Klaipėdos apygardos teismo nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei R. K.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

12. Teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti suinteresuotų asmenų vaikų paėmimo pagal išduotą teismo leidimą klausimas, kad nebūtų pažeisti vaikų interesai, priima Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų pateiktus naujus įrodymus. Teismas sprendžia, kad į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

13. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio nuostatomis, bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 2 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar byla dėl leidimo paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka, teismas negali apsiriboti vien tik formaliųjų požymių (procedūrinių aspektų, susijusių su grėsmės lygio nustatymu) patikrinimu, bet turi iš esmės patikrinti ir įvertinti taip pat ir faktines konkrečiu atveju susiklosčiusias aplinkybes – tai yra, faktinę situaciją tiek vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į tai, byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą galėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka tik išimtiniais atvejais, kai iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų ir įrodymų yra visiškai aiški konkrečiu atveju susiklosčiusi faktinė situacija, tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo nuomonę, pozicija dėl vaiko paėmimo. Kitais atvejais, esant bent menkiausiai abejonei ar neaiškumui dėl faktinių bylos aplinkybių arba kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turėtų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, suteikdamas galimybę tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą ir vaikui, sugebančiam suformuluoti savo nuomonę, būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019).

15. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde nurodo, kad nebuvo iš anksto informuoti apie pirmosios instancijos teisme vykusį teismo posėdį, negalėjo pateikti paaiškinimų ir kitų įrodymų, susijusių su byla. Be to pažymėjo, kad juos pirmosios instancijos teisme atstovavusi advokatė jų interesus atstovavo netinkamai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų suinteresuotų asmenų ir jų vaikų teisėms apginti. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl leidimo paimti vaikus išsprendė rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį informavęs tik suinteresuotų asmenų atstovę advokatę. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, byloje surengtas žodinis jos nagrinėjimas, taip suteikiant galimybe suinteresuotiems asmenims pasisakyti ir pateikti papildomų įrodymų, kurie jų manymu būtini pateikti siekiant šią bylą teisingai išspręsti, be to, priimti su atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų pateikti nauji įrodymai. Todėl konstatuotina, kad galimai padaryti proceso pažeidimai pirmosios instancijos teisme, nerengiant žodinio bylos nagrinėjimo, nesuteikiant suinteresuotiems asmenims galimybės pateikti įrodymų ir paaiškinimų, ištaisyti, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

16. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.

17. Šioje byloje suinteresuoti asmenys nesutinka pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino Pareiškėjos prašymą ir leido paimti (duomenys neskelbtini). Iš esmės suinteresuotų asmenų skundas grindžiamas argumentais, jog pirmos instancijos teisme suinteresuotus asmenis atstovavusi advokatė nurodė klaidingas aplinkybes; suinteresuoti asmenys nebuvo informuoti apie posėdį; neturėjo pakankamai laiko pateikti paaiškinimų; teismas netinkamai vertino pateikus duomenis apie jų mažamečius vaikus; neišklausė vaikų nuomonės, kai jie yra tokio amžiaus, kai gali savo nuomonę išreikšti. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, surengdamas žodinį bylos nagrinėjimą ir suteikdamas galimybę suinteresuotiems asmenims dalyvauti posėdyje, teikti įrodymus ir paaiškinimus, ištaisė pirmosios instancijos teismo proceso pažeidimus, susijusius su tuo, kad bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, suinteresuoti asmenys galimai neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų ir įrodymų, byla išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų nuomonė buvo išklausyta apeliacinės instancijos teisme, priimti ir visi jų papildomai pateikti įrodymai.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

19. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai vaiko paėmimui iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

21. Pagal VTAPĮ, vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai nustatomas realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais ir rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku (VTAPĮ 361 straipsnio 3 dalis). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį, nedelsdamas imasi veiksmų, įtvirtintų VTAPĮ 363 straipsnio 1 dalyje. Vaiko paėmimo iš jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka įtvirtinta VTAPĮ 365 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nustačius vaiko apsaugos poreikį, atsakinga institucija gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis, ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei; arba 2) VTAPĮ 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

22. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

23. Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini), 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini)). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo užfiksuoti galimi vaiko teisių pažeidimai susiję su tuo, kad (duomenys neskelbtini).

25. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis motyvus, pažymėdami, kad tiek teismas, tiek Pareiškėja netinkamai įvertino situaciją. Suinteresuoti asmenys nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų šeima nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Nuo 2018 m. liepos 9 d. suinteresuotiems asmenims inicijuotas atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas, teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini). Nustatyti duomenys patvirtina, kad alkoholio vartojimo atkryčiais vis kartojasi ir dėl to vis nustatoma netinkama vaikų priežiūra, institucijos vertina, kad dėl tokių aplinkybių kyla realus pavojus vaikų sveikatai ir gyvybei.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindas paimti vaikus yra, kadangi suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini). Nors suinteresuoti asmenys nesutinka su kaltinimais dėl smurto prieš vaikus panaudojimo, tačiau byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad nuo 2022 m. gruodžio 14 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta duomenų, kad minėtas ikiteisminis tyrimas atžvilgiu būtų nutrauktas.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

29. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai yra suteikti įgalinimai spręsti dėl vaiko saugumo, jo poreikių tenkinimo ir interesų užtikrinimo ir tik vėliau jos priimtus sprendimus patikrina teismas. Tarnyba, gavusi pranešimą, vertindama vaiko situaciją turi nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir galimybes tas priežastis pašalinti. Visų pirma, turi būti pasitelkiami tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Kai vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą dėl vienų ar kitų priežasčių yra nepajėgūs savarankiškai užtikrinti vaikui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, valstybės institucijos įvertina pagalbos šeimai poreikį. Šiuo konkrečiu atveju, tarnyba, gavusi pranešimą ir atvykusi į suinteresuotų asmenų namus, tinkamai įvertino susidariusią situaciją ir priėmė sprendimą paimti vaikus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš esminių tėvų pareigų.

30. Tarnyba, nustatydama būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį, siekia šių tikslų: apsaugoti vaiką ir suteikti šeimai paramą ir reikalingą pagalbą tais atvejais, kai tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą kyla sunkumų vykdant savo pareigas ir įgyvendinant vaiko teises. Tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Todėl teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir pagalbą teikiančių institucijų, taip pat tarp pačių institucijų, siekiant užtikrinti individualizuotą vaiko poreikius ir interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi tinkamai rūpintis vaiku, o viena iš rūpinimosi formų yra ir bendradarbiavimas su pagalbą vaikui teikiančiomis institucijomis. Sąžiningas asmuo turėtų vykdyti įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus.

31. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai, kurie reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš šeimos teisėtumo ir pagrįstumo. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos rekomendacijose atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo nurodyta, kad suinteresuotiems asmenims mobiliosios komandos paslaugos teikiamos trečią kartą. Kaip nurodė mobiliosios komandos specialistai, (duomenys neskelbtini).

32. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namai pateikė (duomenys neskelbtini).

33. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų 2022 m. gruodžio 29 d. rašte dėl informacijos pateikimo apie (duomenys neskelbtini).

34. Suinteresuoti asmenys pateikė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota jų gyvenamoji vieta, patvirtinant, kad namai tvarkingi ir švarūs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikai iš šeimos paimti buvo ne dėl tvarkingos ir švarios, vaikams tinkamos aplinkos neužtikrinimo. Tai buvo tik viena iš nurodytų aplinkybių, tačiau nepagrindinė. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog šeimos materialinės ir buitinės sąlygos šiuo metu keltų realią grėsmę vaikų sveikatai, gerovei, saugumui ar būtų netinkamos jiems gyventi šeimoje. Pirmiausiai, kaip ir minėta, vaikai buvo paimti iš šeimos, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų pateikti papildomi duomenys (filmuota medžiaga ir fotonuotraukos) nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad esant dabartinei situacijai vaikai buvo pagrįstai paimti iš jos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus. Nagrinėjamu atveju pagrindinė teismo procesiniame sprendime akcentuota priežastis, lėmusi netinkamą tėvų pareigų įgyvendinimą, yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. Nors suinteresuoti asmenys nurodo, kad bando keisti situaciją, gydytis nuo priklausomybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šios pastangos dėl gydymosi nuolat svyruoja, kadangi vaikai paimami ne pirmą kartą dėl tos pačios problemos. Pabrėžtina, kad galimi teigiami pokyčiai visų pirma yra naudingi patiems suinteresuotiems asmenimis. Pažymėtina ir tai, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai ir tik siekiant susigrąžinti vaikus, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t.

35. Iš aptartų byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas leisti paimti vaikus buvo tinkamiausias esamoje situacijoje. Leidimas paimti vaiką iš jo tėvų yra laikina priemonė, kurios tikslas grąžinti vaikus į šeimą, kai tėvai bus pasirengę tinkama rūpintis vaikais. Aplinkybės, dėl kurių buvo kreiptasi su prašymu į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo, šiuo metu dar nėra išnykusios. Iš pateiktų duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys bendradarbiauja su pagalbą jiems teikiančiais specialistais. Paminėtina, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų grąžinimo tėvams, svarbu bus įvertinti ar suteikta pagalba buvo efektyvi ir ateityje vaikai pakartotinai nebus paimti iš atstovų pagal įstatymą bei pakartotinai nustatyta laikinoji globa.

36. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys taip pat nurodo, kad vaikai yra tokio amžiaus, kai jau sugeba suformuoti savo pažiūras ir išdėstyti teismui nuomonę. Nurodo, kad šiuo atveju į vaikų nuomonę grįžti į namus pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė, nesirėmė. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad mažamečiai vaikai išreiškė norą gyventi šeimoje, tačiau mano, kad tai vaikų motinos (duomenys neskelbtini) vaikų bauginimas, vaikų gąsdinimas, kad juos išveš į vaikų globos instituciją, pasekmė.

37. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas). Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

38. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte taip pat nurodyta, jog tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis (VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

39. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įstatyme įtvirtintos pareigos atsižvelgti į vaiko nuomonę sprendžiant su juo susijusius klausimus – ši nuomonė buvo išsiaiškinta įstatymų leidžiamu būdu. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) nuomonės pateiktos VSV anketose. Be to, vaikų nuomonę kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ir Pareiškėja, nurodydama, kad vaikai nori grįžti į šeimą. Papildomai vaikų nuomonė buvo išklausta 2022 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini).

40. Pažymėtina, kad vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų išreikštas noras gyventi su tėvais buvo paremtas natūraliu tokio amžiaus vaikams saugumo ir stabilumo poreikiu. Tokio amžiaus vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra, emocinis stabilumas ir saugumas, stabili psichologinė būsena. Teismas gali neatsižvelgti į vaiko norus, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko paėmimas iš tėvų nėra siekis nutraukti jų tarpusavio ryšį. Priešingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti šeimos ryšius, juos sustiprinti, padėti tėvams išsiugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, šeimos bendravimo įgūdžius, nes vaikų paėmimas iš tėvų leidžia sustabdyti neigiamą situaciją, užtikrinti vaikams saugią aplinką, o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti išvadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtą keistis.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog vaiko tėvų bendradarbiavimas su kompetentingomis institucijomis iki pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo nebuvo pakankamas – tėvai priešiškai nusiteikę institucijos specialistų atžvilgiu, motyvuodami tuo, jog institucijos pernelyg daug kišasi į suinteresuotų asmenų ir jų vaikų šeimos reikalaus be pakankamo teisėto pagrindo, tėvai susiduria su akivaizdžiais sunkumais įgyvendindami tėvų valdžią. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad po nutarties leisti paimti vaikus iš šeimos, vaikų tėvai bendradarbiauja su specialistais. Iš bylos duomenų, teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų išsakytos pozicijos matyti, kad jie imasi veiksmų, kad vaikai būtų sugrąžinti į šeimą. Tačiau pažymėtina, kad svarbiausia problema, kurią suinteresuoti asmenys turi spręsti yra piktnaudžiavimas alkoholiu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad esant duomenims, kad šiuo metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) ir iki kol nėra priimti procesiniai sprendimai, kurie patvirtintų ar paneigtų smurto šeimoje atvejį, vaikų grąžinimas į šeimą šiuo metu neatitiktų vaikų interesų. Taigi, nors byloje pateikta duomenų, kad suinteresuoti asmenys bando keisti situaciją, tačiau šiuo metu situacija, kuri lėmė sprendimą paimti mažamečius iš šeimos, nėra pasikeitusi tiek, kad būtų galima daryti išvadą, jog vaikams saugu grįžti į šeimą. Pokyčiai turi būti ne tik stengiantis vykdyti specialistų rekomendacijos, bet ir suinteresuotiems asmenims pirmiausiai paties pripažinus, kad susiduria su problemomis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kartojasi alkoholio vartojimo atkryčiai, ką jie ir patys pripažįsta. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vaikai paimami ne pirmą kartą dėl tos pačios problemos. Suinteresuotų asmenų pokyčiai turi būti ilgalaikiai, jie turi būti ne tik išoriniai, tačiau ir vidiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mažamečius paėmus iš šeimos tėvams ir toliau turi būti ir yra teikiama pagalba. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikai nedelsiant grąžinamas į šeimą. Tai reiškia, kad pasikeitus šiuo metu susiklosčiusiai situacijai, suinteresuotų asmenų gyvenimo būdui, mažamečiai galės būti grąžinti tėvams.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

43. Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo grąžinti mažamečius vaikus, kadangi aplinkybes dėl kurių kilo būtinybė vaikus paimti iš jų tėvų yra išnykusios. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, kad aplinkybės dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos nėra visiškai išnykusios ar kardinaliai pasikeitusios. Tai, kad suinteresuoti asmenys stengiasi priimti siūlomą specialistų pagalbą ir vadovautis rekomendacijomis, nerodo, kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Kadangi suinteresuotų asmenų atskirasis skundas netenkinamas, tai pagrindo jiems grąžinti vaikus taikant laikinąsias apsaugos priemonės nėra (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenys nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, pagrįstai nusprendė, kad suinteresuoti asmenys negeba užtikrinti mažamečių fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, reikalingos aplinkos ir pagrįstai konstatavo egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti Pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo tėvų išdavimo. Vaiko tėvai neužtikrina vaiko poreikių, emociškai ir psichologiškai saugios socialinės aplinkos, šiuo metu mažamečių grąžinimas tėvams neatitiktų geriausių vaiko interesų.

45. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste leidžia nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

suinteresuotų asmenų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.