- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1985-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12815-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“, R. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Dargita tau“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ ir R. M. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl administracinio teisės akto panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartis, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Dargita tau“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės UAB „Dargita“ ir R. M. kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštą „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ Nr. (33.200)2-1745; 2) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, Samylų g. (šalia (duomenys neskelbtini)), išplėtimo ir naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove R. M. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, Samylų g. (šalia (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo nuomos sutartį; 4) ieškovei R. M. duoti rašytinį sutikimą subnuomoti nuomojamą Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių žemės sklypą ieškovei UAB „Dargita“.
2. Ieškovės 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kol įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e21527528/2018, kurio pagrindu bus priverstinai vykdomas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas, t.y. priverstinai bus griaunami ieškinyje nurodyti ginčo statiniai, kuriuos atsakovas įvardina kaip Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e21527528/2018 nurodytus griauti statinius. Akivaizdu, kad po teismo nutarties netenkinti ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasikeitė aplinkybės ir yra reali grėsmė, kad vykdymo proceso metu, vykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e21527528/2018, nugriovus ginčo statinius teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, t.y. nelikus ginčo statinių, nebebus galimybės sudaryti Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį, išnuomoti bei subnuomoti žemės sklypą, kuriame stovi ginčo statiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino ieškovių UAB „Dargita“ ir R. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas pažymėjo, kad įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Teismas taip pat pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.
5. Teismas dar 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje, dar tik pasirengimo stadijoje, spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą iš esmės, tačiau vien tik tai, kad nėra preliminaraus nepagrįstumo išvados, negali būti savarankišku pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas, kurio pagrindu 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotas vykdomasis raštas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka aukštesnio teismo. Be to, po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, pralaimėjusios ginčo šalies, t. y. UAB „Dargita“ prašymu, teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi atidėjo 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 įvykdymą iki 2019 m. birželio 11 d. imtinai. Ieškovės šioje byloje kvestionuoja individualaus pobūdžio teisės aktą, t. y. 2019 m. birželio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštą „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“, kuris ir buvo priimtas po ankstesnio ginčo išnagrinėjimo ir kuriame taip pat buvo atsižvelgta į minėtą 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą.
6. Teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones išimtinai tik vienai šaliai būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, kartu būtų pažeista teisės norma, numatanti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pabrėžtina, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Taigi, teismo procesinio sprendimo privalomumas reiškia, kad jame esančių nurodymų turi paisyti visi asmenys, net ir nedalyvavę nagrinėjant bylą, tuo labiau jis privalomas dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 37 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikė nepagrįstu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB „Dargita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuria netenkintas ieškovių UAB „Dargita“ ir R. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1527-528/2018, tol, kol įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014, esančius teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų išaiškinimus, todėl neteisingai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos, ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto „Dėl atsisakymo sudaryti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo sutartį“ Nr. (33.200)2-1745 ir 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, kurio vykdymą ieškovės prašo laikinai sustabdyti, apskritai galėjo nebūti, jeigu atsakovė kartu su 2011 ir 2012 metais siųstais UAB „Dargita“ raštais, kuriais informavo UAB „Dargita“, kad pritaria laikinos aikštelės įrengimui privačiomis lėšomis sudarius sutartį, nurodytą 2008 m. gruodžio 5 d. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T-594 patvirtinto Aprašo 3 punkte, būtų pateikusi ieškovėms Apraše nurodytos sutarties projektą, kaip tai padarė atsiųsdama byloje esantį 2019 m. gegužės 6 d. raštą Nr.43-2-340. Taigi, atsakovei atlikus aukščiau nurodytus veiksmus Apraše nurodyta sutartis būtų buvusi sudaryta ir atlikti kiti Apraše numatyti veiksmai. Šios aplinkybės patvirtina ieškovių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pačių laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – laikinai sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, nes nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o ne pažeisti CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, reglamentuojančią teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumą. Juolab, jeigu nagrinėjamoje byloje bus priimtas palankus ieškovėms teismo sprendimas, rasis galimybė civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kurioje pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones laikinai sustabdytas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, sudaryti CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą taikos sutartį ir pasiekti vieną pagrindinių civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Laikinai nesustabdžius įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo vykdymo, ieškovė UAB „Dargita“ kasdien patiria nuostolius, nes teismo sprendimu, kurio vykdymą ieškovės prašo sustabdyti, įpareigota mokėti 30,00 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones bus pasiektas ir kitas civilinio proceso tikslas – apginta ieškovių teisė į nuosavybę – pradžioje laikinai, o sudarius taikos sutartį – ir visiškai nutrauktas minėtos baudos mokėjimas; išsaugoti ginčo statiniai, kadangi pradžioje laikinai, o sudarius taikos sutartį – ir visiškai nereikės jų griauti bei pažeisti proporcingumo principą, o dar vėliau – statybos įstatymo nustatyta tvarka iš naujo juos statyti toje pačioje vietoje ant to paties žemės sklypo (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 6 ir 8 dalys, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 1 protokolo 1 dalis). Be to, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užkirstas kelias tam, dėl ko nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
1.3. Skundžiama nutartimi atsisakius taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones tik atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai suteiktas nepagrįstas pranašumas ir pažeidžiamas panašioje savo aplinkybėmis su nagrinėjama byla teismų praktikoje įtvirtintas proporcingumo principas, todėl ši nutartis pripažintina neteisėta ir naikintina, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės tenkinant ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1.4. Aukščiau nurodomoms aplinkybėms patvirtinti ieškovė teikia naujus įrodymus, patvirtinančius, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. eI-9435-423/2019 pagal pareiškėjos UAB „Dargita“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, kuriuo prašoma: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 17 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.125E.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.125E); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. gegužės 22 d. prašymą suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), nutarė pareiškėjos UAB „Dargita“ skundą atsisakyti priimti. Nutartyje pareiškėjai išaiškinta, kad dėl ginčo dalyko ji turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Kauno apylinkės teismą. Ieškovės, atsižvelgdamos į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, ketina tikslinti ieškinį ir sujungti minėtoje administracinėje byloje keltus reikalavimus su ieškinyje iškeltais reikalavimais, todėl jų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai atitiks ekonomiškumo principą, kuris įpareigoja teismą imtis CPK numatytų priemonių, jog būsimas teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnis, 136 straipsnis).
Atsiliepimas
8. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą . Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovių nurodytos aplinkybės apie neva buvusį atsakovės neveikimą 2011 ir 2012 metais niekaip nėra susiję su ginčo dalyku šioje byloje, tai tik ieškovių nuomonė, prielaidos ir niekuo nepagrįsti pasvarstymai. Šioje byloje reiškiami reikalavimai, susiję su atsakovės 2019 m. birželio 27 d. atsisakymu sudaryti sutartis su ieškovėmis, jokie atsakovės priimti administraciniai aktai, veiksmai ar neveikimas 2011 ir 2012 metais, minimi atskirajame skunde, šioje byloje nėra ginčijami, taigi ir remtis aplinkybėmis, kurios nėra susiję su ginčo dalyku, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra jokio teisinio pagrindo.
2.2. Ieškovė UAB „Dargita“ privalo mokėti baudą ne dėl kokio nors kito subjekto veiksmų (ar neveikimo), bet dėl pačios ieškovės UAB „Dargita“ atliktos įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintos neteisėtos statybos, t. y. bauda turi būti mokama kaip pačios ieškovės neteisėtų veiksmų pasekmė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, baudos skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą negali būti laikoma aplinkybe, nulemiančia neproporcingą bylos šalių interesų pusiausvyrą. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu jokios prievolės atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai nebuvo nustatytos.
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka aukštesnio teismo, ir tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, o įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nesu instancine tvarka. Atskirajame skunde nenurodomi jokie argumentai ir motyvai, paneigiantys aukščiau nurodytas teismo išvadas.
2.4. Pažymėjo, kad šioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais, jos susiję su kito subjekto naudai vykdytinu įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir suteiktų ieškovėms nepagrįstą pranašumą kitoje civilinėje byloje įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procese ir kitos institucijos, ne atsakovės, atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Byloje nėra ginčo, kad UAB ‚Dargita“ valdomi prekybos pastatai ir aikštelė pastatyti valstybinėje žemėje Marijampolės pl. 18, Kaune. Tiek prekybos pastatų ir aikštelės statybos metu, tiek šiuo metu ieškovė UAB „Dargita“ privalėjo / privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą dėl naudojimosi valstybine žeme. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tik faktine aplinkybe, kad galimai bus pradėta priverstinio Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo vykdymo procesas, daugiau jokių faktinių ir teisinių pagrindų nenurodo. Ieškovių 2019 m. spalio 1 d. prašymo tenkinimas nepagrįstai suteiktų ieškovėms pranašumą, tokiu būdu būtų pažeista teisės norma, numatanti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
3.2. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Statybos procesą ir statinių naudojimą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Imperatyvių teisės normų pažeidimai statybos srityje turi esminės reikšmės valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, todėl tokių pažeidimų pašalinimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimas. Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, yra negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo. Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą ir siekdama pagrįsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, papildomai pateikė Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-9435-423/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Dargita“ skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriui dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 17 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E.) ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.125E) panaikinimo bei įpareigojimo NŽT Kauno miesto skyriui iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Dargita“ 2019 m. gegužės 22 d. prašymą suformuoti ir išnuomoti pareiškėjai kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini).
Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad prašoma prijungti Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, priimta 2019 m. rugsėjo 19 d. administracinėje byloje Nr. eI-9435-423/2019, t. y. po to kai buvo priimta skundžiama nutartis. Kadangi Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis, ieškovės nuomone, susijusi su ieškovės atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, o vėlesnis šių įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės prašomi prijungti naujai pateikti įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tuo labiau CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą išieškojimo vykdymo procese sustabdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Be to, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės, prašydamos sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kol įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, turi ne tik akivaizdžiai pagrįsti abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų egzistavimą, bet ir tiesioginį ryšį tarp pareikštų ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-47-370/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje ieškovės reiškia reikalavimus, kuriais siekia, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė sudarytu su ieškove R. M. Kauno miesto žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, Samylų g. (šalia (duomenys neskelbtini)), išplėtimo ir naujų įrengimo darbų organizavimo ir jų atlikimo sutartį ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių, esančių Kaune, Samylų g. (šalia (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo nuomos sutartį, leidžiant žemės sklypą subnuomoti ieškovei UAB „Dargita“. Atlikus šiuos veiksmus ieškovės patenkintų vieną iš reikalavimų, būtinų gauti statybos leidimą įrengti susiekimo komunikacijas – automobilių stovėjimo aikštelę ir kelio dangas Kaune, Samylų g. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Dargita“, kuriai nesuformuotoje valstybinėje žemėje buvo leista pastatyti laikinus statinius, pastatė ženkliai didesnius ginčo statinius, t.y. prekybos paviljoną ir automobilių stovėjimo aikštelę, ir dalį jų įsiteisino kaip nuosavus nuolatinius statinius, nors tam neturėjo nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl naudojimosi žeme, nei statybą leidžiančio dokumento. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovė UAB „Dargita“ įpareigota savo lėšomis nugriauti (išardyti) prekybos pastatą, plane žymimą 1E1g, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 67,38 kv. m, prekybos pastatą, plane žymimą 2Elg, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., bendras plotas – 77,44 kv. m, ir aikštelę, plane žymimą b1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 2009 m., plotas – 417,89 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju atsirastų pagrindas iš naujo spręsti statybos leidimo ginčo pastatams išdavimo klausimą, tačiau tai nepaneigtų įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo dėl ginčo statinių statybos neteisėtumo. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojamą išimtinį laikinųjų apsaugos priemonių instituto pobūdį, ypač taikant tokią laikinąją apsaugos priemonę kaip išieškojimo vykdymo sustabdymas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra tiesioginio ryšio tarp ieškovių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neatitikimą teisingumo ir proporcingumo principams.
16. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad ieškovė UAB „Dargita“ atskirajame skunde dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo taip pat nenurodo tiesioginio ryšio tarp pareikštų ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė, grįsdama prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąsajumo reikalavimą nurodo eilę sąlygų, kurioms esant būtų pasiektas ieškovės tikslas – ginčo statinių įteisinimas, t.y. jai palankaus sprendimo priėmimas šioje byloje, taikos sutarties sudarymas civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, kuris galimas tik esant taikos sutarties šalių suderintai valiai, o ne ieškovės noru. Taigi, ieškovė iš anksto preziumuoja, kad ji gaus kitos šalies sutikimą sudaryti taikos sutartį vykdymo procese civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018, tačiau nenurodo, kuo remiantis formuluojama tokia ieškovės prezumpcija. Ta aplinkybė, kad ieškovė ketina tikslinti ieškinio reikalavimus atsižvelgiant į Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kurioje konstatuotas civilinis teisinio ginčo dėl teisės įsigyti (išsinuomoti) valstybinės žemės sklypą pobūdis taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp pareikštų ieškinio reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius ieškovių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos sąsajumo su nagrinėjamoje byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, nenustatyta grėsmė ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo šioje civilinėje byloje vykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
17. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.