Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundo dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-26 nutarimo Nr. VMI-03-ANR_N-1757-2024 (ROIK: 24232734749) panaikinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024-06-13 gautas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos persiųstas A. B. skundas, kuriuo jis nesutinka su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2024-03-26 nutarimu ir prašo jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 623 straipsnį skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Be to, įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama (Klaipėdos apygardos teismo 2017-07-17 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-346-255/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-146-651/2017).

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Visų pirma, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Todėl praleistas terminas skundui paduoti būti laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nenurodo, kad praleido skundo padavimo terminą, tačiau nutarimo apskundimo terminas praleistas. Iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiasis specialistas, 2024-03-26, nedalyvaujant A. B., priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-1757-2024 ir jam paskyrė nuobaudą – 295 Eur baudą. 2024-03-26 VMI, vadovaudamasi ANK 620 straipsnio 1 dalimi, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė 2024-03-26 nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-1757-2024. 2024-04-03 A. B. pateikė prašymą dėl pakartotinio nutarimo siuntimo ir 2024-04-08 VMI pakartotinai išsiuntė nutarimo elektroninio dokumento nuorašą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Vadovaujantis ANK 573 straipsniu, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

A. B. 2024-06-12 pateikė skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-26 priimto nutarimo. Nutarime nurodyta, jog nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka numatyta ANK 621-623 straipsniuose. Skundas dėl institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kaip minėta, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundžiamas nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024-03-26. Tuo tarpu A. B. skundą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tik 2024-06-12, t. y. žymiai praleidęs įstatymo nustatytą 20 kalendorinių dienų nutarimo apskundimo terminą, ir pateikdamas skundą neprašo atnaujinti nutarimo apskundimo termino. Pagal formuojamą teismų praktiką, skundo, kuris paduotas praleidus jo padavimo terminą ir nėra prašoma jį atnaujinti, nagrinėjimas gali būti pripažintas esminiu proceso teisės, o konkrečiai ANK 623 straipsnio, pažeidimu, galinčiu turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 2AT-74-942/2016).

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog skundas yra paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, todėl A. B. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Kartu A. B. išaiškintina, kad atsisakymas priimti skundą neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu dėl minėto Institucijos nutarimo, kartu su tokiu skundu paduodant prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiame prašyme nurodant svarbias termino praleidimo priežastis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsniu, 623 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti A. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-26 nutarimo Nr. VMI-03-ANR_N-1757-2024 panaikinimo.

Skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti atskiruoju skundu apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.