Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo J. V. atstovo advokato Justo Čoboto skundas ir panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022 bei nutraukta administracinio nusižengimo teisena, taip pat priteista J. V. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 190,58 Eur bylinėjimosi išlaidų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022 J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų tinklų skyriaus vyresniuoju inžinieriumi, netinkamai organizuodamas nuotekų tinklų priežiūrą, neužtikrino kad 2022 m. vasario 10 d. iš kanalizacijos šulinio, netoli Naugarduko g. 7, Vilnius, buitinės nuotekos netekėtų iš sistemos, pro minėtą šulinį ant žemės paviršiaus (žolinės dangos ir šaligatvio) ir toliau savitaka netekėtų šaligatviu. Tai yra, neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punkto, 7.2. papunkčio reikalavimai bei Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir jam paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur dydžio bauda.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nutarime turi būti konkrečiai suformuluotas kaltinimas, kuriuo alternatyviu veiksmu ar keliais, ar visais straipsnio dispozicijoje nustatytais veiksmais yra padarytas pažeidimas, priešingu atveju pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. J. V. atstovas nurodė, jog iš esmės analogiški padaryti pažeidimai buvo konstatuoti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-988/2022. J. V. atstovo teigimu, Aplinkos apsaugos departamento atstovai nei protokole, nei nutarime nenurodė, dėl kurios konkrečiai alternatyvios veikos atlikimo J. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nors apeliantas bando įrodyti, kad pagrįstumo ir kaltinimo aiškumo reikalavimas taikomas tik administracinio nusižengimo protokolui, o ne nutarimui, J. V. atstovas pažymi, kad tokia apelianto pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta, juolab, kad protokolas nėra konkretesnis negu nutarimas. Apelianto teiginiai, kad konkretus kaltinimas suformuotas 2022 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-1380-2022, kuris atitinka visus ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra deklaratyvaus pobūdžio. Advokatas pažymi, jog nutarimo ir Aplinkos apsaugos departamento pozicijos nekonkretumas tapo akivaizdus, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Aplinkos apsaugos departamento atstovai negalėjo paaiškinti, dėl kurios ANK 246 straipsnyje numatytos veikos J. V. patrauktas atsakomybėn bei nuolat keitė poziciją šiuo klausimu.

4.5. Dėl J. V. pareigų, susijusių su nuotekų tinklų priežiūra ir pažeidimo subjektyviosios pusės, advokatas nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja itin daug infrastruktūros, reikalingos užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Eksploatuojant tokį didelį kiekį infrastruktūros, vykdant veiklą įvyksta įvairių nenuspėjamų ir neišvengiamų veiksnių – avarijų, gedimų ar kitų įvykių, kurie gali įvykti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, įvairių gamtinių veiksmų ar kitų aplinkybių, pavyzdžiui, žmogiškojo faktoriaus, kada abonentai ar vartotojai savo veiksmais ar neveikimu sukelia avaringas situacijas – užkemša nuotekų tinklą. Avarijos (tinklų užsikimšimo) nebuvo galima iš anksto numatyti. Nenustatyta jokių J. V. neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo ši avarija, todėl nėra pagrindo teigti, kad avarija kilo dėl J. V. neveikimo. Advokatas pažymi, kad J. V. bendrovėje dirba nuo 1995 m. gegužės 9 d. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. užima vyresniojo inžinieriaus pareigas Vandentiekio ir nuotekų tinklų skyriuje, taigi, jis yra sukaupęs daug patirties ir žinių, reikalingų pavestoms funkcijoms atlikti. Jo vykdomos funkcijos aprašytos pareigybės apraše. Šiame apraše numatyta, kad J. V. privalo tinkamai ir laiku įgyvendinti skyriaus numatytus tikslus ir funkcijas, organizuoti apžiūros ir profilaktinio remonto darbus, pagal sudarytą darbų planą, siekiant palaikyti reikiamą nuotekų tinklų bei įrenginių techninę būklę ir užtikrinti tinkamą jų veikimą (Pagrindinės funkcijos 1, 4 punktai). Anot advokato, akivaizdu, kad siekdamas išvengti tinklų užsikimšimo J. V. privalo organizuoti tinklų apžiūrą, atlikti profikaltinį remontą, jeigu apžiūros metu nustatomi defektai. Nuotekų tinklų priežiūra yra sudėtingas planingas procesas, reguliuojamas norminiais ir UAB „Vilniaus vandenys“ vidaus lokaliniais aktais.

4.6. Atsiliepime teigiama, jog tinklas, kuriame įvyko avarija, paskutinį kartą prieš avariją apžiūrėtas 2018 m. spalio 3 d. pagal sudarytą iš anksto bei UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtintą planą. Tinklo apžiūros metu gedimų ar probleminių vietų nebuvo nustatyta. Nuotekų tinklas buvo prižiūrėtas tinkamai, laiku bei nustatytu periodiškumu, apžiūros metu nebuvo nustatyta defektų ar gedimų ir nebuvo fiksuota avarijų įvykio vietoje, todėl pripažintina, kad J. V. tinkamai ir laiku įvykdė savo pareigas. Be to, gavus pranešimą apie avariją Naugarduko g., Vilniuje, buvo operatyviai nuvykta į avarijos vietą. Nustatyta avarijos priežastis – tinklo užsikimšimas. Praktikoje yra dar dvi kitos galimos avarijos priežastys, t. y. nuotekų vamzdžio lūžimas arba per didelis kiekis vandens sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas vamzdžio lūžimas, buvo nustatyta, kad tinklas yra užsikimšęs ir buvo atlikti visi būtini veiksmai, siekiant skubiai likviduoti avariją. Atsiliepime nurodoma, kad J. V. negali būti pripažinta abstrakti ir neribota pareiga užtikrinti nuotekų tinklo veikimą ir negali būti taikoma atsakomybė už visas įvykusias nuotekų tinklo avarijas.

4.9. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog nesilaikyta slėginių nuotekų tinklų apžiūros dažnumo, atsiliepime nurodoma, kad analizuojant avariją, jos priežastis ir J. V. veiksmus bei pareigas, turi būti nustatyta, kokiame tinkle įvyko avarija – savitakiniame ar slėginiame. Savitakinis (beslėgis) nuotekų tinklas – tai tinklas, kuriame nuotekos teka veikiamos sunkio jėgos (veikimo principas labai panašus į savitakinių lietaus nuotekų tinklų). Savitakos apatinėje dalyje atsiradus kamščiui, iš aukščiau esančių šulinių beveik neišvengiamai įvyksta išsiliejimas, nebent sustabdomas nuotekų pritekėjimas į tinklą. Avarija, dėl kurios patrauktas atsakomybėn J. V., įvyko savitakiniame nuotekų tinkle. Šią aplinkybę nustatė pirmosios instancijos teismas ir apeliantas jos neginčija. Nesąžiningai siekdamas sukelti sumaištį dėl esminių faktinių aplinkybių, apeliantas naudoja argumentus, susijusius su slėginių nuotekų tinklų (kanalizacijos) priežiūra. Slėginių nuotekų tinklų (kanalizacijos) veikimo principai ir priežiūra iš esmės skiriasi nuo savitakinių bei yra visiškai nesusiję su nagrinėjama situacija. Advokato teigimu, ši kaltinimo versija atsirado tik apeliaciniame skunde, jos nebuvo nei protokole, nei nutarime. Nepaisydamas pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo su J. V. procesinių teisių pažeidimu, apeliantas net ir apeliaciniame skunde bando keisti ir pildyti J. V. kaltinimo apimtį ir sudėtį.

4.12. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad J. V. nuo 2018 m. spalio 3 d. neatliko jokių nuotekų tinklų eksploatacijos darbų (išskyrus 2018 m. spalio 3 d. išorinę tinklo apžiūrą) ir jokių tinklo plovimo darbų. Advokatas pažymi, kad J. V. funkcijas ir pareigas, apžiūrų ir eksploatacijos darbų dažnumą apibrėžia aprašas, kurį J. V. tinkamai vykdė. Jis neturėjo teisės savo nuožiūra nevykdyti aprašo ir apžiūras bei nuotekų tinklų eksploataciją vykdyti savo nuožiūra.

4.13. Apeliantas įrodinėja, kad J. V. pažeidimas pasireiškė tuo, kad „Akivaizdžiai matomas nuotekų bėgimas pro šulinio kraštus, nors šulinio dangtis ir yra“, t. y. J. V. neva neužtikrino, kad avarijos metu nuotekų šulinio dangtis sulaikytų nuotekas nuo išsiliejimo (neužtikrino nuotekų šulinio dangčio sandarumo). Aplinkos apsaugos departamento teigimu, nuotekų šulinio (dangčio) sandarumas turėjo būti toks, kad užsikimšimo atveju per šulinį nebėgtų nuotekos. Tai, advokato manymu, rodo visiška nuotekų sistemos veikimo principų ignoravimą ar nežinojimą arba nesąžiningą teismo klaidinimą. Šiuo atveju, avarija įvyko savitakiniame nuotekų tinkle, kuriame nuotekos teka veikiamos sunkio jėgos. Savitakos apatinėje dalyje atsiradus kamščiui, iš aukščiau esančių šulinių beveik neišvengiamai įvyksta išsiliejimas (nebent sustabdomas nuotekų pritekėjimas į tinklą). Savitakinis nuotekų tinklas nėra projektuojamas ir statomas tokiu būdu, kad jo šulinių dangčių sandarumas užtikrintų, kad avarijos metu iš nuotekų šulinio kylančios nuotekos nepatektų į aplinką. Tai yra konstrukcinis savitakinės (beslėgės) sistemos ypatumas, kuris nulemtas dar projektuojant ir statant nuotekų tinklą. Dėl šio konstrukcinio sprendimo J. V. negali būti kaltinamas ir traukiamas atsakomybėn. Nuotekų slėgis avarijos metu yra toks didelis, kad šulinio dangtis tokio slėgio tiesiog neatlaikytų. Todėl neegzistuoja jokie techniniai reikalavimai, kurie reikalautų pasiekti tai, ką apeliaciniame skunde nurodo Aplinkos apsaugos departamentas. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teismas uždavė klausimą Aplinkos apsaugos departamento atstovui, prašydamas nurodyti, kokiame teisės akte yra įtvirtinti šie „sandarumo reikalavimai“, tačiau į šį klausimą negalėjo atsakyti.

4.14. Advokatas pažymi, kad esant nuotekų avarijai būtina pašalinti avarijos priežastį – nustatyti kamščio vietą ir kamštį pašalinti, kas ir buvo padaryta. Bandymas sandarinti šulinį, pro kurį vyksta išsiliejimas, objektyviai neįmanomas, o laikinos sėkmės atveju galėtų lemti tik tai, kad nuotekos išsilietų aukščiau esančiuose šuliniuose, kurie suprojektuoti ir pastatyti tuo pačiu principu. Šias aplinkybes J. V. posėdyje paaiškino, t. y. paaiškino, kad šulinys visiškai atitinka keliamus sandarumo reikalavimus ir yra techniškai tvarkingas. Bylą nagrinėjant teisme, Aplinkos apsaugos departamento atstovas pripažino, kad po avarijos nuslūgus nuotekoms (pašalinus kamštį), nuotekų šulinys ir jo dangtis yra sandarūs ir Aplinkos apsaugos departamentas dėl to neturi jokių priekaištų. Taigi, susidaro tokia situacija, kad techniškai tvarkingas ir techninius reikalavimus atitinkantis nuotekų tinklas tampa nesandariu tik avarijos metu. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Naugarduko g. 7, Vilniuje, esanti buitinių nuotekų surinkimo sistema yra nesandari. Priešingai, avarija tinkle kilo dėl užsikimšimo, po avarijos tinklas buvo tiesiog praplautas, jokių tinklo tvarkymo, remonto darbų nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas, jame padaryta teisinga bei faktines bylos aplinkybes atitinkanti išvada, jog J. V. veiksmuose nėra ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

4. J. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. ANK 246 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Taigi, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju, nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-976/2022).

5. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neužtikrino, kad iš jų valdomos sistemos nuotekomis nebūtų teršiama aplinka, tuo pažeista 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas ir 7.2 papunktis, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, taip pat nurodyta, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra UAB „Vilniaus vandenys“ Vandentiekio ir nuotekų tinklų skyriaus vyresnysis inžinierius J. V..

6. Visų pirma, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, tačiau Institucijos priimtame nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytais alternatyviais veiksmais buvo padarytas J. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas. Apylinkės teismas konstatavo, kad nutarime turi būti konkrečiai suformuluotas kaltinimas, kuriuo alternatyviu veiksmu ar keliais, ar visais straipsnio dispozicijoje nustatytais veiksmais yra padarytas pažeidimas, priešingu atveju, yra pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą. Aplinkos apsaugos departamento atstovas skunde su šiais teismo teiginiais nesutiko ir nurodė, kad Institucijos nutarime kaltinimas negali būti formuojamas, be to, konkretus kaltinimas buvo suformuotas 2022 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-1380-2022, kuris atitinka visus ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs tiek su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 12 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-1380-2022, tiek su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022, pritaria apylinkės teismo nurodytiems teiginiams, jog skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytais alternatyviais veiksmais buvo padarytas J. V. inkriminuotas administracinis nusižengimas. Tiek Institucijos protokole, tiek nutarime nurodoma, kad buvo nustatytas aplinkos teršimo buitinėmis nuotekomis faktas, kad buitinės nuotekos tekėjo iš sistemos, pro šulinį savitaka tekėjo šaligatviu, taip pat nurodoma, kad UAB „Vilniaus vandenys“ neužtikrino, kad iš jų valdomos sistemos nuotekomis nebūtų teršiama aplinka, tačiau nei viename paminėtų dokumentų nėra nurodyta, kurią konkrečią ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atitinka J. V. inkriminuoti veiksmai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pagrįstumo ir kaltinimo aiškumo reikalavimas keliamas tik administracinio nusižengimo protokolui, o ne nutarimui, šiuos skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi tiek Institucijos protokole, tiek Institucijos nutarime turi būti aiškiai nurodyta, kuo konkrečiai asmuo kaltinamas, tokiu būdu užtikrinant kaltinamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir tinkamai apsiginti. Be to, susipažinus su minėtais Institucijos priimtais aktais, matyti, kad priešingai, nei teigiama skunde, protokole taip pat nebuvo nurodyta, dėl kurios konkrečiai alternatyvios veikos, numatytos ANK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymo J. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucijos nutarime nebuvo suformuluotas konkretus kaltinimas, taigi, tokiu būdu nebuvo tinkamai užtikrinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog nuotekų patekimas į aplinką ir neužtikrinimas, kad nuotekos nepatektų į aplinką dėl kilusios avarijos, nėra tapatu nuotekų išleidimui į aplinką. Apygardos teismui pateiktame skunde su šia teismo pozicija nesutinkama nurodant, kad ANK visais atvejais, kuomet nuotekos patenka į aplinką ne tam skirtoje vietoje yra taikomas ANK 246 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį ir šiuos apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiamame nutarime apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuotekų patekimas į aplinką ir neužtikrinimas, kad nuotekos nepatektų į aplinką dėl kilusios avarijos, negali būti prilygintos nuotekų išleidimui į aplinką. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje 26 dalyje nuotekų išleidimas į aplinką yra nurodytas kaip vienas iš nuotekų tvarkymo būdų/etapų, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nuotekos dėl kilusios avarijos pateko į aplinką ir jos nebuvo tvarkomos tokiu būdu. Apygardos teismo vertinimu, skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo skunde akcentuojama, kad šioje byloje buvo nustatytas aplinkos teršimo buitinėmis nuotekomis faktas, o būtent tai, kad UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančiomis sistemomis pro šulinį nuotekos tekėjo ant žemės paviršiaus - ant žolės dangos ir šaligatvio bei toliau savitaka tekėjo šaligatviu. Anot pareiškėjo, J. V. neužtikrino tinkamo nuotekų tinklų veikimo, todėl, užsikimšus nuotekų tinklui, buitinės nuotekos tekėjo iš UAB „Vilniaus vandenims“ priklausančios sistemos pro šulinį ant žemės paviršiaus. Apygardos teismas konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma, kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo nutarime, administracinė atsakomybė už ANK 246 straipsnio l dalyje minimo nusižengimo padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Taigi, byloje privalo būti nustatyta, jog buvo pažeisti teisės aktuose numatyti reikalavimai, t. y. tai, kad asmuo tinkamai nevykdė jam teisės aktuose nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad J. V. tinkamai vykdė savo pareigas, numatytas jo pareigybės aprašyme ir Vandentiekio ir nuotekų eksploatavimo tvarkos apraše, taip pat nebuvo nustatyta, kad savitakių nuotekų tinklų apžiūros periodiškumas nustatytas netinkamai, kad buvo kitoks periodiškumas iki UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. Nr. VTA-I20-155 įsakymu patvirtinto vandentiekio ir nuotekų eksploatavimo tvarkos aprašo, ar kad į Nuotekų tinklų skyriaus vyresniojo inžinieriaus pareigas neįėjo reikalavimas rengti savitakių nuotekų tinklų apžiūras ne pagal patvirtintus grafikus, bet savo nuožiūra ir periodiškumu. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad J. V. nesilaikė aprašo reikalavimų ir rečiau atliko vandentiekio ir nuotekų ekploatavimo apžiūras, be to, nenustatyta, kad 2018 metais atliktas patikrinimas neatitiko jam keliamų reikalavimų, buvo suklastotas ar panašiai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįsta teigti, kad J. V. neužtikrino tinkamo nuotekų tinklų veikimo ir dėl to užsikimšo nuotekų tinklas.

9. Pareiškėjas savo skundą grindžia ir tuo, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkte numatytas reikalavimas, kad nuotekų surinkimo sistemai turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Skunde nurodoma, kad nuotekos ant žemės paviršiaus pateko dėl užsikimšusių nuotekų tinkle per Nr. 218 šulinį, t. y. dėl to, kad nebuvo užtikrintas šulinio sandarumas. O remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ patvirtinimo“ patvirtintu Statybos techninio reglamento 264 punktu, nuotakyne turi būti padarytos lengvai prieinamos valymo angos, sandariai uždaromos dangčiais. Vertinant šiuos skundo argumentus, susijusius su šulinio dangčio sandarumu, atsižvelgtina į atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus paaiškinimus, jog nuotekų slėgis avarijos metu yra toks didelis, kad šulinio dangtis tokio slėgio tiesiog neatlaikytų, o bandant sandarinti šulinio dangčius, nuotekos anksčiau ar vėliau išsilietų per aukščiau esančius šulinius, kurie suprojektuoti ir pastatyti tuo pačiu principu. Todėl nepagrįsta teigti, kad avarija kilo dėl to, jog nebuvo užtikrintas šulinio dangčio sandarumo reikalavimas.

10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas teigia, kad aplinkybė, jog UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuoja itin daug infrastruktūros, reikalingos užtikrinti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, nešalina J. V. atsakomybės, kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešąsias paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad viešąsias paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui iš tiesų turi būti taikomi aukšti atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip ir nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, vykdant tokio pobūdžio veiklą net ir taikant aukštus atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartus, neretai objektyviai neįmanoma išvengti tokių veiksnių kaip avarijos, gedimai ar kiti nenugalimos jėgos nulemti įvykiai, gamtiniai veiksmai ar, pavyzdžiui, žmonių sukeltos avaringos situacijos, kuomet nuotekų tinklai užkemšami. Be to, nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad 2018 m. Naugarduko gatvėje vyko statybų darbai, galėję turėti įtakos įvykusiai nuotekų tinklų avarijai, vis tik, pažymėtina, kad paskutinio šulinio tikrinimo metu, t. y. 2018 m. spalio 3 d. jokie statybų darbai šioje gatvėje nebuvo vykdomi, tai pažymėta 2018 m. spalio 3 d. nuotekų tinklų apžiūros kortelėje. Papildomai pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nepateikti jokie objektyvūs duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog Naugarduko gatvėje vykdyti statybų darbai galėjo sukelti minėtą nuotekų tinklų užsikimšimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nenustatyta, kad UAB „Vilniaus vandenys“ Vandentiekio ir nuotekų tinklų skyriaus vyresnysis inžinierius J. V. nevykdė jam paskirtų pareigų, jas vykdė netinkamai, t. y. netinkamai organizavo nuotekų tinklų priežiūrą, nėra pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnį.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kai aplinka užteršiama nuotekomis, visais atvejais padaroma žala gamtai. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju žala gamtai nebuvo paskaičiuota tik todėl, kad nebuvo tiesioginio nuotekų išleistuvo, iš kurio būtų galima paimti mėginius užterštumui nustatyti ir pamatuoti debitą bei nustatyti išbėgusio nuotekų kiekio. Atsakant į tai, pastebėtina, kad 2022 m. vasario 10 d. įvykusi avarija gamtinei aplinkai didelės žalos nepadarė, kadangi avarijos metu žemė buvo įšalusi, o išsiliejusios nuotekos pateko į nuotekų surinkimo sistemą per trapą Nr. 178. Be to, likviduojant avarijos padarinius, 2022 m. vasario 15 d. papildomai buvo atlikti nuotekų tinklo plovimo darbai ir apžiūra. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tą aplinkybę, jog po įvykusios avarijos buvo atliekami padarinių likvidavimo darbai, siekiant sumažinti gamtai padarytą žalą.

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Aido Jakimavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.