Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-06-12 · Civilinė byla Nr. 2-4912-819/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
2-4912-819/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Jolita Urbaitytė
Civilinė byla Nr. 2-4912-819/2018
Procesinis Nr. 2-68-3-00006-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Augustei Juodėnaitei,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Natalijai Reut, Eglei Smailienei,dalyvaujant ieškovui, jo atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,atsakovės atstovėms Viktorijai Montvydienei, Laurai Narkevičiūtei,trečiojo asmens atstovei Mildai Simelytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. A. (S. A.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė „Mano aplinka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 166,45 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos. Ieškovo ieškinys buvo priimtas 2018 m. sausio 8 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. apie 8 val. ryto ieškovas, ketindamas vykti į Karoliniškių polikliniką, pėsčiomis kirto Tujų gatvėje tarp gyvenamųjų namų Nr. 7 ir Nr. 15 esantį kiemą. Besileisdamas jame įrengtais laipteliais dėl slidaus, nuo sniego nenuvalyto, slidumą mažinančiomis priemonėmis nepabarstyto jų paviršiaus netikėtai paslydo ir, neišlaikęs pusiausvyros, nugriuvo. Šį įvykį matė ieškovo ir gretimo namo gyventojai, kurių vienas priėjo prie ieškovo, padėjo atsistoti ir nuvedė iki suolelio. Šiek tiek pasėdėjęs ir atsigavęs nuo patirto streso, ieškovas pajuto stiprų dešinės rankos skausmą. Baimindamasis, kad patirta trauma gali būti rimta, ieškovas taksi automobiliu nuvyko į Karoliniškių poliklinikos Traumatologijos skyrių, kur ieškovą apžiūrėjęs gydytojas R. Ž. konstatavo dešinės rankos žastikaulio lūžį, uždėjo imobilizuojantį įtvarą ir davė nurodymus tolimesniam gydymui. Patirtos traumos gydymas truko beveik du mėnesius. Per šį laiką ieškovas nurodo buvęs priverstas ne kartą lankytis poliklinikoje, atlikti lūžusios rankos apžiūrą bei pakartotines rentgenogramas, taip pat pereiti 15 dienų trukusį reabilitacijos kursą. Nuėmus įtvarą, ieškovas padarytų sužalojimų sunkumo laipsniui nustatyti 2017 m. vasario 1 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių, kuris jam padarytą sužalojimą įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi dėl lūžio ieškovas patyrė daug skausmo, rūpesčių ir nepatogumų, siekdamas kompensuoti šiuos praradimus, jis 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atlyginti nuostolius nesutiko, ginti pažeistas teises pasiūlė teismine tvarka, todėl ieškovas teikia šį ieškinį teismui.

Ieškinyje ieškovas pabrėžia, kad ieškovo patirtus nuostolius lėmė keli veiksniai – slidi kelio danga, kelio dalies (laiptelių) sugriuvimas, būtinų šiai kelio daliai konstrukcijų neįrengimas. Kadangi žemės sklypas, esantis Tujų gatvėje, Vilniuje, tarp gyvenamųjų namų Nr. 7 ir Nr. 15 nėra suformuotas ir gyvenamiesiems namams nepriskirtas, ieškovas nurodo, kad atlyginti jo patirtus nuostolius turi šio vietinės reikšmės kelio savininkas – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuos argumentus ieškovas grindžia Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros aprašo (toliau – Aprašas) 6, 13.1, 13.2, 42, 8.1 punktais, kurie numato, kad už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą Vilniaus mieste yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodo, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2016 m. gruodžio 5 d. – 2016 m. gruodžio 8 d. nebuvo stebėta jokių ekstremalių oro sąlygų pasikeitimo, lėmusių būtinybę skubius tvarkymo darbus atlikti reikšmingesniuose objektuose. Todėl ieškovas mano, kad atsakovas turėjo ir galėjo užtikrinti eismo saugumą Apraše nurodytomis priemonėmis. Ta aplinkybė, kad bendrojo naudojimo objektų sanitarinį valymą ir želdinių priežiūrą Viršuliškių seniūnijos ribose Vilniaus mieste vykdo UAB „Mano aplinka“, nešalina atsakovės atsakomybės, nes perleisti teisės aktais nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę savivaldybė kitiems asmenims negali. Pagrįsdamas kitas priežastis, lėmusias žalos atsiradimą, ieškovas nurodo, kad laiptų, prie kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, būklė nesikeičia daugiau nei 10 metų. Dėl tokios padėties ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau į prašymus sureaguota nebuvo. Padėtis nepasikeitė ir po to, kai patyręs traumą ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo. Priešingai, atsakydama į pretenziją, atsakovė nurodė, kad turėklai ties šiais laiptais nebus įrengti, nes jie nėra privalomi. Su tokiu atsakovės argumentu ieškovas nesutinka bei nurodo, kad pagal statybos techninio reglamento 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ laiptų turėklai privalo būti įrengti tais atvejais, kai laiptų pakopų yra daugiau nei trys. Ginčo laiptai, ieškovo teigimu, turi keturias pakopas.

Dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų ir emocinių išgyvenimų ieškovas nurodo patyręs materialinių išlaidų, kurios buvo būtinos vykstant ieškovui į polikliniką, reabilitacines procedūras. Dėl patirto streso ieškovui pablogėjo sveikata, paūmėjo lėtinės ligos. Skausmui malšinti ieškovas buvo priverstas įsigyti ir vartoti geriamuosius medikamentus Ibuprofen (kaina 5,90 Eur), Diclac (kaina 8,91 Eur), taip pat ieškovas turėjo 41,46 Eur išlaidų specialisto išvados padarytų sužalojimų sunkumo laipsniui nustatyti. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė didelį fizinį skausmą, išgąstį ir emocinį sukrėtimą. Dėl lūžusios rankos ir dėl to jaučiamo skausmo ieškovas tiek vaikščiodamas, tiek gulėdamas juto diskomfortą, buvo priverstas gulėti tik ant kairiojo šono ar nugaros, nors dėl amžiaus ir nustatytos širdies ligos medikai to daryti nerekomendavo. Negalėdamas pailsėti, ieškovas nuolat jautėsi pavargęs, dėl ko skaudėjo, svaigo galva, kilo kraujospūdis, kurio įprastai vartojamais vaistais sumažinti nepavyko. Dėl to ieškovas ėmė jaudintis, tapo nepakantus, nervingas, šeimoje kildavo nereikalingų barnių, dėl ko ieškovas buvo priverstas gerti miegą ir poilsį gerinančius vaistus. Šią patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 1000 Eur suma.

Šalies argumentai

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė vykdydama, kelių ir gatvių priežiūros užsakovo funkcijas, 2016 m. kovo 17 d. su UAB „Mano aplinka“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-21/16(3.10.22-TD2), kuria UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto Vakarinės II dalies teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas. Į Vilniaus miesto Vakarinę II dalį patenka ir Viršuliškių seniūnijos gatvės, kiemai, bendrojo naudojimo teritorijos. Pagal šią sutartį UAB „Mano aplinka“ turėjo užtikrinti pastovią dangų ir želdinių tvarką, tame tarpe kiemų šaligatvius ir takus, važiuojamąją dalį (su danga, be dangos, su nepatobulinta danga), automobilių stovėjimų aikšteles ir laiptus, esančius kiemuose, valyti 9 kartus per mėnesį, atsižvelgiant į dangų užterštumą, oro sąlygas ir užtikrinant pastovią dangų švarą, nuvalyti jas nuo sniego ir, esant dangų apledėjimui, pabarstyti ledą tirpdančiomis priemonėmis žiemos sezono metu. Sutartimi UAB „Mano aplinka“ taip pat įsipareigojo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo. Neneigdama atsakovei įstatymu priskirtos funkcijos – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo, ir atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė teigia, kad ieškovas reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui.

Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrindžia ieškinio įrodymais. Ieškovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad įvykis, dėl kurio jis patyrė žalą, įvyko ant jo nurodomų laiptų, kurių priežiūrą organizuoja atsakovė, taip pat pakankamai įrodymų, liudijančių netinkamą šių laiptų būklę įvykio metu. Atsakovės teigimu, ieškovas sužalojimus galėjo patirti tiek paslydęs namuose, tiek namo laiptinėje, tiek ant laiptų, tiek namo kieme. Atsakovės pateikta 2016 m. kovo 17 d. paslaugų teikimo sutartis N. A64-12/16(3.10.22-TD2) patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė jai tenkančią pareigą užtikrinti kelių ir gatvių priežiūrą. Paaiškina, kad atsakovė taip pat atliko šios priežiūros kontrolę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Teritorijų tvarkymo poskyrio darbuotojai 2016 m. gruodžio 8 d. tikrino Viršuliškių seniūnijos teritoriją bei 2016 m. gruodžio 9 d. surašė Viršuliškių seniūnijos teritorijos patikrinimo aktą Nr. A32-2380/16(2.1.15-UK2), kuriame užfiksavo, kad Tujų g. nuo 11.30 iki 13 val. šaligatviai buvo slidūs, nepabarstyti druskos – smėlio mišiniu. Dėl nustatytų pažeidimų UAB „Mano aplinka“ buvo taikomos sankcijos, už nesuteiktas paslaugas pinigai mokami nebuvo. Nesutikdama su ieškovo argumentu dėl laiptų remonto nevykdymo, atsakovė nurodo, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija yra sudariusi su rangovu sutartį dėl gatvių ir kiemų dangos, tame tarpe laiptų, remonto ir priežiūros darbų. Laiptų tarp gyvenamųjų namų Tujų g. Nr. 7 ir Nr. 15 remonto poreikis buvo įtrauktas į 2017 m. planus, tačiau jų remontui lėšų nepakakus, jis perkeltas į 2018 m. planus. Pasak atsakovės, tai pateisinama tuo, kad pirmoje eilėje yra remontuojami laiptai, kuriais vyksta intensyviausias pėsčiųjų judėjimas lygiagrečiai gatvių, greta viešojo transporto sustojimų arba kitų traukos objektų ir po to, likus lėšų, svarstoma galimybė remontuoti laiptus greta daugiabučių namų. Nesutikdama su ieškovo argumentu dėl turėklų įrengimo poreikio, atsakovė nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos, Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ 121 p. turėklai turi būti įrengti, jeigu laiptų pakopų yra daugiau kaip trys. Ieškovo nurodomi laiptai turi tik tris pakopas. Atsakovė taip pat nesutinka su reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad pateiktų kvitų nepakanka nustatyti, kad mokėjimus Valstybinei teismo medicinos tarnybai atliko ieškovas, kad jo į bylą pateiktos šios tarnybos išvados parengimas kainavo nurodytą sumą. Aplinkybei, kad ieškovas patyrė išlaidų nuskausminamiesiems vaistams įsigyti, pagrįsti ieškovas įrodymų iš viso nepateikė. Nors pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog ieškovui buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis, byloje nėra įrodymų, kad dėl to ieškovas patyrė komplikacijų. Ieškovo nurodomi kiti sveikatos sutrikimai – galvos skausmas, padidėjęs kraujospūdis, kt., kurie įrodymais taip pat nepagrįsti, galėjo būti sąlygoti ir brandaus ieškovo amžiaus. Taip pat atsakovė atsiliepime prašo įvertinti pačio ieškovo elgesį. Nurodo, kad ieškovas, išėjęs į kiemą, turėjo galimybę pastebėti, kad kelio ir laiptų danga yra slidi ir apsnigta, todėl jis savo elgesį turėjo konstruoti taip, kad būtų sumažinta galimos traumos ir žalos atsiradimo tikimybė. Atsakovo manymu, ieškovas nesiėmė didesnių nei įprasta atsargumo priemonių, žinodamas laiptų techninę būklę, ir savo rizika vis tiek pasirinko eiti per juos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Mano aplinka“ atsiliepimo byloje nepateikė.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, trečiojo asmens ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas gyvena Vilniuje, Tujų gatvėje, kuri yra priskirta Viršuliškių seniūnijai. Ieškovas gyvena name Nr. 3. Iš ieškovo paaiškinimų, rašytinių įrodymų (b.l. 16) taip pat nustatyta, kad ieškovas, siekdamas atlikti kraujo tyrimą, 2016 m. gruodžio 8 d. apie 9 val. išvyko iš namų į Karoliniškių polikliniką. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų D. G., R. R., V. M. parodymų nustatyta, kad tuo metu nelijo, tačiau buvo šalta, ant šaligatvių buvo susiformavęs plikledis. Netikėti šiais ieškovo, liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jas patvirtina ir ieškovo į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. (8.42-10)- B8-2003 (b.l. 14). Joje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. žemiausia oro temperatūra Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis buvo -3,7 laipsniai Celsijaus, aukščiausia – +7 laipsniai Celsijaus, stebėta rūkana, naktį ir ryto valandomis susidarė lijundra (ledo sluoksnis, kuriuo apsitraukia viskas, kai lyja šąlant, apšalas, www.lkz.lt), visą parą su pertraukomis lijo, protarpiais krito dulksna (smulkus lietus, www.lkz.lt). Teismas nesutinka su trečiojo asmens atstovės argumentais, kad šis rašytinis įrodymas paneigia liudytojų, ieškovo parodymus dėl oro sąlygų (kritulių nebuvimo). Priešingai, nei nurodo trečiojo asmens atstovė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pažymoje yra nurodyta, kad lietus lijo ne pastoviai, o su pertraukomis, dulksna krito protarpiais. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas neteigė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. snigo ar iki tol buvo iškritę daug sniego. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytojai, apklausti bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl teismas plačiau nepasisako dėl trečiojo asmens pateiktoje Vytauto Bronislavo Elenbergo surašytoje specialisto išvadoje (b.l. 119-121) pateikto teiginio, jog įvykio dieną nebuvo sniego, kurį būtų reikėję valyti UAB „Mano aplinka“.

Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų D. G., R. R., V. M. parodymų, rašytinių įrodymų (b.l. 15, 16) taip pat nustatyta, kad į Karoliniškių polikliniką ieškovas ketino vykti viešuoju transportu, todėl į viešojo transporto stotelę jis ėjo pėsčiomis šaligatviu ties gyvenamaisiais namais Tujų g. 5, 7 link gyvenamojo namo Tujų g. 15, prieš kurį (jo pirmąją laiptinę) yra laiptai. Byloje nėra duomenų, kad šie laiptai būtų suformuotame žemės sklype, todėl konstatuotina, jog jie yra bendrojo naudojimo teritorijoje. Tą liudija ir UAB „Viršuliškių būstas“ 2017 m. kovo 27 d. raštas Nr. VB-RS-17-0043 (b.l. 10). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b.l. 23-25, 72), Vytauto Bronislavo Elenbergo surašytos specialisto išvados (b.l. 119-121) nustatyta, kad šie laiptai yra be turėklų, jie yra blogos būklės: jų pakopos, ypatingai iš šoninių pusių, yra smarkiai aptrupėję, pakopos dėl laiptų nusidėvėjimo yra nelygios. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos nėra darytos 2016 m. gruodžio 8 d., todėl remtis jomis, nustatydamas laiptų būklę nelaimingo atsitikimo metu, teismas neturėtų. Teismas su tokiu atsakovės atsikirtimu nesutinka. Iš ieškovo, liudytojų D. G., V. M. parodymų nustatyta, kad šie laiptai atitiko fotonuotraukose nurodytą jų būklę ir ieškovą ištikusio nelaimingo atsitikimo metu, tokios būklės jie yra jau ilgą laiką, daugiau nei dešimt metų, nes niekas jų remontuoti nesiima. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie šių laiptų remontą tiek iki 2016 m. gruodžio 8 d., tiek ir po to. Priešingai, iš pačios atsakovės pateiktų įrodymų, rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad juos remontuoti yra numatoma tik 2018 m. (b.l. 92-95). Dėl to, kad šiems laiptams nėra įrengti turėklai, tarp šalių ginčo nekilo. Tarp šalių kilo tik ginčas, ar jie turėtų būti įrengti, dėl ko teismas pasisakys šiame teismo sprendime toliau.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 8 d. jam einant į Karoliniškių polikliniką šaligatviais nuo namo Tujų g. 3 ties gyvenamaisiais namais Tujų g. 5, 7 ir link gyvenamojo namo Tujų g. 15, Vilniuje, ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, esantys laiptai buvo apledėję, slidūs, nepabarstyti slidumą mažinančiomis priemonėmis. Šias aplinkybes patvirtina ir Viršuliškių seniūnijos teritorijos patikrinimo aktas, surašytas 2016 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojų (b.l. 57), kuriame konstatuoja, kad 2016 m. gruodžio 8 d. vykdyto patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 11.30 iki 13 val. šaligatviai Tujų g. buvo slidūs, nepabarstyti druskos-smėlio mišiniu. Nesiremti šiuo įrodymu, priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, teismas neturi jokio pagrindo: jis yra pasirašytas patikrinimą atlikti teisę turinčių ir jį faktiškai atlikusių asmenų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., 6 str. 1 d. 32 p., 9 str. 1 d., 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Mūsų aplinka“ sudarytos paslaugų teikimo sutarties A64-21/16(3.10.22-TD2) (toliau – ir Sutartis) 4.2.1. p.); vien ta aplinkybė, kad atliekant patikrinimą nedalyvavo trečiojo asmens atstovas, nesudaro pagrindo netikėti akte konstatuotomis kaip nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, liudijančių priešingai; byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo aktu būtų buvę siekiama fiksuoti esminį Sutarties pažeidimą, kurio įtvirtinimo forma aptarta Sutarties 5.6 p., į ką apeliavo trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu; trečiojo asmens pateikti įrodymai – jo atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, 2016 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b.l. 132-133), nepakankami nustatyti nei trečiojo asmens nurodytai aplinkybei, kad 2016 m. gruodžio 8 d. UAB „Mano aplinka“ darbuotojai buvo paskirstyti tvarkyti būtent Viršuliškių seniūnijos teritoriją, nei aplinkybei, kad jie ją tinkamai sutvarkė, tame tarpe pabarstė slidumą mažinančiomis priemonėmis laiptus ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje (CPK 178, 185 str.). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių UAB „Mano aplinka“ atliktus laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, priežiūros darbus 2016 m. gruodžio 8 d. ar dieną, kelios dienos prieš, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad priėjęs laiptus, ieškovas atsargiai, žiūrėdamas kur deda koją (ją stengėsi dėti ant neištrupėjusios laiptų pakopų dalies), lipo laiptais, tačiau slydo ir, neišlaikęs pusiausvyros, neturėdamas ko įsikibti, palinkęs į priekį, kojomis iš inercijos nubėgo nuo laiptų ir veidu parkrito ant žemės. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė parkritęs ant šaligatvio iš karto už laiptų, tuo tarpu liudytojas V. M. nurodė, kad ieškovą jis rado nugriuvusį ties laiptais, tačiau ne ant šaligatvio, o ant kelio važiuojamosios dalies tarp automobilių. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo V. M. parodymais dėl ieškovo nukritimo ant žemės vietos, nes, kaip minėta, jo parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti liudytoją turint pagrindą apkalbėti ieškovą ar kitą byloje dalyvaujantį asmenį. Kita vertus, aplinkybė, kurioje vietoje ieškovas veidu nukrito ant žemės – ant laiptų, ant šaligatvio ar jau važiuojamoje kelio dalyje, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Teismui, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad ieškovas paslydo būtent ant šių laiptų: liudytojai nurodė matantys kaip ieškovas kurį laiką mosikuoja rankomis, kas patvirtina, jog jis bandė išlaikyti pusiausvyrą paslydęs, tačiau to padaryti nepavyko ir jis, iš inercijos bėgdamas į priekį, krito veidu ant žemės; į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad atstumas nuo laiptų iki kelio važiuojamosios dalies yra tikrai nedidelis, įveikiamas keliais žingsniais, kurie visiškai tikėtina ir buvo padaryti ieškovo jam iš inercijos bėgant nuo laiptų, ant jų paslydus ir neišlaikius pusiausvyros. Teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens pateiktoje Vytauto Bronislavo Elenbergo surašytoje specialisto išvadoje nurodytu teiginiu, kad paslysdamas žmogus griūva tik aukštielnikas (b.l. 119-122). Viena vertus, tokia išvada nėra pagrįsta. Kita vertus, išvadoje nurodyta Vytauto Bronislavo Elenbergo kvalifikacija nesudaro pagrindo teigti jį turint žinių vertinti asmens sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su Vytauto Bronislavo Elenbergo teiginiu, pateiktu minėtoje specialisto išvadoje, kad laiptų pakopos 2016 m. gruodžio 8 d. negalėjo apledėti dėl tądien buvusios teigiamos temperatūros ir laiptų paviršiaus gruoblėtumo dėl nusidėvėjimo. Viena vertus, toks teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktus duomenis 2016 m. gruodžio 8 d. temperatūra svyravo nuo -3,7 iki +7 laipsnių Celsijaus, o pagal fotonuotraukas laiptų pakopos didžiąja dalimi buvo ištrupėjusios (gruoblėtos) iš šonų. Kita vertus, ieškovas ir nurodė, kad koją iki paslydimo jis stengėsi dėti ant neištrupėjusios laiptų pakopų dalies.

Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo V. M. parodymų nustatyta, kad V. M. padėjo ieškovui atsikelti ir atsisėti ant suolelio ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, ant kurio kurį laiką pasėdėjęs ieškovas pajuto stiprų dešinės rankos skausmą. Ieškovas iš karto taksi automobiliu nuvyko į Karoliniškių polikliniką, kur jam tą pačią dieną 9.30 val. buvo diagnozuotas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis. Šią aplinkybę patvirtina ir rašytiniai įrodymai (b.l. 15, 16). Pažymėtina, kad teismui, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis buvo sąlygotos būtent jo kritimo 2016 m. gruodžio 8 d. jo nurodytoje vietoje ir būdu. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai, bet ir ieškovo į bylą pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. vasario 10 d. specialisto išvada Nr. G456/2017(01), kurioje konstatuota, kad ieškovui viešojoje įstaigoje Karoliniškių poliklinikoje nustatytas dešinio žastikaulio viršutinio trečdalio lūžis galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku (b.l. 7-8). Šioje išvadoje nurodyta data 2017 m. vasario 9 d., vertintina kaip akivaizdus apsirikimas, nes aprašomojoje dalyje aiškiai nurodoma, kad ieškovas paslydo, griuvo ir susižalojo dešinę ranką 2016 m. vasario 8 d., o ne 2017 m. vasario 9 d. (b.l. 8). Teismas, vertindamas trečiojo asmens atstovės pastabas, jog į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose skirtingai nurodomos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės, sutinka, kad rašytiniuose dokumentuose jos šiek tiek skiriasi: 2017 m. sausio 26 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovas griuvo ant dešinės rankos paslydęs gatvėje adresu Tujų g. 15, paslydo ant nepabarstytų šaligatvių (b.l. 15), 2017 m. vasario 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškovas prie Tujų g. 15, Vilniuje, namo paslydo, griuvo ir susižalojo dešinę ranką pereidamas nuo laipto į kelią (b.l. 8); 2017 m. kovo 20 d., 2017 m. kovo 23 d. pretenzijose ieškovas nurodo, kad nugriuvo ir susilaužė ranką leisdamasis kreivais ir nepakankamai smėliu apibarstytais laiptais be turėklų priešais pirmą laiptinę namo Tujų g. 15, Vilniuje (b.l. 9, 11). Teismo vertinimu, šie neatitikimai nesudaro pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie paslydimo vietą 2016 m. gruodžio 8 d. Viena vertus, jie nėra esminiai, nes visuose juose kalbama apie slydimą pėstiesiems skirtoje eiti vietoje ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje. Kita vertus, tie neesminiai neatitikimai kyla ne iš pačio ieškovo, o iš trečiųjų asmenų, perteikiančių jiems ieškovo pateiktą informaciją. Pačio ieškovo paaiškinimai, nurodyti rašytiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu yra nuoseklūs.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų (b.l. 3-5, 15, 17, 18, 127), ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad dėl dešinio žastikaulio lūžio ieškovo ranka buvo imobilizuota iki 2017 m. sausio 26 d., po to nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 3 d. ieškovui buvo paskirtos reabilitacinės procedūros – ergoterapija, magnetolazeris, kineziterapija salėje, rankos masažas, fangoparafinas, nes ieškovas toliau skundėsi skausmingais, ribotais judesiais per dešinį petį, dešinę alkūnę, pasunkėjusiu apsitarnavimu. Ieškovas po lūžio lankėsi viešojoje įstaigoje Karoliniškių poliklinikoje pas gydytojus 2016 m. gruodžio 19 d., sausio 7, 26 dienomis, 2017 m. vasario 1, 3 dienomis (viso 5 kartus), be to, lankė jam paskirtas procedūras viešojoje įstaigoje Karoliniškių poliklinikoje 2017 m. vasario 17, 20, 22, 24, 27, 28 dieną, kovo mėn. 1, 2, 3 dienomis (viso 9 kartus), į kurias jį savo automobiliu už sutartą atlygį – 5 Eur už kartą, vežė kaimynas K. G. (b.l. 7-8, 127). Šias aplinkybes patvirtino ieškovas, liudytoju byloje apklaustas K. G.. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ir po jų atlikimo išliko dešinio žastikaulio lūžio padariniai – riboti dešinio peties sąnario judesiai, susilpnėjusi dešinės rankos jėga, sutrikusi apsitarnavimo funkcija (b.l. 71). Iš ieškovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu jis patyrė išgąstį, emocinį sukrėtimą dėl slydimo ir griūties, vėliau skausmą dėl dešinio žastikaulio lūžio, kuris visiškai nesiliovė tiek rankai esant imobilizuotai, tiek vėliau, atliekant reabilitacines procedūras. Be to, dėl rankos imobilizacijos iki 2017 m. sausio 26 d., kas sudaro beveik du mėnesius, jis patyrė nepatogumų apsitarnaujant, juto diskomfortą tiek vaikščiodamas, tiek gulėdamas.

Dėl laiptų trūkumų kaip civilinės atsakomybės pagrindo

Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad jo patirta žala buvo sąlygota, be kita ko, laiptų, esančių ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, trūkumų: jų blogos būklės, turėklų nebuvimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad laiptai ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, priklauso atsakovei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d., 4 str. 3 d.). Byloje taip pat nustatyta, kad šie laiptai nelaimingo atsitikimo metu buvo su trūkumais: jų pakopos, ypatingai iš šoninių pusių, buvo smarkiai aptrupėję, pakopos dėl laiptų nusidėvėjimo buvo nelygios. Byloje taip pat nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio ant šių laiptų, metu ieškovas patyrė žalą: jam lūžo dešinė ranka, jis patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, taip pat turėjo išlaidų. Tačiau šių dviejų aplinkybių nepakanka spręsti dėl griežtosios atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį taikymo atsakovei, nes byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, liudijančių, kad ieškovo patirta žala buvo sąlygota būtent laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, nustatytų trūkumų (CPK 178, 185 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių buvo padaryta žala ir ar ji susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos atsiradimą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017).

Byloje nustatyta, kad ieškovo patirtą žalą sąlygojo paslydimas ant apledėjusių laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, dėl ko ieškovas, neišlaikęs pusiausvyros, neturėdamas ko įsikibti, galiausiai griuvo. Byloje nėra įrodymų, kad laiptų apledėjimas, ieškovo paslydimas ir/ar pusiausvyros neišlaikymas buvo sąlygotas būtent laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, nustatytų trūkumų. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis, nelaimingo atsitikimo dieną eidamas šiais laiptais ir žinodamas jų trūkumus, atitinkamai modeliavo savo elgesį: ėjo atsargiai, žiūrėdamas kur stato koją, ją statė ant neištrupėjusios laiptų pakopų dalies. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas negalėjo plačiau paaiškinti griuvimo aplinkybių, tame tarpe pagrįstai nurodyti, kodėl jis teigia, kad pusiausvyros neišlaikymą, jam paslydus, nubėgimą nuo laiptų iš inercijos, pasibaigusį griuvimu, sąlygojo nustatyti laiptų trūkumai (ieškovas negalėjo nurodyti kur tiksliai ant laiptų jis statė koją po paslydimo, neatsiminė užkliuvęs už kurios nors ištrupėjusios laiptų pakopos dalies, ką visiškai nepagrįstai nurodė Vytautas Bronislavas Elenbergas surašytoje specialisto išvadoje (b.l. 119-121), ar kt.). Todėl, esant draudimui teismo sprendimą grįsti prielaidomis (CPK 263 str.), pagrįstai teigti, kad ieškovo griuvimą lėmė ar prie jo prisidėjo nustatyti laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, trūkumai, teismas neturi pagrindo.

Ieškovas ieškinyje, bylos nagrinėjimo teisme metu kaip laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, trūkumą, prisidėjusį prie žalos jam atsiradimo, nurodė ir turėklų nebuvimą. Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo dieną šie laiptai buvo be turėklų. Tačiau, priešingai nei nurodo ieškovas, turėklų nebuvimo teismas neturi pagrindo priskirti šių laiptų trūkumams. Ieškovas ieškinyje teisingai nurodo, kad 2016 m. gruodžio 8 d. galiojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.) numatė, kad išilgai kiekvieno laiptatakio ar grupės pakopų, jei jų daugiau kaip trys, būtina įrengti turėklus (121 p.). Tačiau ieškovas neįvertina to, kad šis statybos techninis reglamentas ir jame įtvirtinti reikalavimai buvo numatyti kaip taikytini rengiant naujai statomų statinių projektus, juos rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant (1 p.). Byloje nustatyta, kad laiptai ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, yra pastatyti daugiau nei prieš dešimt metų, nei iki nelaimingo atsitikimo, nei po jo jie nebuvo remontuojami, jų remontas numatytas 2018 metais. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kelių pakopų yra šie laiptai, byloje nereikšminga, todėl plačiau dėl jos teismas sprendime nepasisako.

Dėl neužtikrinimo, kad laiptai būtų neslidūs žiemos metu, kaip civilinės atsakomybės pagrindo

Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia ir tuo, kad jo patirta žala buvo sąlygota to, kad 2016 m. gruodžio 8 d. laiptai, esantys ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, buvo apledėję, slidūs, nepabarstyti slidumą mažinančiomis priemonėmis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už pėsčiojo žalą, patirtą pargriuvus ir susižalojus ant slidaus šaligatvio, be kita ko nurodė, kad šaligatvio apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų, tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio dalį. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.), jų priežastinį ryšį (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė, kaip miesto gatvių savininkė, turi pareigą prižiūrėti gatves ir užtikrinti saugų eismą jose, tame tarpe užtikrinti bendrojo naudojimo teritorijose esančių laiptų valymą ir priežiūrą žiemos metu, valyti nuo jų sniegą, naudoti slidumą mažinančias priemones jų apledėjimo atveju (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d., 4 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 8.1, 13.1, 13.2 p.). Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė šią pareigą vykdė tinkamai. Ieškovas teigė, kad atsakovė, pasamdžiusi trečiąjį asmenį gatvių priežiūrai, nepakankamai kontroliavo, kaip šis šią priežiūrą vykdo. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad tiek gatvių priežiūros organizavimo, tiek kontrolės funkciją ji atliko tinkamai, o pagal pateiktą ieškinį ji yra netinkama atsakovė. Todėl šiuo klausimu teismas pasisako iš esmės.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, vykdydama jai priskirtą savarankiškąją savivaldybės funkciją vietinės reikšmės kelių, gatvių priežiūrą ir saugaus eismo organizavimą, per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2016 m. kovo 17 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Mano aplinka“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. A64-21/16(3.10.22-TD2) (b.l. 44-56). Pagal Sutartį UAB „Mano aplinka“ įsipareigojo teikti Vilniaus miesto Vakarinės II teritorijų dalies, į kurią patenka Viršuliškių seniūnija, sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas pagal techninėje specifikacijoje aprašytus reikalavimus (Sutarties 1.1, 4.3.1 p., Sutarties priedo Nr. 1 2 p.), tame tarpe valyti kiemo šaligatvius, takus ir laiptus, esančius kiemuose (Sutarties 1 priedo 5.11 p.). Kiemo šaligatvių, takų ir laiptų, esančių kiemuose, valymui Sutarties priede Nr. 1 esančioje techninėje specifikacijoje buvo nurodyti, be kita ko, šie reikalavimai UAB „Mano aplinka“: valyti juos 9 kartus per mėnesį žiemos sezono metu; valymų periodiškumą per mėnesį nustatyti atsižvelgiant į dangų užterštumą, oro sąlygas ir užtikrinant pastovią dangų švarą; žiemos sezono metu būtinai nuvalyti nuo sniego ir, esant dangų apledėjimui, pabarstyti ledą tirpdančiomis priemonėmis; likusiomis mėnesio dienomis, kai dangos nevalomos, būtinai surinkti atsitiktines šiukšles nuo dangų. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su atsakove, kad ji ėmėsi veiksmų organizuoti vietinės reikšmės kelių priežiūrą ir saugaus eismo organizavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1 d., CPK 178, 185 str.). Tačiau įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, kad nepaisant to, nelaimingo atsitikimo dieną laiptai ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, buvo apledėję, slidūs, nepabarstyti slidumą mažinančiomis priemonėmis, spręstina, ar atsakovė tinkamai vykdė trečiajam asmeniui Sutartimi pavestų teikti Vilniaus miesto Vakarinės II teritorijų dalies sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų kontrolės funkciją ir ar ji turi atsakyti pagal ieškovo pareikštą ieškinį.

Pažymėtina, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra ir saugaus eismo organizavimas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu yra priskirta viešųjų paslaugų tiekimo funkcijai, už kurios tiekimą yra atsakinga savivaldybė, nors jos institucijos ir administracija pačių paslaugų neteikia. Todėl tai, kad jas teikia kiti asmenys – viešųjų paslaugų tiekėjai, nešalina savivaldybės pareigos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 str. 1, 5 d.). Priešingai, tai įpareigoja savivaldybę administruoti viešųjų paslaugų tiekimą, koordinuoti ir kontroliuoti viešąsias paslaugas teikiančių asmenų darbą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 str. 1 d., 29 str. 8 d. 7 p.). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Sutarties nuostatos. Iš jų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo vykdyti teikiamų paslaugų techninę priežiūrą, vesti atliktų paslaugų apskaitą, priimti teikiamas paslaugas kiekvieną mėnesį pagal aktą (Sutarties 4.2.1 p.), nustačius, kad UAB „Mano aplinka“ neįvykdė ar netinkamai įvykdė bet kurį įsipareigojimą pagal šią Sutartį, nemokėti už nesuteiktas ar netinkamai suteiktas paslaugas, o jei UAB „Mano aplinka“ neištaiso netinkamai vykdomų įsipareigojimų iki nurodytos datos, taikyti Sutartyje numatytas sankcijas (5.4, 5.5 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad nors Sutartyje nurodomos pastoviai teikiamos paslaugos ir buvo apibrėžtos kiekiu – šaligatvius ir takus, laiptus, esančius kiemuose, valyti 9 kartus per mėnesį žiemos sezono metu, periodiškumą paliekant nustatyti pačiam paslaugų teikėjui UAB „Mano aplinka“, Šia Sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo suteikta taip pat teisė keisti teikiamų paslaugų apimtį, nekeičiant Paslaugų įkainių, apie ką UAB „Mano aplinka“ turėjo būti informuojama ne vėliau kaip prieš 7 dienas (Sutarties 3.4 p.).

Atsakovė aplinkybę, jog ji kontroliavo kaip UAB „Mano aplinka“ vykdė Viršuliškių seniūnijos teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių valymo ir priežiūros funkciją pagal Sutartį, grindė iš esmės vieninteliu 2016 m. gruodžio 9 d. surašytu Viršuliškių teritorijos patikrinimo aktu Nr. A32-2380/16(2.1.15-UK2) (b.l. 57). Tačiau vien šis aktas nepatvirtina tokios kontrolės vykdymo pakankamumo, tuo labiau, jos vykdymo iki 2016 m. gruodžio 8 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.271 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad UAB „Mano aplinka“ neatliko laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, priežiūros darbų pagal Sutartį 2016 m. gruodžio 8 d. ar dieną, kelios dienos prieš, dėl ko nelaimingo atsitikimo metu šie laiptai buvo apledėję, slidūs, nepabarstyti slidumą mažinančiomis priemonėmis, kas leidžia daryti išvadą, kad UAB „Mano aplinka“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė. To iš esmės neneigė bylos nagrinėjimo teisme metu ir atsakovė, patvirtindama, kad šią aplinkybę ji pati nustatė 2016 m. gruodžio 9 d. surašytu Viršuliškių teritorijos patikrinimo aktu Nr. A32-2380/16(2.1.15- UK2). Tačiau atsakovė, net ir pripažinusi šią aplinkybę, nepateikė jokių įrodymų, kad nustačiusi netinkamą pareigų pagal Sutartį vykdymą iš UAB „Mano aplinka“ pusės, bent jau po 2016 m. gruodžio 8 d. ėmėsi veiksmų užtikrinti akte nurodytų gatvių priežiūrą, eismo jose saugumą (kreipėsi į UAB „Mano aplinka“ dėl nustatytų pažeidimų, reikalavo juos pašalinti, taikė sankcijas, kt.). Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kas aktualu nagrinėjamu atveju, jog tokie patikrinimai atsakovės iniciatyva buvo daromi ar kitos kontrolės priemonės taikomos (aiškinamasi kokiu periodiškumu UAB „Mano aplinka“ yra nusprendusi valyti gatves pagal Sutartį ir jas faktiškai valo, sprendžiama, ar nėra pagrindo padidinti paslaugų apimtis pagal Sutarties 3.4 p. dėl tam tikrų oro sąlygų, kt.) ir anksčiau, iki 2016 m. gruodžio 8 d. vykusio nelaimingo atsitikimo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui įvertinti priežastis, kodėl toks patikrinimas buvo atliktas tik ir būtent 2016 m. gruodžio 8 d. Todėl teismas sprendžia, jog laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, apledėjimą, slidumą nelaimingo atsitikimo metu, lėmė tinkamų pareigų pagal Sutartį nevykdymas iš trečiojo asmens UAB „Mano aplinka“ pusės, taip pat nesavalaikė UAB „Mano aplinka“ teikiamų paslaugų pagal Sutartį kontrolė iš atsakovės pusės, kas suponuoja atsakovės ir trečiojo asmens solidariąją atsakomybę (CK 6.279 str. 1 d., 6.6 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). CK 6.6 str.4 d. numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad atsakovė nėra tinkamas atsakovas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą šioje byloje.

Byloje nustatyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio ant laiptų ties gyvenamuoju namu Tujų g. 15, Vilniuje, metu ieškovas patyrė žalą: jam lūžo dešinė ranka, jis patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, taip pat turėjo išlaidų (CK 6.249 str. 1 d., 6.250 str., 6.247 str.). Ieškovas jo patirtą turtinę žalą įvertino 166,45 Eur suma, o neturtinę žalą – 1000 Eur suma.

Vertindamas ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie jo patirtą turtinę žalą, teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje pakankamais įrodymais pagrindė jo turėtas 41,64 Eur išlaidas už Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 456/2017(01) parengimą (b.l. 19-20), taip pat 70 Eur (5 Eur x (9+5)) kelionės išlaidas už vežiojimą pas gydytojus ar į reabilitaciją (CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p.). Kitų išlaidų (vaistams įsigyti, kelionės išlaidoms už vežiojimą pas gydytojus ar į reabilitaciją daugiau nei 14 kartų) faktui nustatyti byloje nepakanka įrodymų (CPK 178, 185 str.). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 111,64 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės, trečiojo asmens argumentus, kad ieškovo pateiktų 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 10 d. kvitų nepakanka nustatyti ieškovo patirtas išlaidas už sveikatos sutrikdymo masto nustatymą: ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad įmokas atliko jo dukra, tačiau vėliau jis šias sumas jai grąžino; byloje nėra jokių įrodymų, kad Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui jis 2017 vasario 9 d., 2017 m. vasario 10 d. buvo pateikęs kitą prašymą, nei prašymą nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2016 m. gruodžio 8 d.

Vertindamas ieškovo patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, jog jo įrodyta kaip patirta neturtinė žala – patirtas išgąstis, emocinis sukrėtimas dėl slydimo ir griūties, skausmas dėl dešinio žastikaulio lūžio, kuris ilgai nesiliovė tiek rankai esant imobilizuotai, tiek vėliau, atliekant reabilitacines procedūras, patirti nepatogumai, juntamas diskomfortas tiek vaikščiojant, tiek gulint dėl rankos imobilizacijos iki 2017 m. sausio 26 d., kas sudaro beveik du mėnesius, liekamieji dešinio žastikaulio lūžio padariniai – riboti dešinio peties sąnario judesiai, susilpnėjusi dešinės rankos jėga, sutrikusi apsitarnavimo funkcija, sudaro pagrindą spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Tačiau teismas, vertindamas ieškovo patirtos turtinės žalos dydį, tyčios iš atsakovo pusės nebuvimą, mano, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala visgi yra per didelė, todėl ji mažintina iki 500 Eur (CK 6.250 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

ieškovo S. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo S. A. naudai 111,64 (vienas šimtas vienuolika Eur 64 ct) Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penki šimtai Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir