Kauno apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. 2S-884-657/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
2S-884-657/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00928-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Suinteresuotas asmuo
R. V.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-884-657/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00928-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos:(S)3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.3.4.; 3.4.2.3.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2834-615/2020, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl pritarimo susitarimui dėl skolos grąžinimo skolininko pateiktomis sąlygomis ir pripažinta negaliojančia šio nutarimo pagrindu sudaryta skolos grąžinimo sutartis.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas bankrutuojantis asmuo J. A. R. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2019 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą „Dėl pritarimo pasiūlytoms skolos grąžinimo sutarties sąlygoms ir jos sudarymo“ (T.3, b.l. 99-100).

2. Nurodė, kad šis nutarimas pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir pačių kreditorių interesus, prieštarauja Fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatoms. Ginčijamas nutarimas keičia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjo Mokumo atkūrimo planą, tačiau tokiam plano pakeitimui pareiškėjas nėra pritaręs, be to, toks plano keitimas niekada nebuvo svarstomas kreditorių susirinkimuose ar teisme. Plano pakeitimai yra svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir pats planas, tuo tarpu vienašalis jo keitimas be bankrutuojančio asmens sutikimo yra negalimas. Neteisinga pareiškėjo atžvilgiu, kad skolos kreditoriui „Swedbank“, AB (naujasis kreditorius – UAB „B2Kapital“) buvimo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo nuolaidžiaujama ir neleidžiama susitarti dėl galimai mažesnės skolos grąžinimo, kas galimai būtų padėję išvengti bankroto. Bankas žinojo apie pareiškėjo kreditorių R. V., tačiau nesudarė sąlygų sulaukti skolos išieškojimo iš jo, dėl ko didesne dalimi būtų atsiskaityta su banku ir kitais kreditoriais. Netoleruotini administratoriaus ir kreditorių veiksmai dėl susitarimų su R. V., kadangi juose pareiškėjas nedalyvavo. Bankroto procedūros yra išimtinai susietos su bankrutuojančio asmens teisėtais lūkesčiais, todėl skolos grąžinimo sutartis iš esmės reikštų R. V. dvigubai didesnių įsipareigojimų nurašymą, o tai neskatina sąžiningo skolų grąžinimo principo. Be to, nesvarstytos kitos alternatyvos. Administratorius ir kreditoriai visiškai nesidomėjo R. V. galimybėmis pilnai atsiskaityti bankroto procedūrų metu, nesidomėjo jo turtine padėtimi.

3. Bankroto administratorius su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (T.3, b.l. 111-112).

4. Nurodė, kad gavęs skolininko R. V. pasiūlymą administratorius jį pateikė svarstyti kreditorių susirinkimui. Bankrutuojančio asmens kreditorių 2019 m. gruodžio 3 d. susirinkime buvo nutarta pritarti susitarimui dėl skolos grąžinimo R. V. pateiktomis sąlygomis. Skolininkas kreditoriams pasiūlė sumokėti 10 000 Eur, kas sudaro apie pusę likusios skolos dydžio, tai yra žymiai didesnė suma, nei buvo tikėtasi gauti bankroto proceso pradžioje rengiant mokumo atkūrimo planą. Kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu nepažeidžia nei bankrutuojančio fizinio asmens, nei kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų, priešingai, užtikrina teisingą skolininko, jo kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą fizinio asmens bankroto proceso metu.

5. Suinteresuotas asmuo R. V. pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą (T.3, b.l. 123-124).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino (T.3, b.l. 134-139).

7. Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkime buvo nutarta pritarti susitarimui dėl skolos grąžinimo R. V. pateiktomis sąlygomis.

8. R. V. įsiskolinimas pareiškėjui yra pareiškėjo J. A. R. turtinė teisė, t. y. yra turtas plačiąją prasme. Sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo svarstytos jokios kitos alternatyvos, pavyzdžiui, perleisti reikalavimo teisę į likusią 20 137,43 Eur skolos dalį, 5 proc. metines palūkanas nuo 23 169,60 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tretiesiems asmenims, kas galėtų sudaryti galimybę gauti didesnę, nei 10 000 Eur sumą. Tokia galimybė iš viso nebuvo vertinta ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad už reikalavimo teisės į likusią skolos dalį perleidimą būtų galima gauti tiktai mažesnę, nei 10 000 Eur sumą.

9. Pagal FABĮ 27 straipsnio 5 dalį, neparduotas turtas kreditoriaus (kreditorių) prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu gali būti perduodamas kreditoriui (kreditoriams), todėl pareiškėjo J. A. R. turtinės reikalavimo teisės (20 137,43 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų) sumažinimas iki 10 000 Eur, nagrinėjamu atveju nėra naudingas nei pareiškėjui, nei kreditoriams.

10. Esant duomenų, kad pareiškėjo skolininkas R. V. atsisakė palikimo kitų asmenų naudai, tvirtinant skolininko R. V. pasiūlytą sumokėti sumą, iš esmės nebuvo apsvarstyta ir galimybė ginčyti R. V. palikimo atsisakymą, nevertinta, kokio turto masto skolininkas atsisakė. Kreditoriai ir bankroto administratorius iš esmės net nesidomėjo, kokia yra pareiškėjo skolininko R. V. faktinė turtinė padėtis ir nesvarstė jokių kitų savo teisių gynimo būdų.

11. VĮ Registrų cento Nekilojamojo turto duomenis nustatyta, kad R. V. turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, bet bankroto administratorius nesidomėjo, kokios yra galimybės vykdyti išieškojimą iš šio turto. Skolininko gaunamos nuolatinės kasmėnesinės pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti pilnai ar bent pradėti vykdyti dalinai, todėl šis asmuo yra pajėgus vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus, šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo paties asmens noro ir valios išraiškos juos pilnai įvykdyti. FABĮ nuostatų taikymas asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, tačiau visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens – skolininko, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis. Nagrinėjamu atveju skolininkas R. V. turi finansines galimybes sumokėti 10 000 Eur per santykinai trumpą laiko tarpą, todėl nėra aišku, kodėl skolininkui, turinčiam finansinių galimybių realiai grąžinti skolą ar jos dalį, tačiau tai padaryti vengiančiam, turėtų būti sudarytos sąlygos negražinti likusios tokio pat dydžio skolos sumos.

12. Administratorius neįvardijo, koks šiuo atveju yra jo suinteresuotumas ir interesų pusiausvyra. Bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi. Nesutiktina su skolininko R. V. argumentais, kad kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo jis buvo atleistas nuo daugiau, negu pusės skolos bankrutuojančiam asmeniui sumokėjimo, buvo tik procedūrinis klausimas. Kreditorių 2019 m. gruodžio 3 d. susirinkimo nutarimas, svarstytas antruoju darbotvarkės klausimu, pažeidžia ne tik pareiškėjo, bet ir pačių kreditorių interesus bei prieštarauja FABĮ 27 straipsnio nuostatoms.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. V. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės – J. A. R. skundą atmesti (T.3, b.l. 144-148).

14. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas tik formaliai, nesigilindamas į faktines bylos aplinkybes, įvertino skolininko R. V. veiksmus, kaip vengimą grąžinti skolą, ir nepagrįstai sprendė, kad skolininko gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį įvykdyti turimus įsipareigojimus, nors byloje akivaizdžių, šias aplinkybes patvirtinančių, duomenų nėra. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo, kad skolininkas R. V. dėjo pakankamas pastangas, siekdamas sąžiningai grąžinti skolą be jo paties fizinio asmens bankroto proceso, kurio metu tikėtina, kad skolos bus nurašytos, o kreditoriai gautų ženkliai mažesnes reikalavimų patenkinimo sumas. Teismas turėjo įvertinti R. V. veiksmus, kad dalis sumos (4 000 Eur) jau yra išmokėta, šia sutartimi nuspręsta dėl likusios skolos naštos. Teismo pozicija dėl mokumo atkūrimo plano keitimo prieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams. Teismas neįvardijo, kaip pasireikštų pareiškėjo ir kreditorių interesų pažeidimas, vadovaudamasis tik prielaidomis, nurodė, kad nebuvo svarstytos kitos alternatyvos, ir nesivadovavo bankroto administratoriaus pagrįstais argumentais, kad skolininkas kreditoriams pasiūlė sumokėti 10 000 Eur, kas sudaro apie pusę likusios skolos dydžio, tai yra žymiai didesnė suma, nei buvo tikėtasi gauti bankroto proceso pradžioje, rengiant mokumo atkūrimo planą. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, joje visiškai nepasisakyta dėl suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų. Teismas visiškai nepasisakė ir liko neįvertinti suinteresuoto asmens argumentai, susiję su ginčijamo nutarimo dėl fizinio asmens bankroto skolų nurašymo proceso pagrįstumo. Teismas turėjo įvertinti, galimas pasekmes, jei skolininkui būtų išsikelta fizinio asmens bankroto byla. Teismas neįvertino ir fakto, kad skolininkas R. V., siekdamas sąžiningai grąžinti skolą be bankroto proceso, ėmėsi aktyvių veiksmų ir ieškojo būdų susitarti su kreditoriumi (banku) dėl galimybės grąžinti skolinius įsipareigojimus nurodytu terminu. Kreditorių susirinkimo teisių ribojimas yra neteisėtas. Teismas nevertino realių skolininko galimybių iš gaunamų pajamų įvykdyti turimus įsipareigojimus, kas, atsižvelgiant į skolininko amžių ((duomenys neskelbtini) metai) ir sveikatos būklę (yra patyręs du insultus), gali būti neįmanoma. Teismas neatliko išsamios faktinės situacijos analizės, netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, neišsamiai ir netinkamai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti apie bankroto administratoriaus pareigų vykdymo netinkamumą, suinteresuotumą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkimo nutarimas dėl pritarimo susitarimui dėl skolos grąžinimo skolininko pateiktomis sąlygomis ir pripažinimo negaliojančia šio nutarimo pagrindu sudarytą skolos grąžinimo sutartį, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Fizinio asmens bankroto tikslas – atkurti fizinio asmens mokumą, kiek įmanoma apsaugant ir užtikrinant kreditorių interesus. Privaloma bankroto paskelbimo sąlyga yra asmens nemokumas, t. y. negebėjimas grąžinti skolų, susidaręs dėl objektyvių priežasčių, nesant tokio asmens tyčinių, nesąžiningų veiksmų, dėl kurių atsirado nemokumas ir kuriais siekiama nurašyti skolas, išvengti jų mokėjimo. Taigi, fizinio asmens bankrotas – tai nemokaus asmens ir kreditorių interesų kompromisas, dėl kurio sąžiningai ir kiek įmanoma labiau patenkinus kreditorių reikalavimus bankrutavęs asmuo atleidžiamas nuo tolesnio skolų mokėjimo. Dėl to (įgyvendinant šį tikslą) bankroto procese siektina nemokaus asmens turtą realizuoti kuo palankesnėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019).

18. Nagrinėjamu atveju bankrutuojantis fizinis asmuo J. A. R. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl pritarimo pasiūlytoms skolos grąžinimo sutarties sąlygoms ir jos sudarymo“ pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundą, skundžiama nutartimi pripažino negaliojančia šio nutarimo pagrindu sudarytą 2019 m. gruodžio 10 d. skolos grąžinimo sutartį, sudarytą tarp R. V. ir bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro.

19. Suinteresuotas asmuo R. V. teigia, kad teismas neatliko išsamios faktinės situacijos analizės, netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į individualias šios bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

20. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2074-191/2013 ieškovui J. A. R. priteisė iš atsakovo R. V. 80 000 Lt (23 169,60 Eur) skolą, 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstolės R. P. kontorai.

21. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi iškelta fizinio asmens J. A. R. bankroto byla, administratore paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Bankroto byloje Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės „Swedbank“, AB finansinis reikalavimas 82 637,03 Eur sumai, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi – AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 015,04 Eur finansinis reikalavimas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 83 652,07 Eur (T.2, b.l. 48-49, 55-56). Teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi kreditorė „Swedbank“, AB pakeista naująja kreditore UAB „B2Kapital“ (T.3, b.l. 75-76).

22. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi patvirtintas J. A. R. mokumo atkūrimo planas 3 metų laikotarpiui (T.3, b.l. 19-22). Teismo patvirtintame plane, tarp kitų numatomų gauti pajamų, numatytos kiekvieną mėnesį gautinos 95,00 Eur pajamos iš bankrutuojančio asmens skolininko R. V. (plano 3 p.) (T.2, b.l. 98-104). Iš antstolės R. P. 2019 m. gruodžio 16 d. Pažymos apie išieškojimo eigą matyti, kad iki 2019 m. lapkričio 12 d. vykdomojoje byloje iš skolininko R. V. liko išieškoti 20 255,80 Eur skolos, 5 proc. metinės palūkanos nuo 23 169,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir vykdymo išlaidos antstoliui (T.3, b.l. 105).

23. Skolininkas R. V. bankroto administratoriui pasiūlė sumokėti 10 000 Eur sumą per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, visus mokėjimus atliekant į J. A. R. administratorės depozitinę banko sąskaitą tokia tvarka: 5 000 Eur per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo, 2 500 Eur per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir 2 500 Eur per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo. R. V. laiku ir tinkamai sumokėjus 10 000 Eur, būtų laikoma, kad skolininkas su kreditoriumi visiškai atsiskaitė pagal vykdomąjį įrašą, t. y. tokiu atveju kreditoriai visiškai atsisako likusio reikalavimo bei su juo susijusių prievolių (palūkanų, delspinigių, kt.) į R. V. (administratorės susirinkimui patekta informacija, T.3, b.l. 101). Administratorė klausimą dėl pritarimo pasiūlytoms skolos grąžinimo sutarties sąlygoms ir jos sudarymo pateikė svarstyti 2019 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimui. Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas Nr. 2 pritarti susitarimui dėl skolos grąžinimo R. V. pateiktomis sąlygomis (FABĮ 25 str. 6 d.) (T.3, b.l. 101-102). 2019 m. gruodžio 10 d. administratorius ir bankrutuojančio asmens skolininkas R. V. sudarė Skolos grąžinimo sutartį, kurią realiai pasirašė tik administratorius ir R. V., bankrutuojančio asmens J. A. R. parašo sutartyje nėra (T.3, b.l. 103-104).

24. Pagal FABĮ 25 straipsnio 11 d. nuostatas kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui, tačiau teismui nustačius, kad priimtas kreditorių susirinkimas pažeidžia bankrutuojančio asmens ar jo kreditorių teises, jų interesų pusiausvyrą, toks nutarimas negali būti paliktas galioti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl 2019 m. gruodžio 3 d. susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo neteisėtumo.

25. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, R. V. įsiskolinimas bankrutuojančiam asmeniui yra J. A. R. turtinė teisė, tai yra turtas (CK 1.112 str.). Mokumo atkūrimo plano 18 punkte nurodytos numatomos atgauti iš skolininkų lėšos – 23 716,11 Eur R. V. skola. Tuo tarpu 95,00 Eur pajamos iš skolininko R. V. numatytos gauti, kaip periodinės išmokos kiekvieną mėnesį (plano 3 p.), todėl 2019 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkimui 2 klausimu administratorės pateikta informacija, jog bankroto proceso metu iš skolininko R. V. numatytos gauti lėšos sudaro 3 420 Eur (95 Eur x 12 mėn. x 3) per visą bankroto laikotarpį, yra nepagrįsta, kadangi likusi skolos suma gali būti išieškota iš kito skolininko turto. Juo labiau, kad byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkui R. V. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 1901-0140-0070, kurio vidutinė rinkos vertė 2011 m. vertinimu – 10 861 Eur, o šiuo metu galimai yra dar didesnė (T.3, b.l. 113-116). Byloje nėra duomenų, kad išieškojimas iš šio turto būtų negalimas. Be to, reikalavimo teisė į likusią skolos dalį gali būti perleista tretiesiems asmenims, tokiu būdu gaunant didesnę sumą. Pažymėtina ir FABĮ 27 straipsnio 5 dalyje numatyta neparduoto turto kreditoriaus prašymu ir kreditorių susirinkimo sutikimu perdavimo kreditoriui (kreditoriams) galimybė. Byloje esant duomenų apie galimą R. V. neteisėtą palikimo atsisakymą, administratorius nesiaiškino ir šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju jokios kitos alternatyvos nebuvo svarstytos.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo J. A. R. turtinės reikalavimo teisės (20 137,43 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų) sumažinimas iki 10 000 Eur, nėra naudingas nei pareiškėjui, nei jo kreditoriams, kadangi nepaneigta galimybė atgauti iš skolininko didesnę, nei jo siūloma, sumą. Skolininko R. V. jau sumokėta 4 000 Eur suma, lyginant su likusia sumokėti skolos suma, nėra ženkli ir nesudaro pagrindo jį atleisti nuo likusios skolos sumos mokėjimo. Tai, kad skolininkas turi galimybę per 6 mėnesių laikotarpį sumokėti 10 000 Eur, rodo jo finansinį pajėgumą realiai grąžinti skolą kreditoriui.

27. Bankroto administratorės ir skolininko R. V. 2019 m. gruodžio 10 d. sudaryta Skolos grąžinimo sutartimi keičiamos bankrutavusio asmens ir skolininko materialiosios teisės ir pareigos – skolininkas, sumokėjęs sutarties 1 punkte nurodytą 10 000 Eur sumą, atleidžiamas nuo likusio kreditoriaus reikalavimo ir su juo susijusių prievolių (sutarties 4 p.), be to, tokiu būdu keičiama teismo patvirtintame plane nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (FABĮ 27 str. 1 d.). FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, tačiau šiuo atveju minėto įstatymo reikalavimo nesilaikyta. Pažymėtina, kad neteisėto kreditorių susirinkimo pripažinimas negaliojančiu, nereiškia įstatymo numatytų kreditorių susirinkimo teisių ribojimo.

28. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkami ištyrė ir vertino bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

29. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, į esminius skolininko nurodytus argumentus yra atsakyta.

30. Nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė