Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-23 · Administracinė byla Nr. I-5715-463/2015

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-12-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-23Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2016-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
I-5715-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01856-2014-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
valstybės įmonės „Visagino statybininkai“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Administracinė byla Nr. I-5715-463/2015Proceso Nr. 3-61-3-01856-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 6.2.5, 38, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos (bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“) atstovei Sandrai Skirbutytei, atsakovės atstovui Remigijui Černiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Visagino statybininkai“ (Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (toliau – ir VSDFV) pavaduotojo 2014-02-28 sprendimus Nr. ĮAS-6E-25 ir Nr. ĮAS-6E-26.

Pareiškėja (toliau – ir Įmonė) skunde nurodė, kad yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Skolos grąžinimui užtikrinti VSDFV 2014-02-28 priėmė sprendimą Nr. ĮAS-6E-25, kuriuo nustatė priverstinę hipoteką VĮ „Visagino statybininkai” nekilnojamajam, ir Nr. ĮAS-6E-26, kuriuo nustatė priverstinę hipoteką pareiškėjos kilnojamiesiems daiktams. Pareiškėja nekilnojamuosius daiktus, kuriems buvo nustatyta priverstinė hipoteka, valdo patikėjimo teise, o nuosavybės teise šis turtas priklauso valstybei. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį valstybės turtas negali būti įkeistas. Pareiškėjos nuomone, VSDFV neturėjo teisės patikėjimo teise valdomam turtui taikyti priverstinę hipoteką. Akcentavo, kad nustatytos patikėjimo teise valdomo turto vertės neatitinka realios nekilnojamojo turto vertės ir akivaizdžiai yra per mažos. Teigė, kad VSDFV sužinojusi, jog įmonei nutraukta restruktūrizavimo byla ir bus iškelta bankroto byla, neteisėtai ir nesąžiningai pasinaudojo minimaliu 7 dienų laikotarpiu ir priėmė sprendimus dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo taikymo, pažeisdama ne tik darbuotojų pirmumo teisę, bet ir kitų antros eilės kreditorių teises bei interesus. VSDFV nesąžiningai siekė paneigti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, neteisėtai ir nesąžiningai privilegijuojant save kitų kreditorių atžvilgiu (b. l. 1–4).

Pareiškėja 2015-02-02 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad VSDFV, būdama restruktūrizuojamos įmonės kreditoriumi, žinojo apie restruktūrizuojamos bylos eigą, įmonės finansinę padėtį ir žinodama, kad Įmonei bus iškelta bankroto byla, veikė itin nesąžiningai ir laikotarpiu, kai restruktūrizavimo byla jau buvo nutraukta, tačiau pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo priimtas, nustatė priverstinę hipoteką ir įkeitimą savo naudai, pažeidė ne tik pirmos eilės kreditorių, tačiau ir antros eilės kreditorių teises bei interesus. Jei VSDFV nebūtų nustačiusi priverstinės hipotekos ir įkeitimo, pirmos eilės kreditorių reikalavimai būtų tenkinti visiškai, o taip pat nebūtų reikėję kreiptis į Garantinį fondą dėl lėšų Įmonės darbuotojams skyrimo (b. l. 96–99).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo atsakovės nesąžiningumą neteisėtai privilegijavus save prieš kitus kreditorius.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.