Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovo BTA Insurance Company SE, veikiantį per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui V. S. dėl 7.871,82 EUR draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų, teismas pasisako dėl skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal atsakovo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – civilinės bylos Nr.e23220-816/2016, t. y. bylos, kurioje priimtas sprendimas už akių „popierinės“ bylos lapo 25 kopiją, taip pat bankų sąskaitų išrašus, vaikų pasų kopijas. Teismas pažymi, jog šie dokumentai galėjo būti pateikti ir anksčiau, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, nagrinėjamos bylos kopijų priėmimas į tą pačią bylą būtų perteklinis. Teismo vertinimu, atsakovo V. S. nepilnamečių vaikų pasų kopijos ir bankų sąskaitų išrašai kaip įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo, nes jie negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo draudimo išmoką ar proceso atnaujinimo šioje byloje pagrįstumo (CPK 180 straipsnis). Dėl šių priežasčių teismas minėtus dokumentus priimti atsisako.

Dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, konstatavo, kad atsakovas V. S. praleido CPK nustatytą terminą tokiam prašymui paduoti, o tai sudaro atskirą pagrindą netenkinti jos prašymo. Be to, prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje, kadangi siunčiant ir įteikiant ieškinio ir jo priedus bei priimant teismo sprendimą už akių CPK teisės normos pažeistos nebuvo, todėl laikyti, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra pagrindo. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi apie šią bylą atsakovas sužinojo tik 2017 m. lapkričio 19 d., atvykęs į Lietuvą, o prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2018 m. sausio 12 d. Taip pat nepagrįstai teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, kad priimant sprendimą už akių buvo padaryta esminė ir aiški procesinės teisės normos taikymo klaida – procesinių dokumentų pareiškėjui įteikimo tvarkos pažeidimas (CPK 285 str. 7 d.). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendžia, jog su apelianto atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti.CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pareikšti prašymą atnaujinti procesą pradžia siejama su sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes momentu.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. S. ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis (atsakovo motinai), atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2015 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 7.871,82 EUR draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 177,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 7 dalimi, kitą dieną po sprendimo už akių priėmimo, t. y. 2015 m. birželio 23 d. sprendimo už akių kopijas išsiuntė tiek ieškovei, tiek atsakovui. Apelianto vertinimu, byloje nesant sprendimo už akių įteikimo pažymos, laikytina, kad sprendimas už akių atsakovui nebuvo įteiktas. Su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skirtingai nei nurodo apeliantas, CPK nuostatos neįpareigoja sprendimo už akių kopijas siųsti šalims su įteikimo pažyma. CPK 285 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog sprendimo už akių patvirtinta kopija ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai. Taigi, skirtingai nuo ieškinių (pareiškimų, skundų) ar teismo šaukimų, siunčiant sprendimą už akių nereikalaujam teismui pateikti informaciją apie procesinio dokumento įteikimą (CPK 124 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad teismui priėmus sprendimą už akių, parreiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, o ne nuo procesinio dokumento įteikimo dienos (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Todėl teismui konstatavus apie tinkamą procesinių dokumentų įteikimą atsakovui, akivaizdu, jog buvo praleistas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių priežasčių dėl kurių būtų galima atnaujinti šį terminą. Apeliacinės instancijos teismas tam visiškai pritaria. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nėra ir nebuvo nedeklaravęs savo išvykimo į užsienį, visuose savo dokumentuose nurodomas kontaktinis adresas Lietuvoje – Rokantiškių g. 9, Vilnius (šis adresas nurodytas ir 2014 m. vasario 15 d. Norvegijoje įvykusio įvykio pranešime), vykdant priverstinį išieškojimą 2015 m. spalio 5 d. buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos, 2016 m. vasario 3 d. iš skolininko buvo nurašyta 234,53 EUR suma. Apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra svarbi aplinkybė, jog antstolio siųsti dokumentai nebuvo įteikti atsakovui, nes areštavus sąskaitą banke ir antstoliui pradėjus išieškojimą iš jos, kiekvienas protingas, rūpestingas, apdairus asmuo neabejotinai netrukus sužinotų apie antstolio atliekamus veiksmus, nepriklausomai nuo antstolio siųstų pranešimų įteikimo (CK 1.5 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad draudiminis įvykis, dėl kurio teismo sprendimu priteistas ieškovei iš atsakovo 7.871,82 EUR, įvyko 2014 metais, atsakovas buvo pripažinto kaltininko transporto priemonės savininkas, tai akivaizdu, jog jam buvo žinoma apie patį įvykį ir galimas neigiamas pasekmes, nesilaikant draudimo sutartyje aptartų sąlygų, nesinaudoti transporto priemone užsienyje, o prieš išvykstant į užsienį informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką. Pažymėtina, kad jau minėtoje CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne tik sužinojimo bet ir turėjimo sužinoti kriterijus. Dėl aukščiau aptartų argumentų visumos apeliantas laikytina pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas praleidęs įstatyme nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 368 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu

Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai informavo pareiškėją apie vykstantį teisminį procesą. Esminis apelianto teiginys tas, kad pareiškėjas gyveno užsienyje, o procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvoje.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).Procesinių dokumentų ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį įteikimo tvarka reguliuojama CPK XI skyriaus antrojo skirsnio (CPK 117–132 straipsniai) normomis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys ir jo priedai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovo adresu - Rokantiškių g. 9, Vilnius, kuris sutampa su Gyventojų registro duomenimis (šį adresą nurodė ir pats atsakovas), todėl procesinio dokumento įteikimas kartu su atsakovu gyvenančiam šeimos nariui, šiuo atvejui atsakovo V. S. mamai, remiantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, laikoma tinkamu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, įvertinus aplinkybę, jog atsakovas nebuvo deklaravęs savo išvykimo į užsienį, procesinių dokumentų įteikimas atsakovui buvo tinkamas, todėl laikyti, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nėra pagrindo. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, siunčiant ir įteikiant ieškinį ir jo priedus, bei priimant teismo 2015 m. birželio 22 d. sprendimą už akių ir jį įteikiant CPK 285 straipsnio 7 dalies pagrindu padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. nėra pagrindo.Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas, tenkindamas ieškinį ir priimdamas sprendimą už akių, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad kasacinis teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje pateikė teisės normos, aktualios ir šiai civilinei bylai, išaiškinimą nesuponuoja išvados, kad 2015 m. birželio 22 d. sprendimo priėmimo metu tuo klausimu buvo aiški nuostata, kurios pirmosios instancijos teismas netaikė ar kad pirmosios instancijos teismas netaikė imperatyviosios teisės normos. Priešingai, jau vien pats išaiškinimo teikimo reikalingumo faktas kaip tik reiškia, kad teisės akto taikymo klausimas nebuvo aiškus. Aiški teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiški nuostata, kurią reikia byloje taikyti.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.