Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-90-252/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-16
Bylos Nr.: 2A-90-252/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13999-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Ieškovas: V. S.
Atsakovas: R. P.
Trečiasis asmuo: notarė A

Civilinė byla Nr. 2A-90-252/2020 Proceso Nr. 2-68-3-13999-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.1.2.7; 2.5.4.7.14; 2.5.4.10; 3.1.7.6. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutė Valiulienė, veikdama, Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-315-861/2019 pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė A. B., Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. V. S. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. B. patvirtintą E. G. vardu sudarytą testamentą. 2. Nurodė, kad ieškovės šeima gyveno kartu su jos tėvais (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno ir neįgalus ginčo šalių brolis V. G., kurio globėja buvo ginčo šalių motina E. G.. Atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. G. mirė. 3. Nuvykusi į notarų kontorą sužinojo, kad mama testamentu visą savo turtą paliko atsakovei R. P.. Ieškovės nuomone, atsižvelgus į testatorės amžių ir išsilavinimą, orientacijos susilpnėjimą, abejotina, kad testamentu buvo išreikšta tikroji jos valia. 4. Pabrėžia, kad trisdešimt metų ieškovės šeima ne tik gyveno kartu su tėvais, bet ir vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis ir darbu atliko namų valdos rekonstrukciją. Jos šeima įteisino 55 procentus namų valdos. Mirus tėčiui priėmė palikimą, paveldėjo tėvui atkurtinos nuosavybės teises. 5. Ieškovės įsitikinimu, testatorės valios ydingumą įrodo ir tai, kad be paveldėjimo teisės ji paliko ir neįgalų sūnų, kurį pati globojo, prižiūrėjo ir su kuriuo bendrai gyveno iki pat mirties. Kadangi įstatymas numato tokiems asmenims teisę į privalomą palikimo dalį tai testamentas savo turiniu yra ydingas ir prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms ir neatitinkantis tikrosios testatorės valios. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 17,38 Eur pašto išlaidų valstybės naudai ir 3520 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. P. naudai. 7. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai dėl testatorės lėtinių ligų, kurios galimai pažeidė jos psichiką, testatorės 2016 m. išsakyti teiginiai, kad gydytojai yra „žmogžudžiai ir leidžia nuodus“, neįrodo, kad testatorė sirgo ir testamento sudarymo metu. Teismas vertino, kad testatorė neturėjo nei teisinės, nei moralinės prievolės pranešti ieškovei apie savo ketinimus sudaryti testamentą, todėl skirtingai nei mano ieškovė, tai nerodo jos psichinės būsenos problemų. 8. Teismas pasisakė, kad byloje atlikta pomirtine teismo psichiatrijos ekspertize nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad testatorė, sudarydama 2006 m. gruodžio 6 d. testamentą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas vertino, kad ekspertas nebūtų priėjęs tokios išvados, jei medicininiai duomenys ir chroniškos ligos, būtų sukėlę abejonių dėl testatorės psichikos būklės. Ieškovės sutuoktinio ir sūnaus liudijimai nepatvirtino testatorės būklės testamento sudarymo metu, o notarė nurodė, kad išaiškino testatorei visas testamento sudarymo pasekmes ir testatorė jas suprato. 9. Teismas ieškovės vertinimą, kad testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų laikė nepagrįstu ir subjektyviu bei pasisakė, kad ieškovė testamentą ginčija ne dėl to, kad testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės, o dėl to, kad testatorė savo turtą paliko ne jai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Ieškovė V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-315-861/2019 ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti – pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) A. B. patvirtintą E. G. vardu 2006 m. gruodžio 6 d. sudarytą testamentą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 11. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Be to, teismas buvo šališkas, neleido jai pasisakyti baigiamosiose kalbose, bylą išnagrinėjo skubotai. 12. Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės dėl ieškovės ir jos šeimos gyvenimo kartu su tėvais ir namų valdos rekonstravimo. Pažymima, kad ieškovė mirus tėvui priėmė palikimą, paveldėjo tėvui atkurtinos nuosavybės teises, o pasilikdama gyventi namų valdoje faktiškai priėmė valdyti tėčio palikimą. Pripažįsta, kad jai buvo padovanota visa namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansarda. Po rekonstrukcijos, jai teko 55 procentų namų valdos. 13. Apeliantės vertinimu, į bylą pateikti medicininiai duomenys ir jos asmeniniai pastebėjimai apie mamos sveikatos būklę, jai diagnozuotas ligas, patvirtina, kad E. G. progresavo pažinimo funkcijų – atminties, dėmesio, mąstymo ir intelekto sutrikimai. Iki testamento sudarymo ir po jo E. G. nustatytos chroniškos ligos, sveikatos sutrikimai dėl ko ji vartojo medikamentus, kas apeliantei kelia abejonių ar jos mama objektyviai galėjo susivokti ir tokioje būsenoje kritiškai įvertinti sudaromą itin sudėtingą dokumentą – testamentą ir jo pasekmes. Teismas neįvertino testamento naudingumo, pagrįstumo ir protingumo aspektais. 14. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neskyrė pomirtinės kompleksinės ambulatorinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės, nors ir ieškovė sutiko ją apmokėti. 15. Apeliantė kritikuoja teismo psichiatrijos ekspertizės aktą. Mano, kad jis neišsamus ir nepakankamai aiškus. Juo nepasisakyta dėl jos faktinio reikalavimo ir esminių aplinkybių. Taip pat neatsakyta ar fizinis asmuo, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, dėl ko sudarytas sandoris gali būti teismine tvarka pripažintas negaliojančiu. Akte nepasisakyta, ar dėl E. G. medicininiuose dokumentuose diagnozuotų ligų ji galėjo tinkami suvokti, apdoroti, fiksuoti esmines testamento sudarymo aplinkybes ir įvertinti testamento pasekmes bei išreikšti tikrąją valią. Ekspertizės aktu neįvertinta ir testatorės būsena 2016 m. gegužės 7 d., kai ji gydytojus pavadino žmogžudžiais, neanalizuoti intelektinio ir valios testamentinio veiksnumo kriterijai. Nepasisakyta ir dėl taisymų testamente. 16. Mano, kad teismas nepagrįstai atmesdamas prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, eksperto bei šeimos gydytojo į teismo posėdį iškvietimo, pažeidė jos procesines teises įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir buvo šališkas. 17. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėjo pasisakyti dėl visų testatorės medicininių dokumentų turinio kartu su kitais įrodymais. Taip pat mano, kad neteisingai įvertinti ieškovės sutuoktinio ir sūnaus paaiškinimai. 18. Pabrėžia, kad vien faktas, kad testamentas patvirtintas notarės, tai jam nesuteikia didesnės įrodomosios galios. Apeliantė atkreipia dėmesį į testamento formą, mano, kad testamente turėtų būtų nurodyta jo sudarymo valanda, o akivaizdūs taisymai, kurie sprendime neaptarti ir įrašai testamente kelia abejonių ar jį sudarė pati testatorė ar ji nebuvo įtakota notarės. 19. Apeliantė nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, mano, kad jis užaukštintas. 20. Ieškovė pateikė atskirą prašymą nagrinėti bylą pagal jos apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir jame dar kartą išsakė poziciją dėl ginčo turto, savo turtinių interesų, testatorės sveikatos būklės, testamento netikslumo ir notarės veiksmų. 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo netenkinti apeliantės prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes jis neargumentuotas ir nepagrįstas. 22. Atsakovė nurodo, kad dėl apeliaciniame skunde dėstomo subjektyvaus faktinių aplinkybių vertinimo nepasisako, nes jis neįtakoja skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktu rodymų vertinimu ir išvadomis. 23. Pasisakydama dėl ieškovės pabrėžiamų procesinės teisės pažeidimų, atsakovė pažymi, kad būtent ieškovės prašymu teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę E. G. sveikatos būklei ir gebėjimui suprasti veiksmų reikšmę bei juos valdyti, nustatyti. Ieškovės išsakomos abejonės dėl šios atliktos ekspertizės yra nesuprantamos ir perteklinės. Ekspertizės akte yra aiškiai konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad testatorė testamento sudarymo metu būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Galutinai ekspertui klausimus suformulavo teismas ir ekspertas į juos atsakė. Tai, kad ekspertas medicininius dokumentus įvertino ir padarė kitokias išvadas nei tikėjosi ieškovė, nesudaro pagrindo vertinti, kad ekspertizės išvados nepagrįstos, neaiškios ar neišsamios. 24. Pabrėžia, kad E. G. niekada nesirgo psichikos ligomis, neturėjo jokių atminties, dėmesio ar mąstymo sutrikimų, jos ligos buvo susijusios su širdies veikla ir padidėjusiu kraujospūdžiu, o tai jokios įtakos psichikos pokyčiams turėti negalėjo. Juolab, kad 2015 m. birželio 25 d. teismo nutartimi ji buvo paskirta sūnaus V. G. globėja ir turto administratore. Ieškovės nurodomos mamos ligos po testamento sudarymo jokios reikšmės ginčo klausimui neturi. 25. Nurodo, kad testamentas sudarytas 10 metų iki mirties ir E. G. turėjo visas galimybes jį pakeisti ar panaikinti, tačiau to nepadarė. Vien ieškovės faktinių aplinkybių ir medicininių dokumentų interpretacijos, nesudaro pagrindo pripažinti testamento negaliojančiu. 26. Nesutinka su apeliante, kad teismas buvo šališkas ar byla išnagrinėta skubotai. Mano, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas byloje išspręstas teisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 28. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliacinį skundą pateikusi V. S. prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentais nepagrindė ir kolegija aplinkybių dėl kurių byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenustatė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, juolab, kad visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. 29. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesines įrodymų vertinimo taisykles ar neteisingai taikant materialinės teisės normas, kaip teigia apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išanalizavo ginčo išsprendimui reikšmingus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, todėl nepagrįstu laikytini apeliantės argumentai, jog teismas ginčą išnagrinėjo skubotai ir neatskleidė bylos esmės. Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, o jis turi pasisakyti dėl ginčo esmės, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. 30. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ieškovė savo procesines teises, įskaitant ir teisę teikti paaiškinimus realizavo, tai, kad teismo posėdžiui pirmininkaujanti teisėja kelis kartus priminė ieškovei teikti paaiškinimus dėl ginčo esmės, o ne dėl aplinkybių, kurios nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, negali būti vertinama, kaip ieškovės teisės teikti paaiškinimus pažeidimas. Procesinėje baigiamųjų kalbų stadijoje taip pat jokios kliūtys pasisakyti ieškovei nebuvo sudarytos. Tai, kad tokią teisę įgyvendino jos pasirinkta atstovė – profesionali teisininkė advokatė, neleidžia spręsti, kad teismas šiuo aspektu buvo šališkas ar procese nesilaikė CPK 253 straipsnio dėl baigiamųjų kalbų, nuostatų. 31. Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia asmens, kuris inicijuoja civilinį ginčą – ieškovo arba atsakovo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, priešieškinyje) nurodytas reikalavimų pagrindas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Apeliantė ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančiu notarės patvirtintą jos motinos E. G. testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamą teismo sprendimo teisėtumą vertina ieškovės suformuluotų reikalavimų kontekste bei pažymi, kad siekdama nuginčyti kitus apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose minimus sandorius ar apginti jos nuomone pažeistus turtinius interesus, susijusius su faktiniu testatorės turto valdymu, ji turi teisę kreiptis į teismą atskiru ieškiniu. 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarė A. B. 2006 m. gruodžio 6 d. patvirtino E. G. sudarytą testamentą, kuriuo E. G. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko jis nesusidėtų jos mirties dieną, o taip pat turtines teises, kurios gali atsirasti po jos mirties paliko savo dukrai R. P.. Į bylą pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad E. G. mirė (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 3 d. R. P. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad R. P. šio liudijimo pagrindu įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, (duomenys neskelbtini) dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pastatus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-901-995/2017 atmetė V. S. skundą, kuriuo ji prašė įpareigoti notarę A. B. pašalinti neteisėtus notarės veiksmus, išduodant 2017 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą R. P.. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1537-460/2017 šią nutartį paliko nepakeistą.

33. CK 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, tam tikrų medžiagų ar veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis).

34. Kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

35. Apeliantės vertinimu, jos motina dėl senyvo amžiaus, pažinimo funkcijų sutrikimų, psichinės būklės ir galimo notarės poveikio, sudarė ginčijamą testamentą būdama tokios būklės, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko šis vienašalis sandoris neatitiko jos valios ir turėtų būti panaikintas.

36. Testamentą E. G. sudarė būdama 76 metų amžiaus. Vien aplinkybė, kad testatorė buvo sulaukusi tokio amžiaus, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad testamento sudarymo metu E. G. buvo sutrikusios jos pažinimo funkcijos ir ji negalėjo tinkamai išreikšti savo valios ir adekvačiai įvertinti sudaromo sandorio pasekmių.

37. Nagrinėjant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai galimai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būsena pagal medicininius kriterijus gali būti konstatuota atlikus teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (LAT 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-421/2009)

38. Tenkinant ieškovės prašymą, ir sudarius galimybę ginčo šalims pateikti teismui klausimus, dėl kurių norėtų gauti eksperto išvadą, 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė E. G. sveikatos būklei ir gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti nustatyti.

39. Teismo psichiatrui ekspertui buvo pateikti visi prie bylos prijungti testatorės medicininiai dokumentai ir civilinės bylos medžiaga bei konkretūs ginčo išsprendimui reikšmingi klausimai. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas išanalizavęs ir įvertinęs esminiais ginčui aktualiais aspektais pirmiau nurodytus duomenis, pateikė argumentuotą išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad E. G. sudarydama 2006 m. gruodžio 6 d. testamentą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji sudarydama testamentą būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

40. Priešingai nei teigia apeliantė, ekspertas detaliai aptarė testatorės medicininėje dokumentacijoje fiksuotus susirgimus ginčui aktualiu laikotarpiu, nurodydamas, kad nuo 2002 m. testatorei nustatyta kardiovaskulinė patologija, 2003 m. diagnozuotas praeinantis smegenų išemijos priepuolis, 2004 m. ji gydyta dėl koronarinės širdies ligos ir kitų su širdies veiklos sutrikimų, 2006 m. lapkričio 7 d. – gruodžio 29 d. yra kelių sakinių įrašai, kuriuose įžvelgiamas somatinės būklės vertinimas, psichikos būklės sutrikimo požymių neįžvelgiama, 2007 m. vasarį, testatorė gydyta kardiologiniame stacionare, tačiau jokių jos psichikos sutrikimo požymių neaprašoma, tik medicininiai duomenys patvirtina, kad ir toliau progresavo kardiologinės problemos, tačiau medicininiuose dokumentuose įrašų dėl kardiologinės simptomatikos įtakos E. G. psichikos būsenai, kognityvinių funkcijų sutrikimų, nėra.

41. Iš medicininių duomenų analizės akivaizdu, kad E. G. sveikatos problemos testamento sudarymo laikotarpiu, neturi nieko bendro su psichikos ar pažinimo funkcijų sutrikimais, kaip siekia įrodyti ieškovė. Spręsti, kad ekspertizės akto išvados yra neaiškios, nekonkrečios ar keliančios abejonių dėl jų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šio akto turiniu ir pateikta E. G. medicinine dokumentacija, pagrindo neturi.

42. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę bei iškviesti į teismo posėdį ekspertą ir šeimos gydytoją. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje atmesdamas prašymą dėl eksperto ir gydytojos iškvietimo pagrįstai vertino, kad toks prašymas yra pateiktas nesavalaikiai ir jo tenkinimas dar labiau užvilkintų bylą, be to, ekspertizės išvada yra aiški, tad eksperto iškvietimas į teismo posėdį būtų perteklinis. Teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai pažymi, kad teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą vadovavosi operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis) ir ginčo šalių procesinių teisių nepažeidė.

43. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 14 d. neskundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę, pasisakydamas, kad nors ieškovė prašymą argumentavo tuo, kad ekspertas neatsakė į ieškovės norėtus užduoti klausimus, tačiau teismas vertino, kad ekspertas atsakė į tuos klausimus, kurie jam buvo pateikti teismo nutartimi. Dėl keliamų abejonių dėl eksperto darbo stažo ar priklausymo vienai ar kitai ekspertinei įstaigai, teismas pasisakė, kad tai ne tik, kad neturi įtakos ekspertizės akto pagrįstumui, bet ir neetiška. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę jokio pagrindo neturėjo.

44. Teismo psichiatrinė ekspertizė buvo skirta būtent tenkinant apeliantės prašymą. Apeliaciniame skunde reiškiama ieškovės subjektyvi nuomonė bei ekspertizės akto išvadų interpretacijos, dėstant testatorės sveikatos sutrikimų chronologiją ir akcentuojant, kad asmuo gali turėti psichikos sutrikimus, bet ne sirgti psichikos sutrikimais, pakartotinio ekspertinio tyrimo būtinybės nepagrindžia. Kaip minėta nutarties 36 punkte, teismas turi atsižvelgti į duomenis apie asmens būseną sandorio sudarymo metu, tad ekspertizės akte aptarta aplinkybė, jog testatorė 2016 m. gegužės 7 d. buvo pakartotinai psichiatro konsultuota ir medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad „Pacientė atsisako kalbėti, teigia yra kankinama, leidžiami nuodai, gydytojai yra žmogžudžiai“, aptarto vertinimo nekeičia. Kita vertus, E. G. po beveik devynerių metų nuo testamento 2015 m. birželio 25 d. sudarymo, teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-750-588/2015 buvo paskirta savo sūnaus globėja ir turto administratore, pažyminti, kad ji pagal asmenines savybes, sveikatos stovį ir kitus veiksnius gali atlikti globėjos funkcijas ir pasirūpinti neveiksniu asmeniu, kas iš esmės paneigia apeliantės argumentus apie dar nuo 1987 m. patirtos galvos traumos progresuojančias atminties, dėmesio, mąstymo, intelekto sutrikimus dėl ko ji nesugebėtų suvokti savo veiksmų ir jų pasekmių. Be to, apeliantė akcentuodama motinos emocines ir psichinės būsenos problemas neteikė jokių įrodymų, kad ji, kaip artima giminaitė, kreipėsi dėl motinos pripažinimo neveiksnia ar dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse.

45. Ginčijamą sprendimą priėmęs teismas, pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo išvadai, kad E. G., testamento pasirašymo metu, negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokį vertinimą pagrindžia tiek pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, tiek notarės, patvirtinusios testamentą paaiškinimai, kad jai nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo. Notarei E. G. paaiškintos tokio veikimo aplinkybės, t.y., kad vienai dukrai jau yra padovanota namo dalis, tad ji išreiškė valią kitą namo dalį palikti kitai dukrai, neleidžia spręsti, kad toks vienašalis sandoris buvo žalingas ar nepagrįstas.

46. Notarė veiksmus atliko laikantis atidumo ir rūpestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklą ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Spręsti, kad notarė darė kokią nors įtaką testatorei jokio pagrindo nėra. Tai, kad testatorė pasirašė ant notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jos prašymu parengto testamento, įrašydama savo vardą, pavardę ir pasirašydama, nesudaro pagrindo abejoti jos valios išreiškimu ar, kad dokumento turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų. Testatorė su testamento tekstu buvo supažindinta ir jį patvirtinimo, t.y. testatorė asmeniškai savo valią išreiškė tiesiogiai notarei. Kita vertus, nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei devyneri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, kas tik sustiprina vertinimą, jog E. G. buvo apsisprendusi dėl asmens, kuriam norėjo palikti savo turtą ir turtines teises po mirties.

47. Negaliojančiu testamentas negali būti pripažintas ir dėl tos aplinkybės, kad testamente testatorės parašytoje pavardėje, yra taisyta pirmoji raidė, nes testorės tapatybe notarė įsitikino, o testatorės parašas yra pakankama testatorės valios patvirtinimo išraiška. Juolab, kad ieškovė aplinkybės, kad testamentas pasirašytas ne jos motinos E. G. net neįrodinėjo.

48. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės sutuoktinio ir sūnaus liudijimai nepatvirtina testatorės būklės testamento sudarymo metu. Šie paaiškinimai ginčijamu aspektu nebuvo informatyvūs. Ieškovės sūnui testamento sudarymo metu tebuvo 16 metų, o teiginiai, kad močiutė buvo didelis ligonis ir jai kartais sutrikdavo atmintis nepagrindžia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių dėl testamento negaliojimo. Ieškovės sutuoktinio paaiškinimai, kad testatorė jau nuo 2006 m., t.y., kai buvo sudarytas testamentas, buvo nestabilios psichikos, konfliktuodavo dėl kasdienių dalykų, kartu nurodant, kad neadekvataus testatorės elgesio nepamena bei pripažįstant, kad testatorė turėjo daug draugių (kai apeliaciniame skunde teigiama priešingai) su kuriomis bendravo, pati tvarkė poilsiautojų užsakymus, iš esmės negali būti vertinami kaip patvirtinantys, kad ieškovė negalėjo suvokti esminių testamento sudarymo aplinkybių.

49. Aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Apeliantė jokių testatorės valios ar suvokimo trūkumų patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Vien aplinkybė, kad testatorė nusprendė jai priklausiusį turtą palikti kitai savo dukrai - atsakovei, negali būti pagrindu vadovaujantis ieškovės jokiais objektyviais duomenimis neparemtomis prielaidomis, jog testamentu nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.

50. Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 3520 Eur atstovavimo išlaidų. Šias išlaidas teismas iš ieškovės priteisė pilna apimtimi su kuo ji nesutinka.

51. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. pakeitimų) nustatytas maksimalus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, už atsiliepimo į ieškinį yra 2,5 (t. y. 2,5 x 822,80 Eur (2016 m. IV ketvirtis) = 2057 Eur); už nuomonių, kuriose buvo teikiami atsikirtimai dėl ieškovės prašymų skirti ekspertizę ir pakartotinę ekspertizę parengimą yra 0,4 (t. y. 0,4 × 817,60 Eur (2017 m. I ketvirtis) = 327,04 Eur ir 0,4 × 926,7 Eur (2018 m. II ketvirtis) = 370,68 Eur); už atsiliepimą į atskirąjį skundą -0,4 ( t.y. 0,4 × 817,60 Eur (2017 I ketvirtis) = 327,04 Eur. Įvertinus, kad atsakovė buvo atstovaujama trijuose teismo posėdžiuose (bendra trukmė daugiau nei 6 val.), o vienos valandos apmokestinimo koeficientas yra 0,1, kaip ir už kiekvieną kliento konsultavimo ir kitų paslaugų teikimo valandą, net ir pripažinus, kad dalis atsakovės nurodomų paslaugų – prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos, pažymų apie bylinėjimosi išlaidas parengimas, nepriskirtinos prie atstovavimo paslaugų, atstovavimo išlaidų suma neviršija paminėtose rekomendacijose nustatytų ribų, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, jos nemažintinos.

52. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1040 Eur atstovavimo išlaidų. Nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, tačiau tai, kad ta pati advokatė atstovavo atsakovę ir pirmosios instancijos teisme, atsižvelgus į ginčijamų bylos klausimų sudėtingumą, suteiktų atstovavimo paslaugų apimtis bei aptartus kitus tokių paslaugų apmokėjimui reikšmingus kriterijus, šios išlaidos sumažinamos iki 800 Eur ir priteisiamos iš ieškovės atsakovės naudai.

53. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laimantas MisiūnasNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė