo procedūra yra grindžiama tikėtinumo taisykle, t. y. teismas daro išvadą apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, jeigu byloje surinkta medžiaga leidžia daryti prielaidą, jog yra didesnė tikimybė ją buvus, nei nebuvus. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovė, nors ir pasirašė darbo užmokesčio žiniaraščius už kovo ir balandžio mėnesius, tačiau už šiuos mėnesius darbo užmokestis jai nebuvo sumokėtas, kadangi atsiskaitymo fakto nepatvirtina nei minėtieji liudytojos J. G. parodymai, nei liudytojų nurodyta atsakovės vedama atsiskaitymo su darbuotojais tvarka, be to, atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių tinkamo atsiskaitymo su darbuotoja faktą.

Žemesnės instancijos teismas

55. Dėl atlyginimo žiniaraščių už 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. (Nr. 70, Nr. 71 ir Nr. 72) ieškovė nurodė, kad jų nepasirašė, šiuose žiniaraščiuose esantis parašas yra suklastotas, žiniaraščiuose nurodytos sumos jai nebuvo išmokėtos.

56. Spręsdamas dėl šių žiniaraščių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ikiteisminiame tyrime atliktos ekspertizės išvada. Išvadoje nurodyta: „Tikėtina, kad atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ pasirašė ne R. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70 už 2020-05, Nr. 71 už 2020-06 ir Nr. 72 už 2020-07 skiltyje „Parašas“ R. J. vardu pasirašė V. Š. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje 1.2 punkte“.

57. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą ekspertizės išvadą, atkreipia dėmesį, kad ekspertų pažymėta, jog tikėtina, t. y. yra galimybė, kad atlyginimo žiniaraščiuose Nr. 70, Nr. 71 ir Nr. 72 skiltyje „Parašas“ pasirašė ne R. J., o kitas asmuo. Remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad 2020-09-30 apklausta atsakovės direktorė V. Š. nurodė, jog tai ji suklastojo 3 R. J. parašus atlyginimų žiniaraščiuose už gegužės, birželio ir liepos mėnesius. 2020-12-01 apklausos metu nurodė, jog parašų neklastojo, o už gegužės mėn. pasirašė jos mama G. V., kuri paneigė klastojusi parašus. 2021-02-25 apklausta įtariamąja V. Š. kalta neprisipažino, nurodė parašų neklastojusi. 2021-04-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad nebuvo nei paneigta, nei patvirtinta nukentėjusiosios R. J. nurodyta faktinė aplinkybė, kad ji ginčijamų dokumentų nepasirašė ir darbo užmokesčio negavo. Į bylą pateiktas ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, jog tarp šalių vyko diskusija dėl visiško atsiskaitymo ir atleidimo iš darbo.

58. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad žiniaraščiuose už 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. (Nr. 70, Nr. 71 ir Nr. 72) yra ne ieškovė parašas, ir su ieškove už šiuos mėnesius nebuvo atsiskaityta.

59. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atlyginimo žiniaraščiuose nurodytos sumos ieškovei nebuvo išmokėtos, atsakovė neįrodė ir nepagrindė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoja fakto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą.

60. Atsižvelgęs į DK 147 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei taip pat priteistina 3247,81 Eur netesybų suma.

61. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 147 straipsnio 2 dalį. Teismas visiškai neanalizavo aplinkybės, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos daugiau nei 2,5 karto viršija pagrindinio reikalavimo sumą, tai neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei formuojamos teismų praktikos. Šalių nesiejo ilgalaikiai santykiai, į teismą ieškovė kreipėsi pavėluotai, o atsakovė po Darbo ginčų komisijos sprendimo sumokėjo priteistas sumas ir vertino, kad yra atsiskaičiusi, todėl bet koks netesybų reikalavimas po galutinio atsiskaitymo rugsėjo mėnesį turėjo būti vertinamas kaip nepagrįstas ir nesąžiningas.

62. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

63. Kaip matyti, darbo teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas numato darbdavio pareigą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymu ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

64. Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškove darbo sutarties nutraukimo dieną visiškai neatsiskaitė; teismo konstatuota, kad atsakovė neįrodė ir nepagrindė tinkamo atsiskaitymo su ieškove fakto, todėl ieškovei priteistina 1439,55 Eur neišmokėto darbo užmokesčio suma; byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti dėl ieškovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 653,05 Eur, todėl netesybos už 6 mėnesius sudaro 3918,30 Eur. Kadangi dalį Darbo ginčų komisijos priteistų netesybų (670,49 Eur) atsakovė yra sumokėjusi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai priteisė 3247,81 Eur sumą.

65. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.).

66. Pasisakydamas dėl uždelsimo atsiskaityti kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti į DK įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

67. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra adekvačios padarytam pažeidimui, yra adekvati sankcija darbdaviui. Priteistos netesybos yra proporcingos padarytam teisės pažeidimui, jų priteisimas nereikš pernelyg didelės disproporcijos, nepagrįstai didelio neadekvatumo tarp teisės pažeidimo ir sankcijos.

68. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovei nesutinkant su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ji privalėjo prašyti teismo kilusį darbo ginčą spręsti iš esmės, išsprendžiant visus su galimu darbo užmokesčio mokėjimu/nesumokėjimu susijusius klausimus.

69. Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė išieškoti neišmokėtą darbo užmokestį ir susijusias išmokas (apmokėjimą už prastovą, nepanaudotų atostogų kompensaciją) už 2020 m. kovo – liepos mėn., taip pat netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija 2020-09-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir nutarė išieškoti iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ ieškovės R. J. naudai 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už 2020 m. liepos mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 455,25 Eur apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn. (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 670,49 Eur netesybas, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo darbo byloje priėmimo dienos (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Kitų ieškovės reikalavimų Darbo ginčų komisija netenkino.

70. Ieškovė su Darbo ginčo komisijos sprendimo dalimi sutiko, ieškinyje prašė Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta išieškoti iš UAB „Šypsenos Spa“ ieškovės R. J. naudai 14,76 Eur darbo užmokesčio nepriemoką ir 455,25 Eur apmokėjimą už prastovą už 2020 m. liepos mėn., bei 670,49 Eur netesybas, palikti galioti. Ieškovė atsakovei reikalavimus pareiškė dėl papildomai priteistino 1439,55 Eur darbo užmokesčio ir 3247,81 Eur netesybų, nurodė, kad darbdavio jai buvo priskaičiuota, bet neišmokėta 1439,55 Eur (už 2020 m. kovo – liepos mėn.) suma. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose, taip pat nurodė, jog Darbo ginčų komisijos 2020-09-10 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti.

71. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš esmės paneigdamas Darbo ginčų komisijos prezumpciją ir sprendimo išvadas, jog asmens parašai ant žiniaraščių įrodo apmokėjimo ir atsiskaitymo faktą.

72. DK 231 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. DK 231 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

73. Taigi, jeigu po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38punktai).

74. Pareikštas ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme nagrinėjamas vadovaujantis CPK nuostatomis. Priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 39, 40 punktai).

75. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės pareikštus reikalavimus ir procesinį sprendimą priėmė bei materialiosios teisės normas taikė pagal nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu (ir sprendimo priėmimo metu) egzistuojančias faktines aplinkybes. Teismas įvertino įrodymus, nustatė aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus ir atsikirtimus, kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir nusprendė dėl taikytinos teisės bei ginčo išsprendimo iš esmės.

76. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė byloje ieškinio senaties.

77. DK 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. Bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (DK 15 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (DK 15 straipsnio 4 dalis).

78. Darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 16 straipsnio 1 dalis). Jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (DK 16 straipsnio 2 dalis).

79. Byloje nustatyta, kad ieškovė atleista iš darbo 2020-07-27, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2020-08-13. Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2020-09-10, todėl terminas skundui dėl jo paduoti suėjo 2020-10-10. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog ji yra praleidusi šį terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių, teismo prašė atnaujinti terminą šiam ieškiniui pateikti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020-09-17, ikiteisminiame tyrime ieškovės ieškinys pateiktas 2020-10-07, teisinių paslaugų sutartis sudaryta 2021-03-26, 2021-04-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Į teismą ieškovė kreipėsi 2021-05-04. Ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo priimtas 2021-05-05 rezoliucija. Teismas ieškovės ieškinį priėmė ir išnagrinėjo.

80. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas dėl ieškinio senaties bei procesinių terminų, konstatuoja, kad taikyti ieškinio senatį šiuo atveju nėra pagrindo.

81. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Dėl bylos procesinės baigties

82. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

84. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas (atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui), kurios suma 400,00 Eur, bei 2021 m. rugsėjo 3 d. banko mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 400,00 Eur sumos sumokėjimą už advokatės teisines paslaugas.

85. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

86. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei R. J. iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Šypsenos Spa“ (į. k. 304063983) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė