- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1-41-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40406-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nukentėjusysis
- I. D. G., G. G., J. G., D. G., Š. G.
- Kaltinamasis
- N. R.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, Aidai Gaučienei, Dianai Vorvul, Audronei Stulginskaitei - Puidienei,
nukentėjusiesiems I. D. G., G. G. ir jų bei nukentėjusiojo J. G. atstovui advokatui Nerijui Strazdui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietė, išsituokusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
N. R. 2018 m. rugpjūčio 21 d. laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 23.49 val., tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su R. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė, taip nužudė R. G.. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai
Kaltinamoji N. R. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta neprisipažino ir nurodė, jog dėl jai pareikšto kaltinimo paaiškins aplinkybes po to, kai bus apklausti visi liudytojai. Tačiau kaltinamoji nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. kovo 15 d. delsė duoti paaiškinimus dėl įvairių priežasčių, todėl teismas pripažino, jog N. R. tokiu būdu vilkina bylos nagrinėjimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsnio 1 dalyje 2 punkte numatyta tvarka pagarsino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. rugpjūčio 23 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtariamoji N. R. (toliau ir N. R.) parodė, kad vakare atėjo buvęs klasės draugas R. G. (toliau ir R. G.), su kuriuo turėjo „romaną“ keletą metų, tačiau norėjo išsiskirti. Atėjo vienas, atsinešė romo butelį, buvo gerokai išgėręs. Jie susėdo svetainėje pasikalbėti. Prieš tai buvo kalbėję, kad jis nori išeiti į piligriminę kelionę, tikslu susivokti savyje. Po kelių stikliukų R. G. apgirto, todėl ji pasiūlė jam eiti į miegamąjį. R. G. nusirengęs nuėjo į miegamąjį, o ji liko prie televizoriaus. Po 10 min. atėjęs klausė, kodėl ji neina miegoti, ir vėl išėjo. Po kurio laiko grįžo, jo akys buvo įniršę, klausė kodėl ji neina miegoti. Ji norėjo jį nuraminti, bet R. G. griebė jai už plaukų, pradėjo tempti ją į lovą. Bloškė ant lovos, perplėšė naktinius marškinius. Užgriuvo ant jos, norėjo santykių. Ji išsilaisvino ir einant pro duris R. G. ją pagavo ir vėl bloškė į lovą. Visą laiką rėkė, kad ją užmuš, smaugė, daužė į žandą, laikė, galvą pradėjo daužyti į komodą. Ji vėl išsilaisvino, bėgo į virtuvę paimti telefono, norėjo skambinti policijai, R. G. atėjo iš paskos, atėmė telefoną ir už plaukų nutempė atgal. Vėl ją smaugė, ji išsilaisvino, nubėgo į virtuvę, norėjo iš kito telefono paskambinti, nes turėjo du telefonus. R. G. atbėgo iš paskos atėmė telefoną, pasiėmė peilį iš stovo ir bloškė ją ant spintelių bei paėmė peilį. Ji per svetainės kampą pradėjo bėgti link lauko durų. R. G. atbėgo ir užkirto jai kelią, buvo staliukas su akmeniu, jis ėjo link to akmens, sakė „suka tave užmušiu“ ir peilį rankoje laikė. Užstojo išėjimą iš buto, lygtai bandė peilį atimti, vyko grumtynės dėl gyvybės, jis lyg sukosi, negali pasakyti kaip, bet vienu metu R. G. suklykė ir sukniubo. Ar jai pavyko paimti peilį, ji nepamena. Pamatė, kad jam bėga kraujas, iš po jo ant grindų pamatė kraują. R. G. šliaužė link virtuvės, ji pagriebė rankšluostį, kad užspausti žaizdą ir kvietė greitąją. Peilį vėliau pamatė ant grindų, po to kaip iškvietė greitąją. Peilį pamačiusi nuplovė ir padėjo į tą patį stovą kur ir buvo. Greitoji klausinėjo visokių dalykų telefonu, ne greitai atvyko greitoji, sakė ką jai daryti, ji matė, kad jo veido spalva kinta, sakė, kad greičiau atvažiuotų, o jie davė instrukcijas kaip gaivinti ir po to atvyko. Iki atvykstant greitajai niekas nebuvo atėjęs. Atvykusi greitoji ją nuo R. G. nustūmė, pradėjo jį gaivinti, bet nustatė, kad jis miręs. Greitoji iškvietė policiją. Ji paskambino pažįstamam draugui ir advokatui, kad atvyktų. R. G. mirė dėl žaizdos. Gal grumtynių metu jis sukosi ir užsigavo. Nebuvo taip, kad ji durtų, nes peilis buvo pas R. G., kuris pasiėmė peilį iš stovo, gal ji bandė peilį ištraukti, viskas vyko grumtynių metu. Grumtynių metu buvo triukšmas jis kartojo, kad „s... tave vis tiek užmušiu“. Miegamajame vyko grumtynės, gal kaimynai ir girdėjo. Langas išeina į žalią veją, priešais kitą namą. Prieš atvykstant policijai niekas nesureagavo, kad jie triukšmauja. Iš dalies kaltę pripažįsta. Kad konflikto metu mirė žmogus, pripažįsta. Nemano, kad jos veiksmai tai nulėmė, gal pats sukdamasis atsitrenkė į sieną, negali pasakyti. Netinkami veiksmai, kad nereikėjo su juo grumtis, ar peilį atimti. Mirties priežastimi ji laiko atsitiktinumą. Viskas vyko 2018 m. rugpjūčio 21 d., antradienio vakare. Tą dieną ji pas R. G. pietavo, buvo atsisveikinimo pietūs, jie išgėrė „Jagermaister“ dviese, jis atsinešė romo, gal dar po 50 g. išgėrė, daugiau alkoholio nevartojo. Pas ją alkoholis labai ilgai laikosi, nuo alkoholio ji apsvaigusi nesijautė, galėjo konstatuoti, kad jis visiškai girtas. Eidamas miegoti R. G. nusirengė visiškai nuogai. Kai jis ją tempė ir vijosi, buvo nuogas. Kai vyko grumtynės dėl peilio, R. G. buvo nuogas. Nežino, kaip paaiškinti, kad R. G. rastas su marškinėliais, jis buvo nuogas. Per visą laikotarpį niekas nebuvo užėjęs. Ji per įvykį persirengė, kaip greitąją iškvietė, persirengė naktinius ir chalatą. Suplyšę naktiniai ir chalatas turi būti namuose. Po naktiniais ji buvo nuoga. Kaip perplėšė rūbus, R. G. bandė atlikti seksualinius veiksmus, bandė į ją įeiti, R. G. ją viena ranka smaugė, o kita ranka bandė įkišti jai savo lytinį organą, atlikti lytinį aktą, tačiau R. G. to atlikti nepavyko. R. G. jai sudavė į apatinį žandikaulį, į ausį, kaktą daužė į komodą, smūgius sudavė kai partempė ją iš virtuvės ir ji antrą kartą bandė skambinti policijai, tikrai ne vieną smūgį sudavė. Kai ji gulėjo ant lovos R. G. sudavė jai smūgius. Kai R. G. priėjo su peiliu prie jos, ji bandė pabėgti, R. G. laikė peilį į ją atkišęs, sakė „s... aš vis tiek tave užmušiu“, kita ranka siekė ją paimti ar jai suduoti, ji lygtais bandė peilį atimti, prasibrauti ir už rankos jį apimti. Buvo paklaikusi iš siaubo, R. G. nereagavo. Kiek pamena bandė atimti peilį, kurį dešinėje rankoje jis laikė, gal už rankos ėmė. Ji ėmė kuria ranka peilį neatsimena. Kiek pamena R. G. tik už plaukų pešė visų grumtynių metu. R. G. užstojo duris, ji bandė pro jį prasprukti, gal su ranka jį stūmė, stengėsi pasprukti R. G. nustumdama petimi. Gal didžiausias įsiūtis ir įvyko, kad ji nėjo su R. G. į lovą. Parodė, kad jį pastūmė, negali tiksliai pasakyti kaip. Neatsimena visų detalių. Matė, kad viskas išmėtyta, ji to neatsimena, bet pasirodo tai R. G. išmėtė. Ji pro R. G. nepraėjo. R. G. suriko, kaip jie abu kažkaip susisuko, tačiau kaip negali pasakyti, neatsimena. Jeigu ji sukosi pečiu, tai gal kita ranka R. G. ją laikė, negali tiksliai pasakyti. Grumtynių metu nebuvo paėmusi iš R. G. peilio. Grumtynių metu pradinėje stadijoje, kaip R. G. buvo užstojęs jai duris, jis laikė peilį. R. G. paėjo žingsnį į šoną, sukniubo, ant nugaros apsivertė ir šliaužė link virtuvės. Peilis buvo prie tos vietos ant žemės. Ji iš karto čiupo rankšluostį kur jai atrodė, kad R. G. kraujuoja šone ir norėjo prispausti, kvietė greitąją. Greitoji liepė jį atversti ant nugaros. Jam nugriuvus, matė peilį prie jo, puolė skambinti greitajai, telefonas buvo ant žemės virtuvėje po stalu. Viskas virtuvėje vyko, ji paėmusi telefoną, skambino greitajai, R. G. pašliaužė iki virtuvės, greitoji pasakė jį atversti ir pridėti rankšluostuką, ji R. G. atvertė, kol gulėjo kniūbsčias, ji matė žaizdą šone, ties juosmeniu. Laikė užspaudusi žaizdą, greitoji liepė jį atversti ir ji atvertė. Įsijungė garsiakalbį, greitoji sakė daryti širdies masažą, ji tą ir darė, matė, kad R. G. keičia spalvą, parodė, kad ji sakė greičiau atvažiuokite. Maigė jį kol atvažiavo greitoji, atvykus greitajai, ji ėjo namo vartų atidaryti. N. R. parodė, kad prieš atvykstant greitajai, ji persirengė, o gal kaip greitoji atvyko ji persirengė, tiksliai neatsimena. Parodė, kad peilį išplovė. Jis buvo ant žemės. Iki atvykstant greitajai ji išplovė peilį, gal prieš gaivinant, gal kaip paskambino greitajai. R. G. sukniubo, ji puolė skambinti greitajai, tada greitoji visko klausinėjo, R. G. buvo virtuvėje ant pilvo. Gal, kol greitoji laiptais lipo plovė peilį, gal tame tarpe, kol jis nušliaužė, gal skambindama greitajai plovė peilį. Iki greitosios ji plovė peilį. Gal kaip pamatė, kad nepaisant gaivinimo R. G. mirė. Paskui pasakė, kad vartus atidaryti, nes atvažiuoja greitoji. Kai pamatė, kad viskas, atvažiuos greitoji ir paėmė peilį. N. R. parodė, kad kol darė masažą greitoji jai sakė, ką daryti, o ji sakė, kad viskas. Kaip paskambino, greitoji visada buvo ryšyje, ji prašė greičiau, jie sakė tuoj bus. Virtuvėje plovė peilį, telefonas buvo ant stalo, kam reikėjo plauti peilį nežino. Namų ji netvarkė. Atvykus medikams sakė, kad žmogus atėjo pas ją su žaizda, jai buvo toks siaubas, nežino kodėl taip pasakė. Medikams sakė, kad atėjo žmogus su žaizda, ką sakė policijai neatsimena. Tą dieną toks konfliktas buvo ne vienas. Buvo konfliktas pas jį namuose, kaip ji pas jį pietavo, buvo apsižodžiavimas. Jis ženkliai daugiau išgėrė negu ji. Konfliktas vyko dėl pavydo, persekiojimo, jis sekė, kontroliavo ją, jam vaidenosi jos vyrai. Pirmo konflikto metu pas jį namuose ji pjovė arbūzą, jis su tuo peiliu paėmė ir jai įpjovė pirštą, ji tada išėjo iš jo namų. Juos siejo jausmai, todėl jį įsileido. Ne kartą buvo noras baigti santykius, jis vėl prisiprašydavo, sakė be jos negali. Įsileido gal dėl to, kad mylėjo. Kaip ją mušė, į lovą tempė, ji buvo nubėgusi du kartus į virtuvę dėl telefono. Neišėjo iš namų, nes buvo savo namuose, bandė jį išstumti, bet jis sakė niekur neis. Ji jautė grėsmę, kad jis gali ją uždaužyti, pradėjo daužyti galvą į komodą, kodėl nepasišalino iš namų negali pasakyti. Tai ne pirmas kartas, kai R. G. naudojo smurtą prieš ją. Po pirmo smurto atvejo, namuose buvo užuolaidos nutrauktos, ji buvo su mėlynėmis, jis vežė dovanas, sakė negers. Jo problema alkoholis, jis net pasirašė, kad negers. Skambino ir rašė žinutę jo sutuoktinei. Policijos nekvietė. R. G. ją persekiojo. Ji su pažįstama buvo Rygoje darbo reikalais viešbutyje, jis susekė, nuvažiavo į viešbutį, registratūroje prašė anketos, ją nufotografavo, kad ji ne viena buvo. Laukdavo jos po teniso, žinodavo kada į turgų važiuoja, ne kartą važinėdavo jos gatve pažiūrėti kur ji yra. Po paskutinio atvejo dėl viešbučio su advokatu rašė, kad jis paviešino duomenis (b. t. 5, b. l. 15-18).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti 2018 m. rugpjūčio 22 d. įtariamosios apklausos metu duoti parodymai. Ji šioje apklausoje nurodė, kad su R. G. mokėsi toje pačioje mokykloje. Daugiau nei prieš 2 metus, jie per „facebook“ vienas kitą susirado ir susitarė susitikti. Po to dar buvo susitikę kelis kartus ir taip išsivystė „romanas“. Jie negyveno kartu, nes jis vedęs, tiesiog susitikinėdavo. Dažniausiai jis atvažiuodavo pas ją. Jų susitikimai būdavo beveik kasdien. Jie buvo daugiau negu draugai, jie mylėdavosi. Mano, kad ji jį mylėjo. Jo žmona sužinojo, apie ją tada, kai jiems bebūnant Anykščiuose, jis buvo išgėręs ir sugalvojo, kad reikia ją parsivežti į Kauną atgal. Maždaug pusantrų metų, kai jo žmona žino apie jų santykius su R. G.. R. pasakojo, kad šeimoje pas jį nesklandumai, ištisiniai barniai. Nuo šių metų balandžio mėnesio jų susitikimai nebūdavo tokie intensyvūs. Jis jai sakė, kad jį žmona prispaudė, ir dar laikui bėgant jį pažįstant išaiškėjo jo smurtas, agresija, kas jai yra nepriimtina. Laikas nuo laiko jie susitikdavo, bet rečiau. Lytinių santykių turėdavo, bet retai. R. maždaug kokius metus laiko ją persekiodavo. Jis pradėjo smarkiai gerti. Buvo absoliučiai neadekvatus pavydas ir persekiojimas, bet pas juos nebuvo jokių kalbų apie ateities kūrimą kartu. Nuo birželio mėnesio, kur jis gyveno su sutuoktine (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena, išsikraustė ir persikraustė prie (duomenys neskelbtini) „Maximos“ į devynaukštį daugiabutį, (duomenys neskelbtini). Jo bute buvo gal kokius 3-4 kartus. Ji jam geriant kavą pasakė, kad gana, baigiam santykius, kad jie niekur neveda, kad ištisinis jo persekiojimas, smurtavimas jai yra nepriimtinas. Įvykio rytą 10-11 valandą paskambino ir paklausė ar jai reikia agurkų, nes (duomenys neskelbtini) turguje jų yra ir jis žinojo, kad ji negavo jų (duomenys neskelbtini) turguje. Jie susirašydavo „labas rytas“ ir panašiai. Jis jai atvežė agurkų ir pasakė, kad jis nori susivokti savyje, ruošiasi išvažiuoti į Ispaniją, į piligrimų kelią. Pakvietė pas save į svečius pietums. Ji su visuomeniniu transportu iš savo namų nuvyko iki jo buto, maždaug 13.30 val. R. jau laukė. Buvo paruošęs anties krūtinėlę su bulvių koše ir smidrais, sėdo pietauti. R. buvo nupirkęs „Jagermaister“ trauktinės 0,33 l. talpos. Abu kartu jį išgėrė. Paskui jis įpylė po mažą stikliuką pipirinės degtinės „Nemirof“. Gėrė visa tai prie pietų stalo. Dar gėrė kavą, valgė arbūzą. Kalbėjosi, kaip jis nori išvažiuoti į tą piligrimų kelią. Ten reikia 800 km eiti pėsčiomis. Jis galvojo, kad praėjus šį kelią jis susivoks ir nuspręs ar liks su šeima, ar bus vienas, ar bus su ja, gal gerti mes ir panašiai. Kadangi jį truputį pažįsta, tai jai keistokai atrodė. Ji jam aiškino, kad galima ir taip susivokti, nevykstant į tą piligrimų kelią. Ji nelabai juo tikėjo. Jis daug meluodavo ir labai manipuliuodavo žmonėmis, buvo labai didelis provokatorius. Po kažkokių barnių jis visada pasakydavo, kad vis tiek jis ją užmuš. Daugiau alkoholio ji nebegėrė, o jis toliau gėrė „Nemirof“ pipirinę degtinę, gerai įkaušo. Mano, kad prieš jai ateinant jis jau buvo išgėręs alaus. Jis pradėjo darytis agresyvus, prasidėjo užgauliojimai. Apie tai, kad jis nori susivokti savyje, o ji nesusivokusi, ėmė ją vadinti paleistuve, necenzūriškai. Jai virtuvėje pjaunant arbūzą, jis priėjo prie jos ir kitu peiliu jai per kairės rankos smilių čirkštelėjo. Taip darydamas jis sakė „aš tave s... vis tiek užmušiu“. Kraujas pradėjo žiauriai bėgti, jo kelnės apsitaškė krauju. Ėjo į vonią, kišo po kranu tą pirštą. Apsivyniojo tualetiniu popieriumi. Jis lygtais išsigando. Ji jam pasakė, kad išeina, o jis jos nestabdė. Namo grįžo su viešuoju transportu. Tai galėjo būti 18.30 val. Jis jai skambino į „messengerį“ tiek tada, kai važiavo ir tada, kai jau buvo namuose, sakė, kad nepyk, kad jis vis tiek ją myli, be jos negali ir panašiai, nenori taip išsiskirti, nes išvažiuoja į tą savo piligrimų kelią. Į „messengerį“ jis jai iš viso tą vakarą, t. y. vakar 2018 m. rugpjūčio 22 d. vakare, skambino maždaug kokius 3 kartus, ir į patį jos mobilaus ryšio telefoną. Jis jai skambindavo į „messengerį“, nes nenorėjo, kad jo žmona matytų, jog jis jai skambina, nes ji imdavo jo skambučių išklotines. Jis jai paskambinęs pasakė, kad atvažiuos. Ji sutiko, tik prašė be jokių agresijos išpuolių. Pas ją atvažiavo apie 22 valandą, atsivežė su savimi romo butelį, maždaug 0,5 litro talpos. Buvo apsirengęs šviesios smėlinės spalvos kelnėmis ir lygtais bordo spalvos marškiniais. Atvažiavo daug girdesnis negu ji jį paliko, bet nuolankesnės nuotaikos. Sakė, kad dar buvo (duomenys neskelbtini) prie turgaus bare alaus išgerti ir išgėrė 3 bokalus alaus. Atsisėdo ant sofos, pradėjo kažką šnekėti, kaip eis piligrimų keliu, kad jam reikia susivokti ir kad ji paleistuvė. Jis kažkokių dar turi įrodymų, kad ji pasak jo yra paleistuvė. Ji buvo nusipraususi ir buvo su naktiniais iki kelių, kurie tokia rausvi, kaip „paršiuko odos spalvos“ ir juodu šilkiniu chalatu. Jis buvo su drabužiais. Pas ją bute yra akmeninis staliukas ir ant jo yra padėti du akmenys. R. ar tai norėjo padėti tą romo butelį ar tai kaip ten, bet jis trinktelėjo į akmenį esantį ant staliuko ir nuskilo butelio dugnas. Išsilaistė pusę butelio, o likučius iš butelio supylė į ąsotėlį ir atsisėdo prie kito medinio stalo. Išgėrė gal po kokį 30 ml., jis prisnaudė. Ji paklojo lovą savo miegamajame ir jam pasakė arba eiti miegoti, ar išvažiuoti. Jis nuėjo į jos miegamąjį, nusirengė nuogai ir atsigulė į jos lovą miegoti. Ji dar liko svetainėje žiūrėti televizorių. Po 10 min. atėjo prastomis emocijomis, irzlus, kam ji neina miegoti. Ji atsisakė ir jis pradėjo ją tempti į lovą. Kiek įmanoma ji priešinosi, bet jis ją tempė už rankos, už plaukų. Ji priešinosi jį stumdama, pešdama jį už plaukų. Jis vėl pradėjo rėkti, kad jeigu ji nenori su juo santykiauti, tai reiškia kažką kitą turi, kažkokį kitą vyrą ir su tuo kitu ji viską „atlikinėja“. Ji bandė jį tildyti, kad nusiramintų. Bet jis visiškai neadekvatus, negirdėjo jis jos žodžių, o tik labiau siuto, pyko. Taip rėkė jis ant jos jiems būnant miegamajame. Nustūmė ją į lovą ir ji nukrito ant nugaros. Stovėdamas pasilenkęs prie jos plėšė jos naktinius nuo vidurio į šonus. Perplėšė. Kai perplėšė tada ją visu savo kūnu pilnai užsigulė. Jis vis rėkė, kad „aš tave vis tiek užmušiu, tu nežinai su kokiais aš žmonėmis esu bendravęs“. Ji kažkaip jį nustūmė ir pradėjo eiti į virtuvę pasiimti telefoną, kad paskambinti arba pažįstamam A., arba skambinti į policiją. Bet tarpduryje tarp miegamojo ir koridoriaus jis iš nugaros pastvėrė ją, apsuko, atsistojo priekiu į ją ir viena ranka suėmęs jos kaklą smaugė, greičiausiai kaire ranka, o su dešine ranka trenkė kelis kartus, gal kokius 6-7 kartus jai į kairį skruostą. Jis trenkė jai tuo metu, kai ją smaugė. Ji išsilaisvino, pasiėmė telefoną skambinti policijai. Kol jos telefonas sureagavo į tą piršto atspaudą, jis spėjo atbėgti, atėmė telefoną, kažkur metė virtuvėje į kampą ir vėl už plaukų ją nutempė į miegamąjį. Jis laikė ją už riešų. Paėmęs ją už plaukų, iš už nugaros kelis kartus trenkė jos kaktą į miegamajame esančią komodą. Lygtais trenkė ją į kraštą, bet tikslai negali pasakyti. Turi gumbą ant kaktos nuo to. Visą laiką, visus tuos jo veiksmus lydėjo žodžiai, kad „aš tave užmušiu“. Ji kažkaip išsilaisvino iš jo rankų ir nubėgo į virtuvę. Jis dar ten kažką išvartė pas ją miegamajame. Į virtuvę nubėgo su mintimi, kad pavyks gal iš kito telefono prisiskambinti, nes turi du mobilius telefonus. Jis vėl atbėgo iš paskos ir ją nustūmė į virtuvės kampą prie kriauklės. Trenkėsi nugara į spintelę prie kriauklės. Ji stovėjo, sąmonės praradusi nebuvo. Jis pasiėmė iš peilių stovo peilį. Peilis buvo toks virtuvinis, iš didesnių. Jis su tuo peiliu ėjo link jos vis sakydamas, kad „s... aš tave užmušiu“. Peilis buvo nutaikytas tiesiai. Ji kažkaip pro jo kairę pusę galvojo, kad prasmuks ir pabėgs į kambarį. Ji bėgo link lauko durų. Jis iš paskos atėjo. Ji buvo jau prie buto durų. Tarp jo ir jos buvo tas akmeninis staliukas, kuris buvo pakeliui R. ateiti iki jos. Jis lygtais siekė paimti dar tą akmenį. Kurioje rankoje jis laikė peilį bei kuria ranka jis siekė to akmens, nepasakys, šiuo metu nepamena. Jis sakė, kad „aš vis tiek tave užmušiu ir tau bus s... p...“. Nuo to akmens ji buvo maždaug per gerą žingsnį. Jie susistumdė. Ji norėjo iš jo peilį atimti, jis lyg jai durti. Toks va, tąsymasis buvo. Tas peilis buvo nemažas. Ta situacija tokia gyvybės - mirties klausimas. Ji pati nepajuto, ar ji bandė tą peilį atimti, ar jis jai lygtais dūrė. Jis staiga sukliko, pradėjo kraujas bėgti ir jis sukniubo. Ji kiek pamena, jis buvo absoliučiai visas nuogas. Nebuvo nei su apatiniais, nei su maike ar kelnėmis. Viskas taip įvyko, kad jis sukliko, sukniubo ir ji žiūri, kad peilis guli ant žemės. Ji pradėjo jį judinti ir jis pradėjo dejuoti. Jis nušliaužė iki virtuvės. Jis sukniubo prieškambaryje. O po to jis atsirado virtuvėje prie radiatoriaus. Pamatė, kad bėga daugiau kraujo, ji puolė skambinti greitajai. Skambino greitajai iš to pačio numerio, kurį nurodė savo apklausoje anksčiau. Paskambinus pasakė, kad yra žmogus, kraujuoja, žaizda ir, kad atvažiuotų. Ji paėmusi virtuvinį rankšluostį, kuris buvo ant stalo virtuvėje, prispaudė prie žaizdos, kad nekraujuotų. Jis gulėjo kniūbsčias, ant pilvo. Žaizda buvo lygtais šone, negali tiksliai pasakyti kur. Greitoji važiavo labai ilgai. Tas jos su R. pasistumdymas, tampymasis po kambarius truko gal maždaug apie kokias geras 30 minučių tikrai. Kai skambino į greitąją, buvo jau po 12 valandos nakties. Atvykus greitajai jie bandė kažką daryti, bet ji kaip suprato, kad jau viskas, R. mirė. Policiją tikriausiai iškvietė medikai, nes ji nekvietė. Ji jautėsi taip, kad lygtais ne su ja čia viskas vyksta. Po to paskambino ji savo pažįstamam A., kad atvažiuotų. Pasakė jam tik, kad bėda. Ir tuo pačiu paskambino advokato padėjėjui S. P. (toliau ir S. P.). Jai atrodo, kad dar policija nebuvo atvažiavusi, kai skambino A. ir advokato padėjėjui. Po to jai liepė išeiti. Laiptinėje prabuvo valandą laiko tik su naktiniais ir basomis kojomis. Durys buvo praviros, tad ji su advokato padėjėju S. P. ir A. tiesiog buvo laiptinėje. Ji jautė grėsmę savo gyvybei, todėl bandė atimti tą peilį. Jie abu susistumdė ir kaip jis buvo sužalotas, ji negali pasakyti. Ji negali pasakyti, kaip įvyko R. sužalojimas. Ar jis dūrė sau, ar tai ji netyčia ir nejausdama. Ji nedūrė tyčia R. peiliu. Viskas įvyko per jų apsistumdymą. Nuo žemės pakėlė kruviną peilį ir jį nuplovusi įdėjo į stovą, kuriame jis buvo prieš tai. Jeigu gerai pamena, peilį nuplovė arba tik paskambinusi greitajai, arba kai jau buvo atvykusi greitoji. Kodėl nuplovė peilį, nežino. Ji nusiplovė rankas virtuvėje. Rankas nusiplovė, kai atvyko greitoji ir ji pasitraukė nuo R. kūno. Drabužių ji nepersirengė. Persirengė tik tuos naktinius, kurie buvo suplėšyti prieš patį galutinį apsistumdymą su R. ir jo sužalojimą. Ji R. apvertė ant nugaros, nes greitosios darbuotoja per telefoną jai buvo taip nurodžiusi, kai reikėjo daryti jam dirbtinį širdies masažą. Yra gavusi grasinančių žinučių iš R. žmonos I.. Tokių kaip „saugok ne tik šonkaulius, bet ir galvą“, nes ji žinojo, kad buvo susilaužiusi šonkaulius. Šią žinutę gavo visai neseniai. Iš R. pasakojimų žino, kad jam būnant girtam, dar kai gyveno (duomenys neskelbtini), jo žmona ir dukra iškvietė policiją. Jis buvo uždarytas į areštinę (b. t. 5, b. l. 7-12).
Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji N. R. parodė, kur vyko tarp jos ir R. G. konfliktas, iš kur paėmė oranžinės spalvos rankena virtuvinį peilį ir ėjo link jos. N. R. parodė, kad R. G. pastūmė ir pro svetainę bėgo į prieškambarį, tikslu bėgti link buto durų ir pabėgti iš buto. Jis atėjo į prieškambarį pro virtuvę ir ėjo link jos. R. G. rankoje laikė peilį ir ėjo link akmens, grąsino jai. R. G. pamatęs, kad ji ruošiasi bėgti pro buto duris, sustojo priešais ją ir jie abu tarpusavyje pradėjo grumtis. Parodė, kad ji nejautė peilio savo rankoje, bet parodė, kad nei tai ji peilį bandė atimti, nei tai jis durti bandė. Jie tiesiog tarpusavyje grūmėsi, staiga R. G. sukliko ir sukniubo. Parodė, kad jų tarpusavio atstumas grumtynių metu buvo nedidelis, buvo vienas šalia kito, tačiau kūnai nesilietė. Tik vėliau pamatė peilį gulintį ant žemės. Peilis gulėjo tarp jų grumtynių vietos prie kilimo ir vietos, kurioje jis gulėjo jau nušliaužęs. Iškvietė greitąją, pamačiusi peilį jį pakėlė ir nuplovė, bei įdėjo atgal į peilių stovą, kuriame jis ir buvo (b. t. 5, b. l. 9-21).
2019 m. vasario 20 d. apklausos metu įtariamoji N. R. parodė, kad ankstesnės apklausos metu duotus parodymus tvirtina. Nori papildyti, kad pagrindinė jos ir R. G. ginčo priežastis buvo dėl to, kad jis neteisėtai gavo duomenis apie jos buvimą Latvijoje esančiame viešbutyje kartu su kitu asmeniu. Dėl šio įvykio yra pareiškusi viešbučiui pretenziją. Po įvykio buvo stacionarizuota į krizių intervencijos centrą (duomenys neskelbtini), kur jai buvo teikiamas medikamentinis gydymas ir psichoterapinė pagalba. Po to lankėsi šios įstaigos dienos centre, šiuo metu lankosi pas psichologą ir psichoterapeutą bei vartoja medikamentus. Apklausos metu minėjo, kad R. bandė panaudoti seksualinę prievartą prieš ją. Po viso šito įvykio jai sukilo seni prisiminimai, kadangi apie (duomenys neskelbtini) m. buvo patyrusi seksualinę prievartą. Tuo metu dar nelankė mokyklos. Tą vakarą konfliktas vyko dėl daugybės priežasčių. R. ją puolė su peiliu virtuvėje. Peilį jis pasiėmė iš stovo buvusio virtuvėje ant spintelės. Jis eidamas su peiliu rankose link jos jai sakė, kad ją nužudys, papjaus. Ji lyg bandė atimti peilį iš jo, lyg jį apsikabinti, nes peilį jis laikė sau už nugaros, bet nepamena, kad būtų jį atėmusi (b. t. , b. l. 25-26).
Pasinaudodama paskutinio žodžio teise, kaltinamoji N. R. nurodė, kad R. G. ji pažinojo 30 metų. Santykių nepavykdavo galutinai nutraukti, nors norėjo. Jaučiasi kalta dėl įvykio vakaro, kadangi ji R. G. įsileido į savo namus. O įsileido dėl to, kad buvo nepatogu prieš kaimynus. Jeigu būtų neįsileidusi, būtų buvusi gėda prieš kaimynus, nes jis apeidavo aplink namą ir po langais rėkaudavo. Nurodė, kad ji jokių smurtinių veiksmų R. G. atžvilgiu neatliko ir jo nenužudė. Tiesiog buvo šoko būsena, buvo grumtynės, buvo tamsu, baisu, ji norėjo pabėgti iš namų ir nežino, kaip viskas įvyko, nepamena ir negali pasakyti.
Nukentėjusioji I. D. G. (toliau ir I. D. G.) teisme parodė, kad paskutinį kartą su vyru R. G. kalbėjosi 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 8 valandą vakaro. Jis sakė, kad ruošiasi eiti namo, nes sekančią dieną eis į darbą. Pakalbėjo apie 15 minučių, o sekančios dienos ryte iš tyrėjų sužinojo, kad jos vyras yra nužudytas. Atvažiavo dukra, tyrėjai atliko ginklo poėmį. Vyras į namus neturėjo grįžti, kadangi nuo birželio vidurio gyveno nuomojame bute. Butas buvo netoli jų namų, ji ten ne kartą buvo apsilankiusi. Ten jis gyveno vienas, susitikę kalbėdavosi, jis lankydavosi pas juos namuose. Jis turėjo pabūti vienumoje ir priimti sprendimus kaip jis toliau elgsis, nes ištikimybė yra vertybė jų šeimoje. Kartu pragyveno 25 metus, drauge sukūrė verslą, užaugino vaikus, keliavo, šventė. Iki to laiko, kol kaltinamoji nepasirodė jų abiejų gyvenime, ji nieko panašaus nebuvo patyrusi. Nebuvo ginčų, skambučių. Kaltinamoji jos vyro telefonu informavo ją, kad ji yra jos vyro gyvenime, tai buvo 2017 m. balandžio 30 d. Kaltinamoji buvo neblaivi, ji kalbėjo isteriškai, sakė kad jos vyras prieš ją smurtauja, kad ją nori palikti ar išvažiuoti. Jai buvo šokas, paklausė kas ji tokia? Ji pasakė, kad yra jos vyro klasiokė. Sekančią dieną jos vyras atvežė jos motiną į Palangą, jo veidas buvo apdraskytas, po akimi buvo mėlynė. Po to skambučio ir pamačiusi tą vaizdą, suprato, kad tai yra ne šiaip sau kažkas. Ji tai vertino kaip vyro vidurinio amžiaus krizę. Kaltinamoji jai rašydavo žinutes ir vis primindavo, kad ji yra jų gyvenime. Visą tą laikotarpį buvo prašymas vyrui išsikraustyti iš jų bendrų namų. Vieną dieną, po darbo grįžtant namo, ji pamatė kaltinamąją atvežusią jos vyrą, visiškai girtą, savo mašina, mašinoje buvo alkoholio butelis. Atidariusi duris, gatvėje ji reiškė pretenzijas, buvo išėjęs ir jos sūnus. Kaltinamoji prašė, kad ji pasiimtų savo vyrą, kuris beveik nejudėjo, nes buvo visiškai girtas, jų pokalbis vyko apie 15 min., kol galiausiai paprašė užsidaryti dureles ir vežti jį ten iš kur atvežė. Po to ji pasitarė su dukra. Apie 3 val. nakties vyras grįžo namo, t. y. bandė prašytis įleidžiamas į namus, tačiau jo neįleido. Ji iškvietė policiją ir policija jį išsivežė. Po šio įvykio, ji paprašė vyrą išsikraustyti ir toliau spręsti pačiam dėl ateities. Jam išsikrausčius jie toliau bendravo, atostogavo rugpjūčio 3 d. prie ežero. Kalbėjo kodėl jis nesikrausto pas kaltinamąją, tačiau jis pats to nenorėjo. Paskutinį kartą kai bendravo, vyras pasakė, kad buvo (duomenys neskelbtini) bariuke su draugais ir jis jau keliauja namo bei sekančią dieną pasirodys darbe. Sprendimų dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo. Vyras jai buvo sakęs, kad nori atšvęsti vaikų gimtadienius (duomenys neskelbtini) sūnaus ir (duomenys neskelbtini) dukters, ir išeiti į piligriminį kelią, mėnesiui, tam, kad susirasti save. Jis ne kartą kartojo, kad negali nutraukti tų santykių, kurie viską griauna, ardo jų šeimą, pasitikėjimą ir santykius, dėl to jam reikia viską išsigryninti. Per visą gyvenimą nei prieš ją, nei prieš vaikus vyras nėra smurtavęs. Kai vyras pavartodavo alkoholio jo elgesys tapdavo intensyvesnis ir linksmesnis. Jis tapdavo vakarėlio dūšia, jį žmonės mylėjo, jis bendravo, buvo komunikabilus. Alkoholis jam įdėdavo vidinės drąsos, pasitikėjimo. Jis nebuvo agresyvus. Prašo priteisti neturtinę žalą, ieškinyje nurodyta 40 000 Eur ir tai nėra didelė suma, nes vyras į jos gyvenimą jau negrįš. Jo neliko tiek kasdienybėje, tiek auklėjant vaiką, nes vaikui reikia tėvo. Jis stengiasi vaiką užimti, stengiasi dėl jo ugdymo, o kur dar namų ūkis, darbas, jos vyras buvo atestuotas specialistas. Ji neteko beveik visko. Turtinė žala sudaro 4510,48 Eur. Šią sumą sudaro šarvojimo salė, laidojimo išlaidos, kapavietės įrengimas, jos išlaidos psichologui, seifo atrakinimas, tai kas tiesiogiai susiję su pasikeitusia situacija. Sodros pašalpa yra išskaičiuota iš bendros sumos.
Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad apie įvykį ji sužinojo tik iš mamos I. D. G., jog tėtis nužudytas. Jai vis dar sunku suprasti kas nutiko. Ne iš karto pajautė poreikį eiti pas specialistus, bet galiausiai pradėjo lankytis pas psichoterapeutą. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pasitarė su teisininku, kuriam papasakojo savo išgyvenimus ir mano, kad niekas neatlygins tėčio mirties. Šiuo metu ji dirba ir kartu studijuoja. Po tėčio mirties pasiėmė akademines atostogas, nes psichologiškai sunku priimti tą faktą. Ji tėvą apibūdino, kaip daug meilės turintį žmogų. Tėtis buvo ramus, siekdavo ramiai viską daryti, visada rūpinosi šeima, vaikais, nebuvo agresyvus, nei prieš vaikus, nei prieš mamą rankos nekėlė. Tėtis vartojo alkoholį, būdavo ir juodesnių etapų. Girtas jis būdavo labiau draugiškesnis. Mama jai minėjo, kad tėčio nebūna namie, tarsi nuomojasi butą, bet jis ir dirbo Palangoje. Tėtis dirbo su mama toje pačioje įmonėje ir Palangoje (duomenys neskelbtini). Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis Š. G. parodė, kad mirusysis R. G. yra jo tėvas. Apie įvykį sužinojo iš G. G.. Su tėčiu bendravimas nutrūkęs nebuvo, tėtis dirbo Lietuvoje, jis dirbo Latvijoje. Bendraudavo telefonu, susitikdavo per pietus. Jis yra jo sūnus iš pirmos santuokos. Abu galvojo, kad turimas veiklas reikėtų sujungti. Po to kas įvyko, tapo neįmanoma. Tėtis apie asmeninį gyvenimą nebuvo linkęs kalbėti. Kaip jam sekasi gyvenime kalbėjo, kada jis būdavo laimingas, kada ne. Atviri būdavo ir jis įtarė dėl tėvo gyvenimo kažką, bet niekada neklausė tėvo tiesiai, neetiška jam atrodė. O apie tai, kad buvo išnuomotas kitas butas sužinojo tik po įvykio. Civiliniam ieškinį yra visa informacija, jos papildyti neturi. Grąžinti to santykio su tėvu, kai paskutinius 15 metų jų santykiai su tėvu tik gerėjo, tiesiog neįmanoma. Tėvas jam buvo autoritetas, to bendravimo neįmanoma pakeisti. Realiai jis su tėčiu matėsi kas mėnesį ar du. Tėtis turėjo gerų žinių statyboje, patirties šilumos ūkių valdyme, renovacijos planuose. Kai susitikdavo, tėtis būdavo blaivus, kažkada yra kartu išgėrę alaus. N. R. žino apie 3-5 metus, bet su ja nėra bendravęs. Jo mama, tėtis ir kaltinamoji mokėsi vienoje mokykloje. Mama jam yra pasakojusi apie N., stebėjo tėčio „instagramą“, paskyrų duomenis, ir matė ją ten, klausė mamos ar tai ta pati moteris. Žino, kad kažkas vyko, tačiau tėčio nedrįso klausti apie tai. Tėvas jam nėra sakęs, kad planuoja palikti šeimą.
Nukentėjusysis D. G. parodė, kad R. G. yra jo vyresnysis brolis. Apie įvykį sužinojo, kai I. D. G. paskambino ir pasakė. Įvykio detales sužinojo atvažiavęs į namus, tačiau daugiau informacijos perskaitė spaudoje. Su broliu bendraudavo periodiškai, maždaug kartą per savaitę. Pas tėvus švęsdavo šventes visas, susitikdavo ten visada. Šeimoje jie buvo tik du broliai, augo kartu. Susitikdavo ir pavalgyti, ir į namus užsukdavo. Brolis šeimą mylėjo, niekada nėra sakęs kad ketintų palikti šeimą. Apie tai, kad brolis išėjęs buvo gyventi kitur, sužinojo iš tėvų. Greičiausiai brolis su N. susitiko klasės susitikime ar kažkur, o kai jis sužinojo apie juos, buvo labai kategoriškai prieš. Jis broliui pasakė, kad nenori apie tai žinoti ir jie apie tai daugiau niekada nekalbėjo. Ieškinį prašo patenkinti. Jų tėvai kategoriškai atsisakė teismo, nes tai susiję su jų sveikata. Mamai užtenka užsiminti apie R., ir ji ligoninėje, kas savaitę ji dabar ligoninėje. Po R. mirties jau buvo dvi širdies operacijos. Jam tenka vienam tėvais rūpintis, pabloginta situacija. R. labiau tėvais rūpinosi, lėkė pas juos, tvarkė. Dabar liko jis vienas, tai ir pareiga, ir krūvis. Jis praktiškai išgėrusio brolio nematydavo. Brolis turėjo draugų ratą, vakarėliuose kartu jie nebūdavo. Brolis išgerti nevengė, bet tai nebuvo problema. Išgėręs brolis tapdavo draugiškas, linksmas, kompanijos siela. Brolio agresyvaus jam nėra tekę matyti. Iš tėvų yra girdėjęs, kad N. pati girdydavo brolį. Mama kalbėjo apie tai, kad brolis žadėjo išvažiuoti vienas, pabūti, susitvarkyti mintis. Taip kalbėjo gal likus savaitei iki jo nužudymo.
Liudytoja E. D. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name kaip ir kaltinamoji, tik kitoje laiptinėje. Apie įvykį ji nežino, tik kaimynė J. R. pasakojo, kad įvyko nusikaltimas, kad dėl jo įtariama kaimynė. Kaimynė girdėjo triukšmą, lygtais kažkokį šauksmą. Ji nieko įtartino negirdėjo. Nurodė, kad pas N. R. dažnai ateidavo vyrai su gėlėmis, su dovanomis. Spaudoje skaitė, kad tas nužudytas vyras atėjo pas N. jau būdamas sužalotas, tačiau visas takelis nuo pagrindinio kelio buvo švarus (b. t., 2 b. l. 69-70).
Liudytoja E. S. (toliau ir E. S.) parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Prieš du metus rugpjūčio mėnesį buvo iškvietimas. Kvietė, kad sužeistas vyras, nakties metu. Atvykus į butą bei įėjus į prieškambarį, jame gulėjo vyras, kraujo klane be gyvybės ženklų. Konstatavo asistoliją. Bute bendravo su moterimi, ji buvo to buto gyventoja, kuri sakė, kad vyras atėjo iš gatvės, jos pažįstamas ir nukrito, nes sakė, kad jį kažkas sužeidė gatvėje. Vėliau atvažiavo policija. Vyro nugaroje buvo didelė žaizda, didelis nukraujavimas. Moteris, kuri pasitiko juos, skambinėjo telefonu kažkam. Vėliau ji lygtai pasikvietė savo advokatą ar draugą, ji sėdėjo ant laiptų ir bendravo. Matėsi, kad buvo nerami, nes vaikštinėjo, skambinėjo. Ji nekreipė dėmesio, ar ant pačios moters buvo smurto žymių. Jeigu ji būtų prašiusi pagalbos, sakiusi, kad jai skauda, pagalbą jie būtų suteikę. Moteris jos kolegoms iš pradžių sakė, kad miręs vyras yra buvęs jos klasiokas paralelinėse klasėse, o po to pasakė, kad tarp jų buvo romanas. Kai teismo ekspertas apvertė vyro kūną matė žaizdą vyro nugaros kairėje pusėje maždaug tarp 9-10 šonkaulio. Žaizdos plotis buvo maždaug apie 5 centimetrus. Atgal paguldant jį ant nugaros iš tos žaizdos dar išbėgo daug kraujo, beveik „kunkuliuodamas“(b. t., 2 b. l. 31-32). Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino kaip teisingus.
Liudytojas A. Š. parodė, kad buvo gautas kvietimas, jog kraujuoja vyras. Išvyko su brigada, kurią sudarė slaugytoja E. S. ir vairuotojas paramedikas G. U.. Iškvietimas buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Pro vartus pateko į kiemą, o pirmajame aukšte prie durų juos pasitiko moteris, kuri buvo susijaudinusi ir kvietė greičiau atvykti. Butas buvo trečiame aukšte, lipant laiptais jokių kraujo žymių nebuvo pastebėta. Įėjus į patalpą, prieangyje buvo matoma arterinio kraujo bala, tarp prieangio ir virtuvės gulėjo vyro kūnas ant nugaros, abi kojos ir kairė ranka buvo ištiestos, dešinė ranka buvo sulenkta apie 120 laipsnių, alkūnė rėmėsi į sieną. Kūnas buvo su atsegtais trumpais raudonais marškiniais, kurie buvo kruvini, daugiau rūbų ant nukentėjusiojo nebuvo. Įvertinus mediciniškai pacientas nekvėpavo, buvo be sąmonės, vyzdžiai platūs, registruojant elektrokardio monitoriumi buvo sistolija, jokios elektrinės širdies veiklos nebuvo. Jau medikų kvietimo metu, asmuo turėjo būti negyvas, kadangi pirminė vieta – prieangyje, tarp kūno gulėjimo vietos ir prieangio, kur galimai įvyko kontaktas ir stebėta pirmoji arterinio kraujo bala buvo atstumas apie metrą, nukraujavimas buvo labai ryškus ir didelis, dėl to sužalojimas, kurį konstatavo ir rado teismo medicinos ekspertas, nebuvo įmanoma, kad žmogus būtų dar gyvas. Arterinis sužeidimas nuo kitokio sužeidimo skiriasi, tuo, kad arterinis kraujas didesniu spaudimu išsilaisvina į išorę, dėl to trumpėja nukraujavimo laikas. Per kiek laiko žmogus galėjo numirti esant tokiam sužeidimui yra sunku spręsti, tačiau sąmonės praradimo komponentas įvertinant sužalojimą buvo greitas, nes pacientas paėjo metrą ir galimai apsisuko, nes ant sienos, kuria rėmėsi dešiniąją alkūne į sieną, buvo stebėtas kruvinų rankos pirštų antspaudų, tai galimai jis apsisuko, bandė laikytis ir krito atbulas ant žemės. Sąmonės praradimas buvo už vieno metro nuo pirmo kontakto. Šalia nukentėjusiojo buvo moteris, kuri minėjo, kad vyro nepažįsta, jis atėjo ir įvirto į butą. Jos paklausė: „ar gali būti, kad su tokio pobūdžio sužalojimu žmogus, įvirtęs į butą, tvarkingai pasidėtų batus?“ O antra, pacientas buvo tik su raudonais atsegtais marškiniais, taigi paklausė: „kodėl jis be rūbų?“ Ji teigė, kad jam buvo silpna, dėl to jį nurengė. Jis jos paklausė, ar silpnumas yra indikacija nurengti žmogų? Ji nieko neatsakė. Taip pat jam kilo klausimas, ar kelnes nuėmė gulinčiam pacientui? Ji teigė, kad taip, tačiau kelnės nebuvo kruvinos, o jis gulėjo kraujo baloje. Šie dalykai jam sukėlė įtarimų, todėl paprašė kolegos užrakinti duris ir iškviesti policijos pareigūnus. Jo iniciatyva ir buvo iškviesta policija. Nuo kaltinamosios N. R. sklido galimai alkoholio kvapas, ji buvo sujaudinta, ji nuolat keitė aplinkybių faktus, pakartotinai klausiant kaip viskas įvyko. Vėliau moteris pasakė, kad jie buvę klasiokai, tarp jų buvo romanas. Kambarius apžiūrėjo, kartu su policija. Nuėjo tarp svetainės ir virtuvės, dešinėje pusėje buvo miegamasis kambarys, įėjus į jį, už slenksčio matėsi kraujo lašai. Atklojus su pirštinėmis lovą, matėsi, kad lova buvo tvarkyta, ji buvo gražiai paklota. Ant čiužinio, kuris buvo apklotas patalyne matėsi kraujo žymės, tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės. Apžiūrėjus vonios kambarį, kriauklėje buvo matyti kraujo plovimo žymių, nes lašai kurie buvo nusėdę ant kriauklės buvo tamsiai violetinės, su kraujo priemaiša, spalvos. Rankšluostis buvo šlapias su valymo žymėmis. Miegamasis buvo tvarkingas. Virtuvėje grumtynių pėdsakų nebuvo. Dėdami medicininę tašę ant staliuko, jie sudaužė stiklinį indą. Šukės buvo jų, o daugiau nieko nebuvo. Moteris vilkėjo chalatu, buvo be batų, ant jos vizualiai matomų smurto žymių, sužalojimų nebuvo, veido srityje jų taip pat nebuvo. Moteris neišreiškė jokios informacijos, kad galėjo patirti kažkokį smurtą nuo ant grindų esančio lavono.
Liudytoja J. K. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Įvykio nematė, tačiau apie 23 valandą, nuėjo į virtuvę paimti vaistus šuniui ir išgirdo triukšmą už sienos. Pagalvojo, kad kaimynai iš apačios, bet pasirodo kad triukšmas sklido iš už sienos kur gyvena kaltinamoji. Girdėjo du balsus, vyrišką ir moterišką. Tiesiog triukšmas buvo toks, kaip pykstasi žmonės, garsiai rėkavo vienas ant kito pakeltu tonu, po to kažkoks bildesys buvo, lyg vienkartinis durų trenksmas, ar spyris koja, tačiau ji nekreipė dėmesio ir nuėjo miegoti. Jau garso metu suprato, kad jis sklinda iš už sienos. Daugiau jokių bildesių nebuvo, barnio metu taip pat bildesių nebuvo. 3 val. nakties paskambino policija į duris, paprašė juos išleisti iš kiemo, atidaryti vairus. Ji paklausė kas nutiko, jie nieko nesakė. Sūnus nuėjo išleisti policiją ir grįžęs pasakė kas įvyko.
Liudytoja L. Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Darbo metu gavo pranešimą ir atvykus į vietą jau buvo medikai, kurie konstatavo vyrui mirtį. Bute buvo moteris, kuri buvo neblaivi, kadangi buvo tikrinamas jos neblaivumas ir laukė kitų savo kolegų, saugojo įvykio vietą. Moteris pasakė, kad jis atėjo pas ją, pasakė, kad jam buvo labai bloga ir nukrito ant grindų. Pradėjo jį nurenginėti, kad pamatytų kas jam nutiko. Nurengusi pamatė, kad jis stipriai kraujuoja ir tada iškvietė medikus. Ji pasakė, kad tikriausiai jį kažkas sužalojo laiptinėje. Jie jai pasakė, kad laiptinėje jokio kraujo nieko nėra. Ji jiems atsakė, kad „aš nežinau, jis atėjo ir sukniubo“. Bendraujant su moterimi laiptinėje, jautėsi alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti jos girtumą. Paklausus, ar ji vartojo alkoholinių gėrimų šiandien. Ji atsakė, kad vartojo. Patikrinus girtumą, alkotesteris parodė, kad jai yra 1,36 prom. girtumas.
Liudytojas G. G. parodė, kad jam dirbant (duomenys neskelbtini), buvo iškvietimas, tikriausiai kvietė medikai. Bute kraujo klane gulėjo negyvas žmogus. Buvo moteris. Dėl darbo pobūdžio to vakaro aplinkybių nepamena, prašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas buvo nurodęs, kad dirba (duomenys neskelbtini). Patruliuojant nustatytu maršrutu, maždaug apie 00.11 val. iš (duomenys neskelbtini) budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), medikai konstatavo mirtį vyriškiui, kuris buvo padurtas peiliu. Kieme jau buvo GMP automobilis. Juos pasitiko GMP gydytojai trečiame aukšte. Įėjus į butą matė, kad buvo GMP darbuotojai, moteris apsirengusi chalatu ir miręs vyras gulėjo ant grindų. Bute buvo daug kraujo, ypač aplink jį. Vienas iš GMP darbuotojų pasakė, kad konstatavo vyriškiui mirtį ir jie jau daugiau negali nieko padaryti. Nustatė, kad moteris, buto savininkė yra N. R.. Belaukiant operatyvinės grupės atvyko moters draugas A. L.. N. R. jo kolegei sakė, kad vyras atėjo pas ją, jai atidarius duris pasakė, kad jam blogai ir nukrito ant grindų. Ji minėjo jam ir jo kolegei, kad R. G. galėjo užpulti laiptinėje, tačiau nežino kas. Paaiškino, kad pradėjo jį nurenginėti, pamačiusi kraują iškvietė medikus. Nuo moters sklido alkoholio kvapas. Tarnybinis alkotesteris parodė, kad N. R. girtumas yra 1,36 prom. Jiems bebūnant atėjo vyras, kuris nurodė, kad yra jos advokatas ir išrašinėjo advokato orderį, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) pareigūnui. Matė, kad R. G. kūnas gulėjo ant grindų, ant nugaros, tarpduryje prie virtuvės. Jis buvo nuogas, tik su marškiniais (b. t., 2 b. l. 37-38). Pagarsintus parodymus liudytojas patvirtino ir prašė jais vadovautis.
Liudytoja J. R. teisme parodė, kad įvykio vakarą ji su vyru žiūrėjo filmą ir jos kūdikis prabudo. Valandos neatsimena, bet maitindama kūdikį išgirdo triukšmą, kuris sklido už sienos, buvo duslus bumbtelėjimas, gal šiek tiek buvo riksmų. Triukšmavo trumpai, ar tie riksmai buvo labiau vyro ar moters, pasakyti negali. Iš pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad maždaug apie 23.30 val. – 00.00 val. girdėjo triukšmą, sklindantį iš kito buto. Negali pasakyti, ar triukšmas buvo iš N. buto ar iš kažkurio kito buto, nes nėra tikra. Girdėjo moterišką balsą. Moteris šūkavo, rėkavo, lygtai barėsi ant kažko, bet aiškių žodžių negirdėjo. Nepamena, ar girdėjo kitą balsą, su kuo moteris galėjo pyktis. Girdėjo tokius garsus kaip trenksmas, pavyzdžiui tokį, kaip kažkas kažką trenktų pavyzdžiui į duris. Jai būnant miegamajame tai truko neilgai, maždaug kelias minutes. Labai greitai viskas praėjo. Parėkavo, parėkavo ir nustojo. Toks jos girdėtas momentinis atvejis (b. t. 2, b. l. 72-74). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisme.
Liudytoja L. G. teisme parodė, kad ji ir kaltinamoji N. R. yra kaimynės. Buvo vėlus metas, ji buvo vonioje, ruošėsi eiti miegoti, kai išgirdo vakarui nebūdintą triukšmą, buvo bumbtelėjimas. Jos vonia ribojasi su laiptine, triukšmas sklido lygtais virš jos buto, o virš jos gyvena kita kaimynė. To triukšmo, ji nesureikšmino, tai galėjo būti apie 23.30 valandą. Garsas buvo duslus. Iš pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį, apie 23 valandą kartu su vyru išgirdo triukšmą. Tas triukšmas buvo toks kaip bendras garsus pokalbis, ginčijamasis, bet ne toks kaip rėkimas, pavyzdžiui reikiant pagalbos. Tiesiog kažkoks ginčas. Vienu momentu girdėjo lygtais ne vieną balsą, bet po to, pasiklausius, pagrinde labiau girdėjo moterišką balsą. Triukšmas truko maždaug gal apie kokias 5-10 minučių. Nebuvo ilgas ir ištisas. Po to nurimo ir ji nebesiklausė. Nebuvo įmanoma išskirti ką kalba, buvo tiesiog bendras triukšmas. Maždaug apie 23.30 val. pasigirdo toks bumbtelėjimas. Ne toks, kaip kokio puodo nukritimas, bet smarkesnis ir duslesnis. Tai buvo maždaug apie tokią valandą, kadangi ji ruošėsi eiti miegoti ir buvo žvilgtelėjusi į laikrodį. Bumbtelėjimą girdėjo būdama vonioje, kurios siena ribojasi su laiptine. Jos vyras būdamas kambaryje to bumbtelėjimo negirdėjo (b. t., 2 b. l. 50-52). Liudytoja teisme pagarsintus parodymus, patvirtino.
Liudytojas J. K. parodė, kad nukentėjusįjį R. G. jis pažinojo apie 20 metų, jis buvo mano draugas bei darbdavys. Įvykio dieną jis su R. G. kalbėjosi telefonu, darbo reikalais. O ryte sulaukė R. G. žmonos skambučio, kuri pasakė, kad jo nėra. Jis su R. G. kalbėjosi apie darbą, apie paimtą iš autoserviso automobilį, apie remonto kainą. Tai galėjo būti 7 valanda vakaro. R. G. buvo geros nuotaikos, susitarė ryte sutikti darbe. Nesijautė jog R. G. būtų neblaivus, jis sakė, kad eina į dušą ir miegoti. Nesakė, kur yra, o jo ir neklausė. R. G. būdamas išgėręs nespręsdavo jokių problemų, tarp jų būdavo kitos temos, jis buvo linksmas žmogus.
Liudytojas A. L. teisme parodė, kad jis su kaltinamąja buvo draugiškuose santykiuose, pažįstami apie pusę metų. Į nusikaltimo vietą atvažiavo tuo metu, kai buvo atvykę policijos darbuotojai ir medikai, į vidų neįleido, todėl jis buvo laiptinėje. Naktį rado daug kaltinamosios praleistų skambučių, bandė skambinti, bet telefonas buvo užimtas, todėl nusprendė nuvažiuoti. Bevažiuojant prisiskambino, jos balsas buvo išsigandęs, šoko būsenoje, sakė greičiau atvažiuok. Hole, kraujo klane matė gulintį nuogą žmogų. N. verkė, buvo išsigandusi ir prašė nieko neklausinėti. Ji buvo apsirengusi chalatu, atrodė tvarkingai, chalatas ir ji pati nebuvo išsitepę. Ant kaltinamosios kūno sužalojimų nematė, tik lygtais kaktoje buvo guzas. Ant veido mėlynių nebuvo. Kaltinamoji jam apie tai kas įvyko nieko nepasakojo, sakė, kad jie apsipyko, tačiau detaliai nieko nepasakojo. Su kaltinamosios draugu R. G. jis yra buvęs susitikęs apie tris kartus, jam paliko nekokį įspūdį, nes bandė R. jį provokuoti konfliktui. Jis prašė N. palikti ramybėje, nes to jo prašė kaltinamoji. Be to yra matęs N. sumuštą, tai yra su mėlynėmis. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino.
Liudytoja A. V. parodė, kad ji su kaltinamąja pažįstamos, žaisdavo tenisą, be to ji kaltinamajai atlikdavo pedikiūrą. Jai yra žinoma, kad po teniso R. N. laukdavo. R. N. persekiodavo, jai skambindavo, grasindavo. N. yra sakiusi, kad ji pažįsta R. iš senų laikų, gal kartu mokėsi ar gyveno. Ji sakė, kad tas žmogus ją persekioja, kad jis jos nepalieka, jis stovi po langais ir ji nežino ką daryti. Kaltinamoji jai buvo atsiuntusi R. nuotrauką, kad ji įsitikintų ar tai tas pats žmogus, kurį ji matydavo nešantį gėles, bei sėdintį mašinoje. Kartą ji buvo perėmusi telefoną iš kaltinamosios ir paprašė netrukdyti, bet R. ją ėmė keikti, grasinti, jog bus nužudyta. Po įvykio buvau nuvažiavusi pas N., nes pamatė žinių įrašą ir pasisiūlė paliudyti apie N. ir R. santykius.
Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, nes pas ją dirbo įmonėje. Jai žinoma priešistorė, kad R. N. persekiodavo. Jis rytais atvažiuodavo, pas N. į darbą, buvo įkyrus. N. ne kartą jai skundėsi, kas R. smurtauja prieš ją. Prieš trejus metus matė ant rankos „mėlynes“. Apie įvykį ji nieko nežino, tik tiek, kiek sužinojo iš žiniasklaidos. Vėliau susitiko su N., bet ji neatviravo kas buvo. Ji pasakė N., kad jeigu reikės pasakyti, tai ji galės pasakyti, kad R. elgesys buvo nesveikas, nes jis piktybiškai neklausė. Persekiojimas pasireikšdavo tuo, kad rašinėdavo žinutes, skambinėdavo ir jau po 8 valandos ryto būdavo pas N. namuose. Siūlė neįsileisti to vyro, o N. sakydavo, kad neįsileis, o kaip toliau būdavo ji nežino.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jo mama ir jis sutinka duoti parodymus. Žuvusysis R. jam buvo žinomas, jį pažinojo. Apie įvykį sužinojo iš mamos, nes ji jam skambino naktį ir verkdama pasakė, kad kažkas yra. Iš miegų pakeltas, nesureagavo. Vėliau iš pažįstamo sužinojęs, viską metė ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Įvykio naktį jo nebuvo, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). R. ir jo mama buvo klasiokai. Jis persekiojo jo mamą nesveikais, iškreiptais būdais. Be to prie jos automobilio lindo. Mama jam ne kartą guodėsi. Mano jog tai buvo persekiojimas dėl piktumo. Jis prašė mamą, kad ši su R. nebendrautų. Tačiau vieną dieną jis pasmurtaudavo, o kitą dieną ateina su gėlėmis ir atsiprašo, ir mama vėl suteikdavo jam šansą. Nukentėjusysis, kai buvo blaivus būdavo kultūringas, normalus, tačiau tai būdavo ne dažnai, dažniau būdavo girtas. Išgėręs būdavo psichologiškai agresyvus, buvo moralinė agresija. Tarp jo ir R. G. nebuvo jokių santykių.
Ekspertas G. A. C. paaiškino, kad byloje duotas išvadas palaiko. Į užduotą klausimą, ar asmuo galėjo susižaloti pats, nurodė, kad galėjo. Tyrimo metu nustatyta mirties priežastis nugaros kairės pusės durtinis pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Tokio pobūdžio sužalojimo atvejais, sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad kaltinamasis galėjo pats susižaloti. Jis atliko bandymą su tuo daiktu arba panašiu daiktu pagal ilgį, kurio rankena randasi kaip ir peilio. Atlikęs bandymą pastebėjo, kad asmuo gali pasiekti tą vietą, laikydamas peilį už rankenos. Jis matė nugaros kairėje pusėje 9-10 šonkaulių srityje žaizdą apie 6 cm, jos kraštai lygūs, nenubrozdinti, jos išorinis galas smailas, vidinis bukas, apie 0,2-0,3 cm pločio, žaizdoje minkštųjų audinių tiltelių nėra, buvo apčiuopiamas šonkaulių pažeidimas. Tyrimo metu krypties nustatyti negalėjo. Specialisto išvados 3 puslapyje tyrimo metu nustatyta, jog žaizda apie 5 cm ilgio ir 3 cm gylio. Tiriamojoje dalyje yra duomenų apie tiriamojo kūno sudėjimą, jis vidutinio kūno sudėjimo, riebalinio audinio storis krūtinėje apie 1,5 cm, pilve - 2,5 cm. Šiuo atveju 1,5 cm odos storis, šonkauliai ir gaunasi toks storis (gylis) 3-5 cm. Tam, kad būtų pasiektas šonkaulis dar yra tarpas. Būtent šis tarpas nuo odos išorės iki krūtinplėvės vidaus yra 3-5 cm. Plaučio sužalojimo gylis 3 cm prie kurio galima pridėti 3-5 cm ir gaunasi gylis 6-8 cm. Specialisto išvadoje neaprašė bandymo, nes nebuvo užduotas toks klausimas. Taip pat nurodė, kad jis atliko N. R. medicininį tyrimą ir davė išvadą. Šis tyrimas užtruko beveik 5 mėnesius, dėl didelio darbo krūvio. Po N. R. apžiūrų rugpjūčio 22 d. ar 23 d. su ja jam teko bendrauti. Susitikimai su tiriamąja nebuvo susiję su jos apžiūra, tačiau dėl to yra atliekamas tyrimas ir jis atsisako atskleisti tyrimo detales. Visos jo duotos išvados yra nešališkos, objektyvios ir pagrįstos.
Ekspertas J. R. teisme patvirtino duotas išvadas ir paaiškino, kad ekspertizės išvados 4 punkte nurodė, jog žaizdos lokalizacija nėra būdinga savęs žalojimui, šį išvados punktą gali pakomentuoti tiek iš asmeninės praktikos, tiek iš specialiosios literatūros. Jam žinoma, kad sužalojimai padaromi peiliu, t. y. žalojant save, turi tam tikrą galima sakyti, būdingą lokalizaciją, tai krūtinės priekinis paviršius. Be to žaizdos būna kelios. Lokalizacija yra pilvas, rankų, dilbių priekinių paviršių sritis. Tokio varianto, kai kažkas sugalvoja durti sau į nugarą tik vieną kartą, praktikoje neteko matyti, dėl to jo išvada buvo taip suformuluota, kad žaizdos lokalizacija, pobūdis nėra būdingas savęs žalojimui. Kalbant apie konkretų atvejį reikia vertinti ir kitas aplinkybes, t. y. ir patį įrankį, jis byloje yra žinomas. Tai didelis, aštrių ašmenų - smaigalio peilis. Ašmenys 19 cm ilgio, yra žinoma žaizdos lokalizacija, galima įvertinti žaizdos kanalo kryptį ir gylį. Turint šiuos duomenis galima atlikti paprastą modeliavimą, pažymėjus tą vietą ant nugaros kur buvo žaizda, pabandyti įsmeigti stačiai tokio ilgio daiktą. Kanalo kryptis, kalbant apie gylį, turint duomenis apie nukentėjusiojo poodinio riebalinio sluoksnio storį, kuris siekė 2,5 cm reikia manyti, kad nugaroje jis gali būti kiek plonesnis apie 1,5 -2 cm. Po oda turime šonkaulius, tarpšonkaulinius raumenis tai, tas sluoksnis siekia apie 2 cm ir turime duomenis, kad žaizdos kanalo gylis plautyje buvo apie 3 cm, taigi žaizdos kanalo gylis gali būti apie 7 cm. Dėl žaizdos kanalo krypties, turint duomenis apie žaizdos ilgį odos paviršiuje, plius faktą, kad žaizdos kanalo gale buvo sužalota kairio plaučio apatinė sritis tai duoda pagrindą teigti, kad žaizdos kanalo kryptis buvo statmena ar jai artima. Gylis 7 cm ir peilis įsmeigtas statmenai, buvo smeigiamasis judesys. Kitų sužalojimų nebuvimas, statmenas dūrimas ir gylis 7 cm leido padaryti išvadą, kad tai nėra būdinga savęs žalojimui. Kad žaizda padaryta paties R. G. yra atmetama. Modeliavimas vyko su 30 cm liniuote, 19 cm ašmenys, dėl to jis laiko liniuotę toje vietoje kur būtų rankena. Žaizda lokalizuojasi kairėje pusėje, kur yra menties linija, atskaičiuojamas 9-10 šonkaulis. Laikant peilį ašmenimis į viršų, modeliuojant su kaire ranka negali padaryti judesio - smeigti statmenai. Su dešine ranka tas pats. Smūgio sudavimo metu asmenys galėjo būti priešpriešais, ir tas asmuo, atlikęs smeigiamąjį judesį, laikydamas dešinėje rankoje peilį galėjo tokį judesį atlikti. Įvertinus sužalojimo pobūdį, medicininius duomenis, žmogus, po patirto sužalojimo, išgyventi galėjo dar kurį laiką, jis galėjo sąmoningai atlikti kai kuriuos veiksmus. Buvo pradurtas plautis, mirties priežastis buvo nukraujavimas. Mirtis įvyksta ne iš karto, tai vyksta minutėmis, dešimtimis minučių ir per tą laiką nukentėjusysis galėjo judėti, kalbėti, kol nenukraujavo.
Ekspertė S. Š. parodė, kad iš visų jai pateiktų stacionarizavimo ligoninėse medicininių dokumentų matyti, kad N. R. yra nustatomos identiškos diagnozės, tai yra potrauminio streso sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, buvęs asmeniui savęs žalojimas. Tokie sutrikimai nepriklauso jokiems lėtiniams psichikos sutrikimams, tai ne psichozinio sutrikimo registro diagnozės. Tokia būklė tiesiogiai susijusi su susidariusia teisine situacija, dėl ko žmogui atsiranda nerimas, teistumo baimė. Medicininiuose dokumentuose nėra aprašyta jokių psichozės simptomų, tik akcentuojami košmariški sapnai apie įvykį, kas yra adekvatu susidariusiai teisinei situacijai. Mano jog netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Jai dėl N. R. pakaltinamumo klausimų abejonės nekyla. Dėl tokių ligų, kurios aprašytos medicininiuose dokumentuose ji galėjo gydytis ir ambulatoriškai, ji gali dalyvauti posėdžiuose, duoti parodymus, jokio laikino psichikos sutrikimo, kad kontaktui būtų neprieinama ar nesuprastų kas vyksta, nėra.
Rašytiniai įrodymai: 2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota prieškambaryje ant grindų kraujo dėmės, kurios prasideda 120 cm. atstumu nuo durų ir yra 110x100 cm dydžio. Praėjime į virtuvę guli vyriškos lyties lavonas ant nugaros. Jo kojos prieškambaryje, o krūtinė ir galva yra virtuvėje. Aplink lavoną yra daug kraujo. Tarp lavono ir dėmės su krauju prieškambaryje yra mažesnės kraujo dėmės. Ant virtuvinio spintelių komplekto dešinės kraštinės spintelės yra peilių laikiklis, kuriame yra 5 peiliai. Už šio laikiklio yra mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Dešinėje prie sienos yra radiatorius su kraujo dėmėmis ir dvigubas elektros jungiklis su kruvinais pėdsakais. Ant sienos ties jungikliu yra kruvini pėdsakai. Lavono kairėje ant sienos iš virtuvės pusės, tarp įėjimo į virtuvę ir durų į sandėliuką yra matomi smulkūs kraujo lašai išsidėstę iš kairės į dešinę kylančia tvarka. Žemiausias taškas kairėje yra 32 cm. nuo grindų, o aukščiausias dešinėje – 73 cm, plotis – 21 cm. Žiūrint iš prieškambario į lavoną, už 97 cm nuo jo kojų į dešinę prie sienos ant grindų yra pilkos spalvos medžiaginės kelnės su juodu diržu, kurių dešinės klešnės apatinėje ir viršutinėje dalyse išorinėje pusėje yra kraujo dėmės. Specialisto – teismo medicinos eksperto, atlikta apžiūra, įvykio vietoje – vyriškos lyties lavonas guli ant grindų, ant nugaros, aprengtas raudonais marškiniais trumpomis rankovėmis, kurie kruvini. Lavoniniai reiškiniai: sustingimo nėra, lavondėmės užpakalinėje kūno dalyje violetinės, vidutinio intensyvumo. Sužalojimai: nugaros kairėje ties 9-10 šonkauliais – žaizda, skersa apie 5,5 cm ilgio, jos kraštai lygūs, nenubrozdinti, išorinis galas lyg smailas, vidinis – bukas. Marškinių užpakalinėje dalyje pažeidimas, kuris atitinka nugaros durtinį-pjautinį sužalojimą. Pastaba: lavono padai nekruvini. Specialisto, atlikusio daiktų ir kitokių objektų tyrimą, išvada – virtuvės patalpoje ant spintelės esančiame peilių laikiklyje ant rasto peilio, nuimtas 1 vnt. vatos tamponėlis su biologinės kilmės nuoplova (nuo rankenos). Įvykio vietos apžiūros metu paimta: 50 ir 10 eurų kupiūros, 10, 5 ir 2 centų monetomis, 5 vnt. durų raktai, automobilio pultelis su emblema „BMW“ ir juodas plastikinis pultelis, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, 9 peiliai iš stalčiaus, 5 peiliai iš peilių stovo, pultelis, 3 vnt., elektros jungiklių dangtelių, biologinis pėdsakas, peilis nuo kriauklės, vyriškos kelnės su diržu, kruvinas rankšluostis, vyriški bateliai, mėlynos trumpikės, marškiniai iš vonios, nešiojamasis kompiuteris „HP Probook 4530s“, buto raktai, R. G. lavonas (b. t. 1, b. l. 31-54).
Įvykio vietoje paimti daiktai apžiūrėti ir užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (b. t. 2, b. l. 106-109).
Iš 2018 m. gruodžio 11 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priežastis nugaros kairės pusės durtinis - pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. R. G. mirtis galėjo įvykti praėjus neilgam laiko tarpui iki jo lavono radimo 2018 m. rugpjūčio 22 d. R. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,16 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. R. G. lavone nustatyta nugaros kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu padarytas duriančiu-pjaunančiu daiktu, galimai praėjus neilgam laiko tarpui iki mirties. Sužalojimas būdingas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingas kritimui ant žalojančio daikto. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 bei atskirų punktų komentarų 25.1 punktais nugaros kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su kairio plaučio pažeidimu laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. G. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad tiriamasis galėjo pats susižaloti. Išskyrus nugaros kairės pusės durtinį - pjautinį sužalojimą, R. G. lavone kitų sužalojimų nėra. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad po sužalojimo padarymo tiriamasis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija bei kiti faktai rodo, kad sužalojimo padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimas rodo, jog jis galėjo būti padarytas vienu įrankiu. Sužalojimas rodo, jog žalojantis daiktas vienašmenis. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvairaus stiprumo jėga. Tiriamojo drabužių (marškinių) pažeidimas atitinka lavone nustatytą sužalojimą. Nustatyti, ar iki lavono radimo buvo keičiama jo padėtis, neįmanoma (b. t. 1, b. l. 108-111).
Iš 2019 m. liepos 16 d. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. 2018 m. rugpjūčio 21 d. patyrė kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu smeigiamuoju judesiu duriančiu - pjaunančiu peilio geležtės savybių įrankiu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo su plaučio pažeidimu. R. G. žaizda nugaros kairėje pusėje yra linijinė, 6 cm ilgio, jos galai orientuoti kiek įstrižai (ties 8.30 val. ir 2.30 val. pagal laikrodžio ciferblatą). Žaizda lokalizuojasi kairėje mentės linijoje, tarp IX ir X šonkaulių. Sprendžiant iš autopsijos bei medicinos kriminalistinio tyrimo duomenų, žaizdos kanalo kryptis buvo statmena nugaros paviršiaus atžvilgiu, žaizdos kanalo ilgis siekė apie 7 cm. Vien iš medicinos duomenų nustatyti tikslią nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis dūrio metu, nėra galimybės. Durtinio - pjautinio sužalojimo nugaroje pobūdis bei lokalizacija leidžia teigti, jog nukentėjusysis ir užpuolikas betarpiškai prieš sužalojimo padarymą galėjo būti priešpriešais ir artimoje tarpusavyje padėtyje, pasisukę vienas į kitą priekiu ar kiek šonu. Užpuolikas laikydamas dešinėje rankoje peilį padėtyje „ašmenys į viršų“, darydamas dešine ranka lanko formos judesį, galėjo įsmeigti peilio geležtę į nukentėjusiojo nugaros kairę pusę. Imant domėn, kad R. G. nugaros kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą padariusio peilio esant apie 19 cm ilgio, galimybė, kad nustatytos lokalizacijos ir kanalo krypties sužalojimas galėjo būti padarytas R. G. ranka (t. y. R. G. įsmeigiant peilį į nugara pats sau), atmetama. Ši išvada padaryta atlikus nurodytų sąlygų modeliavimą, laikant peilio modelį tiek dešinėje, tiek kairėje rankoje atliekant smeigimo judesius statmenai nugaros kairės pusės atžvilgiu. Eksperimento metu atlikti nurodytą veiksmą nepavyko dėl natūraliai apribotų ir nepatogių rankų sąnarių judesių. Pažymėtina, kad pati žaizdos lokalizacija nėra būdinga savęs žalojimui. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad po dūrio R. G. galėjo būti gyvas laiko tarpą, vertinamą keliolika minučių. Nurodyti šį laiko minučių tikslumu nėra galimybės (b. t. 1, b. l. 125-128).
Iš 2019 m. spalio 24 d. VTMT Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. G. lavono kraujyje zolpidemo nerasta (b. t. 6, b. l. 59).
2019 m. sausio 14 d. VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) teigiama, jog tikėtina, kad tirta R. G. nugaros kairės pusės odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis IX-X šonkaulių tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių bei IX-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimas padarytas tirti pateiktu peiliu. Kategoriška išvada negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali (b. t. 4, b. l. 89-91).
2018 m. spalio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad kraujo pėdsakai ant sienos, užfiksuoti nuotraukose „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, susidarė užtykštant kraujo lašams ant sienos paviršiaus. Kraujo lašai skriejo link sienos iš dešinės į kairę sienos plokštumos atžvilgiu ir įžambiai iš apačios į viršų viršutinėje pėdsakų dalyje, iš dešinės į kairę vidurinėje pėdsakų dalyje ir įžambiai iš viršaus į apačią apatinėje pėdsakų dalyje. Kraujo tiškalai susidarė iš kraujuoto ar kraujuojančio šaltinio esančio priešais sieną ties dešiniu sienos kraštu. Dalis kraujo pėdsakų ant šviesių kelnių, užfiksuotų nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“, yra telkiniai, susidarę kraujui lašant ar tekant ant kelnių paviršiaus, ir tiškalai, susidarė užtykštant kraujo lašams ant kelnių paviršiaus. Kraujo pėdsakai ant sienos ir jungiklių, užfiksuoti nuotraukoje „(duomenys neskelbtini)“, susidarė liečiant ir braukiant kraujuotu ar kraujuojančiu šaltiniu ir po to kraujo pertekliui nutekant žemyn. Dalis kraujo pėdsakų ant grindų, užfiksuotų nuotraukose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra telkiniai, susidarę kraujui gausiai lašant ar tekant ir kaupiantis ant grindų iš kraujuojančio šaltinio. Dalis kraujo pėdsakų ant grindų, užfiksuotų nuotraukose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra tiškalai, susidarę užtykštant pavieniams kraujo lašams ant grindų paviršiaus. Dalis kraujo pėdsakų ant grindų, užfiksuotų nuotraukose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra sutepimai, susidarę braukiant per grindis kraujuotu ar kraujuojančiu šaltiniu (b. t. 4, b. l. 7-9).
Buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) (R. G. nuomojamas butas) apžiūros metu buvo rastos ir paimtos biologinės kilmės nuoplovos 6 vnt., dvi metalinės taurelės, popierinės servetėlės su raudonos spalvos, galimai kraujo dėmėmis, 0,5 l. talpos stiklinis butelis „Nemirof“, nešiojamasis kompiuteris „HP“ suskilusiu ekranu, planšetė „Huawei“ su įdėklu, odinis raktų dėklas su prisegtais 5 vnt. raktų, dėžutė, kurioje yra baltos ir geltonos spalvos metalo sąsagos skirtos marškinių rankovėms susegti; geltonos spalvos metalo žiedas; apyrankė; grandinėlė; 3 vnt. kaklaraiščio segtukų; geltono metalo su rudos spalvos odine apyranke laikrodis; metaline apyranke laikrodis; geltonos ir juodos spalvos metalinė apyrankė laikrodis, juodos spalvos metalinė apyranke laikrodis, skaidri plastikinė dėžutė su dangteliu su užrašu „Psilocybe Atlantis Forbiddėn Fruit“; juodos spalvos plastikinis maišelis su užrašu „Hempy gums“, kortelių skaitytuvas „LogiLink“, kuriame yra 8 GB talpos atminties kortelė ir adapteris „San Disk“, buto nuomos sutartis, 3 vnt., žalios spalvos stikliniai tušti buteliai „Jagermeister“, kurių talpa 0,35 l., 4 vnt. buitinės paskirties peilių, mažas plastikinis skaidrios spalvos indelis su raudonos spalvos dangteliu su viduje esančiais nenustatytos kilmės baltos spalvos milteliais, užrašų knygelė su guma, šviesiai mėlynos spalvos džinsinės kelnės (b. t. 1, b. l. 59-80). Daiktai 4 vnt. peilių; butelis „Nemirof“; 2 vnt. metalinių taurelių; 3 vnt. butelių „Jagermaister“; sąsiuvinis su gumele apžiūrėti ir aprašyti daiktų apžiūros protokole. Taip pat apžiūrėti R. G. užrašai knygutėje, padaryta užrašų kopija (b. t. 2, b. l. 120-146).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nešiojamasis kompiuteris „HP“, planšetė „Huawei“ (b. t. 2, b. l. 147-153).
Lietuvos policijos KTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio indelio, paimto adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – zolpidemo, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Centre nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio (b. t. 4, b. l. 100-102).
2018 m. rugpjūčio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. R. pateikė savo šviesiai pilkos spalvos naktinius marškinius, chalatą, mobilaus ryšio telefoną „Huawei P20PRO“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung A7“ (b. t. 2, b. l. 185-187).
Iš 2018 m. rugpjūčio 23 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. R. pateikė suplėšytus kreminės spalvos naktinius, galimai nužudytojo R. G. plaukų kuokštą, juodos spalvos chalatą. (b. t. 3, b. l. 24-25).
Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. N. R. prašymo matyti, kad N. R. pateikė tariamai jai priklausantį plaukų kuokštą su dalinai sulipusiais plaukais rudos spalvos mase, galimai krauju, išrautų 2018 m. rugpjūčio 21 d. įvykio metu, naktinius marškinėlius ir fotonuotrauką (b. t. 4, b. l. 103).
2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole užfiksuoti N. R. pateikti suplėšyti naktiniai marškiniai, kurie yra rožinės spalvos, ant petnešėlių. Naktiniai marškiniai pažeisti priekinėje dalyje ties krūtine. Ant marškinių nėra matomų biologinių (kraujo) pėdsakų (b. t 4, b. l. 83-84).
Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pažeidimas tirti pateiktuose įtariamosios N. R. naktiniuose marškiniuose buvo padarytas ir tirti pateikta trikotažo skiautė buvo atidalinta plėšiant ir dalinai panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių. Naktinių marškinių pažeidimas buvo padarytas, o tuo pačiu ir trikotažo skiautė buvo atidalinta keleto poveikių pasekoje. Tirti pateikti naktiniai marškiniai ir trikotažo skiautė, prieš atidalinant, sudarė vieną visumą - naktinius marškinius (b. t. 4, b. l. 77-80).
Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant tirti pateiktų kelnių užsifiksavusių kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas yra mišrus. Daugumoje kraujo pėdsakai yra kraujo dėmės tiškalai, susidarę užtykštant (užlašant) įvairaus dydžio kraujo lašams ar purslams ant audeklo paviršiaus; lašus (dėmės) suspaudžiant tarp audeklo raukšlių (klosčių); lašus dalinai nubraukiant kitu kontaktuojančiu paviršiumi ar kelnių paviršiui dinamiškai kontaktuojant ant su kraujuotu paviršiumi. Kraujo lašų skriejimo kryptis skirtingose kelnių srityse yra įvairių krypčių, varijuoja į visas puses, net ir atskiroje kraujo tiškalų sankaupoje. Ant tirti pateiktų naktinių kraujo pėdsakų susidarymo mechanizmas yra mišrus. Kraujo pėdsakai yra kraujo dėmės tiškalai, susidarę užtykštant (užlašant) įvairaus dydžio kraujo lašams ar purslams ant audeklo paviršiaus; lašus dalinai nubraukiant kitu kontaktuojančiu paviršiumi ar naktinių paviršiui statiškai, dinamiškai kontaktuojant ant su kraujuotu paviršiumi. Naktinių apačioje kraujo pėdsakas susidarė užtykštant (užlašant) kraujo lašams kryptimi nežymiai įžambiai iš viršaus žemyn. Naktinių viršuje dešinėje, virš nėrinių juostos, kraujo pėdsakas susidarė užtykštant (užlašant) kraujo lašams ant naktinių (ryškios dėmės) ir naktinių paviršiui dinamiškai kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi - kraujuotu paviršiumi braukiant nežymiai įžambiai iš viršaus žemyn (dėmė tepinys). Naktinių viršuje kairėje, virš nėrinių juostos, kraujo pėdsakas (dėmė tepinys) susidarė naktinių paviršiui dinamiškai kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi - kraujuotu paviršiumi braukiant nežymiai įžambiai iš apačios į viršų (b. t. 4, b. l. 31-35).
Iš 2018 m. gruodžio 13 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant peilio geležtės (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas R. G. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Atsitiktinai atrinkti plaukai iš pateikto kaip galimai nužudytojo R. G. plaukų gniužulo (13 mėg.), 2018 m. rugpjūčio 27 d. N. R. pateikto galimai jai priklausančio plaukų gniužulo (14 mėg.) yra žmogaus galvos rudos ir baltos spalvos plaukai, turintys kolbos ir kablio pavidalo svogūnėlius šakniniuose galuose, kurie galėjo būti išrauti panaudojant silpną jėgą ar būti savaime iškritę. Atlikus DNR tyrimą iš plaukų gniužulų atsitiktinai atrinktų plaukų šakninių galų (l3,14 mėg.), nustatytas R. G. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant 2018 m. rugpjūčio 27 d. N. R. pateikto galimai jai priklausančio plaukų kuokšto (15 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. G. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant džinsinių kelnių (4 mėg.), servetėlės (6 mėg.), nuoplovoje nuo koridoriaus spintelės (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje nuo virtuvės grindų (8 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas N. R. DNR profilis su 99,9999999999999994% tikimybe. Ant peilio rankenos galo (2 mėg.), nuoplovose nuo peilio (3 mėg.), nuo grindų prie Virtuvinės spintelės (7 mėg.), nuo koridoriaus grindų (10 mėg.), nuo kiliminės dangos koridoriuje (12 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai; nuoplovoje nuo koridoriaus grindų (11 mėg.), ant džinsinių kelnių (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui, negauta. Ant peilio rankenos (18 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (b. t. 4, b. l. 50-52).
Iš 2019 m. liepos 16 d. VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant kelnių, N. R. naktinių rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. G. DNR profilis (SI Nr. S 407/20l8(01) 17 mėg.) su 99,9999999999999996% tikimybe (b. t. 4, b. l. 68-69).
2019 m. rugsėjo 16 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 22 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš N. R. paimtas mėlynos spalvos chalatas su gobtuvu, tačiau rudos spalvos dėmių ar mechaninių pažeidimų neužfiksuota (b. t. 2, b. l. 110).
Iš 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. spalio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įtariamosios N. R. pateikti mobilaus ryšio telefonai „HUAWEI P20 PRO“ ir „SAMSUNG A7“, bei 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno apskries VPK KP SUV 1 skyriaus, dėl MRT duomenų nuskaitymo 7vnt. kompaktinių diskų, kurių pavadinimai yra Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nuskaitymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nuskaitymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nuskaitymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nuskaitymai Nr. (duomenys neskelbtini), Nuskaitymai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad telefone esančioje programoje „ACR“ yra N. R. įrašyti šie pokalbiai:
2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:22 val. pokalbio trukmė 01.32 min. N. R. (toliau tekste N.) skambina R. G. (toliau tekste R.). „ R: Taip klausau. N.: Aš išvažiuosiu žinok. R.: Važiuok aš tavęs prašiau nebandyk liesti mašinos d... tu aš tave parvešiu ir viską sutvarkysiu tu tu parvešiu mašiną parvešiu viską. N.: Sutvarkysi ką? Sutvarkysi ką? R.: A., bet nu nekartok kaip papūga parvešiu mašiną bus stovės stovės namuose tavo ta mašina viskas bus tvarkoj tau nereikia to? tu bet nori rizikuoti nori, bet daryti, bet absoliučiai gatava nu daryk, daryk prašau. N.: Tu nesupratai, kad mes ne apie tai šnekam iš vis? R.: Nu viskas tvarkoj. N.: Mes šnekam ne apie mašiną ir ne apie mane. R.: Mes šnekam apie nieką. Aš tau dar kartą kartoju tu nori prarasti mašiną? Ar dar kažką? Tai aš daugiau neskambinsiu. N.: Ai tu jau paskambinai ane? R.: Ne ne mano reikalas. N.: Kai visada ane? Taip sakant ištikimas savo tradicijoms. R.: Būk gera. Būk gera. Būk gera (necenzūrinis žodis) nevažiuok aš prašau tavęs prašau nu tuoj nusileisiu apsirengsiu, bet surasiu rūbus. N: Jo jo jo tai tai mhm gerai tai žinai kur aš gyvenu atvažiuosi jeigu norėsi mane pamatyti. R.: Būk gera nevažiuok prašau prašau“.
2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:28 val. pokalbio trukmė 48 sek. R. G. skambina N. R.. „ R.: Kur tu esi? N.: Nu kažkur važiuoju link namų. R.: (necenzūrinis žodis) tu gali sustoti suka tu (necenzūrinis žodis) prakeikta nevažiuok tu su mašina prašau tavęs. N.: G., myli nori atvažiuosi kokios problemos? R.: Aš tau dar kartą kartoju. N.: (duomenys neklebtini) mažas miestas. R.: Į išvalytus namus? Kaip aš galiu važiuoti? N.: Tai nevažiuok. R.: Ne aš čia vėl (neaiškiai kalba). N.: Tai ir nevažiuok. R.: Tai gerai tada. N.: Tau buvo opcija pasakyta myli atvažiuosi, o jeigu tu ten randi šimtą priežasčių kodėl nevažiuoti, tai yra tavo reikalas viskas viso. R.: Būk gera sustok ką?“
2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:35 val. Pokalbio trukmė 01:27 min. R. G. skambina N. R.. „ R.: O tu šitą mano vieną batą per langą išmetei? Ar kaip? N.: Ne. R.: Pasakyk (necenzūrinis žodis) tai aš vieno bato nerandu. N.: Mano batai buvo du vienas dingo nerandu, o su vienu batuku niekur eiti negaliu. R.: Nu taip nu, o tu jau davažiavai ar ne dar? N.: Jau beveik kieme. R.: (necenzūrinis žodis) tu. N.: G. kai manęs niekas neužstukina aš ramiai iš visur parvažiuoju, nes aš kaip tu žinai vat. R.: Nenusikalbėk. N.: Patylėk. R.: Nenusikalbėk. N.: Patylėk. R.: Negali tu važiuoti, bet girta, bet iš vis minties tokios negali būti. N.: Nes aš važiuoju saugiai taip negali būti, bet kaip ten bebuvę aš važiuoju saugiai ir viskas yra su manim, yra labai gerai kol manęs neužstukina va čia yra vienas toks niuansas. R.: Nesąmones kalbi nesąmones kalbi. N.: Aha jo jo jo. R.: Bet tai kur mano vieną batą padėjai? N.: Stalčiuje kažkuriam ieškok. R.: (necenzūrinis žodis) stalčiuje. N.: O tai kam tas batas? Tu eisi kur nors? R.: (necenzūrinis žodis), bet žėk triusikai įkišti, bet eik tu (necenzūrinis žodis), bet aišku eisiu. N.: Kur? Į barą dasimušti alaus? R.: O, bet radau. Ačiu be sutarties“.
2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:37 val. Pokalbio trukmė 11:36 min. R. G. skambina N. R.. „R.: O aš namų karmos tavo nesugadinsiu atvažiavęs? N.: Čia priklauso nuo to ar tu nori atvažiuoti. R.: Aišku noriu. N.: Čia tik nuo to priklauso žinok. R.: Tai aišku noriu gi sakau nu. N.: O kodėl tu nori? R.: (necenzūrinis žodis). N.: Va dabar paklausiu kodėl tu nori? R.: Noriu, kad jausčiau tavo galvą ant savo peties nu vat dėl to pasakysiu blogai pasakysiu. N.: Nežinau kraujas pradėjo bėgti vėl. R.: Vėl pradėjo bėgti? N.: Mhm. R.: O tu namie jau? N.: Beveik, rakinu duris. R.:, (necenzūrinis žodis), o kodėl tu išvažiavai pavyzdžiui? N.: O ka? R.: Nu, bet kodėl tu išvažiavai? N.: Todėl, kad tu turi konektą. R.: Kokį konektą? Kurioj vietoje? N.: R. visur tu jį turi, visur. R.: (necenzūriniai žodiai) tai man tada vėl jeigu konektą aš turiu tai reiškia, kad pas tave važiuoti nereikia. N.: Čia jau kaip tu nuspręsi. Aš tave pakviečiau, o tu jau kaip nuspręsi taip padarysi. R.: Nu ir viskas sutarta, o tu iš tikrųjų taip taip galvoji? N.: Kaip? R.: O tu gersi ką nors ar ne? N.: Ką pavyzdžiui? R.: Nu pavyzdžiui aš ir klausiu ką. N.: Na jau dabar tai nebent tik „OakHeart (Romas Bacardi 35% alc.)“ daugiau tai nieko. R.: O viskas aš dabar super va čia norėjau, tu atspėjai mano mintis. N.: Koks netikėtumas, ane? R.: Jo absoliutus, nes aš norėjau pasiūlyti tą OakHeart. N.: Aha, (necenzūrinis žodis) tu. R.: Na aš ko dabar (necenzūrinis žodis)? Kuo aš dabar? N.: Tu kodėl mane, kam tu mane laikai, vat kodėl tu manęs nepaleidi? R.: Aš paleidau tave. N.: Nea, nea G., tai aš tave paleidau, o tu manęs nea. R.: Nea, tu manęs nepaleidai, nepaleidai, oi nepaleidai, (necenzūrinis žodis). N.: Gerai (necenzūrinis žodis) aš namie. R.: Tu gali įsivaizduoti vieną tokį dalyką? Bet penkias valandas išsivolioti lovoje nuogi ir bet v... niekas prie vieno niekas nieko neprisiliesti gali įsivaizduoti? N.: Taip. R.: Kad tai yra jau nebe, kad tai yra. N.: Nebe kas? Nebe kas? R.: Jau yra ne be, o yra jau dar. N.: Tai ne be kas, o tavo tas suraukimas visas išsileido ir jo nebėra jeigu nori žinoti. R.: Ko tokio? N.: Suraukimas suknės. R.: Išsileido? N.: Jo. R.: Kurioje vietoje pasileido? tai tu. N: Taigi ant p... nu (necenzūrinis žodis) tu. R.: Prasisklaidei? N.: Nu taip taip, kur gi ne. R.: Aha, o dešras kur palikai ką? (necenzūrinis žodis) tu žalia (žodžiai nesuprantami) atvažiavai dešrų. N.: Jos ne mano. R.: Gavai dešrų. Tavo. N.: Ne mano. R.: Tavo. N.: Ne. R.: Jos skirtos tau. Jos pirktos tau. N.: Oi nereikia nereikia. R.: Tai. N.: S. nunešk pagraužt ilgais rudens vakarais. R.: Na vat kam tą darai? Na vat kam tai sakai? N.: Šiaip vat, šiaip, nes norėjau. R.: Nori įkąsti biški ane? N.: Mhm. R.: Biški pakramsnoti. N.: Ne, tau (necenzūrinis žodis) konektas toksai, kurio net aš neįveikiu. R.: O tai yra tave tai siutina? Nori aš tau vieną dalyką pasakysiu, tai yra įdomus mano pojūtis. Eeeeeeee tavo galinis rezultatas. Nu vat vat mano tokiam, paimti mane visiškai ant ponto, visiško ponto, ant savo malonumo, ant malonumo paimti ir paskui kaip spjauti, bet taip spjauti, kad kad nu susilankstyčiau ir skaudėtu. N.: Klysti. R.: Bet labai skaudėtu. N.: Klysti. Visiškai absoliučiai galiu pasakyti, tikrai nuoširdžiai klysti. R.: Bet bet šiaip tai yra toks jausmas. N.: Čia tavo bėda, reikalas. R.: Vos ne to sieki. N.: Čia tavo reikalas. R.: Gal būt. N.: Tikrai ne. R.: Gal būt. N.: Kai aš pirkau kelionę į Maroką, tikrai taip negalvojau patikėk Trust me (patikėk manim). R.: Trust me (patikėk manim) bet bet nepirkai iki galo, nupirkai bet ne iki galo. N.: Kaip suprasti, kad ne iki galo? R.: (Na m...) nenupirkai tu jos. N.: Aš sumokėjau keturis šimtus eurų. Reikėjo sumokėti dar šešis iki penktadienio ir pasakyti važiuojančių vardus. R.: Eeeeeeeee bu bu bu bu biški neatitinka. N.: Kas? R.: Na neatitinka. N.: Čia jau tavo reikalas žinok. R.: Na gerai mano. N.: Šitoj vietoje žinok. R.: Gerai. Sutinku. Viskas, viskas nusiraminu. Sutinku, viskas. N.: Nu gerai važiuok pas s. R.: O pas tave galiu atlėkti? N.: Prašau. R.: Ką? N.: Prašau. R.: (necenzūrinis žodis) iš kur čia maišas? Bet iš kur tu tą maišą ištraukei? Bet kur mano baltos maikės (necenzūrinis žodis)? Kokios spintos? Ką tu čia ištraukei? Kurmi kurmi, bet tu čia pridarei, bet tokias b..., kad bet man tai patinka. N.: Jo? Man irgi. R.: Na ir gerai. Jo. Žodžiu, jeigu atvažiuosiu ir nuplėšiu tau užuolaidas, tai bus viskas tvarkoj? N.: Atvažiuosi, kada? R.: Bet bet šiaip jeigu atvažiuosiu nuplėšiu užuolaidas? N.: Atvažiuosi, kada? R.: Na ką aš žinau? Tuoj. N.: Jeigu tu dar prieš tai eisi į barą ir įmesi tris bokalus alaus, tai gali nevažiuoti. Iškart pasakau. R.: O jeigu du? N.: Nė vieno G.. Arba va dabar iš karto kvieti taksą ir važiuoji pas mane. R.: Bet kodėl išmynei? N.: Arba eini į barą, arba eini į barą. Viskas, viso daugiau opcijų nėra supratai? R.: Man reikia dar mašiną. N.: Baras. R.: Man reikia dar mašiną sutvarkyti. Man reikia pasistatyti, man reikia. N.: G., tegul stovi jinai tenai. Tos tavo lupenos niekas ten neims. R.: Čia tau taip atrodo. N.: Eik tu nejuokink. R.: Jos veidrodėlis pusantro tūkstančio eurų (necenzūrinis žodis). N.: Taip taip užlenk. R.: Jo (necenzūrinis žodis) užlenk neužlenkime reikalas, bet juos (necenzūrinis žodis). N.: Nejuokink. R.: Fara, fara pusantro tūkstančio eurų, bet ką tu juokauji? N.: G., žodžiu k..., arba dabar iš kart atvažiuoji pas mane be jokių baru, be jokio nieko arba nevažiuoji. Viskas. Viso aš užjusiu jeigu tu buvai bare. Tu gi žinai aš užjusiu. R.: Aš dabar dar žinok turiu tris. N.: Mhm. R.: Tuos kaip juos. N.: Aha. R.: Kuriuos tu neišgėrei ir čia užpsichavus išvažiavai. N.: Mhm. R.: Jo jo jo. N.: Ką tris? R.: Tuos, kaip juos (duomenys neskelbtini). (necenzūriniai žodžiai), viskas (necenzūrinis žodis) šlapia, (necenzūrinis žodis) tai ką man rengtis? Oh tu (necenzūrinis žodis). Nu (necenzūrinis žodis) kažkaip taip, bet prasimečiau aš šiandien (necenzūrinis žodis) kaip kaip, o kur man dabar? N.: Kas? R.: O kur marškiniai? N.: S... R.: (necenzūrinis žodis) kur marškiniai? (necenzūrinis žodis). N.: Koks pasidėjimas, toks ir atradimas? R.: (necenzūrinis žodis) kažkoks. N.: Ieškok kaip duonos, rasi. R.:, (necenzūrinis žodis) marškinių nėra, batų nėra, (necenzūrinis žodis). N.: Tai gi radai batą sakei. R.: Batą jau radau. N.: Vat apie ką kalbam? R.: Tai (necenzūrinis žodis) vėl per spintą eiti? Marškinius ieškoti dabar, nu (necenzūrinis žodis) ką man prigriebti tavo dvi dešras, dvi dešras? N.: Nereikia man tavo dešrų. R.: Ko kaip nereikia? A jos neužkeiktos. Ne taip kaip tavo (necenzūrinis žodis) atsiprašant. Pas tave ten viskas priburta. Pas mane bet dešros nepriburtos jos yra tikros pas tave ten visokiu. (09:40 min. N. pradeda dainuoti ir R. prisijungia. Abu kartu dainuoja iki 09:57 min.). R.: Vienintele daina, kurios (necenzūrinis žodis) niekad niekur nerandu vertimo. N.: I go to black. R.: kur tu black? N.: You go to hell and I go to black. R.: Kur tu eini į tą juodą mėnulio pusę? N.: Taigi siunčiau tau. R.: Į kokia mėnulio juodą pusę tu eini? N.: Taigi aš siunčiau tau. R.: Ką tu siuntei? N.: Dainą. R.: Kurią? N.: To regret to heart I go to black. R.: Gal būt neprisimenu. N.: Argi? Aš gerai. (Necenzūrinis žodis) G., važiuoji nevažiuoji, aš einu prie darbų ir einu miegoti. R.: Kur eini? N.: Nu koks tau skirtumas kur? R.: Septintą valandą miegoti, su kuo? N.: Aštuntą. R.: Aštuntą eisi miegoti? N.: O ka? R.: Ką prigriebti sakyk. N.: OakHeart taigi sakiau. R.: Aaaa „OakHeart“. Gerai tvarkoj ate. N.: Mhm laukiu. Be baro. Nebandai eiti į barą. Nebandai eiti į barą aš pajusiu. R.: Nieko tu nepajusi. N.: G., man nereikia justi. (necenzūrinis žodis) arba baras arba aš viskas. F.... Dabar yra be penkių aštuonios. Po aštuonių dešimt jeigu nebūni pas mane f.... R.: „OakHeart“ jau nebe nuperku. N.: Man tas pats. Po aštuonių dešimt. Dabar bėgom į „Maximą“, gal spėsi“.
2018 m. liepos 15 d. 11:38 val. N. R. kalbasi su A. L. (toliau tekste A.). Pokalbio trukmė 11:38 min. „Pokalbis prasideda nuo 07:15 min. ir vyksta iki 08:50 min. A: Tu su manim sėdi, geri vyną ir aš tave už gerklės patampau. Koks tolimesnis mūsų būtų bendravimas? Vat taip man pasakyk dabar. Nu aš su tavim geriu vyną, pastveriu už gerklės, papurtau. Gerai gal dar duodu žuvį ir išeinu. Koks mūsų būtų tolimesnis bendravimas? Man atsakyk tiesiai šviesiai. N.: Nuo daug ko priklauso. Aš viena reikšmingai pasakyti, kad jo nebebūtų. A.: Nuo ko dar gali? Nuo ko dar gali priklausyti, aš (necenzūrinis žodis). N.: Nuo daug ko, nuo daug ko. A.: (pastaba žodžiai nesuprantami, nes kalba abu pašnekovai vienu metu). N.: Nuo daug ko, supranti. Aš gi pati save irgi vertinu ir žinau, kad aš provokuoju. Aš labai dažnai provokuoju. Nu ir jeigu aš pati sau vidui pasakau, kad aš išprovokuoju, tai supranti paskui, kodėl aš turiu vien tave kaltinti pavyzdžiui va tarkim kaip tu sakai. A.: Reiškia jis šitoje situacijoje, jisai šitame šitoje situacijoje buvo visiškai nekaltas reiškia? N.: Aš nesakau, kad jis nekaltas. Tu manęs dabar paklausei, jeigu tu mane smaugtum ar aš paskui su tavim bendraučiau. Tai aš tau ir pasakau. Aš vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Gal ir bendraučiau, jeigu aš pati žinočiau, kad iš esmės tai aš išprovokavau. A.: Na su juo bendrauji. Supranti man skambini, kad ten smurtas, tas anas, meluoji, kad netyčia. Atidarai duris, nors su juo tenai džiungasinai vynelį, o po to žinai. N.: Ne džiungasinau aš su juo, jeigu ką. A.: (necenzūrinis žodis) ne tame esmė. Vienu žodžiu viskas gerai“.
2018 m. rugpjūčio 22 d. 00:09 val. N. R. skambina A. L. (toliau tekste A.). Pokalbio trukmė 27 s. „A.: Kas atsitiko? N.: Bėda atvažiuok. Bėda atvažiuok. A.: Atvarau. N.: Žinok bėda, tikrai bėda. A.: Varau, atvarau. Nuskriaudė kas nors? N.: Ką? Laukiu. A.: Nuskriaudė? N.: Blogiau. A.: Važiuoju. N.: Laukiu, bėda. A.: Važiuoju“. (b. t. 3, b. l. 2-10).
Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną nustatyta, kad programoje galerija yra nuotrauka (duomenys neskelbtini), kurioje yra matomas R. G. vilkintis tik šviesiai mėlynos spalvos džinsines kelnes su įvestu juodos spalvos diržu. R. G. užsidėjęs akinius. Ant R. G. nuogos krūtinės matomos raudonos spalvos galimai kraujo dėmės. Nuotrauka padaryta 2018 m. rugpjūčio 21 d. 16:45 val. (b. t. 3, b. l. 14).
Iš 2019 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. spalio 1 d. – 2018 m. spalio 8 d. buvo atlikta apžiūra ir ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai buvo nukopijuoti ir įrašyti į tarnybinį kompiuterį, kuriame saugomi. Taip pat jie perkelti į USB atmintinę „SanDisc“ (b. t. 3, b. l. 15).
Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. daiktų papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėjus įtariamosios N. R. pateikti mobilaus ryšio telefonai rastos SMS žinutės. 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuo 20:30:54 val. SMS žinučių turinys iš N. R. mobilaus ryšio telefono. N. R. žymima „N. R.“, A. L. (MRT įvestas A. Š.) žymimas „ A. L.“ Nuo 20:30:54 val., iki 20:47:20 val., kai N. R. gavo sms žinutę iš A. L. „Nebuvo jo“. 20:47:37 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Norėjau žmoniškai pasakyt“. 20:48:08 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „(necenzūrinis žodis). U... mane su savo neadekvačiom reakcijom“. 20:48:49 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Jei turėčiau paslapčių, Tu apie jas net nesuuostum!!!!!!!“ 20:49:27 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Dabar mat g... atvirai viską sakau, tai problem“. 20:49:30 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „N...“. 20:49:47 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Daugiau neišgirsi nieko“. 22:11:15 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Ir tylėk“. 22:11:22 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Teisingai“. 23:12:15 val., N. R. išsiuntė sms žinutę A. L. „Labos nakties“. 23:17:08 val., N. R. gavo sms žinutę iš A. L. „Labanaktukas“. 23:52:34 val., N. R. gavo sms žinutę iš A. L. „Kas ?“ 23:55:17 val., N. R. gavo sms žinutę iš A. L. „Tu uzblokinai?“ 23:55:30 val., N. R. gavo sms žinutę iš A. L. „Pakelk kita, kas nutiko?“ (b. t. 3, b. l. 16-17).
Iš 2019 spalio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta USB atmintinė „SanDisk“ su joje esančiais N. R. įrašytas pokalbiais. Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:22:12, pokalbis vyko tarp N. R. ir R. G.. Pokalbio suvestinė yra 2018 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokole.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:28:55, pokalbis vyko tarp N. R. ir abonento, kurio telefono numeris R. G.. Pokalbio suvestinė yra 2018 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokole.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:35:49, pokalbis vyko tarp N. R. ir R. G.. Pokalbio suvestinė yra 2018 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokole.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:37:55, pokalbis vyko tarp N. R. ir R. G.. Pokalbio suvestinė yra 2018 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokole.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:52:37. N. R. skambina sūnui M. J.. Skambučio trukmė 34:58 min. Pokalbio stenograma nesudaroma, kadangi ikiteisminiam tyrimui nereikšminga.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 23:42:42. N. R. skambina A. L.. Skambučio trukmė 18 sekundės. Garso įraše girdimas tik N. R. balsas. Girdima, kad verkia.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 23:47:00. N. R. (toliau tekste N.) skambina A. L.. Skambučio trukmė 18 sekundės. Girdimas skambučio kvietimo signalas. 0:09-0:10 sekundės girdimas vyriškas balsas fone, tačiau kas yra sakoma negalima nustatyti, nes yra neaišku. „N.:Nežinau kur tu pasidėjai, tikrai nežinau (girdimas tas pats vyriškas balsas, tačiau neaiškiai girdisi kas yra sakoma).“
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 23:48:09. N. R. (toliau tekste N.) skambina A. L.. Skambučio trukmė 35 sekundės. „Girdimas skambučio kvietimo signalas“. „N.: Eik iš čia, eik iš čia, nerėk sakau. (girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras rėkia). N.: ša (girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras rėkia). N.: ŠŠŠ Š. G. baik, patylėk. Baik, R. baik, R.. Baik R.. R. Baik.“
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 23:50:12. N. R. skambina abonentui, kurio telefono numeris 033 (Greitoji medicinos pagalba). Pokalbis neįvykęs. Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. 23:50:25. N. R. skambina abonentui, kurio telefono numeris 033 (Greitoji medicinos pagalba). Pokalbio trukmė 15:38 min. GMP įrašas yra apžiūrėtas 2018 m. spalio 11 d. apžiūros protokolu ir surašyta garso įrašo scenograma.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 22 d. 00:14:48. N. R. (toliau tekste N.) skambina A. L. (toliau tekste A.). Pokalbio trukmė 35 s. A.: už 5 minučių būnu. N.: Tu kur tu kur tu kur. A.: aš sakau už 5 minučių būnu jau. N.: greičiau greičiau prašau. A.: gerai gerai. kas nutiko maždaug sakyk kas. N.: greičiau greičiau. A.: nu tai gerai kas nutiko sakyk. N.: greičiau greičiau. A.: gerai gerai lauk.
Garso įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Iš garso įrašo pavadinimo nustatyta, kad jis įrašytas 2018 m. rugpjūčio 22 d. 05:51:58. N. R. (toliau tekste N.) skambina M. J. (toliau tekste J.). Sudaryta pokalbio scenograma. J.: Klausau. N.: M.. J.: Nu. N.: Aaa žiūrėk dabar, aš sulaikyta esu policijoj. J. Mmm. N.: Jo. Dabar aš neišsiplėsiu bet, aa su š. pabendrauk. J.: apie ką? N.: Viskas ką aš tau galiu pasakyt. Greičiausiai dviem parom o paskui bus matyt. J.: dėl ko? N.: M. dabar aš tau neaiškinsiu dėl ko, tikrai neaiškinsiu. J.: Nu mam tai skambinkit tam š., čia nereikia tokių dramatiškų įėjimų. N.: Man jam skambint nereikia, man davė policijoj telefoną, kad aš tau paskambinčiau ir tave perspėčiau, kad aš esu sulaikyta, kaip įtariamoji. J.: Nu tai dabar. N.: Viskas. Viskas Taškas. J.: Mhm. N.: Supratai? J.: Taip. N.: Viskas. Gerai iki.
Atlikus apžiūrą USB atmintinėje "SanDisk" padarytas atskiras katalogas, kuris pavadintas „2018-08-21 vakaro pokalbiai“, kuriame sukelti visi graso įrašai, kurių surašytos scenogramos apžiūros protokole (b. t. 6, b. l. 66-74).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad VTMT Kauno skyriaus sanitaras – pagalbinis darbuotojas A. K. pateikė R. G. marškinius (b. t. 2, b. l. 95-96), kurie buvo apžiūrėti ir apžiūra užfiksuota protokole (b. t. 2, b. l. 98-99).
Iš 2018 m. rugpjūčio 29 d. VšĮ Kauno Miesto GMP skyriaus rašto Nr. (duomenys neskalbtini) matyti, kad BPC pateikė N. R. GMP kvietimo adresu (duomenys neskalbtini), 2018 m. rugpjūčio 21 d., 23.50 val. skaitmeninę garso įrašo kopiją (b. t. 3, b. l. 56). Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotas girdimas pokalbis: kalbasi dvi moterys, kurios žymimos A ir B.: „ A- Greitoji pagalba, koks yra įvykio vietos adresas? B- Tik registravau įvykį, (duomenys neskalbtini), žmogus atėjo pas mane ir kraujuoja. A- (duomenys neskalbtini) kiek sakėt? B- (duomenys neskalbtini). A- Prieš kiek jūs laiko registravot? B- prieš minutę, nežinau, kažkaip išsijungė. A- Adresą pasakykit dar kartą, (duomenys neskalbtini). B- Skubiai, skubiai važiuokit, kraujuoja, (duomenys neskalbtini). A- Kuriame aukšte dabar? B- Trečiam, važiuokit greičiau. A- Palaukit ponia (duomenys neskalbtini), trečiam aukšte, o laiptinės kodas? B- Penkiolika paspauskit. A- Penkiolika, kuri laiptinė? B- Tolimesnė nuo gatvės. A- Dar kartą su adresu viską pakartokit? B- (duomenys neskalbtini). A- Gerai pasakykit, kas būtent atsitiko? B- Nu atėjo pas mane svečias ir pas jį kraujuojanti žaizda. A- Dabar esat šalia jo? B- Jo. A- Kiek metų? B- Ta prasme jam? A- Taip. B- Penkiasdešimt trys. A- Ar jis sąmoningas? B- Dabar jau žinokit nežinau. A-Tai pažadinkit, pažiūrėkit ar reaguoja į jus, taigi esat šalia. B- Negaliu žinokit, nežinau jis išgėręs. A- Tai paklauskit ponia, pažadinkit, pašnekinkit, B- Aš negaliu paklausti, nes jis dabar nešneka. A- Jūs jį galit pažadint pašnekint? B- Jis miega. A- Mums svarbu išsiaiškinti jo sąmonės būklę. B- R., R.. A- Ar jis reaguoja pažiūrėkit? B- Ne. A- Kvėpuoja. B- Kvėpuoja, kvėpuoja. A- Iš kur jis kraujuoja? B- Iš šono. A- Iš kurio iš šono tiesiog? B- Važiuokit greičiau. A- Ponia mes važiuojam pokalbio metu, iš kurio šono kraujuoja? B- Iš kairio šono.A- Supratau, siunčiu medikus jums padėti, ar jis kvėpuoja normaliai. B- Kvėpuoja, kolkas kvėpuoja. A- Ar stiprus kraujavimas? B- Nu stiprus. A- Susiraskit medžiagos skiautę, arba rankšluostį ir prie žaizdos užspauskit. B- Aš uždėjau. A- Ar stipriai spaudžiat? B- Spaudžiu. A- Ar nustoja kraujuoti? B- Nustoja, nustoja, bet vis tiek bėga, važiuokit greičiau. A- Nusiraminkit ponia, mes jau važiuojam, ar jam yra kraujo krešėjimo sutrikimų, ar jis vartoja, kraują skystinančius vaistus? B- Nežinau, nežinau, ne jis man vyras, nei brolis, nežinau. A- Supratau, siunčiu medikus jums padėti, nepadėkit ragelio, o aš jums pasakysiu ką daryti toliau, jūs viską uždėjus ir stipriai spaudžiat? B- Žinokit kraujo labai daug. A- Ar nustojo kraujuot? B- Manau, kad ne. A- Ar sunkiasi, kai spaudžiat per aplinkui, ar laša varva kaip nors? B- Nežinau, dabar aš prispaudus rankšluosčiu laikau. A- Tai jūs pažiūrėkit ponia, taigi jūs esat šalia, jus kai spaudžiat toliau kraujuoja? B- Jūs suprantat, jis guli ant šono ir visur pilna kraujo, aš nežinau, čia sunkiasi, ar čia nesisunkia. A- O nuo ko ta žaizda yra atsiradusi? B- Aš nežinau atėjo pas mane žmogus. A- Taip, ir atėjo su žaizda? B- Taip, taip. A- O tai kokia ta žaizda yra? B- Nu nežinau, suprantat nežinau. A- Ar vis dar kraujuoja? B- Nu nežinau, jis guli ant šono ir visur pilna kraujo, greičiau. A- Ponia medikai jau yra išvykę. B- Labai laukiu. A- Svarbiausia užspaust, kad nustotų kraujuoti, reikia būtinai sustabdyti kraujavimą. B- Aš spaudžiu. A- Ar nustojo? B- Nu gal ir nustojo. A- Ar sunkiasi toliau kraujas, kr spaudžiat? B- Nu lyg ir ne, lyg ir ne. A- Supratau, ar jis vis dar be sąmonė? B- Nežinau, jis miega. A- Jūs jį galit pašnekint, negirdi jis jūsų, neatsimerkia> B- Nu nežinau neatsimerkia, išgėręs tai nežinau žinokit. A- O tai kiek laiko jis be sąmonės, kiek laiko matėt jį su sąmone? B- Nu dešimt minučių? A- O tai kaip buvo jis nuėjo miegot, ar kaip? B- Nu jisai nukrito ant grindų, ėjo ir nukrito. A- Supratau, ar nustojo kraujuot? B- Nu ką žinau, tas rankšluostis nekraujingas. A- Supratau, aš nepadėsiu ragelio, kad galėčiau jums padėti, o jūs nedėkite ragelio ir vertinkite pokyčius, gerai? B- Laukiu, laukiu greitosios. A- Ponia, ponia medikai vyksta, medikai vyksta. B- Nu tai ačiū. A- Jeigu jo kvėpavimas pasikeis iškart pasakykit, gerai. Ir praneškit, kai atvyks medikai, ponia ar girdit mane? B- Girdžiu. A- Aš noriu, įsivertinti jo kvėpavimą, ar matote kai jis įkvepia? B- Nu žinokit nematau, iš tikrųjų nematau. A- Tai galit pasilenkti prie jo ir pažiūrėti ar kvėpuoja, gal dabar jau matot? B- Nekvėpuoja, žinokit nekvėpuoja, nekvėpuoja, važiuokit greičiau, b.... A- Medikai vyksta, guldykit jį ant nugaros. B- Jis nekvėpuoja, važiuokit greičiau. A- Ištraukit viską, kas yra po galva, atrakinkit duris greitajai. B- Tuoj, tuoj. A- Ponia, ar girdit mane? Ponia alio įsijunkit garsiakalbį. B- Žinokit važiuokit greičiau. A- Ponia ar atvertėt jį ant nugaros? B- Negaliu. A- Ponia pasistenkit apverst, ponia kaimynų paprašykit? B- Nu gerai tuoj, tuoj. A- Ponia pakvieskit kaimynus A- Ponia bandykit pati apverst arba kvieskit kaimynus. A- Alio. A- Alio ar girdit mane. B- Nu girdžiu A- Pašaukit kaimynus, kad padėtų žmogų apversti ant nugaros. A- Ponia žmogui reikia padėti, eikit pašaukit kaimynus, kad padėtų apverst. A- Ponia apverskit žmogų ant nugaros ir ištraukit viską kas yra po galva. A- Dabar kaip jisai guli? B- Ant pilvo. A- Tai dabar verskit ant nugaros žmogų. B- Verčiu. A- Verskit ponia, verskit ant nugaros, reikia žmogui padėti dabar. B- Nu žinokit greičiau, (necenzūrinis žodis) jis miršta. A- Ponia verskit ant nugaros ir ištraukit viską kas yra po galva. B- Po galva nėra nieko. A- Ar atvertėt ant nugaros? B- Jo. A- Dabar atidžiai klausykit aš pasakysiu dabar kaip atlikti krutinės ląstos paspaudimus. Uždėkit ranką savo delno pagrindu tarp spenelių, kitą ranką uždėkit ant viršaus, stipriai bent du kartus per sekundę spauskit krūtinės ląsta, penkis centimetrus gilyn, tarp paspaudimų leiskit krūtinės ląstai grįžti į pradinę padėtį, reikės daryti paspaudimus tol kol atvyks medikai. Ir paspaudimus reikia daryti tokiu dažniu vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. Ar darot paspaudimus? B- Darau. A- Skaičiuokit garsiai, kad galėčiau sekti ritmą, vienas du trys keturi. B- Vienas du trys keturi. A- Vienas du trys keturi. A- Ponia darykit tokiu dažniu, kol atvyks medikai, skaičiuokit garsiai, kad galėčiau sekti ritmą. B- Vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, žinokit mirė. A- Ponia atlikit krūtinės ląstos paspaudimus ir nesustokit skaičiuoti. B- Vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. A- Ar durys atrakintos yra? B- Taip. A- Gerai, atlikit krūtinės ląstos paspaudimus, nesustokit, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. B- Vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, jis mirė, jūs suprantat ar ne? Ar važiuoja jau? A- Mes dar galim jam padėti, ponia atlikit krūtinės ląstos paspaudimus. B- Vienas du trys keturi. A- Tęskit paspaudimus nenustokit, taip palaikysit jo gyvybę, kol atvyks medikai, pasakykit man, kai atvyks pagalba. B- Greičiau, greičiau. A- Ponia skaičiuokit garsiai, mes privalom jam padėt, kol atvyks medikai. B- Vienas du trys keturi, viena du trys keturi, vienas du trys keturi, R., R., R., R.. Jis mirė suprantat ar ne? Nu suprantat jis mirė. A- Ponia nesustokit palaikyti, medikai vyksta, tęskit paspaudimus. B- Greičiau, greičiau. A- Ponia tęskit paspaudimus, skaičiuokit garsiai. B- Vienas du trys keturi, viena du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. Jis mirė, jis mirė, jūs suprantat ar ne? A- Jums puikiai sekas nesustokit. B- Vienas du trys keturi, viena du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, jūs važiuojat ar ne? A- Medikai vyksta ponia, tęskit paspaudimus. B- Jūs suprantat, kad jis mirė. Vienas du trys keturi, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. A- O šlakbaumas yra koks pas jus? B- Kas? A- Šlakbaumas yra koks pas jus? B- Vartai. A- Medikams nepavyksta įvažiuoti į kiemą, atidarykit. B- Tuoj, tuoj, tuoj. A- Ir iš karto grįžkite prie paciento ir tęskite gaivinimą. A- Ar atidarėte vartus? B- Tęskit paspaudimus, kol medikai nebus šalia jūsų, ponia spauskit, vienas du trys keturi, vienas du trys keturi. A- Ar jau atidarėt vartus? B- Aš iš namų negaliu atidaryti, man reikia nueiti į mašiną ir juos atidaryti, ar jūs suprantat? A- Tai bėkit ponia atidarykit vartus ir grįžkit iš kart prie paciento. A- Viena namuose? B- Jo. A- Ar atidarėt vartus jau? A- Ar atidarėt ponia vartus? A- Ponia ar atrakinot vartus jau medikams? A- Ar yra medikai šalia jūsų jau? A- Ar yra medikai šalia jūsų? A- Ar girdit mane? B- Girdima moters balsas ir vyriškių balsai. Pokalbis vyko 15 minučių ir 38 sekundes. Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską „Titanum“ (b. t. 3, b. l. 59-64).
2018 m. rugpjūčio 27 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad adresu (duomenys neskalbtini), pateikti vaizdo įrašai (b. t. 3, b. l. 44-45), kurie apžiūrėti ir iš jų matyti, jog 15:22:12 val. iš lifto išeina žilas nestambus vyras panašus į R. G., vyras apsirengęs šviesiomis kelnėmis ir polo marškinėliais, burnoje įsikandęs cigaretę sparčiu žingsniu eina link išėjimo durų ir išeina; 15:36:27 vyras panašus R. G. pareina į laiptinę, rankose asmuo kažką nešasi, įeina į liftą ir dingsta. 19:16:02 iš lifto išlipa moteris panaši į įtariamąją N. R.. Moteris vilki margą suknelę, dėvi tamsius batelius, kairėje rankoje nešasi šviesią rankinę. Moteris praeina laiptinės koridoriumi ir išeina pro laiptinės duris; 19:50:12 iš lifto išeina žilas, nestambus vyras, panašus į R. G.. Vyras apsirengęs šviesiomis kelnėmis, marškiniais trumpomis rankovėmis. Visa vaizdo medžiaga iš laikmenos ,,Toshiba“ perkelta į 3 DVD plokšteles ir pridėta kaip apžiūros protokolo priedas (b. t. 3, b. l. 46-51).
2018 m. spalio 22 d. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-o skyriaus vyr. tyrėjo I. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą, kurį patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, gauti informaciją apie R. G. gim. (duomenys neskalbtini), naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. 8 xxx xxxxx ir N. R. gim. (duomenys neskalbtini) naudojamų mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr. 8 6xx xxxxx ir Nr. 8 6xx xxxxx įeinančių ir išeinančių skambučių, siunčiamų, gaunamų SMS, bokštų, prie kurių jungėsi išklotines, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 00:00:01 iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 23:59:59. Išanalizavus R. G. naudoto mobilaus ryšio abonento telekomunikacijų įvykių išklotines, nustatyta, kad jo telefonas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nuo 20:36:56 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės KN108U2 adresu (duomenys neskalbtini); - nuo 20:39:02 iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 03:02:43 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celių KN027HC, KN027UC, KN027U3 adresu (duomenys neskalbtini). Atlikus analizę, nustatyta su kuo R. G. bendravo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19:22:19 R. G. skambino abonentas, kurio naudojosi N. R.. Pokalbio trukmė 84 sek., - 19:24:15 R. G. skambino abonentas, kurio naudojosi I. D. G.. Pokalbio trukmė 163 sek., - 19:27:43 R. G. praleido skambutį iš abonento, kuriuo naudojosi N. R., - 19:28:52 R. G. skambino abonentui, kuriuo naudojosi N. R.. Pokalbio trukmė 50 sek., - 19:30:19 R. G. skambino abonentui, kuris užvadintas Pirtis I. Pokalbio trukmė 182 sek., - 19:35:47 R. G. skambino abonentui, kuriuo naudojosi N. R.. Pokalbio trukmė 88 sek., - 19:37:52 R. G. skambino abonentui, kuriuo naudojosi N. R.. Pokalbio trukmė 697 sek., - 19:59:48 R. G. skambino abonentui, kuriuo naudojosi I. D. G.. Pokalbio trukmė 1470 sek., 22:20:13 R. G. skambino abonentas, kuriuo naudojosi J. K.. Pokalbio trukmė 69 sek., - 22:21:57 R. G. praleido skambutį iš abonento, kuriuo naudojosi I. D. G.. Išanalizavus N. R. mobilaus ryšio abonento Nr. 8xxxx telekomunikacijų įvykių išklotines, nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d.: nuo 14:39:02 iki 18:03:22 buvo prisijungęs prie celių 2167, 09C4D822 adresu (duomenys neskalbtini); - 18:35:02 buvo prisijungęs prie celės 09C4D822 adresu (duomenys neskalbtini) ir prie celės 09C4CC23 adresu (duomenys neskalbtini); - nuo 19:35:46 iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 00:42:46 buvo prisijungę prie celės 09C4D223 adresu (duomenys neskalbtini).
Išanalizavus N. R. mobilaus ryšio telefono abonento Nr. 8xxxxx telekomunikacijų įvykių išklotines, nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 07:54:21 iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 00:43:39 nustatyta, kad: nuo 14:03:50 iki 18:35:39 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 09C4D822 adresu (duomenys neskalbtini); - nuo 19:22:11 iki 19:22:19 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 8037 adresu (duomenys neskalbtini) ; - 19:28:52 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės D076 adresu (duomenys neskalbtini); - 19:35:47 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 2108 adresu (duomenys neskalbtini); - 19:37:46 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 21A8 adresu (duomenys neskalbtini) - nuo 19:50:21 iki 00:45:38 mobilaus ryšio telefono numeris buvo prisijungęs prie celės 09C4D223 adresu (duomenys neskalbtini). 13:04:45 N. R. skambino abonentas, kuriuo naudojosi A. L.. Pokalbio trukmė 1613 sek. - 19:22:19 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi R. G.. Pokalbio trukmė 83 sek. - 19:28:52 N. R. skambino abonentas, kuriuo naudojosi R. G.. Pokalbio trukmė 50 sek. - 19:35:47 N. R. skambino abonentas, kuriuo naudojosi R. G.. Pokalbio trukmė 88 sek. - 19:37:51 N. R. skambino abonentas, kuriuo naudojosi R. G., pokalbio trukmė 697 sek. - 19:52:52 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi M. J.. Pokalbio trukmė 1800 sek. - 20:22:52 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi M. J.. Pokalbio trukmė 278 sek. Nuo 20:29:24 iki 20:49:50 N. R. susirašinėja SMS žinutėmis su abonentu, kuriuo naudojosi A. L.. - 22:11:15 N. R. išsiuntė sms žinutę abonentui, kuriuo naudojosi A. L.. - 22:11:17 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 22:11:22 N. R. išsiuntė sms žinutę abonentui, kuriuo naudojosi A. L.. - 22:11:24 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 22:55:25 N. R. naudojosi internetu. Mobilių duomenų kiekis internete 3239. - 23:12:15 N. R. išsiuntė sms žinutę abonentui, kuriuo naudojosi A. L.. - 23:12:17 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 23:17:08 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 23:42:42 N. R. skambino mobilaus ryšio telefono abonentui, kuriuo naudojosi A. L., tačiau abonentas neatsiliepė. - 23:42:43 N. R. naudojosi internetu. Mobilių duomenų kiekis internete 889. - 23:47:01 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi A. L., tačiau abonentas neatsiliepė. - 23:48:09 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi A. L., tačiau abonentas neatsiliepė. - 23:49:42 N. R. skambino abonentui, kurio fiksuoto ryšio telefono numeris (duomenys neskalbtini), kuriuo naudojosi (GMP) pokalbio trukmė 28 sek. - 23:50:29 N. R. skambino abonentui, kurio fiksuoto ryšio telefono numeris (duomenys neskalbtini), kuriuo naudojosi (GMP) pokalbio trukmė 938 sek. - 23:52:34 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 23:55:17 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 23:55:30 N. R. gavo sms žinutę iš abonento, kuriuo naudojosi A. L.. - 2018-08-22 00:13:52 N. R. naudojosi internetu. Mobilių duomenų kiekis internete 151. - 00:14:27 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi S. P.. Pokalbio trukmė 2 sek. - 00:15:09 N. R. skambino abonentui, kurio naudojosi A. L.. Pokalbio trukmė 17 sek. - 00:15:51 N. R. skambino abonentui, kuriuo naudojosi S. P.. Pokalbio trukmė 38 sek. - 00:43:39 N. R. skambino abonentui, kurio naudojosi S. P.. Pokalbio trukmė 15 sek. (b. t. 3, b. l. 81-91).
2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint namą, esantį adresu (duomenys neskalbtini), buvo rasti R. G. šaunamasis ginklas, šoviniai ir kiti daiktai, t. y. Pistoletas „Sigsauer P232SL“, pistoleto dėtuvės 2 vnt., ginklo valymo įrankių dėžutė su valymo įrankiais, šoviniai 9 mm kalibro 6 vnt., dėžutė su šoviniais 9 mm kalibro (45 vnt.),2 vnt dėžučių su užrašu „Bala Star“ su 20 vnt. šovinių, 1 vnt. šovinio, 1 vnt. demontuotas šovinys (b. t. 2, b. l. 164-172). Šie daiktai buvo apžiūrėti ir aprašyti protokole(b. t. 2, b. l. 173-174).
Iš įtariamosios N. R. asmens kratos metu buvo paimta jos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskalbtini) (b. t. 5, b. l. 39-41).
Bylos duomenimis N. R. 2018 m. spalio 3 d. – 2018 m. spalio 12 d. gydyta VŠĮ (duomenys neskalbtini), Diagnozė - Potrauminis streso sutrikimas. (b. t. 4, b. l. 192-193). Iš 2018 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskalbtini) matyti, kad įvertinus turimus duomenis bei tiriamosios psichinę būseną - orientuota visapusiškai teisingai, mąstymas rišlus, nuoseklus, be psichozės reiškinių. Nuotaika pakankama, neigia suicidinius ketinimus. Adaptacija nesutrikdyta. Dirba. Kritiškumas pakankamas savo būsenos, situacijos bei poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu, todėl N. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. t. 4, b. l.198). Teisiamojo posėdžio metu S. Š. susipažinusi su ligos istorijomis, bei epikrizėmis dėl pakartotino kaltinamosios N. R. gydymosi įvairiose psichiatrijos ligoninėse, nurodė, kad jos išvados nesikeičia, kaltinamajai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra būtina, nes jai diagnozuotos ligos yra potrauminis sindromas išsivystęs dėl teisminio proceso ir tai jos nuomone yra normali reakcija įvertinant jos baimes dėl ateities.
Iš Alkotesterio testo ir registracijos knygos kopijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. 00.44 val., N. R. nustatytas 1,36 promilių girtumas (b. t. 4, b. l. 179-180).
Iš 2018 m. gruodžio 12 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskalbtini) matyti, kad N. R. nustatyta: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva dešinio antakio vidinėje dalyje, kraujosruva kairio žando srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, ties riba su nosimi, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, pažeidimai kairės rankos II piršto srityje, kraujosruva kairės krūties srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai nebūdingi savęs žalojimuisi. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (ar) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Kraujosruvos padarytos buku (-ais) daiktu (-ais), jų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Kairės rankos II piršto pažeidimai padaryti aštriu daiktu, jų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dešimties trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. N. R. vatos tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta, rastas sperminis skystis; N. R. vatos tamponėlyje su burnos turiniu, vatos tamponėlyje su tiesiosios žarnos turiniu spermos nerasta. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. t. 3, b. l. 155-156).
Iš 2018 m. gruodžio 12 d. VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskalbtini) matyti, kad N. R. nustatyta: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva dešinio antakio vidinėje dalyje, kraujosruva kairio žando srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, ties riba su nosimi, kraujosruva kaklo priekyje dešinėje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, kraujosruvos kairiarne žaste, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, pažeidimai kairės rankos II piršto srityje, kraujosruva kairės krūties srityje, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (ar) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Kraujosruvos padarytos buku (-ais) daiktu (-ais), jų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Kairės rankos II piršto pažeidimai padaryti aštriu daiktu, jų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jie galėjo būti padaryti praėjus neilgam laiko tarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip dešimties trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Tiriamosios makštyje, išeinamosios angos srityje sužalojimų nėra. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. t. 3, b. l. 161-162).
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.
Teismo vertinimu surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad N. R. 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 23.00 val. iki 23.49 val., jai priklausančiame bute, asmeninio konflikto su R. G. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė ir taip nužudė R. G.. Jos veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal sukeltas pasekmes, tai yra BK 129 straipsnio 1 dalį. Kvalifikacija teisinga.
BK 129 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tyčia nužudė kitą asmenį.
Kaltinamoji kalta dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino, teisme vengė duoti paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, todėl teismas pagarsino jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ji duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjui nurodė, kad R. G. prieš ją vartojo fizinį smurtą, smaugė, daužė galvą į komodą, siekė su ja lytiškai santykiauti, buvo paėmęs iš virtuvės peilį, ji buvo išsigandusi bandė pabėgti, grūmėsi su R. G. ir vienu metu išgirdo, kaip R. G. suriko, sukniubo ir nugara šliaužė grindimis link virtuvės. Šalia jo buvo peilis, iš šono kraujavo, ji rankšluostuku bandė užspausti žaizdą, skambino į greitąją ir vykdė visus greitosios nurodymus.
Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne tik paties kaltininko aiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-12-942/2018, 2K-212-303/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.???
Šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad įvykio vakarą, apie 21 valandą R. G. kaltinamosios N. R. kviečiamas atvyko pas ją į butą, esantį adresu (duomenys neskalbtini), kur dviese vartojo alkoholinius gėrimus (N. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vakarą užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp N. R. ir R. G., tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad R. G. MRT numeris nuo 20:39:02 iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 03:02:43 buvo prisijungęs prie celių KN027HC, KN027UC, KN027U3 adresu (duomenys neskalbtini), alkotesterio parodymai, specialisto išvada). Apie 24 valandą, pagal iškvietimą atvykę medicinos darbuotojai A. Š. ir E. S. nurodė, kad įvykio vietoje rado negyvą vyriškio lavoną ir kaltinamąją N. R., kuri jų nuomone buvo neblaivi. Asmeninio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios buvimą teisme patvirtino apklaustos kaimynės: J. K., J. R. ir L. G., teigdamos jog apie 23-23.30 valandą girdėjo sklindantį triukšmą iš kaimyninio buto, tai apibūdino kaip barnį tarp moters ir vyro, labiau girdėjosi moteriškas balsas, pasigirdo bumtelėjimas. Visa tai truko neilgai kelias minutes, tačiau liudytojoms barnio pobūdis nebuvo panašus į pagalbos šauksmą (b. t. 7, b. l. 150-152, 120-121). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apžiūrint įvykio vietą aiškių požymių, galinčių patvirtinti kaltinamosios teiginius apie vykusias grumtynes su nukentėjusiuoju bute, nekonstatuota. Priešingai, virtuvėje, miegamajame, prieškambaryje daiktai savo vietose (b. t. 1, b. l. 54). Liudytojas A. Š. teisme nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis jau buvo negyvas. Tik įėjus į butą, prieangyje matėsi arterinio kraujo bala, o tarp prieangio ir virtuvės gulėjo vyriškio kūnas. Šalia jo buvo daug arterinio kraujo. Jo nuomone mirtis galėjo įvykti maždaug prieš penkiolika minučių iki jiems atvykstant. Jis atkreipė teismo dėmesį, jog jam neatrodė, jog prieš tai būtų vykusios kokios nors grumtynės tarp šeimininkės ir nukentėjusiojo. Kaltinamoji vilkėjo chalatu, matomose vietose nesimatė jokių jos kūno sužalojimų, ji nesiguodė, kad ją nukentėjusysis būtų puolęs, tik tvirtino, jog nukentėjusysis atėjo į butą jau sužalotas. Apžiūrėjus su policija kambarius, miegamąjį, virtuvę, vonios kambarį jokių grumtynių požymių nesimatė. Vonios kriauklėje matėsi plauto kraujo žymės, buvo rastas šlapias rankšluostis su valymo žymėmis (b. t. 7, b. l. 120-122). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad N. R. įvykio vakarą (būnant R. G. jos bute) nuo 20.30 iki 23.12 val. siuntinėjo įvairaus asmeninio pobūdžio SMS žinutes A. L., tačiau nei vienoje žinutėje neužsiminė apie kokį nors jai gresiantį pavojų (b. t. 3, b. l. 16-17). Šie ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad konfliktavo tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis, kaltinamosios balsas buvo garsesnis, tačiau liudytojų teigimu, tai nebuvo pagalbos šauksmas. Po bumtelėjimo, garsai nutilo, kas rodo jog konfliktas baigėsi. Iš garso įrašų (įrašai padaryti iš N. R. MRT) matyti, kad įvykio vakarą 23:42:42 N. R. skambino A. L., tačiau pastarasis neatsiliepė ir per 18 sekundžių įrašo girdimas tik N. R. verksmas. Pakartotinai skambino 23:47:00, A. L. neatsiliepė. Fone girdimas vyriškas balsas, tačiau žodžiai nesuprantami. N. R. verksmas ir kalba: „kur tu pasidėjai, tikrai nežinau“ ir vėl girdimas tas pats vyriškas balsas, tačiau negalima suprasti ką sako. 23:48:09 N. R. vėl skambina A. L.. Skambučio trukmė 35 sekundės. Girdimas skambučio kvietimo signalas ir N. R. žodžiai: „ Eik iš čia, eik iš čia, nerėk sakau“, fone girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras kažką sako, rėkia. N. R. „ ša“ (girdimas vyriškas balsas, girdima, kad vyras rėkia).“Šššš šššš G. baik, patylėk. Baik, R. baik, R.. Baik R.. R. baik“. 23:50:12 N. R. skambina abonentui, kurio telefono numeris 033, kviečia medikus, nurodo operatorei, kad įėjo vyras su kraujuojančia žaizda ir nugriuvo (... ) į klausimą kokia tai žaizda, atsakė : „nežinau... (b. t. 6, b. l.66-74). Šie įrodymai patvirtina, kad nuo R. G. sužalojimo iki medikų kvietimo praėjo keliasdešimt minučių. Specialisto išvados esančios byloje patvirtina, kad R. G. mirtis įvyko nuo nugaros kairės pusės durtinio-pjautinio sužalojimo su kairio plaučio pažeidimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu smeigiamuoju judesiu duriančiu – pjaunančiu peilio geležtės savybių įrankiu. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, tikėtina, kad po dūrio R. G. galėjo būti gyvas laiko tarpą, vertinamą keliolika minučių (b. t. 1, b. l. 108-111; 125-128). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti peiliai rasti įvykio vietoje virtuvėje stalčiuje, stove ir prie kriauklės. Ištraukus iš stovo 5 vnt. peilių, ant vieno iš jų fiksuotos dėmės panašios į kraują (b. t. 1, b. l. 31-46). VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskalbtini) nurodoma, kad ant peilio geležtės (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas R. G. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe (b. t. 4, b. l. 50-52). VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje teigiama, jog tikėtina, kad tirta R. G. nugaros kairės pusės odos žaizda ir jos projekcijoje sužalojimo kanale esantis IX-X šonkaulių tarpšonkaulinio tarpo minkštųjų audinių bei IX-o šonkaulio apatinio krašto sužalojimas padarytas tirti pateiktu peiliu (b. t. 4, b. l. 89-91). Virš išdėstyti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis po patirto sužalojimo nugriuvo ant grindų (liudytojų išgirstas duslus bumbtelėjimas bute) ir dėl stipraus nukraujavimo, prarado sąmonę ir įvykio vietoje mirė. Lavonas rastas vilkintis tik marškinėliais, kelnės, kelnaitės, batai rasti bute. Šalia lavono peilis nerastas, įvykio vietos apžiūros metu rastas peilis stove, ant kurio pastebėtos kraujo dėmės. Kaltinamoji tyrimo metu nurodė, kad ji peilį nuplovė ir įstatė jį į stovą. Iš kaltinamosios N. R. teisme pagarsintų parodymų matyti, jog ji smūgio sudavimo R. G. peiliu, nepripažino ir nurodė, kad ji bandė iš R. G. atimti peilį, bet jai nepavyko. Mano jog R. G. galėjo susižaloti pats. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje teigiama jog sužalojimo vaizdas, pobūdis, lokalizacija, duomenys apie tiriamojo sveikatos būklę bei kiti faktai rodo, kad tiriamasis galėjo pats susižaloti. Apklaustas ekspertas G. A. C. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šias išvadas patvirtino (b. t. 1, b. l. 111, 115, b. t. 7, b. l. 172). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilus pagrįstų abejonių dėl galimumo save sužaloti tokiu būdu ir dėl išvadų šališkumo (b. t. 9, b. l. 10-32) buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė R. G. mirties mechanizmui nustatyti, iš kurios išvadų matyti, jog R. G. nugaros kairės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą padariusio peilio, esant apie 19 cm ilgio, galimybė, kad nustatytos lokalizacijos ir kanalo krypties sužalojimas galėjo būti padarytas R. G. ranka (t. y. R. G. įsmeigiant peilį į nugarą pats sau), atmetama. Ši išvada kategoriška, padaryta atlikus nurodytų sąlygų modeliavimą, laikant peilio modelį tiek dešinėje, tiek kairėje rankoje atliekant smeigimo judesius statmenai nugaros kairės pusės atžvilgiu. Eksperimento metu atlikti nurodytą veiksmą nepavyko dėl natūraliai apribotų ir nepatogių rankų sąnarių judesių. Pati žaizdos lokalizacija nėra būdinga savęs žalojimui. Durtinio -pjautinio sužalojimo nugaroje pobūdis bei lokalizacija leido teigti, jog nukentėjusysis ir užpuolikas betarpiškai prieš sužalojimo padarymą galėjo būti priešpriešais ir artimoje tarpusavyje padėtyje, pasisukę vienas į kitą priekiu ar kiek šonu. Užpuolikas laikydamas dešinėje rankoje peilį padėtyje „ašmenys į viršų“, darydamas dešine ranka lanko formos judesį, galėjo įsmeigti peilio geležtę į nukentėjusiojo nugaros kairę pusę (b. t. 1, b. l. 125-128). Šias išvadas ekspertas J. R. patvirtino teisme ir nurodė, kad kitų sužalojimų kūne nebuvimas, statmenas dūrimas ir kanalo gylis 7 cm jam leido padaryti išvadą, kad tai nėra būdinga savęs žalojimui ir tai, kad žaizda padaryta paties R. G., atmetė (b. t. 7, b. l. 176). Byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų siekęs pats nusižudyti. Todėl įvertinus duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji N. R. vieną kartą smogė peiliu nukentėjusiajam R. G. į nugaros kairę pusę, tokiu būdu padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą su kairio plaučio sužalojimu, kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, nuo ko R. G. įvykio vietoje mirė. Objektyviai kaltinamosios veiksmai parodo, kad ji savo veiksmo, tai yra smūgio sudavimo peiliu R. G. į nugarą išsigando, plovė peilį, jį įstatė į stovą. R. G. dar būnant gyvam (girdimas balsas įraše), ji pirmiausia skambino ne medikams, o A. L., tildė dejuojantį R. G. ir tik nepavykus pastarajam prisiskambinti, kreipėsi pagalbos į medikus. Atvykus paramedikams E. S. ir A. Š., o vėliau ir policijos pareigūnams L. Š. ir G. G. bandė juos klaidinti, pateikdama versiją, jog R. G. atėjo pas ją jau sužalotas ir nugriuvo. Tai taip pat patvirtina, kad N. R. per gana trumpą laiką buvo susikūrusi alibi, o tai parodo, kad kaltinamoji tokiu būdu siekė klaidinti tyrėjus, prokurorus ir taip išvengti atsakomybės. Taigi N. R. būdama neblaivi (b. t. 4, b. l. 179-180), smogė peiliu R. G. į nugarą, jį taip sužalojo, nuo ko pastarasis įvykio vietoje mirė. Tarp kaltinamosios veikos ir nukentėjusiojo mirties nustatytas juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys.
Dėl subjektyviųjų požymių. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rūšis įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2004, 2K-472/2008, 2K-252/2011). Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2006, 2K-469/2007, 2K-485/2009, 2K-4/2012). Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios yra valinis elementas: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, veikia netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-511/2016). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo bei kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).??? ???Teisme ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį siejo artimi ryšiai. Apie savo ryšius su R. G. kaltinamoji N. R. pasakodavo ne tik jai artimiems asmenims (sūnui M. J.), esamam draugui A. L., bet nevengė skambinti nukentėjusiojo žmonai nukentėjusiajai I. D. G., pažįstamoms A. V. bei A. S., kurios teisme bandė apibūdinti kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykius dar gerokai iki šio įvykio. Iš N. R. telefoninio pokalbio turinio su A. L., įrašyto 2018m. liepos 15 d. matyti, kad ji pripažįsta jam išprovokuojanti R. G. prieš ją smurtauti ir tačiau tai netrukdo tolimesniam jų bendravimui (b. t. 3., b. l. 2-10). Byloje yra duomenys, kad įvykio dieną kaltinamoji lankėsi nukentėjusiojo nuomojamame bute, ten leido laiką, vaišinosi R. G. paruoštais valgiais, gėrė alkoholinius gėrimus, fotografavo (b. t. 3, b. l. 2-14, 44-45, 51). N. R. 19.16 val. išvyko į namus ir dar važiuodama link namų telefonu kvietė R. G. atvykti pas ją, nurodė kokių alkoholinių gėrimų pageidautų (b. t. 3, b. l. 3-7). Atvykus R. G., kaltinamoji nuo 20.30 iki 23.17 val. susirašinėjo SMS žinutėmis su A. L., tačiau žinučių tekstuose apie R. G. smurtavimą, ar tai, kad jos bute yra R. G. ir ji jo bijo, duomenų nėra (b. t. 3, b. l. 87-90). Iš byloje esančių R. G. užrašų matyti, kad toks N. R. elgesys jį žeidė (b. t. 2, b. l. 121-146). Ji suvokė, kad provokuoja R. G. ir to norėjo. Teisme apklaustų liudytojų kaimynių parodymais nustatyta ir tai, kad iš pradžių girdėjo barnį tarp moters ir vyro, moteris kalbėjo garsiau, tai tęsėsi kelias minutes, paskui pasigirdo bilstelėjimas ir apie 23.30 val. nutilo (b. t. 7, b. l. 150-152, 120-121). Taigi šie ištirti ir įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai teikti, jog kaltinamoji ir nukentėjusysis konfliktavo dėl asmeninių priežasčių, kurias išprovokavo pati kaltinamoji. Esant įrodytoms byloje aplinkybėms, kad konflikto metu N. R. pagriebusi peilį ir stovėdama priešpriešais, rankoje laikomu peiliu smogė R. G. į nugaros sritį, leidžia daryti išvadą, kad ji pavojingų padarinių - nukentėjusio mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Įvertinus kaltinamosios veiksmus, jos lengvą apsvaigimą nuo suvartoto alkoholio, nesant byloje jokių duomenų apie praeityje persirgtas kokias nors psichines ligas, darytina išvada, jog ji veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. Ekspertė S. Š. pateikusi specialisto išvadą, nurodė kad N. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. t. 4, b. l.198). Tos pačios nuomonės ekspertė buvo ir teisiamojo posėdžio metu. Ekspertė susipažinusi su N. R. gydymo istorijomis jau vykstančio teisminio nagrinėjimo metu, epikrizėmis išduotomis gydymo įstaigų nurodė, kad jai nekyla jokių abejonių dėl pastarosios pakaltinamumo ir skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra tikslinga, nes N. R. psichine liga nesirgo ir šiuo metu neserga (b. t. 9, b. l. 48-50). Taigi įrodytų aplinkybių visuma, teismui leidžia teigti, kad N. R. veikoje yra nustatyti visi būtini BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos požymiai, todėl ji dėl R. G. mirties yra kalta ir privalo už tai atsakyti baudžiamąja tvarka. Byloje nesant duomenų, kad kaltinamosios gyvybei ar sveikatai būtų grėsęs realus pavojus, be to neigiant smūgio sudavimo nukentėjusiajam faktą, teismas būtinosios ginties sąlygų, nenustatė.
N. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi konflikto priežastį, kad R. G. reikalavo eiti miegoti, o jai nepaklusus, griebė už plaukų, tempė ją į lovą, nubloškė ant lovos, perplėšė naktinius marškinius, būdamas nuogas užgriuvo ant jos, norėjo santykių, ji ištrūko, einant per duris ją vėl pagavo, rėkė, kad užmuš, smaugė, daužė į žandą, galvą daužė į komodą. Ji pabėgo į virtuvę, norėjo skambinti policijai, bet nespėjo, ją vėl pagavo virtuvėje, ją nubloškė ant spintelių, paėmė iš stovo peilį. Bėgant per svetainės kampą, užkirto jai kelią, ėjo link akmens, sakė užmušiu ir peilį rankoje laikė. Ji bandė peilį atimti, vyko grumtynės, ji sukosi ir vienu metu R. G. suklykė ir sukniubo. Vienu metu teigė nepamenanti ar atėmė iš R. G. peilį, kitu atveju teigė, kad peilis liko pas R. G., mano jog tai buvo atsitiktinumas.
Šie nenuoseklūs N. R. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, o būtent: R. G. kūnas rastas su marškiniais kuriuose taip pat užfiksuotas medžiagos pažeidimas (b. t. 1, b. l. 35). Koridoriuje rastos numestos kelnės, ant kurių kraujo lašų yra ant visų kelnių pusių: priekio, galo, šonų, tai rodo, jog sužalojimo metu R. G. vilkėjo kelnes, kurios tik vėliau buvo nuvilktos ir numestos. Liudytojai L. Š., G. G. ir A. Š. patvirtino, kad pati N. R. jiems sakė, jog ji šį vyrą nurengė nuogai. Kelnaitės buvo rastos darbo kambaryje. Tai rodo, kad įvykio metu R. G. nebuvo nuogas, kaip teigė N. R.. Ji buvo nurodžiusi, kad jai buvo išrautas plaukų kuokštas, gindamasi ji taip pat išrovė R. G. plaukų kuokštą ir juos pateikė tyrėjui, tačiau atlikus pateiktų objektų tyrimą nustatyta, kad tai R. G. plaukai, kurie iškrito savaime ar buvo išrauti panaudojus silpną jėgą. N. R. plaukų nebuvo rasta(b. t. 4, b. l. 50-52,103). Teigė, kad R. G. jai perplėšė naktinius marškinius. Byloje yra duomenys, kad N. R. po įvykio vilkėjo naktiniais marškiniais ir chalatu, kuriuos apžiūrėjus mechaninių pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau rasti R. G. kraujo pėdsakai (kraujo lašų tiškalai) (b. t. 4, b. l. 31-35, 68-69). Praėjus dviem dienoms po įvykio N. R. pateikė tyrėjams naktinius marškinius ir skiautę teigdama, kad jais vilkėjo įvykio vakarą ir juos R. G. perplėšė. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad tuos naktinius ji persirengė prieš galutinį apsistumdymą su R. ir sužalojimą. Atlikus apžiūrą ir tyrimą nustatyta, kad naktiniai marškiniai yra suplyšę ties krūtine, biologinių pėdsakų (kraujo) ant jų nenustatyta, o skiautė atidalinta plėšiant ir dalinai panaudojant įrankį ar daiktą, turintį pjaunančių ar kerpančių savybių (b. t., 4, b. l.77-80), taigi darytina išvada, kad ji įvykio vakarą tyrėjams jos pateiktų naktinių marškinių nedėvėjo. Be to nurodydama konflikto eigą, ji teigė, kad neturėjo galimybės ne tik išeiti iš buto, bet ir pasiimti iš virtuvės telefoną, tačiau kaip matyti iš jos parodymų ji turėjo galimybę susirasti kitus naktinius marškinius ir jais persirengti. Byloje nustatyta, kad N. R. 2018 m. rugpjūčio 22 ir 23 dienų fotonuotraukose matomi kūno sužalojimai: smulkus odos nubrozdinimas kaktoje ir dešinio antakio srityje, dvi pjautinės žaizdelės kairės rankos II piršte, poodinė kraujosruva kairiajame žande, poodinė kraujosruva kaklo priekiniame - dešiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje, poodinės kraujosruvos rankose, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje. Smulkus odos nubrozdinimai veide galėjo atsirasti nuo įdrėskimo nagais; kraujosruva kakle, kairiame žaste, kairėje krūtyje bei rankose galėjo susidaryti nuo suspaudimų pirštais; kraujosruva kairiame žande galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo ar prispaudimo grumtynių metu; kraujosruva dešiniame kelyje būdinga griuvimui ar atsitrenkimui; pjautinės žaizdelės kairės rankos antrame piršte neatspindi konkrečių jų padarymo aplinkybių. Visi sužalojimai yra vienodo - kelių valandų senumo (pagal 2018 m. rugpjūčio 22 d. fotonuotraukas) ir galėjo susidaryti įvykio aplinkybėse nurodytame laikotarpyje – 2018 m. rugpjūčio 21 d. vakare (b. t. 3, b. l. 172-174). Byloje nustatyta, kad piršte pjautinės žaizdelės padarytos būnant pas R. G. nuomojamame bute adresu (duomenys neskalbtini). Iš byloje esančios fotonuotraukos (išlikusios N. R. telefone) R. G. krūtinė buvo ištepliota raudonomis dėmėmis, bute išmėtyti daiktai, krauju aptaškytos džinsinės kelnės, be to iš užfiksuotų N. R. ir R. G. pokalbių matyti, jog būdama neblaivi, automobiliu grįžo į namus, o R. G. prašė nevažiuoti, nerizikuoti, tačiau N. R. nepakluso prašymui ir kvietė R. G. atvažiuoti pas ją į namus (kelis kartus). Ekspertai apžiūrėję N. R. sužalojimų galvoje, ar nugaroje nenustatė. Užfiksuota viena kraujosruva kakle, kairiajame žaste, kairėje krūtyje ir rankose galėjo būti padarytos nuo suspaudimo pirštais, tai yra stipriau spaudžiant minėtas vietas pirštais ir tik viena kraujosruva galėjo būti padaryta suduodant smūgį į skruostą, kas paneigia teiginius jog R. G. jos galvą trankė į komodą kelis kartus, pastūmė ir ji nugara nugriuvo ant spintelių, sudavė 5-6 smūgius į skruostą. N. R. padaryti sužalojimų visuma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. N. R. teigė, kad ji buvo išsigandusi R. G. elgesio, bijojo, kad jos neužmuštų, gynėsi, tai yra rovė plaukus, tačiau specialistas atlikęs R. G. lavono tyrimą, jokių kitų jo kūno sužalojimų, išskyrus mirtiną sužalojimą, nenustatė (b. t. 1, b. l. 111). Teismo vertinimu tai rodo, kad konflikto metu N. R. paėmus peilį, R. G. bandė jį atimti, tačiau nepavykus jis buvo peiliu sužalotas į nugarą. Tokias išvadas pagrindžia ir tai, kad atvykus medikams N. R. jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos neišreiškė, akivaizdžių sužalojimų jos kūne nesimatė, ji pastariesiems nenurodė jog prieš ją nukentėjusysis vartojo smurtą, o ji gynėsi. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad ji po padaryto nukentėjusiajam sužalojimo nebėgo ieškoti pagalbos pas kaimynus ar skambinti policijai, tačiau plovė peilį, skambino draugui, delsė suteikti pagalbą nukentėjusiajam tol, kol R. G. neteko sąmonės ir mirė. Šias išvadas patvirtina kaltinamosios N. R. pokalbis su greitosios pagalbos operatore. N. R. operatorei pateikė klaidingą informaciją, nurodė kad pas ją į butą atėjo žmogus su kraujuojančia žaizda ir nukrito. Kviečiant medikus ji pati operatorei nurodė, kad jis nešneka, miega, pašaukus vardu, nereaguoja, bet kvėpuoja. Į klausimą: kiek laiko jį matė su sąmone, atsakė „dešimt minučių“. N. R. nurodė: „jis nukrito ant grindų, ėjo ir nukrito“ (b. t. 3, b. l. 59-63). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji N. R. kalbėdama su operatore, neužsiminė, kad ir jai reikalinga pagalba, kad ji buvo užpulta yra išgąsdinta. Teismo manymu, ši versija, kad ji buvo užpulta R. G., atsirado tik vėliau, nes peilio plovimas ir slėpimas patvirtina, kad N. R. buvo sukūrusi versiją jog R. G. pas ją atėjo jau su durtine žaizda, policijos pareigūnams ir medikams aktyviai teiraujantis, kilo kita versija, kad R. G. ją užpuolė. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios aiškinimai ir kad R. G. pats susižalojo peiliu yra paneigti aukščiau aprašytais ištirtais ir įvertintais duomenimis
IV. Bausmės skyrimas
Kaltinamosios N. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai N. R. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamosios asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamosios N. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimu sukeltos negrįžtamos pasekmės, kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, pasekmių atžvilgiu ji veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atimta kito žmogaus gyvybė dėl menkaverčių paskatų (dviejų pagyvenusių asmenų neapsisprendimas dėl tolimesnių santykių, pavyduliavimas, girtavimas, įžeidinėjimas vienas kito). Pareikšti byloje civiliai ieškiniai, žala neatlyginta. Kaltinamoji N. R. praeityje neteista (b t. 4, b. l. 166), iki šios veikos padarymo buvo bausta 4 kartus, turi neišnykusį baustumą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Po inkriminuojamos veikos padarymo ji neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį ir dėl to buvo nubausta administracine tvarka (b. t. 4, b. l. 171-176). Turi aukštąjį išsilavinimą, dirba VšĮ „(duomenys neskalbtini)“ direktore, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti mažosios bendrijos „(duomenys neskalbtini)“ direktore (b. t. 4, b. l. 169, b. t. 6, b. l. 138). Šeimyninė padėtis – išsituokusi, sūnus pilnametis. N. R. priklausomybės ligų centre neužregistruota(b. t. 4, b. l. 188), po inkriminuojamos veikos padarymo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. gydėsi Psichiatrijos klinikoje (b.t.4, b. l. 193-198). Specialisto išvadoje nurodoma, įvertinus turimus duomenis bei tiriamosios psichinę būseną( orientuota visapusiškai teisingai, mąstymas rišlus, nuoseklus, be psichozės reiškinių. Nuotaika pakankama, neigia suicidinius ketinimus. Adaptacija nesutrikdyta. Dirba. Kritiškumas pakankamas savo būsenos, situacijos bei poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu, todėl N. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. t. 4, b. l. 198). Teisiamojo posėdžio metu ekspertė patvirtino, kad po visų teisminio proceso metu gydymosi psichiatrijos ligoninėse epizodų, N. R. nustatytos diagnozės nesikeičia, išlieka potrauminis streso sutrikimas, baimė, nerimas dėl ateities, todėl skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo.
Už nusikalstamos veikos numatytos BK 129 straipsnio 1 dalies padarymą įstatymas kaltininkui numato griežtas bausmes: terminuotą laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. N. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tik šios rūšies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismą skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme ar, kad sankcijoje numatyta bausmė šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui (BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalys ar 54 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu tik paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais. Skiriant N. R. bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Vertintina ir tai, kad matydama sužaloto R. G. sunkią sveikatos būklę kvietė medikus, suprato savo veiksmų pasekmes. Byloje nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki šio įvykio popietę kaltinamoji su nukentėjusiuoju praleido drauge vartodami alkoholinius gėrimus, o tai reiškia, kad abu toleravo tokį bendravimo būdą. N. R. teisiama pirmąjį kartą, ji peiliu sudavė vieną smūgį, kuris ir lėmė nukentėjusiojo mirtį. Pripažintina, kad tai nebuvo kaltinamosios iš anksto sugalvotas nusikalstamas elgesys, tai buvo spontaniškas veiksmas. Todėl aplinkybių visuma lemia jai skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, kuri parinktina kiek mažesnė nei sankcijos vidurkis. Tokios praktikos yra laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose pavyzdžiui Lietuvos Apeliacinio Teismo baudžiamoji byla Nr.1A-231-654/2020, kur sukonfliktavus neblaiviems asmenims, buvo suduotas vienas smūgis peiliu, kuris lėmė nukentėjusiojo mirtį.
N. R. 2018 m. rugpjūčio 22 d. 2.00 val. buvo sulaikyta, o 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.30 paleista iš sulaikymo (dvi paros).
Prokuroro nutarimu kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – namų areštas, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val. (b. t. 5, b. l. 51-52), kuri teismo nutartimis tęsiama iki šiol. 2019 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas, paimta asmens tapatybės kortelė Nr.15102342 (b. t. 5, b. l. 94-95).
Kardomosios priemonės iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis, keistinos į kardomąją priemonę - suėmimą ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Šias išvadas teismas motyvuoja tuo, kad N. R. nuteisiama ilgalaike realia laisvės atėmimo bausme, yra ne kartą pažeidusi kardomosios priemonės namų arešto sąlygas (b. t. 8, b. l. 58-59,141) nebūdavo randama gyvenamojoje vietoje, ir turėdama pareigą kaip įmanoma greičiau informuoti pareigūnus ir teismą apie buvimo vietą, šios pareigos nevykdė savalaikiai, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą iki jo įsiteisėjimo skirtinas suėmimas. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio pagrindu sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajai N. R. įskaitytinas į bausmės laiką (dvi paros) ir nuo kaltinamosios faktinio sulaikymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. Civiliniai ieškiniai ir jų užtikrinimo klausimai
I. D. G. pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš kaltinamosios N. R. 5810 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( b.t.7, b.l. 28-37).
G. G. ir J. G. per atstovą ir įstatyminę atstovę pateikė civilinį ieškinį byloje prašydami priteisti iš kaltinamosios N. R. po 20 000 eurų neturtinės žalos ir ieškovo J. G. naudai 5810,48 eurų turtinei žalai atlyginti netekus maitintojo, bei teisme prašė priteisti G. G. turtinės žalos, už psichologo konsultacijas ir gydymą (b.t.7, b.l. 38-55, 58).
Teisiamojo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomą priteisti turtinės žalos dydį 1300 Eurų, kadangi susidubliavo dvi sąskaitos, todėl mažina ieškinį 1000 eurų ir iš laidojimo išlaidų mažintina 300 Eur kadangi tokia suma buvo kompensuota (b.t.7. b. l.58).
Š. G. pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamosios 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.t. 1, b.l. 196-197).
D. G. pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš kaltinamosios 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b.t. 6, b.l. 61-62).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį 2735 eurų sumai, kadangi R. G. nepilnamečiui sūnui J. G. išmokėjo našlaičio pensiją (b.t.2, b.l.15-24) ir prašo jas priteisti iš kaltinamosios.
Kaltinamoji N. R. savo pozicijos dėl pareikštų civilinių ieškinių, nepateikė.
Nustačius, kad tarp kaltinamosios N. R. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota samprata, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl šeimos nario mirties.
Šiuo atveju dėl R. G. mirties yra kalta N. R.. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. G. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamosios N. R. priteistina 4510,48 Eur turtinei žalai atlyginti. I. D. G. pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji laidodama savo vyrą R. G. patyrė šias išlaidas: ritualinės paslaugos kainavo – 904 Eur, šarvojimo salės nuoma 100 Eur, seifo atrakinimas 35 Eur, papildomų duomenų gavimas iš įstaigų 14.48 Eur, 3000 eurų už kapavietės sutvarkymą, 720 Eur už psichologo konsultacijas, 37 Eur Kauno savivaldybės įmonės kapinių priežiūros tarnybai ( t.7.b.l.30-37, 42-50,55). Teisme paaiškino, kad iš šios sumos turi būti išskaičiuota 300 Eur gauta laidojimo pašalpa, kuri buvo išmokėta laidojant vyrą. Žalos atlyginimas, kuris buvo gautas avansu, į šią sumą nėra įskaičiuotas. Taigi nukentėjusiosios patirta žala yra visiškai įrodyta pateiktais rašytiniais įrodymais, ji nėra nuginčyta, žala atsirado dėl artimo žmogaus netekties. Patirtų išlaidų suma nėra per didelė, įrodyta, todėl tokios išlaidos atitinka protingumo kriterijų ir yra priteistinos.
G. G. teisiamojo posėdžio metu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad po tėvo R. G. žūties ji buvo priversta kreiptis į specialistus pagalbos ( t.8.b.l.77-82,t.9.b.l.4-9,35-38,40-45,74-75) ir patirtas išlaidas prašo pripažinti patirta žala dėl tėvo R. G. netekties ir šią sumą priteisti iš kaltinamosios. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina jos parodymus duotus teisme, kad ji patyrė išgyvenimus dėl tėvo netekties, kreipėsi į specialistus psichologus, mokėjo už suteiktas paslaugas. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. G. išleido 1240 Eur, todėl ši suma pripažintina žala ir priteistina iš kaltinamosios.
Byloje yra duomenys, kad po R. G. mirties jo sūnus J. G. gim. (duomenys neskalbtini) m. tapo našlaičiu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius paskyrė mirusiojo sūnui valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją nuo 2018-08-22 ir ją moka iki šiol. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018-08-22 iki 2019-08-31 išmokėjo J. G. po 2735,01 Eur našlaičių pensijos išmokas. Kadangi minėto dydžio žala socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta dėl kaltinamosios N. R. nusikalstamų veiksmų, todėl ši patirta Valstybės žala mokant našlaičių pensiją kas mėnesį, iš kaltinamosios priteistina ieškovo naudai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis).
Civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo J. G. interesus atstovaujantis advokatas ir įstatyminė atstovė I. D. G. prašo pripažinti, kad nepilnamečiam sūnui 300 eurų išmoka per mėnesį yra proporcinga ir protinga žalos kompensacija netekus maitintojo. J. G. turi teisę į žalos atlyginimą nuo 2018-08-22 iki pilnametystės, kurios jis sulauks 2023-08-29, tai yra už 60 mėnesių, gaunant po 300 eurų, kas sudaro 18 000 Eur. t.y. žala dėl maitintojo netekimo. Šiuo metu J. G. yra skirta 211,46 Eur našlaičio pensija ( iki pilnametystės gautina suma sudaro 12660 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti skirtumą, kuris sudaro 5340 Eur. Į bylą pateikė duomenis, kad J. G. nustatytas lengvas neįgalumo lygis iki 2023m. rugpjūčio 28d. ( t.7 b.l. 53). Teismas įvertinęs pateiktus duomenis dėl kompensacijos dydžio, atkreipia dėmesį, kad siekiant įrodyti jog nepilnamečiui sūnui yra reikalinga didesnė pašalpa nei ta, kurią jam paskaičiavo ir moka VSDFV, privaloma teismui prie ieškinio pateikti įrodymus pagrindžiančius prašomos priteisti sumos dydį, šiuo atveju skirtumą, kuris reikalingas nepilnamečio vaiko poreikiams. Kadangi tokių įrodymų nei įstatyminė atstovė, nei advokatas į bylą nepateikė, todėl teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Mirusiojo sutuoktinė, trys vaikai ir brolis prašo iš kaltinamosios priteisti neturtinę žalą dėl jiems artimo žmogaus netekties. I. D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jų šeima išgyveno sunkų laikotarpį, šeimos krizę, ir nors gyveno apie du mėnesius gyveno atskirai, tačiau palaikė artimus ryšius, šventė asmenines šventes, dažnai susitikdavo ir kalbėdavosi dėl ateities. Ji leido sutuoktiniui rinktis, su kuo jis toliau norėtų gyventi, nes kaltinamoji pati jai buvo davusi žinoti, jog ji yra jų šeimos gyvenime ir tai ją skaudino. R. G. prašė duoti jam laiko, nuvykti į piligriminę kelionę, kad galėtų apsispręsti. Jis labai mylėjo vaikus, o tuo pačiu ir šeimą. Ji su vyru buvo ne tik gyveno kartu, bet kartu ir dirbo. Jo netektis atėmė iš jos viską, sutuoktinį, vaikų tėvą, atestuotą specialistą darbe. Vyras į jos gyvenimą nebegrįš, dėl to labai išgyveno, kreipėsi į psichologus pagalbos, todėl mano jog ieškinyje prašoma 40 000 eurų suma nėra didelė. J. G., G. G. ir Š. G. yra mirusiojo vaikai. J. G. yra nepilnametis, jam šiuo metu ypač skaudi tėvo netektis, kadangi paauglystėje labai reikalingas bendravimas su tėvu, kurio jis dėl N. R. veiksmų neteko. Šioje byloje yra duomenys, kad tėvams nustojus kartu gyventi, jie tai nuo vaikų slėpė, suprasdami, kad tai neigiamai gali paveikti tiek sūnų, tiek dukrą. Dukra G. G. po tėvo netekties emociškai palūžo ir dėl to jai iki šiol suteikiama psichologų pagalba (t.7.b.l.52). Š. G. yra sūnus iš pirmos santuokos, jis yra savarankiškas, turi darbą, gyveno atskirai nuo tėvo R. G., tačiau kaip jis pats teigė, emocinis ryšys bėgant metams tik stiprėjo. Jie dažnai bendraudavo telefonu, kartais susitikdavo, turėjo bendrų darbinių planų. Todėl tėvo mirtis, jam sužlugdė ateities planus, jis nebeteko ryšio su jam labai artimu žmogumi, tėvu. Nužudytojo brolis D. G. teisme nurodė, kad tarp jo ir brolio buvo labai artimas ryšys, kadangi jie šeimoje buvo du broliai. R. mirus, jis liko vienas. Jie su broliu dažnai bendraudavo telefonu, susitikdavo pas tėvus, kurių sveikata pašlijo po sūnaus mirties ir jam padidėjo krūvis rūpinantis tėvais.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
Gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kiekvieną artimo asmens, kai šiuos asmenis siejo glaudūs santykiai, netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Netekęs artimųjų asmuo netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos teisinius santykius, artimus ryšius.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Vertinant neturtinę žalą, patirtą dėl sutuoktinio netekties, yra atsižvelgiama į santuokos trukmę, santykių su mirusiuoju, jų ryšių pobūdį, kokybę ir intensyvumą, jų darną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019, 69, 72 punktai). Taigi šioje byloje nustatyta, kad šeiminiai santykiai tarp sutuoktinių pašlijo dėl vyro neištikimybės žmonai. Tam įtakos turėjo ne vien mirusysis, bet ir kaltinamoji N. R.. Ji žinodama, kad klasės draugas turi šeimą, nevengė su juo susitikti, kėlė nesantaiką šeimoje. Šios aplinkybės byloje yra įrodytos įrašytais garso įrašais jos mobiliajame telefone, R. G. užrašais. Nukentėjusioji I. D. G. nurodė, kad jie kartu pragyveno gražius, darnius 25 bendro gyvenimo metus, buvo vienas kitam atviri, augino vaikus, kūrė verslą. Taigi šios aplinkybės turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, kuris priteistinas atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką nužudymo bylose, kiek didesnis - 25 000 Eur nei priteisiamas likusiam sutuoktiniui vidurkis (vidurkis 21 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu I. D. G. avansu buvo kompensuota dalis neturtinės žalos – 760 Eur (b.t.1, b.l. 171-172), ši suma išskaičiuotina iš priteisiamos sumos. Nukentėjusiųjų J. ir G. G., nužudytojo vaikų patirti dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai ryškūs dėl to, kad jie gyveno šeimoje, artimai bendravo. Sūnus J. yra paauglys, jam tėvo parama yra ypač reikalinga šiuo laikotarpiu, ypač formuojantis pasaulėžiūrai, formuojantis santykiams su kitais žmonėmis, reikalingi praktiniai tėvo patarimai. Nors dukra G. kurį laiką gyveno atskirai, tačiau su tėvu matėsi dažnai, buvo finansiškai aprūpinta, ji skaudžiai išgyvena tėvo netektį, teko kuriam laikui sustabdyti magistro studijas Vilniaus Universitete, lankosi pas psichologus iki šiol, todėl patirtiems išgyvenimams kompensuoti iš kaltinamosios priteistina po 15 000 Eur kiekvienam iš vaikų. Tokia suma atitinka formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir yra kiek didesnė nei priteistų neturtinių sumų vidurkis (vidurkis 11.900 Eur). Š. G. yra mirusiojo sūnus, tačiau kaip matyti jis yra baigęs mokslus, turi darbą, pragyvenimo šaltinį, gyveno atskirai nuo tėvo, finansiškai nebuvo priklausomas nuo tėvo. D. G. su broliu R. G. tėvų šeimoje buvo dviese, tad jis neteko vienintelio turėto brolio. Kaip matyti, jie abu turėjo šeimas, tačiau palaikydavo ryšius telefonu, dažnai bendraudavo dėl tėvų reikalų, pasikalbėdavo, pasitardavo dėl asmeninių dalykų. Akivaizdu, kad brolio netektis jam buvo skaudus įvykis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, įvertinus formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Š. G. ir D. G. priteistina neturtinės žalos po 10 000 Eurų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-697/2017; 2K-57-697/2018; 2K-207-1073/2018; 2K-44-648/2016; 2K-421-511/2016; 2K-7-70-895/2018 ). Kitose dalyse, dėl didesnių neturtinės žalos sumų priteisimo civiliniams ieškovams, atmestini. Sukeltos pasekmės yra negrįžtamo pobūdžio, ir bet kokia piniginė suma negalėtų kompensuoti artimo žmogaus netekties. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus tokias pinigų sumas kurių prašo civiliniai ieškovai būtų nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose.
Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsniais, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios N. R. turtui: butui – 46 918 eurų vidutinė rinkos vertė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskalbtini), registro Nr. (duomenys neskalbtini), esantis (duomenys neskalbtini). Kadangi iš kaltinamosios ieškovų naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos sumos, kaltinamosios N. R. turtui taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki civilinio ieškinio atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.
VI. Daiktiniai įrodymai
Byloje esančių daiktinių įrodymų klausimai išsprendžiami vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Daiktai, paimti 2018 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu: (b. t. 1, b. l. 31-54) 3 vnt elektros jungiklių dangtelių, vyriškos kelnės su diržu, peilis, biologinis pėdsakas, kruvinas rankšluostis; daiktai, paimti 2018 m. rugpjūčio 22 d. buto esančio adresu (duomenys neskalbtini) apžiūros metu (b. t. 1, b. l. 59-80), - užrašų knygelė, popierinė servetėlė, džinsinės kelnės, 6 vnt., biologinių pėdsakų; plaukų kuokštas, plaukų kuokštas su dalinai sulipusiais plaukais rudos spalvos mase, galimai krauju, naktinių marškinėlių skiautė; R. G. marškiniai saugomi UAB „(duomenys neskalbtini)“ nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčiai daiktai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Daiktai kurie išvardinti kaltinamajame akte ir kurie pagal pakvitavimus buvo grąžinti šių daiktų savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini šių asmenų nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai).
N. R. šviesiai pilkos spalvos naktinius marškinius, kreminės spalvos naktinius marškinius grąžinti jai, ar jos nurodytam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Mirusiojo R. G. daiktai, šaunamasis ginklas, šoviniai ir kiti daiktai, t. y. pistoletas „Sigsauer P232SL“, pistoleto dėtuvės 2 vnt., ginklo valymo įrankių dėžutė su valymo įrankiais, šoviniai 9 mm kalibro 6 vnt., dėžutė su šoviniais 9 mm kalibro (45 vnt.), 2 vnt dėžučių su užrašu „Bala Star“ su 20 vnt. šovinių, 1 vnt. šovinio, 1 vnt. demontuotas šovinys - saugomi Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriui (b. t. 2, b. l. 175), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini, realizuotini, o gautos pajamos grąžintinos R. G. turto paveldėtojui.
A. Š. darytos įvykio fotonuotraukos, paimtos 2018 m. rugsėjo 24 d. reikalaujamu daiktų pateikimo protokolu (b. t. 3, b. l. 26), buto nuomos sutartis, esantys byloje, paliktini byloje (b. t. 1, b. l. 81-89), (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kompaktiniai diskai ir USB atmintinė (laikmena) kuriuose yra įrašyti atlikti procesiniai veiksmai šioje byloje ir fiksuoti bylai reikšmingi tyrimo veiksmai, paliktini prie bylos, kaip sudedamoji bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
N. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskalbtini), išduota 2019 m. kovo 14 d., nuosprendžiui įsiteisėjus išsiųstina prie asmens bylos.
VII. Proceso išlaidų priteisimo klausimai
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskalbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajai N. R. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Šioje byloje, dėl jos pasirinkto gynėjo nedalyvavimo keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir kaltinamajai nepasirinkus kito advokato galinčio atstovauti jos interesus esant BPK 50 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms teismas kreipėsi į VGTPT Kauno skyrių prašydamas parinkti N. R. gynėją. Kaltinamajai N. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Rita Petručionytė (b. t. 9, b. l. 68). Advokatės darbo užmokestis už dalyvavimą šioje baudžiamojoje byloje sudaro 384 Eur.(b. t. 9, b. l. 69). N. R. yra darbingo amžiaus, nepaisant jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai neužkerta kelio dirbti įkalinimo įstaigoje ir gauti pajamų ar atlikus laisvės atėmimo bausmę ir išėjus į laisvę įsidarbinti ir gauti pastovias pajamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga kaltinamosios turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios turi būti priteistos ir išieškotos.
Nukentėjusiųjų atstovas advokatas N. S. teismui pateikė dokumentus įrodančius, kad nukentėjusioji I. D. G. už suteiktas teisines paslaugas jam sumokėjo 1300 Eur (b. t. 7, b. l. 54, b. t. 9, b. l. 39) ir prašė jas priteisti iš kaltinamosios N. R.. BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu jį tikslino ir buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų atstovas pateikė įrodymus, kad sumokėta suma 1300 Eur. Kadangi teismas pripažįsta, jog prašoma priteisti už suteiktas teisines paslaugas nėra didelė, ji yra reali ir pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios N. R. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. G. naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
N. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Kardomąsias priemones: namų areštą ir asmens dokumento paėmimą, pakeisti į suėmimą, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme (dvi paras) ir suėmime, nuo kaltinamosios N. R. faktinio sulaikymo iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovei 4510,48 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų ir 48 centus) turtinei žalai atlyginti ir 24 280 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovei 1240 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G., veikiančio per įstatyminį atstovą I. D. G., ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovui 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, atmesti. Pripažinti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. G. teisę į ieškinio patenkinimą dėl žalos kompensavimo netekus maitintojo, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Š. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovui 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovui 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkinti ir iš kaltinamosios N. R. priteisti ieškovui 2735,01 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 1 centą) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą tenkinti ir išieškoti iš kaltinamosios N. R. 384 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Valstybei.
Kaltinamosios N. R. turtui taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki civilinių ieškinių atlyginimo ir turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: tris elektros jungiklių dangtelius, kelnes su diržu, peilį, biologinį pėdsaką, rankšluostį, užrašų knygelę, popierinę servetėlę, džinsines kelnes, 6 vnt. biologinių pėdsakų; plaukų kuokštą, sulipusių plaukų kuokštą, skiautę, marškinius kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti.
Dvejus naktinius marškinius grąžinti N. R., ar jos nurodytam asmeniui.
Daiktus nurodytus pakvitavimuose ir kurie buvo grąžinti šių daiktų savininkams, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti šių asmenų nuosavybėn.
Šaunamasis ginklas, šoviniai, tai yra pistoletas „Sigsauer P232SL“, pistoleto dėtuvės 2 vnt., ginklo valymo įrankių dėžutė su valymo įrankiais, šoviniai 9 mm kalibro 6 vnt., dėžutė su šoviniais 9 mm kalibro (45 vnt.), 2 vnt. dėžučių su užrašu „Bala Star“ su 20 vnt. šovinių, 1 vnt. šovinio, 1 vnt. demontuotą šovinį konfiskuoti, realizuoti, o gautas pajamas grąžinti R. G. turto paveldėtojui.
A. Š. darytas įvykio fotonuotraukas, buto nuomos sutartį, palikti byloje.
Kompaktinius diskus ir USB atmintinę (laikmeną) su įrašytais atliktais procesiniais veiksmais ir bylai reikšmingais duomenimis palikti prie bylos.
N. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskalbtini), išduotą 2019 m. kovo 14 d. išsiųsti prie asmens bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.