Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-16265-1084/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-01
Bylos Nr.: e2-16265-1084/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00677-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Jasinskaitė
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: A. C., N. C.
Trečiasis asmuo: Šiaulių miesto savivaldybės
Advokatai: Ričardas Lilas, Ričardas Lilassu, Ričardas Liluiuž

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-16265-1084/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00677-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 2.4.4.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.17.3; 3.2.6.1; 3.2.8.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 1 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

atsakovams A. C. ir N. C., jų atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. C. ir N. C. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų lėšų tvarkytojo ir turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią A. C. nepilnamečio vaiko U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. C. nepilnamečio vaiko U. C. atžvilgiu; 3) nustatyti U. C. nuolatinę globą; 4) skirti U. C. nuolatiniu globėju biudžetinę įstaigą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, juridinio asmens kodas 190522935; 5) nustatyti U. C. gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose; 6) priteisti iš A. C. dukrai U. C. materialinį išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 7) priteisti iš N. C. dukrai U. C. materialinį išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) skirti U. C. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei turto administratoriumi globėją Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus (e. b. l. 1–6, 65–71).

Pateiktame ieškinyje nurodė, kad U. C., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), ir N. C., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. A. C. ir N. C. faktiškai savo dukros U. C. neaugina nuo pat jos gimimo. Atsakovai 2018 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Kaišiadorių rajone, nurodydami, kad jie yra apsisprendę dukros neauginti, kadangi mergaitė gimė su negalia (stuburo išvaržos ir vandenės apsigimimai), jos sveikata, priešingai nei tėvai tikėjosi, tik blogėja. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi leido paimti U. C. iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos A. C. ir tėvo N. C.. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V1E-1556 „Dėl U. C. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ mažametei U. C. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta biudžetinė įstaiga Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Atsakovai yra kreipęsi į teismą prašydami patvirtinti jų sutikimą įvaikinti U. C., kuris buvo patenkintas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi. U. C. yra įtraukta į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, tačiau iki šiol nėra gauta pareiškimų dėl mergaitės įvaikinimo. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko ir iki šiol U. C. negali grįžti į šeimą, kadangi abu tėvai visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų ir visiškai nesirūpina dukra, todėl atsakovams neterminuotai ribotina tėvų valdžia.

Grėsmės vaikui lygio vertinimo metu buvo nustatyta, kad abu U. C. tėvai dėl dukros sveikatos būklės atsisako atstovauti savo dukrą bei ją auginti tiek vertinimo metu, tiek ir ateityje. U. C. įstatyminiams atstovams atsisakant vykdyti savo, kaip tėvų pareigas, ir neturint motyvacijos rūpintis savo vaiku, yra iškilęs realus pavojus vaiko funkcionavimui, socialinei aplinkai ir saugumui. Nors šeimai buvo siekiama suteikti intensyvią psichologinę, socialinę, teisinę ir medicininę pagalbą, tačiau atsakovai iš esmės jos atsisakė, patvirtino, kad savo apsisprendimo neauginti dukros nepakeitė ir ateityje nepakeis. U. C. gyvena Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, mergaitei šiuo metu nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis antrojo lygio nuolatinės slaugos poreikis. Atsakovai dukros nelanko, dukra visiškai nesidomi, nevykdė nei vienos pagalbos šeimai planuose numatytos priemonės. Atsakovai dukrą ligoninėje paliko ir jos nelankė nuo 2018 m. lapkričio 26 d., t. y. visiškai nevykdė tėvų pareigų beveik nuo pat mergaitės gimimo. Atsakovai vengia atlikti tėvų pareigas savo mažamečio vaiko U. C. atžvilgiu, vaiku nesirūpina nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios. Atsakovai dėl savo kaltės tokiais savo veiksmais – visišku neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nes yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų, visiškai nesirūpina dukra, turinčia sunkią negalią, nesidomi jos sveikatos būkle, yra abejingi vaiko poreikiams. Ieškovo teigimu, nėra aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad tėvų požiūris į vaiką dar gali pasikeisti ir egzistuoja reali galimybė grąžinti U. C. jos biologiniams tėvams. Egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų mažametės dukros U. C. atžvilgiu.

Atsakovams apribojus tėvų valdžią, jų dukrai U. C. nustatytina nuolatinė globa. 2018 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas sprendimas pritarti U. C. apgyvendinimui vaikų globos institucijoje, kadangi U. C. gimė su stuburo išvaržos ir vandenės apsigimimu. Iki šiol neatsirado globėjų ar įvaikintojų šeimos, pasirengusių globoti (įvaikinti) vaiką su tokiais sveikatos sutrikimais. Ieškovo turimais duomenimis, tarp mergaitės giminaičių ar jai artimų žmonių nėra asmenų, kurie norėtų ją globoti, taip pat negauta fizinių asmenų prašymų, norinčių tapti U. C. globėjais. Atsakovų teigimu, jų artimieji žino, kad jie yra davę sutikimą įvaikinti dukrą ir niekas iš artimųjų jos neketina nei globoti, nei įvaikinti. Atsakovės motina A. K., lankydamasi skyriuje, išdėstė savo bei savo artimųjų poziciją, kad šeimos nariai neketina mažametės U. C. globoti ir sutinka, kad vaikas būtų įvaikintas. U. C. globos Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose kokybė gera – jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai sutinka būti paskirti U. C. nuolatiniu globėju, todėl jie skirtini nuolatiniu U. C. globėju, o jos gyvenamoji vieta nustatytina Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas dukrai išlaikyti. Atsakovai dirba, gauna darbo užmokestį, turi visas galimybes tinkamai prisidėti prie savo vienintelio nepilnamečio vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, išlaikymo, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai, o globėjas skirtinas išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nors šiuo metu nėra duomenų, kad nepilnametei U. C. priklausytų nekilnojamasis turtas, tačiau, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo bei apsaugos principus, siekiant nepilnamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, globėjas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini U. C. turto administratoriumi.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, išskyrus reikalavimus dėl materialinio išlaikymo iš atsakovų nepilnametei U. C. priteisimo, kadangi dėl šių ieškinio reikalavimų šalys susitarė taikiai ir sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti. Ieškovo atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybės, paaiškino, kad atsakovų pozicija dėl dukros neauginimo iki šiol yra nepasikeitusi, todėl ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo turėtų būti tenkinamas, tokiu būdu užtikrinant nepilnametės U. C. teises ir teisėtus interesus.

II. Atsikirtimai į ieškinį

Atsakovų A. C. ir N. C. atstovo advokato Ričardo Lilo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovai sutinka su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti motinos valdžią A. C. nepilnamečio vaiko U. C. atžvilgiu ir ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. C. nepilnamečio vaiko U. C. atžvilgiu. Atsakovų dukra gimė su stuburo išvaržos ir vandenės apsigimimu, jai diagnozuotos kitos ligos, nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovai savo neįgalios dukros neaugina nuo pat gimimo. Supratę, kad dukros sveikatos būklė tik blogėja ir jie neturės galimybių suteikti jai reikiamos priežiūros, 2018 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė, kad dėl dukros negalios apsisprendė jos neauginti. Atsakovai kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų sutikimą įvaikinti dukrą, ir Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi prašymą patenkino. Atsakovai savo nuomonės nepakeitė, neįgalios dukros auginti neketina, todėl sutinka, kad būtų neterminuotai apribota motinos ir tėvo valdžia jų dukros atžvilgiu. Atsakovai taip pat sutinka su ieškinio reikalavimais nustatyti U. C. nuolatinę globą, o nuolatiniu globėju paskirti biudžetinę įstaigą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, taip pat sutinka su reikalavimu dėl U. C. gyvenamosios vietos nustatymo. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovai nesutinka su reikalavimais dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Atsakovai dirba (duomenys neskelbtini), N. C. gaunamas darbo užmokestis yra 600,00 Eur per mėnesį, o atsakovės – 480,00 Eur per mėnesį. Atsakovai savo nepilnametės dukros išlaikymui sutiktų skirti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovai nurodė sutinkantys, kad išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei turto administratoriumi būtų paskirtas globėjas (e. b. l. 90–92).

Teismo posėdžio metu atsakovų A. C. ir N. C. atstovas advokatas Ričardas Lilas su ieškinio reikalavimais sutiko, pateikė teismui tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė klausimą dėl išlaikymo nepilnametei U. C. teikimo ir sudarė taikos sutartį. Atsakovų atstovas nurodė, kad nagrinėjama situacija yra neeilinė, o atsakovų priimtas sprendimas neauginti savo dukros yra nulemtas objektyvių priežasčių. Atsakovai su ieškinio reikalavimais sutinka, kadangi yra apsisprendę neauginti savo neįgalios dukros. Atsakovai sprendimą neauginti savo dukros priėmė dėl objektyvių priežasčių – būtent dėl sunkios mergaitės sveikatos būklės, suprasdami, kad jie negalės suteikti jai reikalingos sveikatos priežiūros. Mergaitės sveikatos būklė negerėja, jai reikalinga aukšto lygio medicininė priežiūra (pagalba), kurios suteikti atsakovai negali. Atsakovų situacija jiems neleistų užtikrinti gyvybinių dukros funkcijų. Būtent šios priežastys lėmė atsakovų apsisprendimą neauginti savo dukros, o, įvertinus situaciją, atsakovai dukros nelanko siekdami išvengti dar didesnių išgyvenimų dėl negerėjančios dukros būklės.

Teismo posėdžio metu atsakovas N. C. su ieškinio reikalavimais sutiko, patvirtino, kad šalių sudaryta taikos sutartis atitinka jo valią. Atsakovas nurodė, kad jo sprendimas neauginti dukros U. C. yra galutinis ir gerai apgalvotas, ateityje šio sprendimo, net jei ir pagerėtų dukros sveikatos būklė, nekeistų. Dukros per visą jos buvimo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose laikotarpį nelankė ir ja nesidomėjo.

Atsakovė A. C. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, patvirtino, kad šalių sudaryta taikos sutartis atitinka jos valią, nurodė, kad sprendimas neauginti dukros U. C. yra galutinis, ateityje dukros taip pat neketina auginti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo byloje – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantys. Nurodė, kad U. C. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose auga nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Tėvai N. C. ir A. C. dukters nei karto neaplankė, nesidomėjo jos sveikata, raida, pasiekimais. Niekas iš giminių ar artimųjų mergaitės nelanko, nesidomi. U. C. diagnozuota įgimta hidrocefalija, naujagimio šlapimo infekcija, meningitas, naujagimio sepsis, įgimtos anemijos, Arnoldo-Čiari sindromas, įgimta klubo sąnario dislokacija, lumbalinis įskilas stuburas su hidrocefalija.

Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

ieškinys tenkinamas, tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (e. b. l. 7–9). U. C. gimė su stuburo išvaržos ir vandenės apsigimimu, gydyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (e. b. l. 10). 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovė A. C. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos socialinę darbuotoją, nurodydama, kad abu su vyru nusprendė neauginti savo naujagimės dukros. Savo apsisprendimą neauginti dukros dėl jos sveikatos būklės atsakovai patvirtino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui 2018 m. lapkričio 27 d. pateiktuose paaiškinimuose (e. b. l. 10–12). Savo apsisprendimą neauginti dukros atsakovai patvirtino ir 2019 m. sausio 30 d. paaiškinime (e. b. l. 13).

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-32865-1084/2018, tenkinus pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą, leista paimti nepilnametę U. C., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos A. C. ir tėvo N. C. (e. b. l. 14–16). 2018 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-1556 „Dėl U. C. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ be tėvų globos likusiam kūdikiui U. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatyta laikina globa, U. C. globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, globos vieta nustatyta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17). U. C. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sudarytos puikios sąlygos ugdymuisi, poilsiui bei slaugai, ji maitinama maistu, atitinkančiu vaiko amžių ir mitybai keliamus reikalavimus. U. C. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dėl sunkios negalios ji visiškai priklausoma nuo suaugusiųjų, jai reikalinga nuolatinė ir visokeriopa įvairių specialistų pagalba. U. C. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra (e. b. l. 41–43). Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai sutinka būti paskirti nuolatiniu U. C. globėju (e. b. l. 49).

Atsakovams buvo teikiama pagalba siekiant padėti įveikti šeimos krizę, tačiau atsakovai savo apsisprendimo neauginti sunkią negalią turinčios dukros nepakeitė (e. b. l. 18–40). Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-7711-1084/2019 patvirtinti pareiškėjų N. C. ir A. C. sutikimai įvaikinti jų dukrą U. C. (e. b. l. 44–47).

Atsakovės A. C. motina A. K. bei jos šeimos nariai neketina globoti U. C. ir sutinka, kad ji būtų įvaikinta (e. b. l. 48). Kitų asmenų, kurie pageidautų įsivaikinti U. C. ar tapti jos globėjais, prašymų nėra gauta.

U. C. yra diagnozuotos šios ligos – Q07.0; Q65.2; Q05.20; Q03.81; R33 ir kitos, jai nustatytas sunkus neįgalumas, antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. l. 50, 56). U. C. vardu nėra įregistruota nekilnojamojo turto (e. b. l. 57).

Atsakovai daugiau nepilnamečių vaikų neturi, yra dirbantys, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, nekilnojamojo turto neturi (e. b. l. 58–60, 120–121).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti.

Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsakovo bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1, 3 dalys).

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės (tėvų valdžios apribojimas) turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte.

Teismas, įvertinęs teismo posėdžio metu išsakytus ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Loretos Milkevičienės, atsakovų A. C. ir N. C., jų atstovo advokato Ričardo Lilo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai A. C. ir N. C. yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų savo nepilnametei dukrai U. C. vykdymo, vengia atlikti savo pareigą auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą U. C., nesirūpina ja bei jos sveikata, neteikia dukrai išlaikymo ir nesistengia patenkinti savo dukros, turinčios sunkią negalią, poreikių. Atsakovai, išreiškę savo apsisprendimą neauginti neįgalios dukros, patvirtino savo sprendimo neketinantys pakeisti ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Nustačius nurodytas aplinkybes, atsakovams visiškai nesirūpinant savo dukra, pripažintina, jog egzistuoja pakankamas pagrindas atsakovei A. C. neterminuotai apriboti motinos valdžią jos dukros U. C. atžvilgiu ir atsakovui N. C. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo dukros U. C. atžvilgiu (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnametės dukters atžvilgiu, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.256 straipsnio nuostatomis, nuolatinė vaiko globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. Vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas). Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnio 1 dalis).

Neterminuotai apribojus atsakovų A. C. ir N. C. tėvų valdžią į dukrą U. C., ji liko be tėvų globos. U. C. yra gimusi (duomenys neskelbtini), ji yra mažametė, todėl jos atžvilgiu turi būti nustatyta globa. Byloje nesant duomenų, kad šiuo metu be tėvų globos likusi U. C. galėtų grįžti į savo šeimą, jai nustatytina nuolatinė globa.

Nepilnamečiam vaikui nustačius nuolatinę globą, baigiasi vaiko laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 įsakymu Nr. 56 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), atsiradus Civilinio kodekso 3.255 straipsnio 3 punkte nustatytam vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindui, vaiko laikinoji globa (rūpyba) panaikinama teismo nutartimi dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagal Tarnybos teritorinio skyriaus pareiškime teismui dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pateiktą prašymą panaikinti vaiko laikinąją globą (rūpybą) (Nuostatų 37 punktas). Nors teismui pateiktame ieškinyje nėra prašoma panaikinti nepilnametės U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinąją globą, nustatytą 2018 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-1556 „Dėl U. C. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, tačiau nustačius įstatyme įtvirtintą laikinosios globos pabaigos pagrindą, t. y. nustačius U. C. nuolatinę globą, pirmiau nurodytu įsakymu U. C. nustatyta laikinoji globa panaikinama.

Dėl nuolatinio globėjo skyrimo

Tais atvejais, kai nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą (CK 3.264 straipsnio 3 dalis). Nustatant vaiko globą (rūpybą), pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, suteikiama tokia eile: 1) giminaičiams; 2) asmenims, su vaiku susijusiems emociniais ryšiais; 3) vaiko brolį ir (arba) seserį globojančioms (rūpinančioms), įvaikinusioms šeimoms; 4) šeimoms; 5) globos centrui; 6) šeimynoms; 7) vaikų globos institucijoms.

Byloje nustatyta, kad U. C. laikinu globėju yra paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, kur yra nustatyta ir nepilnametės gyvenamoji vieta. Teismui pateiktame ieškinyje nuolatiniu U. C. globėju taip pat prašoma skirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, kurie išreiškė sutikimą būti minėtos mažametės nuolatiniu globėju.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad U. C. Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra. Sprendimas nuolatiniu globėju skirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus yra nulemtas mažametės U. C. sveikatos būklės, nes jai būtina tinkama medicininė priežiūra ir pagalba. Daugiau asmenų, kurie norėtų globoti U. C., prašymų nėra gauta. Atsakovų artimieji giminaičiai yra nurodę, kad neketina globoti U. C., asmenų, kurie su U. C. būtų susiję emociniais ryšiais, taip pat nenustatyta. Nesant kitų asmenų, kurie pageidautų globoti U. C., įvertinus jos sveikatos būklę bei būtinybę užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą, laikinam globėjui tinkamai vykdant globėjo pareigas, teismas sprendžia, jog Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra tinkamas asmuo (vaikų globos institucija) globoti mažametę U. C.. Teismo vertinimu, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų skyrimas nuolatiniu vaiko globėju nepažeis įstatymo reikalavimų, todėl Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini nuolatiniu U. C. globėju (CK 3.264 straipsnio 3 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apribojus atsakovams tėvų valdžią jų nepilnametės dukros U. C. atžvilgiu, jų pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą išlieka. Pateiktame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovų dukrai U. C. materialinį išlaikymą po 200,00 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šioje ieškinio reikalavimų dalyje šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti.

CK 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir kurioje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos.

Susipažinus su šalių pateikta tvirtinti 2019 m. liepos 30 d. taikos sutartimi, nustatyta, kad ieškovo atstovė ir atsakovai tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė kilusį teisminį ginčą dėl materialinio išlaikymo U. C. teikimo. 2019 m. liepos 30 d. taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia nepilnametės U. C. teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant duomenų, leidžiančių abejoti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios, nenustačius aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinės bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo nutrauktina (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis).

Šalims išaiškintinos taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. kad patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu leidžiama tik esant CK 3.201 straipsnyje numatytoms sąlygoms. Pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams), jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis), todėl vienai iš šalių nevykdant taikos sutarties sąlygų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o gavusi vykdomąjį raštą – į antstolį dėl priverstinio vykdymo.

Dėl globotinio globos vietos nustatymo, išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise ir turto administratoriaus skyrimo

Remiantis CK 3.265 straipsnio nuostatomis, vaiko globos vieta gali būti: 1) globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje; 2) vaiko gyvenamojoje vietoje; 3) vaikų globos institucijoje; 4) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatytais atvejais prižiūri vaiką, gyvenamojoje vietoje.

Įvertinus tai, kad globotinė U. C. yra mažametė, jos nuolatinės globos vieta nustatytina vaikų globos institucijoje – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Ieškovė prašo paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus U. C. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise bei turto administratoriumi.

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Nors byloje nėra duomenų, kad nepilnametis vaikas turėtų turto, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekiant nepilnamečio turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtini U. C. turto administratoriumi.

CK 3.275 straipsnyje, reglamentuojančiame disponavimą globojamo vaiko gaunamomis pajamomis, numatyta, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tokia pat uzufrukto teise globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ir vaiko globėjas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-295-524/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys civilinėje byloje sudarė taikos sutartį, kurioje susitarė dėl išlaikymo nepilnametei U. C. teikimo, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CK nuostatomis, nuolatinis globėjas Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai skirtinas nepilnametės U. C. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintina, kad jis privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, ji turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečio vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Už ieškinio reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo turėtų būti sumokėtas iš viso 150,00 Eur žyminis mokestis (((2 x 100,00 Eur) x 75 proc.) = 150,00 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o už reikalavimus dėl materialinio išlaikymo priteisimo – 108,00 Eur žyminis mokestis (((200,00 Eur x 12) x 3 proc.) x 75 proc.) x 2= 108,00 Eur). Kadangi šalys byloje sudarė taikos sutartį dėl ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo, iš atsakovų valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio proporcingai taikos sutartyje susitartam materialinio išlaikymo dydžiui, – 23,00 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, iš kiekvieno iš atsakovų po 11,50 Eur. Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis ir už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo, kurie yra patenkinti visiškai, iš kiekvieno atsakovo po 75,00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 7,04 Eur. Kadangi iš atsakovų valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma viršija 3,00 Eur, valstybei iš atsakovų priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), iš kiekvieno atsakovo po 3,52 Eur. Taigi iš viso iš atsakovų valstybei priteistina po 90,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

CPK 99 straipsnyje, reglamentuojančiame valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką, numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje numatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Byloje esanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybės išlaidos šioje byloje už atsakovams A. C. ir N. C. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apmokant advokatui Ričardui Lilui už jo suteiktas teisines paslaugas yra 300,89 Eur (e. b. l. 144–146). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šių išlaidų, kaip ir kitų bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje lėmė iš esmės atsakovų veiksmai, kad teismui pasiūlius atsakovai savo iniciatyva nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir nesiėmė priemonių atstovui byloje susirasti, dėl ko teismas, manydamas, jog tinkamai atsakovų teisių gynybai šioje nagrinėjamoje byloje yra būtina advokato pagalba, kreipėsi dėl advokato atsakovams paskyrimo, vadovaudamasis CPK 94, 96 straipsnių nuostatomis, sprendžia, kad šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų – iš atsakovės A. C. – 150,44 Eur, o iš atsakovo N. C. – 150,45 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 140 straipsnio 3 dalimi, 290–291, 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametei U. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Panaikinti nepilnametei U. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinąją globą, nustatytą 2018 m. gruodžio 21 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-1556 „Dėl U. C. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“.

Paskirti U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi biudžetinę įstaigą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, juridinio asmens kodas 190522935, (duomenys neskelbtini).

Nustatyti U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, juridinio asmens kodas 190522935, (duomenys neskelbtini).

Paskirti U. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėją Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus, juridinio asmens kodas 190522935, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Patvirtinti ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Loretos Milkevičienės ir atsakovų A. C. ir N. C. 2019 m. liepos 30 d. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje, pagal kurią:

1. A. C. ir N. C. įsipareigoja teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (ieškinys teisme gautas 2019 m. gegužės 29 d.) iki ji taps pilnamete, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Atsakovai A. C. ir N. C. įsipareigoja nepilnamečio vaiko U. C. išlaikymui skirtus pinigus pervesti į globėjo biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų, juridinio asmens kodas 190522935, (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

3. Šalys pareiškia, kad joms yra žinoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

4. Šalys pareiškia, kad taikos sutartis atitinka šalių interesus, sudaryta gera valia ir neprieštarauja geros moralės principams.

Civilinės bylos Nr. e2-16265-1084/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. C. ir N. C. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, priteistų lėšų tvarkytojo ir turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo – Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nutraukti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,44 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 90,02 Eur (devyniasdešimt eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovo N. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,45 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 45 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir 90,02 Eur (devyniasdešimt eurų 02 ct) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią vaikui bei vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Jurgita Jasinskaitė