Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams O. I. P. ir G. P. dėl skolos priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl skolos priteisimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.576 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 2 dalis).

17. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

18. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas ir jo šeimos nariai.

19. Nustatyta, kad atsakovai bute adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ir skolos susidarymo metu gyveno šiame bute. Atsakovai netinkamai vykdydami sutartyje numatytas sąlygas – mokėti kas mėnesį įstatyme nustatyto dydžio nuomos mokestį, laikomi pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnis), todėl jie privalo atlyginti kitai sutarties šaliai (ieškovei) šios patirtus nuostolius, taip pat sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovų netinkamo sutarties vykdymo pasireiškia negauto už atitinkamą laikotarpį nuomos mokesčio dydžiu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas solidariai iš atsakovų ieškovei priteisti 4 713,97 Eur skolą už gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. bei 26,30 Eur delspinigius, viso – 4 740,27 Eur.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovai laiku ir tinkamai su ieškove neatsiskaitė, praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

23. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

24. Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

25. Vadovaujantis aptarta kasacinio teismo suformuota praktika, konstatuotina, kad, vertinant atsakovų iškeldinimo iš savivaldybės nuomojamo būsto pagrįstumą, turi būti atliktas tokios ribojančios priemonės proporcingumo vertinimas, kuris laikytinas itin svarbia garantija. Tokia situacija, kai teismai taiko ribojančias priemones – iškeldinimą, tačiau nenagrinėja ir nevertina šios priemonės proporcingumo, yra laikoma savaime pažeidžiančia Konvencijos 8 straipsnį (EŽTT 2017 m. liepos 25 d. sprendimas Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10).

26. Byloje nustatyta, kad nors ir ankstesniais laikotarpiais iš atsakovų buvo priteistos skolos tiek ieškovei, tiek kitų paslaugų teikėjams, tačiau visos skolos šiuo metu yra išieškotos. Patikrinus antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, jog jokių išieškojimų iš atsakovės nėra vykdoma, visos vykdomosios bylos yra užbaigtos pilnai jas įvykdžius. Ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos UAB „Kauno švara“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno butų ūkis“, AB „Kauno energija“ taip pat patvirtina, kad atsakovai skolų paslaugų teikėjams neturi. Taigi, nors atsakovų atlikti mokėjimai nėra visiškai reguliarūs ir skolos dengiamos tik iš dalies, tačiau iš esmės nuolat, o tai patvirtina atsakovų pastangas mažinti bendrus įsiskolinimus.

27. Iš atsakovės nurodytų argumentų matyti, jog skolų ieškovei susidarymą sąlygojo nuo jos valios nepriklausančios priežastys – jos sunki finansinė padėtis, nedidelė senatvės pensija. Iš byloje esančio Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad atsakovės O. I. P. pagrindinės pajamos yra kas mėnesį gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios vidutiniškai sudaro apie 445,00 Eur. Atsakovas G. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nedirba. Byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą kitą gyvenamąjį būstą.

28. Teismas, įvertinęs pagrindinės nuomininkės O. I. P. amžių (85 metai) vertina, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali iš esmės pagerinti savo finansinės padėties ir susirasti darbo, o jos gaunamos pajamos nėra pakankamos įsigyti kitą gyvenamąją patalpą ar ją nuomotis. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia savo prievolės laiku mokėti mokesčius pažeidimo, neginčija šios prievolės apimties ir sutinka padengti visą susidariusį įsiskolinimą ieškovei pagal finansines galimybes.

29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė O. I. P. ginčo bute gyvena daugiau nei 42 metus (nuo 1982 m. gegužės 24 d.). Nuomos sutartis su ja sudaryta taip pat jau ilgiau nei 18 metų. Vertinant jos gyvenimo ginčo bute trukmę, atkreiptinas dėmesys, kad, EŽTT praktikoje vertinant panašią pareiškėjų gyvenimo trukmę ginčo patalpose, pavyzdžiui, 7, 10 metų, teismo buvo konstatuota, jog asmuo, tiek laiko gyvendamas ginčo patalpose, su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (žr., pvz., Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą EŽTT praktiką, atsakovės gyvenimo trukmė ginčo patalpose sudaro prielaidas konstatuoti, jog atsakovę su ginčo butu sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šį butą būtų galima laikyti jos būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jos teisė į ginčo buto neliečiamybę.

30. Teismas pripažįsta, kad sutarčių turi būti laikomasi, o nuomininkas ir jo šeimos narys (ar nustojęs būti nuomininko šeimos nariu asmuo), ir toliau gyvenantis nuomojamoje patalpoje, turi įstatyminę pareigą vykdyti sutartinius ir įstatymų nustatytus įpareigojimus. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne tik pripažino savo pareigą mokėti mokesčius, bet iš dalies ją vykdo, taip pat įvertinus atsakovės gyvenimo trukmę minėtame bute bei aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daroma išvada, jog ieškovės reikalavimų dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkinimas šiuo metu būtų neproporcingas atsakovės padarytam pažeidimui ir per griežta teisinė priemonė, neatitinkanti protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo yra atmestinas. Netenkinus ieškovės reikalavimo nutraukti nuomos sutartį su pagrindine nuomininke, netenkinamas ir reikalavimas dėl jos šeimos nario, t. y. atsakovo G. P. iškeldinimo.

31. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas atsakovų dėmesys į tai, kad, jiems nemažinant susidariusio įsiskolinimo, toliau nemokant buto nuomos mokesčio, ieškovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Nagrinėjamu atveju, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovų lygiomis valstybės naudai, priteisiamas 107,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 53,50 Eur. Ieškinio dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei iš atsakovų nepriteisiamas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

34. Valstybė šioje byloje patyrė 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimas 2024 m. sausio 1 d. Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų O. I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) 4 740,27 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų 27 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolą išieškant į Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, o palūkanas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės O. I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,50 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Priteisti iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,50 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 50 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Priteisti iš atsakovės O. I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,82 Eur (devyniolikos eurų 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Priteisti iš atsakovo G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,83 Eur (devyniolikos eurų 83 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją pateikti teismo raštinei prijungimui prie bylos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.