Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-5226-1067/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-06
Bylos Nr.: e2-5226-1067/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02812-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Visakavičienė
Atsakovas: A. Š.

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-5226-1067/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02812-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.4.3.11; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui L. T.,

atsakovui A. Š. ir jo atstovui advokato padėjėjui P. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 71 110,42 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi iškėlė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nemokumo administratoriumi paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. Nemokumo administratoriaus vertinimu, ieškovė 2021 metais buvo nemoki, konstatuoja nemokumą nuo 2022 m. sausio 1 d., todėl jos vadovui atsakovui A. Š. buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2022 metų pradžioje, tačiau pastarasis šios pareigos nevykdė, dėl ko bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, kurią sudaro bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, viso 71 110,42 Eur. Įmonės nemokumą grindžia įmonės balanso duomenimis: iš 2021 m. įmonės balanso už praėjusį laikotarpį (2021 m.), iš viso ieškovas turto turėjo už 1 749,00 Eur; patyrė 68 238 Eur nuostolių, o trumpalaikių įsipareigojimų turėjo net už 66 987 Eur. Kaip matyti iš 2022 m. balanso, ieškovės turtas padidėjo iki 3 657 Eur; o nuostoliai išaugo iki 74 116,00 Eur per metus. Ne tik, kad jau paminėti finansiniai rodikliai ypatingai pablogėjo, tačiau ženkliai išaugo ir įsipareigojimai, kurie siekė net 143 011,00 Eur. Taigi, yra akivaizdu, jog ieškovui veikiant nemokumo būsenoje ne tik, kad ženkliai suprastėjo visi įmonės finansiniai rodikliai, buvo patirtas ypatingai didelis nuostolis, tačiau įmonės įsipareigojimai išaugo kelis kartus.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021 m. sausio 11 d. bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu de jure buvo paskirtas atsakovas. Bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su metalo gamyba ir apdirbimu. Visus sprendimus, susijusius su bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“projektais ir jų finansavimu bei sutarčių sudarymu bendrovės vardu, naujų darbuotojų projektams realizuoti, finansinių operacjų atlikimu, priimdavo bei visus su tuo susijusius klausimus spręsdavo J. H. K., kuris 2021 m. gegužės 21 d. VĮ Registrų centras išraše įvardijamas kaip bendrovės valdybos narys, dėl ko jis laikytinas bendrovės de facto vadovu. Bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir projektų įgyvendinimas priklausė nuo užsienio šalies subjekto kapitalo ir investicijų, t. y. nuo „(duomenys neskelbtini)“ OY. Pastaroji bendrovė valdė 80 procentų bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir atlikdavo atskirus mokėjimo pavedimus į bendrovės sąskaitą taip investuodama ir remdama jos veiklą. 2022 m. kovo 21 d. sudarytos tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ automatizavimo įrenginių sutarties vykdymo metu negavus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ OY finansavimo, o pastarajai perėmus automatizavimo įrenginių sutarties projektą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas galiausiai suprato, kad liko apgautas užsienio partnerių ir nieko negalės padaryti tam, kad bendrovės verslas klestėtų. Bendrovę BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas ištiko dėl nesąžiningų bendrovės de facto vadovo J. H. K. ir „(duomenys neskelbtini)“ OY veiksmų ir susitarimų, o pats savo veiksmais niekda nesiekė jokio bendrovės nemokumo. Dėl šių priežasčių atsakovas nusprendė inicijuoti bendrovės nemokumą Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto tvarka. 2022 m. kovo 21 d. atsakovas SMS žinute de facto bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsiuntė prašymą atleisti jį iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. 2022 m. birželio 6 d. bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių valdybos sprendimu patenkintas 2022 m. birželio atsakovo prašymas atleisti atsakovą iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų dėl pasitikėjimo stokos. 2022 m. birželio 7 d. atsakovas iš bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų atsiskatydino viešai pareikšdamas tai bendrovės valdybos nariams. 2022 m. liepos 27 d. BAUB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nemokumo proceso iniciavimo ne teismo tvarka, o jau 2022 m. liepos 28 d. BAUB „(duomenys neskelbtini)“ visiems savo žinomiems kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl nemokumo proceso iniciavimo. 2022 m. rugpjūčio 19 d. bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo atlikto balsavimo raštu dauguma nutarta nepritarti kreipimuisi dėl nemokumo iniciavimo ne teismo tvarka. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis, kaip bendrovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas veikė sąžiningai ir apdairiai, veikė išimtinai bendrovės, kaip juridinio asmens naudai, savo kaip vadovo pareigas nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir JANĮ, vykdė tinkamai, o esant situacijai, kai bendrovės mokumą jau nebuvo įmanoma atkurti, ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių veiksmų nusišalinti nuo vadovo pareigų, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo šioje dalyje turi būti atmestas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, mano, kad ieškovės reikalavimai įrodyti bei pagrįsti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti patenkinti pilna apimtimi. Konstatuoja, jog 2022 m. sausio 1 d. įmonė buvo nemoki, nes ji visuomet veikė nuostolingai ir tai patvirtina už 2021 metus pateiktas įmonės balansas, iš kurio yra matomas ir praėjęs laikotarpis. Ieškovo atstovas vertina, kad atsakovui tai turėjo būti subjektyviai žinoma dar gerokai prieš sudarant finansinės atskaitomybės dokumentus. Atsakovas tinkamai ir laiku pareigos kreiptis dėl nemokumo bankroto bylos nevykdė, kas lėmė kreditorinių reikalavimų išaugimą. Ieškovo atstovo vertinimu, atsakovas juridinio asmens finansinę situaciją turėjo žinoti pagal jo esamą situaciją, o ne sudarius ar juo labiau pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „Registrų centras“. Pažymėjo, jog atsakovas buvo ieškovo vadovas nuo pat jo įsteigimo, todėl jam turėjo būti puikiai matoma ieškovo finansinė padėtis ir tai, kad ji nėra gera. Atsakovas patvirtino, kad jis turėjo prisijungimus prie ieškovo banko sąskaitų, todėl jam buvo žinoma, kad atsakovas neturi jokių apyvartinių lėšų, kaupėsi kreditoriniai reikalavimai, augo nuostoliai, o darbuotojams vėlavo atlyginimai. Pats atsakovas teigė, kad Sodrai įsipareigojimai buvo sąmoningai nevykdomi, nes trūko lėšų. Tai jau rodo, kad įmonė susidūrė ne su trumpalaikio, o su ilgalaikio pobūdžio esminiais finansiniais sunkumais, kurių įmonė neturi jokių objektyvių galimybių išspręsti. Atlyginimai darbuotojams vėlavo apie 2-3 mėn. Taigi, vien šių finansinių duomenų atsakovui, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo ir profesionalumo reikalavimai, turėjo pakakti, kad pastarasis suvoktų, kad ieškovas - nemokus. Akivaizdu, kad vėliausia dar 2022 m. kovo 29 d. atsakovas jau žinojo, kad įmonė yra nemoki ir kreipėsi į įmonės akcininkus ne dėl bankroto bylos iškėlimo, o dėl savo kaip įmonės vadovo pakeitimo. Visgi, jokie aktyvūs veiksmai tuomet, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nebuvo atlikti, o buvo susirūpinta asmenine savo, o ne įmonės padėtimi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat kėlė ir gynybinio pobūdžio teoriją, kad jis ieškovo vadovas buvo tik de jure, tačiau de facto vadovu buvo įmonės valdybos narys J. H. K.. Visgi, to byloje nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai ar kiti duomenys. Be to, netgi ir pats atsakovas patvirtino, jog jis mokėjo darbo užmokestį, turėjo ieškovo banko sąskaitų prisijungimus, paminėtas J. H. K. nėra sudaręs jokios sutarties ieškovo vardu, kartu atsakovas patvirtino, kad buvo jo sutikimas ir išreikšta valia būti ieškovo vadovu. Papildomai atsakovas nurodė, kad jis buvo vienas iš ieškovo steigėjų ir skyrė apie 20 procentų įstatinio kapitalo, o vienas iš valdybos narių (T. Š.) yra susijęs su juo, nes reikėjo papildomo valdybos nario. Taigi, akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių duomenų spręsti, kad ieškovas buvo tik de jure vadovas.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku kuo pasireiškė ieškovo vadovo neteisėti veiksmai ir nuo kada laikytina, jog ieškovo vadovas galimai atliko neteisėtus veiksmus. Juolab, kad bendrovė buvo įsteigta tik 2021 gegužės 25 d. Bankroto byla buvo iškelta dar nepasibaigus antriems bendrovės finansiniams metams. Bendrovė veiklą vykdė tik 1,5 metų. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovas turėjo priimti 2022 metų pradžioje. Koks periodas yra laikomas 2022 metų pradžia detaliau ieškinyje nėra aptariamas. Atkreipė dėmesį, jog finansinis bendrovės veiklos rezultatas atsispindi parengus finansinę atskaitomybę. Pagal VĮ Registrų centras duomenis matyti, jog finansinė atskaitomybė už 2021 metus buvo parengta ir pateikta 2022 m. liepos 26 d. Nesant byloje kitų duomenų, prievolė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui galėjo atsirasti ne anksčiau, nei 2022 m. liepos 26 d. Atsakovas kitą dieną po finansinės atskaitomybės pateikimo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nemokumo proceso iniciavimo ne teismo tvarka. Kadangi ieškovo kreditoriai bankroto procesui ne teismo tvarka nepritarė, tada buvo inicijuotas bankroto procesas teismo tvarka, kurį inicijavo būtent atsakovas. Nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų, kiek kreditorinių reikalavimų buvo tuo metu, kai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kiek šių kreditorinių reikalavimo išaugo iki to momento, kai bankroto byla buvo iškelta. Įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas prievolė kyla būtent ieškovui. Kad kiltų civilinė atsakomybė būtina įrodyti ne pavienes, o visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos neįrodymas automatiškai lemia, jog subjektui civilinė atsakomybė nėra taikoma. Šiuo atveju atsakovas byloje teikia įrodymus ir įrodinėja, jog neatliko neteisėtų veiksmų, nekilo žala kreditoriams, nebuvo atsakovo kaltės ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmu ir žalos. Ieškovas ieškinį grindžia tik spėliojimais ir spekuliacijomis. Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Ieškovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareiškė ieškinį buvusiam vadovui atsakovui A. Š. dėl žalos, padarytos neinicijavus Bendrovės bankroto proceso, atlyginimo. Taigi, keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – klausimas.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus, juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės valdymo organai turi pareigą reaguoti į įmonės nemokumo problemas ir įmonei tapus nemokiai įstatyme nustatyta tvarka kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo; tokia pareiga kyla iš imperatyvių viešosios teisės reglamentuojamų normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).

CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

Bankrutuojančio juridinio asmens ieškinys buvusiam jo vadovui dėl žalos, padarytos juridiniam asmeniui tapus nemokiam neinicijavus jam bankroto proceso, atlyginimo kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl buvusio juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką tokiu atveju sudaro atsakovo civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai), nustatymas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens dalyvio ir vadovo atsakomybės institutų taikymas reiškia skirtingų vertybių pusiausvyros paiešką: viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, nes skatina verslo iniciatyvą, antra vertus, vadovų ir dalyvių civilinė atsakomybė saugo kreditorių interesus nuo įmonės dalyvių ar vadovų piktnaudžiavimo ribota atsakomybe ir nesąžiningo, neteisėto veikimo savo naudai. Juridinio asmens dalyvio ir jo vadovo atsakomybės institutai įstatyme įtvirtinti kaip bendrojo ribotos juridinio asmens atsakomybės principo išimtys, todėl teismų praktikoje neturi būti taikomi taip plačiai, kad paneigtų ribotos atsakomybės principą. Civilinės atsakomybės taikymas nėra sankcija, todėl, taikant civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jos sąlygų visetą. Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama kalte, todėl turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-864-730/2022). Ieškovės nemokumo administratoriumi paskirta MB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 20 d. 2023 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai viso 70 459,07 Eur sumai. Teismų infomacinės sitemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pripažino ieškovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė įmonės kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 71 110,42 Eur. Iš Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad ieškovės vadovas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. Š.. Ieškovės įregistravimas ir ieškovės vadovo A. Š. paskyrimas viešame registre įregistruoti 2021 m. gegužės 25 d. Ieškovės buhalterinius duomenis tvarkanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 25 d. parengė Bendrovės finansinius dokumentus: bendrovės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį nuo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 25 d. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ „Registrų centrui“ pateikti ir užregistruoti 2022 m. liepos 26 d. Atsakovas 2022 m. liepos 27 d. kriepėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu inicijuoti ieškovės nemokumo procesą ne teismo tvarka. 2022 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės kreditoriai nutarė nepritarti kreipimuisi dėl nemokumo iniciavimo ne teismo tvarka. 2022 m. spalio 20 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

Dėl neteisėtų vadovo veiksmų

Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas. Civilinės atsakomybės buvusiam juridinio asmens vadovui už pareigos kreiptis į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo neįvykdymą taikymo atveju neteisėti veiksmai nustatinėjami nustatant laiką, kada atsakovas buvo įmonės vadovas ir kada atsirado juridinio asmens nemokumas, lėmęs jo bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019).

Civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar juridinio asmens dalyviui būdingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju ši aplinkybė reikšminga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Taigi, esminės nustatytinos faktinės aplinkybės – Bendrovės tapimo nemokia momentas ir atsakovo, kaip vadovo, pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrovei atsiradimo momentas, kuris nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kada atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti, jog Bendrovė nemoki.

Ieškovė, remdamasi VĮ „Registrų centrui“ Bendrovės pateikto balanso už 2021 m. metus duomenimis, nurodė, kad Bendrovė pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį buvo nemoki 2022 m. sausio mėnesį, nes pagal 2021 m. balanso duomenis jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai viršijo turimą turtą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė itin formaliai remiasi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta juridinio asmens nemokumo būsenos sąvoka ir neatsižvelgia į teismų praktikoje formuluojamus juridinio asmens vertinimo kriterijus bei įstatyme įtvirtintos nemokumo būsenos sąvokos turinio aiškinimą, o byloje pateiktos medžiagos pagrindu nėra pakankamo pagrindo pripažinti įrodytais teiginius dėl Bendrovės nemokumo 2022 m. sausio mėnesį (CPK 178, 185 straipsniai).

JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodė, kad tam, jog būtų konstatuota įmonės nemokumo būsena, turi būti nustatyta bent viena iš nurodytų sąlygų, t. y. negalėjimas vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai, viršijantys turimo turto vertę.

Vis dėlto, nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta aptariamoje teisės normoje. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

Juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo, nereikėtų apsiriboti formaliu įstatyme įtvirtintų kriterijų vertinimu, nes tais atvejais, kai formaliai nustatomi įtvirtinti kriterijai, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai būdingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudą ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidūręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymą, stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobūdžio naudą) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Pripažįstama, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės nemokumo klausimas aktualus ne todėl, kad būtų galima išspręsti nemokumo bylos iškėlimo klausimą, o tam, jog būtų nustatytas atsakovo pareigos kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo atsiradimo momentas. Dėl to, kaip minėta, reikšminga yra ir tai, ar atsakovas, kaip Bendrovės vadovas, ieškovės nurodytu momentu turėjo / privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki. Šiai aplinkybei nustatyti būtina situaciją vertinti ne formaliai, o atsižvelgiant į platesnius duomenis apie Bendrovės būklę, veiklą bei jos perspektyvas.

Nagrinėjamu atveju iš pateikto 2022 m. ieškovės balanso 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, bendrovė turėjo turto 3 657 Eur sumai, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 143 011 Eur, t. y. viršijo turto vertę. Atsakovo pateiktais duomenimis 2022 m. liepos 25 d. Bendrovė turėjo turto už 6 421 Eur, o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 953 Eur. Vis dėlto, byloje esantys duomenys, nors ir patvirtina įmonę susidūrus su tam tikrais sunkumais vykdant veiklą, tačiau leidžia spręsti, jog sunkumai iš esmės nelėmė visiško Bendrovės veiklos sustabdymo. Bendrovės veikla – metalo apdirbimo darbai, įrenginių automatizavimas. Atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog Bendrovė veikė kaip Suomijos įmonės padalinys. Pagrindinis darbas buvo susijęs su didelių įrengimų projektavimu, metalo apdirbimu, bendrovė turėjo didelius lūkesčius. Atsakovas surado darbuotojus – pardavimų vadybininką ir 2 projektuotojus. Bendrovė turėjo galimus klientus. Atsakovo paaiškinimais pradiniai darbai užtrunka, vyksta derinimas, projektavimas, kurie sudaro 70 procentų darbo, o tik po to gaunamos įplaukos. Pradiniams darbams sulaukdavo Suomijos akcininkų įnašų, finansavimo. Įmonė įsisteigė tik 2021 m. Veiklos pradžioje turėjo nedidelį projektą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau derino didesnius projektus su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektavimo metu trūko apyvartinių lėšų, laukė finansavimo iš akcininkų, kuris buvo nereguliarus, tačiau bendrovės perspektyvos nebuvo blogos, įgyvendinus sėkmingai derinamus projektus turėjo būti nemažas pelnas. Atsakovo nurodomas aplinkybes, kad Bendrovė vykdė veiklą, patvirtina į bylą pateiktas Bendrovės banko sąskaitos išrašas, pagal kurį matyti, jog 2022 m. birželio mėnesį buvo mokami darbuotojams atlyginimai (jų dalis), dengiamas įsiskolinimas Sodrai, gautos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pateiktas 2022 m. kovo 21 d. susitarimo projektas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio galima spręsti apie planuojamus darbus. Atsakovo susirašinėjimas su akcininku patvirtina, jog buvo svarstomas kuro kortelės išdavimas darbuotojui T., kuris daug važinėja pas klientus ir jam reikėtų atlyginti kuro išlaidas. Byloje nėra duomenų apie Bendrovės sistemingai nevykdytus įsipareigojimus kreditoriams – kreditorių pretenzijų, raginimų atsiskaityti, inicijuotų skolų išieškojimo procesų ar pan. (CPK 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti įrodytu, kad ieškovės nurodytu momentu – 2022 m. sausio mėnesį – Bendrovės vadovas turėjo suvokti, kad įmonė susidūrė su ilgalaikiais, sisteminiais sunkumais, nebegalės vykdyti veiklos ir atsirado pagrindas laikyti ją nemokia bei inicijuoti nemokumo procesą. Atsakovas sutiko su ieškovės atstovo teiginiais, jog 2022 m. kovo mėnesį mėgino pasitraukti iš Bendrovės vadovo pareigų, tačiau dėl asmeninių priežasčių ir tokie faktai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas 2022 m. kovo mėnesį turėjo suvokti įmonę esant nemokia.

Kaip pagrįstai nagrinėjamoje byloje nurodė atsakovas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, jog Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys parengti 2022 m. liepos 25 d. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d., kuriuose atsispindi ir praėjusių metų bendrovės ataskaitinis laikotarpis. Taigi nurodytuose finansinės atskaitomybės duomenyse, kurie tapo žinomi atsakovui 2022 m. liepos 25 d., atsispindėjo bendrovės vienų metų ir 2 mėnesių veiklos laikotarpis (nuo jos įsteigimo 2021 m. gegužės 25 d.). Sutiktina, jog atsakovas tikslius Bendrovės finansinius rezultatus privalėjo sužinoti tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo būti parengti ir pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų, kad finansinė atskaitomybė turėjo būti parengta ir pateikta anksčiau nei 2022 m. liepos mėn. Remiantis tuo, kad atsakovas pagrindė kitais byloje pateiktais įrodymais turimus lūkesčius plėtoti sėkmingai veiklą ir dengti įsipareigojimus, pateikė įrodymus, jog gautom įplaukom dar ir 2022 m. birželio mėnesį mokėjo atlyginimus darbuotojams ir sodrai, gavo pajamų, konstatuotina, kad nebuvo įrodyta, jog atsakovas aiškiai suvokė ir žinojo apie Bendrovės nemokumą nuo 2022 m. sausio mėnesio.

Apibendrinant pripažintina, kad ieškovės teiginiai dėl Bendrovės nemokumo 2022 m. sausio mėnesį grindžiami itin formaliu įstatymo aiškinimu ir deklaratyviais teiginiais, o byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo pripažinti šios aplinkybės įrodyta. Neįrodyta, kad Bendrovė būtų nevykdžiusi įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kurtų tik nuostolius ir nebūtų perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; taip pat neįrodyta, kad Bendrovė būtų sistemiškai nevykdžiusi savo įsipareigojimų kreditoriams. Dėl to konstatuotina, kad ieškovė neįrodė Bendrovės tapimo nemokia momento 2022 m. sausio mėnesį. Taigi, nėra pagrindo pripažinti įrodytais neteisėtus atsakovo veiksmus, kaip sąlygą taikyti jo civilinę atsakomybę laiku neinicijavus Bendrovės nemokumo proceso. Teismo vertinimu, pareiga atsakovui inicijuoti bankroto bylą atsirado tik 2022 m. liepos 25 d., susipažinus su buhalterijos paruoštais bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais, iš kurių aiškiai matėsi didėjanti nuostolių suma.

Dėl žalos

Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

Juridinio asmens vadovui, dalyviui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

Ieškovė nurodė, kad prašomą priteisti žalą sudaro bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, viso 71 110,42 Eur, t. y. dėl pareigos inicijuoti nemokumo bylą išaugusios skolų sumos, kurios liks nepadengtos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti prašomą priteisti nuostolių sumą įrodyta Bendrovės patirta žala dėl to, kad atsakovas laiku neinicijavo bankroto proceso (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą inicijuoti nemokumo procesą, turi būti nustatytas įmonės nemokumo momentas ir aplinkybė, kada atsakovas, kaip įmonės vadovas, sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti įmonei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022). Nagrinėjamu atveju pirmiau jau aptarta, dėl kokių priežasčių nėra pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad Bendrovė tapo nemoki 2022 m. sausio 1 d., o atsakovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą atsirado 2022 m. sausio mėnesį. Dėl to, neįrodžius nemokumo atsiradimo momento, taip pat nepagrindus momento, kuriuo atsakovas turėjo sužinoti įmonę esant nemokia, nėra pagrindo nustatyti atskaitos taško žalai skaičiuoti ir, atitinkamai, pripažinti prašomą priteisti sumą įrodytu nuostolių dydžiu.

Pagal pirmiau aptartą teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose, žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, t. y. žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą priteisti Bendrovei padarytos žalos dydį sieja su visais bankroto byloje patvirtintais įmonės kreditoriniais reikalavimais, tame tarpe ir paties atsakovo turimu kreditoriniu reikalavimu dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio. Tačiau ieškovė visiškai nepagrindė kada, kurių kreditorių, kokio dydžio reikalavimai atsirado, kaip jie kito, įvertinus ir tai, jog įmonė tik pradėdama veiklą 2021 m. gegužės mėnesį galimai patyrė daugiau išlaidų. Teismo ieškovės atstovo pasiteiravus apie konkrečius mėnesius nuo kada nebuvo mokami ieškovės darbuotojams atlyginimai, kiek laiko nebuvo mokami, kaip ir kada susidarė kitų kreditorių reikalavimai, ieškovės atstovas negalėjo pateikti atsakymų bei nurodė, jog tokius duomenis iš Sodra sistemos turi, bet nepateikė teismui, atsakyti į klausimus negali. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl ieškovės nurodytu momentu neinicijuoto nemokumo proceso reikalaujamos sumos dydžiu išaugo Bendrovės skolų apimtis. Teismo vertinimu, atsakovui kilus pareigai inicijuoti ieškovės nemokumo procesą nuo 2022 m. liepos 26 d., būtent nuo šios datos galėtų būti vertinami išaugę įsipareigojimai kreditoriams, atitinkamai įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl priežastinio ryšio

Juridinio asmens vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atlygintini yra tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Turi būti nustatytas bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Laiku neinicijavus nemokumo proceso padaryta žala turi atsirasti laikotarpiu, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą, t. y. laikotarpiu tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo, ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-640-934/2022).

Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti žala susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo pažeista pareiga inicijuoti nemokumo procesą, nes, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos, Bendrovė nebūtų toliau tęsusi savo nuostolingos veiklos, todėl visi neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo neteisėtais veiksmais.

Teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė Bendrovės nemokumo nuo 2022 m. sausio 1 d. ar atsakovo pareigos inicijuoti bankroto procesą atsiradimo nuo 2022 m. sausio mėnesio, t. y. nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai JANĮ 5 straipsnio 1 punkto prasme. Pripažintina, kad ieškovė nepagrindė kreditorinių reikalavimų ir nemokumo proceso neinicijavimo ryšio, t. y. nėra pagrindo nustatyti, kad skola kreditorinius reikalavimus bankroto procese pareiškusiems kreditoriams susidarė ir didėjo dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas, kuris save laiko de jure vadovu, o de facto vadovu nurodo bendrovės akcininką J. H. K., vis tiek tinkamai ir laiku veikė kaip bendrovės vadovas, teikdamas prašymą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ne teismo tvarka 2022 m. liepos 27 d., t. y. po 2 dienų nuo finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo (2022 m. liepos 25 d.), o bendrovės kreditoriams prieštaraujant dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka, būtent atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2022 m. spalio 20 d. dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pažymėtina ir tai, jog teismas siūlė ieškovui tikslinti proceso šalis, įtraukti į bylą atsakovo nurodomą akcininką Suomijos pilietį J. H. K., atsižvelgiant į atsakovo nurodomus duomenis apie akcininko įtakojamus sprendimus bendrovės veiklai, tačiau ieškovės atstovas patvirtino, jog reikalavimai reiškiami tik atsakovo atžvilgiu, kiti asmenys su pareišktais reikalavimais nėra susiję, todėl teismas plačiau dėl de jure ir de facto vadovų byloje nepasisako, o vertina byloje pateiktus įrodymus atsakovo civilinei atsakomybei pagrįsti.

Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo kilti. Nenustačius atsakovą pažeidus JANĮ 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pareigą inicijuoti bankroto procesą 2022 m. sausio mėnesį, t. y. ieškovei neįrodžius Bendrovės tapimo nemokia momento 2022 m. sausio 1 d., taip pat neįrodžius atsakovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo atsiradimo 2022 m. sausio mėnesį, priežastinio prašomos priteisti žalos ir laiku neinicijuoto bankroto proceso ryšio, bei prašomos priteisti sumos pagrįstumo, ieškinys dėl žalos, atsiradusios laiku neinicijavus nemokumo proceso, kartu ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 055,44 Eur išlaidas už suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą bei 200 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, iš viso 1 255,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovės 1 255,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, 1 255,44 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Š..

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė