- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-2673-1130/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00129-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š., V. (V.) M., N. K., L. I., V. (V.) S., O. S., I. S. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. S. (duomenys neskelbtini) mirties fakto, pareiškėjas priėmė palikimą pagal J. S. 1995 m. vasario 9 d. sudarytą testamentą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) viršaičio pavaduotojo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl gyvenamojo namo, bendro 34,91 kv. m. ploto ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ir kito turto, buvusio J. S. nuosavybėje. Nurodė, kad jo tėvai yra Z. S. (Z. S.) ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), jie gyveno (duomenys neskelbtini), ir jų santuokoje gimė vaikai – (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. S. (po santuokos – M.), o (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjas. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai J. S. gimė nesantuokinis sūnus J. S.. Paaiškino, kad sesuo V. S. (po santuokos – M.) mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje su L. M. jiems gimė vaikai – (duomenys neskelbtini). gimė dukra R. Š. (iki santuokos – M.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. I. (iki santuokos – M.), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. M., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. (A.) M. (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) gimė dukra N. K. (iki santuokos – M.). Pažymėjo, kad brolis J. S. mirė (duomenys neskelbtini), jis buvo santuokoje su Z. S. ir jų santuokoje gimė vaikai – (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. S., (duomenys neskelbtini) gimė dukra O. S., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra I. S.. Pareiškėjas paaiškino, kad iš jo motinos žodžių jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) metais jo tėvas Z. S. dingo, nes jo motinai nepažįstami vyrai paėmė jį iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir išsivežė, daugiau ji savo sutuoktinio nematė, dingus pareiškėjo tėvui, jo motina J. S. atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pirko (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, bendro 34,91 kv. m. ploto, su ūkiniais pastatais, šis namas su ūkiniais pastatais nustatyta tvarka buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini), ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad jo motina su vaikais gyveno šiame name, viena prižiūrėjo namą, tvarkė ūkį, vaikams sukūrus savo šeimas, jie išsikraustė iš namo ir pradėjo gyventi atskirai, bet nuolat padėdavo jai tvarkyti ūkį. Nurodė, kad motina J. S. ilgą laiką sirgo, vienai gyventi buvo sunku, todėl pradėjo gyventi pas pareiškėją (duomenys neskelbtini), o jis pradėjo prižiūrėti namą (duomenys neskelbtini), ir tvarkyti ūkį. Pažymėjo, kad jam buvo žinoma, kad motina (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuris buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) viršaičio pavaduotojo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal testamentą visą turtą, priklausantį pareiškėjo motinai, tame tarpe ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), po savo mirties ji lygiomis dalimis paliko pareiškėjui ir jo broliui J. S., šis testamentas iki šiol nėra nuginčytas, duomenų apie tai, kad J. S. būtų sudariusi kitą testamentą, nėra. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. S., po jos mirties liko palikimas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir kitas turtas. Iškart po savo motinos mirties pareiškėjas išreiškė savo valią paveldėti jai priklausantį turtą, pradėjo valdyti visą paveldėtą turtą (gyvena nuo pavasario iki rudens šiame name, prižiūri namą ir ūkinius pastatus, moka būtinus mokesčius, t. y., faktiškai vienas juo disponuoja) ir rūpinasi iki šiol. Priimti palikimą po motinos J. S. mirties jos vaikai V. M. ir J. S. negalėjo, nes mirė ankščiau nei J. S., o pareiškėjo brolio J. S. vaikai priimti palikimą po J. S. mirties atsisakė, todėl jis yra vienintelis įpėdinis, kuris faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą ir vienintelis, kuris išreiškė valią priimti palikimą po J. S. mirties, tačiau įstatymų nustatyta tvarka ir terminu paveldėto turto valdymą dėl savo teisinio neišprusimo paveldėjimo klausimais neįformino, nes galvojo, kad visas turtas jam atiteks automatiškai. Paaiškino, kad kai nusprendė teisiškai įforminti paveldėto turto valdymą, jam Šalčininkų rajono antro notarų biure tapo žinoma, kad praleido įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą dėl kreipimosi pas notarą dėl palikimo priėmimo ir turi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent jis po savo motinos J. S. mirties priėmė jos paliktą palikimą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų teisiškai įforminti motinos J. S. palikimo priėmimą ir gautų paveldėjimo liudijimą.
Suinteresuoti asmenys R. Š., V. M., N. K., L. I., V. S., O. S., I. S. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjo tėvų Z. S. ir J. S. santuokos metu gimė vaikai – (duomenys neskelbtini) dukra V. S. (po santuokos – M.), o (duomenys neskelbtini) – pareiškėjas, be to, (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motinai J. S. gimė nesantuokinis sūnus J. S.. Pareiškėjo sesuo V. M. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo brolis J. S. - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. motina J. S.. Palikėja (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, pagal kurį visą savo turtą, t. y. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir paliko pareiškėjui ir jo broliui J. S.. Pareiškėjas per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nesikreipė, tačiau po motinos J. S. mirties pradėjo faktiškai valdyti jos turtą, kadangi prižiūrėjo turtą kaip nuosavą, mokėjo mokesčius, tačiau praleido palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po J. S. mirties nebuvo pradėta. 2008 m. lapkričio 21 d. Šalčininkų rajono antro notaro biuro notarė Ž. B. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą, kadangi pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą.
Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y., atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti savo motinos J. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. po savo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.